Civilinė byla Nr. e2-307-407/2025
Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00110-2024-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.1; 3.4.5.2. (s)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. kovo 4 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens AS „Citadele banka“ Lietuvos filialo atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2025 m. sausio 27 d. nutarties, kuria žemės ūkio bendrovei „AUGA Gustoniai“ iškelta restruktūrizavimo byla.
Teismas
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Agrotechnikos centras“ kreipėsi į teismą, be kita ko, prašydama iškelti restruktūrizavimo bylą žemės ūkio bendrovei (toliau – ŽŪB) „AUGA Gustoniai“. Nurodė, kad ji yra ŽŪB „AUGA Gustoniai“ kreditorė, turinti pradelstą ir neginčijamą 96 668,61 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Pareiškėja įvykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) 9 straipsnyje nustatytus reikalavimus – informavo skolininkę apie neįvykdytą prievolę ir įspėjo, kad kreipsis dėl nemokumo bylos iškėlimo.
2. Pareiškime pažymėjo, kad tiek pareiškėja, tiek bendrovė yra AUGA Group, AB valdomos įmonės. Bendrovės pagrindinė veikla – grūdinių kultūrų auginimas, kombinuotų pašarų gamyba bei kitų rūšių pašarų gamyba (šienas, šienainis, silosas ir kt.), žemės dirbimo, sėjos, pasėlių priežiūros, derliaus nuėmimo, transportavimo, vandens ir elektros tiekimo ir kitos paslaugos. Pareiškėjos teigimu, egzistuoja visos restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygos ŽŪB „AUGA Gustoniai“.
3. ŽŪB „AUGA Gustoniai“ su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo sutiko.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Panevėžio apygardos teismas 2025 m. sausio 27 d. nutartimi, be kita ko, iškėlė restruktūrizavimo bylą ŽŪB „AUGA Gustoniai“.
5. Teismas nurodė, kad pareiškėja UAB „Agrotechnikos centras“ turi teisę kreiptis į teismą dėl nemokumo (restruktūrizavimo) bylos iškėlimo, nes yra bendrovės kreditorė 96 668,60 Eur, prievolės įvykdymo terminas suėjęs ir viršija 10 Vyriausybės patvirtintų minimalių mėnesinių algų (MMA). Teismas sprendė, kad buvo laikytasi JANĮ 9 straipsnyje įtvirtintos išankstinės ginčų dėl nemokumo bylos inicijavimo įmonei nagrinėjimo ne teisme tvarkos.
6. Teismas nustatė, kad atsakovė ŽŪB „AUGA Gustoniai“ Juridinių asmenų registre įregistruota 1992 m. gruodžio 9 d., jos vadovas yra Benas Gaušys, dalyviai – UAB „AVG Investment“ (99,72 proc.), kiti juridiniai asmenys (0,28 proc). Atsakovės ŽŪB „AUGA Gustoniai“ yra AUGA group, AB patronuojama bendrovė, veikianti žemės ūkio srityje, kurios pagrindinė veikla yra grūdinių kultūrų auginimas ir pardavimas, pašarų gamyba, žemės dirbimo, sėjos, pasėlių priežiūros, transportavimo ir kitos paslaugos.
7. Teismas, įvertinęs bendrovės 2024 m. spalio 31 d. balansą, nurodė, kad ŽŪB „AUGA Gustoniai“ į balansą įrašyto turto vertė yra 4 564 926 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai kreditoriams sudaro 3 405 234 Eur, taigi sprendė, jog bendrovės įsipareigojimai neviršija jos turto vertės. Bendrovė neturi įsiskolinimų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – VMI), o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV) skolinga 191,43 Eur, kurie nagrinėjamos bylos kontekste nėra reikšmingi.
8. Teismas nurodė, kad, remiantis byloje esančia informacija, bendrovės finansiniai sunkumai atsirado dėl augančių gamybos kaštų, darbuotojų atlyginimų, dėl sumažėjusio darbo efektyvumo ir konkurencingumo, dėl COVID-19 pandemijos ir karo Ukrainoje. Bendrovės finansinius sunkumus lemia visos AUGA grupės narių pablogėjusi finansinė padėtis. Teismas pažymėjo, kad Bendrovė dėl apyvartinių lėšų trūkumo minėtų kreditorių reikalavimų šiuo metu įvykdyti negali, susiduria su laikinais finansiniais sunkumais, todėl atitinka pirmąją sąlygą restruktūrizavimo bylos iškėlimui.
9. Teismas iš restruktūrizavimo plano projekto nustatė, kad bendrovės nemokumo priežastys susijusios su tuo, kad dėl įmonių grupės dalyvavimo ekologinėje gamyboje ji negavo virš 11 mln. Eur pajamų, dėl COVID-19 pandemijos ir karo Ukrainoje sutriko įprastas ekonomikos ciklas, reikšmingai pakilo infliacija ir energetikos kainos, o išaugusios ekologinių trąšų, sėklų, kuro, energetinių išteklių kainos padidino pardavimo savikainą, kuri nuo 2018 metų iki 2023 m. padidėjo apie 25 mln. Eur. Be to, pagal bylos duomenis, bendrovė patyrė finansinius sunkumus ir dėl to, kad ji perėjo į konvencinę žemdirbystę, dėl to patyrė apie 4 mln. Eur papildomų kaštų dėl žemės apdirbimo, negavo ekologinių išmokų už 2023 metus. Bendrovės veikla yra susijusi su kitų AUGA gruop įmonių veikla, o jos visos patyrė finansinių sunkumų, nebepajėgė viena kitos finansuoti. Pagal pateiktus duomenis, bendrovė vykdo veiklą ir gauna pajamas: 2021 metais gavo 182 070 Eur pajamų; 2022 metais – 631 918 Eur pajamų, 2023 metais – 123 168 Eur pajamų, iki 2024 m. birželio 30 d. – 163 799 Eur pajamų.
10. Nustatyta, kad bendrovė nėra nutraukusi sutartinių santykių su kitais ūkio subjektais, turi vykdytinų sutarčių, iš kurių 2025 metais planuoja gauti virš 1 300 000 Eur pajamų. Remiantis restruktūrizavimo plano projekte nurodytais duomenimis, 2024 m. rugsėjo 30 d. bendrovės gautinos sumos sudarė 2 451 472,81 Eur, ji turi 1 217 564 Eur vertės ilgalaikį turtą (pastatų ir statinių, žemės, mašinų ir įrenginių, transporto priemonių, kitos įrangos), 90 069,28 Eur vertės trumpalaikį turtą (sėklos, trąšos ir kitas turtas), kurie galės būti naudojami ūkinėje komercinėje veikloje. Tai sudaro pagrindą vertinti, kad bendrovė turi priemonių vykdyti ūkinę komercinę veiklą ir ją vykdo, gauna iš jos pajamas ir per restruktūrizavimo procesą planuoja sugeneruoti grynojo pelno sumą, kuri būtų skirta įsipareigojimams vykdyti.
11. Bendrovė moka mokesčius ir kitas privalomas įmokas, neturi įsiskolinimų VSDFV biudžetui. Nors bendrovė šiuo metu turi 1 darbuotoją, tačiau restruktūrizavimo plano projekte nurodyta, kad ji restruktūrizavimo laikotarpiu planuoja pasitelkti kitų AUGA grupės įmonių žemės ūkio paslaugas ir kad toks sprendimas priimtas dėl veiklos kaštų optimizavimo ir veiklos sezoniškumo. Todėl nei trečiojo asmens banko pateiktais, nei kitais duomenimis nepaneigta, kad bendrovė gali stabilizuoti veiklą ir užtikrinti veiklos tęstinumą, o tai sudaro pagrindą pagrįstai manyti, kad bendrovės siekis palaipsniui atsiskaityti su kreditoriais ir įveikti laikinus sunkumus gali būti sėkmingas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas (toliau – ir Bankas) atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2025 m. sausio 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti prašymą iškelti restruktūrizavimo bylą ŽŪB „AUGA Gustoniai“. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
12.1. Visi AUGA grupės dukterinių įmonių restruktūrizavimo procesai buvo inicijuoti nesąžiningai: AUGA grupės bendrovės neinformavo savo kreditorių apie planuojamą nemokumą (visos 7 bendrovės), o tos pačios įmonės grupės kėlė restruktūrizavimo procesus viena kita, taip nepaisydamos JANĮ 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų.
12.2. Bankas yra visų 7 AUGA grupės bendrovių kreditorius, kurio reikalavimai, be kita ko, yra užtikrinti susitarimu pagal Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymą (toliau – FUSĮ). Tačiau nei Bankas, nei bet kuris kitas kreditorius nebuvo informuotas, nebuvo sudaryta galimybė pasisakyti dėl restruktūrizavimo proceso. Toks, iš esmės to paties galutinio naudos gavėjo bendrovių, kuriose lemiamą įtaką turi AUGA group, AB, elgesys neinformuojant kreditorių, yra nemokumo proceso imitacija ir neatitinka nei JANĮ numatyto reguliavimo, nei nemokumo proceso principų, nei teisingo ir sąžiningo teisių įgyvendinimo ir tokių asmenų teises turi būti atsisakyta ginti. Pareiškėja ir atsakovė yra susiję asmenys, kontroliuojami to paties asmens, todėl negalima naudotis JANĮ 9 straipsnyje numatyta procedūra, o turėjo būti taikoma JANĮ 8 straipsnyje numatyta tvarka. Pareiškėja ir atsakovė piktnaudžiavo savo teisėmis, todėl jų teises turėjo būti atsisakyta ginti.
12.3. Teismas visiškai nenagrinėjo Banko procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų, todėl buvo pažeista konstitucinė teisė būti išklausytam. Nutartis laikytina nemotyvuota.
12.4. Teismas visiškai nepasisakė, ar pareiškėja turi locus standi teisę inicijuoti nemokumo procesą (netikrino, ar pareiškėja yra bent potenciali kreditorė; ar tinkamai įvykdyta ikiteisminė pranešimo procedūra. Byloje nėra sutarties ar kitų įrodymų, leidžiančių teigti, kad pareiškėja yra bendrovės kreditorė. Vien išrašytų sąskaitų nepakanka finansiniam reikalavimui pagrįsti.
12.5. Atsakovės kreditorių ir debitorių sąrašai neatitinka teisės aktų reikalavimų bei realių faktinių aplinkybių. Restruktūrizavimo plano projekte nurodyta, kad įsipareigojimai kreditoriams sudaro 3 755 814,30 Eur, atsakovės pateiktame kreditorių sąraše – tik 1 232 332,23 Eur (nenurodytas Bankas), balanse nurodytos mokėtinos sumos – 3 405 234 Eur. Banko reikalavimas (apie 1,405 mln. Eur) nėra atspindėtas kreditorių sąraše. Restruktūrizavimo plano projekte nurodoma, kad debitorių įsipareigojimai (gautinos sumos) sudaro 2 451 472,81 Eur (pirkėjų skolos – 2 356 586,43 Eur), balanse gautinos sumos 2 365 427 Eur, atsakovės pateiktame debitorių sąraše – 2 195 649,03 Eur. Iš esmės visi rodikliai nurodyti restruktūrizavimo plano projekte ir kituose dokumentuose (balanse, pelno (nuostolių) ataskaitoje, kreditorių ir debitorių sąrašuose) skiriasi ir, tikėtina, neatitinka tikrovės bei kelia abejonių dėl tokių dokumentų patikimumo. Teismas tokių grubių neatitikimų nagrinėdamas bylą nepastebėjo.
12.6. Atsakovė yra nemoki ir negyvybinga. Teismas netinkamai vertino atsakovės mokumą. Teismas nevertino, kad didelę dalį atsakovės turto sudaro debitoriniai įsipareigojimai (gautinos sumos), kurios neturėtų būti vertinamos ir turėtų būti išminusuojamos, kadangi šios sumos gautinos iš grupės bendrovių, kurios taip pat yra restruktūrizuojamos. Taigi atsakovės turtas po šios korekcijos sudaro 2 199 499 Eur. Pagal atsakovės balansą mokėtinos sumos (3 405 234 Eur) viršija atsakovės turimą turtą. Vien dėl to teismas turėjo padaryti išvadą, kad atsakovė yra nemoki.
12.7. Esminis turtas yra finansinis turtas, kurio vertė nurodyta 207 046 Eur, yra įmonės grupių akcijos. Tačiau AUGA grupės įmonės siekia restruktūrizavimo, t. y. nemokumo procedūros. Atsakovė nepateikia informacijos, kokių bendrovių akcijos ir kokiu būdu jos yra įvertintos, tačiau, atsižvelgiant į turimą informaciją, tokios akcijos turėtų būti įvertintos 0 (kaip nemokių) arba pagal nominalią vertę.
12.8. Teismas byloje mechaniškai nustatė, kad atsakovė, turinti 1 darbuotoją ir milijonus įsipareigojimų, yra gyvybinga.
12.9. Atsakovė 2023 metais dirbo nuostolingai, 2024 metais per pirmuosius 10 mėnesių gavo 257 443 Eur pelno. Jeigu atsakovė savo bendrąjį pelną skirtų ne darbo užmokesčiui, mokesčiams ar bet kokioms kitoms sąnaudoms, atsakovei prireiktų dešimčių metų atsiskaityti su kreditoriais. Tai, kad atsakovė vykdo nuostolingą veiklą, ar veiklą, kuri netgi ir generuotų tam tikrą pelną, negalima laikyti, kad, atsižvelgiant į įsipareigojimų dydį, atsakovė su 1 darbuotoju yra gyvybinga.
12.10. Atsakovė nurodo, kad einamųjų mokėjimų poreikis galėtų siekti 593 107 Eur (prašoma patvirtinti 400 000 Eur per mėnesį einamųjų mokėjimų). Tokiu būdu atsakovė planuoja išlaidų 4 800 000 Eur (per metus), nors jos planuojamos pajamos yra apie 1,6 mln. Eur. Atsakovė siekia išleisti trigubai daugiau nei gauti pajamų. Tokios sumos, atsižvelgiant į įsipareigojimų dydį, nerodo atsakovės gyvybingumo.
12.11. Banko reikalavimai yra užtikrinti finansinio užtikrinimo susitarimais pagal FUSĮ. Taigi Bankas, kuriam yra įkeistos atsakovės sąskaitoje esančios lėšos, galės įgyvendinti ir įvykdyti savo reikalavimą, t. y. skirtingai nei restruktūrizavimo plano projekte, Banko prievolės nebus atidėtos restruktūrizavimo procese.
12.12. Nė vienas iš restruktūrizavimo plano projekte nurodytų tikslų nėra įmanomas: neįmanoma susigrąžinti iš debitorių sumas (didžioji dalis įmonės skolininkių yra tos pačios grupės bendrovės, kurioms siekiama iškelti restruktūrizavimo arba bankroto bylas), neįmanoma apsaugoti turto nuo priverstinio realizavimo (Bankas turi teisę į bendrovės lėšas sąskaitoje pagal FUSĮ), neįmanoma atstatyti apyvartinių lėšų (atsakovė planuoja gauti iki 1,6 mln. Eur pajamų, tačiau siekia pasitvirtinti kelis kartus didesnius einamuosius mokėjimus).
12.13. JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 12 punktas numato, kad plane nurodomas kreditorių reikalavimų tenkinimo galimybių vertine išraiška palyginimas juridinio asmens restruktūrizavimo ir bankroto atvejais. Atsakovė nurodo, kad restruktūrizavimo atveju visi 4 281 649 Eur dydžio kreditorių reikalavimai bus padengti, nors atsakovė nurodo, kad restruktūrizavimo atveju bus patenkinta 4 477 580 Eur reikalavimų. Bankroto atveju kreditorių reikalavimai padidėja apytikriai 10 mln. Eur (iki 14 473 150 Eur). Nėra pateikiamas paaiškinimas, kodėl restruktūrizavimo atveju atsakovė turėtų padengti daugiau reikalavimų. Nurodyta, kad bankroto atveju bus dengiama tik 17 proc. (realistiniu variantu) ir 6 proc. (pesimistiniu variantu) hipotekos reikalavimų, o kitų kreditorių reikalavimai nebūtų patenkinami visiškai.
12.14. JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 13 punktas numato, kad turi būti nurodytas numatytų priemonių ekonominio ir teisinio pagrįstumo vertinimas, apimantis pagrindimą, kad šios priemonės leis juridiniam asmeniui įveikti finansinius sunkumus, išsaugoti gyvybingumą ir išvengti bankroto. Tokių duomenų restruktūrizavimo plano projekte numatyta nėra. Taigi tai yra sąlyga atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą.
12.15. Restruktūrizavimo plano projekte numatyta, kad kreditoriams bus 100 proc. patenkinti reikalavimai restruktūrizavimo metu, likusi suma bus grąžinta refinansuojant. Šį rodiklį atsakovė planuoja pasiekti padidindama pajamas 5,3 proc. ir gauti apie 200 000 Eur pelno kasmet. Atsakovė turi tik 1 darbuotoją, todėl nėra aišku, kaip bendrovė planuoja vykdyti veiklą ir gauti pajamas.
12.16. Hipotekos kreditorius (Bankas) nepritaria restruktūrizavimo procesui.
13. Suinteresuotas asmuo ŽŪB „AUGA Gustoniai“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2025 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais atskirtimais:
13.1. Apeliantė tiesiog siekia prioritetiškai patenkinti savo reikalavimą, net jeigu tai reikštų bendrovės žlugimą. Nepaisydama teismo jau pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, JANĮ 19 straipsnio 5 dalies, teismo papildomai taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir to, kad yra būtina išsaugoti bendrovės status quo (padėtis, kuri yra) padėtį, taip pat nepažeisti ir nepakenkti kitų bedrovės kreditorių interesams, Bankas pasinaudojo sutartyje su bendrove numatyta nuostata ir jau po laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo nurašė reikšmingas piniginių lėšų sumas – 273 235,39 Eur.
13.2. Bankas buvo išklausytas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Bankas pateikė atsiliepimą 2025 m. sausio 16 d., teismas nutartyje ne vieną kartą referavo į Banko argumentaciją jai nepritardamas.
13.3. Pareiškėja tinkamai inicijavo restruktūrizavimo procesą. Nėra draudžiama susijusiems asmenims kelti vienas kitam restruktūrizavimo bylą; JANĮ 3 straipsnio 2 punktas įtvirtina kreditorių lygiateisiškumo principą. Be to, apie inicijuotas nemokumo procedūras per NASDAQ (angl. National Association of Securities Dealers Automated Quotations; vertybinių popierių birža) buvo paskelbta dar 2024 m. gruodžio 6 d. viešai. Nėra abejonių, kad Bankas, kaip profesionalus rinkos dalyvis, stebi viešus pranešimus, seka informaciją ir apie pradėtą procesą žinojo, pranešimą matė.
13.4. Tai, kad sąskaitos faktūros, taip pat ir pareiškėjos reikalavimas yra pagrįstas, galima spręsti iš to, jog bendrovė pripažįsta reikalavimą, sąskaitos faktūros yra pasirašytos; pareiškėja realiai teikia, o Bendrovė turi poreikį prekėms (paslaugoms) pagal sąskaitas faktūras. Be to, restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje kreditoriaus reikalavimai vertinami tik preliminariai.
13.5. Restruktūrizavimo plano projekto ir finansinių dokumentų duomenys skiriasi, nes yra kintantys. Kreditoriaus (debitoriaus) reikalavimas, kaip ir visas kreditorių (debitorių) sąrašas, yra gyvas – bendrovė vykdo veiklą, dengia dalį reikalavimų, atsiranda nauji reikalavimai, nevėluojami reikalavimai tampa vėluojančiais reikalavimais ir pan. Restruktūrizavimo plano projektas parengtas 2024 m. gruodžio 20 d., kreditorių ir debitorių sąrašai – 2024 m. lapkričio 28 d., o bendrovės balansas – 2024 m. spalio 31 d., todėl natūralu, jog duomenys skiriasi. Tačiau tai restruktūrizavimo bylos iškėlimui įtakos nedaro, nes bet kuriuo atveju duomenys indikuoja bendrovės nemokumą.
13.6. Bendrovė yra gyvybinga. Bendrovės įsipareigojimai neviršija bendrovės turto, bendrovė vykdo mokestines prievoles, bendrovė turi reikiamą turtą ir įrangą veiklai vykdyti – žemės, pastatų ir statinių, mašinų ir įrengimų, transporto priemonių, kitos įrangos ir prietaisų, įrankių, trąšų, degalų ir tepalų, organinių trąšų ir kt. Nepaisant to, kad bendrovė turi 1 darbuotoją, bendrovės restruktūrizavimo plano projekte nurodyta, kad bendrovė kaip žmogiškuosius resursus veiklai vykdyti restruktūrizavimo laikotarpiu planuoja pasitelkti kitų grupės įmonių žemės ūkio paslaugas. Toks sprendimas priimtas dėl veiklos kaštų optimizavimo. Bendrovė nėra nutraukusi sutarčių su klientais. Be to, vertinant bendrovės gyvybingumą, būtina įvertinti ne tik išimtinai finansinius rodiklius, bet ir bendrovės per daugiau kaip 30 metų sukauptą verslo vykdymo patirtį, išvystytas verslo praktikas, prekių ženklą, žinomumą, galimybes ir kt. aspektus.
13.7. Pelno (nuostolių) ataskaitose užfiksuoti bendrovės finansiniai rezultatai iš esmės neatspindi tikrojo bendrovės veiklos efektyvumo. Kreditoriams svarbus ne absoliutus pelno dydis, tačiau tai, kaip jis generuoja pinigų srautus, reikalingus įsipareigojimams vykdyti. Bendrovės istoriniai veiklos rezultatai rodo, kad EBITDA visada buvo teigiama, tai rodo, jog Bendrovė sugebėjo efektyvinti veiklą, mažinti neigiamus pinigų srautus ir jau šiais metais generuojami teigiami pinigų srautai. Tai parodo, kad restruktūrizavimo plano projekte aprašytas veiklos modelio keitimas bei valdomų žemės plotų optimizavimas davė apčiuopiamus teigiamus rezultatus, o tai patvirtina bendrovės gyvybingumą bei restruktūrizavimo proceso perspektyvumą.
13.8. Bendrovė pateikė įrodymus, iš kurių matyti jos turimų debitorinių įsiskolinimų dydis, kilmė. Be to, absoliuti didžioji gautinų sumų dalis yra ne iš grupės įmonių arba iš grupės monių, kurioms, nėra inicijuojamas joks restruktūrizavimo procesas. Priešingai, šios skolos yra realios bei gali būti atgautos, todėl pagrįstai apskaitytos (o ne nurašytos). Bankas nagrinėjamu atveju nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad ginčo debitorinius įsiskolinimus susigrąžinti nėra realu.
13.9. Įmonės, kurių akcijas turi Bendrovė, nėra ne tik bankrutuojančios, bet nėra ir restruktūrizuojamos. Taigi, įmonės yra gyvybingos ir mokios. Tuo tarpu Grupės įmonės, kurios yra restruktūrizuojamos ir kurių akcijų turi Bendrovė, taip pat yra gyvybingos – vykdo ūkinę komercinę veiklą, turi turto, know–how, debitorių reikalavimų, o būtent per tai ir atsispindi grupės įmonių akcijų vertė. Todėl nėra jokio pagrindo laikyti, kad bendrovės turimos akcijos yra 0 Eur vertės.
13.10. Prašant tvirtinti einamuosius mokėjimus buvo nurodyta bendra maksimali suma, kuri gali būti reikalinga per kalendorinį mėnesį. Tai nereiškia, kad tokia suma bus išleidžiama kiekvieną mėnesį. Tam bendrovė į bylą pateikė einamųjų mokėjimų pažymą, iš kurios matyti, kad skirtingais mėnesiais einamiesiems mokėjimams yra reikalingos skirtingos sumos, o tai lemia būtent bendrovės veiklos specifika, sezoniškumas
13.11. Bendrovės restruktūrizavimo tikslai yra įgyvendinami: didžioji dalis bendrovės debitorių nėra restruktūrizuojami, taigi skolas atgauti yra realu, taip pat bendrovė planuoja trumpalaikių skolų refinansavimą.
13.12. Bendrovė nurodė ne vieną veiklos pertvarkymo priemonę, lemsiančią efektyvesnį veiklos vykdymą ir didesnių piniginių srautų generavimą. Bendrovė ketina pasinaudoti kreditorių pagalba, jiems atidedant mokėjimus restruktūrizavimo plane numatytais terminais, o tai taip pat yra papildoma finansinių sunkumų suvaldymo priemonė. Bankas nepateikia visiškai jokių argumentų, jog šios priemonės nepadės bendrovei įveikti finansinių sunkumų.
13.13. Banko nepritarimas bendrovės restruktūrizavimui parodo banko piktavališkumą ir nenorą bendradarbiauti, tačiau savaime nesudaro pagrindo nekelti bendrovei restruktūrizavimo bylos.
Teismas
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
15. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nenustatytas pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas.
16. Apeliacijos dalykas yra Panevėžio apygardos teismo 2025 m. sausio 27 d. nutarties, kuria ŽŪB „AUGA Gustoniai“ iškelta restruktūrizavimo byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Restruktūrizavimo proceso ypatumai, kai restruktūrizuojama įmonių grupės bendrovė
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad yra sprendžiamas įmonės, kuri yra įmonių grupės AUGA dalis bei priklauso nuo patronuojančios bendrovės AUGA group, AB, restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimas.
18. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ) įmonių grupės sąvoka nėra pateikiama, tačiau įtvirtinti patronuojančios ir dukterinės (patronuojamos) bendrovės apibrėžimai (ABĮ 5 straipsnis), leidžiantys teigti, kad ABĮ pripažįsta tam tikrą juridinių asmenų priklausomybę vienas nuo kito. Įmonės grupės identifikavimas ABĮ iš esmės apibrėžtas per kontrolės kriterijų: kontrolė, kuri gali būti tiesioginė ir netiesioginė, apibrėžiama per balsų daugumos įmonėje turėjimą, teisę rinkti įmonės vadovą, daugumą valdymo ar priežiūros organo narių, teisę spręsti kaip panaudoti daugiau kaip pusę tos įmonės dalyvių balsų pagal sutartis su kitais įmonės dalyviais. Tačiau nei ABĮ, nei Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK), nei JANĮ nėra įtvirtinti jokie patronuojančios (motininės) įmonės ar įmonių grupės teisinio reguliavimo ypatumai.
19. Įmonių grupę identifikuoja du požymiai – grupės narių pliuralizmas ir įmones siejantys kontrolės ar vieningo valdymo ryšiai. Šie požymiai lemia, kad įmonių grupių reguliavimas įvairiose šalyse gali būti paremtas viena iš dviejų doktrinų: 1) grupės įmonių atskirumo doktrina ir 2) vieno verslo subjekto doktrina (UNCITRAL. Legislative Guide On Insolvency Law. Part III: Treatment of Enterprise Groups in Insolvency. New York, 2012, p. 16). Pati įmonių grupė, būdama verslo organizacijos forma, nėra teisės subjektas nė vienoje teisinėje sistemoje (Papijanc, V. Įmonių grupės teisinio reguliavimo aspektai: samprata ir požymiai. Jurisprudencija, 2007 Nr. 4 (94), p. 82).
20. Teisės doktrinoje pažymima, kad įmonių grupė kaip struktūra gali įgyti įvairias formas: grupės gali būti labai didelės (100 ir daugiau įmonių grupėje) arba labai mažos (sudarytos tik iš dviejų įmonių); jos gali būti pakankamai savarankiškos arba glaudžiai susijusios, gali turėti vertikalią arba horizontalią struktūrą, o kai kuriais atvejais – abiejų derinį. Atskiro juridinio asmens nemokumas nebūtinai turi įtakos kitų grupės narių mokumui. Tačiau, priklausomai nuo grupės struktūros, vieno grupės nario nemokumas gali sukelti „domino efektą“: vienos įmonės grupės nemokumas gali lemti visos įmonių grupės nemokumą (Schmidt, J. Corporate groups. Iš Research Handbook on Corporate Restrukcturing. Cheltenham, Northampton: Edward Elgar, 2021, p. 214–227).
21. Teisės doktrinoje išskiriama keletas priemonių, skirtų įmonių grupės mokumo problemoms spręsti; šios priemonės skiriasi savo intensyvumu ir požiūriu į įmonių grupės mokumo problemas: 1) esminė konsolidacija, reiškianti, kad, sprendžiant įmonės grupės mokumo problemas, visos grupės įmonių turtas ir įsipareigojimai yra sujungiami, konsoliduojami; tokia tvarka įtvirtinta, pavyzdžiui, Australijoje. Kitose šalyse, pavyzdžiui, JAV, esminė konsolidacija yra išvystyta teismų praktikoje. JAV teismai gali savo nuožiūra konsoliduoti atskirus juridinius subjektus arba jų turtą. Teisės doktrinoje pažymima, kad esminė konsolidacija gali būti taikoma tik esant labai išimtinėms aplinkybėms, o būtent, kai grupės narių turtas ar įsipareigojimai yra itin persipynę ir turto bei nuosavybės santykio neįmanoma nustatyti per protingą laiką proporcingomis išlaidomis. Esminė konsolidacija paneigia juridinio asmens atskirumą ir savarankiškumą bei ribotą atsakomybę, todėl ši priemonė teisės moksle yra kritikuojama, o praktikoje – vengiama (kritiškas požiūris išsakomas UNCITRAL dokumentuose, esminės konsolidacijos principų atsisakė Europos Sąjungos teisės aktų leidėjas ir Vokietija); 2) procedūrų konsolidavimas, reiškiantis, kad įvairių grupės narių bankroto bylos yra sujungiamos į vieną procedūrą (t. y. konsoliduojama tik procedūra, o ne turtas); 3) procedūrų koordinavimas, kuris pasireiškia tik procedūrų derinimu; grupės narių turtas ir įsipareigojimai lieka atskiri, tačiau įvairia forma gali būti koordinuojamos procedūros, pavyzdžiui, įmonių grupės nemokumo bylos kontrolė gali būti pavesta koordinuoti vienam teismui, gali būti skiriamas specialus koordinatorius, sudaromas koordinavimo planas, skiriamas vienas nemokumo specialistas visose grupės narių bankroto bylose, gali būti sutelkiamas ir organizuojamas nemokumo bylų forumas, galiausiai, pripažįstamas ir neformalus bendradarbiavimas tarp nemokumo specialistų ir susijusių teismų. Tai mažiausiai invazinė priemonė įmonių grupės mokumo problemoms spręsti ir nemokumo procesui organizuoti (Schmidt, J. Corporate groups. Iš Research Handbook on Corporate Restrukcturing. Cheltenham, Northampton: Edward Elgar, 2021, p. 214–227).
22. CK įtvirtinta, kad kiekvienas juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme (CK 2.33 straipsnio 1 dalis), taigi pripažįstamas kiekvieno juridinio asmens atskirumas ir subjektiškumas. Lietuvos teisėje laikomasi nuostatos, kad Lietuvos civilinėje teisėje įmonių grupių reguliavimas yra paremtas grupės įmonių atskirumo doktrina, kuri reiškia, kad visos grupės įmonės yra laikomos savarankiškais juridiniais asmenimis (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-380-330/2023 21–25 punktus). Įmonių grupė neturi juridinio asmens statuso, todėl esminio konsolidavimo taisyklės ir įmonių grupės nemokumas kaip toks neatitiktų Lietuvoje įtvirtintos juridinio asmens sampratos. Tačiau, jeigu yra sprendžiama dėl įmonės, kuri priklauso įmonių grupei, restruktūrizavimo, tikslinga taikyti procedūrų koordinavimo principus nagrinėjant bylas dėl įmonių, kurios priklauso įmonei grupei, restruktūrizavimo.
Dėl restruktūrizavimo proceso inicijavimo ir procesinių bylos nagrinėjimo aspektų
23. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad restruktūrizavimo byla buvo inicijuota nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos. Apeliantės teigimu, dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo kreipėsi kreditorė, kuri yra susijusi su ŽŪB „AUGA Gustoniai“, tokiu būdu buvo inicijuotos restruktūrizavimo bylos visoms AUGA grupės įmonėms, siekiant išvengti privalomų ikiteisminių JANĮ 8 straipsnyje nustatytų procedūrų, pagal kurias apie pradedamą nemokumo procedūrą privaloma informuoti visus kreditorius. Taigi, apeliantės teigimu, nebuvo laikytasi privalomos ikiteisminės JANĮ 8 straipsnyje nustatytos tvarkos, todėl restruktūrizavimo byla iškelta neteisėtai. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais sutinka iš dalies.
24. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad tiek restruktūrizavimo, tiek bankroto proceso inicijavimą reglamentuoja JANĮ 8 ir 9 straipsnio normos, atskirai neišskirdamos taisyklių, kurios būtų taikomos tik bankroto ar tik restruktūrizavimo procesui inicijuoti. Taigi nemokumo procesui, t. y. tiek bankroto, tiek restruktūrizavimo procesui inicijuoti taikomos abiem procesams bendrą tvarką (JANĮ 2 straipsnio 23 dalis) įtvirtinančios taisyklės, kurios skiriasi tik priklausomai nuo to, ar nemokumo procesą inicijuoti ketina pats juridinis asmuo (JANĮ 8 straipsnis), ar jo kreditorius (JANĮ 9 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-245-467/2024, 2024 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-404-407/2024 ir kt.).
25. JANĮ 8–9 straipsniuose įtvirtinta nemokumo (restruktūrizavimo) procese taikoma privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka. Asmuo, siekdamas tinkamai realizuoti teisę kreiptis į teismą dėl nemokumo proceso pradėjimo, turi griežtai laikytis ikiteisminės tvarkos įgyvendinimo sąlygų (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020, 16 punktas).
26. JANĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas informuoti kreditorius reiškia, jog įstatyme nustatyta tvarka turi būti informuojami visi kreditoriai, nepriklausomai nuo jų turimų finansinių reikalavimų dydžių, be to, toks įstatymo reikalavimas yra imperatyvus (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-245-467/2024, 28 punktas). Tokiu būdu įstatymų leidėjas sudaro galimybes skolininkui ir kreditoriui išspręsti nemokumo problemas neiškeliant nemokumo bylos teisme, skatina ieškoti juridinio asmens finansinę būklę gerinančių sprendimų ne teismo tvarka. Tinkamai pasinaudojus šia ikiteismine nemokumo ginčų sprendimų stadija atsiranda teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylos iškėlimo (JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1033-407/2020, 17 punktas).
27. Jeigu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo kreipiasi kreditorius, jis apie ketinamą inicijuoti restruktūrizavimo bylą praneša tik skolininkui (JANĮ 9 straipsnio 1 dalis); restruktūrizavimo bylos inicijavimo stadijoje nėra keliamas įpareigojimas apie tai pranešti visiems kreditoriams. JANĮ parengiamuosiuose dokumentuose pažymėta, kad, jei restruktūrizavimo procesą inicijuoja kreditoriai, tokiu būdu neskatinama ieškoti kitų juridinio asmens finansinę būklę gerinančių sprendimų ne teismo tvarka (Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. spalio 23 d. Aiškinamasis raštas Nr. XIIIP-2780 dėl įstatymų projektų Reg. Nr. XIIIP-2777- XIIIP-2789).
28. JANĮ 8 ir 9 straipsniuose įtvirtintos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos nesilaikymas nulemia teisinius padarinius, įtvirtintus CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte – jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, teismas ieškinį atsisako priimti (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1384-450/2021).
29. Europos Komisijos sudaryta ekspertų grupė, sudaryta tam, kad pateiktų rekomendacijas dėl šiuolaikiškos Europos Sąjungos bendrovių teisinio reguliavimo sistemos, pažymėjo, jog įmonių grupė kaip darinys yra ekonomiškai pagrįstas ir iš esmės nereikalingi savarankiški teisės aktai, reguliuojantys įmonių grupių teisinius santykius. Tačiau teisinis reguliavimas turi, be kita ko, užtikrinti skaidrumą įmonės grupės struktūroje ir santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Ataskaitoje pažymėta, kad yra pagrindas reikalauti, jog valstybės narės numatytų tokį teisinį reguliavimą, kuris leistų grupės įmonių vadovybei priimti ir įgyvendinti koordinuotą grupės politiką, jei yra užtikrinama veiksminga kiekvienos įmonės kreditorių interesų apsauga ir laikui bėgant išlaikoma sąžininga naštos ir privalumų pusiausvyra kiekvienos įmonės (išorinių) akcininkų atžvilgiu. Tokia sistema palengvintų įmonių grupių kūrimą ir veiklą. Sistemos detalės galėtų būti paliktos valstybių narių nuožiūrai („A Modern Regulatory Framework for Company Law in Europe“, p. 94–96). JANĮ 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtintas nemokumo proceso skaidrumo principas, kuris reiškia, kad informacija apie nemokumo procesą būtų laiku prieinama visiems nemokumo procese dalyvaujantiems asmenims, siekiant užtikrinti šių asmenų teisių ir teisėtų interesų gynimą.
30. Šiuo konkrečiu atveju AUGA group, AB, kuri yra patronuojanti atsakovės bendrovė, viešai pareiškė, kad ji ir jos įmonių grupė susiduria su finansiniais sunkumais ir yra planuojama pradėti restruktūrizavimo procedūras tiek AUGA group, AB, tiek kai kurioms dukterinėms bendrovėms (2024 m. lapkričio 11 d. AUGA group, AB vadovybės komentaras dėl restruktūrizavimo inicijavimo, 1 t., b. l. 19); iš AUGA group, AB viešai pateikto restruktūrizavimo plano projekto matyti, kad, siekiant didinti AUGA group, AB pelningumą, yra planuojami pertvarkymai tarp grupės įmonių – jas jungiant, uždarant, perleidžiant veiklas (1 t., b. l. 57). Taigi matyti, kad sprendimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ŽŪB „AUGA Gustoniai“ faktiškai priėmė ne pati bendrovė, taip pat šio sprendimo savarankiškai nepriėmė ir pareiškėja UAB „Agrotechnikos centras“ – kita patronuojama AUGA group, AB įmonė, o šis sprendimas buvo priimtas ŽŪB „AUGA Gustoniai“ patronuojančios bendrovės AUGA group, AB, kuri valdo ŽŪB „AUGA Gustoniai“ per UAB „AVG investment“, kuri priklauso AUGA group, AB, taigi de facto sprendimas restruktūrizuoti ŽŪB „AUGA Gustoniai“ buvo priimtas galutinio naudos gavėjo, paties savininko (paties juridinio asmens). Todėl atskirajame skunde teisingai pažymima, jog restruktūrizavimo procesas turėjo būti inicijuotas ne pagal JANĮ 9 straipsnio, o pagal JANĮ 8 straipsnio reikalavimus, inter alia, pranešant apie restruktūrizavimo procesą visiems juridinio asmens – ŽŪB „AUGA Gustoniai“ – kreditoriams.
31. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo ir dėl to, kad kreditorių informavimo tvarkos laikytasi nebuvo – ŽŪB „AUGA Gustoniai“ kaip savarankiškas juridinis asmuo nepranešė kreditoriams apie ketinamas inicijuoti nemokumo procedūras. NASDAQ buvo paskelbta tik apie AUGA group, AB planuojamą restruktūrizavimo procesą ir nebuvo įvardintos konkrečios dukterinės AUGA group, AB įmonės, kurioms taip pat ketinama inicijuoti restruktūrizavimo procedūras. Šiuo atveju svarbu tai, kad AUGA group, AB įmonių grupei priklauso 163 dukterinės bendrovės (1 t., b. l. 44), todėl, priešingai nei teigiama atsiliepime į atskirąjį skundą, Bankas, net jeigu būtų ir susipažinęs su AUGA group, AB viešu pareiškimu, neturėjo ir negalėjo numatyti, kad restruktūrizavimo byla galės būti keliama konkrečiam juridiniam asmeniui – ŽŪB „AUGA Gustoniai“.
32. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad neinformavus kreditorių apie ketinamą inicijuoti restruktūrizavimo procesą teisės aktuose nustatyta tvarka, įmonių grupės valdymas nebuvo vykdomas skaidriai ir nebuvo užtikrinti kreditorių interesai restruktūrizavimo proceso iniciatyvos stadijoje.
33. Kaip jau buvo minėta anksčiau, pagrindinis JANĮ 8 straipsnio ir kreditorių informavimo apie nemokumo procedūras tikslas yra sudaryti galimybes skolininkui ir kreditoriui išspręsti nemokumo problemas neiškeliant nemokumo bylos teisme, skatinti ieškoti juridinio asmens finansinę būklę gerinančių sprendimų ne teismo tvarka. Tačiau restruktūrizavimo procese veiksmingos derybos dėl pagalbos juridiniam asmeniui galimos ir vėlesnėse restruktūrizavimo proceso stadijose, pavyzdžiui, vedant derybas dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo. Kita vertus, restruktūrizavimo planas gali būti patvirtintas ir kreditoriams nepritariant (JANĮ 111-1 straipsnis), todėl kreditorių pagalba restruktūrizavimo procese yra itin reikšminga, bet negali būti suabsoliutinama. Atitinkamai, nepranešimas kreditoriams apie ketinamą inicijuoti restruktūrizavimo bylą pats savaime nedaro pačios restruktūrizavimo procedūros neteisėtos ar negalimos.
34. Dar daugiau, teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamo įgyvendinimo sąlygas priimdamas ieškinį teismas privalo aiškintis ex officio (pagal pareigas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-248/2020). Taigi, ar buvo laikytasi ikiteisminės bylų nagrinėjimo tvarkos teismas sprendžia pareiškimo priėmimo stadijoje. Siekiant išvengti nepagrįsto proceso vilkinimo, tokios aplinkybės turėtų būti nustatomos kuo anksčiau.
35. Restruktūrizavimo bylos savo esme nuo kitų bylų skiriasi tuo, kad dėl restruktūrizavimo iškėlimo kreipiasi įmonės, patiriančios finansinių sunkumų. Kadangi restruktūrizuojama įmonė vykdo ūkinę–komercinę veiklą, jos finansinė padėtis nuolat kinta, todėl greitas klausimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo išnagrinėjimas yra itin reikšmingas ir turi įtakos tolesniam restruktūrizavimo procesui bei jo veiksmingumui. Todėl apeliacinės instancijos teisme konstatavus, kad restruktūrizavimo byloje nebuvo laikytasi ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, vien šiuo teisiniu pagrindu restruktūrizavimo byla šioje stadijoje negali būti nutraukta, kadangi tai neatiktų ne tik CPK 2 straipsnyje nustatytų civilinio proceso tikslų, bet ir pažeistų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis).
36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, nagrinėdamas pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo, teismas turi teisę atlikti JANĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatytus veiksmus. Šių veiksmų tikslas – išsiaiškinti visas su juridinio asmens nemokumo bylos iškėlimu reikšmingas aplinkybes, susijusias su įmonės nemokumo, gyvybingumo vertinimu. Remiantis teisėjo vadovavimo procesui principu, teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo, turi būti aktyvus ir nustatyti visas pareiškimo nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes (JANĮ 3 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-295-407/2023). Taigi, pirma, vien faktas, kad pareiškėjas (kreditorius) kreipiasi dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, o atsakovė (skolininkė) su tokiu reikalavimu sutinka, savaime nereiškia, jog teismas privalo tokį reikalavimą patenkinti. Antra, trečiojo asmens teikiami paaiškinimai, nors ir leidžia įsigilinti į nagrinėjamą civilinę bylą labiau, tačiau savaime nelemia ir negali lemti procesinės bylos baigties, kadangi teismo nesaisto šalių nuomonė restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimu; restruktūrizavimo byla gali būti keliama tik nustačius JANĮ įtvirtintas restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygas ir teismas tai privalo daryti nepriklausomai nuo šalių valios.
37. Teismas, priimdamas procesinį sprendimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, išsprendžia klausimą dėl skolininko teisinio statuso, tačiau nesprendžia dėl tarp šalių susiklosčiusių materialiųjų teisinių santykių. Todėl atsiliepime į atskirąjį skundą teisingai pažymima, kad restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje kreditoriaus reikalavimai vertinami tik preliminariai. Jei kreditorius pateikia pakankamų jo reikalavimo pagrįstumo įrodymų, iš kurių teismas gali susidaryti nuomonę, jog yra labiau tikėtina, kad kreditorius reikalavimo teisę į skolininką turi, tokio kreditoriaus pareiškimas dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo turi būti nagrinėjamas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1022-450/2020). Nepripažinti kreditoriaus statuso ir jo teisės prašyti skolininkui iškelti bankroto bylą (o taip pat restruktūrizavimo bylą) teismas turėtų tik tada, kai yra didelė tikimybė, jog atsakovas nėra skolingas ieškovui. Todėl teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pagrįstai manantys, jog turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus, t. y. potencialūs kreditoriai gali inicijuoti įmonei restruktūrizavimo arba bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1760-381/2017, 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1022-450/2020).
38. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kad UAB „Agrotechnikos centras“ yra ŽŪB „AUGA Gustoniai“ kreditorė – į bylą pateiktos finansinį reikalavimą pagrindžiančios sąskaitos faktūros, pareiškėjos finansinis reikalavimas atsispindi restruktūrizavimo plano projekte. Atskirajame skunde nurodoma teismų praktika, kurioje išaiškinta, jog išrašytos sąskaitos faktūros pačios savaime neįpareigoja sumokėti jose nurodytą sumą, nes tokiai prievolei atsirasti būtinos papildomos sąlygos – įrodymai apie sutarties egzistavimą ir vykdymą, yra suformuota bylose dėl skolos priteisimo, o ne sprendžiant klausimą dėl kreditoriaus teisinio statuso keliant nemokumo bylą, todėl nagrinėjamu atveju netaikytina.
39. Be to, ŽŪB „AUGA Gustoniai“ su restruktūrizavimo bylos iškėlimu sutiko, pateikė restruktūrizavimo plano projektą, todėl pagrindo konstatuoti, kad restruktūrizavimo procesas vyksta be teisėto pagrindo, nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra.
40. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, nors šiuo konkrečiu atveju ir nebuvo laikytasi JANĮ 8 straipsnyje nustatytos privalomos ikiteisminės nemokumo bylų nagrinėjimo tvarkos, tačiau, atsižvelgiant į restruktūrizavimo bylos specifiką, nėra pagrindo spręsti dėl civilinės bylos nutraukimo vien šiuo pagrindu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, procesas pirmojoje instancijoje vyko laikantis restruktūrizavimo bylų nagrinėjimui būdingos civilinių bylų nagrinėjimo tvarkos, todėl šiuo aspektu nėra pagrindo spręsti dėl civilinio proceso teisės normų pažeidimo.
Dėl gyvybingumo vertinimo
41. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad ŽŪB „AUGA Gustoniai“ yra nemoki ir negyvybinga. Nurodo, kad įmonės turtą iš esmės sudaro tik debitorių reikalavimai ir grupės įmonių skolos ir (ar) grupės įmonių (taip pat nemokių) akcijos. Bendrovė turi tik vieną darbuotoją. ŽŪB „AUGA Gustoniai“ nurodė, kad jai reikalinga 593 107 Eur per mėnesį einamųjų mokėjimų, tačiau iš viso per metus bendrovė planuoja gauti tik apie 1,6 mln. pajamų, todėl neaišku, kaip bendrovė planuoja generuoti pelną. Net jeigu atsakovė ir įvykdytų savo planą padidinti pajamas iki 1,6 mln. ir gauti nuo 194 489 Eur iki 223 217 Eur pelno, finansinius įsipareigojimus būtų galima padengti tik labai nedidele dalimi. Apeliantas akcentavo, kad Banko reikalavimai yra užtikrinti finansinio užtikrinimo susitarimais pagal FUSĮ, todėl jis gali įgyvendinti savo reikalavimus nepaisant nemokumo procedūros. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria atskirojo skundo argumentams ir sprendžia, kad yra pagrindas abejoti ŽŪB „AUGA Gustoniai“ gyvybingumu.
42. JANĮ nustato restruktūrizavimo proceso sampratą, tikslus bei restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygas. Juridinio asmens restruktūrizavimas yra visuma JANĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (JANĮ 2 straipsnio 10 dalis).
43. Tarptautinėje praktikoje pripažįstama, kad restruktūrizavimo tikslas yra padidinti galimą grąžą kreditoriams, užtikrinant geresnį rezultatą, negu skolininką likviduojant, ir išlaikant gyvybingą verslą, kaip priemonę išlaikyti darbo vietas darbuotojams ir rinką tiekėjams (UNCITRAL, Legislative Guide on Insolvency Law, 2005, p. 209). Nemokumo teisinis reguliavimas turėtų būti taikomas taip, kad būtų užtikrinama su nemokumo problemomis susidūrusių gyvybingų įmonių apsauga, jų išlaikymas ir negyvybingų, neefektyvių įmonių operatyvus pašalinimas iš rinkos. Europos teisės instituto parengtoje apžvalgoje „Verslo gelbėjimas nemokumo teisėje“ (angl. „Rescue of Business in Insolvency Law“) pripažįstama, kad, kai skolininko verslas yra gyvybingas (angl. viable), verslo išgelbėjimas išlaiko gyvybingą ekonomikos struktūrą (įskaitant darbo vietas) (angl. Instrument of the European Law Institute, Rescue of Business in Insolvency Law, 2017).
44. Viena iš būtinų sąlygų restruktūrizavimo procesui pradėti yra ta, kad juridinis asmuo turi būti gyvybingas (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tai yra pagrindinė restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlyga, leidžianti atriboti įmonės restruktūrizavimo ir bankroto procesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020, 30 punktas). Doktrinoje pabrėžiama, kad tais atvejais, kai įmonė yra gyvybinga, restruktūrizavimui, kaip mokumo problemų sprendimo būdui, turėtų būti taikomas prioritetas, o, jei įmonė nėra gyvybinga, verslo išsaugojimas vien siekiant išlaikyti darbo vietas vertintinas tik kaip trumpalaikis sprendimas, galintis neigiamai paveikti darbo santykius ir juridinio asmens turto struktūrą ilguoju periodu (R. Jokubauskas „Gyvybingumo samprata ir vertinimas juridinių asmenų nemokumo procese“, Jurisprudencija 2020, 27(2), p. 555-571).
45. Doktrinoje pažymima, kad gyvybingumas yra ne tik teisinė, bet ir ekonominė sąvoka, kuri siejama su kompleksiniu juridinio asmens veiklos, padėties verslo rinkoje vertinimu. Gyvybingumas apibrėžiamas dviem aspektais – per finansinį gyvybingumą (angl. financial viability) ir ekonominį gyvybingumą (angl. economically viable) (Remigijus Jokubauskas „Gyvybingumo samprata ir vertinimas juridinių asmenų nemokumo procese“, Jurisprudencija 2020, 27(2), p. 555–571). Finansinis gyvybingumas reiškia, kad bendrovė geba savo turtu padengti turimus finansinius įsipareigojimus (balanso testas). Laikoma, kad bendrovė patiria finansinių sunkumų, kai jos turto nepakanka finansiniams įsipareigojimams padengti, taip pat, kai bendrovė vis dar techniškai moki, tačiau susiduria su nemokumo tikimybe. Ekonominis gyvybingumas reiškia, kad skolininko veiklos tęsimas yra naudingesnis nei skolininko likvidavimas (Lydia Tsioli, „Viability assessment in corporate debt restructuring: Optimizing the filtration effect of the European directive on restructuring and insolvency“, Norton Journal of Bankruptcy Law and Practice (2021), Vol. 30 Nr. 5). Bendrovės ekonomines problemas rodo tai, kad yra nesubalansuotos įmonės veiklos pajamos ir sąnaudos, taigi vien skolų patenkinimas bendrovės finansinių problemų niekaip neišspręstų (Douglas G. Baird, „Bankruptcy's Uncontested Axioms“, Yale Law Journal 573 (1998)). Teisės doktrinoje pripažįstama, kad ekonominiai sunkumai lemia ir finansines problemas, tačiau finansinių sunkumų patirianti bendrovė gali būti vertinama ir kaip ekonomiškai perspektyvi (Lydia Tsioli, „Viability assessment in corporate debt restructuring: Optimizing the filtration effect of the European directive on restructuring and insolvency“, Norton Journal of Bankruptcy Law and Practice (2021), Vol. 30 Nr. 5).
46. Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Taigi juridinio asmens gyvybingumas yra tiek būtina restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlyga, tiek vienas iš restruktūrizavimo proceso tikslų – įmonės gyvybingumo išsaugojimas.
47. Aplinkybę, kad skolininkas yra gyvybingas, galima įrodinėti visais leistinais įrodymais (JANĮ 17 straipsnio 4 dalies 3 punktas), tačiau pagrindinė su gyvybingumu susijusi informacija paprastai atsispindi restruktūrizavimo plano projekte, kuriame be kita ko turi būti nurodyta finansinių sunkumų priežastys ir mastas (JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 3 punktas), kreditorių reikalavimų tenkinimo galimybių vertine išraiška palyginimas juridinio asmens restruktūrizavimo ir bankroto atvejais (JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 12 punktas), restruktūrizavimo plane numatytų priemonių ekonominio ir teisinio pagrįstumo vertinimas, apimantis pagrindimą, kad šios priemonės leis juridiniam asmeniui įveikti finansinius sunkumus, išsaugoti gyvybingumą ir išvengti bankroto (JANĮ 104 straipsnio 2 dalies 13 punktas).
48. Teismas, vertindamas gyvybingumo sąlygą, turi atsižvelgti į reikšmingų faktinių aplinkybių visumą: kokios priežastys lėmė įmonės nemokumo problemas, kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo ir kokios yra šios veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kiek darbuotojų dirba įmonėje (darbuotojų skaičiaus kaita) ir pan. Jei įmonė ūkinės komercinės veiklos nevykdo ar numatoma vykdyti ūkinės komercinė veikla akivaizdžiai neleis juridiniams asmeniui ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tai kelia abejonių dėl įmonės gyvybingumo. Taip pat vertinant gyvybingumą, reikia atsižvelgti ir į esminių įmonės prievolinių įsipareigojimų vykdymą. Juridinių asmenų restruktūrizavimo procesas negali paneigti juridinio asmens prievolių privalomumo. Juridinio asmens restruktūrizavimo procedūros negali būti vykdomos (ar jei jos pradėtos vykdyti – tęsiamos), jei juridinis asmuo nevykdo mokestinių prievolių (nemoka mokesčių). (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020, 33, 34 punktai).
49. Gyvybingumo įrodinėjimo standartas restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje neturi būti pernelyg aukštas, todėl gyvybingumui pagrįsti neturi būti reikalaujama rinkos ekspertizių tyrimo išvadų. Gyvybingumo įrodinėjimo pareiga tenka pareiškėjui, tačiau teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turi būti aktyvus, nes tinkamu restruktūrizavimo procesą nustatančių teisės normų aiškinimu ir taikymu iš esmės grindžiamas būtinumas apginti viešąjį interesą – garantuoti restruktūrizavimo teisinių santykių stabilumą ir užtikrinti pažeistų subjektinių teisių apsaugą. Restruktūrizavimo plano projekte turi būti atskleista visa reikšminga informacija apie nemokumo problemas ir priemones, leisiančias vykdyti ūkinę komercinę veiklą ir užtikrinti tolesnės veiklos perspektyvas. Įmonės gyvybingumą paneigia negebėjimas vykdyti mokestinių ir su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-295-407/2023).
50. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visa AUGA įmonių grupės veikla pagrįsta žiedinės ekonomikos principu (1 t., b. l. 56). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios bylos nagrinėjimo metu tiksliai neįmanoma identifikuoti kiekvienos AUGA grupės dukterinės įmonės vietos AUGA įmonės grupėje. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ŽŪB „AUGA Gustoniai“ restruktūrizavimo plano projekte nėra atskleistas ŽŪB „AUGA Gustoniai“ indėlis ir reikšmė įmonių grupėje. Restruktūrizavimo plano projekte pateikti pagrindiniai duomenys apie ŽŪB „AUGA Gustoniai“ (registracijos data, pavadinimas, kontaktiniai duomenys, informacija apie įmonės valdymą ir pan.), taip pat nurodyta, kad ŽŪB „AUGA Gustoniai“ pagrindinė veikla yra grūdinių kultūrų auginimas ir pardavimas, pašarų gamyba, kita veikla – žemės ūkio ir kitos paslaugos, t.y. žemės dirbimo, sėjos, pasėlių priežiūros, derliaus nuėmimo, transportavimo ir kitos paslaugos, tačiau nėra aišku, kokia šios įmonės reikšmė pačioje įmonės grupėje, ar tai yra vienintelė įmonė, užsiimanti tokia veikla įmonių grupėje, kokie yra įmonės konkurentai, kadangi toliau yra pateikiamas tik AUGA grupės veiklos aprašymas; nėra duomenų apie ŽŪB „AUGA Gustoniai“ finansinį ir ekonominį (ne)priklausomumą nuo AUGA grupės įmonių.
51. Kita vertus, ŽŪB „AUGA Gustoniai“ savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad bendrovės veikla yra priklausoma nuo AUGA įmonės grupių įmonės veiklos (2 t., b. l. 3). Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad grupės įmonės yra tarpusavyje itin glaudžiai susijusios, finansiniai srautai yra persipynę, atitinkamai, tai reiškia, kad ŽŪB „AUGA Gustoniai“ gyvybingumo vertinimas turi būti atliekamas atsižvelgiant ir į kitų AUGA įmonės grupių finansinę ir ekonominę padėtį.
52. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad restruktūrizavimo plano projekte, aptariant finansinių sunkumų priežastis, nurodomos bendro pobūdžio politinės, teisinės, ekonominės priežastys, šiek tiek pristatoma bendra AUGA grupės padėtis, tačiau su kokiais finansiniais ir ekonominiais sunkumais susidūrė būtent ŽŪB „AUGA Gustoniai“, restruktūrizavimo plano projekte nėra nurodyta, taigi šiame etape neįmanoma įvertinti finansinių ir ekonominių problemų sprendimo realumo. Restruktūrizavimo plano projekte pažymėta, kad bendrovės veikla yra neatsiejama Grupės veiklos dalis, ji glaudžia yra susijusi su kitų grupės įmonių veikla, grupių įmonės pagal ilgametę veiklos patirtį finansuodavo viena kitos veiklą, o už suteiktą finansavimą gaudavo palūkanas. Dėl visos grupės patiriamų finansinių sunkumų bendrovės skolininkai (grupės įmonės) neturėjo galimybės mokėti palūkanų, dėl to, nors ir buvo gautas palūkanų pelnas, tačiau pinigų srauto iš palūkanų nebuvo (3 t., b. l. 33). Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pinigų srautas, generuojamas vien tik palūkanų, kurias moka grupės įmonės, pavidalu, negali užtikrinti bendrovės gyvybingumo, kadangi tam, kad būtų galima mokėti palūkanas, reikalinga ne tik nuolatinė pinigų cirkuliacija tarp grupės įmonių, tačiau ir pajamos ne iš grupės įmonių, garantuojančios galimybę mokėti palūkanas.
53. Kaip ir visos kitos AUGA grupės įmonės, siekiančios restruktūrizavimo bylos iškėlimo (CPK 179 straipsnio 3 dalis), ŽŪB „AUGA Gustoniai“ nurodė, kad augalininkystėje pradės naudoti natūralias trąšas (digestatą) ir dėl to yra tikimasi iki 30 proc. didesnio derliaus. Taip pat nurodyta, kad bendrovė savo didžiausią dalį pajamų ir pelno gauna iš ekologinės augalininkystės, pagrinde iš ekologiškų kviečių ir pupelių auginimo. Bendrovė teigiamą pinigų srautą planuoja sumažinusi savo veiklos sąnaudas ir gaunant didesnes pajamas; bendrovės pajamos priklauso nuo auginamų kultūrų rinkos kainų. Šiuo metu bendrovė augina įvairias ekologiškas kultūras 780 ha ploto žemėse, iš kurių didžiausius plotus užima kviečiai ir pupos (3 t., b. l. 40). Tačiau tuo pačiu nurodyta, kad bendrovė restruktūrizavimo laikotarpiu veiklą vykdys pasitelkdama kitų grupės įmonių žemės ūkio paslaugas ir papildomų darbuotojų įdarbinti neplanuoja, toks sprendimas priimtas dėl veiklos kaštų optimizavimo (3 t., b. l. 29). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju nėra aiškios ŽŪB „AUGA Gustoniai“ funkcijos ir vieta gamybos procese – jeigu pati ŽŪB „AUGA Gustoniai“ ketina tik pirkti darbo jėgą iš kitų grupės įmonių, tačiau pati neketina savarankiškai vykdyti jokios ekonominės veiklos, iš esmės planuoja atlikti tik vadybininko vaidmenį, tuomet kyla abejonių dėl veiklos optimizavimo realumo, siekiant išlaikyti tik juridinį asmenį kaip tokį, iš esmės užtikrinant tik paslaugų ir pinigų apyvartą tarp grupės įmonių. Tačiau tai neatitinka gyvybingumo esmės.
54. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas 2024 m. spalio 31 d. balanso duomenis (2 t., b. l. 54) nustatė, kad ŽŪB „AUGA Gustoniai“ priklausančio turto vertė yra 4 564 926 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai kreditoriams sudaro 3 405 234 Eur; teismas sprendė, kad bendrovės įsipareigojimai neviršija jos turto vertės. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atskirojo skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ŽŪB „AUGA Gustoniai“ turimo turto masę ir galimą vertę. Remiantis 2024 m. spalio 31 d. balanso duomenimis, bendrovė nurodė turinti 1,1 mln. Eur vertės ilgalaikio turto, kurį, be kita ko, sudaro: 0,446 mln. Eur materialusis turtas (žemė, pastatai, įranga ir kt.), 0,597 mln. Eur finansinis turtas (0,2 mln. Eur įmonių grupės akcijos, 0,39 mln. Eur paskolos įmonių grupės įmonėms), taip pat trumpalaikio turto, kurį, be kita ko, sudaro: 1 079 430 Eur atsargų, 933 686 Eur biologinis turtas, 2 365 427 Eur per vienerius metus gautinos sumos (2 044 802 Eur – įmonių grupės įmonių skolos).
55. Remiantis nuoseklia Lietuvos apeliacinio teismo praktika, debitorių įsiskolinimai nelaikomi realiu įmonės turtu, kadangi nėra žinomos skolų atgavimo galimybės (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-921-781/2021). Iš civilinėje byloje esančio debitorių sąrašo (2 t., b. l. 52) matyti, kad didžiausias debitorius yra UAB „AGROSS“ (1 263 887,07 Eur), jis su ŽŪB „AUGA Gustoniai“ vėluoja atsiskaityti daugiau nei 90 dienų. Duomenų, kad skolą atgauti iš UAB „AGROSS“ yra realu, byloje nėra. Priešingai, tiek restruktūrizavimo plano projekte, tiek ŽŪB „AUGA Gustoniai“ procesiniuose dokumentuose nurodyta, kad bendrovė artimiausiu 1–2 m. laikotarpiu negalės tikėtis atgauti visa apimtimi iš karto debitorių įsiskolinimų iš grupės įmonių, tokių skolų suma sudaro 1,8 mln. Eur (3 t., b. l. 7, Atsiliepimo į pareiškimą 40 punktas). Debitorė UAB „Pamargės pienas“ skolinga ŽŪB „AUGA Gustoniai“ 399 224,24 Eur sumą, o 245 045,44 Eur sumą vėluoja sumokėti daugiau nei 90 dienų. Duomenų, kad skolą atgauti iš UAB „Pamargės pienas“ yra realu, byloje nėra. Absoliuti dauguma debitorių vėluoja atsiskaityti su ŽŪB „AUGA Gustoniai“ daugiau nei 90 dienų. Taigi debitorinės skolos nagrinėjamu atveju negali būti vertinamos kaip realus įmonės turtas.
56. Be to, dalį bendrovės turto sudaro įmonių akcijos. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atskirojo skundo argumentams, kad atsakovė nepateikė informacijos, kokių bendrovių tai yra akcijos ir kokiu būdu jos yra įvertintos. Todėl šis turtas taip pat negali būti laikomas realiu įmonės turtu. Dar daugiau, abejonių kelia ir į įmonės balansą įtraukta 1,079 mln. Eur dydžio atsargų vertė, kadangi, priklausomai nuo įmonės veiklos pobūdžio, atsargų vertė yra nuolat kintanti. Byloje nėra duomenų, kas sudaro įmonės atsargas. Visgi, atsižvelgiant į įmonės veiklos pobūdį ir sezoniškumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad balanse nurodoma atsargų vertė neturėtų būti atimamos iš bendros turto masės.
57. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad realų ŽŪB „AUGA Gustoniai“ turtą sudaro 1,6 mln. Eur (4 564 926 Eur – 597 143 Eur (finansinis turtas) – 2 365 427 Eur (debitorių skolos), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 3,4 mln. Eur. Tai leidžia daryti išvadą, kad ŽŪB „AUGA Gustoniai“ atitinka nemokios įmonės statusą (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Nors tai savaime nepaneigia ŽŪB „AUGA Gustoniai“ teisės į restruktūrizavimo procesą, tačiau tai lemia, kad teismas turi itin atidžiai įvertinti restruktūrizavimo plano projekte nurodomas priemones, kuriomis bus siekiama atkurti bendrovės mokumą ir užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą. Kuo mokumo būklė yra sudėtingesnė, tuo restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės turėtų būti aiškesnės, tikslesnės, pamatuojamos ir realios, kad būtų galima laiku ir tinkamai reaguoti į mokumo problemas. Esant per dideliam įsiskolinimui kyla rizika, kad restruktūrizavimo proceso metu kreditoriams skolos nebus grąžintos, gyvybingumo išsaugoti nepavyks, o bankrotas bus geresnis mokumo problemų sprendimo būdas nei restruktūrizavimas.
58. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atskirojo skundo argumentams, kad iš restruktūrizavimo plano projekto yra akivaizdus neatitikimas tarp įmonės planuojamų pajamų ir išlaidų. ŽŪB „AUGA Gustoniai“ nurodė, kad 2025 metais planuoja gauti 1,348 mln. Eur pajamų, 2026 m. – 1,372 mln. Eur, 2027 m. – 1,396 mln. Eur ir t. t. (3 t., b. l. 88); tuo pačiu nurodo, kad 2025 m. sausio mėnesį jai bus reikalinga 23 995,82 Eur dydžio einamųjų mokėjimų suma, vasarį – 27 558,87 Eur, kovą – 69,570,91 Eur ir t. t. (3 t., b. l. 90). ŽŪB „AUGA Gustoniai“ teigimu, ji per 2025 metų sausio–rugsėjo mėnesius planuoja patirti 1,357 mln. Eur išlaidų, nepaisant to, 2025 metais ŽŪB „AUGA Gustoniai“ planuoja gauti 424 353 Eur pelno (3 t., b. l. 41), tačiau tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neatitinka jokios matematinės logikos. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bendrovė restruktūrizavimo plano projekte nesubalansavo planuojamų gauti pajamų iš išlaidų; kai planuojamos gauti pajamos yra mažesnės nei planuojamos patirti išlaidos, tai reiškia planuojamą nuostolį, o ne pelną.
59. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ŽŪB „AUGA Gustoniai“ restruktūrizavimo plano projekte nenumatė tarpinio finansavimo (3 t., b. l. 38), tačiau pažymėjo, kad planuoja gauti naują finansavimą tam, kad būtų galima refinansuoti turimus finansinius įsipareigojimus (3 t., b. l. 38). Visgi nėra pateiktos refinansavimo perspektyvos. Šiuo atveju svarbu tai, kad per restruktūrizavimo metus bendrovė ketina dengti 1,57 mln. Eur kreditorių finansinių reikalavimų, o 2029 – ketvirtaisiais restruktūrizavimo metais – planuoja refinansuoti iš viso 2,18 mln. Eur skolų. Tai iš esmės rodo, kad bendrovė nėra pajėgi restruktūrizavimo metu generuoti tokias pajamas, kad patenkintų protingą dalį kreditorių finansinių reikalavimų. Nors atskirajame skunde buvo keliamas ir refinansavimo realumo klausimas, tačiau atsiliepime į atskirąjį skundą į šiuos atskirojo skundo argumentus nėra niekaip atsikertama.
60. Galiausiai, AS „CITADELE BANKA“ Lietuvos filialas dar 2024 m. gruodžio 27 d. pateikė teismui informaciją apie turimą finansinį reikalavimą ir taikomas užtikrinimo priemones (2 t., b. l. 76), o 2024 m. gruodžio 30 d. buvo pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (2 t., b. l. 113). Prašymas, bet kita ko, buvo grindžiamas ir tuo, kad ŽŪB „AUGA Gustoniai“ savo prievoles yra užtikrinusi FUSĮ, kuris turi viršenybę prieš nemokumo teisės aktus, numatytomis priemonėmis. Panevėžio apygardos teismas 2025 m. sausio 9 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo tenkino iš dalies (3 t., b. l. 161), tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, ŽŪB „AUGA Gustoniai“ įsipareigojimų pagal FUSĮ ir įtakos ŽŪB „AUGA Gustoniai“ gyvybingumui nenustatinėjo ir nevertino, nors tai buvo labai aiškiai išdėstyta AS „CITADELE BANKA“ Lietuvos filialo 2025 m. sausio 16 d. rašytiniuose paaiškinimuose (3 t., b. l. 173), kuriuos pirmosios instancijos teismas priėmė ir pridėjo prie civilinės bylos.
61. Iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad tarp Banko ir kredito gavėjos ŽŪB „AUGA Gustoniai“ buvo sudaryta kredito linijos sutartis (2 t., b. l. 81). Šalys sulygo, kad, Bankui šios sutarties pagrindu be jokio papildomo susitarimo yra pateikiamas finansinis užstatas be nuosavybės teisės perdavimo, įkeičiant Bankui visas esamas ir būsimas Kredito gavėjo pinigines lėšas visose Kredito gavėjo banko sąskaitose, kurios yra ir ateityje bus atidarytos Banke (pagal FUSĮ). Kartu su Kredito gavėjo piniginėmis lėšomis Bankui yra įkeičiamos Kredito gavėjo reikalavimo teisės išmokėti pinigines lėšas ir palūkanas iš Kredito gavėjo sąskaitų Banke. Finansinis užstatas yra pateikiamas Bankui su tikslu užtikrinti visų Kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų Bankui, kylančių iš Sutarties įvykdymą. Bankas turi teisę informuoti trečiuosius asmenis apie šio Sutarties punkto pagrindu Kredito gavėjo Bankui pateiktą finansinį užstatą (2 t., b. l. 89).
62. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis teismas) išaiškinta, kad finansų srityje vykdoma ūkinė veikla, tokia kaip finansinių paslaugų teikimas, yra viena iš specifinių ūkinės veiklos rūšių, kurią vykdant tiesiogiai daroma įtaka šalies finansų sistemai, visam šalies ūkiui. Įstatymų leidėjas yra įpareigotas nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų šalyje veikiančios finansų sistemos saugumą, stabilumą, patikimumą. Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad finansinio užtikrinimo susitarimo subjektams netaikomas kitiems subjektams privalomas draudimas įmonei nuo pradėto bankroto ar restruktūrizavimo procedūros vykdyti visas iki tol neįvykdytas finansines prievoles. Jiems yra taikomos specialaus teisės akto – FUSĮ – nuostatos. Tokiu teisiniu reguliavimu nėra pažeidžiamas lygiateisiškumo principas, kadangi įstatymų leidėjas gali nustatyti diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų kategorijų asmenims, jeigu siekiama pozityvių visuomenei tikslų. Finansinio užtikrinimo šalys ir kiti restruktūrizuojamų arba bankrutuojančių įmonių kreditoriai priklauso skirtingoms kategorijoms, nes jų vykdomos ūkinės veiklos pobūdis, jos reikšmė finansų sistemos stabilumui yra didesnė nei kitų kreditorių. Šiuo teisiniu reguliavimu siekiama išlaikyti finansų sistemos saugumą, stabilumą, patikimumą, veiksmingą funkcionavimą, mažinti sisteminę finansų sektoriaus riziką (Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutarimas byloje Nr. 135/2010). Taigi, remiantis FUSĮ tikslais, išaiškinta, kad FUSĮ turi absoliutų prioritetą prieš nemokumo teisinius santykius reguliuojančius teisės aktus.
63. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad finansinio užtikrinimo susitarimas yra daiktinis prievolinių įvykdymo užtikrinimo būdas, kai prievolė užtikrinama įkeičiant turtą ar turtines teises arba perduodant į jas nuosavybės teisę. FUSĮ 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad finansinio užtikrinimo susitarimams neperduodant nuosavybės teisės mutatis mutandis taikomos CK nuostatos, reglamentuojančios įkeitimą, o finansinio užtikrinimo susitarimams perduodant nuosavybės teisę mutatis mutandis taikomos CK nuostatos, reglamentuojančios kreditoriaus finansinio reikalavimo teisės perleidimą. Šios daiktinės teisės gali egzistuoti tik esant jų objektui, jos gali būti perduotos kaip finansinis užstatas ar kitaip suvaržytos tik asmens, kuris jas turi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-301-706/2015). Taigi finansinio užtikrinimo priemonės yra priklausomos nuo pagrindinės prievolės.
64. Be to, remiantis FUSĮ 9 straipsniu, pagal finansinio užtikrinimo susitarimą užstato gavėjas (kreditorius) turi teisę, skolininkui neįvykdžius finansiniu užstatu užtikrintų užtikrinamųjų finansinių įsipareigojimų, savo reikalavimą patenkinti iš finansinio užstato ar jo vertės pirmiau už kitus kreditorius. Taigi FUSĮ priemonių taikymas yra siejamas su netinkamu pagrindinės prievolės vykdymu.
65. Remiantis Lietuvos apeliacinio teismo praktika, juridiniam asmeniui suteikiama pagalba finansiniams sunkumams įveikti neturėtų būti siejama išimtinai tik su kreditoriaus savanorišku sutikimu, patvirtinimu (žodiniu, rašytiniu) atitinkamai modifikuoti savo prievolę skolininkui ir (ar) kitaip padėti jam įveikti finansinius sunkumus. JANĮ 104 straipsnis nustato, kad už restruktūrizavimo plano parengimą atsako juridinio asmens (skolininko) vadovas. Šiame plane juridinio asmens vadovas, be kita ko, numato priemones, kuriomis bus siekiama įveikti finansinius sunkumus. Šios priemonės gali būti įvairios ir nebūtinai suderintos su skolininko kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1014-553/2020, 2020 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1683-553/2020).
66. Atmestini atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai, kad teigiamas EBITDA (angl. Earnings Before Interest, Taxes, Depreciation and Amortization; pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją) rodiklis yra vienas iš svarbiausių rodiklių, sprendžiant dėl resturktūrizavimo bylos iškėlimo. EBITDA parodo įmonės gebėjimą generuoti pelną ir yra tik vienas iš pelno apskaičiavimo būdų, kuris nėra teisingesnis ar geresnis už kitas pelno eilutes. Bendrąja prasme EBITDA parodo įmonės gebėjimą finansuoti skolas ir susimokėti pelno mokestį. EBITDA nėra pinigų srautas (cash flow) į įmonę, nes nepateikia išsamaus vaizdo apie pinigų judėjimą įmonėje. Pavyzdžiui, palūkanų sąnaudos bei pelno mokestis yra realios piniginės sąnaudos, kurios eliminuojamos skaičiuojant EBITDA. EBITDA neatsižvelgia ir į verslo plėtros finansavimo poreikius, pavyzdžiui, apyvartinio kapitalo ((working capital) = trumpalaikis turtas – trumpalaikiai įsipareigojimai) – jei verslui vystytis reikia išleisti dideles sumas atsargoms pirkti, ar smarkiai didėja gautinos sumos iš pirkėjų, tai niekaip neatsispindi EBITDA dydyje, nors pinigai yra išleidžiami arba dar negaunami, nors pajamos apskaitoje užfiksuotos. EBITDA nepasako nieko apie įmonės kapitalinių investicijų poreikį. Net įmonė su aukštu ar greitai augančiu EBITDA pelnu, gali turėti dar aukštesnį kapitalinių investicijų poreikį. EBITDA geras rodiklis vertinant įmonės pelningumo tendencijas, tačiau realus pinigų srautas yra dar svarbesnis. Dėl šio priežasties EBITDA yra tinkamas lyginti skirtingas įmones net ir skirtingose pramonės šakose, tačiau investicinius sprendimus reiktų priimti remiantis detalesne analizei, nei vien tik EBITDA dydžiu ar jo pagrindu suskaičiuotais rodikliais (NASDAQBALTIC, https://www.nasdaqbaltic.com/files/vilnius/rodikliai/Swedbank/Santykini
u%20finansiniu%20rodikliu%20paaiskinimai.pdf). Taigi EBITDA restruktūrizavimo bylos kontekste yra tik vienas iš rodiklių, kuriuo gali būti įrodinėjama finansinė bendrovės būklė. Tačiau vien jo nepakanka sprendimui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priimti.
Dėl procesinės bylos baigties
67. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi neišsamiai išnagrinėjo civilinę bylą, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, spręsdamas dėl ŽŪB „AUGA Gustoniai“ gyvybingumo, nepašalino prieštaravimų šalių procesiniuose dokumentuose, todėl pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
68. Konstatavus, kad kiekvienas juridinis asmuo yra savarankiškas ir dėl kiekvieno grupės nario restruktūrizavimo bylos sprendžiama individualiai, reikalinga išskirti būtent ŽŪB „AUGA Gustoniai“ veiklą ir pagrįsti būtent šio juridinio asmens, o ne įmonių grupės gyvybingumą. Kita vertus, iš restruktūrizavimo plano projekto nustatyta, kad ŽŪB „AUGA Gustoniai“ veiklos perspektyvas sieja su kitomis AUGA grupės įmonėmis, todėl reikšminga, visų pirma, nustatyti, kokios tai įmonės, ir, antra, koks yra tarp jų priklausomybės laipsnis – ar jų (ne)sėkminga veikla iš esmės yra priklausoma nuo ŽŪB „AUGA Gustoniai“ veiklos (ir atvirkščiai). Be to, pirmosios instancijos teismas turėtų įvertinti, ar įmonė, kuri planuoja atlikti tik tarpininko vaidmenį įmonių grupės veikloje, gali būti vertinama kaip gyvybinga. Taigi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ŽŪB „AUGA Gustoniai“ gyvybingumo, turi vertinti tiek ekonominius ir finansinius ryšius su kitomis AUGA grupės įmonėmis, tiek pačios ŽŪB „AUGA Gustoniai“ gyvybingumą individualiai.
69. Bylą nagrinėjant iš naujo, turi būti pašalinti prieštaravimai ir neaiškumai: reikėtų patikslinti, kaip ŽŪB „AUGA Gustoniai“ ketina generuoti pelną, jeigu šiuo metu suplanuotos pajamos ir išlaidos rodo nuostolį. Be to, turėtų būti pateikti paaiškinimai dėl refinansavimo galimybių paskutiniais restruktūrizavimo metais.
70. Svarbiausia, pirmosios instancijos teismas turėtų įvertinti, kokios yra ŽŪB „AUGA Gustoniai“ veiklos perspektyvos, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu ŽŪB „AUGA Gustoniai“ prievolės yra užtikrintos Bankui pagal FUSĮ ir Bankas turi prioritetą nurašyti pinigines lėšas nuo ŽŪB „AUGA Gustoniai“ sąskaitos, jeigu ŽŪB „AUGA Gustoniai“ nevykdo prievolių tinkamai ir laiku; kokią įtaką tai turi gyvybingumo vertinimui. Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turėtų atsižvelgti, o tvirtindamas restruktūrizavimo planą – pasisakyti ir įvertinti, ar bus galima modifikuoti tarp šalių esančias prievoles, užtikrintas pagal FUSĮ, tokiu būdu, kad nebūtų paneigtas FUSĮ išimtinumas. Šiuo konkrečiu atveju reikšminga yra ir tai, kad, remiantis restruktūrizavimo plano projektu, 2025 m. ŽŪB „AUGA Gustoniai“ neplanuoja dengti jokių kreditorių finansinių reikalavimų, o Bankas savo procesiniuose dokumentuose kategoriškai nesutinka atidėti ar kitaip modifikuoti prievolių, kylančių iš kredito sutarties.
71. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visos išvardintos aplinkybės gali būti išsamiai ištirtos ir išnagrinėtos tik pirmosios instancijos teisme, sudarant galimybę šalims dėl jų pasisakyti. Šioje civilinės bylos stadijoje išsprendus klausimą dėl restruktūrizavimo bylos (ne)iškėlimo, šalys prarastų teisę į apeliaciją ir nebūtų užtikrinta šalių teisė į teisminę gynybą.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2025 m. sausio 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo žemės ūkio bendrovei „AUGA Gustoniai“ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjas Vigintas Višinskis