Administracinė byla Nr. A2.6.-735-853/2014
Teisminio proceso Nr. 4-29-3-00621-2014-4
Procesinio sprendimo kategorijos
39.2; 45.4.4; 45.4.5.; 52.3.
(S)
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARIMAS
2014 m. spalio 6 d.
Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Andželika Butkuvienė,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Svetlanai Činčiukienei
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui – G. L.,
institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovui S. L.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo
G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, vedusio, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbančio UAB (duomenys neskelbtini) pareigose, administracine tvarka bausto, neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylą ir
n u s t a t ė:
G. L. 2014 m. birželio 14 d. apie 2.07 val., Mažeikiai, Žemaitijos g. 42, vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbuline eiga, neįsitikino, kad tai bus saugu, nepaliko tarpo iš šono ir atsitrenkė į kitą stovėjusį automobilį, dėl ko buvo sugadinti abu automobiliai, iš eismo įvykio vietos nepranešęs policijai pasišalino bei pasibaigęs vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikas. Tokiais savo veiksmais G. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 16, 119, 132 ir 234 punktų reikalavimus.
Už tokius administracinius teisės pažeidimus atsakomybė yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1241 straipsnio 7 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.
Nagrinėjamu atveju surašytas vienas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tris G. L. administracinius teisės pažeidimus. Iš padarytų administracinių teisės pažeidimų vienas pažeidimas (ATPK 130 straipsnio 1 dalis) yra priskiriamas apylinkių teismų kompetencijai, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismų praktika, teismas tuo pačiu nagrinėja visus pažeidimus dėl kurių surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-05-19 nutartis Nr. N575-2303-08).
Teismo posėdžio metu G. L. visiškai pripažino pažeidimus, jog vairavo transporto priemonę, kai buvo pasibaigęs vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikas ir jog sukėlė eismo įvykį, tačiau neigė pasišalinęs iš eismo įvykio vietos. Parodė, jog tą vakarą buvo grįžęs iš kelionės ir kartu su E. Č. ir jos drauge važiavo į darbą paimti pinigų. Užsuko į degalinę, kur važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į kitą automobilį. Išlipęs iš automobilio pakalbėjo su kito automobilio vairuotoju ir sutarė, jog policijos nekvies, kadangi pats norėjo atlyginti žalą, o vaikinukas atsisakė žalos atlyginimo nurodęs, jog žala nepadaryta, todėl jis įlipęs į automobilį E. Č. tik pasakė, jog atsitrenkė į kitą automobilį, tačiau dėl visko susitarė ir nuvažiavo iš eismo įvykio vietos. Tuo metu jo vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikas buvo pasibaigęs. Nurodė, jog įvykio vietos schemos su kitu vairuotoju nenubraižė ir policijos sakė, jog nereikia.
Teismo posėdžio metu liudytoja E. Č. parodė, kad ketvirtadienį ji paskolino G. L. savo automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Penktadienį vėlai vakare G. L. prašė jam padėti darbiniu klausimu. Kadangi ji negalėjo vairuoti automobilio, nes buvo pavartojusi alkoholinių gėrimų tai G. L. atvažiavo pas ją ir jis su drauge ir G. L. jos automobiliu važiavo į darbą paimti pinigų bei buvo užsukę į degalinę. Degalinėje G. L. kuri laiką buvo išlipęs iš automobilio, o grįžęs pasakė, jog atsitrenkė su automobiliu į kitą automobilį, tačiau žala jos automobiliui padaryta nedidelė, o su kito automobilio vairuotoju susitarė, kad žalos nereikėjo atlyginti ir jie išvažiavo.
Teismo posėdžio metu liudytojas M. M. parodė, kad atvažiavo su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ ir savo draugu T. J. į degalinę nusipirkti pavalgyti. Priekyje jo automobilio stovėjo „(duomenys neskelbtini)“. Jo draugas nuėjo nupirkti valgyti, o jis paliko sėdėti automobilyje. Pastebėjo, kaip priekyje esantis automobilis pradėjo važiuoti atbuline eiga link jo tada jis dar žiūrėjo, kuom tai pasibaigs, kai automobilis „(duomenys neskelbtini)“ atsitrenkė į jo automobilį. Tada jis išlipo iš automobilio. Iš automobilio išlipo ir kitas vairuotojas. „(duomenys neskelbtini)“ automobilio vairuotojas apžiūrėjęs automobilį pasiūlė susitarti ir policijos nekviesti. Siūlė duoti pinigų, tai yra kompensuoti žalą, tačiau jis pamatęs, jog vairuotojas galimai yra neblaivus, nes jo akys buvo pavargusios, kalba nerišli, stovėsena, kategoriškai atsisakė tartis dėl žalos atlyginimo. Žala jo automobiliui buvo padaryta, kadangi automobilis jo tėčio, tai žalą atlygino draudimas. Jis G. L. pasakė, jog dėl žalos atlyginimo nesitars, nes jau iškviesta policija. Tuo metu G. L. pamatęs, kad negali susitarti sėdo į automobilį ir išvažiavo. Jo draugas jam sakė, kad tame automobilyje buvo dar moteris. Tada po kokių 5-7 minučių atvažiavo policija, kurią iškvietė degalinės darbuotoja. Dar po kurio laiko po įvykio, po kokių dviejų mėnesių, G. L. jam skambino ir bandė aiškintis įvykio aplinkybes, tačiau jis pokalbio nebaigė, nes telefoną iš jo paėmė tėtis. Jis G. L. skambutį jam suprato kaip norą susitarti.
Teismo posėdžio metu liudytojas T. J. parodė, kad tą naktį jis su draugu M. M., jo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ atvažiavo į degalinę pavalgyti. Kai sustojo jų automobilis priešais juos stovėjo „(duomenys neskelbtini)“ markės automobilis. Jis nuėjo prie langelio užsisakyti prekių ir net nespėjus jų užsisakyti pamatė, kaip „(duomenys neskelbtini)“ automobilis važiuodamas atbuliniu atsitrenkė į draugo „(duomenys neskelbtini)“ automobilį. Abu vairuotojai išlipo iš automobilių. Jam pasirodė, jog „(duomenys neskelbtini)“ automobilio vairuotojas galimai buvo neblaivus, nes jis iš automobilio išlipo užsimerkęs, jo akys buvo paraudusios ir kalba nerišli. Jis apžiūrėjo draugo automobilio sugadinimus. Jo draugas M. M. nesutiko susitarti su kitu vairuotoju dėl žalos atlyginimo, nes kito automobilio vairuotojas galimai buvo neblaivus. Todėl jis paprašė degalinės darbuotojos iškviesti policiją. Jis matė kaip „(duomenys neskelbtini)“ automobilio priekinėje keleivio vietoje sėdėjo moteris. Jam dar beapžiūrint automobilio „(duomenys neskelbtini)“ sugadinimus kito automobilio vairuotojas įsėdo į savo automobilį ir nuvažiavo.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Vertinant įrodymų visumą dėl teisės pažeidimo, kvalifikuoto pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalies, sudėties buvimo, o būtent dėl pasišalinimo iš įvykio vietos pažymėtina, kad šios veikos objektyvieji požymiai yra nustatyti, jog G. L. 2014 m. birželio 14 d. 2.07 val., Mažeikiai, Žemaitijos g. 42, vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbuline eiga, neįsitikino, kad tai bus saugu, nepaliko tarpo iš šono ir atsitrenkė į kitą stovėjusį automobilį, dėl ko buvo sugadinti abu automobiliai, iš eismo įvykio vietos nepranešęs policijai pasišalino. Teismo posėdžio metu G. L. visiškai pripažino sukėlęs eismo įvykį bei tai, jog vairavo transporto priemonę, kai pasibaigęs vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikas. Teismo posėdžio metu G. L. neigė pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, tai yra neigė padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Tačiau iš byloje apklaustų liudytojų yra įrodyta, jog G. L. sukėlęs eismo įvykį sąmoningai nuvažiavo iš eismo įvykio vietos nepranešęs policijos pareigūnams bei nenubraižęs eismo įvykio schemos. Teismo posėdžio metu tiek M. M., į kurio vairuojamą transporto priemonę atsitrenkė G. L., tiek įvykio vietoje buvęs liudytojas T. J. patvirtino teismui, jog M. M. su G. L., dėl padarytos žalos automobiliui „Audi A6 Avant“ įvykio vietoje nesusitarė, kadangi anot liudytojų M. M. ir T. J., atsisakė tartis dėl padarytos žalos dėl galimo G. L. girtumo. Nors byloje nėra objektyvių duomenų patvirtinančių G. L. girtumą, tačiau abu liudytojai teismui patvirtino, jog G. L. galimai galėjo būti neblaivus, nes jie tai suprato iš požymių, jog G. L. akys buvo pavargusios ir paraudusios, jo kalba buvo nerišli bei jo stovėsena, bylojo esant jį neblaivų. M. M. teismui patvirtino, jog atsisakė tartis dėl žalos atlyginimo su G. L., būtent dėl G. L. galimo girtumo. Teismo posėdžio metu G. L. patvirtino, jog M. M. siūlė nekviesti policijos ir todėl darytina išvada, jog jis būdamas galimai neblaivus siekė išvengti policijos pareigūnų patikros, todėl ir sąmoningai, nesusitaręs dėl padarytos žalos atlyginimo, nenubraižęs eismo įvykio vietos schemos pasišalino iš eismo įvykio vietos. G. L. žinojo, jog į įvykio vietą yra iškviesti policijos pareigūnai, nes tai jam pasakė pats M. M., tačiau sąmoningai iš įvykio vietos išvažiavo. G. L. teiginiai, jog jis nesąmoningai nuvažiavo iš eismo įvykio vietos, o tik sąžiningai suklydęs pamanęs, jog žalos jaunuoliui nereikia atlyginti, nes pastarasis atsisako žalos atlyginimo, vertintina kaip gynybinė pozicija siekiant išvengti gana griežtos atsakomybės už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra nustatytas liudytojų suinteresuotumas bylos baigtimi, todėl teismas įvertinęs šias aplinkybes, daro išvadą, jog liudytojų M. M. ir T. J. teisme duoti parodymai patvirtiną G. L. kaltę padarius pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog G. L., siekdamas daryti poveikį liudytojui M. M. skambino jam dėl neva aplinkybių pasiaiškinimo, nors posėdžio metu M. M. patvirtino teismui, kad G. L. skambutį įvertino kaip siekį susitarti. Tai tik patvirtina G. L. siekį bet kokiomis priemonėmis išvengti atsakomybės pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Paminėtina ir tai, jog G. L. suprato apgadinęs kitą transporto priemonę, todėl vadovaujantis kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 232 punkto reikalavimais, jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalėjo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Konkrečiu atveju eismo įvykio vietos deklaracija ir schema nebuvo užpildytos, nes M. M. nesutiko tartis dėl žalos atlyginimo su G. L., kaip M. M. teigia, dėl pastarojo galimo neblaivumo. G. L. privalėjo laukti policijos pareigūnų eismo įvykio vietoje, nes buvo informuotas, kad policijos pareigūnai yra iškviesti, tačiau siekdamas išvengti policijos pareigūnų galimos patikros sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Pažymėtina ir tai, jog G. L. eismo įvykio metu apgadino ne tik M. M. vairuojamą transporto priemonę „Audi A6 Avant“ bet ir ne jam, o E. Č., priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Nors E. Č. eismo įvykio metu buvo vietoje, tačiau G. L. nepasirūpino transporto priemonės savininkės informuoti apie padarytos jos transporto priemonei apgadinimus, tik simboliškai informavo, kad sukėlė eismo įvykį ir padarė nedidelius apgadinimus. Nors G. L. ir būtų eismo įvykio vietoje susitaręs su M. M. dėl padarytos žalos atlyginimo, jis vis tiek nebūtų galėjęs užpildyti eismo įvykio deklaracijos, nes pagal KET 231.3 punkto reikalavimus privalėjo pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, tačiau tuo metu galiojančio vairuotojo pažymėjimo G. L. neturėjo. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes darytina pagrįsta išvada, jog G. L. padarė pažeidimus numatytus ATPK 1241 straipsnio 7 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.
Kad G. L. padarė minėtus pažeidimus be teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų E. Č., M. M. ir T. J. yra įrodyta ir kita byloje esančia medžiaga, o būtent: 2014-06-27 administracinio teisės pažeidimo protokolu, Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK policijos pareigūno A. B. tarnybiniu pranešimu, vairuotojo pažymėjimo kopija, vaizdo įrašu, M. M. ir E. Č. paaiškinimais, asmens blaivumo testo rezultatu, eismo įvykio vietos schema, fotolentelėmis, VĮ Regitra duomenų bazės informacija, asmens duomenų informacija, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, pažyma apie asmens baustumą bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimu, todėl jam skirtinos administracinės nuobaudos.
Administracinių nuobaudų tikslai yra ne tik nubausti pažeidimą padariusį asmenį, bet ir užkirsti kelią pažeidimams, auklėti piliečius (ATPK 1, 20 straipsniai). ATPK 7 straipsnis nustato, kad niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinius teisės pažeidimus kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo. Tam įgalioti organai ir pareigūnai taiko administracinio poveikio priemones jų kompetencijos ribose, tiksliai pagal įstatymus. ATPK 30 straipsnis nustato, kad nuobaudos už administracinius teisės pažeidimus skiriamos norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio Kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų.
Skiriant administracines nuobaudas, atsižvelgtina į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 ir 32 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
G. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
ATPK 33 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose.
ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcija numato dvi alternatyvias administracines nuobaudas: baudą ir administracinį areštą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Parenkant administracinės nuobaudos rūšį, vadovaujamasi ATPK 29 straipsniu, kuris nustato, kad administracinis areštas nustatomas ir skiriamas tik išimtiniais atvejais už atskirų rūšių administracinius teisės pažeidimus.
Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes bei rašytinius įrodymus, atsižvelgęs į pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę (anksčiau administracine tvarka baustas, neteistas, dirbantis, vedęs, turintis nepilnametį vaiką), į atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kad nuobaudos vykdymas turėtų užtikrinti, kad pažeidėjas ateityje laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad G. L. kaltė dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų yra visiškai įrodyta. Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ATPK 301 straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į teismo nustatytas aplinkybes ir konstatuoja, kad šios nustatytos faktinės aplinkybės leidžia spręsti, kad pagrindo taikyti ATPK 301 straipsnį nėra, o už administracinius teisės pažeidimus skirtinos vidutinės straipsnių sankcijose numatytos nuobaudos, kurios subendrintinos (ATPK 33 straipsnis).
Nutarimas atimti teisę vairuoti transporto priemones vykdomas vadovaujantis ATPK 326 straipsniu.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 ir 287 straipsniais, teismas
n u t a r i a:
G. L. pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1241 straipsnio 7 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.
G. L. paskirti:
pagal ATPK 1241 straipsnio 7 dalį administracinę nuobaudą – 30,00 Lt (trisdešimties litų) dydžio baudą.
pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį administracinę nuobaudą – 150,00 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litų) dydžio baudą;
pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę nuobaudą – 3500,00 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų litų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturių) metų laikotarpiui.
Pritaikius ATPK 33 straipsnį, G. L. paskirti galutinę subendrintą nuobaudą – 3500,00 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų litų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturių) metų laikotarpiui.
Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos. Jeigu baudos asmuo negali sumokėti, per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo jis turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.
Asmuo, kuriam paskirtos baudos mokėjimas išdėstytas per tam tikrą laikotarpį, nustatyta tvarka, jeigu pasunkėja jo materialinė padėtis ar yra kitų reikšmingų aplinkybių, gali kreiptis į nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusį organą (pareigūną) dėl nesumokėtos baudos dalies, ne mažesnės kaip aštuoni šimtai litų, pakeitimo nemokamais viešaisiais darbais.
Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, „Swedbank“, AB; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, Akcinė bendrovė Šiaulių bankas; Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, nurodant mokėjimo paskirties kodą 6030. Įmokos mokėjimo kvitas pateikiamas Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono Policijos komisariatui.
Išaiškinti pažeidėjui, jog pasibaigus teisių atėmimo terminui, vairuotojo pažymėjimas grąžinamas LR Vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 1V-418, nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą arba tiesiogiai apygardos teismui.
Teisėja Andželika Butkuvienė