Civilinė byla Nr. 2YT-1352-329/2017
Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00572-2017-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.2.8.6; 3.2.8.10; 3.5.1.
MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2017 m. kovo 20 d.
Marijampolė
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Virginija Šeškuvienė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. S. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui Artūrui Augliui, akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, dėl antstolio Artūro Auglio veiksmų.
Teismas
n u s t a t ė:
pareiškėjas (skolininkas) kreipėsi su skundu dėl antstolio Artūro Auglio veiksmų, prašo panaikinti antstolio patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems, tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems.
Pareiškėjas (skolininkas) nurodė, kad pagal CPK 668 str. 1 d. išieškojimas, vykdomas iš fizinių asmenų, negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmėms ir kitą turtą, būtiną skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 p. išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į grynų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos MMA – 350 Eur. Šios normos turi užtikrinti prigimtinę žmogaus teisę į orumą, galimybę įsigyti asmens higienos priemonių, kanceliarinių prekių, vokų ir pašto ženklų. Tuo tarpu skundžiamas patvarkymas apriboja skolininko teisę įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje už nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitą. Laisvės atėmimo įstaigos režimas nenumato kitokių galimybių įsigyti nurodytų reikmenų kitaip, kaip tik nuteistojo artimiesiems pervedus pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą iš kurios ir yra atsiskaitoma už būtiniausius reikmenis. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje 2S-988-254/2016 vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią LR Vyriausybės nustatytos vienos MMA, taip pat ir tuo atveju, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto, kadangi teisės aktuose nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. Be to Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 733-743 str. taip pat numatyti apribojimai dėl išieškomų piniginių sumų dydžio išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų. Pareiškėjo atveju pagal antstolio patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjo yra išieškomos visos lėšas, esančios asmeninėje laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nepaisant viršija MMA ar ne, todėl nelieka jokių pajamų, kurias galima būtų naudoti savo reikmės taip pat ir nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti.
Antstolis Artūras Auglys su pareiškėjo (skolininko) skunde nurodytais motyvais nesutiko, dėl to 2017-01-31 priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir skundo nagrinėjimo klausimą perdavė spręsti teismui. Antstolis patvarkyme, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 98 str. numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, perlaidomis gauti ir atnešti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą. CPK 688 str. 1 d. numato galimybę nukreipti išieškojimą į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi CPK 668 str. 1 d.). Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Paminėtina, kad CPK 739 str. taip pat nurodytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. Negalima išieškoti iš sumų, kurios skolininkui priklauso kaip kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą, kitos kompensacijos, kai dirbama nukrypstant nuo darbo sąlygų, sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės pašalpos, išmokos vaikams, laidojimo pašalpa, kitos socialinės išmokos bei pašalpos, išeitinės išmokos. Remiantis aukščiau minėtomis įstatymo nuostatomis, antstolis turi teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į skolininko, atliekančio bausmę pataisos namuose, į asmeninę sąskaitą įplaukiančias pinigines lėšas, nors jos ir neviršija 1 MMA. Draudimas nukreipti išieškojimą į lėšas neviršijančias 1 MMA taikomas vienkartiniam išieškojimui. Lėšos, patenkančios į nuteistojo sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 str. ir 668 str. 1 d. nurodytus atvejus. Piniginės lėšos nuteistajam priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į tokias lėšas (Vilniaus apygardos teismo 2016-09-27 nutartis c.b. S-2258-392/2016). Pažymėjo, jog skolininkas prie skundo neprideda jokių įrodymų, iš kurių būtų matyti, kokias sumas skolininkas gauna, taip pat nepateikia įrodymų apie būtiniausius ar papildomus poreikius, kurie nėra garantuojami ar užtikrinami valstybės lėšomis. Nurodo, kad tiek CPK, tiek Sprendimų vykdymo instrukcija nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje.
Suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos draudimas“ pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjo (skolininko) skundas nepagrįstas, antstolis turi teisę vykdyti išieškojimą pilna apimtimi, nes teisės aktai nenumato apribojimų, kai yra pervedamos įkalinimo įstaigoje esančio skolininko lėšos tretiesiems asmenims. Antstolis turi teisę išieškoti lėšas, kurias į įkalinto skolininko sąskaitą perveda jam tretieji asmenys. CPK 688 str. nuostatos taikomos vykdant išieškojimą iš turto, o ne piniginių lėšų. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog jo sąskaitoje esančios lėšos yra socialinės pašalpos ar kitos CPK 739 str. numatytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas
Pareiškėjo skundas atmestinas.
Civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad antstolio Artūro Auglio kontoroje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra vykdomas 2010-11-24 Jonavos rajono apylinkės teismo išduotas vykdomasis dokumentas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 150,60 Eur skolos išieškojimo iš skolininko E. S., trečios eilės išieškotojo AB „Lietuvos draudimas“ naudai. 2016-12-20 vykdomojoje byloje priimti patvarkymai vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo antstolis areštavo 150,60 Eur skolos ir 280,04 Eur vykdymo išlaidų iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių įkalinimo įstaigų sąskaitoje (v.b.l.85) ir dėl skolos išieškojimo, kuriuo įpareigojo Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintinų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 proc. skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimaliąją mėnesinę algą (MMA) ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA (v.b.l. 86).
Dėl pareiškėjo skunde nurodytų motyvų, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas iš esmės ginčija patvarkymus vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, ir remdamasis CPK 668 str. 1 d. ir Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – SVI) 93.6 p. nuostatomis, nesutinka su skolos išieškojimu, nukreipiant jį į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Jo manymu, vykdymas nepagrįstai nukreiptas į jo turimas lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kurių suma yra mažesnė kaip 1 MMA.
Teismas pažymi, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartyje priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, išaiškino, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų.
Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 str. 1 d., vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje (SVI). Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6. punktą, išieškojimas negali būti nukreipiamas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos.
CPK LI skyriuje (733–743 str.) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 str. Pagal šio straipsnio 1 dalį, iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 str. 1 d. 2 p.); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 str. 1 d. 3 p.); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 1 d. 1 p.). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 2 d.). CPK 736 straipsnio 3 d. nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 str. – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 str. – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima.
Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia pareiškėjo (skolininko) poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas. Pagal CPK 739 str., negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai; 7) išeitinės išmokos. Taigi, CPK nenumato, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Minėtos lėšos pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į tokias lėšas. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad sąskaitoje, kurią tvarko pataisos įstaiga, esančios pareiškėjo piniginės lėšos yra CPK 739 str. nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas.
Atsižvelgiant į išdėstytą darytina išvada, jog antstolio priimti patvarkymai dėl skolos išieškojimo, kuriais išieškojimas nukreiptas į pareiškėjo darbo užmokestį ir kitas jam prilygintas išmokų sumas kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA, yra teisėti, atitinkantys Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumų. Teismas negali sutikti su pareiškėjo nurodytu argumentu, jog iš jo yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, kadangi iš skolininko neišskaitoma 100 procentų jo pajamų, likusią dalį jis turi teisę naudoti savo reikmėms. Pažymėtina tai, jog CPK 668 str. nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 str. nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 str. 1 d. nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-2123-390/2016, Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-2258-392/2016).
Teismo vertinimu, remiantis aukščiau minėtomis įstatymo nuostatomis, antstolis turi teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į pareiškėjo (skolininko), atliekančio bausmę pataisos namuose, į asmeninę sąskaitą įplaukiančias pinigines lėšas, nors jos ir neviršija 1 MMA. Draudimas nukreipti išieškojimą į lėšas neviršijančias 1 MMA nepatenka į CPK 739 str. ir 668 str. 1 d. nurodytus atvejus. Be to, lėšos pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise, o įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į tokias lėšas, todėl antstolio atlikti veiksmai yra teisėti ir pagrįsti.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 133 straipsnio 3 dalimi, 153 straipsnio 2 dalimi, 291 straipsniu, 443 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalimi, 513 straipsniu,
n u t a r i a:
pareiškėjo E. S. skundą atmesti.
Nutarties patvirtintas kopijas siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.
Teisėja Virginija Šeškuvienė