Civilinė byla Nr. e2A-1302-413/2022
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18941-2020-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1; 3.3.1.18.4.
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. lapkričio 15 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Constech“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-668-1070/2022, pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Constech“ dėl atlygintinio kelio servituto nustatymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. A. (toliau ir ieškovas) teismui pateiktu patikslintu ieškiniu prašė nustatyti atsakovei UAB „Constech“ (toliau ir atsakovė, bendrovė) priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis sklypas), 151 kv. m ploto neterminuotą 4 metrų pločio kelio servitutą pagal 2021 m. liepos 16 d. UAB „Netkada“ parengtą kelio servituto planą, suteikiantį teisę šiuo keliu važiuoti antžeminėmis transporto priemonėmis, eiti pėstiesiems, servitutą nustatant ieškovui priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis sklypas), naudai; priteisti iš ieškovo atsakovės naudai vienkartinę 5 000 Eur dydžio kompensaciją už 151 kv. m ploto neterminuotą 4 m pločio kelio servitutą; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovas nurodė, kad 2012 m. buvusi ieškovo žemės sklypo savininkė UAB „L-metal“ pastatė savo sklype sandėliavimo paskirties laikinus pastatus ir įrengė įvažiavimą į jį. Darbus atliko turėdama Kauno miesto savivaldybės urbanistikos skyriaus leidimą privažiavimui iki žemės sklypo įsirengti. Atsakovė, įsigydama žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), žinojo, kad šiame sklype įrengtas pravažiavimo kelias, kuris buvo pažymėtas planuose dar 2016 metais. Ieškovas neturi kitos galimybės patekti į jam priklausantį žemės sklypą, išskyrus atsakovės žemės sklype esantį pravažiavimo kelią. Ieškovui buvo paaiškinta, kad įvažiavimai į privačios ūkinės paskirties sklypus negali būti sutankinti dėl toje vietoje esamo eismo intensyvumo, todėl ieškovas priverstas prašyti nustatyti atlygintinį kelio, kuris eina per atsakovės žemės sklypą, servitutą
3. Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad buvę žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai informavo atsakovę, jog 2011, 2017 metais buvo įrengtas atskiras įvažiavimas į ieškovo žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini). Atsakovės žemės sklype niekada nebuvo jokių kelio servitutų. Ieškovas neįrodė, kad neturi galimybės patekti į savo žemės sklypą kitaip, kaip tik naudodamasis servitutu per atsakovės žemės sklypą, neišnaudojo visų įmanomų galimybių, kad galėtų tinkamai naudotis savo daiktu, neribodamas atsakovės teisių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. birželio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir nustatė atsakovės UAB „Constech“ žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis sklypas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 151 kv. m ploto neterminuotą 4 metrų pločio kelio servitutą pagal 2021 m. liepos 16 d. UAB „Netkada“ parengtą servituto planą, suteikiantį teisę keliu važiuoti antžeminėmis transporto priemonėmis, eiti pėstiesiems, servitutą nustatant ieškovui A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis sklypas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudai; priteisė atsakovei iš ieškovo vienkartinę 5 000 Eur dydžio kompensaciją už 151 kv. m. ploto neterminuotą 4 m pločio kelio servitutą; priteisė iš atsakovės ieškovui 1875 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir 12,94 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimą valstybei.
5. Teismas nustatė, kad ieškovui nuo 2017 m. gegužės 16 d. nuosavybės teise priklauso 0,3001 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Šio žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita; žemės sklypo naudojimo būdas: pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Žemės sklype yra šachtinis šulinys. Iki ieškovo šis žemės sklypas priklausė UAB „L-metal“ pagal 2011m. rugsėjo 23 d. pirkimo-pardavimo sutartį, vėliau – E. B. pagal 2012 m. spalio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartį, R. Ž. – pagal 2015 m. vasario 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Buvusi žemės sklypo savininkė UAB „L-metal“ pastatė šiame žemės sklype laikinus statinius – sandėliavimo paskirties pastatus. Šiuo metu ieškovas naudoja minėtą žemės sklypą ūkinei veiklai, versdamasis statybos ir inžinerinių statybos darbų mašinų bei įrenginių nuoma ir išperkamąja nuoma.
6. Atsakovei priklauso su ieškovo žemės sklypu besiribojantis 0,2152 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį atsakovė įgijo iš A. B., R. R., D. G. ir R. J. 2020 m. lapkričio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, šio žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita; žemės sklypo naudojimo būdas: komercinės paskirties objektų teritorijos; kelių plotas – 0,0199 ha, kitos žemės plotas – 0,1953 ha. Žemės sklype 2016 m. balandžio 19 d. nustatytas servitutas – teisė aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis). Abu ginčo sklypai yra prie C kategorijos (duomenys neskelbtini). kelio. Į atsakovės žemės sklypą patenkama iš kelio, esančio (duomenys neskelbtini), per nuovažą bei žvyrkelį, pažymėtą atsakovės žemės sklypo 2016 m. plane punktyrine linija. Ieškovo teigimu, jis taip pat patenka į savo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), žvyrkeliu, pažymėtu atsakovės žemės sklypo plane punktyrine linija.
7. Teismas nurodė, kad išvažiuojamojo teismo posėdžio metu pasitvirtino ieškovo nurodomos aplinkybės, jog kelias, pažymėtas atsakovės žemės sklypo plane punktyrine linija, iš tikrųjų yra ir ieškovas naudojasi juo patekimui į savo žemės sklypą. Kitos įvažos ar kelio, kuriuo ieškovas galėtų patekti į jam priklausantį žemės sklypą, nėra. Iš žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 2007 m. plano teismas nustatė, kad į šį žemės sklypą įvažiavimas nebuvo suprojektuotas. Liudytojas E. B. patvirtino teismui, kad atsakovei priklausančiame žemės sklype esantis kelias buvo jau tuo metu, kai liudytojas įsigijo sklypą (duomenys neskelbtini), t. y. 2012 m. spalio mėn. Šalys iš esmės pripažino aplinkybę, kad kelią valstybinėje žemėje įrengė buvęs jos savininkas UAB „L-metal“ (CPK 182 straipsnio 5 punktas).
8. Teismas pažymėjo, kad į bylą nepateikta įrodymų, patvirtinančių valstybės ar kito žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininko sutikimą įrengti kelią šiame sklype. Tačiau ta aplinkybė, kad nebuvo ir akivaizdaus valstybės prieštaravimo tokio kelio įrengimui, patvirtina faktą, kad šio žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, jog žemės sklypo plotą sudaro ir kelio plotas.
9. Teismas pažymėjo, kad į ieškovo žemės sklypą galima patekti įrengus pravažiavimo kelią per valstybinę žemę, tačiau 16 000 Eur dydžio kelio įrengimo kaštai ieškovui, kaip fiziniam asmeniui, būtų neproporcinga našta. Naujo pravažiavimo kelio į ieškovo žemės sklypą įrengimas pareikalautų ir neapibrėžtų laiko sąnaudų dėl biurokratinių procedūrų, susijusių su pravažiavimo įrengimu valstybinėje žemėje. Ieškovui pravažiavimo kelias reikalingas jau šiuo metu. Todėl ieškinio atmetimas sudarytų ir tam tikras sąlygas ieškovo vykdomos veiklos sustabdymui neapibrėžtam terminui bei ribojimui naudotis jam priklausančiu žemės sklypu pagal sklypo paskirtį. Be to, ieškovo prašomas nustatyti servitutas užimtų tik 7,02 proc. atsakovei priklausančio žemės sklypo ir už tai būtų atlygintina. Teismo vertinimu, patenkinus ieškinį ir ieškovas, ir atsakovė turės galimybę vykdyti komercinę veiklą bei naudotis jiems priklausančiais sklypais pagal jų paskirtį. Todėl teismas, vadovaudamasis šalių interesų pusiausvyros principu, sprendė, kad ieškovo reikalavimas dėl kelio servituto nustatymo pagal 2021 m. liepos 16 d. UAB „Netkada“ parengtą servituto planą yra pagrįstas.
10. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad ieškovas neįrodė būtinybės naudotis 4 m pločio keliu. Prašydamas nustatyti 4 m pločio kelio servitutą, ieškovas vadovaujasi CK 4.119 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta, kad jeigu nustatant kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, nenustatomas kelio plotis ir jo neįmanoma nustatyti pagal anksčiau buvusį kelią, jei toks buvo, laikoma, kad galima naudotis keturių metrų pločio keliu. Šios normos turinys lemia, kad kelio servituto plotis (išsidėstymas) gali būti nustatomas pagal faktiškai egzistuojančio (egzistavusio) kelio plotį arba pagal CK nustatytą bendrą dydį – 4 metrus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2012). Kadangi ieškovas verčiasi statybos ir inžinerinių statybos darbų mašinų bei įrenginių nuoma bei išperkamąja nuoma, teismas sprendė, kad ieškovo veiklai būtinas CK numatyto bendro dydžio (4 metrų) pločio kelias.
11. Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovės argumentą, kad ieškovas prašo nustatyti servitutą neapibrėžto rato subjektams. Nurodė, kad servituto turėtoju bus ieškovas ir kiti asmenys, norintys patekti į jo sklypą ieškovo sutikimu ir/ar kvietimu dėl pastarojo vykdomos komercinės veiklos.
12. Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad nustačius ieškovo prašomą kelio servitutą, atsakovė neteks galimybės naudotis praktiškai visu savo žemės sklypu. Pažymėjo, kad nors servitutas nustatytas beveik per atsakovės žemės sklypo vidurį, bet jis nėra didelės apimties ir užima tik 7,02 proc. viso atsakovės žemės sklypo. Atsakovės atstovas buvo nurodęs teismui, kad ketina statyti transporto priemonių aikštelę savo žemės sklype. Todėl teismas konstatavo, kad nedidelės apimties kelio servituto nustatymas atsakovės žemės sklypo viduryje, šiai pageidaujant statyti automobilių aikštelę, nesuvaržys atsakovės teisių tokia apimtimi, jog galima būtų teigti, kad jai apskritai bus apribota galimybė naudotis visu savo žemės sklypu (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
13. Teismas nurodė, kad ieškovo prašoma priteisti iš jo atsakovei vienkartinė 5 000 Eur dydžio kompensacija iš esmės atitinka ieškovei priskirtino naudotis atsakovės žemės sklypo ploto vertę (70 500 Eur/2152 kv.m.×151 kv. m.). Šiuo atveju reikšminga ir tai, kad nebus visiškai apribota atsakovės galimybė naudotis žeme, kurioje nustatytas kelio servitutas. Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu teismas nustatė, kad į atsakovės žemės sklypą yra vienintelis įvažiavimas keliu, kuriam šiuo teismo sprendimu ir nustatytas servitutas. Todėl laikė, kad atsakovė taip pat naudojasi ir naudosis servitutiniu keliu vykdydama savo komercinę veiklą. Dėl to, anot teismo, šiuo atveju netikslinga nustatyti periodinę kompensaciją, nes atsakovė taip pat periodiškai gaus finansinę naudą naudodama servitutinį kelią savo komercinėje veikloje (pvz., teikdama ateityje automobilių parkavimo ar kitas, pvz., objektų sandėliavimo, paslaugas).
14. Teismas pažymėjo, kad į bylą nepateikta įrodymų, jog atsakovė turėjo arba turės nuostolių dėl ieškovo naudojimosi servitutiniu keliu. Atsakovė įsigijo žemės sklypą iš pradinių atsakovų už žemesnę jo rinkos vertę. Dar 2016 m. atsakovės žemės sklypo rinkos vertė buvo 57 000 Eur, o šiuo metu šio sklypo vertė yra 75 000 Eur, tuo tarpu atsakovė įsigijo sklypą už 45 000 Eur. Ieškovo pasiūlyta vienkartinė kompensacija atitinka servitutinio kelio ploto rinkos kainą. Jeigu ieškovas pasiūlė tokio dydžio kompensaciją, tai, teismo vertinimu, jis gali iš karto ją ir sumokėti. Todėl teismas ieškovo nurodytą vienkartinį 5000 Eur dydžio kompensacijos dydį laikė pagrįstu ir tinkamu (CK 4.129 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Constech“ (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Ieškovas, kaip daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, neišnaudojo visų objektyvių ir įmanomų galimybių, jog nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (atsakovės) teisių ir interesų. Kasacinis teismas nepritaria tokios praktikos formavimui, kai servitutas nustatomas vien todėl, kad siekiantis servituto nustatymo asmuo nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau.
15.2. Byloje ieškovas pateikė G. P., vykdančio individualią veiklą pagal pažymą Nr. 299770, komercinį pasiūlymą dėl 16 100 Eur sumos. Tačiau minėtoje pažymoje nėra nurodyta, kokiam objektui tokia suma yra paskaičiuota (suvaržomo atsakovės žemės sklypo atžvilgiu ar Valstybinės žemės sklypo atžvilgiu) ir kuriam žemės sklypo plotui (kokiam servituto dydžiui), kokia metodika remiantis pažymoje yra nurodytos 3000 Eur, 3100 Eur, 4100 Eur, 4300 Eur, 1600 Eur sumos? Pažymi, kad teismų praktikoje ir 34 583,74 Eur suma fizinio asmens išlaidoms naujo (alternatyvaus) kelio įrengimui nėra laikoma reikšminga ir svarbia, kad pateisintų kito asmens nuosavybės teisės ribojimą ir sudarytų pagrindą taikyti servitutą bei riboti kito asmens nuosavybės teisę vien todėl, kad ieškovas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau (pvz., Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-36-544/2020 ir kt.).
15.3. Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto planavimo ir architektūros skyrius 2021m. balandžio 23 d. raštiškai patvirtino, kad peržiūrėjus nuo 2014 metų Kauno miesto savivaldybės dokumentų valdymo sistemoje esančius duomenis, apie užregistruotą dokumentą dėl sutikimo A. A. žemės sklype (duomenys neskelbtini), įrengti 4 m pločio įvažiavimą į gretimai esantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini), duomenų nerasta.
15.4. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad servituto nustatymo būtinumo nepagrindžia aplinkybė, jog ginčo pravažiavimas ieškovo (ar iki ieškovo buvusių sklypo savininkų) iniciatyva buvo įrengtas, atsirado iki ieškovui ar atsakovei įsigyjant sklypus ir buvo naudojamas ankstesnių savininkų, o atsakovė nuo pat nuosavybės teisių įsigijimo momento žinojo, kokiomis sąlygomis įsigyja žemės sklypą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2014).
15.5. Į bylą pateiktame atsakovės žemės sklypo plane ((duomenys neskelbtini)) pažymėta, kad sklype yra nustatytas 1372 m2 pločio servitutas – teisė aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas) eksploatuojančioms organizacijoms, tačiau jokių kelio servitutų atsakovės žemės sklype nėra. Ta aplinkybė, kad 2016 metais atsakovės žemės sklypo kadastrinių matavimų metu UAB „Žemėtvarkos darbai“ matininkas pažymėjo ieškovo (ar buvusių ieškovo žemės sklypo savininkų) savavališkai įrengto žvyro keliuko ribas punktyrine linija, – nesuponuoja nei išvados dėl kelio nustatymo, nei kelio teisėtumo. Todėl faktas, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, jog atsakovei priklausančiame žemės sklype yra 0,0199 ha kelių plotas, nesudaro pagrindo traktuoti tai kaip teisėtą juridinį faktą.
15.6. Byloje pateiktas ieškovo laikinųjų statinių statybos projektas patvirtina, kad ieškovas prašo apginti savo teisę eksploatuoti nelegalius statinius, todėl teismo sprendimas nustatyti didžiausios apimties servitutą (4 m), tuo suteikiant teisę bet kuriam asmeniui ir bet kokiu tikslu naudotis servitutu ir taip suvaržyti atsakovės, kaip tarnaujančiojo daikto savininkės, teises, yra nepagrįstas. Teismas, nustatydamas 4 metrų pločio kelio servitutą atsakovės žemės sklype, suteikė prioritetą ieškovui privažiuoti ir aptarnauti nelegaliai stovinčius statinius, kurių naudojimo terminas pasibaigė dar 2017 m. gegužės 1 dieną.
15.7. Jeigu apeliacinės instancijos teismas laikys, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl servituto nustatymo pagrįstas ir teisėtas, atsakovė prašo įvertinti, ar pirmosios instancijos teismo priteistas kompensacijos dydis yra adekvatus ir proporcingas nustatytiems atsakovės suvaržymams. Nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi faktas, kad teismas nustatė neterminuotą 4 metrų pločio servitutą ir būtent per patį atsakovės žemės sklypo vidurį (centrą), tuo faktiškai padalindamas atsakovės žemės sklypą į dvi mažas dalis, kurios tampa bevertėmis tiek rinkos vertės nustatymo prasme, tiek faktine jo eksploatavimo galimybe. Atsakovė, kaip tarnaujančiojo daikto savininkė, dėl tokio kelio servituto nustatymo patirs neigiamų padarinių, kadangi negalės pagal paskirtį naudoti ne tik ieškovo prašomo servituto ploto žemės sklypo dalimi, kurioje iki šiol yra ieškovo savavališkai įrengtas kelias, bet ir visu savo žemės sklypu.
15.8. Nekilnojamo turto registro duomenų banko išrašas patvirtina, kad atsakovės turimo (tarnaujančio) žemės sklypo rinkos vertė 2022 metų duomenimis yra 70 500 Eur. Pagal kasacinio teismo praktiką, nustatant periodinės kompensacijos dydį, mėnesinė kompensacija gali būti suvaržomo žemės sklypo dalies (nagrinėjamu atveju – viso žemės sklypo) rinkos kaina padalinus ją iš 12 mėnesių, t. y. 5 875 Eur (70 500 Eur / 12 mėn. = 5875 Eur/mėn.). Tuo tarpu teismo priteista atsakovei vienkartinė kompensacija sudaro 5 000 Eur, t. y. vos 7 proc. atsakovės suvaržomo žemės sklypo rinkos vertės ir kuri net mažesnė nei periodinė mėnesinė kompensacija.
15.9. Teismo išvada, kad atsakovė turėtų gauti mažesnę kompensaciją tuo pagrindu, jog ji pati įsigijo žemės sklypą iš pradinių atsakovų už žemesnę rinkos vertę, nesudaro pagrindo teismui mažinti priteistinos kompensacijos dydžio, kadangi nustatant teisingos kompensacijos dydį būtina vadovautis ne suvaržomo daikto įsigijimo, o būtent rinkos kaina.
16. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas A. A. prašo apeliacinį skundą atmesti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
16.1. Atsakovės į bylą pateikta VĮ Registrų centro specialistų 2021 m. rugsėjo 15 d. patekimo į sklypą schema neįrodo, jog yra visos galimybės ieškovui patekti į savo žemės sklypą per valstybinę žemę įvažiavimo keliu, kurio plotis svyruotų nuo 8,94 m iki 9,24 m. Ieškovo nuomone, VĮ Registrų centras specialistai nėra kompetentingi nuspręsti dėl naujo kelio įrengimo galimybės. Be to, į bylą nepateikta ir kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad be atsakovės žemės sklype esančio kelio ieškovas turi kitą alternatyvią galimybę patekti į savo žemės sklypą.
16.2. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto planavimo ir architektūros skyriaus pritarimą kelio įrengimui, tačiau apeliantas remiasi savivaldybės duomenimis, apimančiais laikotarpį nuo 2014 metų, nors minėtos institucijos raštiškas pritarimas buvo gautas dar 2012 metais buvusio žemės savininko UAB „L-metal“, kuri ir įrengė ginčo kelią, einantį per atsakovės žemės sklypą.
16.3. Atsakovė, prieš įsigydama žemės sklypą, matė, kad per jį eina kelias, kuriuo ieškovas patenka į savo žemės sklypą. Tokia situacija atsakovę tenkino, kadangi ji 2020 m. lapkričio 7 d. sudarė su buvusiais žemės sklypo savininkais pirkimo–pardavimo sutartį. Kaip nurodė išvažiuojamojo teismo posėdžio metu atsakovės atstovas, ginčo keliu bendrovė ketina naudotis ir ateityje, nes žemės sklype ketina įrengti automobilių parkavimo vietas.
16.4. Į bylą pateiktas 2021 m. lapkričio 18 d. UAB „Vilobis“ pareiškimas partvirtina, kad ieškovo laikinų statinių naujo projekto parengimui yra reikalinga išsispręsti patekino į žemės sklypą klausimą. Todėl servituto nustatymas yra tiesiogiai susijęs ir su naujos projektinės dokumentacijos parengimu. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, ieškovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad servituto nustatymas yra susijęs su laikinais statiniais, kurių eksploatacijos terminas yra pasibaigęs.
16.5. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė neįrodė, kad nustačius kelio servitutą ji neteks galimybės naudotis praktiškai visu savo žemės sklypu. Nors nustatytinas servitutas eina beveik per atsakovės žemės sklypo vidurį, bet jis nėra didelės apimties ir užima tik 7,02 proc. viso atsakovės žemės sklypo. Kadangi atsakovės atstovas nurodė teismui, kad ketina statyti transporto priemonių aikštelę savo žemės sklype, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad nedidelės apimties kelio servituto nustatymas atsakovės žemės sklypo viduryje, šiai pageidaujant statyti automobilių aikštelę, nesuvaržys atsakovės teisių naudotis visu savo žemės sklypu.
16.6. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovei teismo priteista vienkartinė 5 000 Eur dydžio kompensacija pažeidžia apeliantės interesus, tačiau nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ji nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Ieškovo prašytos priteisti kompensacijos dydis iš esmės atitinka kelio servitutu užimtą atsakovės žemės sklypo dalies rinkos vertę (70500 Eur/2152 kv. m x 151 kv. m), todėl apeliantės teisės nėra pažeidžiamos.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas A. A. ir atsakovė UAB „Constech“ yra gretimų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkai.
19. Ieškovui nuo 2017 m. gegužės 16 d. nuosavybės teise priklauso 0,3001 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – kita; žemės sklypo naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos (viešpataujantis daiktas).
20. Atsakovei (apeliantei) nuo 2020 m. lapkričio 27 d. nuosavybės teise priklauso 0,2152 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – kita; žemės sklypo naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos (tarnaujantis daiktas). Šiame žemės sklype 2016 m. balandžio 19 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu nustatytas servitutas – teisė aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis).
21. Ieškovo žemės sklypas suformuotas 2007 m. gegužės 21 d., remiantis atliktais kadastriniais žemės matavimais. Įvažiavimas (privažiavimas) į žemės sklypą nepažymėtas. Nekilnojamojo turto registro išrašuose yra įrašas, kad „žemės savininkai įpareigojami, norint plėtoti veiklą šiame žemės sklype, parengti detalųjį planą LR teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka (Kauno pskrities viršininko įsakymas Nr. 02-01-1256 p. 3.2)“.
22. Nuo 2011 m. rugsėjo 23 d. minėto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininku iki 2017 m. gegužės 16 d. buvo UAB „L-metal“, kuri 2012 metais parengė Laikinų sandėliavimo paskirties pastatų (duomenys neskelbtini), statybos projektą, pagal kurį Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos skyrius 2012 m. balandžio 26 d. rašytiniu pritarimu Nr. 40-24-280 pritarė statinio projektui, taip suteikiant buvusiam žemės sklypo savininkui teisę statyti laikinus sandėliavimo paskirties pastatus, kurių eksploatacijos laikotarpis negalėjo būti ilgesnis kaip iki 2017 m. gegužės 1 d. Minėto pritarimo pagrindu UAB „L-metal“ patekimui į savo žemės sklypą, neturėdama gretimo (šiuo metu atsakovės) žemės sklypo savininko sutikimo, įrengė privažiavimo kelią. Minėtas kelias pažymėtas UAB „Toposfera“ 2012 m. sausio mėn. parengtame ieškovo žemės sklypo su inžinieriniais tinklais plane.
23. Dabartinis (duomenys neskelbtini) žemės sklypo savininkas – ieškovas, turintis teisę nuo 2015 m. liepos 24d. verstis ūkine komercine veikla pagal Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. 666441, kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti atsakovės žemės sklype 151 kv. m dydžio kelio servitutą pagal UAB „Netkada“ parengtą planą. Būtinybę tokio servituto nustatymui ieškovas grindė anksčiau nusistovėjusia patekimo į (duomenys neskelbtini) žemės sklypą tvarka, vykdoma ūkine komercine veikla ir aplinkybe, kad kitokiu būdu patekti į ieškovo žemės sklypą nėra galimybės.
24. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas 2022 m. birželio 1 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino visiškai.
25. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti teismo sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti. Apeliantės nuomone, ginčui spręsti teismas netinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų.
Dėl servituto nustatymo
26. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Taigi, servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas.
27. Servituto santykiai grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo ir proporcingumo principais (CK 1.2 straipsnis), kurie, be kito, reiškia, kad nustatant servitutą turi būti užtikrinta teisinga tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyra. Ji pasiekiama, be kita ko, atlygintinumu, todėl pagal bendrą taisyklę nuosavybės teisės suvaržymas turi būti teisingai atlygintas. Tai reiškia, kad viena teisinio santykio šalis, gaudama naudos, turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai. Servitutui, kaip kiekvienai išvestinei daiktinei teisei, būdinga ir tai, kad servituto turėtojo teisės naudotis svetimu daiktu neturi paneigti tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisių. Ar laikytasi viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų interesų balanso, ar nepažeistos tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės, gali būti sprendžiama pagal servituto turinį įvertinant, kiek servitutu nustatytos teisės atitinkamai suvaržo nuosavybę.
28. Pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Šiame straipsnyje yra įtvirtintos dvi sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu, tai: savininkų nesutarimas ir būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį, tačiau, nepaisant to, servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau. Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę. Be to, toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui (CK 4.111 straipsnio 1 dalis, 4.113 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018).
29. Nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo. Vienas proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujančiajam daiktui gali būti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie būtini siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009; 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-118/2012; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015).
30. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika (2021 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-916/2021, 26 punktas) teisingai pažymėjo, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, būtent asmeniui, reikalaujančiam servituto nustatymo, tenka įrodinėjimo našta ir pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti ieškovo daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų. Remdamasis nurodytu išaiškinimu ir atsakovės į bylą pateikta VĮ Registrų centras matininkės parengta siūlomo patekimo į ieškovo žemės sklypą schema ( t. 2, b. l. 96), teismas sprendė, kad atsakovė įrodė, jog į ieškovo žemės sklypą galima patekti įrengus pravažiavimo kelią per valstybinę žemę (teismo sprendimo 21 punktas). Kita vertus, teismas apgynė ieškovo teises kitu būdu, t. y. nustatęs, kad esamu (servitutiniu) keliu galimai naudosis ir atsakovė, taip pat konstatavęs, kad naujo kelio, kurio įrengimo kaštai galėtų būti didesni kaip 16 000 Eur, ieškovui, kaip fiziniam asmeniui, būtų neproporcinga našta, teismas pripažino ieškovo reikalavimą dėl prašomo servituto nustatymo pagrįstu.
31. Ieškovas nuo atsakovės pateiktos patekimo į ieškovo žemės sklypą schemos, kuria iš esmės vadovavosi ir teismas, gynėsi UAB „Netkada“ 2022 m. balandžio 20 d. parengtu šachtinio šulinio pririšimo planu ir teismo informavimu, kad ieškovas yra kreipęsis į valstybės institucijas dėl galimybės įrengti kitą įvažiavimą į jam priklausantį žemės sklypą, tačiau atsakymo (informacijos) dar nėra gavęs (202204-26 DOK-54320 ir jo priedai), teismui tvirtindamas, kad atsakovės nurodytu būdu (keliu) jis negalės patekti į savo žemės sklypą dėl jame įrengto inžinierinio statinio (šachtinio šulinio).
32. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados, vadovaujantis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir aukščiau aptarta kasacinio teismo praktika, yra prieštaringos ir neparemtos leistinais įrodymais. Visų pirma, specialiomis įrodinėjimo priemonėmis (specialistų/ekspertų išvadomis) liko nepaneigta ieškovo versija, kad dėl įrengto šachtinio šulinio patekimas į ieškovo žemės sklypą atsakovės nurodytu būdu (t. 2, b. l. 96) yra negalimas. Antra, teismas, priėmęs minėtą ieškovo prašymą (DOK-54320), nepatikrino ir nenustatė, kada, su kokiu prašymu ir į kokią instituciją kreipėsi ieškovas dėl galimybės įrengti kitą įvažiavimą į savo žemės sklypą. Sutiktina su teismo argumentais, kad ieškovas nuo kreipimosi į teismą dienos (per 1,5 metų) turėjo pakankamai laiko pateikti tokius įrodymus. Tačiau minėtais argumentais neturėtų būti vadovaujamasi vien tik proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo tikslais, jei tokių įrodymų pateikimo būtinybė, galinti nulemti vienokį ar kitokį teismo sprendimą, atsirado vėliau, nes tik įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes ir šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, galima priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 265 straipsnis). Trečia, teismas nurodė, kad 16 000 Eur naujo kelio įrengimo kaštai ieškovui, kaip fiziniam asmeniui, būtu neproporcinga našta. Pažymėtina, kad šis teismo argumentas (sprendimo 23 punktas) prieštarauja teismo sprendimo 25 punkte nurodomiems argumentams, kad ieškinio atmetimas sudarytų tam tikras sąlygas ieškovo vykdomos veiklos sustabdymui, kad patenkinus ieškinį, ieškovas ir atsakovė turės galimybę vykdyti komercinę veiklą ir naudotis jiems priklausančiais sklypais pagal jų paskirtį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad aptariamu atveju darydamas prieštaringą išvadą dėl ieškovo juridinio statuso, teismas nesiaiškino ir nenustatė ieškovo tikrosios finansinės padėties, t. y. faktiškai (ne verslo pažymėjime numatytos) vykdomos veiklos ir iš to gaunamų pajamų dydžio. Todėl nėra pagrindo sutikti su teismo išvada, kad naujo kelio įrengimas yra neįmanomas dėl neproporcingai didelių tokio statinio sąnaudų.
33. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad prieštaringa ir kita teismo išvada dėl servituto apimties. Kaip minėta, teismas nustatė 4 metrų pločio kelio servitutą vadovaudamasis CK 4.119 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta, kad jeigu nustatant kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, nenustatomas kelio plotis ir jo neįmanoma nustatyti pagal anksčiau buvusį kelią, jei toks buvo, laikoma, kad galima naudotis keturių metrų pločio keliu. Tačiau pažymėtina, kad šiuo atveju ieškovo prašomo nustatyti kelio servituto planas buvo parengtas vadovaujantis ankstesnio žemės sklypo savininko suformuotu keliu. Ieškovas pradiniu ieškiniu prašė nustatyti 3 m pločio servitutą. Kaip teisingai pažymėjo teismas, minėtos teisės normos turinys suponuoja tai, kad kelio servituto plotis (išsidėstymas) gali būti nustatomas pagal faktiškai egzistuojančio (egzistavusio) kelio plotį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2012). Tačiau teismas šių aplinkybių netyrė ir vadovavosi ieškovo neparemtu įrodymais aiškinimu, kad jo vykdomai ūkinei statybos ir inžinerinių statybos darbų mašinų bei įrenginių nuomos ir išperkamosios nuomos veiklai yra reikalingas būtent CK numatytas 4 metrų pločio kelias.
Dėl servituto atlygintinumo ypatumų nustatant kelio servitutą
34. Teisiniai santykiai dėl servituto nustatymo yra grindžiami atlygintinumo principu. CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019).
35. Spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, teismas turi atsižvelgti į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016, 31 punktas).
36. Teismas turi motyvuoti, kodėl parinkta konkreti kompensacijos rūšis, kaip ji dera su abiejų šalių interesais, ar viešpataujančiojo daikto savininkui nepriskiriama neproporcinga našta, parinkus vienkartinę kompensaciją, ar toks kompensavimo įvykdymas yra realus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017, 33 punktas).
37. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismas turi pareigą nustatyti nuosavybės teisės apribojimui adekvačią kompensaciją, kuri kiekvienu atveju gali skirtis priklausomai nuo faktinių bylos, kurią teismas nagrinėja, aplinkybių. Kitaip tarnaujančiojo daikto savininko teisių apimtis, palyginti su viešpataujančiojo daikto savininko teisėmis, būtų neproporcingai iškreipta.
38. Vykdydamas nurodytą pareigą teismas sprendimu viešpataujančiojo daikto savininkui gali nustatyti prievolę mokėti tiek vienkartinę, tiek periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Teismo teisė parinkti kompensacijos rūšį įtvirtinta CK 4.129 straipsnio nuostatose. Šalių prašymas priteisti konkrečios rūšies kompensaciją (šiuo atveju – periodinę) negali riboti aptariamos teismo teisės. Tačiau teismas turi motyvuoti, kodėl parinkta konkreti kompensacijos rūšis, kaip ji dera su abiejų šalių interesais, ar viešpataujančiojo daikto savininkui nepriskiriama neproporcinga našta, parinkus vienkartinę kompensaciją, ar toks kompensavimo įvykdymas yra realus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017, 33 punktas).
39. Nagrinėjamu atveju nustatydamas vienkartinės kompensacijos dydį pagal ieškovo pasirinktą variantą, pirmosios instancijos teismas iš esmės vadovavosi vidutine žemė sklypo dalies, kuri bus užimta servitutiniu keliu, rinkos kaina. Tačiau teismas netyrė, kokią naudą dėl tokio servituto gauna viešpataujančiojo daikto savininkas (ieškovas), kokią reikšmę tai turės tarnaujančiojo daikto savininko (atsakovės) teisių apimčiai, t. y. kaip keistųsi atsakovės žemės sklypo vertė (ekonominis sklypo naudingumo aspektas) nutiesus atsakovės žemės sklype neterminuotai ieškovo nurodyto dydžio kelią; kokio pobūdžio ir apimties ūkinės veiklos ir kiti suvaržymai, atsižvelgiant į servituto turinį, tektų tarnaujančiojo daikto savininkui; kas lėmė ieškovo nurodytos kompensacijos rūšies (vienkartinės) pasirinkimą, be kita ko atsižvelgiant ir į tai, kad pagal pateiktus į bylą duomenis žemės sklypo vertė ne mažėja, bet didėja.
40. Remdamasi nurodytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsižvelgdamas iš esmės į vieną kompensacijos parinkimo kriterijų, pirmosios instancijos teismas nevertino kitų kriterijų, kurie gali turėti reikšmės kompensacijos rūšiai ir dydžiui, dėl ko liko neatskleista nagrinėjamo klausimo esmė.
Dėl procesinės bylos baigties
41. Pažymėtina, kad esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, t. y. visi nurodyti faktai išsamiai turėtų būti ištirti remiantis civilinio proceso įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisyklėmis, užtikrinant šalių rungimosi principą (CPK 7, 12, 42 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalies, 177 straipsnio 1 dalies, 179, 185 straipsniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2013).
42. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012).
43. Minėta, kad teismas neatskleidė bylos esmės (32, 33, 40 punktai), o aptartas pirmosios instancijos teismo byloje pateiktų įrodymų vertinimas buvo prieštaringas ir nepakankamas teismo išvadoms dėl ieškinio pagrįstumo.
44. Nepašalinus šių trūkumų ir neištyrus šių aplinkybių pirmosios instancijos teisme, nepasiūlius šalims pateikti papildomus įrodymus, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir naujais aspektais, kas neatitiktų apeliacijos paskirties, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas visa apimtimi ir byla perduotina nagrinėti iš naujo.
45. Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų, taip pat išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Gintautas Koriaginas
Albina Rimdeikaitė
Egidijus Tamašauskas