Civilinė byla Nr. e2-294-881/2021

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00389-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2. 

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. A. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovui A. A. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Baltfortas“, J. A..

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė I. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Baltfortas“ iš atsakovo A. A. 117 200 Eur žalos atlyginimą, bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir / ar kilnojamąjį turtą 117 200 Eur sumai, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims, o jo nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant atsiskaityti su trečiuoju asmeniu UAB „Baltfortas“. Nurodė, kad atsakovas yra laikytinas nesąžiningu, nes tikslingais, tyčiniais ir nesąžiningais veiksmais sudarė sąlygas UAB „Baltfortas“ žalos atsiradimui. Atsakovas ieškinio pateikimo metu dirba Nigerijoje, pas tiesioginius UAB „Baltfortas“ konkurentus, ten praleidžia didžiąją savo laiko dalį (dirba 3 mėn. laikotarpį, atostogauja 1 mėn.), taigi atsakovo verslo interesų buvimo vieta yra užsienyje. Atsakovas, žinodamas, kad jis atliko neteisėtus veiksmus, tikslingai banko sąskaitas atidarė užsienio bankuose, į kurias galimai gauna darbo užmokestį. Minėtos aplinkybės liudija, kad atsakovas slepia turtą, tokiu būdu siekdamas užkirsti kelią galimam piniginių lėšų ir žalos išieškojimui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gruodžio 29 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui taikymo tenkino.

4.       Teismas konstatavo, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą, kadangi iš byloje esančios medžiagos matyti, jog ieškovė suformulavo ieškinio pagrindą, dalyką bei pateikė jo reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus.

5.       Pasisakydamas dėl antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui egzistavimo, teismas nurodė, kad ieškovė į bylą pateikė pakankamai duomenų, leidžiančių šiuo konkrečiu atveju paneigti atsakovo sąžiningumo prezumpciją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste. Ieškovės duomenimis, atsakovas dirba Nigerijoje, pas tiesioginius UAB „Baltfortas“ konkurentus, be to, banko sąskaitas atsidarė užsienio bankuose (ne tik Lietuvoje savo veiklą vykdančiuose bankuose), kur galimai gauna darbo užmokestį, tokiu būdu siekdamas užkirsti kelią galimam piniginių lėšų ir žalos išieškojimui.

6.       Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių stabilią atsakovo finansinę padėtį, dėl ko teismas negali spręsti, jog atsakovo finansinė padėtis teismo nutarties priėmimo dieną yra tokia gera, kad atsakovui pareikštų reikalavimų suma, lyginant su turimu turtu, jam nėra didelė, todėl nėra pagrindo manyti, jog būsimą ieškovei galbūt palankų teismo sprendimą atsakovas gali nesunkiai įvykdyti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Atskiruoju skundu atsakovas A. A. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.       Ieškovės ieškinys yra net tikėtinai nepagrįstas, nes ieškovė neturi materialinio teisinio suinteresuotumo byloje. Ieškovė nutylėjo apie įsiteisėjusius procesinius teismų sprendimus, turinčius tiesioginės įtakos jos, kaip akcininkės, statuso pasikeitimui, atitinkamai teisei reikšti ieškinį. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. spalio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-569-730/2019 nustatė, kad ieškovės veiksmai prieštaravo trečiojo asmens UAB ,,Baltfortas“ veiklos tikslams ir įpareigojo ieškovę parduoti akcijas atsakovo sutuoktinei – trečiajam asmeniui J. A.. Nors sprendimas nėra visiškai įvykdytas, ieškovė formaliai dar gali būti laikoma trečiojo asmens UAB ,,Baltfortas“ akcininke, tačiau reiškiamu ieškiniu ji nepagrindė savo tariamo suinteresuotumo ginti bendrovės, prieš kurios interesus ji pati veikė, teises. Tame pačiame sprendime konstatuota, jog prielaidas mokymų paslaugų teikimo sutarties, iš kurios ieškovė kildina žalą, sudarymui sukūrė ir ekonominę naudą iš to gavo ieškovės įgaliotinis R. B., o ne atsakovas.

7.2.       Skundžiamą nutartį teismas priėmė ne, remdamasis konkrečiais ieškovės pateiktais įrodymais, bet vien tik prielaidomis apie atsakovo darbą pas konkurentus ir pajamų slėpimą užsienio bankų sąskaitose. Ieškovės pateikta informacija dėl atsakovo darbo Nigerijoje neatitinka tikrovės, nes atsakovas ten buvo išvykęs dirbti laikinai, o darbo santykiai dėl Covid-19 pandemijos yra pasibaigę nuo 2020 m. kovo 6 d. Šiuo metu atsakovas gyvena ir ieško darbo Lietuvoje. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas būtų dirbęs pas tiesioginius trečiojo asmens UAB ,,Baltfortas“ konkurentus ar kad užsienio bankuose turėtų nors vieną banko sąskaitą. Ieškovė nepateikė ir jokių kitų duomenų, pagrindžiančių atsakovo nesąžiningumą, siekį išvengti jam galbūt nepalankaus teismo sprendimo vykdymo, perleidžiant, įkeičiant, ar kitaip apsunkinant turtą.

8.       Ieškovė I. G. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo netenkinti, o skundžiamą nutarti palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

8.1.       Ieškovė neprivalo įrodinėti teisės reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo, nes įstatymas ieškovei, kaip akcininkei, numato tokią teisę. Pats atsakovas neneigia tokios ieškovės teisės. Atskirojo skundo argumentai dėl teismo pareigos vadovautis Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. sprendimu, tariamai turinčiu įtakos ieškovės, kaip akcininkės, statuso pasikeitimui, ir teisei reikšti ieškinį, neturi teisinės reikšmės, sprendžiant dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo.

8.2.       Atsakovo pateikiamas el. laiškas nepagrindžia fakto, kad jo darbo santykiai Nigerijoje yra nutrūkę ir, kad šiuo metu jis ieškosi darbo Lietuvoje. Tai tik atsakovo gynybinė pozicija.  Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad paneigtų ieškovės nurodomas aplinkybes, pavyzdžiui, tai, jog turi banko sąskaitą Lietuvoje.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1  dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

10.       Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11.       Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

12.       Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti argumentuotas (CPK 306 straipsnio 3 dalis, 314 straipsnis).

13.       Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui naujus įrodymus – Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-569-730/2019 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-599-781/2019 kopijas, 2020 m. kovo 6 d. el. laiško ir jo vertimo į lietuvių kalbą kopijas.

14.       Atsižvelgiant į tai, kad papildomai pateiktais įrodymais siekiama pagrįsti nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, kas iš esmės patenka į byloje nagrinėjamų klausimų ratą, bei siekiant visapusiškai įvertinti byloje kilusį ginčą, apeliacinės instancijos teismas priima ir su kita bylos medžiaga vertina papildomai pateiktus įrodymus (CPK 314 straipsnis). Be to, teismas, tenkindamas tokį prašymą, atkreipia dėmesį, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas pirmosios instancijos teisme buvo sprendžiamas neinformavus atsakovo, todėl atsakovas neturėjo galimybės įrodymus pateikti anksčiau.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (ne)pagrįstumo

15.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos dvi kumuliatyvios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

16.       Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo. Jis teigia, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, nes ieškovė neturi materialinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Apelianto teigimu, teismas privalėjo atsižvelgti į tai, jog Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. spalio 24 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje                                Nr. e2-569-730/2019, įpareigojo ieškovę parduoti UAB ,,Baltfortas“ akcijas atsakovo sutuoktinei – trečiajam asmeniui J. A..

17.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014). Taigi, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, kad gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios sąlygos (ieškinio prima facie pagrįstumo) vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo kategorišką atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti ir panašiai.

18.       Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju ieškovės pareikšti reikalavimai, išdėstyti teisiniai bei faktiniai argumentai, juos vertinant preliminariai, nesuteikia pagrindo teigti, kad jie yra akivaizdžiai nepagrįsti (CPK 185 straipsnis). Apelianto nurodomi argumentai dėl ieškovės, kaip UAB ,,Baltfortas“ akcininkės, teisių šioje bylos nagrinėjimo stadijoje yra neaktualūs, nes pats apeliantas nurodo, kad šiai dienai Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. spalio 24 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-569-730/2019 nėra visiškai įvykdytas, t. y. ieškovė nėra perleidusi UAB ,,Baltfortas“ akcijų trečiajam asmeniui J. A.. Tai, ar ieškovės materialiniai teisiniai reikalavimai yra pagrįsti, ar ieškovė turi materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi, bus atsakyta ištyrus visus byloje esančius įrodymus, nustačius teisinius faktus ir juos teisiškai kvalifikavus, taip pat įvertinus prejudicinius faktus, nustatytus Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. spalio 24 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje                                Nr. e2-569-730/2019, ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-599-781/2020, todėl šioje proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atsakovo atskirajame skunde dėstomų aplinkybių, susijusių su ieškovės reškiamų reikalavimų (ne)pagrįstumu. Nesant aplinkybių, iš kurių jau šioje proceso stadijoje būtų aiškiai matyti, kad reikalavimai negalėtų būti tenkinami, nėra pagrindo teigti, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas dėl pareikštų reikalavimų preliminaraus nepagrįstumo yra negalimas.

19.       Vertinant kitos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui, egzistavimą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo bei sąsajumo principais. Taip pat Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė per se (liet. pati savaime) negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018). Tai reiškia, jog tiesioginės sąsajos tarp pareikšto reikalavimo sumos ir galimos grėsmės būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui nėra.

20.       Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad vien didelės ieškinio sumos kriterijus nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, analizuojama ar kitos pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės gali būti vertinamos kaip keliančios grėsmę būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

21.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus šių priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagrindo varžyti kito asmens teises nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje                             Nr. 2-152-178/2016).

22.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl apelianto nesąžiningumo, iš esmės vadovavosi tik ieškovės argumentais dėl atsakovo darbo užsienyje pas tiesioginį UAB „Balfortas“ konkurentą bei tuo, jog atsakovas galimai turi sąskaitas užsienio bankuose. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokių duomenų nepakanka, kad būtų galima spręsti apie atsakovo nesąžiningumą ir ketinimą slėpti turtą. Apelianto pateikti duomenys (el. laiškas Nigerijoje esančiam darbdaviui) nepagrindžia fakto, kad darbo teisiniai santykiai yra pasibaigę, tačiau šiuo atveju nėra aišku, kaip asmens siekis dirbti užsienio valstybėje bei ten gauti atlygį, gali būti vertinamas kaip nesąžiningumas. Ieškovė neįrodė, kad atsakovas išvyko dirbti į Nigeriją būtent dėl to, jog išvengtų galimai jam nepalankaus sprendimo įvykdymo, todėl teigti, kad tokie atsakovo veiksmai nėra tik įprastas asmens karjeros siekis, nėra pagrindo.

23.       Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė nurodo, kad apeliantas privalėjo pateikti įrodymus, jog paneigtų ieškovės nurodomos argumentus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė nepagrįstai siekia perkelti įrodinėjimo pareigą atsakovui. Vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia. Šiuo atveju ieškovė nurodo tik deklaratyvius argumentus dėl atsakovo darbo užsienyje ir banko sąskaitų, kuriuos, jos vertinimu, apeliantas turėtų paneigti. Nepriklausomai nuo to, kaip jau buvo minėta, ieškovės nurodomos aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti atsakovo nesąžiningumą. Ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių atsakovo nesąžiningą (neteisėtą) ketinimą perleisti ar kitaip suvaržyti jam priklausantį turtą, t. y. ieškovė nepagrindė faktinės teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės. Pirmosios instancijos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra iš esmės neproporcingos ir varžo atsakovo teises bei teisėtus interesus daugiau nei būtina teisėtam tikslui (ieškovės reikalavimų įvykdymui užtikrinti) pasiekti.

24.       Grėsmės galimai ieškovei palankaus sprendimo įvykdymui nesudaro ir tai, jog pirmosios instancijos teismui, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nebuvo žinoma atsakovo turtinė padėtis. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė, todėl atsakovo gautinos sumos neturi būti kaupiamos tam, kad ateityje iš jų būtų galima atsiskaityti su ieškove, jeigu neidentifikuojamas toks atsakovo nesąžiningas elgesys, kaip mėginimai (ketinimai) specialiai vengti teismo sprendimo įvykdymo (perleisti turimą turtą, perkelti turtą į kitas įmones, visiškai nutraukti veiklą ir panašūs atvejai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017).

25.       Nesant kitų argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie leistų spręsti, jog egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, laikinosios apsaugos priemonės byloje negalėjo būti taikomos. Apeliacinės instancijos teismas nustatęs, kad neegzistuoja viena iš būtinųjų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones (grėsmė galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui), sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, naikinama, o prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės I. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui atmesti.

Teisėja                                                Vilija Mikuckienė