Baudžiamoji byla Nr. 1A-161-879/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45366-2018-8
Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. birželio 28 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio, Jolantos Raščiuvienės ir Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,
dalyvaujant prokurorei Justinai Vingilytei,
nuteistajam G. G., nuteistojo gynėjai advokatei Žavintai Jurgelėnienei,
nukentėjusiajam L. B. nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo G. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 2 (dvejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, paskiriant ją atlikti pataisos namuose. Nuosprendžiu iš G. G. nukentėjusiojo L. B. naudai priteista 1000 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. G. G. nuteistas už tai, kad 2018 m. rugsėjo 14 d., apie 22.00 val., Utenos r., (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas neblaivus (nustatytas 2,33 promilės neblaivumas), panaudojo fizinį smurtą ir pagrobė nukentėjusiojo L. B. turtą, t. y. trenkė vieną smūgį kumščiu į kaklą iš nugaros pusės, nukentėjusiajam parkritus ant žemės vieną kartą spyrė į kairės pusės liemenį, atsisėdo ant nugaros ir iš dešinės pusės kelnių kišenės išplėšė kišenės vidinę dalį bei pagrobė kišenėje buvusius 3,80 Eur ir cigarečių „Chesterfield“ pakelį, kuriame buvo 18 vnt. cigarečių 3,50 Eur vertės, nuo dešinės rankos bevardžio piršto nutraukė vestuvinį auksinį žiedą 150 Eur vertės, šiais savo veiksmais nukentėjusiajam L. B. dėl odos nubrozdinimo dešinėje alkūnėje nežymiai sutrikdė sveikatą ir padarė 157,30 Eur turtinę žalą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Nuteistasis G. G. apeliaciniu skundu prašo: 1) panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį; 2) priėmus išteisinamąjį nuosprendį atmesti arba palikti nenagrinėtu civilinį ieškinį; 3) atnaujinus įrodymų tyrimą: a) papildomai teismo posėdyje apklausti nukentėjusįjį L. B., liudytojus N. B., S. S., V. B., R. B.; b) apklausti liudytojus V. N. ir Utenos AVPK pareigūną G. S..
2.1. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepakankamai ir netinkamai vertino byloje objektyviai susiklosčiusias faktines aplinkybes, todėl nagrinėjamu atveju netinkamai ir netiksliai taikė baudžiamąjį įstatymą, o tai nulėmė neteisingo bei nepagrįsto nuosprendžio priėmimą.
2.2. Nurodo, kad pagal liudytojo N. B. parodymus iš karto po įvykio nukentėjusysis L. B. buvo tokios būsenos (akivaizdžiai neblaivus, sunkiai orientavosi aplinkoje, negalėjo nieko papasakoti apie įvykio aplinkybes, tik murmėjo), kad galėjo pats nugriūti ir nusibrozdinti alkūnę, išsivolioti žolėje, o bandydamas stotis - nurauti žolę, pamesti žolėje smulkius pinigus monetomis ir cigaretes.
2.3. Specialisto išvadoje L. B. be odos nubrozdinimo dešinėje alkūnėje jokių kitų sužalojimų ar kitų objektyvių pažeidimus galinčių patvirtinti požymių, kurie patvirtintų nuosprendžiu nustatytus L. B. atžvilgiu atliktus smurtinio pobūdžio veiksmus, nebuvo nustatyta.
2.4. Nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės dėl jo aprangos detalių (nuplėštos kelnių kišenės, kepurės, batų) užpuolimo vakarą ir iš karto po įvykio prieštarauja kitiems bylos duomenims – policijos pareigūno N. B. parodymams, įvykio vietos apžiūros protokolui.
2.5. Apeliantas atkreipia dėmesį į L. B. parodymų, susijusių su užpuolimo metu pagrobtų cigarečių pavadinimu ir pagrobtų pinigų suma, nenuoseklumą. Taip pat nurodo, kad jam atrodo neįtikinantys nukentėjusiojo parodymai, neva kitą dieną po užpuolimo jis radęs su magnetu savo žiedą žolėje, kadangi magnetas aukso netraukia, todėl mano, kad L. B. pats žiedą nusiėmė ir pasidėjo. Nuteistasis pažymi, kad pas jį iš karto po įvykio nebuvo rastas nei nukentėjusiojo žiedas, nei nurodytos rūšies cigaretės, o rastus 5 Eur monetomis buvo pasiskolinęs iš V. L..
2.6. Skunde pažymima, kad G. G. rūbai ir rankos iš karto po įvykio buvo švarūs, nors pagal nukentėjusiojo parodymuose įvardintus užpuoliko atliktus veiksmus jis turėjo išsitepti (žemėmis, žolėmis ir pan.).
2.7. L. B. parodymai, susiję su G. G. atpažinimu užpuolimo metu, kelia abejonių, kadangi, pasak apelianto, nukentėjusysis nuteistąjį per menkai pažinojo, kad atpažintų iš balso, o tamsiu paros metu telefonu šviečiant į žemę, negalėjo matyti užpuoliko veido. Apeliantas taip pat priduria, kad jis būdamas pas V. N. ir L. B. plėšimo metu mobiliojo ryšio telefono neturėjo, tad negalėjo ir juo pasišviesti.
2.8. Pasak G. G., būdamas kaltas, jis nebūtų skambinęs bendrojo pagalbos centro telefonu ir pranešęs, kad buvo neteisingai apkaltintas užpuolimu. Pažymi, kad V. N. parodymai kelia abejonių, kadangi dėl girtumo ir atstumo iki užpuolimo vietos nebūtų galėjęs atskirti konkretaus asmens (nuteistojo G. G.) balso. Atsižvelgdamas į liudytojo V. N. ir nukentėjusiojo L. B. būklę po užpuolimo (dėl girtumo abu sunkiai orientavosi aplinkoje) bei į šių dviejų asmenų prieštaringus parodymus dėl išgertuvių detalių (vartoto alkoholio rūšies bei sukonfliktavusių asmenų), apeliantas daro išvadą, kad jie tiesiog neprisimena esminių užpuolimo aplinkybių.
2.9. Skunde pažymima, kad G. G. neturėjo motyvo ir tikslo apiplėšti L. B., nes gaudavo pašalpą, o pagrobti daiktai – 3,80 Eur ir nepilnas cigarečių pakelis yra labai mažos vertės, todėl užpulti žmogų dėl tokių daiktų būtų neprotinga.
2.11. Apeliantas nurodo, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių tiesioginių ar netiesioginių įrodymų, kad apeliantas būtų įvykdęs plėšimą, bei pažymi, kad nuo pat pradžių nuosekliai neigė savo kaltę ir teigė, kad buvo apšmeižtas ir net nebuvo plėšimo vietoje. Pirmosios instancijos teismas visus neaiškumus ir prieštaravimus aiškino kaip jo kaltės, o ne nekaltumo įrodymą.
2.12. Nuteistojo G. G. manymu, nagrinėjamu atveju jam būtų buvę tikslingiausia skirti arešto bausmę, o skundžiamu nuosprendžiu paskirta 2 (dvejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Teismas neatsižvelgė, kad G. G. dirba, turi sugyventinę, nuolatinę gyvenamąją vietą, taisosi.
2.13. Patenkinus apeliacinį skundą dalyje dėl išteisinimo nuteistasis prašo civilinį ieškinį atmesti arba palikti nenagrinėtu. Apeliantas taip pat ginčija skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiojo naudai priteistos neturtinės žalos dydį, nurodydamas, kad, atsižvelgiant į L. B. nustatytą kūno sužalojimą, 1000,00 Eur suma yra ženkliai per didelė ir laikytina nukentėjusiojo pasipinigavimu.
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
4. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė - atmesti.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistojo G. G. apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
6. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
7. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad baudžiamojoje byloje nėra jo kaltę dėl plėšimo įvykdymo patvirtinančių įrodymų ir prašo jį išteisinti, nesutinka su paskirta bausme, mano, kad ji yra per griežta ir per ilgos trukmės, išteisinamojo nuosprendžio priėmimo atveju civilinį ieškinį prašo atmesti arba palikti nenagrinėtu ir ginčija nukentėjusiojo naudai priteistos neturtinės žalos dydį.
8. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus bei įvertinęs jų visetą, konstatavo, kad G. G. 2018 m. rugsėjo 14 d., apie 22.00 val., Utenos r., (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas neblaivus (nustatytas 2,33 promilės neblaivumas), panaudojo fizinį smurtą ir pagrobė nukentėjusiojo L. B. turtą, t. y. trenkė vieną smūgį kumščiu į kaklą iš nugaros pusės, nukentėjusiajam parkritus ant žemės vieną kartą spyrė į kairės pusės liemenį, atsisėdo ant nugaros ir iš dešinės pusės kelnių kišenės išplėšė kelnių kišenės vidinę dalį bei pagrobė kišenėje buvusius 3,80 Eur ir cigarečių „Chesterfield“ pakelį, kuriame buvo 18 vnt. cigarečių, 3,50 Eur vertės, nuo dešinės rankos bevardžio piršto nutraukė vestuvinį auksinį žiedą 150 Eur vertės, šiais savo veiksmais nukentėjusiajam L. B. dėl odos nubrozdinimo dešinėje alkūnėje nežymiai sutrikdė sveikatą ir padarė 157,30 Eur turtinę žalą, todėl pripažino jį kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje. Teismas sprendė, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti G. G. paskiriant artimos vidutinei trukmės laisvės atėmimo bausmę. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pirmosios instancijos teismas laikė pagrįstu nukentėjusiojo L. B. civilinį ieškinį dėl 1000 Eur neturtinės žalos priteisimo ir jį visiškai tenkino.
9. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bei tinkamai, laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų įvertino byloje esančius įrodymus ir vadovaudamasis jų visuma padarė teisingą išvadą dėl G. G. teisinio veiksmų vertinimo bei jo kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje. Taip pat teismas pagrįstai nuteistajam skyrė laisvės atėmimo bausmę ir nustatė teisingą jos trukmę. Priimant apkaltinamąjį nuosprendį tinkamai taikytos proceso normos, numatančios pagrindus iš kaltinamojo priteisti nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą. Dėl to nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo
10. G. G. kategoriškai neigia padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir jam nepriimtinos Utenos apylinkės teismo išvados dėl įrodymų vertinimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo G. G. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikaltimą įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išanalizuotais ir įvertintais įrodymais. Teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės, jo įvykdytos nusikalstamos veikos juridinės kvalifikacijos, kartu teisingai pritaikė baudžiamojo bei baudžiamojo proceso normas. Šioje byloje esminių BPK pažeidimų dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo nenustatyta.
10.1. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl apelianto išsakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimo atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.
10.2. Iš bylos medžiagos matyti, kad G. G. kaltė dėl įvykdyto plėšimo grindžiama nukentėjusiojo L. B., liudytojų V. N., V. B., R. B. ir N. B. parodymais, specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolu ir kitais rašytiniais įrodymais.
10.3. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nukentėjusiojo L. B. parodymus kaip patikimus, kadangi jis viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad po išgertuvių išėjęs iš kaimyno V. N. namų pajuto smūgį iš nugaros į kaklo sritį, po kurio nukrito ant žemės, tada pajuto spyrį į liemens sritį. Tada jį užpuolęs asmuo, atsisėdęs ant jo gulinčio, išplėšė dėvimų kelnių vidinę kišenę, kurioje buvo pinigų bei cigarečių pakelis, bei, užlaužęs dešinę ranką nuo dešinės rankos bevardžio piršto nutraukė auksinį vestuvinį žiedą, kurį pametė žolėje. Nors užpuolimas įvyko 2018 m. rugsėjo 14 d. po 22 valandos, t. y. tamsiu paros metu, nukentėjusysis aiškiai nurodė, kad užpuolikui nulipus nuo jo ir pasišviečiant telefonu bei ieškant pamesto žiedo žolėje ir vis klausiant „kur auksas“, iš veido bruožų bei iš balso atpažino G. G.. L. B. taip pat parodė, kad G. G. ieškodamas žiedo net rovė žolę. Anot nukentėjusiojo, jis parėjęs namo paskambino ir apie užpuolimą papasakojo žmonai V. B., o ši apie įvykį informavo sūnų R. B., kuris iškvietė policiją. Tiek V. B., tiek R. B. antrino L. B. parodymams iš jo žodžių. L. B. parodė kitą dieną žolėje radęs žiedą, o ant serbentų krūmo nuplėštą kelnių kišenę. Nukentėjusysis savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 25-33) bei akistatos su G. G. metu (1 t., b. l. 85-87).
10.4. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad nukentėjusysis dėl girtumo kaltinime nurodytu laiku ir vietoje galėjo pats nugriūti, nusibrozdinti alkūnę, išsivolioti žolėje, o bandydamas stotis - nurauti žolę bei pamesti žolėje jam priklausančius daiktus, todėl galimai net neprisimena esminių įvykio aplinkybių ir duoda tikrovės neatitinkančius parodymus. Atsižvelgdama į L. B. parodymų nuoseklumą ir iš karto po užpuolimo jo atliktų veiksmų logišką seką – grįžęs namo užsirakino stengdamasis apsisaugoti nuo tolesnio pavojingo kėsinimosi ir, paskambinęs žmonai konkrečiai įvardino, kad jį užpuolė G. G., netgi įvardino pastarojo sąsają su kitu pažįstamu asmeniu – „Skaidrės sugyventinis“ (pagal bylos duomenis turėjo omenyje to paties kaimo gyventoją S. S.), o atvykusiam sūnui R. B. iš esmės papasakojo įvykio aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad L. B. nepaisant jo neblaivumo, buvo pakankamai sąmoningas, kad galėtų objektyviai vertinti jį supančią aplinką ir atpažinti konkretų asmenį pagal jo išorinius požymius bei balsą. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad iš karto po įvykio L. B. buvo nustatytas 2,05 prom. neblaivumas (1 t., b. l. 6), o pačiam kaltinamajam – 2,33 prom. neblaivumas (1 t., b. l. 105), t. y. G. G. buvo gerokai girtesnis nei nukentėjusysis, tačiau, nepaisant šios faktinės aplinkybės, nuteistasis apeliuoja būtent į nukentėjusiojo girtumą kaip į aplinkybę, lemiančią jo parodymų nepatikimumą. Nukentėjusiojo parodymų nenuoseklumas dėl aprangos detalių (kepurės, apavo), plėšimo metu pagrobtų cigarečių pavadinimo ir tikslios pinigų sumos įvertinus jo amžių, sveikatos būklę, apsvaigimą nuo alkoholio ir būklę po jo atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo – buvo susijaudinęs, sutrikęs ir išsigandęs (patvirtino liudytojai R. B. ir N. B.) bei atsižvelgus į nuoseklius parodymus dėl esminių bylos aplinkybių, negali būti laikoma nepasitikėjimo pagrindu. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, galinčių patvirtinti, kad L. B. turėtų kokių nors motyvų apkalbėti G. G. ar norėtų jam pakenkti. Galimų apkalbėjimo priežasčių nenurodo ir nuteistasis, todėl apelianto argumentai dėl L. B. parodymų nepatikimumo atmetami kaip nepagrįsti. Bylos duomenimis plėšimo metu tiesiogiai dalyvavo tik du asmenys – kaltinamasis ir nukentėjusysis, todėl bandymas paneigti L. B. parodymus vertintinas kaip G. G. pasirinkta gynybos pozicija, siekiant užginčyti tiesioginius svarius įrodymus byloje bei išvengti baudžiamosios atsakomybės.
10.5. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pagrįstai rėmėsi byloje esančia specialisto išvada, ekspertės paaiškinimais, įvykio vietos apžiūros bei parodymų patikrinimo vietoje protokolų duomenimis, liudytojų V. N., V. B., R. B. ir N. B. parodymais, kadangi šie duomenys esminėse detalėse atitinka L. B. parodymus.
10.5.1. Iš ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, jog 2018 m. rugsėjo 15 d., t. y. sekančią dieną po plėšimo L. B. skundėsi kairio peties, dešinės alkūnės sumušimu ir dešinės plaštakos ketvirto piršto skausmu bei nurodė, kad vakarykščiai buvo sumuštas. Jam diagnozuotas piršto, alkūnės, kairio peties ir žasto sumušimas (1 t., b. l. 48). Iš specialisto išvados Nr. G 3603/2018 (01) matyti, kad L. B. nustatytas odos nubrozdinimas dešinėje alkūnėje kuris vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 49). Nors išvadą surašiusi ekspertė R. G. teismo posėdžio metu paaiškino, jog L. B. nebuvo nustatyta jokių objektyvių požymių (nubrozdinimo, kraujosruvos ar patinimo), kuriais būtų pagrįstas sumušimas, tačiau, kolegijos vertinimu, senyvo amžiaus, apsvaigusiam nuo alkoholio nukentėjusiajam pargriauti nereikėjo didelės fizinės jėgos, kurią panaudojus paprastai atsiranda vizualiai pastebimi pažeidimai, be to, nukentėjusysis krito ant žolės, t. y. ant sąlyginai minkšto paviršiaus, kuris galėjo apriboti ženklesnių sužalojimo žymių atsiradimą bei vėlesnį jų nustatymą. Svarbu paminėti, kad L. B. nusiskundimai nuvykus į medicinos įstaigą bei specialisto išvadoje užfiksuotas nubrozdinimas dešinėje alkūnėje iš dalies atitinka nukentėjusiojo parodymuose nurodytas fizinio kontakto su užpuoliku aplinkybes, kai kaltinamasis sėdėdamas ant nugaros užlaužė dešinę ranką ir per jėgą nuo jos bevardžio piršto nutraukė žiedą. Liudytojai R. B. ir N. B. teigė matę po įvykio ant L. B. piršto žiedo įspaudą.
10.5.2. Apžiūrint įvykio vietą ant žolės rasta šviesios spalvos skrybėlė, viena guminė šlepetė bei matomi grumtynių (žolės rovimo) požymiai (1 t., b. l. 12-15). Įvykio vietos vaizdas patvirtina, kad L. B. buvo praradęs pusiausvyrą ir parkritęs, nes kitaip būtų sunku paaiškinti, kaip jo skrybėlė atsidūrė ant žemės. Žolės rovimo požymiai atitinka nukentėjusiojo liudijimą, kad G. G., ieškodamas žolėje pamesto žiedo, rovė žolę. Pastebėtina, kad įvykio vieta buvo apžiūrėta iš karto po įvykio nuo užpuolimo praėjus truputį daugiau nei vienai valandai. Kadangi plėšimas buvo įvykdytas vėlų vakarą ir tamsiu paros metu privačiame kieme, todėl mažai tikėtina, kad iki policijos pareigūnų atvykimo įvykio vieta galėjo būti pakitusi. Atsižvelgiant į šią aplinkybę atmestina apelianto versija, kad neblaivus L. B. galėjo pargriūti ir išsivolioti žolėje pats bei pamesti su savimi turėtus smulkius daiktus. Jei tokie daiktai kaip žiedas ir monetos tamsoje, esant tik ribotam dirbtiniam apšvietimui ir galėjo likti nepastebėti, tai cigarečių pakelio neradimas įvykio vietoje būtų mažai tikėtinas, juolab, kad išgulėtos ir su rovimo požymiais žolės plotas yra nedidelis. Net ir darant prielaidą, kad L. B. galėjo toje vietoje nugriūti pats, pamestas cigarečių pakelis turėjo būti rastas tame nedideliame plote ar arti jo. Nukentėjusysis teisme parodė, kad kitą dieną, t. y. 2018 m. rugsėjo 15 d. žiedą rado maždaug dviejų metrų atstumu nuo grumtynių vietos, tačiau užpuolimo metu dingusių pinigų ir cigarečių pakelio neradęs. Ši nukentėjusiojo nurodyta žiedo radimo aplinkybė papildomai patvirtina teismo įsitikinimą L. B. sąžiningumu, nes priešingu atveju jis šią aplinkybę galėjo nuslėpti ir siekti pasipelnyti iš kaltinamojo, neteisėtai pretenduojant į žiedo vertę atitinkančios turtinės žalos atlyginimą. Tačiau viso proceso metu nukentėjusysis tvirtino neatgavęs tik nepilno cigarečių pakelio ir 3,80 Eur, kurių bendra vertė yra nepalyginamai mažesnė nei auksinio žiedo.
10.5.3. Arčiausiai plėšimo vietos įvykio metu buvęs V. N. po išgertuvių vykusių jo gyvenamosiose patalpose pirmam išėjus G. G., vėliau – L. B., lauke girdėjo triukšmą – atpažino minėtų abiejų asmenų balsus. Kadangi turi neįgalumą ir sunkiai vaikšto, į lauką nėjo. Nors į įvykio vietą maždaug po valandos atvykus iškviestiems policijos pareigūnams, neblaivus V. N. buvo rastas miegantis, nėra pagrindo teigti, kad V. N. dėl neblaivumo ir atstumo iki plėšimo vietos neturėjo galimybės girdėti ir atpažinti užpuolime dalyvavusių asmenų balsų, kadangi L. B. buvo užpultas prie pat V. N. namo iš karto po išgertuvių, o nukentėjusiajam išeinant V. N. dar nemiegojo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliaciniame skunde keliama versija dėl to, kad L. B. galėjo pargriūti, susižaloti ir pamesti jam priklausančius daiktus pats, atmetama kaip prieštaraujanti byloje nustatytų aplinkybių visumai.
10.6. Apeliaciniame skunde G. G. tikina jokių veiksmų L. B. atžvilgiu neatlikęs, net nebuvęs plėšimo vietoje, o nukentėjusiojo, R. B. ir V. B. esąs apšmeižtas. Nors savo kaltę G. G. nuosekliai neigė viso proceso metu, tokius kaltinamojo parodymus visų byloje surinktų įrodymų kontekste pirmosios instancijos teismas vertino kritiškai kaip pasirinktą gynybos poziciją. Nuteistasis savo nekaltumą be aukščiau išanalizuotos kritikos nukentėjusiojo bei liudytojų parodymams, įrodinėja ir sekančiomis faktinėmis aplinkybėmis: 1) pas jį nebuvo rasti iš L. B. plėšimo metu pagrobti daiktai, o rastus pinigus iki 5 Eur buvo pasiskolinęs iš V. L., 2) jo rūbai ir rankos po įvykio buvo švarūs, neištepti nei žemėmis, nei žolėmis, 3) viešėdamas pas V. N. neturėjo mobiliojo ryšio telefono, todėl negalėjo juo pasišviesti plėšimo metu ieškodamas žiedo žolėje, 4) būdamas kaltas, jis nebūtų skambinęs bendrojo pagalbos centro telefonu ir pranešęs, kad buvo neteisingai apkaltintas užpuolimu.
10.6.1. Pasak liudytojo N. B., po plėšimo nuvykus pas G. G. į namus, šis savo dėvimų drabužių kišenėse turėjo mobiliojo ryšio telefoną ir monetomis iki 5 Eur. Remiantis L. B. parodymais užpuolikas, nutraukęs žiedą nuo jo dešinės rankos bevardžio piršto, pametė jį žolėje, todėl akivaizdu, kad žiedas negalėjo būti pas G. G.. Kadangi nuo plėšimo iki policijos pareigūnų atvykimo į G. G. namus praėjo maždaug 1,5 valandos, jis turėjo pakankamai laiko, kad atsikratytų jam nenaudingų įkalčių, t.y. cigarečių. Pas G. G. rastų pinigų savininko neįmanoma identifikuoti, tačiau abejonių kelia jo išsakyta versija dėl pinigų atsiradimo šaltinio – neva būtent nusikaltimo dieną jam 10 Eur paskolino V. L.. Liudytojas V. L. proceso metu dėl pastarosios aplinkybės davė kardinaliai priešingus parodymus – apklausiamas 2018 m. spalio 16 d. ikiteisminio tyrimo metu tikino, kad G. G. rugsėjo mėnesį tikrai neskolino 10 Eur, o teisme jau teigė 2018 m. rugsėjo 14 d. pavakary G. G. paskolinęs 10 Eur. Mažai tikėtina, kad V. L. teisminio nagrinėjimo metu pinigų paskolinimo faktą, konkrečią datą ir net paros metą prisiminė geriau nei praėjus mėnesiui po minėtos datos, kada buvo įsitikinęs, kad pinigų visai neskolino. Atsižvelgdama į V. L. parodymų nenuoseklumą ir prieštaringumą, teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus dėl pas jį rastų pinigų kilmės. Atkreiptinas dėmesys į nuteistojo apeliaciniame skunde dėstomų argumentų prieštaringumą. G. G. nurodyta aplinkybė, kad jis pasiskolino 10 Eur iš V. L. alkoholiniams gėrimams prieštaringa argumentui, kad apeliantas neturėjo tikslo apiplėšti L. B., nes tuo metu gaudavo pašalpą. Jei tikėti apelianto versija, kad jis iš tikrųjų turėjo poreikį pasiskolinti nedidelę sumą pinigų iš V. L., darytina išvada, kad tuo metu, net ir gaudamas pašalpą, jis vis dėlto neturėjo pakankamai piniginių lėšų patenkinti savo individualiems materialiniams poreikiams, pvz. nusipirkti alkoholio ar cigarečių. Tai paneigia apelianto nurodytą aplinkybę, kad jis neturėjo motyvo plėšimui. Dėl apeliacinio skundo motyvo, kad G. G. būdamas kaltas, nebūtų skambinęs bendrojo pagalbos centro telefonu ir pranešęs, kad buvo neteisingai apkaltintas užpuolimu, kolegija sprendžia, kad tokiu būdu nuteistasis siekė užsitikrinti savo nekaltumo įrodymą, jei nuketėjusysis vis dėlto būtų jį atpažinęs dėl užpuolimo, todėl šį apeliacinio skundo argumentą atmetą kaip paneigtą jau aptartų G. G. kaltę pagrindžiančių įrodymų visumos analize.
10.6.2. Byloje nėra duomenų, kad G. G. drabužiai ar rankos po L. B. apiplėšimo būtų buvę purvini (ištepti žemėmis ar žolėmis), tačiau tai nepaneigia jo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Remiantis nukentėjusiojo parodymais, nėra pagrindo manyti, kad užpuolikas plėšimo metu turėjo išsipurvinti drabužius, kadangi jis kraustė L. B. kišenes atsisėdęs ant nukentėjusiojo nugaros. Be to, kaip jau buvo minėta anksčiau, kadangi policijos pareigūnai į G. G. namus atvyko po plėšimo praėjus maždaug 1,5 valandos, apeliantas turėjo pakankamai laiko, esant poreikiui, nusiprausti ar persirengti.
10.6.3. Nuteistojo parodymus dėl to, kad plėšimo metu neturėjo mobiliojo ryšio telefono, paneigia nukentėjusiojo ir liudytojo N. B. parodymai bei G. G. ir jo sugyventinės S. S. mobiliojo ryšio telefonų išklotinės, ką skundžiamame nuosprendyje konstatavo ir apylinkės teismas. Atsižvelgdamas į nuteistojo ryšius su S. S. ir A. K., bei į S. S. parodymų nenuoseklumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių asmenų parodymus vertino kritiškai kaip siekį padėti G. G. padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Dėl bausmės
11. Nusikalstama veika, numatyta BK 180 straipsnio 1 dalyje, priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas numato alternatyvias bausmes – areštą ar laisvės atėmimą iki šešerių metų. Pirmosios instancijos teismas G. G. skyrė 2 (dvejų) metų 9 (devynių) mėnesių, t. y. trumpesnės nei sankcijoje numatytos vidutinės trukmės, laisvės atėmimo bausmę. Kolegija nesutinka su nuteistuoju, kad pirmosios instancijos teismas jam šiuo atveju skyrė neteisingą – aiškiai per griežtą, per ilgos trukmės ir dėl to neteisingą bausmę. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas vadovavosi bausmių skyrimo pagrindais bei sąlygomis, numatytais BK 54, 61 straipsniuose. Teismas, skirdamas G. G. bausmę, atsižvelgė į jo nusikalstamos veikos stadiją, pavojingumo laipsnį, kaltės formą – kad jis, turėdamas neišnykusį teistumą, padarė vieną tyčinį, baigtą, apysunkį nusikaltimą. Teismas pagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatė dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Taip pat pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išvardino bei įvertino ir nuteistojo asmenybę charakterizuojančius bylos duomenis. Iš jų matyti, kad G. G. anksčiau teistas devynis kartus, tame tarpe ir už analogiškas nusikalstamas veikas, turi neišnykusį bei įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, baustas administracine tvarka, gyvenamosios vietos seniūnijos apibūdinamas kaip agresyvaus elgesio, buvusio darbdavio charakterizuojamas neigiamai, dirba UAB „Strapa“ ir UAB „Renesansas“, psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas. Atkreiptinas dėmesys, kad ankstesnių teistumų metu G. G. taip pat buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau net pačios griežčiausios bausmės rūšies paskyrimas teigiamai neįtakojo G. G. elgesio ir nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Įvertinusi šiuos duomenis, apelianto asmenybę bei jo padaryto nusikaltimo charakteristiką, kolegija pritaria apylinkės teismo parinktai bausmei bei jos dydžiui. Kolegijos vertinimu, G. G. paskirta bausmė atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei nuteistojo asmenybės pavojingumą, ji yra adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai, todėl švelninti nuteistajam paskirtą bausmę apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Dėl civilinio ieškinio
12. Apeliaciniu skundu prašoma G. G. išteisinimo atveju atmesti nukentėjusiojo L. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo. Kadangi aukščiau aptartais motyvais aukštesnės instancijos teismas konstatavo, kad apylinkės teismas pagrįstai G. G. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, atmesti civilinio ieškinio nėra teisinio pagrindo.
13. Nuteistasis ginčija ir priteistos neturtinės žalos dydį. Vadovaujantis įstatymu ir teismų praktika kolegijai nekelia abejonių pirmosios instancijos teismo nustatytas L. B. atlygintinos neturtinės žalos dydis - 1000 Eur. Apeliacinio skundo argumentus, kuriais remdamasis nuteistasis G. G. prašo sumažinti iš jo priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį, kolegija atmeta.
13.1. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, kuri atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Šioje byloje nustatyta, jog G. G. įvykio dieną panaudojo fizinį smurtą, t. y. tyčia trenkė L. B. vieną smūgį kumščiu į kaklą iš nugaros pusės, nukentėjusiajam parkritus ant žemės vieną kartą spyrė į kairės pusės liemenį, atsisėdo ant nugaros ir iš dešinės pusės kelnių kišenės išplėšė kelnių kišenės vidinę dalį bei pagrobė kišenėje buvusius 3,80 Eur ir cigarečių „Chesterfield“ pakelį, kuriame buvo 18 vnt. cigarečių 3,50 Eur vertės, nuo dešinės rankos bevardžio piršto nutraukė vestuvinį auksinį žiedą 150 Eur vertės, šiais savo veiksmais nukentėjusiajam dėl odos nubrozdinimo dešinėje alkūnėje nežymiai sutrikdė sveikatą ir padarė 157,30 Eur turtinę žalą. Taigi neabejotina, jog nukentėjusiajam buvo sukeltas ne tik fizinis skausmas, bet kartu ir dvasiniai išgyvenimai. Todėl akivaizdu, kad jam buvo padaryta neturtinė žala ir nuteistasis turi tą žalą atlyginti. To apeliaciniame skunde neginčija ir pats apeliantas, kuris nesutinka tik su iš jo priteisto 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, aiškindamas, kad šis yra per didelis. Šiuos apelianto argumentus kolegija atmeta, nes šioje byloje iš G. G. priteistos neturtinės žalos dydis teismų praktikai neprieštarauja.
13.2. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Skundžiamame nuosprendyje kiekvieno iš šių kriterijų teismas atskirai neaptarė, o didžiausią dėmesį skyrė L. B. padarytų sužalojimų pobūdžiui ir jam padarytos žalos pasekmėms. Įvertinus šios bylos aplinkybes ir atsižvelgiant į konkrečius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, keisti nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos dydžio, kolegijos vertinimu, nėra pagrindo, nes sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio teismas pagrįstai atsižvelgė būtent į neturtinės žalos pasekmes. Teismas nurodė, kad nukentėjusysis dėl L. B. smurtinių veiksmų patyrė ne tik fizines kančias (įvykio metu ir kurį laiką po to juto skausmą, dėl to kreipėsi į medicinos įstaigą), bet ir dvasinius išgyvenimus (išgąstį, po įvykio sutriko miegas, atsirado baimės jausmas). Tokias pirmosios instancijos teismo išvadas patvirtina paties nukentėjusiojo parodymai, liudytojo R. B., parodymai, kad iš karto nuvykus pas tėvą matė jį labai susijaudinusį, purvinais drabužiais ir išvoliotą žolėje, liudytojo N. B. parodymai, kad iš karto po įvykio apklausiant nukentėjęs kalbėjo nerišliai, buvo sutrikęs ir išgąsdintas, taip pat specialisto išvada ir kiti bylos įrodymai. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad šiuo atveju kilusios pasekmės buvo svarbiausiu neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijumi, todėl teismas šiam kriterijui pagrįstai ir skyrė didžiausią dėmesį. Teisėjų kolegija, vertindama kitus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardintus kriterijus atsižvelgia į tai, kad nežymų sveikatos sutrikdymą G. G. nukentėjusiajam padarė tyčia dėl savanaudiškų paskatų ir prieš vyresnį, t.y. pensinio amžiaus asmenį, kuriam jau vien dėl amžiaus ir jo sveikatos ( pagal jo sūnaus R. B. parodymus nukentėjęs yra po dviejų insultų) patirti dvasiniai išgyvenimai paprastai yra daug didesni nei darbingo amžiaus ar sveikam asmeniui. Tai, kad nuteistasis yra jauno amžiaus dirbantis žmogus, patvirtina jo realias galimybes atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Kolegijos nuomone, atsižvelgiant į visas šios bylos aplinkybes ir įvertinant jas pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus, priteisdamas iš G. G. 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pirmosios instancijos teismas užtikrino nuteistojo ir nukentėjusiojo skirtingų interesų pusiausvyrą, o nustatytas priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką, todėl sumažinti neturtinės žalos dydį nėra teisinio pagrindo.
14. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, civilinio ieškinio priteisimo bei bausmės paskyrimo klausimai išspręsti teisingai, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra įstatyminio pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
nuteistojo G. G. apeliacinį skundą atmesti.
Teisėjai Donatas Jatužis
Jolanta Raščiuvienė
Daina Vaidachavičienė