Baudž. byla Nr N1-10-128/2013

                                                                                    1-83-1-00288-2012-6

                                                                                    Proc. sprend. kat.1.1.7.2.7.;

(S)

(S)

                                                                                    1.1.8.6.6.;1.1.8.7.1.;1.1.8.7.9.;

                                                                                    1.1.8.8.;1.1.11.7.;1.1.11.10.;

                                                                                    1.1.11.3.;1.2.4.1.;2.1.15.1.1.;

                                                                                    2.1.15.1.2.;2.1.15.3.3.2.;2.1.8.;

           ROKIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU          

               2013-03-04

            Rokiškis

            Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Bražiūnienė, dalyvaujant posėdžių sekretorei Aldonai Sakaitienei, prokurorei Irenai Pšalgauskienei, gynėjams advokatams Irmantui Ruželei, Rasai Čibirienei, Vytautui Sketeriui, Eugenijui Baršiui, nukentėjusiam E. P., jo atstovui advokatui Mindaugui Beinaravičiui, nuk E. Š. ,kaltinamųjų įstatyminiams atstovams R. L., R. L., S. J., D. S., G. G., I. G., vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei Jurgitai Misiūnienei, viešame teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J. gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, LR pilietis, 9 kl. išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) 10 kl. moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini),  neteistas, kaltinamas pagal BK 135 str.1d;, O. S. gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, LR pilietis, 8 kl. išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) 9 kl. moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini),  neteistas, kaltinamas pagal BK 135 str.1d; A. G. gim. (duomenys neskelbtini)  a.k. (duomenys neskelbtini) , Rokiškio r.,lietuvis, LR pilietis, pagrindinio išsilavinimo , (duomenys neskelbtini) mokyklos 2 k. moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 135 str.1d; ir Ž. L. gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, 9 kl. išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) 10 kl.   moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 135 str.1d.

                        Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

nustatė:

             kaltinamieji  2012 m. liepos 6 d., apie 24.00 val., (duomenys neskelbtini), būdami G. G. priklausančio gyvenamojo namo kieme ,veikdami bendrininkų grupėje , būdami apsvaigę nuo alkoholio, dėl pykčio, V. J., Ž. L., A. G., O. S. suduodami ne mažiau kaip po keturis smūgius kumščiu E. P. į įvairias kūno vietas- O. S. – į galvos sritį; kiti –į nugarą ir šonus; Ž. L. sugriebus E. P. ranką ir ją užlaužus jam už nugaros, E. P. išsilaisvinus iš Ž. L. rankų, Ž. L. sugriebus E. P. kaklą jį apkabinus,ir pargriaunant ant žemės ,Ž. L. užlipus ant gulinčio E. P., keliais prispaudus E. P. rankas ir sudavus ne mažiau kaip penkis smūgius kumščiu gulinčiam E. P. į veido sritį; E. P. išsilaisvinus ir atsistojus, Ž. L. sučiupus rankomis E. P. už kaklo, V. J. , A. G. ir O. S., suduodami ne mažiau kaip po tris smūgius kumščiu E. P. į nugaros sritį, E. P. parkritus ant žemės, A. G. spyrus ne mažiau kaip du kartus E. P. į galvą  ir ne mažiau kaip 6 kartus į dešinį šoną; Ž. L. spyrus ne mažiau kaip septynis kartus gulinčiam E. P. į kairįjį šoną, O. S. spyrus ne mažiau kaip 7 kartus nukentėjusiam į kairį šoną; visiems atsitraukus nuo gulinčio E. P. ir E. P. atsistojus, O. S. sudavus vieną smūgį šluotkočiu E. P. į galvos sritį,A. G. sudavus smūgį šluotkočiu į galvos sritį, V. J. sudavus ne mažiau kaip vieną smūgį šluotkočiu E. P. į nugarą, bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam E. P. kaukolės pagrindo vidurinės daubos dešinės pusės lūžį, galvos smegenų dešinio pusrutulio smilkininės skilties sumušimą, trauminį dešinės ausies būgnelio plyšimą, trauminės kilmės dalinį veidinio nervo paralyžių, poodines kraujosruvas apie kairę akį, poodinę kraujosruvą kairėje šlaunyje, sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo E. P. sveikatą.                        

         Kaltinamasis  V. J. kaltu prisipažino dalinai ir paaiškino, kad 2012-07-06 su draugais nuvažiavo į G. sodybą švęsti Mindauginių. Šiek tiek išgėrė alkoholio. Vakare pas juos į kiemą atėjo E. Š. su savo draugu. Pastarajai buvo sužalota ranka. Ji sakėsi, kad susipyko su draugu  ir išmušė lango stiklą. Po kiek laiko svečiai išėjo iš virtuvės į kiemą. Neužilgo atbėgo O. S. ir pasakė, kad lauke mušasi. Tuo metru jis su Ž. L. buvo virtuvėje, todėl abu išėjo į kiemą. Ten pamatė E. P.. Matė, kad pastarasis smogė smūgį O. S., po to- mergaitėms. Jis priėjęs prie nukentėjusio paklausė, ką pastarasis daro ,bet nuo E. P. gavo ranka smūgį į veidą. Nuo gauto smūgio jis pargriuvęs. Kai atsikėlė, tai nukentėjęs su E. Š., jos draugu ir dar vienu vyriškiu, jau ėjo iš kiemo.  Jis su likusiais draugais ir mergaitėmis kieme dar aptarinėjo įvykį, kai pamatė, kad E. P. vėl ateina į kiemą. Jis vėl priėjo prie E. P. ir vėl paklausė už ką pastarasis juos muša. Vietoj atsakymo vėl gavo smūgį į veidą. Tuomet   Ž. L. apkabino   E. P. ir kažkas  E. su šluotkočiu  trenkė per kojas. E. pargriuvo. O. S. gulinčiam dar du kartus šėrė  su šepečiu ir  vieną kartą su šluotkočiu.  Jie visi keturi ne mažiau kaip po keturis kartus  sudavė nukentėjusiam  kojomis ir rankomis įvairias kūno vietas. Jis pats stovėjęs  dešinėje nukentėjusio pusėje prie kojų, todėl smūgiai  kojomis teko E. dešinei šlauniai. Taip pat jis kelis kartus- gal 5- sudavęs kumščiu į įvairias kūno vietas dar kol nukentėjęs stovėjęs. Į galvą nesudavęs. Viso galėjo jis pats smūgiuoti 10-11 smūgių. Po to, pamatę, kad persistengė, visi atsitraukė ir nukentėjęs atsistojo. Tuomet O. S. E. trenkė  šluotkočiu į galvą. E. susvyravo ir išėjo iš kiemo. Jis ir jo draugai panoro išsiaiškinti dėl ko įvyko konfliktas, todėl visi nuėjo pas E. Š.. Priėję prie virtuvės lango, klausė E. P. ir jo tėvo , už ką  atėjęs E. P. juos muša. Prasidėjo žodinis ginčas, kurio metu į juos buvo mestas bokalas. Jie tą bokalą įmetė atgal į E. Š. virtuvę. Virtuvės langą šeimininkai uždarė, todėl jis kumščiu lango stiklą išdaužė. Kadangi susižalojo ranką, tai grįžo į G. sodybą, sutvarstė ranką ir vėl nuėjo pas E. Š. prie namo. Tvirtina, kad tik eidami pas E. Š. pasiėmė metalinius strypus. Kieme nukentėjusio su metaliniais strypais nemušė.

           Kaltinamasis O. S. kaltu prisipažino dalinai ir paaiškino, kad   vakare jiems švenčiant sodyboje Mindaugines, atėjo kruvina ranka E., kuri pasisakė, kad ranka išdaužė lango stiklą. Neužilgo atėjo jos draugas, pravarde „R.“. Jis juos abu pakvietė į virtuvę, prašė nesipykti. Vėliau jis su draugais stovėjo kieme, kai pamatė, kad į kiemą atėjo E. P.. Pastarasis priėjo prie jo ir trenkė jam į veidą. Nuo nukentėjusio smūgius gavo  A. G., Ž. L., V. J., D. K., dar kažkuri mergaitė. Tuomet nukentėjęs iš kiemo išėjo. Jis nematė, kas sunešė šepečius, bet , kai nukentėjęs atėjo antrą kartą į kiemą, tai šepečiai buvo priemenėje. Atėjęs nukentėjęs vėl trenkė smūgį V. J. į veidą. Tuomet Ž. L. apkabino nukentėjusį. Abu pargriuvo. Pirmas atsikėlė Ž. L., o po jo- E. P.. Nukentėjęs sudavė smūgį Ž. L.. Tada jis – O. S.- greitai nubėgęs ir iš prieangio atsinešęs  šluotkotį, trenkė nukentėjusiam į kaklo kairę pusę . Nuo smūgio E. parkrito .Šluotkotis sulūžo. Taip pat pripažįsta, kad šluotkočiu sudavė smūgį nukentėjusiam per nugarą. Pripažįsta, kad nukentėjusiam 4-5 kartus  spyrė į abu šonus, jį apeidamas . Buvo apsiavęs batais. Kadangi po pirmo smūgio šluotkotis sulūžo, todėl jis jį numetė. Kumščiu smūgiavo nukentėjusiam  į veidą- prie dešinės akies į smilkinį. Jam atrodo, kad E. P. visi mušė apie 15-20 minučių. Nukentėjusiam išėjus iš kiemo, neužilgo visi ėjo pas kaimyną išsiaiškinti. Ten susiginčijo su nukentėjusiu ir jo tėvu ir grįžo atgal. A. A. jiems padavė metalinius strypus, kuriuos paėmė jis ir V. J., ir vėl antrą kartą nuėjo pas E. Š.. Per atvirą virtuvės langą visi ginčijosi. Nukentėjusysis metė į juos bokalą, bet nepataikė. Jis bokalą įmetė atgal. „R. langą uždarė. Tuomet V. J. lango stiklą išdaužė.

                    Kaltinamasis A. G. kaltu prisipažino dalinai ir paaiškino, kad priėjęs O. S. su šluotkočiu E. šėrė į dešinę pusę, bet kur pataikė jis nematė. Nukentėjęs susvyravo ir parkrito. Tada jie visi jį apsupo. Jis pats tris kartus koja  spyrė nukentėjusiam  į šonkaulių sritį ir atsitraukė. Matė, kad nukentėjęs kruvinas. Jį mušė visi keturi, bet kaip kiti mušė jis nežiūrėjo. 

                    Kaltinamasis Ž. L. kaltu prisipažino dalinai ir paaiškino, kad kai jis pamatė, jog E. P. sudavė smūgį  V. J., jis nukentėjusį apglėbė . Nukentėjęs išsilaisvino ir dar kartą smogė, prakirsdamas jam lūpą. Matė, kad O. S. stovėjo su šluotkočiu, bet ką su juo darė nematė, tik pamatė, jog nukentėjęs  nugriuvo ant žemės. Visi jį pradėjo mušti. Jis pats  nukentėjusiam spyrė 3-4 kartus į kojas. Nukentėjęs atsistojo ir O. S. su šluotkočiu trenkė jam per galvą. Nukentėjęs vėl pargriuvo. Jis-Ž. L.-  dar sudavė kelis smūgius nukentėjusiam į kojas ir dar keletą smūgių kumščiu į krūtinę. Viso jis pats nukentėjusiam sudavęs apie 7 smūgius. Nei vieno smūgio į galvą jis nesudavęs. Jo draugai taip pat mušė E. P.. Kai jie visi atsitraukė, nes pamatė, jog nukentėjusio  viena veido pusė kruvina ,nukentėjęs atsistojo. Dar gavo smūgį šluotkočiu per nugarą  ir išėjo iš kiemo.

                      Be kaltinamųjų dalinio prisipažinimo, jų kaltė įrodyta:

                    Nukentėjusio E. P. parodymais ,kuris teigia, kad, kai antrą kartą nuėjo pas jaunuolius į kiemą, vienas  vaikinas prie jo prišoko ir  norėjo smogti, bet nepataikė. Tuomet jis pajuto smūgį per kojas  su metaliniu strypu. Iškart sekė kitas smūgis per kojas su metaliniu strypu iš kitos pusės ir po smūgių jis suklupo. Dar sugebėjo atsistoti, bandė bėgti, bet jį pagavo ant žolės netoli namo kampo. Kai pagavo, pradėjo daužyti  per kojas. Jis vėl suklupo ir tada pajuto smūgius į galvą, spardė ir į  šonus. Jis tuo metu klūpojo ant kelių, o galvą užsidengė rankomis. Jautė, kad galvą daužo , bet su kuo- jau pasakyti negali. Atsigavo tik pas E. namuose, bet kaip parėjo- nepamena. Buvo nuvežtas į priėmimo kambarį, nes bėgo kraujas iš dešinės ausies. Ten jam ausį užkišo vata ir jis grįžo namo. Labai skaudėjo galvą, todėl išgėrė alkoholio, o kitą dieną buvo nuvežtas į Panevėžio ligoninę. Kelyje taip pat vartojo alkoholį, nes  neiškentė didelio galvos skausmo. Dėl padarytų sužalojimų jis buvęs operuotas.

                       Nuk.E. Š. parodymais, kuri teigia, kad pas G. į sodybą nuėjo jaunuolių pakviesti su sugyventiniu R. M.. Eidami abu stumdėsi tarpusavyje, juokavo, todėl namie likusiems vaikams galėjo atrodyti, kad jie abu tarpusavyje mušasi. Nuėję pas G., stovėjo kieme, bet nematė, kada atėjo E. P. su tėvu. Tiek ji pati, tiek ir sugyventinis buvę neblaivūs. Ji nemačiusi, kad būtų buvę muštynės. Neužilgo ji su sugyventiniu ir P. iš to kiemo išėjo. Parėjus namo, E. P. pasakė, jog grįš pas jaunuolius ir atsiprašys. Neužilgo sugrįžo sumuštas, kruvinas. Paskui E. P. atėjo jaunuoliai. Pro atdarą virtuvės langą su jais konfliktavo, aiškinosi dėl muštynių. Jaunuoliai kaišiojo metalinius strypus, o kai langą jie užsidarė, tai lango stiklas buvo išmuštas. Stiklo šukės jai sužalojo ranką. Kai jaunuoliai atsitraukė, jie išvažiavo į ligoninę, kur buvo suteikta medicininė pagalba jai ir E. P..

            Liudytojo A. A. parodymais, kad ikiteisminio tyrimo metu įvykį geriau prisiminė ir tvirtina tuo metu duotus parodymus. Pagarsinus jo parodymus, matyti, kad jis 2012-07-06 kartu su draugais Ž. L., A. G., O. S., V. J. buvo A. G. tėvų sodyboje. Paskui į sodybą atsivežė merginų- D. K., M. G., D. M. ir K. P.. Visi vartojo alkoholinius gėrimus. Jau buvo sutemę, kai išėjęs į lauką, pamatė, kad ateina  E. P.. Įėjęs į kiemą tas žmogus apsikabino O. S., o kita ranka jam trenkė į veidą. Paskui E. sudavė smūgius ir kitiems : jam, M. G., Ž. L., V. J.., Dž. K.. Šie smūgiai buvo pakankamai švelnūs, didelių sužalojimų dėl jų nepatyrė. Vienu metu į kiemą atėjo ir E. tėvas. Netrukus visi keturi- E., „R.“, E. ir jo tėvas išėjo. Stovint kieme ir tariantis, ką daryti, į kiemą vėl atėjo E.. Jis pradžioje kalbėjosi su A. G., bet prie jų priėjo Ž. L., kuris kažką pasakė, ir E. trenkė kumščiu Ž. L. į veidą. Po šio smūgio O. S., A. G. .V. J. ir Ž. L. puolė E.. Jie visi sudavė E. ne mažiau kaip keturis kartus, kur kiekvienas iš jų pataikė, neprisimena, tačiau matė, kad O. S. trenkė į galvą, kiti - trenkė į nugarą ir į šonus. Šių smūgių metu Ž. L. čiupo E. už rankos ir užlaužė ją. E. išsilaisvino iš Ž. L. ir puolė A. G.- sudavė vieną kartą į petį. Tada Ž. L. pribėgo prie E. , iš nugaros ranka sugriebė E. kaklą, jį apkabindamas. Ž. L. ir E. parkrito ant žemės. E. pargriuvusį Ž. L. trenkė kumščiu  nukentėjusiam  ne mažiau 5 smūgius į veidą. E. P. pavyko išsilaisvinti ir atsistoti. Tuomet Ž. L. vėl čiupo nukentėjusį už kaklo, bet neparvertė. Tuomet visi puolė nukentėjusį kumščiais trankydami per nugarą ne mažiau kaip po tris smūgius kiekvienas. Nukentėjęs pargriuvo .Visi ėmė nukentėjusį spardyti: A. G. spyrė ne mažiau kaip du kartus  į galvą ir ne mažiau kaip 6 kartus į dešinį šoną; Ž. L. spyrė ne mažiau kaip 7 kartus E. į kairį šoną, V. J. spyrė ne mažiau kaip 7 kartus E. į dešinį šoną; O. S. ne mažiau kaip 7 kartus į kairį šoną.. Tada visi keturiese atsitraukė nuo gulinčio E.. E. atsistojo, laikėsi susiėmęs už galvos. Matė, kad E. iš dešinės ausies bėga kraujas. E. buvo pradėjęs eiti E. namų link, kai O. S. čiupo už šluotos ir šluotkočiu trenkė E. į galvą . Šluotkotis sulūžo į dvi dalis. Tada A. G. irgi pasiėmė šluotą  ir trenkė nukentėjusiam į galvą. Šluota nelūžo, bet garsiai sutreškėjo. E. po šio antro smūgio  parklupo ant kelių, atsirėmė į žemę rankomis. E. daugiau niekas nebemušė. Jis išėjo svyruodamas E. namų link. E. niekas metaliniais strypais nemušė. ( 1 t. b. l. 94-96)

         Liud. D. M. parodymais, kad ji matė, kaip nukentėjęs  su kažkuriuo vaikinu nugriuvo ant žemės. Šluotkotį turėjo O. S. ir ji matė, kad vaikinai buvo apstoję nukentėjusį ir pastarajam gulint, šluotos kotas judėjo, iš ko ji sprendžia, kad šluotkočiu buvo suduodami smūgiai.

        Liud. D. K. parodymais, kad ji mačiusi labai nedaug – tik tai, kad nukentėjęs  pradėjo muštynes. Matė , kad jis buvo parvirtęs ant žemės ir jį buvo apstoję vaikinai. Ji bijojusi, todėl ką jie daro - nežiūrėjusi. Tvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu davusi teisingus parodymus ir juos tvirtinanti, išskyrus  parodymus dėl V. J. atliktų veiksmų. Pagarsinus jos parodymus  duotus ikiteisminiame tyrime matyti, kad liudytoja teigė , jog mačiusi E. gulintį ant žemės. Matė, kad O. S. šluotkočiu trenkė ne mažiau kaip du kartus gulinčiam E. į galvą, dėl ko šluotkotis lūžo.  Matė, kad gulintį E. spardė Ž. L., A. G., V. J. ir O. S.. Matė, kad E. atsistojus V. J. trenkė šluotkočiu į nugarą kartą ir jam lūžo šluotkotis. Kadangi užlipo ant nuolaužos- ją padavė Ž. L.. Tada abi su M. užėjo už namo kampo ir nieko nebematė. Kai grįžo į kiemą , muštynės jau buvo pasibaigę. Matė, kad vaikinai ieškojo metalinių strypų. Juos pasiėmė V. J., A. G., gal dar A. A.- neprisimena. Kai nuėjo kartu su visais pas „R.“, matė, kad prie įėjimo į namą sėdėjo E. kruvinu veidu. Draugai, E.,“R.‘ rėkė vieni ant kitų. Vaikinai, kurie turėjo rankose metalinius strypus, nieko nedarė. Paskui grįžo į sodybą. ( 1 t. b. l. 100,101)       

           Liud K. P. parodymais, kad geriau įvykį prisiminė ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus jos parodymus matyti, kad ji matė kaip vaikinai pripuolė prie E.. O. S. šluotkočiu trenkė jam į nugarą . Smūgis buvo stiprus, nes sulūžo šluota. Tada O. S. pasiėmė sulūžusios šluotos dalį ir ją trenkė dar kartą E. per nugarą. E. pargriuvo. O. S. gulinčiam E. per galvą taip pat sudavė su sulūžusios šluotos dalimi. Gulintį E. spardė V. J., Ž. L.,  A. G.. Kuris kur spyrė- nežino. Paskui vaikinai nuo E. pasitraukė. E. išėjo. Tada su draugais ėjo į kaimyninę sodybą. Matė, kad per langą O. S. kišo metalinį strypą, kurį kažkas iš buvusių viduje, pagavo. Matė, kad į O. S. buvo paleistas bokalas, kurį O. S. metė atgal. Matė, kad V. J. išdaužė namo lango stiklą. Metaliniais strypais niekas nieko nemušė.  ( 1 t. b. l. 104,105)

                       Liud. J. P. parodymais, kuris teigia, kad jis yra tas asmuo , kuris prižiūri sodybą. Kai jaunuoliai susirinko, buvo jau vakaras. Jie paleido muziką, bet kad gertų alkoholį, jis nematęs. Jis pats pasigėrė ir nuėjo miegoti. Pabudęs, išėjo į kiemą, matė, kad ten kažkas negerai ir atstūmė  P., liepdamas nelįsti prie jaunimo. Matė, kad kažkas šėrė su šluotkočiu, bet detalizuoti negali.

                       Liud. N. P. parodymais, kad nakties metu jam paskambino E. Š. vaikas ir pasakė, kad kažkas mušasi. Jis su sūnumi E. atvažiavo, pasibeldė į langą ir vaikai pasakė, kad  mama pas kaimynus. Nuėjęs su sūnumi į tą kiemą ,pamatė daug jaunuolių ir merginų. Jie triukšmavo , rėkavo, buvo neblaivūs. Teigia, kad jis su sūnumi su jais pasitąsė, pasistumdė ir visi keturi, t.y. jis, sūnus E., E. Š. ir R. M. parėjo pas E. Š.. Matė, kad sūnus tai vieną, tai kitą vaikiną pastūmė. Vienas buvo parkritęs. Po šių pasistumdymų sūnus buvo sveikas. Jis nematė, kad kas nors būtų sūnui sudavęs smūgį. Kai visi nuėjo pas E. Š., sūnus sumanė grįžti pas jaunuolius ir neužilgo sugrįžo iš jų visas kruvinas, sumuštas. Iš ausies tekėjo kraujas. Paskui sūnų prie namo atėjo būrys jaunuolių, su kuriais jie konfliktavo. Virtuvės langas buvo atidarytas, jaunuoliai pro jį kaišiojo metalinius strypus. Kai langą uždarė, kažkuris jaunuolių tą lango stiklą išdaužė.

                  Įvykio vietos  apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), priklausanti G. G.. Įvažiavus į sodybos kiemą matyti: rytuose yra plytinis namas, stogas šlaitinis, raudonos spalvos; vakarinėje namo sienoje, šiauriau yra įėjimas į namą, piečiau nuo įėjimo, sienoje yra du langai. Priešais langus, maždaug už 4,20 ( kiemo plotis) yra lauko staliukas, už jo- suoliukas. Pietinėje kiemo pusėje yra metalinė pavėsinė( foto Nr.1).Kieme, nuo namo į šiaurės vakarus, yra ūkinis pastatas. Einant takeliu už šio pastato, šio pastato vakarinėje pusėje matyti šiukšlynas, kuriame rasti ir paimti du mediniai pagaliai ( tikėtinai šluotos koto lūženos)( foto nr.2,3). Einant toliau takeliu matyti, kad šis takelis veda pro krūmus gretimos sodybos( E. Š. sodybos) link vakarų kryptimi.  ( 1 t. b. l. 8-11)  

           Daiktų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad du mediniai pagaliai- nuolaužos, vieno iš jų viršuje yra pririštas  raudonos spalvos raištelis. Pagal skersmenį- 2 cm abu pagaliai primena vieno ir to paties koto lūženas.( 1 t. b. l. 17,18)

            Reikalaujamų daiktų, dokumentų protokolu, kuriame nurodyta, kad įtariamasis A. G. pateikė šluotą mediniu kotu. ( 2 t. b .l . 12)

             Daikto apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad  šepetys- medinis, kotas medinis, apvalus , nulūžęs, prie nulūžusio apvalaus koto prikaltas medinis kampuotas pagalys ( 2 t. b. l. 13,14)

             Įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad E. Š. gyvenamo namo išdaužti  dviejų langų  dešiniosios pusės  rėmų stiklai. Prie namo sienos po langu  ant žemės matyti stiklo šukės. Rasti ir paimti du metaliniai strypai.(t.1;b.l.19)

            Iš specialisto išvados matyti, kad  E. P. nustatyta kaukolės pagrindo vidurinės daubos dešinės pusės lūžis, galvos smegenų pusrutulio smilkininės skilties sumušimas, trauminis dešinės ausies būgnelio plyšimas, trauminės kilmės dalinis veidinio nervo paralyžius, poodinės kraujosruvos apie kairę akį, poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje. Sužalojimai padaryti paveikiant kietais bukais daiktais. Pateiktoje medicininėje dokumentacijoje esančių objektyvių medicininių duomenų nepakanka tam, kad būtų galima apibūdinti žalojusio daikto ( daiktų) požymius, todėl konkrečiau atsakyti, kokiais daiktais padaryti sužalojimai remiantis vien tik medicininės dokumentacijos duomenimis nėra galimybės. Sužalojimai susiformavo ne mažiau kaip keturių trauminių poveikių. Dėl kaukolės pagrindo vidurinės daubos dešinės pusės lūžio E. P. sveikata sutrikdyta sunkiai. ( 1 t. b. l. 47,48 ).

              Iš ekspertizės akto (t3;b.l. 8) matyti, kad kraujosruva kairėje šlaunyje  sunkiam sveikatos  sutrikdymui įtakos neturėjo, bet vertinant izoliuotai, šis sužalojimas priskiriamas nežymim sveikatos sutrikdymui. Ekspertas teigia, kad tikėtina, jog galvos sumušimas, pasireiškęs kaukolės pagrindo vidurinės  daubos dešinės pusės lūžiu, galvos smegenų dešinio pusrutulio smilkininės skilties  sumušimu , trauminiu dešinės ausies būgnelio plyšimu galėjo būti padarytas  tiek vieną, tiek keletą kartų smūgiuojant mediniu šluotkočiu, kumščiais bei spardant kojomis, kas yra pilnai pakankama tokiems sužalojimams padaryti, nenaudojant tam metalinių strypų ar pan. Galimybė E. P. susižaloti krentant ant žemės yra mažai tikėtina, nes tam prieštarauja sužalojimų lokalizacija.

                          Tokiu būdu įrodyta, kad  kaltinamieji  2012 m. liepos 6 d., apie 24.00 val., (duomenys neskelbtini), būdami G. G. priklausančio gyvenamojo namo kieme ,veikdami bendrininkų grupėje , būdami apsvaigę nuo alkoholio, dėl pykčio, V. J., Ž. L., A. G., O. S. suduodami ne mažiau kaip po keturis smūgius kumščiu E. P. į įvairias kūno vietas- O. S. – į galvos sritį; kiti –į nugarą ir šonus; Ž. L. sugriebus E. P. ranką ir ją užlaužus jam už nugaros, E. P. išsilaisvinus iš Ž. L. rankų, Ž. L. sugriebus E. P. kaklą jį apkabinus,ir pargriaunant ant žemės ,Ž. L. užlipus ant gulinčio E. P., keliais prispaudus E. P. rankas ir sudavus ne mažiau kaip penkis smūgius kumščiu gulinčiam E. P. į veido sritį; E. P. išsilaisvinus ir atsistojus, Ž. L. sučiupus rankomis E. P. už kaklo, V. J. , A. G. ir O. S., suduodami ne mažiau kaip po tris smūgius kumščiu E. P. į nugaros sritį, E. P. parkritus ant žemės, A. G. spyrus ne mažiau kaip du kartus E. P. į galvą  ir ne mažiau kaip 6 kartus į dešinį šoną; Ž. L. spyrus ne mažiau kaip septynis kartus gulinčiam E. P. į kairįjį šoną, O. S. spyrus ne mažiau kaip 7 kartus nukentėjusiam  į kairį šoną; visiems atsitraukus nuo gulinčio E. P. ir E. P. atsistojus, O. S. sudavus vieną smūgį šluotkočiu E. P. į galvos sritį,A. G. sudavus smūgį šluotkočiu į galvos sritį, V. J. sudavus ne mažiau kaip vieną smūgį šluotkočiu E. P. į nugarą, bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam E. P. kaukolės pagrindo vidurinės daubos dešinės pusės lūžį, galvos smegenų dešinio pusrutulio smilkininės skilties sumušimą, trauminį dešinės ausies būgnelio plyšimą, trauminės kilmės dalinį veidinio nervo paralyžių, poodines kraujosruvas apie kairę akį, poodinę kraujosruvą kairėje šlaunyje, sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo E. P. sveikatą, todėl jų veika kvalifikuotina pagal BK 135 str.1d.             

                       Kalt. V. J. gynėja advokatė R.Čibirienė ir A. G. gynėjas E.Baršys prašo jų ginamųjų veiksmus perkvalifikuoti iš BK 135 str.1d. į BK 136 str., nes jie veiką padarė labai susijaudinę dėl nukentėjusio jiems suduotų smūgių. Perkvalifikavus veiką ,kadangi V. J. neturi amžiaus, nuo kurio atsiranda baudžiamoji atsakomybė, todėl prašo jo atžvilgiu bylą nutraukti.

            Prašymai atmestini. Nukentėjęs, pirmą kartą atėjęs  į kiemą,  kaltinamiesiems ir merginoms sudavė smūgius, bet nė vienas iš kaltinamųjų nesudavė smūgių nukentėjusiam. Pastarajam išėjus iš kiemo, vyko tarp kaltinamųjų pokalbis- kokių veiksmų  reikėtų  imtis, jeigu E. P. grįžtų. Tam buvo atnešti šluotkočiai, vėliau- ir metaliniai strypai. Taigi, nukentėjusio sugrįžimui buvo ruoštasi, jo sugrįžimas nebuvo netikėtas, o vėlesni kaltinamųjų veiksmai rodo, kad  smūgiai buvo nukentėjusiam suduodami ne iš didelio susijaudinimo, o siekiant atkeršyti. Tam buvo einama net ir pas kaimynus, kur grįžo sumuštas E. P., ir ten konfliktas buvo tęsiamas. Tai rodo, kad kaltinamieji vieningais tyčiniais veiksmais, pykčio išdavoje, sunkai sužalojo nukentėjusį, visi smūgiuodami į gyvybei ir sveikatai pavojingus organus. 

          Atsakomybę sunkinančios aplinkybės kaltinamųjų veikoje yra tos, kad veiką padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir bendrininkų grupėje.

           Lengvinanti aplinkybė visų kaltinamųjų veikoje yra ta, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis  nukentėjusio asmens elgesys.

           Skiriant bausmes kaltinamiesiems, teismas atsižvelgia, kad padarytas tyčinis, baigtas, sunkus nusikaltimas. Parenkant laisvės atėmimo bausmės dydį, teismas vadovaujasi BK 61 str. nuostatomis ir atsižvelgęs, kad  kaltinamieji nusikalto būdami nepilnamečiai, ankščiau neteisti, skiria švelnesnes negu straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis bausmes. Kaltinamasis  V. J. charakterizuojamas  teigiamai. Jis mokosi, nors kartais praleidžia pamokas be pateisinamų priežasčių. Santykiai su mokytojais normalūs. Mandagus, linksmas, lengvai bendraujantis. Kartais būna ūmus. Administracine tvarka nebaustas.

           O. S. mokosi, bet charakterizuojamas  kaip nelankantis pamokų,  nemandagus, netaktiškas. Mėgsta iš klasės draugų pasityčioti. Auga nepilnoje šeimoje- tėvai išsituokę. Administracine tvarka nebaustas.

           A. G. charakterizuojamas teigiamai, mokosi. Už gerą mokymąsi jam yra skirta direktoriaus padėka. Administracine tvarka nebaustas.

          Ž. L. seniūnijos charakterizuojamas teigiamai, administracine tvarka nebaustas.  Gimnazijos charakterizuojamas  kaip lengvai pasiduodantis neigiamai draugų įtakai, neturintis savo tvirtos nuomonės. Yra nepažangus mokinys, bet su pamokų lankymu problemų nėra.   

           Kadangi kaltinamieji mokosi, ankščiau nėra padarę teisės pažeidimų, atsiprašė nukentėjusio, yra labai jauno amžiaus ,todėl jiems taikytinas BK 92 str., nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones.

                        Byloje pareikšti civiliniai ieškiniai:  E. P. prašo priteisti iš kaltų asmenų 553,89 Lt turtinei žalai atlyginti ir 250000 lt neturtinei žalai atlyginti; Panevėžio teritorinė ligonių kasa prašo priteisti 2310,95 Lt už nukentėjusio gydymą stacionare; nukentėjusi E. Š. prašo priteisti 25 Lt turtinę žalą už išdaužtą lango stiklą.

                        Nukentėjęs E. P. nurodo, kad dėl sužalojimo jis turėjo  518,81 Lt  išlaidas kurui ir 35,08 Lt vaistams. Tam įrodyti yra pateikęs  degalinių kvitus ir „Kamelija“ vaistinės kvitus. Neturtinė žala yra padaryta, nes jis dėl sužalojimų  neteko70 procentų darbingumo visam likusiam gyvenimui; po įvykio patyrė fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, buitinius nepatogumus.

             Kaltinamieji ir jų įstatyminiai atstovai  su ieškiniais turtinei žalai atlyginti sutiko.

             E. P. civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkintinas visiškai, nes jis pagrįstas pateiktais dokumentais.

             Nukentėjusio E. P. ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkintinas dalinai. Pagal CK 6.250 str. 1d neturtinė žala-tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Kadangi tarp kaltinamųjų padarytos veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys, tai jie privalo atlyginti neturtinę žalą. Tai piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusio patirtus ir galimus ateityje dvasinius išgyvenimus. Nukentėjęs yra jauno amžiaus ,o jo darbingumas sumažėjęs 70 procentų. Be to, dėl veidinio nervo paralyžiaus, ausies būgnelio plyšimo atsirado defektai, kurie turės sunkias pasekmes visam likusiam gyvenimui,sukels nepatogumus bendraujant. Teismas priteisia iš kaltinamųjų nukentėjusiam 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir mano, kad tai pakankama piniginė satisfakcija už padarytą sveikatos sužalojimą. Sumažindamas ieškinio dydį neturtinei žalai atlyginti, teismas atsižvelgia ir į tai, kad pats nukentėjęs išprovokavo kaltinamųjų nusikalstamus veiksmus.

                          Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinys taip pat tenkintinas visiškai, nes įrodytas pateiktomis pažymomis.

               Nukentėjusios E. Š. ieškinys 25 Lt sumai atmestinas kaip neįrodytas. Nukentėjusi pripažino, kad virtuvės lango stiklą po įvykio įdėjo kaltinamieji, bet ji teigia, jog buvęs išdaužtas ir kambario lango stiklas, už kurį prašo priteisti 25 Lt. Kaltinamieji niekada nepripažino, jog buvo išdaužę antrą langą. Iš jų parodymų matyti, jog pas juos  vakare prieš įvykį buvo atėjusi E. Š. su sužalota ranka ir teigė, jog ji pati išdaužė stiklą. Kad nukentėjusi tą vakarą dar iki muštynių buvo atėjusi į kiemą su sužalota ranka ir apie sužalojimą rankos taip buvo sakiusi patvirtino liudytojos D. K. ir  D. M.. Kadangi neįrodyta kaltinamųjų kaltė, išdaužus kambario lango stiklą, tai jie neprivalo atlyginti  ir žalos.

        Iš kaltinamųjų nepriteistinos proceso išlaidos ir už suteiktą nukentėjusiam teisinę pagalbą, nes jie neturi pajamų ir neišsigalės sumokėti (BPK 105 str.5d.;106 str.2d)Išlaidos apmokėtinos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

        Daiktiniai įrodymai- medinio koto nuolaužos; šluota ir 2 metaliniai strypai nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

              Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR BPK 301-303 str. teismas

                                                        nusprendė:

           V. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 str.1d ir nubausti laisvės atėmimu dvejiems metams trims mėnesiams.

           Taikyti BK 92 str. ir bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones- įspėjimą ;elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.; mokytis.

            Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

         O. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 str.1d ir nubausti laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams.

           Taikyti BK 92 str. ir bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones- įspėjimą; elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.; mokytis.

            Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

           A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 str.1d ir nubausti laisvės atėmimu dvejiems metams trims mėnesiams.

            Taikyti BK 92 str. ir bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones- įspėjimą; elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.; mokytis.

             Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje  nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

            Ž. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 str.1d ir nubausti laisvės atėmimu dvejiems metams trims mėnesiams.

            Taikyti BK 92 str. ir bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones- įspėjimą ;elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.; mokytis.

            Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje  nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

                        Priteisti iš V. J. a.k. (duomenys neskelbtini) O. S. a.k. (duomenys neskelbtini)A. G. a.k. (duomenys neskelbtini) ir Ž. L. a.k. (duomenys neskelbtini) E. P. a.k(duomenys neskelbtini) penkis šimtus penkiasdešimt tris litus 89 centus turtinei žalai atlyginti solidariai ir penkiasdešimt tūkstančių litų neturtinei žalai atlyginti solidariai, o kaltinamiesiems neišsigalint, subsidiariai iš jų tėvų :G. S. a.k. (duomenys neskelbtini) D. S. a.k. (duomenys neskelbtini) I. G. a.k. (duomenys neskelbtini) G. G. a.k. (duomenys neskelbtini) R. L. a.k. (duomenys neskelbtini) R. L. a.k. (duomenys neskelbtini) ,S. J. a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. J. a.k. (duomenys neskelbtini) po šešiasdešimt devynis litus 24 centus iš kiekvieno turtinei žalai atlyginti ir po šešis tūkstančius du šimtus penkiasdešimt litų iš kiekvieno neturtinei žalai atlyginti.

                         Priteisti iš V. J. a.k. (duomenys neskelbtini) O. S. a.k. (duomenys neskelbtini)A. G. a.k. (duomenys neskelbtini) ir Ž. L. a.k. (duomenys neskelbtini) Panevėžio teritorinei ligonių kasai įm. k.191351679  du tūkstančius tris šimtus dešimt litų 95 centus  už nukentėjusio gydymą stacionare solidariai, o kaltinamiesiems neišsigalint, subsidiariai iš jų tėvų G. S. a.k. (duomenys neskelbtini) D. S. a.k. (duomenys neskelbtini) I. G. a.k. (duomenys neskelbtini) G. G. a.k. (duomenys neskelbtini) R. L. a.k. (duomenys neskelbtini) R. L. a.k. (duomenys neskelbtini),S. J. a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. J. a.k. (duomenys neskelbtini) po du šimtus aštuoniasdešimt aštuonis litus 87 centus iš kiekvieno.

                       E. Š. ieškinį atmesti.

           Daiktinius įrodymus- medinio koto nuolaužą; šluotą ir 2 metalinius   strypus nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

         Nuosprendis per 20d nuo jo paskelbimo, o kaltinamiesiems  nuo nuosprendžio įteikimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja                                           Nijolė Bražiūnienė