Baudžiamoji byla Nr. 1-202-874/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47626-2017-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.12.; 1.2.25.4.2.6.; 2.12.1.3.; 2.12.1.4.

(S)

JONIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

2017 m. spalio 26 d.

Joniškis

Joniškio rajono apylinkės teismo teisėja Vijoleta Kurtkienė, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nesusituokęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

     E. Š. 2017 m. rugsėjo 15 d. apie 14 val. 55 min. Joniškio r., Kulpių k., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, esant 1,92 promilės alkoholio kraujyje, vairavo, neturėdamas teisės vairuoti, kelių transporto priemonę – J. K. priklausantį automobilį „Mitsubishi Lancer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (suomiški valst. Nr.).

E. Š. padaryta veika yra numatyta BK 281 straipsnio 7 dalyje.

E. Š. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, įrodyta šiais duomenimis:

E. Š., apklaustas įtariamuoju, savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad 2017-09-15 apie 10 val. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), su draugu J. K. pajunginėjo kieto kuro katilą. Dirbant gėrė alų „Gaspadorių“ 7,5 procentų stiprumo bei  vaišino alumi J. K., atnešdamas stiklinę į katilinę. Būdamas šalia J. K., jis alaus nevartojo. Alų gėrė virtuvėje su dviem pažįstamais. Išgėrė tris butelius 1 l talpos alaus. Bejungiant kieto kuro katilą, pritrūko detalės. Kadangi J. K. buvo atvykęs automobiliu „MITSUBISHI LANCER“, jis nusprendė nuvažiuoti pas Kulpių k., Joniškio r., gyvenantį pažįstamą ir parvežti detalę. J. K. buvo labai girtas, o jis labai girtu nesijautė. Jis sėdo už automobilio „MITSUBISHI LANCER“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (suomiški) vairo, o  J. K. įsėdo į automobilio galą. J. K. nebuvo sakęs, kad neturi vairuotojo pažymėjimo. Kulpių k. pastebėjo priešais atvažiuojantį policijos automobilį, iš kurio išlipo policijos pareigūnas ir su šviesą atspindinčiu skrituliu sustabdė jo vairuojamą  automobilį. Jis vairuotojo pažymėjimo nėra įgijęs taip pat nebuvo prisisegęs saugos diržo. Policijos pareigūnas, įtaręs, jog jis yra neblaivus, pasiūlė nusistatyti alkotesteriu girtumą. Nustačius 2,16 prom. girtumą, pareigūnai jį pristatė į Všį Joniškio ligoninės priėmimo skyrių. Nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (b. l. 79);

liudytojos Renatos Bačianskienės parodymais, kad 2017-09-15, dirbant su tyrėju Justu Matuzevičiumi, apie 14 val. 41 min. važiuodami keliu Drąsutaičiai-Kalviai, Kulpių kaimo ribose pastebėjo priešais atvažiuojantį automobilį „MITSIBISHI LANCER“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (suomiški valst. Nr.), kurio vairuotojas nesegėjo saugos diržo. Automobilį sustabdžius, J. Matuzevičiui vairuotojas vairavimo pažymėjimo nepateikė, tačiau prisistatė E. Š. J. Matuzevičiui su vairuotoju E. Š. priėjus prie tarnybinio automobilio, ji nuo vairuotojo pajuto sklindantį stiprų alkoholio kvapą, pastarojo akys buvo paraudusios, kalba nerišli. Vairuotojui alkotesteriu buvo nustatytas 2,16 promilės girtumas. Vairuotojas neneigė, jog yra neblaivus, kadangi ryte po vakarykštės vėl išgėrė. Vairuotojas buvo pristatytas į Joniškio miesto ligoninės priėmimo skyrių,  paimtas kraujo mėginys ir apžiūrėtas gydytojo (b. l. 26);   

liudytojo J. K. parodymais, kad 2017-09-15 iki pietų, tikslaus laiko nepamena, atvažiavo savo automobiliu „MITSUBISHI LANCER“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (suomiškas) pas pažįstamą E. Š., gyv. (duomenys neskelbtini), prijungti prie šildymo sistemos kieto kuro katilą. Jam jungiant katilą, E. Š. pavaišindavo alaus stikline. E. Š. su juo negėrė, atnešdavo jam stiklinę alaus iš virtuvės. Virtuvėje pas E. Š. buvo du vyriškiai iš kaimo, tačiau E. Š. geriančio alų nematė. Bejungiant pečių, jam pritrūko sujungimo movos. E. Š. pasakė, kad movą gali paimti iš gretimame kaime gyvenančio draugo. Jis pasakė, kad yra girtas ir niekur nevažiuos. E. Š. pasakė, kad yra negirtas ir, nuėjęs į jo automobilį „MITSUBISHI LANCER“, užvedė variklį. E. Š. jam yra sakęs, jog turi vairuotojo teises. Jis, būdamas labai apgirtęs, įsėdo ant galinės sėdynės. Jei būtų žinojęs, kad E. Š. neturi teisių vairuoti ir yra girtas, nebūtų leidęs vairuoti, nes žino, jog už tai baudžiama, atimant automobilį. Grįžtant paėmus detalę, automobilį sustabdė policijos pareigūnai, kurie E. Š. nustatė girtumą. Automobilį pirko 2017-08-30 už 100 eurų iš pažįstamo V. Š., tačiau nepriregistravo savo vardu, nes reikalinga atlikti techninę apžiūrą, po kurios „Regitra“ turi išsiųsti užklausą į Suomiją dėl visų automobilio registracijos dokumentų (b. l. 33);

2017-09-15 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašyta eismo įvykio vieta, esanti Joniškio r., Kulpių kaime, ir automobilis „Mitsubishi Lancer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (suomiški) (b. l. 7-13);

VšĮ Joniškio ligoninės 2017-09-15 Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 74, kuriame nurodyta, kad E. Š. 2017-09-14 vakare suvartojo apie 0,7 l degtinės, 2017-09-15 išgėrė apie 1 l alaus, alkoholio kvapas juntamas iš tolo (b. l. 16);

alkotesterio kvitu, iš kurio matyti, kad 2017-09-15 14 val. 55 min. E. Š. nustatytas 2,16 prom. girtumas (b. l. 17);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 9852/2017(01), iš kurios matyti, kad E. Š. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,92 prom. etilo alkoholio (19 b. l.);

2017-09-15 Šiaulių AVPK Joniškio rajono PK pareigūnų J. Matuzevičiaus ir R. Bačianskienės tarnybiniais pranešimais, kuriuose aprašytos įvykio aplinkybės (b. l. 21, 22).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą E. Š. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, nes E. Š. vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,92 prom. girtumas). Už kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, gali būti baudžiama bauda (BK 281 straipsnio 7 dalis), nes tokia bausmė yra numatyta nusikalstamos veikos sankcijoje. Kaltinamasis neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausme (b. l. 101-103, 105).

Kaltinamojo E. Š. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo asmenybė – E. Š. teistas, bet teistumas išnykęs (b. l. 63-65), baustas administracine tvarka (b. l. 66-67), nedirba (b. l. 68), darbo biržoje neregistruotas (b. l. 69).

Nustatytos visos reikalingos sąlygos baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Bausmė kaltinamajam skirtina atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalį, nurodytas ir byloje nustatytas aplinkybes bei į BK 61 straipsnio nuostatas. Kadangi byla baigta, priimant baudžiamąjį įsakymą, kaltinamasis prisipažino esantis kaltas dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra kaltinamas, taikant BK 641 straipsnio nuostatas kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Į paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 66 straipsniu nuostatomis, įskaitytinas kaltinamojo laikino sulaikymo laikas šioje byloje nuo 2017-09-15 14 val. 55 min. (b. l. 91) iki 2017-09-16 12 val. 10 min. (b. l. 96).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 98-99), paliktina iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.

Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktai, 3 dalis).

Įvertinus tai, kad kaltinamasis kelių transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, tai, kad baudžiamojo poveikio priemonėmis siekiama prevencinių tikslų, užkirsti kelią ateityje daryti panašaus pobūdžio nusikaltimus bei pažeidinėti Kelių eismo taisykles, E. Š. kartu su bausme skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau, turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Siekiant nustatyti ar turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone, turi būti įvertinamos visos reikšmingos turto panaudojimo nusikalstamos veikos darymo procese aplinkybės.

Bylos duomenimis nustatyta, kad E. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (pagal specialisto išvadą Nr. T-A 9852/2017(01) kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,92 promilės etilo alkoholio), vairavo automobilį „Mitsubishi Lancer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (suomiški). Taigi neginčytina, kad E. Š. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281 straipsnio 7 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį, kuris nuosavybės teise priklauso J. K. (b. l. 43). Prokuroras prašo konfiskuoti ne automobilį, o automobilio vertės sumą – 100 Eur. Jau minėta, kad nusikaltimą E. Š. padarė, vairuodamas automobilį, taigi automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone BK 72 straipsnio prasme. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali. Taigi, siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam E. Š. nusikalstamumui, jo nusikaltimo darymo metu naudota transporto priemonė turi būti konfiskuojama. Įvertinus baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo ištirtus įrodymus, neabejotina, kad J. K. priklausančios transporto priemonės, kuri buvo nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo priemonė, konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra būtinas. Tai, kad automobilis „Mitsubishi Lancer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, o jo pažįstamam J. K., nagrinėjamu atveju nėra kliūtis taikyti BK 72 straipsnio nuostatas. Kaip matyti iš kaltinamojo parodymų (b. l. ) ir paties J. K. parodymų (b. l. 33-34), nusikalstamos veikos darymo metu J. K. važiavo automobilyje kartu kaltinamuoju, abu buvo neblaivūs. Teismas kritiškai vertina J. K. parodymus, kad jis nesuprato, jog E. Š. yra neblaivus, nes nematė pastarojo geriant alų, be to, pats buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Kaip matyti iš bylos medžiagos E. Š. jau 2017-09-14 vakare buvo išgėręs apie 0,7 l degtinės, todėl J. K., blaivus automobiliu atvažiavęs dirbti pas E. Š., negalėjo nesuprasti, nepastebėti (neužuosti), kad E. Š. yra neblaivus. Be to, J. K. nurodė, kad E. Š. jam vis atnešdavo stiklinę alaus į katilinę, turėjo svečių virtuvėje, todėl būdamas rūpestingas ir apdairus automobilio savininkas, turėjo ir galėjo suprasti, kad E. Š. yra (gali būti) neblaivus. E. Š. nurodė, kad 2017-09-15 buvo išgerti trys 1 l buteliai alaus. Įvertinant, kad gėrė kaltinamasis, J. K. ir dar du kaltinamojo svečiai, mažai tikėtina, kad J. K. nuo tokio kiekio išgerto alaus, jei atvažiavo pas E. Š. blaivus, galėjo taip stipriai apsvaigti nuo alkoholio, kad nekontroliuotų jam priklausančio automobilio naudojimo. Taigi automobilio savininkas J. K., perleisdamas automobilį neblaiviam kaltinamajam, turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas baudžiamojo kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 str. 4 d. 1 p.).

Įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, naikintinas prokuroro 2017-09-18 nutarimu (b. l. 46) taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į J. K. priklausantį, Lietuvoje neregistruotą automobilį „Mitsubishi Lancer“, suomiški numeriai (duomenys neskelbtini).

Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

E. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir nubausti 45 MGL (1694,70 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. Š. galutinę bausmę – 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio baudą.

Į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. 1 val. 55 min. iki 2017 m. rugsėjo 16 d. 12 val. 10 min., tai yra vieną parą, kas prilyginama 2 (dviejų) MGL dydžio baudai.

Išaiškinti kaltinamajam, kad likusi baudos dalis – 28 MGL (1054,48 Eur) – turi būti sumokėta per 3 (tris) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Kvitas apie paskirtos baudos sumokėjimą nedelsiant turi būti pristatytas Joniškio rajono apylinkės teismo raštinei. Nustatytu terminu baudos nesumokėjus, jos vykdymas bus perduotas antstolių kontorai dėl priverstinio baudos išieškojimo.

E. Š. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2017 m. rugsėjo 18 d. nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į J. K. priklausantį, Lietuvoje neregistruotą automobilį „Mitsubishi Lancer“, suomiški numeriai (duomenys neskelbtini).

Automobilį „Mitsubishi Lancer“, suomiški numeriai (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), priklausantį J. K., konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, E. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti E. Š., kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ar jos dydžiu, kitomis sąlygomis, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo paduoti Joniškio rajono apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                                                                                    Vijoleta Kurtkienė