Civilinė byla Nr. e2A-1040-562/2026
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21048-2024-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.2.1; 3.3.1.19.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. gegužės 19 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Visvaldo Kazakiūno, Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainiaus Rinkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Indema“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kristalgis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Indema“ dėl skolos ir netesybų priteisimo.
Teisėjų kolegija
nustatė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kristalgis“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Indema“ (toliau – ir atsakovė), prašydama priteisti iš atsakovės 7 680 Eur skolos, 2 764,80 Eur delspinigių, 8 proc. metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2023 m. liepos 25 d. tarp šalių buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. KR-UP/23/07/24 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti medžių šalinimo, betono takelių, tvorų, pastatų ardymo ir šiukšlių utilizavimo darbus adresu (duomenys neskelbtini). 2023 m. lapkričio 30 d. tarp šalių buvo pasirašytas papildomas susitarimas Nr. 1 prie Statybos rangos sutarties, pagal kurį ieškovė papildomai įsipareigojo nukasti gruntą iki +123,50 altitudės pažymėtoje zonoje ir jį išvežti (toliau – ir Papildomas susitarimas). Numatyta papildomų darbų kaina 7 680 Eur. Ieškovė laiku ir tinkamai atlikusi visus tiek Sutartyje, tiek Papildome Susitarime nurodytus darbus, užpildė Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), darbų žurnalą. Darbų žurnale ieškovė nurodė keturis atliktus darbus: 1) sklypo sutvarkymas, šiferio utilizavimas, pagalbinio pastato griovimas; 2) pagrindinio pastato stogo, sienų, grindų, rūsio ir pamatų utilizavimas ir išvežimas iš objekto; 3) grunto iškasimas ir išvežimas iki 20 km atstumu; 4) grunto iškasimas ir pervežimas teritorijoje. Visi atlikti darbai buvo užfiksuoti bei pasirašyti kaip atlikti tinkamai ir laiku, atsakovės techninio priežiūros vadovo J. S..
3. Po darbų atlikimo ieškovė pateikė atsakovei 2023 m. rugsėjo 27 d. PVM sąskaitą faktūrą KRI Nr. 230120 – 5 000 Eur sumai; 2023 m. lapkričio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą KRI Nr. 230157 – 5 000 Eur sumai; 2023 m. lapkričio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą KRI Nr. 230159 – 1 210,00 Eur sumai; 2023 m. gruodžio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą KRI Nr. 230171 – 7 680 Eur sumai. Iš viso atsakovei buvo pateikta PVM sąskaitų faktūrų 18 890 Eur sumai. Atsakovė 2023 m. rugpjūčio 7 d. atliko 2 000 Eur avansinį mokėjimą pagal sutartį (mokėjimo nurodymas Nr. SI23080743530142); 2023 m. spalio 16 d. atliko 3 000 Eur mokėjimą pagal sąskaitą faktūrą KRI230120 (mokėjimo nurodymas Nr. SI23101605729505); 2024 m. sausio 30 d. atliko 3 000 Eur dalinį mokėjimą pagal sąskaitas faktūras (mokėjimo nurodymas SI24013009342801); 2024 m. kovo 13 d. atliko 3 000 Eur dalinį apmokėjimą pagal sąskaitas faktūras KRI230157, KRI230159 (mokėjimo nurodymas Nr. SI24031356039819). Iš viso atsakovė padengė 11 000 Eur.
4. Atsakovė ne kartą buvo įspėta, jog yra suėję sąskaitų faktūrų apmokėjimo terminai, tačiau atsakovė atlikti likusių mokėjimų neskubėjo, praėjus dviem mėnesiams po paskutinės sąskaitos faktūros pateikimo (2023 m. gruodžio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą KRI Nr. 230171 – 7 680 Eur sumai) atsakovė ėmė kelti pretenzijas dėl iškasto grunto kiekio (2024 m. vasario 8 d.), papildomai pažymint, jog minėtame darbų žurnale savavališkai ir be jokio teisėto pagrindo pradėjo daryti nepagrįstus pakeitimus, rašyti pastabas (2024 m. kovo 28 d.), nors dar 2023 m. gruodžio 15 d. techninis priežiūros vadovas visus ieškovės atliktus darbus buvo patvirtinęs savo parašais. 2024 m. balandžio 19 d. atsakovei buvo išsiųsta paskutinė pretenzija ir priminimas dėl pradelsto įsiskolinimo, raginant atsiskaityti su ieškove iki 2024 m. balandžio 24 d. (imtinai), tačiau atsakovė savo įsipareigojimų ir toliau nevykdė, įsiskolinimo nepadengė.
5. Ieškovės vadovas nurodė, kad sulaukė atsakovės atstovo R. S. skambučio su prašymu greitai per vieną savaitę nukasti gruntą. Tai, kad Sutartis nebuvo pasirašyta, nesureikšmino. Darbus priėmė R. S., išsivežė techniką, jokių pastabų neturėjo. Iš atsakovės nebuvo jokių pastabų dėl grunto kiekio. Ieškovė siuntė priminimus, skambino R. S. ir prašė apmokėti sąskaitą, šis nurodė, kad bus apmokėta. Tačiau vėliau pradėjo ignoruoti skambučius, atsakovės direktorius pasakė, kad neatitinka kiekiai ir tą pačią dieną buvo padarytas pataisymas statybos darbų žurnale. Kitą dieną ieškovė pastebėjo pataisymus, kad sumažintas grunto kiekis. Kalbėjo su J. S., tačiau šis nepaaiškino, kodėl kiekis buvo sumažintas. Vėliau buvo atliekami geodeziniai matavimai, pamatuotas sklypo aukštis ir nustatytas tikslus grunto kiekis. Darbai buvo pradėti kelių dienų bėgyje po sklypo išmatavimo. Po iškasimo buvo nustatyti tikslūs kiekiai, R. S. buvo atvažiavęs du kartus ir prašė padaryti nuožulnesnius kraštus. Pradinis grunto kiekis buvo nustatytas pagal R. S. paskaičiavimus, o po darbų atlikimo paskaičiuotas faktiškai išvežtas kiekis ir pagal tai išrašyta sąskaita. Per 5 dienas nebuvo gauta nusiskundimų ar nesutikimų. R. S. pasirašė statybos darbų žurnale. Nei sutartis, nei darbų priėmimo aktas, nei sąskaita nebuvo atsakovės pasirašyta. Neatitikimas, kuris nurodytas geodezinėje nuotraukoje, yra dėl to, kad užsakovė į sklypą atvežė skaldos keliui suformuoti ir dėl to gruntas sumažėjo trimis mašinomis. R. S. žinojo, kad skalda buvo dar vežta.
6. Papildomą susitarimą iniciavo atsakovė ir nors fiziškai atsakovės nepasirašyta, tačiau galiojo pilna apimtimi, nes tokia buvo šalių valia. Atsakovė dalį darbų yra apmokėjusi, tačiau po dviejų mėnesių pareiškė nepagrįstas pretenzijas dėl grunto kiekio neatitikimo, J. S. vienašališkai pakoregavo kiekius, palieptas vadovo, nors tam pagrindo nebuvo.
7. Atsakovė su ieškiniu nesutiko.
8. Atsakovė nurodė, kad ieškovė atliko darbus, dėl dalies darbų ginčo nėra, sąskaitos buvo apmokėtos, tačiau dėl papildomų darbų buvo sutarta, kad jei reikės, bus sudaromas raštiškas susitarimas, o jei nėra sutarties, vadinasi, tokie darbai nelaikomi papildomais darbais. Ieškovė pateikė susitarimą, pateikė komercinį pasiūlymą, jį taisė ir laiko, kad susitarimas tarp šalių buvo, tačiau tarp šalių buvo susitarta, jog bus raštu susitariama, tačiau ieškovė, nesuderinusi darbų aktų, siuntė sąskaitą-faktūrą. Neaišku, kas derino papildomų darbų sąlygas, kadangi R. S. nėra atsakovės darbuotojas. J. S. irgi nedirba pas atsakovę. Geodezinė nuotrauka taip pat padaryta po fakto, nėra duomenų kokia situacija buvo prieš darbus. Darbų priėmimo perdavimo aktas nebuvo pasirašytas, ieškovė nesilaikė tvarkos, darbai nebuvo priimti. Sutartis nepasirašyta, todėl negalioja ir sąlygos dėl delspinigių. J. S. nebuvo nurodymų atlikti taisymus statybos darbų žurnale, dėl koregavimo vidinių įmonės susirašinėjimų nėra.
9. Ieškovė į bylą nepateikė šalių pasirašyto atliktų darbų akto, todėl jos prašymas priteisti skolą, delspinigius bei palūkanas yra visiškai nepagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino ir nusprendė:
1) priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 7 680 Eur skolos, 2 764,80 Eur delspinigių, 8 proc. procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. spalio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 435 Eur bylinėjimosi išlaidų;
2) priteisti iš atsakovės valstybės naudai 42,59 Eur pašto išlaidų;
3) grąžinti ieškovei 79 Eur žyminio mokesčio, sumokėti 2024 m. spalio 21 d. mokėjimo pavedimu.
11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl grunto iškasimo ir išvežimo darbų apmokėjimo. Ieškovė teigia, kad remdamasi 2023 m. lapkričio 30 d. Papildomu susitarimu prie Sutarties, ji tinkamai, laiku ir kokybiškai atliko grunto iškasimo ir išvežimo darbus, atsakovė darbus priėmė, darbų rezultatu naudojasi, tačiau ieškovės išrašytos sąskaitos neapmoka ir nepagrįstai nurodo mažesnį atliktų darbų kiekį, nei jų faktiškai atlikta. Atsakovė nesutinka apmokėti už darbus, motyvuodama tuo, kad Papildomas susitarimas, atliktų darbų aktas ir sąskaita nėra pasirašyti atsakovės, darbai nepriimti, nes tarp šalių kilo ginčas dėl grunto išvežimo kiekio.
12. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju šalių ginčui spręsti taikytinos rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. Pažymėjo, jog rangos sutarties sudarymui nėra nustatyti privalomi formos reikalavimai, todėl ji gali būti sudaroma bet kokia šalių pasirinkta forma – raštu, žodžiu ar konkliudentiniais veiksmais. Vien tai, kad sutartis nėra pasirašyta abiejų šalių fiziniais parašais, savaime nereiškia jos negaliojimo ir neatleidžia šalių nuo prisiimtų įsipareigojimų vykdymo.
13. Teismas nustatė, kad Papildomo susitarimo 5.1 punkte numatyta, jog sutarties kaina be PVM yra 7 680 Eur, o sutarties apmokėjimas – pagal atliktų darbų aktą sumokama per 15 kalendorinių dienų po sąskaitos faktūros pasirašymo dienos (5.3 punktas).
14. Atsakovė byloje kėlė abejones dėl darbų atlikimo fakto, tačiau, teismo vertinimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai ir apklaustų liudytojų parodymai patvirtina, jog ieškovė faktiškai atliko tiek Sutarties, tiek Papildomu susitarimu šalių suderintus darbus. Statybos darbų žurnale esantys įrašai, patvirtinti atsakovės techninio prižiūrėtojo J. S. parašais, liudija, kad darbų apimtys buvo ne tik užfiksuotos, bet ir patvirtintos užsakovo atstovo, atsakingo už atliktų darbų kontrolę. Liudytojo J. S. parodymai taip pat patvirtina, kad jis pats atliko darbų kiekių skaičiavimus, kurie atitiko faktinį objekto būklės pasikeitimą, ir kad jam tuo metu nekilo jokių abejonių dėl įrašytų kiekių teisingumo. Todėl teismas sprendė, kad darbai buvo atlikti realiai, pilna apimtimi ir tinkamai.
15. Atsakovė taip pat teigė, kad darbai nebuvo priimti, kadangi nepasirašytas galutinis atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas. Tačiau teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.662 straipsnis nustato, jog darbų priėmimas gali būti įforminamas tiek aktu, tiek kitais dokumentais, kurie patvirtina, kad užsakovas faktiškai patikrino ir priėmė atliktus darbus. Statybos darbų žurnale fiksuoti parašai yra prilyginami darbų priėmimui, ypač kai darbai buvo prižiūrimi atsakovės paskirto techninio prižiūrėtojo, o iki ginčo kilimo nėra jokių įrodymų, jog atsakovė būtų reiškusi pastabas ar prieštaravimus dėl darbų kokybės ar kiekio. Taip pat teismas nurodė, jog atsakovė už dalį darbų yra atsiskaičiusi, tai patvirtina faktą, jog darbai jai buvo tinkami ir priimti. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad atsakovė faktiškai priėmė ieškovės atliktus darbus, nepriklausomai nuo to, jog formalus atliktų darbų aktas nėra pasirašytas.
16. Teismas nurodė, kad esminis atsakovės argumentas nesutinkant dėl ieškinio reikalavimų – tariamai neteisingai įrašytas grunto kiekis. Tačiau byloje nustatyta, kad pirminis 1 180 kub. m. grunto kiekis yra įrašytas techninės priežiūros vadovo J. S., kuris patvirtino, kad skaičiavo pats ir skaičiavimai buvo teisingi. Vėlesnis šio kiekio sumažinimas iki 980 kub. m. atliktas praėjus daugiau nei trims mėnesiams ir darbdavio nurodymu, be jokio techninio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad žurnalo koregavimas buvo atliktas nesąžiningai ir siekiant sukurti pagrindą atsisakyti mokėti už darbus, todėl vertintinas kritiškai ir neturi įrodomosios reikšmės.
17. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovės atsisakymas mokėti grindžiamas tik formaliais ir nepagrįstais argumentais, kurie prieštarauja tiek sutarties šalių elgesiui, tiek sąžiningumo principui, konstatavo, kad ieškovės reikalavimas dėl 7 680 Eur skolos priteisimo yra pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas.
18. Ieškovė ieškiniu taip pat prašė priteisti iš atsakovės priteisti 2 764,80 Eur delspinigių už laiku nesumokėtą skolą, už 180 dienų laikotarpį nuo 2024 m. balandžio 25 d. iki 2024 m. spalio 21 d.
19. Teismas nustatė, kad Sutarties bendrosios dalies 7.2 punkte nustatyta, jog jeigu užsakovas vėluoja atsiskaityti su rangovu specialioje dalyje nustatyta tvarka ir terminais, užsakovas įsipareigoja mokėti rangovui 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Šalių sudaryta Sutartis yra galiojanti ir nenuginčyta, o galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Atsakovė delspinigių dydžio ir skaičiavimo laikotarpio byloje neginčijo, neteikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų aplinkybę, kad delspinigių paskaičiavimai yra netikslūs.
20. Atsižvelgiant į tai, teismas nustatęs, kad atsakovės skola ieškovei pilnai nesumokėta, atsakovė praleido prievolės įvykdymo terminą, sprendė, jog yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovės 2 764,80 Eur delspinigių.
21. Tenkinus ieškovės reikalavimą dėl pagrindinės skolos priteisimo, remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 8 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (10 444,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. spalio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; taip pat ieškovei iš atsakovės 1 435 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 200 Eur atstovavimo išlaidų ir 235 Eur žyminio mokesčio); iš atsakovės valstybės naudai 42,59 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
22. Atsakovė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 2 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (arba priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
22.1. sprendimas priimtas nedalyvaujant atsakovei ar jos atstovui, atsakovei apie teismo posėdį nebuvo tinkamai pranešta, todėl tai laikytina absoliučiu negaliojimo pagrindu. Atstovui nutraukus atstovavimą 2025 m. lapkričio 11 d., teismas neįsitikino, ar atsakovė informuota apie 2025 m. lapkričio 12 d. posėdį, nesuteikė jai galimybės pasirinkti naują atstovą ir neatidėjo bylos nagrinėjimo. Byloje nėra įrodymų, kad šaukimas atsakovei buvo įteiktas, todėl buvo pažeistos esminės procesinės teisės normos;
22.2. teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad šalys susitarė dėl papildomų darbų ir jų kainos. Nors nei Sutartis, nei Papildomas susitarimas nėra pasirašyti (pastarasis – nei vienos šalies), teismas rėmėsi vien elektroniniais laiškais, kurie tokio susitarimo nepatvirtina. Byloje esantys duomenys rodo, kad Sutartis nebuvo sudaryta, o Papildomas Susitarimas buvo tik derinamas ir keičiamas (įskaitant kainą, kiekius ir terminus), tačiau galutinai nesuderintas ir nepasirašytas, be to, pateiktos skirtingos jo versijos. Liudytojų parodymai taip pat nepatvirtina susitarimo dėl papildomų darbų: liudytojas R. S. nurodė tik apie susitarimą dėl griovimo darbų, tačiau aplinkybių, susijusių su Papildomo susitarimo sudarymu, derinimu ar jo turiniu (kiekiais, kaina, terminais), neprisiminė. Tuo tarpu liudytojas J. S. apskritai negalėjo paliudyti apie Sutarties ar Susitarimo sudarymą, nes tai nebuvo jo funkcijų dalis. Todėl liudytojų parodymai nepatvirtina, kad šalys buvo susitarusios dėl papildomų darbų apimties, kainos ir terminų. Atsižvelgiant į tai, teismo išvada yra nepagrįsta, o sprendimas priimtas pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles ir nepašalinus byloje esančių prieštaravimų;
22.3. teismas nepagrįstai sprendė, kad tarp šalių egzistavo Papildomas susitarimas dėl papildomų darbų kiekio ir kainos, o jo išvados dėl faktiškai atliktų darbų apimties ir mokėtinos sumos yra nepagrįstos. Teismas rėmėsi MB „Statybų geodezija“ geodezine kontroline nuotrauka, kurioje nurodytas objektas – Paribio g., Vilnius, nors visi kiti byloje esantys dokumentai (sutartis, papildomas susitarimas, statybos darbų žurnalas, aktai, sąskaita) sieja darbus su kitu objektu – (duomenys neskelbtini). Net ir remiantis minėta geodezine nuotrauka, joje nurodytas išvežto grunto kiekis sudaro 967,3 kub. m. (iškastas 1416,4 kub. m. minus susandėliuotas 449,1 kub. m.), o ne 1 180 kub. m., kaip nurodyta ieškovės pateiktuose aktuose. Tuo tarpu statybos darbų žurnale yra užfiksuotas 980 kub. m. priimtas darbų kiekis. Taigi byloje esantys įrodymai yra prieštaringi, o objektyvių duomenų, patvirtinančių 1 180 kub. m. iškasto ir išvežto grunto kiekį, nėra. Teismas šių prieštaravimų nepašalino ir nepagrįstai rėmėsi netiksliu kiekiu, nors logiška ir duomenimis pagrįsta išvada būtų pripažinti apie 980 kub. m. faktiškai priimtų darbų kiekį;
22.4. liudytoju apklausto J. S. paaiškinimas, neva jis pakeitė kiekius, nes taip nurodė atsakovės vadovas, akivaizdžiai nelogiškas ir nepagrįstas tiek dėl to, kad liudytojas žino savo pareigas ir privalo jas vykdyti (tvirtinti faktiškai atliktus darbų kiekius), tiek dėl to, kad ir pateikta geodezinė kontrolinė nuotrauka (jeigu ji tikrai yra dėl objekto (duomenys neskelbtini), su kuo atsakovė kategoriškai nesutinka) patvirtina, jog nebuvo faktiškai išvežta 1 180 kub. m. grunto);
22.5. net jeigu apeliacinės instancijos teismas spręstu, jog tarp šalių buvo Papildomas susitarimas dėl papildomų darbų atlikimo, akivaizdu, jog: 1) atsakovas pagrįstai atsisakė pasirašyti atliktų darbų aktą, kadangi jame ieškovė nurodė daugiau darbų nei faktiškai atliko; 2) ieškovė, nurodžiusi darbų daugiau nei faktiškai atliko, nepagrįstai išrašė PVM sąskaitą faktūrą 7 680 Eur sumai be PVM; 3) atitinkamai jeigu remiantis geodezine nuotrauka už grunto iškasimą ir išvežimą turėjo būti išrašyta 5 803,80 Eur be PVM 967,30 kub. m. x 6 Eur), už grunto iškasimą ir pervežimą teritorijoje 898,20 Eur be PVM (449,1 kub. m. x 2 Eur), iš viso: 6 702 Eur be PVM, kas praktiškai atitinka pirminį Papildomo Susitarimo projektą;
22.6. priešingai, negu nurodė teismas, nors statybos rangos sutarčiai sudaryti nėra privalomos rašytinės formos ir susitarimą, faktinį darbų atlikimą šalys gali įrodinėti kitais įrodymais, tačiau susitarimui dėl netesybų įstatymas imperatyviai nustato privalomą rašytinio susitarimo buvimą, todėl sprendimas, kuriuo teismas priteisė iš atsakovės 2 764,80 Eur delspinigių yra nepagrįstas visiškai, priimtas pažeidžiant imperatyvias CK 6.72 straipsnyje įtvirtintas teisės normas;
22.7. teismui nepagrįstai nusprendus, jog šalys susitarė dėl papildomų darbų kiekio ir kainos, jog ieškovė atliko tiek papildomų darbų, kiek buvo nurodyta atliktų darbų akte ir nepagrįstai priteisus visą ieškovės prašomą sumą, taip pat nepagrįstai priteisus delspinigius, teismo išvada, jog iš atsakovės turi būti priteistos visos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįsta ir šioje dalyje naikintina (keistina).
23. Ieškovė prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš atsakovės ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
23.1. apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas, skundo motyvai yra deklaratyvūs – neparemti jokiais objektyviais įrodymais;
23.2. faktinė bylos eiga patvirtina, kad esminis bylos nagrinėjimas vyko dalyvaujant atsakovės atstovui (vyko 4 teismo posėdžiai), kuriuose šalys išsakė savo pozicijas, buvo apklausti visi liudytojai ir ištirti visi rašytiniai įrodymai. Atsakovė per savo atstovą (advokatą J. U.) dalyvavo esminėje bylos nagrinėjimo dalyje, kurioje buvo formuojamas bylos faktinis ir teisinis pagrindas. Šiame etape atsakovė buvo tinkamai atstovaujama advokato. Nors atsakovė apeliaciniame skunde argumentuoja atsakovės nedalyvavimą 2025 m. lapkričio 12 d. teismo posėdyje kaip absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, atsakovė nutyli, jog minėtame teismo posėdyje jau nebuvo atliekamas įrodymų tyrimas, nebuvo nustatinėjamos naujos faktinės aplinkybės ir nebuvo sprendžiami procesiniai klausimai, galintys turėti esminės įtakos bylos baigčiai. Iš bylos duomenų matyti, kad iki 2025 m. lapkričio 12 d. teismo posėdžio buvo apklausti visi byloje šaukiami liudytojai, surinkti ir ištirti visi bylos rašytiniai įrodymai, šalys buvo pateikusios visus savo paaiškinimus ir argumentus ginčo klausimais, bei uždavusios visus aktualius klausimus viena kitai. Atsakovės atstovas 2025 m. spalio 7 d. posėdžio metu teismui buvo pareiškęs, kad jokių procesinių prašymų byloje jau nebeturi ir buvo paprašęs atidėti posėdį tik dėl pasirengimo baigiamajai kalbai. Taigi atsakovės advokato pasitraukimas iš proceso prieš pat baigiamąsias kalbas, įvyko jau po to, kai didžioji dalis bylos esmės buvo išnagrinėta;
23.3. pati atsakovė nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, jog būtų procese toliau atstovaujama per kitą atstovą (neprašė atidėti posėdžio, nesirūpino naujo savo atstovo paieška ir net neatvyko į posėdį);
23.4. atsakovė nenurodo, kad apie 2025 m. lapkričio 12 d. teismo posėdžio vietą ir laiką nežinojo, t. y., kad advokatas J. U. tokios informacijos atsakovei nebuvo suteikęs. 2025 m. lapkričio 12 d teismo posėdžio garso įraše yra užfiksuota, kad atsakovės atstovas (advokatas J. U.) teismą informavo, jog atsakovui yra žinoma (pranešta) apie 2025 m. lapkričio 12 d. teismo posėdžio vietą ir laiką, o tai akivaizdžiai parodo, kad atsakovės teiginys, jog teismas neturėjo jokių duomenų apie tai ar atsakovei buvo žinoma apie 2025 m. lapkričio 12 d. numatytą teismo posėdį, neatitinka tikrovės;
23.5. atstovavimo santykių nutraukimas teismo posėdžio išvakarėse šaliai nesuteikia pagrindo stabdyti procesą, todėl visą tokio veiksmo atlikimo riziką turi prisiimti pati šalis, kuri inicijavo atstovavimo santykių nutraukimą. Šiuo konkrečiu atveju atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad advokatas šios pareigos nevykdė, t. y. neperdavė atsakovei procesinių dokumentų;
23.6. atsakovės teiginiai, esą byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių Sutarties ir Papildomo susitarimo sudarymą bei šalių susitarimą dėl ginčo darbų ir jų kainos, selektyvūs ir atskirti nuo faktinės bylos medžiagos bei civilinių santykių kvalifikavimo taisyklių, taikomų esant faktiškai vykdomiems sutartiniams santykiams. Teismas, priešingai nei teigia atsakovė, įvertino visą įrodymų visetą ir motyvuotai konstatavo, kad tarp šalių egzistavo rangos teisiniai santykiai, apėmę ir ginčo darbus;
23.7. byloje nustatyta, jog Sutartį parengė ir jos sąlygas suformavo būtent atsakovę atstovaujantys asmenys. Sutartis elektroniniu paštu buvo pateikta ieškovei pasirašyti, ieškovė Sutartį pasirašė ir grąžino atsakovės atstovui. Pagal šią Sutartį ieškovė faktiškai atliko darbus, atsakovė juos priėmė ir už dalį darbų atsiskaitė – sumokėjo 11 000 Eur. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose pati remiasi Sutarties nuostatomis (pvz., dėl darbų aktų formos, sąskaitų pateikimo tvarkos ir pan.), tuo patvirtindama, kad šią Sutartį laiko savo santykius su ieškove reglamentuojančiu dokumentu. Sutarties galiojimą lemia šalių valia ir elgesys, o ne vien fizinis parašo buvimas. Todėl atsakovės teiginiai yra deklaratyvūs ir nesuderinami su pačios atsakovės faktiniais veiksmais vykdant Sutartį su ieškove;
23.8. byloje yra Papildomo susitarimo projektas, kuriame aiškiai įvardyti ginčo darbai (grunto nukasimas iki +123,50 altitudės pažymėtoje zonoje ir grunto išvežimas nustatytais atstumais) ir konkreti šių darbų atlikimo kaina. Elektroninis susirašinėjimas tarp ieškovės vadovo ir atsakovės atstovo R. S. patvirtina, kad šalys Susitarimu derino būtent papildomų grunto kasimo darbų apimtis, terminus ir kainą, atsakovės atstovas R. S. koregavo ne darbų kainas, o darbų pradžios ir pabaigos datas. Ginčo PVM sąskaita faktūra KRI230171 atitinka būtent susitarime numatytus darbus ir užmokestį už atliktus darbus, o ne kokius nors realiai neegzistavusius darbus;
23.9. byloje esančios dvi Papildomo susitarimo versijos atspindi tarp šalių vykusį derybų dėl susitarimo sąlygų procesą (terminų, kiekių korekcijas), o ne tai, kad Papildomo susitarimo tarp šalių apskritai nebuvo;
23.10. atsakovė skunde plačiai cituoja CK 2.133 straipsnį ir kasacinę teismų praktiką dėl atstovavimo, tačiau šias normas taiko išimtinai formalizuotai, ignoruodama tiek tariamo atstovavimo institutą, tiek atstovavimo patvirtinimą vėlesniu elgesiu. Byloje nustatyta, kad R. S. faktiškai veikė kaip atsakovės projekto vadovas, būtent R. S. atsakovės vardu derino su ieškove visus darbus, darbų kiekius, ieškovei siuntė ir iš jos priėmė visus aktualius dokumentus susijusius su Sutarties ir Papildomo susitarimo vykdymu, teikė pastabas. Būtent R. S. buvo siunčiami atliktų darbų aktai ir PVM sąskaitos-faktūros, kuriuos jis perduodavo atsakovui (šią faktinę aplinkybę patvirtino pats R. S. duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu). Atsakovė, gavusi ieškovės aktualius dokumentus, su jais susipažino, darbus pripažino ir inicijavo atsiskaitymą už darbus. Atsakovės paskirtas statybos techninis prižiūrėtojas J. S., būdamas atsakovės samdomas specialistas, savo parašais statybos darbų žurnale patvirtino ieškovės atliktų ginčo darbų kiekius ir darbų kiekio atlikimą pagal Papildomą susitarimą. Tokia atsakovės atstovų elgesio visuma reiškia tariamą atstovavimą, t. y., kad atsakovė pati sudarė pagrindą ieškovei pagrįstai manyti, jog R. S. ir J. S. veikia atsakovės vardu ir jos naudai, todėl turi teisę derinti darbus bei jų apimtis su ieškove. Ieškovė veikė objektyviai pateisinamo pasitikėjimo pagrindu, nes būtent šie asmenys viso projekto metu atstovavo atsakovės interesams konkrečiame statybų objekte;
23.11. jei būtų laikoma, kad atsakovės atstovų įgaliojimai buvo viršyti ar ne iki galo formalizuoti, vėlesnis atsakovės elgesys – ieškovės atliktų darbų priėmimas, dalinis atsiskaitymas už atliktus darbus, ginčo darbų neneigimas iki tol, kol atsirado konfliktas dėl likusios ieškovei neapmokėtos sumos – atitinka CK 2.133 straipsnio 6 dalyje numatytą sandorio patvirtinimą;
23.12. priešingai nei nurodo atsakovė, teismas sprendime detaliai aprašė šalių susirašinėjimą dėl Sutarties ir Papildomo susitarimo, įvertino ieškovės atliktus ir atsakovei priduotus darbus, bei pateiktas PVM sąskaitas-faktūras, išanalizavo statybos techninio prižiūrėtojo J. S. ir geodezininko D. S. parodymus duotus teismo posėdžio metu, nurodydamas, kodėl statybos darbų žurnale esantys pirminiai duomenys (apie darbų kiekius) laikytini patikimais, o vėlesnis duomenų koregavimas statybos žurnale t. y. darbų kiekių pakeitimas yra nepagrįstas:
23.13. iš skundo turinio matyti, jog pati atsakovė faktiškai pripažįsta, kad teismas analizavo byloje esančius įrodymus ir cituoja ilgus teismo sprendimo motyvus, tačiau iš to daro priešingą išvadą. Tokia atsakovės pozicija nėra suderinama nei su faktiniu sprendimo turiniu, nei su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto aiškinimu, nes sprendimas tikrai nėra be motyvų. Teismas aiškiai sprendime motyvavo, kodėl laiko jog ieškovės atlikti darbai atitinka darbų apimtį numatytą KRI230171 PVM sąskaitoje faktūroje;
23.14. geodezininkas D. S. aiškiai paaiškino, kad matavimus atliko būtent šiame objekte, kad nuotraukos yra susietos su konkrečiu ginčo sklypu, kad matavimo metodika (130 taškų prieš darbus ir 160 taškų po darbų atlikimo) atitiko profesinį standartą, o paklaida galėjo siekti kelių procentų ribas, bet tikrai ne dešimtis procentų. Teismas neturėjo jokio pagrindo šį specialisto paaiškinimą atmesti, tuo labiau, kad atsakovė nepateikė jokio alternatyvaus geodezinio dokumento ar ekspertizės, kuri paneigtų šiuos skaičiavimus;
23.15. byloje esančios geodezinės nuotraukos duomenų reikšmė yra aiški, nes jie fiksuoja faktinę reljefo būklę konkrečiu momentu, įskaitant visą sklype esantį gruntą nepriklausomai nuo to, kokia grunto dalis buvo iškasta, perkelta, sandėliuota ar pakeista kitomis medžiagomis. Todėl skaičiai 1416,4 m³ ir 449,1 m³ nėra darbų apskaitos duomenys – tai geometriniai reljefo matavimai, atliekami su tam tikra, normatyviai pripažinta paklaida, kuri, geodezininko paaiškinimu, gali siekti iki 5 procentų, priklausomai nuo taškų sudėjimo tankio ir realių objekto sąlygų. Geodezinio matavimo duomenys ir statybos darbų žurnale užfiksuoti duomenys nėra tas pats dalykas ir šie duomenys nėra skirti vienas kitam paneigti. Šie duomenys papildo vienas kitą, nes fiksuoja skirtingus statybos proceso etapus;
23.16. bylos medžiagoje esantis ieškovės vadovo paaiškinimas, kad vėlesniu statybos etapu į sklypą buvo atvežta skalda, yra reikšmingas, nes tai objektyviai pakeitė reljefo konfigūraciją, todėl geodeziniai matavimai, atlikti po papildomų užpylimų, nebegali būt tiesiogiai tapatinami su pirminiu grunto kiekiu. Tai natūralus ir numatomas statybos procesų rezultatas, kurį atsakovas visiškai ignoruoja. Būtent dėl šios priežasties geodezininkas pagrįstai nurodė galimą paklaidą, o atsakovės skunde daromos išvados – 967,3 m3 (gaunama atimant 449,1 m3 iš 1416,4 m3) – yra ne techninis skaičiavimas, o aritmetinis eksperimentas, neturintis jokios įrodomosios vertės. Tai bandymas geodezinės nuotraukos duomenis pateikti kaip laboratorinio eksperimento konstantą, nors jie tokie nėra nei pagal savo prigimtį, nei pagal metodiką;
23.17. atsakovės argumentas, esą netesybų sąlyga negali būti taikoma, nes Papildomas susitarimas dėl jų turėjo būti rašytinis, yra teisiškai iš esmės klaidingas, nes ignoruoja CK 6.72 straipsnio paskirtį ir normos taikymo ribas. Ši norma reikalauja, kad susitarimas dėl netesybų būtų išreikštas raštu. Ši sąlyga byloje yra įvykdyta – Sutarties tekste, kurio egzistavimą ir galiojimą pripažino abi šalys, yra aiškiai įtvirtinta netesybų (delspinigių) nuostata, todėl įstatymo reikalavimas dėl rašytinės formos buvo įvykdytas. Šalys nesirėmė jokiais žodiniais susitarimais dėl netesybų, o būtent rašytiniu dokumentu, kurio turinys buvo šalims žinomas ir šalių pripažintas. Taigi teismas pagrįstai konstatavo, kad netesybų skaičiavimas pagal Sutartį yra teisėtas. Teismas tinkamai taikė CK 6.256 straipsnį, kuris imperatyviai nustato kreditoriaus teisę į netesybas, kai skolininkas pažeidžia piniginę prievolę.
Teisėjų kolegija
konstatuoja :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo (ne)buvimo
25. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad egzistuoja absoliutūs pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, nes byla buvo išnagrinėta atsakovei ar jos atstovui nedalyvaujant byloje, nesant pranešimo apie teismo posėdžio laiką ir vietą (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
26. CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami ir tokie atvejai, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Šios normos pažeidimas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė teisės būti išklausytam principą (lot. audi alteram partem). Taigi CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas taikomas nustačius tris sąlygas: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui (t. y. byloje dalyvaujančiam asmeniui, kuriam nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką); 3) apeliantas savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tais atvejais, kai šalis ar trečiasis asmuo veda bylą per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui, o kai šalis ar trečiasis asmuo teismui raštu nurodo, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti patys, – tik šaliai ar trečiajam asmeniui, išskyrus atvejus, kai teismas konstatuoja, kad atstovui procesiniai dokumentai bus įteikiami operatyviau (CPK 118 straipsnio 1 dalis).
27. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas šią civilinę bylą išnagrinėjo, t. y. išsprendė šalių prašymus, išklausė byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, ištyrė įrodymus. Visuose vykusiuose teismo posėdžiuose iki 2025 m. spalio 7 d. atsakovę atstovavo jos atstovas. 2025 m. spalio 7 d. teismo posėdyje buvo baigtas įrodymų tyrimas, o teismo posėdis atidėtas šalims tinkamai pasirengti baigiamosioms kalboms. Taigi, 2025 m. spalio 7 d. atsakovę atstovaujant jos atstovui, ji turėjo žinoti apie tai, kad teismo posėdis atidėtas ir kitas posėdis paskirtas 2025 m. lapkričio 12 d. 13.30 val.
28. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. lapkričio 12 d. teismo posėdyje nustatė, kad tarp atsakovės ir jos atstovo sudaryta teisinių paslaugų sutartis buvo nutraukta 2025 m. lapkričio 11 d. Atskirai teismas nurodė, kad 2025 m. lapkričio 12 d. susisiekė su atsakovės atstovu, kuris patvirtino, jog atsakovė apie 2025 m. lapkričio 12 d. teismo posėdį buvo tinkamai informuota.
29. Atsakovė apeliaciniame skunde nenurodo, kad apie 2025 m. lapkričio 12 d. teismo posėdį ji nežinojo, tik teigia, kad byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teismui neturint duomenų, ar atsakovei žinoma apie teismo posėdį, ir nesudarius atsakovei galimybės pasirinkti kitą atstovą byloje.
30. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti civilinio proceso reikalavimų pažeidimo ir naikinti sprendimą atsakovės nurodytos teisės normos pagrindu.
31. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė kitų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).
Dėl faktinių bylos aplinkybių
32. Tarp ieškovės ir atsakovės 2025 m. liepos 25 d. buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. KR-UP/23/07/24 (Sutartis).Šia sutartimi ieškovė įsipareigojo atlikti medžių šalinimo, betono takelių, tvorų, pastatų ardymo ir šiukšlių utilizavimo darbus adresu (duomenys neskelbtini). Sutartis fiziniu parašu pasirašyta tik ieškovės vadovo A. B., ant šios Sutarties nėra atsakovės vadovo R. V. parašo. Byloje pateiktas 2023 m. liepos 25 d. elektroninis laiškas patvirtina, kad atsakovės atstovas R. S. siuntė paruoštą sutartį pasirašymui ieškovei, o ieškovės vadovas savo pasirašytą sutartį 2023 m. liepos 26 d. siuntė atsakovės atstovui R. S. elektroniniu paštu ((duomenys neskelbtini)), prašydamas ją pasirašyti iš atsakovės pusės.
33. Pagal Sutartį ieškovė atliko sutartus darbus, nors atlikti darbų aktai pasirašyti tik ieškovės vadovo, atsakovė apmokėjo tik ieškovės vadovo pasirašytą 2023 m. rugsėjo 27 d. PVM išrašytą sąskaitą faktūrą KRI Nr. 230120 – 5 000 Eur sumai; 2023 m. lapkričio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą KRI Nr. 230157 – 5 000 Eur sumai; 2023 m. lapkričio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą KRI Nr. 230159 – 1 210 Eur sumai. Ginčo tarp šalių dėl šių PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo, juose atliktų darbų, tarp šalių nekilo.
34. Papildomo susitarimo projektais ieškovė papildomai įsipareigojo nukasti gruntą iki +123,50 altitudės pažymėtoje zonoje ir jį išvežti iš teritorijos adresu (duomenys neskelbtini). Papildomų darbų kaina 7 680 Eur (be PVM). Papildomo susitarimo 5.3 punkte nurodyta, kad pagal atliktų darbų aktą sumokama per 15 kalendorinių dienų po sąskaitos faktūros pasirašymo dienos. Papildomas susitarimas nepasirašytas nei ieškovės, nei atsakovės vadovų.
35. Ieškovė 2023 m. gruodžio 8 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 230171 už pagal Papildomą Susitarimą atliktus darbus. Tarp šalių kilo ginčas dėl šios sąskaitos apmokėjimo.
36. Ieškovės vadovas Atliktų darbų aktą Nr. 2 ir PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 230171 išsiuntė atsakovės atstovui R. S. elektroniniu paštu ((duomenys neskelbtini)) 2023 m. gruodžio 8 d. Laiške nurodyta, kad jei yra netikslumų, prašoma informuoti per 5 darbo dienas, kitu atveju – laikoma, kad dokumentai tinkami.
37. Byloje pateikto Statybos darbų žurnalo duomenimis nustatyta, jog atlikti šie darbai ir patvirtinti atsakovės priežiūros vadovo J. S. parašais: 1) 2023 m. gruodžio 15 d. 9.50 val. pasirašė darbų žurnalo „Grunto iškasimas ir pervežimas teritorijoje“ įrašą, pagal kurį iškasta 300,000 m3; 2) 2023 m. gruodžio 15 d. 9.51 val. pasirašė darbų žurnalo „Grunto iškasimas ir išvežimas iki 20 km atstumu“ įrašą, pagal kurį iškasta 1 180.000 m3; 3) 2023 m. gruodžio 15 d. 9.54 val. pasirašė darbų žurnalo „KR: 01 sklypo sutvarkymas, šiferio utilizavimas, pagalbinio pastato griovimas“ įrašą; 4) 2023 m. gruodžio 15 d. 9.55 val. pasirašė „KR2: 02 pagrindinio pastato stogo, sienų, grindų, rūsio ir pamatų utilizavimas ir išvežimas iš objekto“ įrašą; 5) 2023 m. gruodžio 15 d. 9:55 val. pasirašė „KR2: 02. Pagrindinio pastato stogo, sienų, grindų, rūsio ir pamatų utilizavimas ir išvežimas iš objekto“ įrašą; 6) 2023 m. gruodžio 15 d. 9.56 val. pasirašė „KR1: 01 sklypo sutvarkymas, šiferio utilizavimas, pagalbinio pastato griovimas“ įrašą; 7) 2023 m. gruodžio 15 d. 12.00 val. pasirašė „KR2: 02 pagrindinis pastato stogo, sienų, grindų, rūsio ir pamatų utilizavimas ir išvežimas iš objekto“ įrašą.
38. 2024 m. kovo 28 d. J. S. atliko pataisymus statybos darbų žurnale, t. y. grunto iškasimo ir išvežimo iki 20 km atstumu darbų kiekis nurodytas: atlikta 1 180.000 kub. m., o priimta – 980.000 kub. m. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju J. S. nurodė, kad šiuos pataisymus, t. y. sumažinti darbų kiekį, jam nurodė tiesioginis darbdavys atsakovės vadovas R. V..
Dėl pagrindinės sutarties ir papildomo susitarimo (ne)sudarymo ir atstovavimo
39. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalys sudarė Sutartį ir Papildomą susitarimą bei susitarė dėl papildomų darbų atlikimo ir jų kainos. Atsakovės teigimu, nei Sutartis, nei Papildomas susitarimas nebuvo pasirašyti, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi vien elektroniniu susirašinėjimu, kuris nepatvirtina galutinio šalių susitarimo. Atsakovė nurodo, kad Papildomas susitarimas buvo tik derinamas ir keičiamas, tačiau galutinai nesuderintas ir nepasirašytas, be to, byloje pateiktos skirtingos jo versijos.
40. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia atsakovės pozicija. Rangos sutarties samprata įtvirtinta CK 6.644 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Įstatyme rangos sutarčiai sudaryti nėra nustatyti privalomi formos reikalavimai, todėl rangos sutartis gali būti sudaryta bet kokiu šalių pasirinktu būdu: raštu, žodžiu, konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnis). Be to, toks rangos sutarties formos teisinis reguliavimas lemia, kad įstatymu neribojamas ir įrodymų leistinumas teismui sprendžiant dėl rangos sutarties sudarymo fakto, svarbu, kad tie įrodymai pagrįstų asmenų valią susitarti dėl rangos darbų. Asmens valia gali būti numanoma atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes (CK 1.64 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad sprendžiant, ar sutartis buvo sudaryta, svarbu nustatyti sandoryje dalyvavusių asmenų faktinius veiksmus ir juos tinkamai kvalifikuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2013).
41. Nagrinėjamu atveju, nors atsakovė teigia, kad Sutartis su ieškove nebuvo sudaryta, nes nėra atsakovės parašo, tačiau tarp šalių nėra ginčo dėl kitų ieškovės išrašytų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo, išskyrus ginčo 2023 m. gruodžio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 230171 (pagal Papildomą susitarimą). Atsakovė priėmė ieškovės atliktus darbus ir apmokėjo pagal Sutartį išrašytas PVM sąskaitas faktūras, todėl vien ta aplinkybė, kad Sutartis nebuvo pasirašyta, savaime nepaneigia sutartinių teisinių santykių tarp šalių egzistavimo.
42. Kaip minėta, pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalį statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Taigi esminę reikšmę turi ne vien formalus sutarties pasirašymas, bet ir faktinis šalių elgesys vykdant sutartinius santykius.
43. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl Papildomo susitarimo sudarymo ir jo pagrindu atsakovei išrašytos 2023 m. gruodžio 8 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 230171. Iš šios PVM sąskaitos faktūros matyti, kad ji išrašyta už atliktus grunto nukasimo iki +123,5 altitudės pažymėtoje zonoje ir jo išvežimo darbus. Sąskaitos suma be PVM – 7 680 Eur.
44. Ieškovės pateiktų Papildomo susitarimo projektų duomenimis nustatyta, kad šalys derino papildomų darbų pobūdį, apimtį, kainą bei terminus. Projektuose buvo numatyti grunto nukasimo iki +123,5 altitudės pažymėtoje zonoje ir jo išvežimo darbai, aptarti darbų atlikimo terminai bei atsiskaitymo tvarka. Taigi nors byloje pateiktos skirtingos Papildomo susitarimo versijos, jos patvirtina, kad šalys vedė derybas dėl konkrečių papildomų darbų atlikimo.
45. Iš byloje esančio elektroninio susirašinėjimo nustatyta, kad šalių bendravimas dėl papildomų darbų vyko elektroniniu paštu, buvo derinamos darbų apimtys, terminai ir kaina, o papildomų darbų atlikimas inicijuotas atsakovės atstovo R. S.. Šios aplinkybės patvirtina atsakovės valią pavesti ieškovei atlikti papildomus darbus. Kadangi rangos sutartims įstatymas nenustato privalomos rašytinės formos, jos gali būti sudaromos ir konkliudentiniais veiksmais. Vien tai, kad Papildomas susitarimas nebuvo formaliai pasirašytas, savaime nepaneigia fakto, jog šalys faktiškai susitarė dėl papildomų darbų atlikimo.
46. Atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, t. y. šalių susirašinėjimą, papildomų darbų derinimą, faktinį darbų atlikimą, jų priėmimą bei dalinį atsiskaitymą, daroma išvada, kad tarp šalys faktiškai susitarė dėl papildomų darbų atlikimo ir jų kainos.
47. Nors atsakovė ir neigė, tačiau teismo posėdžio, vykusio 2025 m. spalio 7 d. metu, liudytoju apklaustas J. S. paaiškino, kad jis buvo atsakovės techninis prižiūrėtojas, priėminėjo darbus, įmonėje dirbo apie pusantrų metų nuo 2023 m. gegužės 5 d. iki 2025 m. sausio 2 d. Su ieškove dirbo objekte (duomenys neskelbtini) gatvėje.
48. Iš byloje esančio statybos darbų žurnalo matyti, kad techninis prižiūrėtojas J. S. 2023 m. gruodžio 15 d. pasirašė įrašus dėl grunto iškasimo ir išvežimo darbų, kuriuose užfiksuoti ieškovės atliktų darbų kiekiai: 1) 2023 m. gruodžio 15 d. 9.50 val. pasirašė darbų žurnalo „Grunto iškasimas ir pervežimas teritorijoje“ įrašą, pagal kurį iškasta 300,000 m3; 2) 2023 m. gruodžio 15 d. 9.51 val. pasirašė darbų žurnalo „Grunto iškasimas ir išvežimas iki 20 km atstumu“ įrašą, pagal kurį iškasta 1 180.000 m3 ir kt.
49. Taigi statybos darbų žurnale esantys įrašai, patvirtinti J. S. parašais, patvirtina ne tik atliktų darbų faktą, bet ir tai, kad darbų apimtys buvo suderintos bei priimtos atsakovės vardu veikusio techninio prižiūrėtojo J. S..
50. Atsakovė neigia, kad R. S. turėjo įgaliojimus derėtis dėl papildomų darbų ar atstovauti atsakovei, tačiau tokie atsakovės argumentai neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių.
51. J. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad būtent R. S. kreipėsi į jį dėl ieškovės atliktų darbų priėmimo ir statybos darbų žurnalo pildymo. Taip pat ieškovės vadovas nurodė, kad papildomi darbai buvo pradėti po R. S. prašymo skubos tvarka nukasti gruntą. Pats R. S. patvirtino, kad 2023–2024 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovu, bendravo su ieškove dėl darbų atlikimo bei jų kiekių. Jis taip pat paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovės vadovas buvo tas pats asmuo – R. V., o abi įmonės kartu vykdė projektą (duomenys neskelbtini).
52. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju R. S. faktiškai koordinavo ieškovės atliekamus darbus objekte, derino darbų kiekius, priėmė iš ieškovės dokumentus, teikė pastabas bei perdavė dokumentus atsakovei. Jam išsiuntus atliktų darbų aktus ir PVM sąskaitas faktūras atsakovė, gavusi šiuos dokumentus, apmokėjo dalį PVM sąskaitų faktūrų. Atsakovės paskirtas techninis prižiūrėtojas J. S. savo parašais statybos darbų žurnale patvirtino ieškovės atliktų darbų kiekius ir jų atlikimo faktą.
53. CK 2.133 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atstovo teisės taip pat gali būti suprantamos iš aplinkybių, kuriomis atstovas veikia. Kasacinio teismo išaiškinta, jog nepaisant to, kad toks atstovavimas nėra aiškiai išreikštas, materialiuoju teisiniu požiūriu jis yra visiškai pakankamas sukurti atstovo ir atstovaujamojo tarpusavio teisėms ir pareigoms, lygiai taip pat kaip ir aiškiai išreikštas atstovavimas. Tariamas atstovavimas yra bendrosios taisyklės, kad atstovaujamajam teisinių padarinių sukelia tik įgalioto ir įgaliojimų neviršijusio atstovo atlikti veiksmai, išimtis, kuri grindžiama atstovaujamojo elgesio aplinkybėmis – tokiais atvejais turi būti tikrinama, ar atstovaujamojo veiksmai buvo tokie, kad protingas žmogus analogiškomis aplinkybėmis patikėtų esant atstovavimo santykius, t. y. turi būti aiškinamasi, ar buvo objektyvių aplinkybių, kurios sudarė rimtą pagrindą asmenį laikyti kito asmens atstovu. Taigi tariamam atstovavimui nustatyti turi būti konstatuoti būtent atstovaujamojo veiksmai, suteikę rimtą pagrindą trečiajam asmeniui manyti, kad sandorį jis sudarė su tokią teise turinčiu atstovu (CK 2.133 straipsnio 6 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-684/2021 46 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).
54. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).
55. Taigi byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad tiek R. S., tiek J. S. faktiškai veikė atsakovės interesais ir jos naudai: koordinavo ieškovės atliekamus darbus, derino jų apimtis, priėmė atliktus darbus bei pasirašė statybos darbų žurnalo įrašus. Todėl ieškovė turėjo objektyviai pagrįstą pagrindą manyti, kad minėti asmenys turi teisę atsakovės vardu derinti papildomų darbų atlikimą ir jų apimtis. Be to, net ir tuo atveju, jei šių asmenų įgaliojimai nebuvo tinkamai įtvirtinti, vėlesnis atsakovės elgesys – ieškovės atliktų darbų priėmimas, dalinis atsiskaitymas pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras bei pretenzijų dėl darbų nereiškimas iki ginčo kilimo – laikytinas sandorio patvirtinimu CK 2.133 straipsnio 6 dalies prasme.
Dėl atliktų papildomų darbų
56. Atsakovė nurodo, kad net ir tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas pripažintų, jog tarp šalių buvo susitarta dėl papildomų darbų atlikimo, atsakovė pagrįstai atsisakė pasirašyti atliktų darbų aktą, nes jame, jos vertinimu, ieškovė nurodė didesnius darbų kiekius, nei faktiškai atliko. Atsakovės teigimu, dėl šios priežasties ieškovė nepagrįstai išrašė 2023 m. gruodžio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 230171 7 680 Eur sumai be PVM. Atsakovė taip pat pažymi, kad pagal geodezinės kontrolinės nuotraukos duomenis už grunto iškasimo ir išvežimo darbus turėjo būti apskaičiuota 5 803,80 Eur be PVM suma, o už grunto iškasimą ir pervežimą teritorijoje – 898,20 Eur be PVM, iš viso 6 702 Eur be PVM, kas iš esmės atitinka pirminį Papildomo susitarimo projektą.
57. Iš byloje esančių Papildomo susitarimo projektų matyti, kad abiejuose variantuose šalys derino tuos pačius papildomus darbus – grunto nukasimą iki +123,5 altitudės pažymėtoje zonoje ir jo išvežimą. Tačiau skyrėsi numatyta darbų kaina: pirminiame variante buvo nurodyta 6 760 Eur be PVM suma, o vėlesniame – 7 680 Eur be PVM.
58. Vis dėlto, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, pirminis 1 180 kub. m. grunto kiekis buvo užfiksuotas atsakovės techninio prižiūrėtojo J. S., kuris teismo posėdžio metu patvirtino, kad šiuos kiekius apskaičiavo pats ir laikė juos teisingais. Tuo tarpu vėlesnis kiekio sumažinimas iki 980 kub. m. buvo atliktas tik praėjus daugiau nei trims mėnesiams, J. S. tiesioginio darbdavio nurodymu ir nepateikiant jokio objektyvaus pagrindo tokiam koregavimui. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad statybos darbų žurnalo koregavimas buvo atliktas nesąžiningai, siekiant sudaryti pagrindą atsisakyti atsiskaityti už ieškovės atliktus darbus, todėl toks koregavimas vertintinas kritiškai ir neturi pakankamos įrodomosios reikšmės.
59. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, galinčių patvirtinti vėliau nurodytą 980 kub. m. kiekį – byloje nėra alternatyvių matavimų, ekspertizės ar kitų tokius duomenis pagrindžiančių įrodymų.
60. CK 6.644 ir 6.655 straipsniai nustato užsakovo pareigą priimti rangovo atliktą darbą ir už jį atsiskaityti. Kadangi byloje nustatyta, kad ieškovės darbai faktiškai buvo atlikti, atsakovės priimti, jų apimtys pagrįstos byloje esančiais objektyviais duomenimis, o ir atsakovė naudojasi atliktais darbų rezultatais, atsakovei kilo pareiga už šiuos darbus atsiskaityti.
61. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovės atsisakymas apmokėti ginčo PVM sąskaitą faktūrą grindžiamas formaliais ir nepakankamai pagrįstais argumentais, prieštaraujančiais tiek faktiniam šalių elgesiui, tiek sąžiningumo principui. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl 7 680 Eur skolos priteisimo yra pagrįstas.
Dėl netesybų (ne)priteisimo
62. Atsakovė teigia, kad susitarimui dėl netesybų įstatymas imperatyviai nustato privalomą rašytinę formą, todėl, nesant rašytinio šalių susitarimo dėl delspinigių, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės 2 764,80 Eur delspinigių, pažeisdamas CK 6.72 straipsnio nuostatas.
63. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais atsakovo argumentais. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kai už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t., laikoma, kad netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 straipsnio 3 dalis). Netesybos (bauda, delspinigiai) yra ne tik prievolių užtikrinimo būdas (CK 6.70, 6.71 str.), bet ir viena iš civilinės atsakomybės formų (CK 6.245 str. 1 d.). Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus, neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus.
64. Nagrinėjamu atveju šalys Sutarties bendrosios dalies 7.2 punktu susitarė, kad jeigu užsakovas vėluoja atsiskaityti su rangovu specialioje dalyje nustatyta tvarka ir terminais, užsakovas įsipareigoja mokėti rangovui 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną.
65. Pažymėtina, jog šalių susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis), tačiau, priešingai nei nurodo atsakovė, šio reikalavimo nesilaikymas susitarimo dėl netesybų nedaro negaliojančio, o tik atima teisę, kilus ginčui, įrodinėjant susitarimą dėl netesybų, šalims remtis liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 2 dalis).
66. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad darbai atlikti ir priimti, sąskaitos faktūros apmokėtos, o susirašinėjime bei susitarimų projektuose buvo aptariamos esminės sutarties sąlygos, įskaitant apmokėjimo tvarką ir terminus. Šių aplinkybių visuma leidžia vertinti, kad šalių valia dėl atsakomybės už prievolių nevykdymą buvo išreikšta ir galėjo būti suprantama kaip susitarimas dėl netesybų, net jei Papildomas susitarimas nebuvo šalių pasirašytas.
67. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad netesybų taikymas nagrinėjamu atveju neprieštarauja CK 6.72 straipsniui, o atsakovės argumentai dėl privalomos rašytinės formos nesilaikymo nepaneigia šalių susiklosčiusių teisinių santykių ir jų turinio. Todėl atsakovės argumentai dėl netesybų priteisimo atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl bylos procesinės baigties
68. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jų analizė neturi įtakos nagrinėjamos bylos rezultatui. Kaip nurodoma teismų praktikoje, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).
69. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šalys buvo sudariusios Papildomą susitarimą dėl papildomų darbų atlikimo ir šie darbai buvo atlikti tinkamai. Ieškovei atlikus darbus, atsakovei kilo pareiga už juos atsiskaityti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinį. Dėl nurodytų priežasčių atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
70. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
71. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmestas, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos.
72. Ieškovė prašo priteisti 1 700 Eur išlaidų už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą. Kadangi nurodytos patirtos išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatytų maksimalių dydžių, atsakovui iš ieškovo priteisiama 1 700 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Indema“, juridinio asmens kodas 302617512, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kristalgis“, juridinio asmens kodas 304038492, 1 700 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Visvaldas Kazakiūnas
Rosita Patackienė
Dainius Rinkevičius