Civilinė byla Nr. e2A-451-661/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04706-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.4.2.2; 2.6.16.11; 3.3.1.20

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 4 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų L. K. ir L. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. V. ieškinį atsakovams L. K., L. K. ir T. G. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, gyvenamosios vietos deklaravimo panaikinimo ir nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas prašė atsakovus L. K., L. K. ir T. G. ir V. G. iškeldinti iš gyvenamųjų patalpų bei panaikinti jų gyvenamosios vietos deklaravimą šiame bute; priteisti solidariai iš atsakovų L. K., L. K. ir T. G. ieškovo naudai 32 000 Eur nuostolių.

2.       Nurodė, kad ieškovas 2017 m. gruodžio 11 d. įvykusio viešojo aukciono būdu įgijo nuosavybės teises į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Daiktinės teisės įregistruotos 2018 m. sausio 10 d. Ieškovas naudotis įsigytu butu negali, nes bute be teisinio pagrindo gyvena atsakovai ir atsisako geranoriškai butą atlaisvinti. Atsakovams nenurodžius teisėto pagrindo, kuriam esant jie naudojasi butu, bei policijos pareigūnams paaiškinus, kad iškeldinti iš buto jie gali tik esant teismo sprendimui dėl asmenų iškeldinimo, ieškovas prašo atsakovus iškeldinti iš jam nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo būsto. Ieškovas reikalavimą dėl patirtų nuostolių atlyginimo grindė aplinkybėmis, kad jam priklausantis butas yra Vilniaus miesto centre, yra paklausus jį nuomoti, atsakovams atsisakant išsikelti iš šio buto, ieškovas negali šio nekilnojamojo turto išnuomoti. Ieškovas nurodo, kad pats gyvena ne Vilniuje, todėl butą būtų nuomojęs. Tokio tipo buto (buto vietą, plotą, kambarių skaičių) nuomos rinkos kaina per mėnesį yra ne mažiau 1000 Eur. Nuostolių suma paskaičiuota už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 9 d.

3.       Atsakovai L. K. ir L. K. su ieškiniu nesutiko ir prašo jį atmesti (e/b popierinio priedo 7-9 lapai). Nurodo, kad butas, iš kurio ieškovas siekia iškeldinti atsakovus, priklausė atsakovams. Antstolis 2017 m. lapkričio 10 – gruodžio 11 d. vykusių pirmųjų varžytynių metu pardavė šį butą ir 2018 m. sausio 9 d. surašė turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-18-55-344, kuriuo nuosavybės teisės į atsakovų turtą perėjo ieškovui. Atsiliepime atsakovai pabrėžė, kad atsisako išsikelti iš buto, nes yra įsitikinę, kad turto pardavimo iš varžytinių aktas bus pripažintas negaliojančiu ab initio ir taikyta restitucija.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė iškeldinti atsakovus L. K., L. K., T. G. ir V. G. su jiems priklausančiais daiktais iš ieškovui I. V. nuosavybės teise priklausančio buto (duomenys neskelbtini); ieškovui solidariai iš atsakovų L. K., L. K. ir T. G. priteista 30 709,68 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018 m. vasario 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 691 Eur bylinėjimosi išlaidų; kita ieškinio dalis atmesta; ieškovo reikalavimas dėl deklaravimo duomenų panaikinimo paliktas nenagrinėtu; iš atsakovų L. K., L. K. ir T. G. į valstybės biudžetą lygiomis dalimis priteista 39,16 Eur teismo pašto išlaidų.

5.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog 199,18 kv. m. ploto butas, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2018 m. sausio 9 d. turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-18-55-344 pagrindu priklauso ieškovui. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės nustatyta, kad atsakovų reikalavimas pripažinti ginčo turto pardavimo iš varžytynių aktą Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2854-567/2019 buvo atmestas, sprendimas įsiteisėjo 2020 m. liepos 16 d. Lietuvos apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-507-464/2020).

6.       Teismų priimti procesiniai sprendimai patvirtina, kad ginčo turto perleidimas yra teisėtas. Atsakovai apie ieškovui priklausančio turto atlaisvinimą yra įspėti. Teismas konstatavo, kad atsakovai, neišsikeldami iš jiems nebepriklausančio nekilnojamojo turto, gyvena jame be teisėto pagrindo, todėl padarė išvadą, kad ieškovas įrodė būtinas sąlygas asmenų, neteisėtai besinaudojančių kitam asmeniui priklausančiu turtu, iškeldinimui. 

7.       Teismas, spręsdamas nuostolių atlyginimo klausimą sprendė, jog įvertinus teismui pateiktus įrodymus dėl ginčo turto galimos (tikėtinos) nuomos rinkos kainos, įvertinus buto vietą (Vilniaus miesto centras), buto plotą, nurodytą verčių zoną, į kurią patenka ginčo butas, teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad ieškovo nurodoma 1000 Eur nuomos kaina už šio buto nuomą būtų gauta, t. y. nurodyta buto nuomos kaina vertinama kaip reali.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Atsakovai L. K. ir L. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimą: pašalinti bet kokią vieno iš Atsakovų T. G. atsakomybę; sumažinti priteistų nuostolių dydį, priteisiant 10 748,38 Eur (350 Eur x 30 mėnesių ir 22 dienos).

9.       Apeliantai mano, jog teismas visiškai nepagrįstai ir nemotyvuotai priėmė akivaizdžiai perteklinį sprendimą apimtyje dėl T. G.. Buvo nuspręsta ne tik iškeldinti minėtą asmenį iš Buto, tačiau dar netgi ir įtraukti jį kaip solidariai atsakingą dėl Ieškovo patirtų nuostolių bei bylinėjimosi išlaidų. Teismas visiškai nepasisakė, jog T. G. nėra niekaip susijęs su nagrinėjamu ginču ir neturėjo net būti traukiamas į jį. Teismas neįpareigojo ieškovo patikslinti ieškinio dėl T. G.. Teismas nepagrįstai priteisė nuostolius už kiekvieną mėnesį, pradedant jau nuo kitos dienos, kai ieškovas įgijo nuosavybę. Apeliantų manymu ginčo butas yra prastos būklės. Bute yra du kambariai ir virtuvė (nepaisant to, kad 120 m2) ir neįrengta blogos būklės pastogė (80m2). Iš jų vienas kambarys „pereinamasis“. Todėl nuomos kaina turėtų būti žymiai žemesnė nei nustatė teismas. Apeliantai nurodo, kad jei teismas ir turėjo pagrindą priteisti ieškovui nuostolius, jie sumažintini iki 10 748,38 Eur (350 Eur x 30 mėnesių ir 22 dienos).

10.        Ieškovas I. V. nesutinka su pareikštu apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovas nurodo, kad atsakovai neturi jokių įgaliojimų atstovauti atsakovą T. G.. Atsakovas T. G. nepateikė jokios pozicijos byloje, patvirtina, kad jis dėl Ieškinio tenkinimo visiškai neprieštaravo, o ir priimto sprendimo jo atžvilgiu, jis neskundžia, todėl Atsakovų L. K. ir L. K. teiginiai apie, kad Atsakovo T. G. atžvilgiu buvo priimtas visiškai neteisėtas sprendimas, turėtų būti atmesti. Teismas, nustatydamas nuostolių dydį, rėmėsi ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais: 2018 m. vasario 27 d. bendrovės Real Estate Capital išduota pažyma, kurioje nurodyta, kad 199,18 kv. m. ploto buto, esančio (duomenys neskelbtini), paklausa turto nuomos rinkoje yra labai didelė, yra trūkumas didesnių plotų butų. 2018 m. vasario 6 d. tos pačios bendrovės pažymoje nurodyta, kad nurodyto buto nuomos kaina rinkoje per mėnesį 2018 m. vasario 6 d. galėtų siekti apie 1000 Eur per mėnesį, taip pat UAB Novus Real Estate 2020 m. rugsėjo 8 d. pažyma apie galimą ginčo buto nuomos rinkos kainą, kurioje nurodyta, kad tokio buto nuomos rinkos kaina pagal pateiktą NTR centrinių duomenų išrašą galima (tikėtina) kaina yra 1200 Eur per mėnesį. Atsakovai jokių objektyvių įrodymų, kurie galėtų neigti šiuos įrodymus, į bylą nepateikė. Dėl to teismas visiškai pagrįstai byloje nustatė, jog Buto nuomos rinkos kaina nuo 2018 iki 2020 m. svyruoja nuo 1000 Eur per mėnesį iki 1200 Eur per mėnesį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl bylą nagrinėja laikydamasi apeliacinio skundo ribų.

Dėl iškeldinimo

12.       Teisėjų kolegija pažymi, jog nuosavybės teisė - tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos CK 4.37 str. 1 d.). Turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (Lietuvos Respublikos CK 4.98 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio aiškinimo ir taikymo yra nurodęs, kad ieškovas pareiškęs ieškinį turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai, o atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2008). Vienas iš savininko teisės naudotis nekilnojamojo turto objektu (gyvenamosiomis patalpomis) pažeidimo pašalinimo būdas yra iškeldinimas iš savavališkai užimtų gyvenamųjų patalpų. Atsižvelgiant į tai, savininkas turi teisę pareikšti reikalavimą iškeldinti asmenis, kurie jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje gyvena neturėdami jokio teisinio ir faktinio pagrindo.

13.       Nagrinėjamu atveju teismų priimti procesiniai sprendimai patvirtina, kad ginčo turto perleidimas yra teisėtas. Atsakovai apie ieškovui priklausančio turto atlaisvinimą yra įspėti. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovai, neišsikeldami iš jiems nebepriklausančio nekilnojamojo turto, gyvena jame be teisėto pagrindo, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas įrodė būtinas sąlygas asmenų, neteisėtai besinaudojančių kitam asmeniui priklausančiu turtu, iškeldinimui.

Dėl atsakovo T. G. interesų

14.       Apeliantai skundžia sprendimo dalį, susijusią su atsakovo T. G. teisėmis ir pareigomis. CPK 305 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinį (atitinkamai ir atskirąjį) skundą civilinėje byloje turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys. Pagal CPK 37 straipsnį dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi.  Tačiau T. G. neginčija pirmosios instancijos sprendimo. Apie teisminį procesą šiam atsakovui buvo žinoma, apie bylos nagrinėjimą jam buvo tinkamai pranešta, byloje nėra duomenų apie tai, kad teismo procesiniai dokumentai jam būtų neįteikti ar įteikti netinkamai. Byloje nėra duomenų, kad Atsakovai L. K. ir L. K. būtų įgalioti atstovauti Atsakovą T. G.. Todėl apeliantų argumentai dėl T. G. teisių ir pareigų yra nepagrįsti. Dėl šios priežasties yra atmetami minėto apeliacinio skundo argumentai šioje dalyje.

Dėl nuostolių dydžio

15.       Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinės atsakomybės teisiniai santykiai gali atsirasti tik tuomet, kai nustatomos visos atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltė, tais atvejais, kai ją reikia įrodinėti. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Žala (nuostoliai) yra asmens turto netekimas, pakenkimas tam tikram objektui, dėl ko mažėja objekto ekonominė vertė, prarandamos jo kokybinės savybės. Žala atsiranda kaip tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos), taip pat negautos pajamos.

16.       Bylos duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 10 d. iki 2020 m. liepos 28 d. atsakovai neturėdami tam teisės gyveno ginčo bute. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad atsakovams gyvenant ieškovui priklausančiame bute, ieškovui buvo užkirsta galimybė šį butą nuomoti kitiems asmenims ir gauti pajamas už buto nuomą, ieškovui iš atsakovų priteisė 30 709,68 Eur nuostolių.

17.       Ieškovas nurodo, kad jo prašomi priteisti nuostoliai yra negautos pajamos. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju svarbu nustatyti, kokio dydžio buvo ieškovo negautos pajamos. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovai gyvena ieškovui priklausančiame bute, neturėdami tam teisinio pagrindo, tačiau to nepakanka konstatuoti, kad tarp šalių susiklostė nekilnojamojo turto nuomos teisiniai santykiai, kurių pagrindu atsakovai turėtų ieškovui mokėti kas mėnesį ieškinyje nurodyto dydžio nuomos mokestį (CK 6.576 str., CPK 185 str.).

18.       Ieškovas neginčija aplinkybės, jog įgydamas nekilnojamąjį turtą varžytinėse, žinojo, arba turėjo žinoti, kad atsakovai gyvena ir naudojasi nekilnojamuoju turtu, kad jie aktyviais veiksmais nesutiko dėl šio turto pardavimo varžytinėse, o vėliau teisme ginčijo jų aktą. Byloje ieškovas neįrodinėjo, kad įsigydamas nekilnojamąjį turtą jį siekė nuomoti ar kokiu nors kitu būdu gauti iš jo pajamas. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi tarp šalių susiklosčiusią faktinę situaciją, sprendžia, jog ieškovas galėjo ir turėjo numanyti, kad įsigijus ginčo turtą gali kilti papildomų sunkumų, nes jame gyvena atsakovai, įskaitant ir tai, kad butas nebus atlaisvintas, o juo labiau išnuomotas iš karto. Taigi, ieškovas pats savo veiksmais prisiėmė tam tikrą galimų neigiamų pasekmių riziką.

19.       Teismas pagrįstais laiko apeliantų nurodytus buto trūkumus, dėl kurių ieškovas negalėjo tikėtis prašomo nuomos mokesčio dydžio. Pats ieškovas ieškinyje nurodė, kad yra ypatingai netvarkingas, remontuotinas ir pan. Tai įrodo ir su ieškiniu pridėti įrodymai, pavyzdžiui antstolės G. Ž. 2018 m. sausio 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame nurodyta, kad butas yra prastos būklės: drėgmės paveiktos lubos ir sienos, butas nepanašus į gyvenamą, nešildomas, nes išpjauti vamzdžiai, kiauras antro aukšto stogas, į vidų patenka krituliai.

20.       Kaip minėta, ieškovas įsigijęs butą iš varžytynių, žinojo kokia jo būklė. Ieškovas, norėdamas ginčo butą išnuomoti ir gauti jo nurodomas sumas – po 1000-1200 Eur per mėnesį, būtų turėjęs atlikti remontą, investuoti nemažai lėšų. Be to, remonto atlikimas užtruktų pakankamai ilgą laiko tarpą, per kurį ieškovas taip pat nebūtų galėjęs nuomoti buto. Pažymėtina, kad už dabartinės būklės butą, nors jis ir yra Vilniaus centre, ieškovas nebūtų galėjęs gauti po 1000-1200 Eur per mėnesį, nes labai tikėtina (CPK 185 str.) potencialūs nuomininkai nebūtų sutikę mokėti nurodytą sumą. Todėl šiuo atveju labiau tikėtina, kad ieškovas už ginčo buto nuomą būtų galėjęs gauti atsakovų nurodomą sumą – po 350 Eur per mėnesį.

21.       Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog imant ieškovo nurodytą vieno mėnesio nuomos kainą 1000 Eur, už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 10 d. iki 2020 m. liepos 28 d. susidaro 30 709,68 Eur suma ir ją solidariai priteisė iš atsakovų. Dėl šios priežasties yra pagrindas tenkinti šį apeliacinio skundo reikalavimą ir pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimo dalį kuria solidariai iš atsakovų L. K., L. K. ir T. G. ieškovo I. V. naudai priteista 30 709,68 Eur nuostolių ir priteistiną nuostolių sumą sumažinti nuo 30 709,68 Eur iki 10 748,38 Eur.

22.       Kadangi nuo 30 709,68 Eur iki 10 748,38 Eur buvo sumažinta ieškovui priteistina suma, laikytina, jog buvo patenkinti 35 procentai ieškinio reikalavimų. Taigi, atitinkamai turi būti perskaičiuotos ir ieškovo pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Šioje byloje už ieškinį buvo sumokėtas 691 Eur žyminis mokestis, todėl 35 procentai nuo šios sumos yra 241,85 Eur. Taigi, ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiama po 80,62 Eur žyminio mokesčio.

23.       Šioje byloje taip pat buvo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 39,16 Eur, todėl 35 procentai nuo šios sumos yra 13,71 Eur, o iš kiekvieno atsakovo priteistina suma – po 4,57 Eur. CPK 96 str. 6 d. numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. 2011-11-07 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymo pakeitime Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (įsigaliojo 2015-01-01) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 eurai. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovų nepriteistinos. Atitinkamai – likusi procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalis – 25,45 Eur iš ieškovo yra priteisiama valstybei.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

24.       Kadangi apeliacinės instancijos teismo sprendimas iš esmės buvo priimtas atsakovų naudai, ieškovas laikytinas pralaimėjusiąja bylos šalimi, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovui nepriteisiamos (CPK 93, 98 str.). Vilniaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi apeliantams L. K. ir L. K. buvo atidėtas 449 Eur žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundą, sumokėjimas iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Kadangi apeliacinis skundas buvo tenkintas, ši 449 Eur žyminio mokesčio suma iš ieškovo priteisiama į valstybės biudžetą, ją sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą. Atsakovai nepateikė įrodymų apie kitas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos nepriteisiamos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Atsakovų L. K. ir L. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimo dalį, kuria solidariai iš atsakovų L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo I. V., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai priteista 30 709,68 Eur nuostolių ir priteistiną nuostolių sumą nuo 30 709,68 Eur sumažinti iki 10 748,38 Eur;

Taip pat pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme priteisimo ir iš atsakovų L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti po 80,62 Eur žyminio mokesčio; priteisti iš ieškovo I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 25,45 Eur teismo pašto išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 449 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, jį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Teisėjai                                        Alvydas Barkauskas

                                                Andrius Ignotas

                                                Jelena Šiškina