Civilinė byla Nr. e2A-132-798/2021

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.5.8;

3.3.1.14; 3.3.1.18.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Gintaro Pečiulio ir Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės AIG Europe Limited, veikiančios per Suomijos filialą, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovių RETAL France S.A.R.L. ir uždarosios akcinės bendrovės „RETAL Lithuania“ ieškinį atsakovei AIG Europe Limited, veikiančiai per Suomijos filialą, dėl draudimo išmokos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Tarp šalių kilo ginčas iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „RETAL Lithuania“ (toliau tekste ir – ieškovė 2, draudėja) ir atsakovės AIG Europe Limited, veikiančios per Suomijos filialą (toliau ir – draudikė), sudarytos draudimo sutarties (draudimo poliso         Nr. 2001034425) (toliau tekste – Draudimo sutartis) dėl bendrovių, įskaitant ieškovės RETAL France S.A.R.L. (toliau tekste ir – ieškovė 1), bendrosios civilinės atsakomybės bei produktų civilinės atsakomybės draudimo, atsakovei atsisakant mokėti draudimo išmoką, pagal žalą patyrusio asmens, Italijoje registruotos bendrovės SAN PELLEGRINO SPA (toliau tekste – SPG), pranešimą apie Draudimo sutartimi apdrausto ieškovės 1 pagamintus ir bendrovei SPG parduotus 0,5 litro talpos plastikinių butelių ruošinius (preformas), kurie užpildyti mineraliniu vandeniu prisotintu angliarūgšte (CO2) ir neišlaiko angliarūgštės dujų (toliau tekste – ir draudžiamasis įvykis).

2.       Ieškovės Retal France S.A.R.L. ir UAB „RETAL Lithuania“ prašė priteisti iš atsakovės AIG Europe Limited, veikiančios per Suomijos filialą, ieškovės RETAL France S.A.R.L. naudai    740 000 Eur dydžio draudimo išmoką, 11 357,26 Eur dydžio kompensuojamųjų palūkanų sumą, 6 procentų dydžio palūkanas nuo 490 000 Eur sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. liepos 25 d.) iki galutinio teismo sprendimo visiško įvykdymo, nuo 250 000 Eur sumos – nuo pareiškimo dėl ieškinio reikalavimo sumos padidinimo dienos iki galutinio teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko nurodydama, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl šių sąlygų buvimo: a) ar žala atsirando apdraustoje teritorijoje (I skyrius); b) ar tai atsitiktinė žala (II skyrius); c) ar žala padaryta vykdant apdraustą veiklą – ieškovė RETAL France S.A.R.L. vykdė „eksperimentinę veiklą“ (III skyrius); d) ar yra apdraustojo civilinė atsakomybė (IV skyrius): neteisėti veiksmai – defektas; nuostolių faktas ir dydis? Byloje šalys taip pat nesutarė dėl to, kad tam tikri nuostoliai pagal ieškovės 2 ir atsakovės sudarytos Draudimo sutarties sąlygas nėra drausti (V skyrius). Atsakovė remiasi taip pat ir tuo, kad ieškovės pažeidė pareigą pranešti apie įvykį ir pareigą mažinti nuostolius arba jų išvengti (VI ir VII skyriai). Be to, ieškovės nepagrįstai teigia, kad neva netinkamas atsakovės tyrimo atlikimas sudaro pagrindą tenkinti reiškiamus reikalavimus (VIII skyrius).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 8 d. sprendimu ieškovių ieškinį tenkino visiškai, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

5.       Pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas šiais argumentais:

5.1.                      Atsakovė įrodinėjo, kad įvykis laikomas nedraudžiamuoju, jei ieškovių produktais trečiajam asmeniui sukelta žala atsiranda Jungtinėse Amerikos Valstijose (toliau – JAV), kas šiuo atveju ir įvyko – žalą patyrė JAV bendrovė Nestle, kadangi produktams esant JAV jie neišlaikė 12 mėn. atitinkamo karbonizacijos lygio reikalavimo, kuris taikomas tik JAV, tuo tarpu ieškovių nurodomi gėrimų karbonizacijos rodikliai buvo išlaikyti visus      6 mėn. nuo produkcijos pagaminimo, t. y. žala neatsirado ir gėrimai buvo tinkami naudoti ir platinami pirmuosius 6 mėn. nuo jų pagaminimo, ir jei produkcija nebūtų buvus išgabenta į JAV, žala Europoje net nebūtų atsiradusi.

5.2.                      Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog draudikui tenka pareiga užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jų suderinamumą, sukonkretinant draudimo sutarties sąlygas taip, kad nebūtų paneigta pati draudimo sutarties esmė, teismas vertino, kad pateiktuosiuose vertimuose sąvokos „Žala, atsiradusi poliso galiojimo teritorijoje“ ir „žala teritorijoje, kurioje galioja draudimo liudijimas“ savo esme leidžia sutarties sąlygas aiškinti vienodai ir nesukuria skirtingų teisinių pasekmių, reikšmingų ginčo išnagrinėjimui iš esmės, nes draudiminis įvykis ir draudimo apsaugos galiojimas yra siejamas su žalos padarymo ir žalos atsiradimo vieta, kuri, teismo vertinimu, atsižvelgiant į kitas Draudimo sutarties sąlygas, yra Europoje, bet ne JAV.

5.3.                      Teismas pažymėjo, kad ieškovės veiklą vykdo Europoje. Žala padaryta produktą perdavus trečiajam asmeniui, t. y. SPG, taip pat teritorijoje, kurioje galioja Draudimo sutartis, t. y. Europoje. Draudžiamojo įvykio atsiradimą ir žalos kilimą lėmė būtent ieškovės 1 pagaminti plastikinių butelių ruošiniai, kurie buvo parduoti SPG, ir po šio perdavimo produktas nebebuvo apdraustojo valdomas ir kontroliuojamas. Žala SPG buvo padaryta ieškovei 1 pagaminus defektinius plastikinius butelių ruošinius ir į juos išpilsčius SPG gaminamą mineralinį vandenį, prisotintą angliarūgšte. SPG mineralinį vandenį išpilsto Europoje (Italijoje), todėl žala buvo padaryta ir atsirado Europoje. Plastikinių butelių ruošiniai (preformos) buvo pagamintos Prancūzijoje. Žalos kilimo faktas yra tiesiogiai susijęs su ieškovės 1 netinkamos kokybės plastikinių butelių ruošinių pagaminimu ir SPG mineralinio vandens, prisotinto angliarūgšte, išpilstymu į šiuos ruošinius. Asage vykusio susitikimo ataskaitoje yra nurodyta, kad „San Pellegrino yra nustačiusi tikslą, kad deguonies pralaidumas turi neviršyti 0,0150 cc/pakuotėje per dieną, o Retal patiektų ruošinių rodikliai siekia nuo 0,0124 iki 0,0340 cc/pakuotėje per dieną“. Ši išvada patvirtina, kad ieškovės 1 pagaminti plastikinių butelių ruošiniai SPG žalą darė iškart, kai į juos buvo išpilstytas SPG mineralinis vanduo. Žalos atlyginimo sutartiniai teisiniai santykiai susiklostė tarp ieškovės 1 ir SPG. Ieškovės 1 pareiga atlyginti 750 000 Eur dydžio žalą kilo iš Taikos sutarties, kurios šalys yra Prancūzijoje ir Italijoje registruoti ir veiklą vykdantys juridiniai asmenys. Aplinkybė, kad SPG savo galutinę produkciją pardavė į JAV ir ten paaiškėjo žalos padarymo faktas, nesudaro pagrindo teigti, kad žala atsirado JAV teritorijoje.

5.4.                      Teismas taip pat pažymėjo, kad Draudimo sutarties galiojimo laikotarpis yra nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d., todėl atmetė atsakovės argumentus dėl ieškovių pareigos sustabdyti ruošinių gamybą ir tiekimą dar 2016 m. vasario mėnesį. Draudimo sutartis yra rizikos sutartis, todėl žalos rizika visada egzistuoja, o civilinės atsakomybės sutartis – dar ir sutartis trečiojo asmens naudai, pagal kurią draudikas perima iš draudėjo nuostolių atsiradimo riziką ir šiuos nuostolius už draudėją kompensuoja trečiajai šaliai (nukentėjusiam asmeniui). Pirmosios instancijos teismo vertinimu, prieš sudarant Draudimo sutartį draudikė nesiekė išsiaiškinti draudėjos poreikių ir pasiūlyti šiuos poreikius atitinkantį sutarties variantą, nes Draudimo sutartyje nėra aptarti jokie apdraudžiamųjų veiklos ar produkto parametrai, charakteristikos, pavyzdžiai ar kt. panašūs kriterijai, pagal kuriuos draudikas ir draudėjas būtų apsprendę konkretaus ir individualizuoto pagal tam tikras specifines charakteristikas produkto apdraudimą, bei atitinkamai būtų minimalizuota galimai kitokiomis savybėmis ar charakteristikomis pasižyminčio produkto gamyba, kuri nepatektų į produkto apibrėžtį. Priešingai, Draudimo sutartyje produktas apibrėžtas kaip bet kokia prekė ar produktas, kurį gamina, konstruoja, remontuoja, aptarnauja, tvarko, parduoda, tiekia ar platina apdraustasis. Todėl vertintino, kad Draudimo sutarties sudarymo ir jos galiojimo laikotarpiu ieškovė vykdė įprastinę gamybą, atitinkančią Draudimo sutarties sąlygas.

5.5.                      Teismas sprendė, kad byloje nėra pagrindo išvadai, jog ieškovių veiksmai buvo tyčiniai ar sąmoningai nukreipti į netinkamos kokybės produktų gamybą, siekiant padidinti neišvengiamai atsirasiančią žalą, todėl jie vertintini kaip atsitiktiniai (netyčiniai) žalą sukėlę veiksmai.

5.6.                      Pirmosios instancijos teismas, iš byloje esančios medžiagos nustatė, kad atsakovei pirmą kartą apie įvykį buvo pranešta 2017 m. sausio 11 d. pranešimu. Priešingai, negu argumentavo atsakovė, SPG veiksmai 2016 m. vasario mėn. nesudarė pagrindo vertinti, kad SPG patyrė žalą ir ateityje reikš reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, nes tik buvo nurodyta, kad sulaukiama nusiskundimų dėl ieškovės 1 pagamintų plastikinių butelių ruošinių išpilstyto mineralinio vandens, prisotinto angliarūgšte, kokybės. Sutiktina, kad tuo metu nebuvo galima prognozuoti, jog kils poreikis išimti iš prekybos ar sunaikinti SPG produkciją, išpilstytą į ieškovės 1 pagamintus defektinius plastikinių butelių ruošinius, nes aktyviais veiksmais šalys siekė tobulinti produkto gamybą, atsižvelgdamos į tuo metu nustatytas kokybės trūkumo priežastis. Ieškovės 2016 metų vasario mėnesį neturėjo pareigos pranešti atsakovei apie draudžiamąjį įvykį, nes tuo metu neegzistavo Draudimo sutartyje numatytos pranešimo apie reikalavimą (net ir galimą) atlyginti žalą teikimo sąlygos. Ieškovė 2 apie potencialų reikalavimą dėl žalos atlyginimo sužinojo 2017 m. sausio 10 d. bei iškart apie tai informavo atsakovę. Ieškovė 2, gavusi SPG pranešimą apie potencialų reikalavimą atlyginti žalą, nedelsiant kreipėsi į atsakovę, kartu pateikdama ir visą turimą su tuo susijusią informaciją. Be kita ko, pranešime apie žalos atlyginimo reikalavimą yra nurodyta, kad nuostolis buvo pastebėtas 2016 m. gruodžio 13 d., bet ne 2016 metų vasario mėnesį. Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais pagrindais, ieškovės negali būti laikomos pažeidusiomis pareigą pranešti draudikui apie reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo. Taigi, atsakovė neįrodė, kad dėl tinkamo nepranešimo apie draudžiamąjį įvykį ji patyrė žalą ir, jeigu būtų tinkamai informuota, būtų ėmusi priemonių, padėsiančių išvengti tokios žalos.

5.7.                      Teismas nurodė, kad draudžiamojo įvykio priežastis ir draudžiamojo įvykio metu atsiradusios žalos faktą bei dydį pakankamu pagrįstumu patvirtina byloje pateiktos atsakovės pasitelktų ekspertų išvados, t. y. 2017 m. gegužės 8 d. preliminari Insurance Engineering Service (IES) ataskaita Nr. 2017.2598 „Reikalavimas dėl netinkamos kokybės produktais sukeltos žalos atlyginimo Nr. CA1567“ (Preliminari ataskaita) ir 2017 m. gruodžio 15 d. IES ataskaita Nr. 2017.2598 „Reikalavimas dėl netinkamos kokybės produktais sukeltos žalos atlyginimo Nr. CA1567“ (Ataskaita), kurioms iš esmės neprieštarauja ir ieškovių pateiktoji UAB „ROSK Consulting“ ataskaita. Pagal ataskaitose nurodytus duomenis nustatyta, kad bendra nuostolių suma sudaro 900 000 Eur, o teismas neturi pagrindo abejoti IES ekspertų pateiktų išvadų pagrįstumu.

5.8.                      Teismas taip pat atmetė atsakovės argumentus, kad ieškovės nesiėmė reikiamų atsargumo priemonių bei protingų ir reikalingų priemonių žalai sumažinti. Atsakovės vertinimu pačios ieškovės prisidėjo prie nuostolių atsiradimo, kas laikoma pagrindu mažinti draudimo išmoką ar apskritai atleisti atsakovę nuo draudimo išmokos mokėjimo. Nagrinėjamu atveju laikytina, kad draudiminis įvykis įvyko 2017 m. sausio 10 d., kai ieškovės gavo reikalavimą atlyginti žalą. Teismas vertino, kad 2017 m. gruodžio 7 d. tarp ieškovės 1 ir SPG sudaryta taikos sutartis, kuria ieškovė 1, siekdama sumažinti savo atsakomybės mastą bei galimą draudimo išmokos dydį, sutiko sumokėti SPG naudai      750 000 Eur kompromisinę kompensacijos sumą, buvo draudėjos veiksmai, kuriais ji iki 750 000 Eur sumažino reikalaujamą atlyginti 1 500 000 Eur ir ekspertų nustatytąją         900 000 Eur žalą.

5.9.                      Taigi, įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti visiškai, priteisiant iš atsakovės ieškovių naudai 740 000 Eur dydžio draudimo išmoką, atsižvelgiant į Draudimo sutartyje nurodytą 10 000 Eur išskaitą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.       Atsakovė AIG Europe Limited, veikianti per Suomijos filialą, pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 8 d. sprendimo, kuriame prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias draudimo teisinius santykius bei procesinės teisės normas, reglamentuojančių įrodymų tyrimą bei vertinimą.

6.2.                      Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai pripažino, kad žala atsirado apdraustoje teritorijoje, todėl dėl to pripažino įvykį draudžiamuoju. Apeliantė apribojo Draudimo sutartimi prisiimamą riziką ir nustatė, kad ieškovių produktais trečiajam asmeniui sukelta žala, kuri atsirado JAV, laikoma nedraudžiamuoju įvykiu. Teismas neįvertino, kad byloje esantys įrodymai neabejotinai patvirtina, kad įvykio atveju žala atsirado JAV. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad jei ieškovės neteisėtus veiksmus atliko Europoje, tai ir jų sukelti žalingi padariniai turėjo atsirasti Europoje. Teismas neatsižvelgė į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) suformuotą praktiką, kad žalos atsiradimo vieta nėra laikoma vieta, kurioje atsitiko įvykis, padaręs žalą pačiam produktui (vieta, kur pagamintas produktas), bet tai yra vieta, kur žalą sukėlęs įvykis atskleidė žalingą poveikį ir žala „materializavosi“, o šiuo atveju, JAV.

6.3.                      Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nurodė, kad draudimo apsaugos apimtis: pagal draudimo liudijimo ir A skyriaus sąlygas, draudikas privalo atlyginti apdraustajam visas sumas, kurias apdraustasis pagal įstatymus privalo sumokėti įvykus nuostolio įvykiui. Tačiau apeliantės nuomone, Draudimo sutarties II skyriaus 1 punktas jokiais būdais nereiškia, kad Draudimo sutartis atlygina visus nuostolius, kuriuos apdraustiesiems kyla pareiga atlyginti pagal deliktinės ar sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas. Draudimo sutartyje yra numatomos konkrečios sąlygos, draudžiamieji nedraudžiamieji įvykiai, kurių pagalba apeliantė nustatė prisiimamos draudimo rizikos ribas – atvejus, kurių metu, nors ieškovėms ir kils civilinė atsakomybė, bet apeliantė tokių nuostolių nekompensuos. Ieškovėms kilusi civilinė atsakomybė dėl sukeltų nuostolių nėra tapati Draudimo sutartimi teikiamai draudimo apsaugai. Nagrinėjamu atveju Draudimo sutartimi apeliantė ir ieškovės susitarė dėl mažesnės draudimo rizikos nei tikėtina žala – nustatė, kokiai žalai bus teikiama draudimo apsauga ir kokia žala nebus kompensuojama.

6.4.                      Byloje taip pat kilo ginčas, ar ginčijamame sprendime nurodomas įvykis laikomas draudžiamuoju, ar atitinka draudžiamojo įvykio sąlygas. Nepaisant to, kad ieškovių sukelta žala būtų laikoma atlygintina pagal civilinės atsakomybės sąlygas, ji gali būti laikoma nedraudžiamuoju įvykiu pagal Draudimo sutarties sąlygas. Esminės draudžiamojo įvykio sąlygos: a) Žala turi būti atsitiktinė; b) Žala turi būti sukelta trečiųjų asmenų sveikatai ar turtui (neteisėti veiksmai turi būti atlikti) vykdant apdraustąją veiklą; c) Žala turi atsirasti apdraustoje teritorijoje po Retroaktyvaus laikotarpio datos; d) Reikalavimas atlyginti žalą turi būti pareikštas Draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu ar per 6 mėn. nuo Draudimo sutarties galiojimo pabaigos. Tik tada, jei ieškovių sukelta žala, dėl kurios jiems kyla civilinė atsakomybė, tenkins visas šias draudžiamojo įvykio sąlygas, žalai bus teikiama draudimo apsauga.

6.5.                      Teismas teisingai įvertino, kad draudžiamasis įvykis pagal Draudimo sutartį yra siejamas su abejomis sąlygomis: tiek su žalos padarymo, tiek ir su žalos atsiradimo vieta. Pagal Draudimo sutarties I skyrių yra laikoma apdrausta žala, kuri: a) Padaryta (neteisėti veiksmai atlikti) apdraustiesiems vykdant apdraustą veiklą ir b) Atsirado (kaip žalingos veiksmų pasekmės) apdraustoje teritorijoje. Apeliantė pabrėžė, kad šių sąlygų egzistavimas turi būti vertinamas atskirai – įvykis laikomas draudžiamuoju tik tada, kai tenkina abi šias kumuliatyvias sąlygas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų – įvykis nelaikomas draudžiamuoju. Kitaip tariant, apeliantė apribojo Draudimo sutartimi prisiimamą draudimo riziką ir nustatė, kad nedraudžiama yra žala, kuri buvo neteisėtais veiksmais padaryta (sukelta) vykdant kitą nei apdrausta veikla ir / arba kai šių neteisėtų veiksmų padariniai atsirado kitoje nei apdrausta teritorija.

6.6.                      Pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė, kad ieškovės neteisėtus veiksmus atliko (žalą padarė) ne produkto pagaminimo, bet produkto pardavimo metu. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad „neteisėtų veiksmų atlikimo vieta – produkto trečiajam asmeniui perdavimas“. Priešingai nei teigia teismas, ieškovai neteisėtus veiksmus atliko ne produkto pardavimo, bet jų pagaminimo metu. Nagrinėjamu atveju, ieškovės pagamino galimai nekokybiškus butelių ruošinius, kurie buvo panaudoti galutinių gėrimų gamyboje, išplatinti į JAV rinką ir ten, po 6 mėn. gėrimo galiojimo laikotarpio, „išsigazavo“, t. y. prarado tokiems produktams neva taikomo „gazuotumo“ lygį ir tuo momentu tapo nebeatitinkantys kokybės reikalavimų. Žalą lėmė ieškovių veiksmai atlikti butelių ruošinių gamybos metu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovių ruošiniai buvo gaminami Europoje – apeliantė sutinka, kad ieškovių neteisėtų veiksmų atlikimo vieta yra Europa. Tačiau įvykio atveju galimų neteisėtų veiksmų, kurie sukėlė žalą, atlikimo laikas ir vieta nesutampa su šių veiksmų sąlygotos žalos atsiradimo laiku ir vieta – žala atsirado JAV.

6.7.                      Draudimo sutarties I skyriuje draudžiamojo įvykio apibrėžimas sako, kad įvykis laikomas draudžiamuoju tik tada, jei žala atsirado Draudimo sutartimi apdraustoje teritorijoje. Draudimo liudijime yra nurodyta, kas yra laikoma Draudimo sutartimi apdrausta teritorija – visas pasaulis, išskyrus Šiaurės Ameriką. Jei žala atsirado Šiaurės Amerikoje, toks įvykis laikomas nedraudžiamuoju ir draudimo išmoka dėl atsiradusios žalos nemokama. Tai, kad žala atsirado JAV, o ne Europoje patvirtina tai, kad pirminis žalą patyręs asmuo yra JAV kompanija Nestle. Vartotojų skundai dėl netinkamos vandens karbonizacijos lygio taip pat pateikti JAV. Žalos atsiradimo momentas – kai mineralinio vandens produktų karbonizacijos rodiklis nukrito žemiau šalių sutartos normos, nuo kurios gėrimai tapo „išsigazavę“. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ruošiniai būtų sugadinę kokį nors turtą jų pagaminimo momentu. Priešingai, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ruošiniai turtą sugadino ir jis buvo naikinamas nuo 6-to gėrimo galiojimo mėn.

6.8.                      Teismas teigia, kad ruošiniai reikalavimų netenkino jau nuo jų pagaminimo Europoje ir žala atsirado nuo tos akimirkos, kai gėrimai buvo išpilstyti į tariamai defektyvius ruošinius, taigi, dar Europoje. Toks požiūris neteisingas vien dėl to, kad jeigu buteliai būtų buvę realizuoti per pirmuosius 6 mėn., tuomet jokios žalos ir neatsirastų, kadangi iki nurodyto laiko jų karbonizacijos lygis buvo tinkamas. O jie buvo parduoti į JAV, kur taikomas 12 mėnesių garantinis laikotarpis. Todėl, apeliantės teigimu, svarbiausia nagrinėjamo ginčo aplinkybė yra tai, kada gėrimo karbonizuotumo lygis tapo mažesniu nei reikalaujama ir dėl to gėrimai tapo nebetinkami naudoti, o ne tai, koks buvo faktinis deguonies pralaidumas per dieną. Kol produktai nepasiekė tokios išsigazavimo ribos, nuo kurios jie laikomi „išsigazavusiais“ (šio atveju, 1,77 tūrio proc. CO2) – jie yra laikomi tinkamais vartoti ir žala neatsiranda. Taigi, teismas visiškai nepagrįstai sutapatino neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo vietas.

6.9.                      Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad žala pačiam ieškovių produktui yra apdrausta. Teismas neįvertino, kad žala patiems ieškovių pagamintiems butelių ruošiniams (jų vertei), jų sunaikinimo ar kitos su šiais ruošiniais susijusios išlaidos, įskaitant ruošinių sudėties taisymo, panaudojant papildomas (nailono) medžiagas, nėra draudžiamos pagal Draudimo sutartį, kuri yra skirta trečiųjų asmenų, bet ne pačių ieškovių (apdraustųjų) žalos kompensavimui.

6.10.                      Draudimo sutartis yra civilinės atsakomybės draudimo sutartis, t. y. sutartis trečiojo asmens naudai, nes šia sutartimi siekiama apsaugoti nukentėjusius trečiuosius asmenis, kurie patyrė žalą dėl apdraustųjų asmenų veiksmų. Civilinės atsakomybės sutartimis nėra draudžiami pačių apdraustųjų patirti nuostoliai dėl jų atliktų neteisėtų veiksmų. Kadangi Draudimo sutartis yra produkto civilinės atsakomybės draudimo sutartis, ja teikiama draudimo apsauga dėl produkto atsiradusiai žalai, t. y. ne patiems apdraustųjų asmenų pagamintiems nekokybiškiems produktams, bet trečiųjų asmenų turtiniams interesams ar sveikatai sukeltai žalai, sąlygotai būtent nekokybiškų produktų. Vadinasi, pats produktas, kuriuo žala sukeliama, priešingai nei teigia teismas, nėra draudimo apsaugos objektas.

6.11.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovių bandymai, atlikti su produkcija, yra apdrausta veikla. Ieškovių atlikti bandymai, kurie buvo atlikti sužinojus apie vartotojų pretenzijas,   t. y. siekiant pašalinti žalos priežastį, yra pasirengimas gamybos veiklai (tinkamos technologijos bei sudėties paieška), bet ne gamybos veikla. Įprasta produktų gamyba ir prekyba, kaip veikla, vykdoma tik po to, kai yra užbaigtas testavimų, patikrinimų bei kitokio rengimosi gaminti saugią ir reikalavimus atitinkančią produkciją, ciklas. Vien faktas, kad buvo pakeista plastiko sudėtis ir nesant jokio įrodymo, jog ši sudėtis buvo tinkamai įvertinta ir patvirtina kaip tinkama, vykdant SPG užsakymą, akivaizdu, nesudaro jokio pagrindo teigti, jog tokia veikla buvo įprastinė. Be to, vien siekis patenkinti kliento pageidavimus, nesudaro vienareikšmiško pagrindo konstatuoti, kad buvo vykdoma įprastinė veikla.

6.12.                      Teismas neįvertino žalos atsitiktinumo kriterijaus, todėl visiškai nepagrįstai sprendė, kad įvykis yra draudžiamasis. Nuo ieškovių sužinojimo apie vartotojų pretenzijas momento,    t. y. 2016 m. vasario 15 d., galimai atsiradusi žala negali būti pripažinta atsitiktine, kadangi ieškovės suprato ir negalėjo nesuprasti, kad toliau gaminant produktus (nestabdant gamybos), kurių kokybės trūkumo klausimai neišspręsti, egzistuoja žalos rizika. Atsitiktinumo požymis kyla iš bendros draudimo sampratos ir reiškia, kad draudimo apsauga nėra taikoma įvykiams, kurie atsirado ne dėl staigios, netikėtos bei atsitiktinės priežasties. Kai reiškinys ir / ar jo pasekmės tampa žinomi draudėjui, įvykis praranda atsitiktinumo požymį. Todėl pasikartojantis įvykis ir jo sukelta žala nebėra atsitiktiniai. Teismas nepagrįstai atsitiktinumo kriterijų supainiojo su kaltės forma. Atsitiktinumas, kaip minėta, yra susijęs su įvykio atsitiktinumu, t. y. jei apsidraudęs asmuo supranta, kad įvyko įvykis ir gali kilti žala, vadinasi, kartojamiems tolesniems tokiems pat veiksmams, kuriais buvo sukeltas įvykis ir jo sukeltai žalai, atsitiktinumo nebelieka.

6.13.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo atleisti atsakovę nuo draudimo išmokos mokėjimo / sumažinti draudimo išmoką. 2016 m. vasario 15 d. ieškovės sužinojo apie žalą, tačiau nepašalinę priežasties ir neįsitikinusios, kad žalos priežastis pašalinta, toliau, keisdamos nailono sudėtį ir atlikdami kitus veiksmus, gamino ir tiekė produkciją į rinką. Ir tokiu elgesiu ieškovės sukėlė beveik 1 milijono eurų dydžio nuostolius, kurių kompensavimo dabar reikalauja iš atsakovės. Apeliantės įsitikinimu, tokiu būdu ieškovės sąmoningai (tyčia ar dėl didelio neatsargumo) leido žalai didėti, tačiau teismas sprendė, kad tai įprastinė ieškovių veikla. Teismas neįvertino, kad ieškovėms kilo pareiga informuoti apeliantę ne tik apie gautą ar apie žinomą potencialų reikalavimą atlyginti žalą, bet ir apie patirtus nuostolius ir aplinkybes, dėl kurių ieškovėms ateityje galėtų būti pareikštas reikalavimas. Teismas klaidingai nustatė, kad 2016 m. vasario 15 d. ieškovės neturėjo pateikti pranešimo apeliantei, nes nebuvo informuoti apie Nestle nuostolių faktą ir nesuprato galimo reikalavimo rizikos. Teismas ignoravo aplinkybę, kad dėl ieškovių pavėluotai pateikto pranešimo, atsakovė neteko galimybės duoti ieškovėms nurodymų imtis būtinų priemonių žalai sumažinti.

6.14.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantė neįrodė, jog dėl per vėlai pateikto pranešimo patyrė žalą. Teismo proceso metu pateiktuose procesiniuose dokumentuose apeliantė pateikė išsamius paaiškinimus ir argumentus, kuriais įrodinėjo, kada ir kokią ieškovių pavėluotas pranešimas sukėlė žalą apeliantei. Laiku pateiktas pranešimas apie aplinkybes yra ypač svarbus apeliantei. Pranešimas leidžia draudikui atlikti veiksmus, kurie galėtų padėti užkirsti kelią nuostolių kilimui ar padidėjimui, pvz., jei mato reikalingumą, draudikas turi teisę (bet ne pareigą) duoti nurodymus apdraustajam stabdyti gamybą iki bus nustatytos priežastys ir išsiaiškinta kaip užsitikrinti saugią gamybą; atlikti ekspertizę siekiant užsitikrinti produkcijos viso proceso atsekamumą, įvykio priežastį, įsitikinti ruošinių defektyvumu ir taip įsitikinti dėl nuostolių surenkant atitinkamus įrodymus; atlikti veiksmus siekiant užsitikrinti subrogacijos teisę ir pan.

6.15.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad yra įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Ieškovės nei tyrimo metu, nei civilinės bylos nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų nei apie neteisėtus veiksmus, nei apie žalos faktą bei dydį. Teismo išvados dėl civilinės atsakomybės yra grindžiamos prielaidomis, o ne pirminiais įrodymais. Ginčijamame sprendime teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad apeliantė atliko neteisėtus veiksmus. Neteisėti veiksmai nagrinėjamu atveju yra ruošinių kokybės defektas. Kokybės defektas yra ne savaime akivaizdus, bet įrodinėtinas faktas. Ieškovės nei tyrimo metu, nei civilinės bylos nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų apie ruošinių kokybei nustatytus reikalavimus, dėl kurių ieškovės su savo klientu buvo susitarę prieš produkcijos tiekimo pradžią. Ieškovės nepateikė įrodymų ir apie tai, kad tariamai sunaikinta produkcija tų reikalavimų neatitiko, tai yra buvo nekokybiška. Akivaizdu, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių defektų faktą. CTCPA laboratorijos ir Paduvos Universiteto mokslininkų tyrimo ataskaitose buvo analizuojami ruošiniai, kurie ieškovės 1 pradėti gaminti jau po 2016 m. vasario mėnesio, kai ieškovės bandymu būdu ėmė tobulinti ruošinių savybes. Taigi, ataskaitos nevertina ruošinių, kurie naudoti dar iki ieškovės gavo 2016 m. vasario 15 d. pranešimą apie gėrimų „išsigazavimą“ JAV.

6.16.                      Taip pat teismas nepagrįstai teigė, kad byloje įrodytas žalos faktas ir patirtų nuostolių dydis. Civilinėje byloje taip pat nėra įrodymų, pagrindžiančių žalos faktą bei dydį, t. y. nėra aiškus galimai nekokybiškų ruošinių skaičius; sunaikintų nekokybiškų ruošinių skaičius bei patirtų nuostolių dydis bei rūšys. Taip pat akcentuotina, kad IES ekspertai nevertino ir nepateikė jokių įrodymų, ar SPG atlygino Nestle nuostolius. Tai yra labai svarbus klausimas šioje byloje. Nesant atitinkamų įrodymų, kad buvo atlyginti nuostoliai gėrimų savininkui, nėra absoliučiai jokio pagrindo teigti, jog ieškovės atlygino nuostolius, todėl gali reikalauti draudimo išmokos iš apeliantės.

7.       Ieškovės RETAL France S.A.R.L. ir UAB „RETAL Lithuania“ pateikė atsiliepimą į atsakovės AIG Europe Limited, veikiančios per Suomijos filialą, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 8 d. sprendimo, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantė privalo mokėti draudimo išmoką, kadangi žala atsirado kaip ieškovių civilinės atsakomybės pasekmė, vykdant įprastinę veiklą, žala padaryta tretiesiems asmenims, jos dydis yra 900 000 Eur, žala padaryta apdraustoje teritorijoje ir žala padaryta po retroaktyvios datos (draudimo sutartyje retroaktyvi data nurodyta 2008 m. spalio 1 d. (ieškovės 2 atžvilgiu) ir 2010 m. spalio 1 d. (ieškovės 1 atžvilgiu; žala atsirado 2016 m., todėl šiuo atveju žalos įvykis atsirado jau po retroaktyvios datos), reikalavimas dėl žalos atlyginimo pareikštas Draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu. Nepaisant to, apeliantė su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.

7.2.                      Atsakovė nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, kad teismas tariamai klaidingai nustatė, kad žala padaryta Europoje, o ne JAV. Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tariamai klaidingai vertino civilinėje byloje esančius įrodymus, kurie tariamai patvirtina, kad žala padaryta JAV, o taip pat, kad tariamai nukrypo nuo ESTT praktikos. Ieškovės su tokiais argumentais nesutinka.

7.3.                      Draudimo sutartis nuostolio įvykio apibrėžimą pateikia taip – bet kokia netyčinė teritorijoje, kurioje galioja draudimo liudijimas, vykdant veiklą po atgalinio galiojimo datos trečiajam asmeniui padaryta žala ar jo turto sugadinimas, dėl kurio pirmasis reikalavimas atlyginti žalą pareiškiamas apdraustajam draudimo laikotarpiu arba per 6 mėnesius po draudimo laikotarpio pabaigos. Tuo tarpu apibrėžiant teritorija, nurodoma, kad draudimo apsauga galioja visame pasaulyje išskyrus Šiaurės Ameriką. Draudžiamojo įvykio apibrėžimas aiškinant pažodžiui patvirtina, kad įvykis yra draudžiamuoju, jeigu žala trečiajam asmeniui (padaromas poveikis trečiojo asmens turtui) padaroma teritorijoje, kurioje apdraustasis vykdo veiklą (žala padaryta vykdant veiklą), bet ne teritorijoje, kurioje (tik) paaiškėja žalos padarymo faktas. Kaip teisingai ginčijamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, būtent draudikui (atsakovei) tenka įstatyminė pareiga užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jų suderinamumą, sukonkretinant draudimo sutarties sąlygas taip, kad nebūtų paneigta pati draudimo sutarties esmė. Draudikas, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs šias pareigas neturi teisinio pagrindo dirbtinai atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Atsakovės siūlomas Draudimo sutartyje įtvirtinto nuostolio įvykio sąvokos aiškinimas galėtų būti aktualus, tik jeigu atsakovė būtų apdraudusi trečiojo asmens galutinį produktą ir tokioje draudimo sutartyje būtų numatyta, kad draudimo apsauga galioja tik atitinkamoje teritorijoje. Tačiau nagrinėjamu atveju yra apdrausta ieškovių civilinė atsakomybė dėl ieškovių gaminamais plastikinių butelių ruošiniais padarytos žalos.

7.4.                      Tiek ieškovių civilinė atsakomybė SPG atžvilgiu, tiek Draudimo sutartis aiškinama ir jai taikoma Lietuvos teisė. Todėl nustatant žalos padarymo vietą ir laiką, pagrįstai vadovautasi Lietuvos teisėje pripažįstama žalos samprata. Kaip teisingai ir pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, ką patvirtina ir civilinėje byloje esantys įrodymai, ieškovės neteisėtus veiksmus atliko, kai pagamino netinkamos kokybės plastikinių butelių ruošinius (pažeidė sutartį), tuo tarpu žalą SPG turtui padarė, kai perdavus plastikinių buteliukų ruošinius į juos buvo išpilstyta SPG produkcija – mineralinis vanduo. Nagrinėjamoje byloje aktualu, kuriuo metu ieškovės padarė žalą SPG produkcijai, bet ne kuriuo metu atliko neteisėtus veiksmus. Akivaizdu, kad plastikinių buteliukų ruošinių su defektais pagaminimas savaime negalėjo sukelti žalos SPG. Žala SPG padaryta ieškovei 1 pagaminus defektinius plastikinių butelių ruošinius ir į juos išpilsčius SPG gaminamą mineralinį vandenį, prisotintą angliarūgšte. Taigi, pirminis neigiamas poveikis SPG buvo padarytas Europoje.

7.5.                      Apeliantė nepagrįstai teigia, kad tariamai pirminis asmuo, kuris patyrė žalą, sukeltą ieškovių neteisėtų veiksmų gali būti Nestle Waters. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, žala SPG produkcijai padaryta tuo metu, kai SPG mineralinis vanduo išpilstytas į ieškovės 1 nekokybiškus plastikinių butelių ruošinius. Todėl pirminis subjektas, kuris nagrinėjamu atveju patyrė žalą yra būtent SPG, kadangi nuo pat išpilstymo momento plastiko praleido didesnį angliarūgštės kiekį nei turėjo. SPG nurodė, kad tam, jog jų keliami reikalavimai būtų užtikrinti, OTR (oxigen transmition rate (Deguonies pralaidumo rodiklis)) rodiklis turi būti ne aukštesnis nei 0,0150 cc (pakuotei) per parą (deguonies kiekis pereinantis per pakuotės sienelę per parą). Minėtas rodiklis gali būti užtikrintas, tik jeigu apsauginis barjeras pasiskirsto tolygiai. SPG plastikinių buteliukų ruošiniams keliamų kokybės reikalavimų neužtikrinimas patvirtina, kad į nekokybiškus plastikinių buteliukų ruošinius išpilsčius mineralinį vandenį, galutinis produktas (mineralinis vanduo) iškart tampa nekokybiškas (jam padaroma žalos). Atsižvelgiant į tai, priešingai nei teigia apeliantė, SPG mineralinis vanduo negalėjo būti laikomas kokybišku pirmuosius 6 mėn. po jo išpilstymo į ieškovės 1 pagamintus plastikinių buteliukų ruošinius. Nes kaip patvirtina byloje esantys įrodymai, pagal SPG (gamintojo) standartus ir reikalavimus, mineralinis vanduo (kaip vientisas gaminys, įskaitant ir buteliuką) yra laikomas kokybišku tik jeigu angliarūgštė gali išsilaikyti 12 mėn. nuo pagaminimo datos. JAV teritorijoje žala tik paaiškėjo, o ne kilo (buvo padaryta).

7.6.                      Apeliantė nepagrįstai teigia, kad ESTT praktikoje žalos atsiradimo vieta yra vieta, kurioje netinkamo produkto padaryta žala pasireiškė, t. y. išaiškėjo. Pagal nusistovėjusią ir nuosekliai išplėtotą ESTT praktiką, tuo atveju, kai vieta, kurioje atsitiko įvykis, dėl kurio gali kilti deliktinę arba kvazideliktinė atsakomybė, ir vieta, kurioje dėl šio įvykio atsirado žala, nesutampa, Briuselio konvencijos 5 straipsnio 3 punkte įtvirtinta formuluotė „vieta, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis“ reiškia žalos atsiradimo vietą ir įvykio, dėl kurio žala atsirado, vietą, todėl atsakovui ieškinys gali būti pareiškiamas ieškovo nuožiūra vienos iš šių dviejų vietų teisme. Kitaip tariant, „vietos, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis“ sąvoka Briuselio konvencijos 5 straipsnio 3 punkto prasme gali apimti abi vietas. Ieškovių įsitikinimu, Draudimo sutartyje numatyta apsauga galėtų būti netaikoma tuo atveju, jeigu ieškovė 1 pagamintus plastikinių butelių ruošinius tiektų į JAV teritoriją ir trečiųjų asmenų produkcija į juos būtų išpilstoma JAV teritorijoje.

7.7.                      Ieškovių teigimu, apeliantė nepagrįstai teigia, kad nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės ar ieškovių gaminami plastikinių butelių ruošiniai yra galutinis produktas ar sudedamoji dalis kitame galutiniame produkte. Apeliantės nuomone, nagrinėjamu atveju išlaidas dėl ieškovių pagamintų plastikinių butelių ruošinių praradimo, sugadinimo ar sunaikinimo patiria ieškovės, bet ne tretieji asmenys. Ieškovės su tokiais argumentais nesutinka, kadangi priešingai nei siekia sudaryti įspūdį apeliantė, byloje nebuvo reiškiami reikalavimai dėl žalos, susijusios su plastikinių butelių ruošinių sugadinimu. Ieškovės nereikalavo ir nereikalauja atlyginti žalos, kuri būtų susijusi su produkto sugadinimu, kuris laikomas turto sugadinimu Draudimo sutarties prasme arba bet kokiomis išlaidomis, susijusiomis su bet kokio produkto patikra, remontu ar pakeitimu, pašalinimu, gabenimu, pakėlimu, saugojimu ar išėmimu iš apyvartos. Draudimo sutarties prasme, produktu aiškinant pažodžiui yra laikomi tik ieškovių gaminami plastikinių butelių ruošiniai (preformos). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad kai plastikinių butelių ruošiniai yra panaudojami trečiojo asmens veikloje, toks gaminys yra laikomas trečiojo asmens produkcija, bet ne ieškovių produktu. Panaudoti plastikinių butelių ruošiniai praranda savo kaip produkto Draudimo sutarties prasme savybes. Be to, apeliantė nepagrįsta teigia, kad ieškovės prašė atlyginti ne tik SPG patirtą žalą, bet kartu ir grąžinti ieškovių gautą atlygį už parduotus plastikinių butelių ruošinius.

7.8.                      Apeliantė taip pat teigė, kad žala SPG padaryta ieškovėms tariamai nevykdant įprastinės veiklos, atitinkančios Draudimo sutarties sąlygas. Be to, nurodė, kad Draudžiamasis įvykis neatitinka žalos atsitiktinumo kriterijų. Su šiais argumentais ieškovės taip pat nesutiko. Ieškovių veikla yra apibrėžta Draudimo sutartyje. Taigi pagal Draudimo sutartį atlyginama ta žala, kuri kilo ieškovėms gaminant ir parduodant plastikinės (PET) taros ruošinius, PET butelių kamštelius ir juos parduodant. Draudimo sutartyje nėra įtvirtintas aiškinimas kas yra eksperimentinė veikla. Tuo pat metu Draudimo sutartyje nėra nustatyta jokių vienareikšmių specialių nuostatų, pagal kurias būtų galima spręsti, kokiais atvejais yra eksperimentas ir kad tokiais atvejais nėra taikoma Draudimo sutartyje numatyta draudimo apsauga. Tiek CTCPA ataskaitoje, tiek Paduvos Universiteto mokslininkų parengtoje tyrimo ataskaitoje nustatyta, kad Draudžiamojo įvykio metu SPG produkcija buvo sugadinta dėl defektinių ieškovės 1 pagamintų plastikinių butelių ruošinių, kurie netinkamai padengti vidiniu nailono sluoksniu. Netinkamą plastikinių butelių ruošinių padengimą vidiniu nailono sluoksniu sąlygojo net ne ieškovės 1 gaminamos produkcijos sudėties pakeitimas, bet užsikimšę ieškovės 1 naudojamos ruošinių gamybos mašinos karštojo liejimo kanalai. Kas vienareikšmiai paneigia apeliantės teiginius apie tariamo eksperimento vykdymą.

7.9.                      Nepaisant apeliantės subjektyvaus pobūdžio pasvarstymų, apeliantė skunde taip ir nepateikė „žalos atsitiktinumo kriterijaus“ apibrėžimo ar skiriamųjų požymių. Dar daugiau, tokių sąlygų (kriterijų) nenumato ir Draudimo sutartis. Atsižvelgiant į tai, atsakovė negali savo atsikirtimų į reikalavimus mokėti draudimo išmoką už atvejį, kuris nėra numatytas Draudimo sutartyje grįsti teiginiais, kad Draudžiamojo įvykio metu kilusi žala nėra atsitiktinė. Ruošinių gamybos mašinos karštojo liejimo kanalai užsikimšo ne dėl plastikinių butelių preformų sudėties pakeitimo, bet dėl kasdienio gamybos mašinų naudojimo. Atkreiptinas dėmesys, kad gamybos mašinos karštojo liejimo kanalai ruošinių gamybos metu kemšasi, nepriklausomai nuo to, kokios sudėties preformos yra gaminamos. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Draudžiamasis įvykis yra įprastinės ieškovių veiklos pasekmė. 

7.10.                      Apeliantė teigia, kad Vilniaus apygardos teismas ginčijamame sprendime nepagrįstai nurodė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sumažinti atsakovės mokamos draudimo išmokos dydį arba atleisti atsakovę nuo draudimo išmokos mokėjimo. Tačiau apeliantės teiginiai, kad ieškovės tariamai nesiėmė reikiamų atsargumo priemonių bei protingų ir reikalingų priemonių žalai sumažinti, yra ne tik nepagrįsti, neatitinka ne tik galiojančio teisinio reglamentavimo, bet ir nagrinėjamos civilinės bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių. Nepaisant to, apeliantė neįrodinėjo, kad draudėja sąmoningai nesiėmė prieinamų ir protingų priemonių žalai sumažinti.

7.11.                      Akivaizdu, kad neturint duomenų, ar dėl potencialaus draudžiamojo įvykio kils žala ir ar bus pareikalauta žalos atlyginimo, ieškovės negali ir neturi pareigos apie tai pranešti atsakovei. Ne kiekvienas kliento nusiskundimas ar pastaba savaime reiškia, kad įvyko draudžiamasis įvykis arba bus reiškiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo. Priešingas aiškinimas reikštų, kad ieškovės, nepriklausomai nuo Draudimo sutartyje įtvirtintų sąlygų, turėtų informuoti atsakovę praktiškai apie bet kurį, net ir smulkų kliento nusiskundimą, net ir žinant, kad žala nebus patirta ir nebus reiškiami jokie turtinio pobūdžio reikalavimai. Atkreipė dėmesį, kad pačioje Draudimo sutartyje numatyta, jog ieškovės turi teisę pranešti atsakovei apie žinomą reikalavimą atlyginti žalą arba galimą reikalavimą atlyginti žalą ne vėliau nei per 12 mėnesių, kai ieškovės sužinojo apie reikalavimą arba galimą reikalavimą atlyginti žalą. Todėl net ir darant prielaidą, kad ieškovių pareiga pranešti apie Draudžiamąjį įvykį kilo dar 2016 m. vasarį, ieškovės tokio termino nepraleido.

7.12.                      Taip pat apeliantė teigė, kad dėl nesavalaikio pranešimo apie draudžiamąjį įvykį ji negalėjo rinkti įrodymų savo iniciatyva ir teikti pasiūlymų ieškovėms kaip minimizuoti galimus nuostolius, tačiau bylos medžiaga patvirtina tai, kad atsakovė, net ir gavusi pranešimą apie sukeltą žalą jokių veiksmų nesiėmė.

7.13.                      Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad yra nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. O apeliantės teiginiai, kad šioje civilinėje byloje tariamai nėra įrodymų apie plastikinių buteliukų ruošiniams keliamus reikalavimus, yra akivaizdžiai nepagrįsti. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad apeliantė sutiko su ieškovių ir SPG sudarytos taikos sutarties sąlygomis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

8.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

9.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo visiškai patenkinti ieškovių reikalavimai dėl draudimo išmokos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

10.       Ieškovė UAB „RETAL Lithuania“, kaip draudėja, ir atsakovė draudimo bendrovė AIG Europe Limited, veikianti per Suomijos filialą, kaip draudikė, sudarė Draudimo sutartį (draudimo poliso Nr. (duomenys neskelbtini)). Draudimo sutartimi taikoma apsauga: bendroji ir su produktais susijusi atsakomybė. Draudimo apsaugos apimtis: pagal draudimo liudijimo ir A skyriaus sąlygas, draudikas privalo atlyginti apdraustajam visas sumas, kurias apdraustasis pagal įstatymus privalo sumokėti įvykus nuostolio įvykiui. Draudimo sutartimi šalys numatė, kad dėl kiekvieno draudžiamojo įvykio Draudikas įsipareigoja sumokėti 5 000 000 Eur draudimo išmoką, iš viso 10 000 000 Eur, visu Draudimo laikotarpiu.

11.       2015 metais Italijoje registruota bendrovė SPG kreipėsi į ieškoves su paklausimu ar ieškovės turi galimybę pagaminti daugiasluoksnius plastikinių butelių ruošinius, į kuriuos išpilsčius SPG mineralinį vandenį, mineralinis vanduo neprarastų savo savybių iki 12 mėnesių. SPG taip pat pateikė techninį lapą su plastikinių buteliukų ruošiniams keliamais reikalavimais. Esminis SPG reikalavimas susijęs būtent su iki 12 mėn. mineralinio vandens tinkamumo termino užtikrinimu.

12.       2016 m. vasario 15 d. SAN PELLEGRINO SPA ir Nestle Waters S.A. (SPG grupės motininė įmonė, Nestle) informavo ieškovę 1 apie jos pagamintų, SPG parduotų ir kartu su SPG pagamintais galutiniu mineralinio vandens gėrimo produktais bendrovei Nestle pristatytų 0,5 l talpos plastikinių butelių ruošinių galimą kokybės problemą, susijusią su per dideliu dujų pralaidumu per plastikinio butelio sieneles ir sukėlusią žalą.

13.       2016 m. vasario 23 d. ieškovės pasiūlė Nestle greitai įgyvendinamą sprendimą dėl ruošinių kokybės problemos, t. y. pakeisti ruošinių medžiagos sudėtį bei naudoti 6% nailono su 50% NXD6 ir 50% CSDE5.

14.       2016 m. balandžio 8 d. Nestle paprašė ruošinių sudėtyje naudoti 7% nailono medžiagą, kurios sudėtyje būtų 90% MXD6 ir 10% CSDE polietileno. 2016 m. balandžio 13 d. buvo pradėta šios sudėties butelių ruošinių gamyba.

15.       2016 m. gegužės 24 d. SPG užsakymu Techninio žemės ūkio produktų apsaugos centro laboratorija surašė Ruošinių PA ir PET sluoksnių storio ataskaitą (CTCPA ataskaita), kurioje pateiktas komentaras, kad „<...> ruošinių vidurinio sluoksnio storis labai nevienodas. Kai kuriose zonose vidurinio sluoksnio nėra“.

16.       2016 m. gegužės 26 d. Nestle pranešė ieškovėms, kad deguonies pralaidumo rodikliai vis dar nepatenkinami ir pateikė CTCPA ataskaitą.

17.       2016 m. birželio 6 d. ieškovės išsiuntė Nestle veiksmų planą. Nurodyta, kad „buvo pakeisti karštojo liejimo kanalai, esama kokybės kontrolės infraraudonųjų spindulių sistema blogai veikė, dabar visi ruošiniai bus perpjaunami“.

18.       2016 m. birželio 28 d. SPG užsakymu Paduvos Universiteto mokslininkai parengė nailono sluoksnio storio matavimų bendro įšvirkštimo PET ruošiniuose bandymų ataskaitą (Paduvos ataskaita), kurioje pastebėta, kad „<...> nailono sluoksnio storis yra šiek tiek didesnis ruošiniuose 7% (10% CSDE +90% MXD6). O mažesnis standartinis storio nukrypimas yra ruošiniuose 6% (100% MXD6)”. 

19.       2016 m. liepos 8 d. Nestle informavo ieškoves, kad nėra patenkinta, o kokybės kontrolė neužtikrinama.

20.       2016 m. rugsėjo 13 d. Asage vyko ieškovių ir Nestle susitikimas tema „Nestle Waters“ - „Retal“ - „San Pellegrino“ 50 cl kokybės problema“ (Asage ataskaita). Asage ataskaitoje nurodyta „<...> kad nuo to laiko, kai mes pradėjome naudoti „Retal France“ ruošinius JAV rinkai, smarkiai padidėjo klientų skundų skaičius“. 

21.       2016 m. gruodžio 13 d. SPG pateikė ieškovei 1 pretenziją dėl daugiasluoksnių ruošinių neatitikties reikalavimams (SPG pretenzija), kurioje nurodė, kad „Šiuo metu manoma, kad reikalavimų neatitinka 5 787 000 butelių, ir vertinama, kad dėl ruošinių, pagamintų iki rugsėjo pabaigos, SPG patyrė 1 500 000 Eur žalą“.

22.       2016 m. gruodžio mėn. draudėjos atstovai elektroniniu paštu kreipėsi į draudikės atstovus Lietuvos Respublikoje, BALTO LINK, UADBB, pranešdami apie potencialų draudžiamąjį įvykį, pagal galimai žalą patyrusio asmens, Italijoje registruotos bendrovės SAN PELLEGRINO SPA, pranešimą apie Draudimo sutartimi apdraustos bendrovės RETAL France S.A.R.L. pagamintus ir bendrovei SPG parduotus 0,5 litro talpos plastikinių butelių ruošinius (preformas), kurie užpildyti mineraliniu vandeniu, prisotintu angliarūgšte (CO2), neišlaiko angliarūgštės dujų (galimai praleidžia dujas per defektinio plastikinio butelio sieneles).

23.       2017 m. sausio 10 d. BALTO LINK, UADBB atstovai elektroniniu paštu persiuntė draudikei užpildytą pranešimą apie draudžiamąjį įvykį. 2017 m. sausio 11 d. BALTO LINK, UADBB (draudimo brokeris) el. paštu persiuntė atsakovei užpildytą pranešimą apie žalos atlyginimo reikalavimą. 2017 m. sausio 11 d. ieškovės elektroniniu paštu informavo draudikę apie gautą oficialią pretenziją iš bendrovės SPG ir reikalavimą atlyginti 1 500 000 Eur žalą dėl įvykusio Draudžiamojo įvykio. 2017 m. sausio 13 d. draudikės atstovai raštu patvirtino, kad draudikė yra informuota apie bendrovės SPG pareikštus reikalavimus, pradėjo draudžiamojo įvykio administravimo bylą Nr. CA1567.

24.       Ieškovės pateikė draudikei 2016 m. gegužės 24 d. Techninio žemės ūkio produktų apsaugos centro laboratorijos (CTCPA) ataskaitą bei 2016 m. birželio 28 d. Paduvos Universiteto mokslininkų parengtą tyrimo ataskaitą, kuriose nustatyta, kad draudžiamojo įvykio metu SPG produkcija buvo sugadinta dėl defektinių ieškovių pagamintų plastikinių butelių ruošinių (preformų).

25.       2017 m. gegužės 19 d. BALTO LINK, UADBB atstovai informavo draudėją, kad draudikė visą apie draudžiamąjį įvykį surinktą informaciją perdavė ekspertui, kuris peržiūrės surinktus dokumentus ir savo išvadomis padės draudikei priimti sprendimą dėl draudimo išmokos.

26.       2017 m. spalio 17 d. draudikė paskutinį kartą kreipėsi į ieškoves su prašymu pateikti papildomus duomenis, kurie gali būti reikalingi draudžiamojo įvykio tyrimui. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad negali pranešti sprendimo dėl kompensacijos, kol neatliks papildomų tyrimų dėl atsakomybės, draudimo sutarties suteikiamos apsaugos masto ir dėl atitinkamų sumų.

27.       2017 m. gruodžio 7 d. ieškovė 1 ir SPG sudarė taikos sutartį, pagal kurią ieškovė 1 sutiko sumokėti SPG naudai 750 000 Eur sumą. 

28.       2017 m. gruodžio 7 d. ieškovė 1 atliko savo vidinį tyrimą (RETAL vidinis tyrimas) ir parengė ataskaitą „Dėl CO2 nutekėjimo iš 0,5 L „San Pellegrino“ butelių, pagamintų iš daugiasluoksnių „Retal France “ 25 g. „Corvaglia“ ruošinių, problemos“.

29.       2018 m. sausio 29 d. ieškovių atstovai atsakė į draudikės 2017 m. spalio 17 d. pateiktus klausimus, taip pat pateikė dokumentus. Papildomai persiuntė draudikei ieškovių vidinio tyrimo ataskaitą, kurioje techniniais tyrimais nustatyta ir patvirtinta, kad draudžiamojo įvykio priežastimi buvo ieškovių pagamintų plastikinių butelių ruošinių (preformų) netinkamas padengimas vidiniu nailono sluoksniu.

30.       Atsakovė sprendimo dėl įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju ir atitinkamo sprendimo dėl draudimo išmokos išmokėjimo nepriėmė. Ieškovės nagrinėjamoje byloje pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės draudimo išmoką.

Dėl apeliacinio skundo argumentų 

31.       Draudimo sutarties samprata atskleista Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnyje – draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, draudimo sutartis yra rizikos sutartis, todėl žalos rizika visada egzistuoja, o civilinės atsakomybės sutartis – dar ir sutartis trečiojo asmens naudai, pagal kurią draudikas perima iš draudėjo nuostolių atsiradimo riziką ir šiuos nuostolius už draudėją kompensuoja trečiajai šaliai (nukentėjusiam asmeniui).

32.       Civilinės atsakomybės draudimas Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme (toliau – Draudimo įstatymas) apibrėžiamas kaip asmens turtinių interesų, atsirandančių iš galimos civilinės atsakomybės už nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) jo turtui padarytą žalą, draudimas, kai draudiko mokamos draudimo išmokos dydis priklauso nuo nuostolių, kuriuos apdraustasis privalo atlyginti nukentėjusiam trečiajam asmeniui už padarytą žalą, dydžio, tačiau neviršija draudimo sumos, jeigu ji nustatoma draudimo sutartyje (Draudimo įstatymo 2 straipsnio             4 dalis). Jeigu civilinės atsakomybės draudimo sutartyje nenustatyta kitaip, draudžiamasis įvykis yra draudėjo ar apdraustojo civilinės atsakomybės atsiradimas už draudėjo ar apdraustojo veiksmų (veikimo ar neveikimo), atliktų draudimo sutarties galiojimo metu, pasekmes, net jei šios pasekmės atsirado pasibaigus draudimo sutarčiai (Draudimo įstatymo 105 straipsnis). Draudimo išmoką draudikas moka nukentėjusiam trečiajam asmeniui, o kai draudėjas ar apdraustasis atlygino žalą, padarytą nukentėjusiam trečiajam asmeniui, draudikas moka draudimo išmoką draudėjui ar apdraustajam (Draudimo įstatymo 107 straipsnio 1 dalis).

33.       Taigi, iš esmės apeliantė visiškai teisingai nurodė, kad civilinės atsakomybės sutartis yra sudaroma trečiojo asmens naudai, todėl, esant civilinės atsakomybės draudimui, trečiojo asmens patirtą žalą turėtų atlyginti draudimo kompanija, kurioje draudėjas yra apdraudęs savo ar kito asmens (apdraustojo) civilinę atsakomybę.

34.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „RETAL Lithuania“, kaip draudėja, ir atsakovė draudimo bendrovė AIG Europe Limited, veikianti per Suomijos filialą, kaip draudikė, sudarė Draudimo sutartį (draudimo poliso Nr. (duomenys neskelbtini)). Draudimo sutartimi taikoma apsauga: bendroji ir su produktais susijusi atsakomybė. Taigi, nagrinėjamu atveju tarp šalių nekilo ginčas, kad sudaryta Draudimo sutartis yra civilinės atsakomybės sutartis. Nurodyta Draudimo sutartimi šalys susitarė, kad draudimo laikotarpis yra 2016 m. balandžio 1 d. –      2017 m. balandžio 30 d. Draudimo sutartimi šalys numatė, kad dėl kiekvieno draudžiamojo įvykio Draudikas įsipareigoja sumokėti 5 000 000 Eur draudimo išmoką, iš viso                        10 000 000 Eur, visu Draudimo laikotarpiu. Ši sutartis yra AIG verslo klientų (A) bendrosios ir produktų civilinės atsakomybės ir (B) darbdavio civilinės atsakomybės draudimo sutartis. Jos preambulėje yra išvardintas sąrašas bendrovių, kurių veikla ir produktai (su išlygomis arba be jų) yra apdrausti šia sutartimi. Sutartyje apdrausta veikla apibrėžiama taip: plastikinės (PET) taros ruošinių, PET butelių kamštelių ir A-PET plėvelės gamyba ir pardavimas, PET dervos pardavimas. Nurodyta galiojimo teritorija – visas pasaulis išskyrus Šiaurės Ameriką.

35.       Pagal draudimo sutarties nuostatas, civilinės atsakomybės draudimo objektas – tai draudimo sutarties galiojimo metu ieškovės RETAL France S.A.R.L. padaryta žala, vykdant šioje sutartyje nurodytą veiklą (draudžiamasis įvykis), kurio apibrėžimas pateikiamas sutarties I. Apibrėžimai (taikoma visiems skyriams) skyriuje – tai bet tokia netyčinė teritorijoje, kurioje galioja draudimo liudijimas, vykdant veiklą po atgalinio galiojimo datos trečiajam asmeniui padaryta žala ar jo turto sugadinimas, dėl kurio pirmasis reikalavimas atlyginti žalą yra raštu pareiškiamas apdraustajam draudimo laikotarpiu arba ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo draudimo sutarties galiojimo pabaigos.

36.       Ieškovės ginčijamą įvykį vertina kaip draudžiamąjį, o atsakovė – ne. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs sutarties turinį, joje aptartas išlygas bei išimtis, šalių elgesį prieš ginčo draudimo sutarties sudarymą ir, naudodamas sutarčių aiškinimo taisykles, nustatytas CK      6.193 straipsnyje, padarė išvadą, kad tokia ieškovių veikla ir gamintas produktas atitinka civilinės atsakomybės sutartyje apibrėžtą draudžiamojo įvykio sampratą. Kaip teisingai nurodė apeliantė skunde, tam, kad įvykis būtų pripažintas draudžiamuoju, tam turi būti nustatytos visos toliau paminėtos sąlygos: žala turi būti atsitiktinė, žala turi būti padaryta trečiojo asmens sveikatai arba turtui vykdant apdraustąją veiklą, žala turi atsirasti apdraustoje teritorijoje po retroaktyvaus laikotarpio datos (šioje dalyje ginčas nekilo), galiausiai, reikalavimas atlyginti žalą yra raštu pareiškiamas apdraustajam draudimo laikotarpiu arba ne vėliau kaip per                 6 mėnesius nuo draudimo sutarties galiojimo pabaigos.

37.       Nagrinėjamoje byloje yra kilęs draudimo sutarties šalių ginčas dėl draudimo išmokos ir susijusių išmokų sumokėjimo draudėjai. Pirmosios instancijos teismas ginčą išsprendė patenkindamas ieškovių reikalavimus visiškai. Nurodytą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliantė kvestionuoja nurodydama tokias apeliacinio skundo argumentų grupes: 1. Pirmosios instancijos teismas klaidingai nusprendė, kad žala atsirado apdraustoje teritorijoje, todėl nepagrįstai pripažino įvykį draudžiamuoju; 2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad žala pačiam ieškovių produktui yra apdrausta; 3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovių bandymai (eksperimentinė veikla), atlikti su produkcija, yra apdrausta (įprasta ieškinių) veikla; 4. Teismas neįvertino žalos atsitiktinumo kriterijaus, todėl visiškai nepagrįstai sprendė, kad įvykis yra draudžiamasis; 5. Teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo atleisti atsakovę nuo draudimo išmokos mokėjimo / sumažinti draudimo išmoką; 6. Teismas nepagrįstai nustatė, kad yra įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos (apeliacinio skundo argumentų santrauka).

38.       Toliau teisėjų kolegija išanalizuos ir įvertins apeliantės argumentus pagal jos nurodomas argumentų grupes.

Dėl žalos (ne)atsiradimo apdraustoje teritorijoje

39.       Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu šioje dalyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog žala atsirado apdraustoje teritorijoje, todėl nepagrįstai įvykį pripažino draudžiamuoju. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad byloje esantys įrodymai neabejotinai patvirtina, jog įvykio atveju žala atsirado JAV ir ją patyrė Nestle, o ne SPG. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad jei ieškovės neteisėtus veiksmus atliko Europoje, tai ir jų sukelti žalingi padariniai turėjo atsirasti Europoje. Teismas neatsižvelgė į ESTT suformuotą praktiką, kad žalos atsiradimo vieta nėra laikoma vieta, kurioje atsitiko įvykis, padaręs žalą pačiam produktui (vieta, kur pagamintas produktas), bet tai yra vieta, kur žalą sukėlęs įvykis atskleidė žalingą poveikį ir žala „materializavosi“ (šiuo atveju, JAV).

40.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsižvelgiant į tai, jog draudikui tenka pareiga užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jų suderinamumą, sukonkretinant draudimo sutarties sąlygas taip, kad nebūtų paneigta pati draudimo sutarties esmė, teismas vertino, kad pateiktuosiuose vertimuose sąvokos „Žala, atsiradusi poliso galiojimo teritorijoje“ ir „žala teritorijoje, kurioje galioja draudimo liudijimas“ savo esme leidžia sutarties sąlygas aiškinti vienodai ir nesukuria skirtingų teisinių pasekmių, reikšmingų ginčo išnagrinėjimui iš esmės, nes Nuostolio įvykis ir draudimo apsaugos galiojimas yra siejamas su žalos padarymo ir žalos atsiradimo vieta. Su tokiais argumentais teisėjų kolegija sutinka.

41.       Pirmiausia pažymėtina, kad lingvistinis Draudimo sutarties nuostatų aiškinimas (nuostolio įvykis – tai bet tokia netyčinė teritorijoje, kurioje galioja draudimo liudijimas, vykdant veiklą po atgalinio galiojimo datos trečiajam asmeniui padaryta žala ar jo turto sugadinimas) leidžia spręsti, kad draudžiamasis įvykis ir draudimo apsaugos galiojimas yra siejamas su žalos padarymo ir žalos atsiradimo (kilimo) vieta, kuri abiem atvejais yra Europoje, bet ne JAV teritorijoje. Teisėjų kolegija pažymi, kad tik apdraustojo neteisėti veiksmai vykdant apdraustąją veiklą galėjo sukelti žalą trečiajam asmeniui, o vieta, kur atsirado žalą lėmusi aplinkybė, reiškia fizinę neteisėtų veiksmų atlikimo vietą – produkto trečiajam asmeniui perdavimas, po kurio produktas nebėra apdraustojo valdomas ar kontroliuojamas. Apeliantė visiškai teisingai nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog draudimo apsauga bei draudiko įsipareigojimai pagal draudimo sutartį nėra absoliutūs. Draudikas prisiima ne visą įmanomą, bet ribotą draudimo riziką; suteikiamos draudimo apsaugos ribos nustatomos draudimo sutartyje, kuri paprastai sudaroma draudiko parengtų draudimo rūšies taisyklių t. y. standartinių sutarties sąlygų pagrindu. Nagrinėjamu atveju, šios cituojamos apeliantės nuostatos tik dar labiau patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes dėl to, kad ginčijamas įvykis yra draudiminis įvykis, kadangi abi sutarties šalys sulygo, kad draudimo apsaugos galiojimas yra siejamas su žalos padarymo ir žalos kilimo vieta.

42.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, remiantis civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, sutarties laisvės, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių principais, draudikas, turėdamas įstatymo suteiktą teisę parengti draudimo rūšies taisykles, privalo užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jų suderinamumą. Taisyklėse ir draudimo sutartyje pateiktos sąvokos turi būti kiek įmanoma aiškiau atskleistos, konkretizuotos ir vienodai suprantamos tiek pačių draudimo sutarties šalių, tiek ir teismo, jeigu kyla draudimo sutarties šalių ginčas, be kita ko, ir dėl draudiko atsisakymo sumokėti draudimo išmoką. Jeigu sutarties sąlygos suformuluojamos nepakankamai aiškiai, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl sutarties sąlygų vykdymo, jas aiškina, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, nustatytomis CK 6.193 straipsnyje, taigi ir tokia nuostata, kad, abejojant dėl sąlygų reikšmės, vadovaujamasi ne sutartį parengusios, o prie jos prisijungusios šalies aiškinimu (CK 6.193 straipsnio 4 dalis).

43.       Aiškinant sutartį būtina vadovautis ne tik CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, bet ir CK 1.5 straipsnyje nurodytais bendraisiais teisės principais. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę, aiškinant sutarties sąlygas, atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, tačiau įvertinti ir sutarties šalių tarpusavio santykių praktiką, jų elgesį po sutarties sudarymo, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbios ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus.

44.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. kovo 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-67-464/2020 pagal ieškovių Retal Germany GmbH ir UAB „RETAL Lithuania“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1576-619/2018 pagal ieškovių Retal Germany GmbH, UAB „RETAL Lithuania“ ieškinį atsakovei AIG Europe Limited, veikiančiai per Suomijos filialą, dėl draudimo išmokos bei susijusių reikalavimų priteisimo, konstatavo, kad atsakovė iš esmės dėl identiško įvykio (netinkamai pagamintų kamštelių buteliams, kurie šaudė į butelius supylus gaiviuosius gazuotus gėrimus) buvo priėmusi sprendimą išmokėti draudimo išmoką ieškovėms Retal Germany GmbH, UAB „RETAL Lithuania“, tačiau vėliau ėmė savo poziciją keisti argumentuodama tuo, kad įvykis buvo nedraudžiamasis ir ginčydama draudimo apimtis. Nurodytoje byloje atsakovės 2016 m. gegužės 13 d laiško turinys neabejotinai patvirtino, kad 2016 m. gegužės 13 d. atsakovė jau buvo priėmusi sprendimą tiek dėl ieškovės veiklos padarinių, susijusių su kokybės reikalavimų neatitinkančiais, nepatikimais ir realiai fizinės žalos galutinės produkcijos vartotojams sukėlusiais gaminiais – kamšteliais, pripažinimo draudžiamuoju įvykiu, tiek ir dėl sukeltos šiuo gaminiu dalies žalos kompensavimo trečiajam nukentėjusiam asmeniui (bendrovei HOOP), vykdant civilinės atsakomybės draudimo sutartimi priimtus įsipareigojimus už apdraustosios veiklą ir jos gaminamą produktą. Lietuvos apeliacinis teismas nurodytoje byloje pripažino, kad apeliantės argumentai dėl kurių atsakovė vėliau savo pačios sprendimą pakeitė ir ėmė situaciją vertinti kitaip, tvirtindama, kad tokio pobūdžio žala, kaip bendrovės HOOP gamintos su ieškovės pateiktais kamšteliais produkcijos išėmimas iš apyvartos bei jos sunaikinimas, yra ieškovės Retal Germany GmbH finansiniai nuostoliai, dėl kurių kompensavimo ji nebuvo prisiėmusi atsakomybės, nes tokios ieškovės veiklos ginčo draudimu ji neapdraudė, teisinės reikšmės neturi, aiškiai stokoja pagrįstumo. Taigi, kaip matyti, apeliantė aukščiau nurodytoje byloje iš esmės tais pačiais argumentais ginčijo tai, kad ieškovės įvykį laikė draudžiamuoju.

45.       Teisėjų kolegija pažymi, kad veikla, gaminant PET taros ruošinius, neabejotinai yra draudžiama. Sutarties VI. Bendrosios sąlygos (taikomos visiems skyriams) 2 punkte įvardyta, kad pagal draudimo sutartį draudimo apsauga suteikiama apdraustojo veiklos operacijoms ir (arba) produktams. Produktas – tai bet kokia prekė ar produktas, kurį gamina, konstruoja, remontuoja, aptarnauja, tvarko, parduoda, teikia ar platina apdraustasis ir kuris nebėra apdraustojo valdomas ar kontroliuojamas, įskaitant bet kokią tokios prekės ar produkto pakuotę ir kartu pateikiamas instrukcijas (draudimo sutarties I. Apibrėžimai (taikoma visiems skyriams) skyrius). Taigi, kaip matyti, apeliantės pozicija dėl to, kokie įvykiai laikyti (ne)draudžiamaisiais nėra nuosekli.

46.       Atsižvelgiant į tai, kad abi sutarties šalys sulygo, jog draudimo apsaugos galiojimas yra siejamas su žalos padarymo ir žalos kilimo vieta, apeliantės argumentai apie tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog draudiminis įvykis kilo Europoje, t. y. draudžiamojoje teritorijoje, nelaikytini pagrįstais.

47.       Pagal draudimo sutartį (draudimo sutarties I. Apibrėžimai skyrius) žala turtui – tai fizinė žala, padaryta materialiajam turtui, tokio turto netekimas ar sunaikinimas. Žala turtui taip pat apima finansinius nuostolius, kurie yra tiesioginis žalos turtui padarinys. Vadovaujantis kasacinio teismo praktikoje nuosekliai išplėtota pozicija, yra pažymėta, kad būtent draudikas privalo užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jų suderinamumą, taisyklėse pateiktos sąvokos turi būti kiek įmanoma aiškiau atskleistos, konkretizuotos; įtrauktos į sudarytą draudimo sutartį, jos tampa sudėtine sutarties dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2013; 2014 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2014). Nagrinėjamu atveju atsakovei tokios pareigos neįvykdžius, ji neturi teisės atsisakyti mokėti draudimo išmokos dėl draudimo sutartyje aiškiai neįvardintų atvejų (sąlygų).

48.       Nuostatos dėl įvykių pripažinimo nedraudžiamaisiais yra įtrauktos į draudimo sutarties III. B skyriaus 3 punktą „Išimtys“, taip pat IV. Išimtys (taikomos visiems skyriams) skyrių. Draudimo sutartyje nėra išvardinta jokių vienareikšmių specialių sąlygų, pagal kurias įvykis gali būti laikomas nedraudžiamuoju, kiek tai susiję su trečiojo asmens turto sugadinimu (sunaikinimu), kai dėl apdraustųjų asmenų netinkamos kokybės gaminių trečiojo asmens turtas praranda vertę arba yra priverstinai sunaikinamas.

49.       Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijama žalos turtui padarymo sąvoka neapima vien tik išimtinai fizinio turto sunaikinimo, kaip tą bando teigti apeliantė, tačiau apima ir tokį poveikį, dėl kurio turtas praranda iki žalos padarymo turėtas savybes, dėl kurio pasikeičia turto būklė ar dėl kurio negalima turto naudoti pagal paskirtį (fizinė žala, padaryta materialiajam turtui). Taigi darytina išvada, kad supilsčius mineralinį vandenį į kokybės standartus neatitinkančius plastikinius butelius, kurie buvo pagaminti ne pagal pateiktus gamintojo reikalavimus (neatitiko angliarūgštės pralaidumo rodiklių), dar iki žalos „materializavimosi“ JAV,  mineralinis vanduo jau prarado savo kokybiškąsias savybes. Nagrinėjamu atveju visiškai nepagrįstai apeliantė teigia, kad iki išsigazavimo suvartotas mineralinis vanduo gali būti laikytinas kokybiška produkcija, o po šešerių mėnesių, kai angliarūgštės lygis buvo ženkliai nukritęs buteliuose, jau gali būti laikoma žalos materializavimosi momentu. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentui, kad žalos kilimo vieta yra Europoje. Tą patvirtina ir aplinkybės, kad ieškovės savo veiklą vykdo Europoje, nekokybiški plastiko buteliai (ruošiniai) buvo pagaminti taip pat Europoje, jie perduoti SPG Europoje. Vadinasi nuo produkcijos perdavimo SPG, ji nebuvo nei ieškovių valdoma, nei kontroliuojama. Kaip minėta, SPG supilsčius mineralinį vandenį į netinkamai pagamintus plastiko butelius, laikytina, kad toks mineralinis vanduo iš karto pradėjo prarasti savo kokybines savybes.

50.       Priešingai nei bando teigti apeliantė, CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, įtvirtinta žalos Lietuvos teisėje samprata, apima ne vien turto netekimą, o tai pat ir sužalojimą, turėtas išlaidas (tiesioginiai nuostoliai), negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Ieškovės teisingai nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos teisėje įtvirtintu žalos supratimu, ji suprantama dviem savarankiškais aspektais: (i) asmens turto netekimu; (ii) asmens turto sužalojimu. Taigi yra laikoma, kad žala yra padaryta toje vietoje, kurioje dėl atsakingo už žalą asmens neteisėtų veiksmų trečiasis asmuo neteko turto arba tas turtas buvo sugadintas. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, SPG pageidavo, kad ieškovė 1 pagamintų daugiasluoksnius plastikinių butelių ruošinius, į kuriuos išpilsčius SPG mineralinį vandenį, mineralinis vanduo neprarastų savo savybių iki 12 mėnesių. Asage vykusio susitikimo ataskaitoje yra nurodyta, kad „San Pellegrino yra nustačiusi tikslą, kad deguonies pralaidumas turi neviršyti 0,0150 cc/pakuotėje per dieną, o Retal patiektų ruošinių rodikliai siekia nuo 0,0124 iki 0,0340 cc/pakuotėje per dieną“. Ši aplinkybė taip pat patvirtina aukščiau nurodytą išvadą dėl to, kad ieškovės 1 pagaminti plastikinių butelių ruošiniai SPG žalą darė iškart kai į juos buvo išpilstytas SPG mineralinis vanduo. Taigi kaip matyti neteisėti veiksmai, žalos padarymo ir atsiradimo vieta yra teritorijoje, kuri Draudimo sutarties prasme yra draudimo galiojimo teritorija.

51.       Apeliantės argumentai apie tai, kad karbonizacijos lygis absoliučiai visuose buteliuose mažėja nuo pat pirmosios gėrimų supilstymo į juos dienos, todėl SPG pagaminta produkcija galėjo būti sėkmingai platinama Europoje pirmuosius 6 mėnesius nuo gėrimų supilstymo į butelius, yra hipotetinio pobūdžio ir paneigia žalos atlyginimo instituto esmę, kadangi pagal apeliantės logiką bet koks kokybės neatitinkantis produktas galėtų būti laikomas kokybišku, jei vartotojas spėjo jį suvartoti iki šis produktas nebuvo sugedęs (padarė žalos vartotojui ir galutinai prarado savo savybes ir pan.). Toks aiškinimas eliminuotų bet kokią civilinės atsakomybės taikymo galimybę. Nagrinėjamu atveju teisiškai nėra reikšminga aplinkybė, kad žalos padarymo faktas nebuvo pastebėtas Europoje ir mineralinis vanduo buvo perduotas Nestle į JAV, kadangi pirminė žala galutiniam produktui buvo padaryta nuo jo pagaminimo momento.

52.       Apeliantė taip pat cituoja LAT ir ESTT teismų praktiką, kuriose yra nurodoma, kad žalos atsiradimo vieta yra teritorija, kur jaučiami neteisėtų veiksmų padariniai, patiriami ekonominiai praradimai. Pavyzdžiui, ESTT sprendime Marinari v Lloyds Bank11 nurodė, kad vieta, kur atsirado neigiamos žalą sukėlusio įvykio pasekmės, laikoma tiesioginės žalos atsiradimo vieta. Pirmiausia pažymėtina, kad nurodytų bylų faktinės ir teisinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos civilinės bylos, todėl jomis negali būti vadovaujamasi kaip precedentais. Antra, kaip jau minėta, Draudimo sutartimi šalys aiškiai susitarė, kad draudimo apsaugos galiojimas yra siejamas su žalos padarymo ir žalos kilimo vieta. Draudžiamojo įvykio apibrėžimas taip pat pažodžiui patvirtina, kad įvykis yra draudžiamuoju, jeigu žala trečiajam asmeniui padaroma teritorijoje, kurioje apdraustasis vykdo veiklą (žala padaryta vykdant veiklą), bet ne teritorijoje, kurioje paaiškėja žalos padarymo faktas. Todėl nagrinėjamoje situacijoje pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi pažodiniu Draudimo sutarties aiškinimu, o ne apeliantės nurodyta ESTT teismo praktika.

53.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra pagrįstas ir teisėtas, sprendime teismas teisingai išaiškino Draudimo sutarties sąlygas ir nustatė, kad žalos kilimo vieta yra ne JAV, o Europoje, todėl apeliantės nurodomais argumentais nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimo keisti arba panaikinti.

Dėl galimo žalos padarymo ieškovių produktui ir galimo eksperimentinės veiklos vykdymo

54.       Apeliantės teigimu, žala pačiam ieškovių produktui Draudimo sutartimi nebuvo apdrausta. Apeliantės manymu, teismas neįvertino, kad žala patiems ieškovių pagamintiems butelių ruošiniams (jų vertei), jų sunaikinimo ar kitos su šiais ruošiniais susijusios išlaidos, įskaitant ruošinių sudėties taisymo, panaudojant papildomas (nailono) medžiagas, nėra draudžiamos pagal Draudimo sutartį, kuri yra skirta trečiųjų asmenų, bet ne pačių ieškovių (apdraustųjų) žalos kompensavimui. Su šiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija sutinka, tačiau nagrinėjamoje byloje žalą dėl ieškovės 1 pagaminto netinkamo gaminio patyrė, ir apeliantė to neginčija, trečioji šalis (SPG arba kaip apeliantė bando įrodinėti Nestle), todėl ieškovėms teko kompensuoti ne savo pačių, o būtent trečiojo asmens patirtus finansinius nuostolius. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime, priešingai nei teigia apeliantė, nevertino, kad atsakovė apdraudė būtent ieškovių gaminius. Nagrinėjamu atveju, ieškovės nereikalavo byloje atlyginti nuostolius, kuriuos patyrė pačios ieškovės ir kurie yra susiję su butelių sugadinimu, o trečiajam asmeniui kompensuotus nuostolius dėl ieškovių neteisėtais veiksmais padarytos žalos.

55.       Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigė, kad ieškovė 1 vykdė eksperimentinę veiklą keisdama plastiko sudėtį, tačiau nevykdė jos įprastinės veiklos. Apeliantės teigimu, įprasta produktų gamyba ir prekyba, kaip veikla, vykdoma tik po to, kai yra užbaigtas testavimų, patikrinimų bei kitokio rengimosi gaminti saugią ir reikalavimus atitinkančią produkciją, ciklas. Su šiais argumentais teisėjų kolegija negali sutikti.

56.       Kaip jau minėta, šalių sudarytoje Draudimo sutartyje yra nurodyta, kad draudžiama veikla – plastikinės (PET) taros ruošinių, PET butelių kamštelių ir A-PET plėvelės gamyba ir pardavimas, PET dervos pardavimas. PET plastikas gali būti gaminamas naudojant įvairiausius priedus, taip pat pasižymi įvairiomis techninėmis savybėmis. Pagal bendruosius PET plastiko parametrus jo darbinė temperatūra gali svyruoti nuo -20 oC iki +115 oC ir jis gali būti naudojamas tiek techninėms reikmėms, tiek ir sąlyčiui su maisto produktais. Susipažinusi su Draudimo sutarties nuostatomis teisėjų kolegija nenustatė, kad Draudimo sutartyje būtų detalizuota įprastinė ir eksperimentinė ieškovių gamyklinė veikla gaminant PET plastiko butelius, kamštelius ir plėvelę. Taip pat Draudimo sutartyje nėra nustatyti jokie plastiko techniniai parametrai arba kriterijai, kuriuos naudojant galima būtų individualizuoti būtent ieškovės 1 gaminamo PET plastiko butelio sudėtį. Vadinasi, darytina išvada, kad ieškovė 1, gamindama PET plastikinės taros ruošinį, skirtą SPG ir Nestle, vykdė savo įprastinę veiklą, nepriklausomai nuo to, jog paties plastiko sudėtinių dalių koncentracija plastiko butelio ruošinio sudėtyje galėjo būti pakitusi. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime, produktas Draudimo sutartyje yra apibrėžtas kaip bet kokia prekė ar produktas, kurį gamina, konstruoja, remontuoja, aptarnauja, tvarko, parduoda, tiekia ar platina apdraustasis, neindividualizuojant jos techninių parametrų. Todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovės vykdė eksperimentinę veiklą, kuri neatitiko draudimo sutarties sąlygų.

57.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nustatė, jog užsakovo SPG neatitinkančio plastiko techninė problema, kaip teigiama Insurance Engineering Service Ataskaitoje, buvo išspręsta atlikus keturis skirtingus veiksmus: 1. 2016 m. kovo 10 d. Nailono kiekis buteliuose padidintas nuo 5 % iki 6 %. - Nailono kokybė: „Honeywell CSDE“; 2. 2016 m. balandžio 26 d. Nailono kiekis buteliuose padidintas nuo 6 % iki 7 %, Nailono kokybė: 90 % „Mitsubishi MXD6“ ir 10 % „Honeywell CSDE“; 3. 2016 m. birželio 6 d. apdraustojo naudojami karštojo liejimo kanalai (liejimo formos dalis, susidedanti iš keleto kanalų, kuri paskirsto išlydytą plastiką formoje) buvo pakeisti naujais. Taigi, kaip matyti iš nurodytų duomenų iš esmės plastiko sudedamosios dalys nebuvo keičiamos naujomis, kurios iki jų pakeitimo nebuvo naudotos ieškovių gaminamam plastikui lieti. Mokslinė ir eksperimentinė veikla visada yra pagrįsta naujais sprendiniais, originaliomis koncepcijomis, interpretacijomis ir hipotezėmis. Nei vienas iš šių kriterijų ieškovių veikloje nenustatytas. Dar daugiau, plastiko sudėtinių dalių (nailono) kiekis buvo didinamas ne tam, kad būtų gautas visiškai naujas originalus sprendinys, o tam, kad būtų įvykdytas SPG užsakovo reikalavimas,     t. y. buvo vykdomas 50 cl butelių vidinio barjero savybių tobulinimo procesas, kadangi buvo patirti dujų barjero savybių nukrypimai nuo SPG reikalavimų.

58.       Lietuvos teismų praktikoje yra minėta, kad draudimo sutarties sąlygos turi būti aiškios ir visų asmenų suprantamos vienodai net ir be specialių kalbos specialistų / lingvistų išvadų. Tokio teksto neparengusiai atsakovei (sutarties teksto parengimas nėra priskiriamas ieškovėms) ir tenka sutarties sąlygų kitokio aiškinimo, nei aiškina ji, padariniai.

59.       Taigi, nagrinėjamoje dalyje, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės argumentai dėl ieškovių eksperimentinės veiklos butelių gamybos procese vykdymo yra taip pat nepagrįsti, todėl atmestini.

Dėl žalos atsitiktinumo kriterijaus

60.       Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino žalos atsitiktinumo kriterijaus. Nuo ieškovių sužinojimo apie vartotojų pretenzijas momento, t. y. 2016 m. vasario 15 d., galimai atsiradusi žala negali būti pripažinta atsitiktine, kadangi ieškovės suprato ir negalėjo nesuprasti, kad toliau gaminant produktus (nestabdant gamybos), kurių kokybės trūkumo klausimai neišspręsti, egzistuoja žalos rizika. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka, kadangi be abstrakčių pamąstymų apie žalos ne atsitiktinumą, apeliantė nepateikia jokių logiškų ir bylos medžiaga paremtų paaiškinimų kaip ieškovių tyčiniai ir sąmoningi veiksmai lėmė žalos atsiradimą ir eliminavo jos atsitiktinumo kriterijų.

61.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, kad Draudimo sutarties galiojimo laikotarpis nurodytas nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. balandžio       30 d., todėl atmestini apeliantės argumentai, jog ieškovė turėjo pareigą sustabdyti plastikinių butelių ruošinių gamybą ir tiekimą dar 2016 m. vasario mėnesį ir pranešti apeliantei apie atsiradusią žalą. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2016 m. vasario mėnesį tikėtina ieškovės neturėjo duomenų dėl potencialaus draudiminio įvykio kilimo, kadangi ne kiekvienas kliento nusiskundimas dėl produkcijos kokybės gali lemti, kad bus reiškiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo. Apeliantė savo skunde patvirtino, kad nuo pat pirmosios dienos, kuomet karbonizuotas gėrimas supilstomas į plastikinę tarą, angliarūgštės lygis taroje pradeda palaipsniui mažėti. Todėl vieno ar kito kliento nusiskundimas dėl gėrimo kokybės nebūtinai turi reikšti, kad visa partija pagaminto gėrimo ar plastikinių butelių bus pripažinta netinkama ir pardavėjas paprašys kompensuoti patirtus nuostolius, kurie nagrinėjamu atveju siekia net            1 500 000 Eur. Sutiktina su ieškovių argumentais, kad priešingas aiškinimas reikštų, jog ieškovės, nepriklausomai nuo Draudimo sutartyje įtvirtintų sąlygų, turėtų informuoti atsakovę praktiškai apie bet kurį, net ir smulkų kliento nusiskundimą, net ir žinant, kad žala nebus patirta ir nebus reiškiami jokie turtinio pobūdžio reikalavimai. Toks aiškinimas taip pat neatitiktų draudimo santykių tikslo, taip pat apsunkintų draudimo bendrovės veiklą.

62.       Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nustatė, kad Draudimo sutarties               V skyriaus 6 punkte nustatyta, kad Apdraustasis privalo nedelsdamas pranešti draudikui apie jam žinomą reikalavimą atlyginti žalą arba galimą reikalavimą atlyginti žalą, tačiau ne vėliau kaip per dvylika (12) mėnesių nuo to momento, kai apdraustasis sužinojo apie tokį reikalavimą atlyginti žalą. Draudimo sutarties V skyriaus 1 punkte numatyta, kad patyrus nuostolių, dėl kurių galima pateikti reikalavimą dėl žalos atlyginimo arba pradėti teismo procesą pagal šį draudimo liudijimą, apdraustasis privalo nedelsdamas: 1) pranešti draudikui apie tokį raštišką reikalavimą; 2) pateikti raštu visą draudiko reikalaujamą smulkesnę informaciją; 3) persiųsti draudikui visus gautus laiškus, reikalavimus, teismo proceso dokumentus, šaukimus į teismą, procesinius dokumentus ar kitus apdraustiesiems ar jų atstovui įteiktus dokumentus; 4) pranešti draudikui apie bet kokius gresiančius baudžiamuosius kaltinimus, apklausas, tyrimus mirties priežasčiai nustatyti ar teisminius procesus.

63.       Ieškovės teigia, kad pačioje Draudimo sutartyje numatyta, jog ieškovės turi teisę pranešti atsakovei apie žinomą reikalavimą atlyginti žalą arba galimą reikalavimą atlyginti žalą ne vėliau nei per 12 mėnesių, kai ieškovės sužinojo apie reikalavimą arba galimą reikalavimą atlyginti žalą. Su tokiais ieškovių argumentais galima sutikti tik iš dalies, kadangi Draudimo sutartyje yra nurodyta pareiga draudikui pranešti apie reikalavimą atlyginti žalą nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo to momento, kai apdraustasis sužinojo apie tokį reikalavimą atlyginti žalą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė 2 apie potencialų reikalavimą dėl žalos atlyginimo sužinojo 2017 m. sausio 10 d. ir apie tai informavo atsakovę 2017 m. sausio 11 d. pranešimu. Taigi, darytina išvada, kad ieškovės apie SPG pranešimą su reikalavimu atlyginti žalą nedelsiant informavo atsakovę. Kaip nustatyta iš nurodyto pranešimo turinio, nuostolis buvo pastebėtas 2016 m. gruodžio 13 d., bet ne 2016 metų vasario mėnesį. Todėl kaip aukščiau jau buvo nurodyta, 2016 metų vasario mėnesį neturėjo pareigos informuoti atsakovės apie galimus nuostolius. Kita vertus, galima sutikti su ieškovių argumentais, kad net ir sutikus su apeliantės argumentais apie tai, kad nuostoliai buvo identifikuoti 2016 metų vasario mėnesį, ieškovės negali būti laikomos praleidusiomis Draudimo sutartyje įtvirtintą terminą.

64.       Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad netinkamą plastikinių butelių ruošinių padengimą vidiniu nailono sluoksniu sąlygojo ne ieškovės 1 gaminamos produkcijos sudėties pakeitimas, bet užsikimšę naudojamos ruošinių gamybos mašinos karštojo liejimo kanalai. Kadangi ši aplinkybė nebuvo pastebėta iškarto pagaminus plastiko butelių ruošinius, jie buvo perduoti SPG mineralinio vandens išpilstymui kaip tinkami. Tikėtina, kad tokie plastiko defektai plika akimi galėtų būti ir nepastebėti, neatlikus skersinių ir išilginių pjūvių. Ieškovės procesiniuose dokumentuose paaiškino, kad gamybos mašinos karštojo liejimo kanalai ruošinių gamybos metu kemšasi, nepriklausomai nuo to, kokios sudėties preformos yra gaminamos. Su tokiais argumentais teisėjų kolegija turi pagrindo sutikti. Taip pat yra pagrindo teigti, kad dėl pakeistos plastikinių butelių ruošinių sudėties gamybos mašinos karštojo liejimo kanalai galėjo užsikimšti anksčiau nei tikėjosi ieškovės, todėl netinkamos kokybės plastiko buteliai kaip atitinkantys reikalavimus buvo perduoti SPG mineralinio vandens išpilstymui. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad byloje nenustatyti sąmoningi ir tyčiniai ieškovių veiksmai, sukeliant SPG žalą, kadangi plastiko buteliai buvo perduoti SPG naudojimui manant, kad jie yra pagaminti visiškai atitinkantys užsakovo reikalavimus.

65.       Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsakovė pagal draudimo sutarties sąlygas (V. Nuostolių nustatymas (taikomas visiems skyriams) skyrius) turėjo teisę ginčyti bet kokį reikalavimą, dalyvauti bet kokiame procese, kuriame dalyvauja apdraustoji šalis. Bylos duomenimis, ieškovės informavo atsakovę apie atliekamų tyrimų ir taikos derybų eigą, teikė visus dokumentus ir paaiškinimus. Bylos duomenys patvirtino ieškovių argumentą, kad atsakovė dėl jai pateiktos ieškovių ir SPG taikos sutarties sąlygų kokių pastabų ir prieštaravimų taikos sutarties projektui neturėjo. Taigi, darytina pagrįsta išvada, kad ieškovės taikos sutarties projektą sudarė su atsakovės žinia. Be to, visiškai nepagrįsti atsakovės argumentai, kad byloje ieškovės nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad įvykdė mokėjimus pagal taikos sutartį. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad mokėjimus ieškovės atliko taikos sutarties sąlygomis ir terminais.

66.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu šioje dalyje, todėl apeliantės skundo argumentai ir šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl (ne)tinkamai nustatytų civilinės atsakomybės sąlygų

67.       Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu šioje dalyje nurodė, kad teismas nepagrįstai teigė, jog byloje įrodytas žalos faktas ir patirtų nuostolių dydis. Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių žalos faktą bei dydį, t. y. nėra aiškus galimai nekokybiškų ruošinių skaičius; sunaikintų nekokybiškų ruošinių skaičius bei patirtų nuostolių dydis bei rūšys; taip pat neįrodyta, kad ieškovių pagaminti ruošiniai neatitiko SPG reikalavimų. Su tokiais apeliantės argumentais nėra pagrindo sutikti.

68.       Pirmiausia pabrėžtina, kad tiek apeliacinio, tiek kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra minėta, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017       29, 30 punktus). Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį, nagrinėjamų teisinių santykių esmę ir kitas svarbias aplinkybes. Bylą nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi būti formuojamas, nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-916/2018).

69.       Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 270 straipsnio    4 dalyje nustatytos pareigos motyvuoti sprendimą, pateikė savo vertinimą dėl esminių byloje esančių įrodymų ir argumentus dėl ginčo esmės. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad vien tai, jog apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir faktinių aplinkybių vertinimu, nesudaro pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė procesinį sprendimą, neatitinkantį CPK 270 straipsnio reikalavimų, padarė proceso teisės normų pažeidimus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, šalių įrodinėjimo pareigą, arba šalių teisę į teisingą teismo procesą ir teisėtą teismo sprendimą, neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, neteisingai aiškino bei taikė materialinės teisės normas.

70.       Nagrinėjamoje situacijoje pirmosios instancijos teismas konstatavo ieškovių neteisėtus veiksmus. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovės 1 netinkamų plastikinių butelių ruošinių (preformų) pagaminimą patvirtina byloje pateikti dokumentai dėl atliktų ekspertinių tyrimų: CTCPA laboratorijos tyrimas, kurio metu nustatyta, kad butelių ruošinių vidurinio sluoksnio storis labai nevienodas, o kai kuriose zonose vidurinio sluoksnio apskritai nėra, Paduvos Universiteto mokslininkų tyrimas, kurio metu nustatytos sąsajos tarp nailono bei PET įtrūkimų, ir nailono sluoksnio storio vientisumo nebuvimas, ieškovės 1 vidinio tyrimo ataskaita, kurioje padaryta išvada, kad Draudžiamasis įvykis įvyko dėl to, jog vidinis nailono sluoksnis netolygiai pasiskirsto SPG ruošinio perimetro kryptimi, kad padarė įtaką buteliukų dujų barjero CO2 sulaikymo numatyto laikymo termino savybėms, ieškovės 2 išvada dėl nekokybiškų ruošinių, pateiktų SPG. O draudžiamojo įvykio priežastis ir draudžiamojo įvykio metu atsiradusios žalos faktą bei dydį, pirmosios instancijos teismo vertinimu, patvirtina byloje pateiktos Atsakovo pasitelktų ekspertų išvados, t. y. 2017 m. gegužės 8 d. preliminari Insurance Engineering Service (IES) ataskaita Nr. 2017.2598 „Reikalavimas dėl netinkamos kokybės produktais sukeltos žalos atlyginimo Nr. CA1567“ (Preliminari ataskaita) ir 2017 m. gruodžio 15 d. IES ataskaita Nr. 2017.2598 „Reikalavimas dėl netinkamos kokybės produktais sukeltos žalos atlyginimo Nr. CA1567“ (Ataskaita), kurioms iš esmės neprieštarauja ir Ieškovų pateiktoji UAB „ROSK Consulting“ ataskaita.

71.       Nekartojant nurodytų ataskaitų ir specialistų išvadų turinio, kuris detaliai perteiktas pirmosios instancijos teismo sprendime, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nepateikė nei vieno teisiškai reikšmingo argumento, kodėl pirmosios instancijos teismas neturėjo vadovautis į bylą pateiktomis išvadomis ir ataskaitomis, kaip rašytiniais įrodymais. Ataskaitų duomenys tarpusavyje neprieštarauja, o priešingai – patvirtina tiek ieškovių neteisėtus veiksmus pagaminus plastikinių butelių ruošinius neatitinkančius SPG reikalavimų, tačiau ir sunaikintos produkcijos kiekius bei dėl to patirtus nuostolius. Be to, byloje nėra pateikta jokių duomenų, kurie galėtų paneigti ataskaitose ir ekspertų išvadose nurodytų paskaičiavimų apie sunaikintą SPG produkciją bei nustatytą žalos dydį. Taip pat nėra pagrįsti apeliantės argumentai apie tai, kad byloje nepateikta įrodymų apie tai, jog plastikinių buteliukų ruošiniai neatitiko kokybės reikalavimų. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad SPG kėlė reikalavimą, jog deguonies pralaidumo rodiklis būtų užtikrintas ne daugiau nei 0,0150 cc (pakuotei) per parą. Minėtas rodiklis gali būti užtikrintas, tik jeigu apsauginis barjeras pasiskirsto tolygiai. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad apsauginis barjeras ieškovių pagamintuose butelių ruošiniuose nebuvo paskirstytas tolygiai, todėl joms nepavyko išlaikyti prašomo deguonies pralaidumo rodiklio vienai pakuotei per parą. Sutiktina su ieškovių atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad apeliantės pozicija dėl ieškovių atliktų neteisėtų veiksmų nėra nuosekli. Kadangi iš pradžių apeliantė teigia, kad ieškovės neteisėtus veiksmus atliko ir tą padarė sąmoningai ir tyčia, dėl ko trečiajam asmeniui buvo padaryta žala (nagrinėjamu atveju nesvarbu ar trečiuoju asmeniu laikysime SPG ar Nestle), tačiau dėstydama savo argumentus dėl civilinės atsakomybės sąlygų apeliantė jau teigia, kad byloje nėra duomenų patvirtinančių, jog ieškovių pagaminta produkcija neatitiko SPG reikalavimų, tokiu būdu tarsi paneigdama jos pačios argumentus dėl ieškovių atliktų sąmoningų ir tyčinių neteisėtų veiksmų.

72.       Be to, kaip teisingai nurodė tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą, draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas (Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalis). Tačiau byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kad draudikas atliko išsamų tyrimą bei pateikė į bylą įrodymų, paneigiančių ieškovių pateiktose ataskaitose ir ekspertinėse išvadose nurodytų aplinkybių apie tai, kad ieškovės pagamino produkciją, kuri neatitiko SPG reikalavimų. Galiausiai apeliantės pasitelkti ekspertai IES nustatė, kad apdraustojo pateiktuose ruošiniuose buvo defektų ir tai yra susiję su apdraustojo gamybos procesu, todėl dėl draudžiamojo įvykio SPG buvo padaryta 900 000 Eur dydžio žala.

73.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovės su SPG sudarė taikos sutartį su apeliantės pritarimu, todėl atmestini apeliantės argumentai apie tai, kad byloje nėra nustatytas ieškovių atlygintos SPG žalos dydis, kadangi byloje esanti taikos sutartis patvirtina, kad šalių sulygta ir tarpusavio nuolaidų būdu suderėta nuostolių suma sudaro 750 000 Eur, kurią ieškovės SPG atlygino 2017 m. gruodžio 7 d.

74.       Teisėjų kolegija, apibendrindama argumentus, visiškai sutinka su skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad draudžiamasis įvykis, kaip viena iš sąlygų vykdyti civilinės atsakomybės sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, yra įrodytas, o apeliacinio skundo argumentai kitokio vertinimo nesuponuoja, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai priteisė iš apeliantės 740 000 Eur dydžio draudimo išmoką, atsižvelgiant į Draudimo sutartyje nurodytą 10 000 Eur išskaitą. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

75.       Apeliantė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės skundas yra atmestas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, apeliantė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

76.       Ieškovės RETAL France S.A.R.L. ir UAB „RETAL Lithuania“ pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame prašė iš apeliantės AIG Europe Limited (veikiančios per Suomijos filialą) priteisti 3 542,50 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidas advokatų teisinei pagalbai apmokėti. Pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus.

77.       CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą, maksimalus priteisiamas užmokestis už advokato teikiamą pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą nagrinėjamu atveju sudaro 1 795,30 Eur sumą. Teisėjų kolegija įvertindama tai, kad apeliantės skundas yra atmestas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, bei į tai, kad ieškovių patirtos bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodomą dydį sprendžia, kad ieškovėms iš apeliantės priteistina   1 795,30 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Dėl bylos procesinės baigties

78.       Teisėjų kolegija pažymi, kad įvertinus pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžiama, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei proceso teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą teismo sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės AIG Europe Limited, veikiančios per Suomijos filialą (juridinio asmens kodas 2488582 7) 1 795,30 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus devyniasdešimt penkis eurus ir trisdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ieškovių RETAL France S.A.R.L. (juridinio asmens kodas 40984742300038) ir uždarosios akcinės bendrovės „RETAL Lithuania“ (juridinio asmens kodas 122148547) naudai.

Teisėjai                        Kazys Kailiūnas

                Gintaras Pečiulis

                        Antanas Rudzinskas