Civilinė byla Nr. e2-7222-964/2021 (S)

        Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02484-2021-2

             Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4;

           2.6.10.5.2.4; 3.2.6.1  

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 14 d.

Vilnius

       Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Šiškienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Anželikai Krus,

dalyvaujant ADB ,,Gjensidige“ atstovei teisininkei K. U.,

atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ atstovei A. A.,

trečiojo asmens UAB „Vytrita“ atstovei advokatei Žanai Vašcovai,  

 viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) ,,Gjensidige“ ieškinį dėl išmokėtų sumų priteisimo atsakovei akcinei bendrovei (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“, trečiasis asmuo UAB „Vytrita“.

     Teismas

n u s t a t ė :

1.       ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 3 840,54 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.  

2.       Nurodė, kad ieškinį reiškia dėl keturių įvykių, kurių metu buvo padaryta žala ADB „Gjensidige“ draustam turtui. Visų įvykių priežastis – netinkamas elektros energijos tiekimas, už kurį atsakinga atsakovė. Ieškovė išmokėjo nukentėjusiems asmenims draudimo išmokas, tokiu būdu patyrė žalą, kurią turi atlyginti atsakovė. Pirmasis įvykis įvyko 2018-11-08 (duomenys neskelbtini). Jo metu buvo sugadintas žaidimų kompiuteris. 2018-11-12 UAB „NB Servico“ aktas patvirtina, kad kompiuterio plokštė sugedo dėl elektros įtampos šuolio. Išmokėta 429,99 Eur draudimo išmoka. Antras įvykis įvyko 2019-08-29 (duomenys neskelbtini). Jo metu sudegė vejos pjovimo robotas ir įkrovimo stotelė. UAB „Gerlukas“ 2019-09-05 defektinis aktas patvirtina, kad dėl viršįtampio pažeistos vejos pjovimo roboto pagrindinės plokštės, laidai ir krovimo stotelė. Ieškovė išmokėjo 3 039 Eur draudimo išmoką. Trečias įvykis įvyko 2019-10-10 (duomenys neskelbtini). Jo metu sugadintas dujinis katilas. UAB „Usbonas“ defektinis aktas patvirtina, kad sugedo valdymo plokštė; tikėtina, jog gedimas įvyko dėl per aukštos įtampos ar didelių įtampos svyravimų. Išmokėta 232 Eur draudimo išmoka. Ketvirtasis įvykis įvyko 2019-12-14 (duomenys neskelbtini), kurio metu sugadinta kaitlentė. AG Service buitinių prietaisų patikros aktas patvirtina, kad sugedo kaitlentė, gedimas dėl įtampos svyravimo. Išmokėta 169,55 Eur draudimo išmoka. Atsakovei buvo siųstos pretenzijos apmokėti aukščiau nurodytas sumas, tačiau pastaroji ne pretenzijomis nesutiko. 

3.       Atsiliepime į ieškinį atsakovė prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2018-11-08 įvyko elektros energijos tiekimo sutrikimas atsakovės tinkle, iš kurio elektros energija tiekiama adresu (duomenys neskelbtini), dėl trečiųjų asmenų veikos. Elektros energijos tiekimas nutrūko transformatorinėje TR-814, tačiau vartotojui elektros energija tiekiama iš absoliučiai nesusijusios transformatorinės ST-186, nuo atramos 401/1, todėl įvykęs gedimas niekaip nesusijęs su vartotojo turto gedimu. Antruoju atveju, t.y. 2019-08-29, elektros energijos tiekimas (duomenys neskelbtini), buvo nutrauktas dėl perkūnijos metu sugadintų įrenginių. Tai gamtos reiškinys, kurio ieškovė negalėjo kontroliuoti ir numatyti. Trečiuoju atveju, t. y. 2019-10-10, elektros energijos tiekimo sutrikimas įvyko dėl trečiųjų asmenų veikos pažeidus 10 kV kabelių liniją tarp VV103-VV109, todėl atsakovė už ieškovės patirtą žalą neatsakinga. Ketvirtuoju atveju, t. y. 2019-12-14, dėl avarijų prevencijos automatikos poveikio atsakovei priklausančiame elektros tinkle, kuriuo elektros energija tiekiama į adresu (duomenys neskelbtini), buvo fiksuotas trumpalaikis elektros energijos pertrūkis, o dėl tokios priežasties patirta žala nėra atlyginama.  

4.       Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį jį prašė atmesti. Nurodė, kad vartotojams elektros energija tiekiama 0,4 kV tinkle, o pažeidimas įvyko 10 kV tinkle. Kadangi yra keletas komunikacinių aparatų bei galios transformatorius, kuris įtampą iš 10 kV transformuoja į 0,4 kV, transformatoriaus ir vartotojų spintos apsaugotos saugikliais ir automatiniais jungikliais, todėl netikėtina, kad įtampos svyravimas galėjo persiduoti į 0,4 tinklą ir sutrikdyti katilo darbą. Todėl vien 10 kV kabelio nutraukimo faktas negali būti pakankama aplinkybe įrodyti, kad dujų katilas adresu (duomenys neskelbtini), sugedo dėl kabelio nutrūkimo.  

5.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė teisininkė K. U. ieškinį palaikė. Nurodė, kad nėra ginčo, kad atsakovė – didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, vadinasi, ji prisiima riziką dėl žalos net ir nesant jos kaltės. Atsakovė turėjo užtikrinti, kad elektros energija būtų tiekiama be sutrikimų. Visi ieškinyje nurodyti gedimai atsirado po elektros energijos sutrikimų. Spėjimų, kad prietaisai galėjo sugesti dėl kitų priežasčių, atsakovė niekaip nepagrindė. Sprendžiant dėl pirmo įvykio, abi transformatorinės priklauso atsakovei, todėl visiškai nesvarbu, kurioje iš jų įvyko sutrikimas. Dėl trečiojo įvykio, neturi reikšmės trečiojo asmens veiksmai, nes santykyje su vartotoju dalyvauja atsakovė. Dėl ketvirto įvykio, informacijos apie tai, kad vartotojas prieš trikdžius buvo informuotas, nėra. Bet kuriuo atveju tai neturi sąlygoti žalos vartotojui. Atsakovė turi nurodyti, ko nepadarė vartotojas, kokių rekomendacijų nesilaikė. Gavusi informaciją iš klientų, ieškovė atlieka žalos administravimo procedūrą. Ji buvo atlikta dėl visų atvejų. Gauta informacija iš vartotojų, jie kreipėsi į remonto įmones, draudikas – informacijos į ESO. Atsakovė patvirtino, kad  elektros energijos sutrikimai buvo. Ieškovė išmokas mokėjo ne vien pagal draudėjo pranešimą. Ji negali įvertinti į bylą pateiktų įmonių aktų ir pasakyti, ar jie atliko įtampos matavimą. Bet kuriuo atveju atsakovė alternatyvių išvadų nepateikė. Draudikas ekspertizės neužsakinėjo , nes tam nebuvo pagrindo.

6.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė A. A. paaiškino, kad ieškovė nėra atleista nuo pareigos įrodinėti. Jos atsakomybę numato CK 6.270 str. Žalos dydžio neginčija, tačiau. nagrinėjamu atveju nebuvo priežastinio ryšio. Visiems ieškinyje nurodytiems vartotojams suteikiama III-io lygio patikimumo kategorija, kai elektros energijos tiekimas turi būti atstatomas per 24 valandas. Sutartiniai įsipareigoimai nebuvo pažeisti. Nėra duomenų, kad įmonės atliko įtampos svyravimų analizę vartotojo tinkle. Kiekvienas įrenginys turi specifikacijas. Jei jis nenaudojamas, turi būti išjungtas. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad visiems prietaisams elektros energija turėjo būti tiekiama nepertraukiamai.  

7.       Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Vytrita“ atstovė advokatė Žana Vašcova prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad pažeidimo vieta ir vartotojas ieškinyje nurodytu 3-iuoju atveju labai nutolę vienas nuo kito. Yra daug apsaugų, todėl per tokį didelį atstumą, kaip nagrinėjamu atveju, poveikis neįmanomas. Neaišku, ar defektinis aktas surašytas kompetetingo asmens. Akte nėra nurodyta aplinkybių, kurios pagrįstų priežastinį ryšį. Nėra duomenų apie valdymo plokštės veikimo principą. Akte tik nurodyta, kad ji sugedusi. Nenurodyta gedimo priežastis.  

Ieškinys atmestinas

8.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad ADB „Gjensidige“ ir S. S. 2017-12-13 sudarė gyventojų turto draudimo sutartį Nr. GJELT2597613, kuria buvo apdraustas turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Draudikas gavo pranešimą apie 2018-11-08 įvykį, kurio metu buvo sugadintas žaidimų kompiuteris. Draudikas dėl įvykio pradėjo žalos bylos Nr. CLT1783317 administravimą. Jam buvo pateiktas UAB „NB Service“ 2018-11-12 surašytas aktas, kuriame pateikiama išvada, kad: „Sugedusi pagrindinė kompiuterio plokštė dėl elektros įtampos šuolio. Kompiuteris neremontuotinas. Garantija netaikoma. Užsakyti analogišką pagrindinę plokštę nėra galimybių“. Žalos bylos administravimo metu taip pat buvo gauta informacija apie atsakovo fiksuotus elektros energijos sutrikimus. 2018-11-15 draudikas priėmė sprendimą, kuriuo įvykį pripažino draudžiamuoju bei šiuo pagrindu 2018-11-16 S. S. išmokėjo 429,99 Eur draudimo išmoką, kurią apskaičiavo remdamasis kompiuterio rinkos kaina.  

9.       2018-09-19 ADB „Gjensidige“ ir R. Š. sudarė turto draudimo sutartį Nr. GJELT2763963, kuria buvo apdraustas turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Draudikas gavo pranešimą, kad 2019-08-29 sudegė vejos pjovimo robotas ir įkrovimo stotelė. Draudikas dėl įvykio pradėjo žalos bylos Nr. CLT1974654 administravimą. Jam buvo pateiktas UAB „Gerlukas“ 2019-09-05 surašytas defektinis aktas, kuriame pažymima, kad: „Atlikus techninį aptarnavimą, nustatyta, kad dėl viršįtampio pažeistos vejos pjovimo roboto pagrindinės plokštės, laidai ir krovimo stotelė. Vejos pjovimo robotą taisyti netikslinga, nes darbai ir dalys sudaro viso roboto pilnos komplektacijos kainą“. Žalos bylos administravimo metu taip pat buvo gautas atsakovo 2019-09-05 elektroninis laiškas, kuriuo patvirtinta, kad 2019-08-29 atsakovės eksploatuojamame elektros tinkle, kuriuo elektros energija tiekiama adresu (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas elektros energijos tiekimo pertrūkis dėl gedimo 10 kV tinkle. 2019-09-25 draudikas priėmė sprendimą dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju, kurio pagrindu 2019-10-08 R. Š. išmokėjo 3 039 Eur draudimo išmoką, kurią apskaičiavo remdamasis rinkos kaina, iš jos atėmęs draudimo sutartyje numatytą išskaitą (60 Eur). 

10.       2019-03-20 ADB „Gjensidige“ ir N. J. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį Nr. GJELT2887051, kuria buvo apdraustas turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Draudikas gavo pranešimą, apie 2019-10-10 įvykį, kurio metu buvo sugadintas dujinis katilas. Draudikas dėl įvykio pradėjo žalos bylos CLT1974654 administravimą. Jam buvo pateiktas UAB „Usbonas“ 2019-10-10 surašytas defektinis aktas, kuriame pateikiama išvada, kad „valdymo plokštė yra sugedusi, nes veikia netinkamai. Tikėtina, kad gedimas įvyko dėl per aukštos įtampos ar didelių įtampos svyravimų. Plokštė yra neremontuotina, todėl ją būtina keisti nauja“. Žalos bylos administravimo metu taip pat buvo gauta informacija apie Atsakovo fiksuotus elektros energijos sutrikimus adresu (duomenys neskelbtini). 2019-10-23 draudikas priėmė sprendimą, kuriuo įvykį pripažino draudžiamuoju ir 2019-10-24 draudėjai N. J. išmokėjo 202 Eur draudimo išmoką, išskaitęs 30 Eur draudimo išskaitą.

11.       2019-07-31 ADB „Gjensidige“ ir A. V. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį Nr. GJELT2977596, pagal kurią buvo apdraustas turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Draudikas gavo pranešimą apie 2019-12-14 įvykį, kurio metu buvo sugadinta kaitlentė. Draudikas dėl įvykio pradėjo žalos bylos Nr. CLT2008330 administravimą. Jam buvo pateiktas AGservice 2019-12-19 buitinių prietaisų patikros aktas, kuriame nurodyta, kad: „Pagal apžiūrėjus prietaisą KITI Schlosser EH68 (Kaitlentės) nustatyta, kad reikia keisti elektroniką. Gedimas dėl įtampos svyravimo. Detalė netiekiama, remontas negalimas“. Žalos bylos administravimo metu buvo gautas atsakovės 2019-12-17 elektroninis laiškas, kuriame nurodoma, kad 2019-12-14 atsakovės eksploatuojamame elektros tinkle, kuriuo elektros energija tiekiama adresu (duomenys neskelbtini), buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas (trumpalaikis pertrūkis) dėl atsijungimo 10 kV tinkle. 2019-12-23 draudikas priėmė sprendimą dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju, kuriuo pagrindu 2019-12-23 A. V. buvo išmokėta 169,55 Eur draudimo išmoka, apskaičiuota remiantis sugadintos kaitlentės rinkos kaina (199,55 Eur) iš jos atėmus draudimo sutartyje numatytą išskaitą (30 Eur).  

12.       Pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

13.       Šis straipsnis yra specialioji norma, ji reglamentuoja specialų civilinės atsakomybės atvejį – kai žala padaryta didesnio pavojaus šaltinio; numatyta, kad civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda be kaltės, t. y. didesnio pavojaus šaltinio valdytojas gali būti atleistas nuo atsakomybės tik įrodęs buvus force majeure aplinkybės arba nukentėjusiojo tyčią ar didelį neatsargumą. Didesnio pavojaus šaltinio kaltės prezumpcija neatleidžia ieškovo nuo pareigos įrodinėti visas kitas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas; nagrinėjamu atveju didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veiksmų (neveikimo) neteisėtumą (CK 6.246 straipsnis), žalą (CK 6.249 straipsnis), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos atsiradimo (CK 6.247 straipsnis). Neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys nėra preziumuojami ir juos visais atvejais privalo įrodyti ieškovas. Neįrodžius bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-474-219/2017 ir joje nurodyta teismų praktika).

14.       Nagrinėjamu atveju atsakovė žalos dydžio neginčijo, todėl ieškovei paaiškinus skaičiavimą, pateikus tai pagrindžiančius įrodymus ir dokumentus apie kiekvienu atveju pervestą draudimo išmoką, žalos dydis laikytinas įrodytu. Lieka įrodyti neteisėtus veiksmus bei jų ir žalos priežastinį ryšį.

15.       Atsakovė neginčijo, kad pirmojo įvykio atveju (duomenys neskelbtini) buvo nutrūkęs elektros energijos tiekimas, tačiau tai įvyko transformatorinėje TR-814, kai elektros energija vartotojui tiekiama iš kitos transformatorinės ST-186 nuo atramos 401/1 (atsiliepimo į ieškinį priedai Nr. 9, 10). Iš 9-ame priede esančios schemos matyti, kad tarp abiejų šių transformatorinių yra didelis atstumas, tarp jų yra ir kitų transformatorinių. Aplinkybė, kad UAB „NB Service“ 2018-11-12 akte nurodė, jog kompiuterio plokštė sugedo dėl įtampos šuolio, nepagrįsta jokiais šios įmonės skaičiavimais, apžiūra, nenurodyti kriterijais, kuriais remiantis padaryta ši išvada. Akte nepaaiškinta, koks buvo elektros įtampos šuolis, kaip jis galėjo sugadinti kompiuterio plokštę, nenurodytas sugadinimo laikas, apžiūra atlikta praėjus keturioms dienoms nuo įvykio. Vien kompiuterio plokštės sugedimo faktas negali patvirtinti, kad prietaiso gedimas įvyko dėl įtampos šuolio, be to, nustatyta, elektros energija vartotojui tiekiama iš kitos transformatorinės, nei buvo nutrūkęs energijos tiekimas. Darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog 2018-11-08 energijos tiekimo nutrūkimas transformatorinėje TR-814 priežastiniu ryšiu susijęs su ieškovės draudėjos prietaiso gedimu, nenustatyti neteisėti atsakovės veiksmai.

16.       Atsakovė taip pat neginčijo, kad antrojo įvykio (duomenys neskelbtini) atveju 2019-08-29 buvo nutrauktas 10 kV oro linijos laidas, kurio metu elektros energijos tiekimas nutrauktas 1 871 vartotojui. Ginčo nėra, kad tai nutiko dėl perkūnijos metu sugadintų įrenginių. Visgi, pirma, kaip matyti iš schemos (atsiliepimo priedas Nr. 12), žaibo iškrova įvyko linijoje, nesusijusioje su vartotojo elektros energijos tinklais (remiantis vartotojo nuosavybės ribų aktu vartotojui elektros energija tiekiama iš transformatorinės Ž-357 nuo atramos 101/14), antra, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymo Nr. 1-38 „Dėl Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“ 150.1. p. numatyta, kad tiekėjas ir (ar) operatorius neatlygina vartotojui patirtų nuostolių, kai jam elektros energijos persiuntimas ir (ar) tiekimas nutraukiamas ar apribojamas arba elektros energijos kokybės parametrai neatitinka nustatytų sutartyje dėl gamtos reiškinių (potvynio, perkūnijos, apšalo, šlapdribos, audros, škvalo, ižo ir pan.). Darytina išvada, kad nenustatyti nei neteisėti atsakovės veiksmai, nei priežastinis ryšys su vejos pjovimo roboto ir įkrovimo stotelės sugedimu. 

17.       Ginčo nėra, kad trečiuoju atveju (duomenys neskelbtini) 2019-10-10 įvyko elektros energijos sutrikimas, tačiau bylos duomenis, jis įvyko dėl trečiojo asmens kaltės. Iš 2019-10-10 paaiškinimo apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą matyti, kad UAB „Vytrita“ 2019-10-10 darbuotojas, vykdydamas žemės kasimo darbus, pažeidė 10 kV galios kabelį (šią aplinkybę pripažino UAB „Vytrita“ ir savo atsiliepime į ieškinį). Pastarąją aplinkybę patvirtina ir prie paaiškinimo pridėtos nuotraukos (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 13). Pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymo Nr. 1-38 „Dėl Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“ 150.5. p. tiekėjas ir (ar) operatorius neatlygina vartotojui patirtų nuostolių, kai jam elektros energijos persiuntimas ir (ar) tiekimas nutraukiamas ar apribojamas arba elektros energijos kokybės parametrai neatitinka nustatytų sutartyje dėl trečiųjų asmenų veiksmų (elektros įrenginių vagystės ar gadinimo, pašalinių daiktų užmetimo ant orinių elektros linijų laidų ir pan.). Kadangi nagrinėjamu atveju elektros energijos sutrikimui atsakovės veiksmai (neveikimas) įtakos neturėjo, darytina išvada, kad nėra ir jos veiksmų bei kilusios žalos priežastinio ryšio.

18.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad elektros energija vartotojui tiekiama iš Vv-105 kabelių spintos PP-56, kai įvykio vieta ženkliai toliau (atsiliepimo priedas 18). Jokių duomenų, kad sutrikimas įvykio vietoje, nutolusioje nuo vartotojo, buvo priežastimi žalai atsirasti, byloje nėra. Net ir UAB „Usbonas“ 2019-10-10 defektiniame akte nurodyta tik tikėtina gedimo priežastis, t.y. gedimas įvyko dėl per aukštos įtampos ar didelių įtampos svyravimų. Kita vertus, net ir minėti įtampos svyravimai ar per aukšta įtampa akte nėra pagrįsti jokiais skaičiavimais ar elektros energijos sutrikimo ir jos poveikio prietaisui analize, nepaaiškinama, kaip aukšta įtampa, kaip aukšta įtampa ar jos svyravimai galėjo lemti gedimą. Išvada nėra susieta su konkrečiu elektros energijos sutrikimu, o kitų duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė žalą patyrė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, byloje taip pat nėra. 

19.       Ketvirtuoju atveju (duomenys neskelbtini) 2019-12-14 įvykusį trumpalaikį elektros energijos pertrūkį atsakovė pripažino, tačiau nesutiko, kad atliko neteisėtus veiksmus, galinčius būti laikomais žalos vartotojui kilimo priežastimi. Remiantis atsakovės paaiškinimais, elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas vos 1 menutei, o, kaip patvirtina neplaninių atjungimų sąrašas už laikotarpį nuo 2019-12-01 iki 2020-01-16 (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 15), apie trumpalaikį elektros energijos tiekimo nutraukimą vartotojas buvo informuotas trumpąja SMS žinute. Remiantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymo Nr. 1-38 „Dėl Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“ 150.7. p. tiekėjas ir (ar) operatorius neatlygina vartotojui patirtų nuostolių, kai jam elektros energijos persiuntimas ir (ar) tiekimas nutraukiamas ar apribojamas arba elektros energijos kokybės parametrai neatitinka nustatytų sutartyje dėl avarijų prevencijos automatikos poveikio (taip pat ir esant gedimui, sutrikimui ar avarijai kitose energetikos sistemose). Nagrinėjamu atveju sutrikimas įvyko dėl avarijų prevencijos automatikos poveikio, be to, vartotojas apie galimą sutrikimą iš anksto buvo informuotas. Darytina išvada, kad nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus.

20.       Nors 2019-12-19 akte nurodyta, kad kaitlentė sugedo dėl įtampos svyravimo, tačiau jame nėra duomenų, kad aktą surašiusi įmonė nustatė įtampos svyravimus, vertinimus, kad analizavo, kada ir kur jie kilo ir kokio pobūdžio, neaišku, kokiais duomenimis grindė šią išvadą, kokie objektyvūs duomenys sąlygojo būtent tokią išvadą. Be to, joje nepaaiškino, kaip įtampos svyravimai galėjo lemti gedimą. Paprastai bet kokio prietaiso atjungimas nuo elektros nelemia jo gedimo, todėl gedimo atveju labai svarbi to priežastis (analogiškos praktikos dėl gedimo priežasties nustatymo laikosi ir apeliacinės instancijos teismas, pvz. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civ. byloje Nr. e2A-867-258/2021, 2020 m. spalio 29 d. nutartis civ. byloje Nr. e2A-1651-340/2020).

21.       Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 150.9 p. numato, kad tiekėjas ir (ar) operatorius neatlygina vartotojui patirtų nuostolių, kai jam elektros energijos persiuntimas ir (ar) tiekimas nutraukiamas ar apribojamas arba elektros energijos kokybės parametrai neatitinka nustatytų sutartyje, kai vartotojo aprūpinimo elektros energija nutraukimo laikas kiekvienu atskiru atveju neviršija sutartyje ar taisyklėse nustatyto laiko. Visais aukščiau nurodytais atvejais vartotojams buvo suteikta trečia patikimumo kategorija, o vadovaujantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 85.1. p., kai vartotojams suteikiama trečia patikimumo kategorija, nutrūkus elektros energijos persiuntimui, aprūpinimas elektros energija ties operatoriaus ir vartotojo elektros tinklų nuosavybės riba turi būti atkurtas ne vėliau kaip per 24 valandas. Taigi nei vienam iš ieškinyje nurodytų vartotojų nebuvo užtikrintas elektros energijos aprūpinimo atstatymas greičiau nei per 24 val. Byloje nėra duomenų, kad elektros energijos sutrikimas truko ilgiau nei 24 val. ar kad elektros energijos tiekimas nebuvo atkurtas per šį laiką.

22.       Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos keturių ieškinyje nurodytų įvykių atveju, nėra pagrindo ieškinį tenkinti. Todėl jis atmetamas.

23.       Atmetus ieškinį ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

24.       Atsakovė neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų, nepateikė duomenų, kad jų patyrė.

25.       Trečiasis asmuo UAB „Vytrita“ prašė priteisti iš ieškovės 570 Eur atstovavimo išlaidų. Šios išlaidos pagrįstos sąskaitomis faktūromis, mokėjimo nurodytu, jos atitinka LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatytus dydžius, todėl priteistinos iš ieškovės.

26.       Procesinių dokumentų siunimo išlaidos sudaro 1,79 Eur. Jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 – 286 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės ADB ,,Gjensidige“ ieškinį atmesti.

Priteisti trečiajam asmeniui UAB „Vytrita“, į.k. 133858826, iš ieškovės ADB ,,Gjensidige“, į. k. 110057869, 570 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt eurų) atstovavimo išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                Loreta Šiškienė

.