Pranešėjas
E. Mockevičius
Kopija
Teisėjas
K. Stulginskas Civilinė byla Nr.
2A-310-368 /2010
Procesinio sprendimo kategorija 35.3.6.,35.4.
(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I
S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gegužės 31 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus
Mockevičiaus,
kolegijos
teisėjų Reginos Agotos Gutauskienės, Rasos Bartašienės,
sekretoriaujant Odetai Dulinskaitei,
dalyvaujant atsakovams P. D., P.
D.,
atsakovų atstovui advokatui Viliui Jonaičiui,
viešame teismo posėdyje
apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J.
D. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje
pagal ieškovės J. D. ieškinį atsakovams P.
D., P. D., suinteresuotiems asmenims S.
D., A. Z., I. R. P., A. M., S. G., VĮ „Registro centras“
Mažeikių filialui, I. Z., Mažeikių rajono 1-jam notarų
biurui dėl nekilnojamojo daikto nuosavybės teisių nuginčijimo.
Teisėjų kolegija,
išnagrinėjusi apeliacinį skundą,
n u s t a t ė :
Ieškovė J.
D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais visus teisinius dokumentus,
t.y. 1975-05-29 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini),
1978-08-30 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 1987-04-29
pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 1990-11-17 pirkimo -
pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2001-04-06 paveldėjimo teisės
liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini); 1991-02-27 dovanojimo sutartį Nr.
(duomenys neskelbtini), 1994-02-01 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys
neskelbtini), 2004-03-29 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini),
2004-03-29 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2001-04-06
paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2001-04-12 pirkimo -
pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tose dalyse, pagal kurias į
ūkinio pastato (kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane
(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)) dalis buvo nustatytos
nuosavybės teisės atsakovams P. D. ir P. D., ir nustatyti,
jog visą šį pastatą nuosavybės teise nuo 1976 m. valdo ieškovė J.
D..
Mažeikių rajono
apylinkės teismas 2010 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Apeliaciniu skundu apeliantė J. D. prašo Mažeikių
rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimą panaikinti ir perduoti
bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1.
Iš
pirmosios instancijos teismo teiginio, jog ieškovė aplaidžiai ir nenuosekliai
rūpinosi savo teisių užtikrinimo įgyvendinimu, todėl ieškininės senaties
termino praleidimas be svarbių priežasčių yra pagrindas ieškovės ieškinį
atmesti matyti, kad skundžiamas teismo sprendimas buvo pagrįstas ne įrodymais
ir aplinkybėmis, ištirtomis teismo posėdyje, o tik prielaidomis, todėl savaime
yra neteisėtas ir nepagrįstas (CK 263 str.).
2.
Apeliantė
mano, kad teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas,
reglamentuojančias ieškinio senatį, be to, nesivadovavo teisingumo, protingumo
ir sąžiningumo principais, ir tokiu būdu priėmė neteisėtą ir nepagrįstą
sprendimą.
3. Teismas
sprendime nurodė, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia sietina su 1976
m. atliktu ūkinio pastato inventorizavimu, todėl savalaikis ginčo statinio
neįregistravimas įstatymų nustatyta tvarka nelaikytinas svarbia priežastimi ieškinio senaties termino
netaikymui, juo labiau, kad toks nežinojimas pažeidė ne tik ieškovės, bet ir
atsakovų teises, kadangi atsakovai teisėtai įsigijo jiems asmeninės nuosavybės
teise priklausančią dalį gyvenamojo namo, prie šio namo esančių ūkinių pastatų,
bei kiemo statinių, tame tarpe ir ginčo ūkinį pastatą. Su tokiu teismo
argumentu ieškovė nesutinka.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai P. D. ir P. D. prašo Mažeikių rajono
apylinkės teismo 2010-02-03 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą
atmesti. Nesutikimą grindžia šiais argumentais:
1.
2007-11-22
papildomu sprendimu toje pačioje byloje buvo jau pripažinti negaliojančiais
visi tie patys teisiniai dokumentai, pagal kuriuos dalis ginčo ūkinio pastato
dabar nuosavybės teise priklauso atsakovams. Tačiau, kadangi ši byla tuo metu
buvo išnagrinėta atsakovams apie teismo posėdį nepranešus, 2008-04-08 Šiaulių
apygardos teismo nutartimi abu minėti teismo sprendimai buvo panaikinti, bei
byla pirmosios instancijos teismui buvo perduota nagrinėti iš naujo. Byloje
esantys dokumentai turėtų aiškiai rodyti, jog po to ši byla pirmosios
instancijos teisme pakartotinai buvo nagrinėjama net beveik dvejus metus.
2.
Ieškovė pirmos instancijos teisme net
neprašė atstatyti ieškinio senaties termino.
3.
Jokių
nekilnojamojo turto registro duomenų ieškovė šioje byloje net neginčijo ir net
nenurodė kokiu būtent įstatyminiu pagrindu prašė pripažinti negaliojančiais,
anot ieškovės „teisinius dokumentus" (Nekilnojamojo turto registro
įstatymo 33 str., Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 ir 32 str. bei CK
1.83 - 1.85 str. ir 1.88 - 1.91 str.).
4.
Ieškovė
yra jau senai praleidusi ieškinio senaties terminus ir net nebegali ginčyti
jokių ginčo turto įsigijimo sandorių ar kitų nuosavybės teisės įsigijimo
dokumentų, kurie buvo sudaryti 1975 - 2001 metų laikotarpyje. Atsakovai sutinka
su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškinio senaties termino
eigos pradžia turi būti siejama su 1976 metais ieškovės prašymu atliktu ginčo
ūkinio pastato inventorizavimu bei, kad šiam ginčui turi būti taikytas 1964 m.
Civilinis kodeksas, galiojęs iki 2001 m. birželio 30 d. bei numatęs tik trejų
metų didžiausią ieškinio senaties terminą, kuris, pasak teismo, yra jau senai
pasibaigęs (senojo CK 84 str. 1 d., 2000-07-18 įstatymo Nr. VIII-1864 10 str.
bei naujojo CK 1.125 str. 1 d. ir 1.131 str.).
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo
apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis
pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK
320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo
teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame
skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320
str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos
teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).
Lietuvos Respublikos CPK 185 straipsnio 1
dalyje numatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį
savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo
įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teisėjų kolegija,
išnagrinėjusi bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš
esmės tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas,
tinkamai šalims paskirstė įrodinėjimo naštą, teisingai įvertino byloje surinktus
įrodymus ir dėl jų padarė pagrįstas išvadas,
šias išvadas tinkamai motyvavo ir
argumentavo (CPK 185 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų
apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas, per
kurį asmuo gali apginti pažeistas savo teises ar teisėtus interesus
pareikšdamas ieškinį (1964 m. CK 83
straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 1.124
straipsnis). Įstatymas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja
pažeistos teisės gynimą, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumą,
bet ir sukurti stabilius teisinius santykius. Ieškininės senaties terminas ne
tik skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą,
bet ir suteikia garantiją kitai teisinio santykio šaliai, jog po tam tikro
įstatyme numatyto laikotarpio jos teisės, veiksmai negalės būti ginčijami. Jei
asmuo, žinodamas apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškininės senaties
termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita teisinio santykio šalis
turi teisę pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba apskritai atsisako savo
teisės, arba mano, jog teisė nėra pažeista. Taikant normas, reguliuojančias
ieškininę senatį, būtina atsižvelgti tiek į abiejų ginčo teisinio santykių
šalių interesus, tiek į ieškininės senaties instituto normų tikslus. Ir
nurodytieji interesai ir tikslai patvirtina, kad praleisto ieškininės senaties
termino atstatymo klausimas negali būti sprendžiamas atsižvelgiant išimtinai į
ieškovės interesus. Sprendžiant, ar ieškininės senaties terminas buvo
praleistas dėl svarbių priežasčių, būtina atsižvelgti tiek į ginčo esmę, tiek į
ieškovės elgesį ir kitas reikšmingas aplinkybes.
LR Civilinio kodekso 10
straipsnyje numatyta, kad 2001 m. įsigaliojusio Civilinio kodekso senaties
terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui,
taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal
galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo. Kadangi teisė
į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti
apie savo teisės pažeidimą, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios
instancijos teismo išvada, jog ieškinio senaties termino eigos pradžia turi
būti siejama su 1976 metais ieškovės prašymu atliktu ginčo ūkinio pastato
inventorizavimu bei jog šiam bylos ginčui spręsti taikytinas 1964 m. Civilinis
kodeksas, kuris numatė trijų metų ieškininį senaties terminą (1964 m. CK 84
straipsnis), kadangi ieškinio senaties terminas prasidėjo ir pasibaigė dar neįsigaliojus
naujam Civiliniam kodeksui yra teisėta ir pagrįsta.
Svarbiomis ieškinio
senaties termino praleidimo priežastimis, gali būti pripažįstamos tik ieškinio
senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui
laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir
kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Tokios aplinkybės gali būti fizinio
asmens sunki liga, neraštingumas, padariusio žalą asmens neradimas ir t.t. (LAT
senato 2002 m. gruodžio 20 d., nutarimas Nr. 39, 15.2 punktas). Aukštesnės
instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada,
kad ieškovė teismui nepateikė jokių svarbesnių įrodymų, patvirtinančių ieškinio
senatis termino praleidimo svarbą, o ir atstatyti ieškinio senaties termino
ieškovė neprašė.
Atmetant apeliacinį skundą, iš ieškovo atsakovams priteistinos
bylinėjimosi išlaidos ir valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su
procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 88 str. 1
d. 3 p., 98 str. 1 d.).
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi išdėstytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas,
objektyviai įvertino faktines bylos aplinkybes,
todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą,
kurį apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra teisinio pagrindo (LR CPK
326 str. 1d. 1 p.).
Teisėjų kolegija,
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio
pirmosios dalies pirmu punktu,
n u t a
r i a :
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario
3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš J. D. 1600 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus litų) atsakovų
naudai išlaidas, advokato pagalbai apmokėti,
9,35 Lt (devynių litų, 35 centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas
valstybei.
Kolegijos
pirmininkas
Egidijus
Mockevičius
Teisėjai
Regina Agota Gutauskienė
Rasa Bartašienė
Kopija tikra
Teisėjas
Egidijus Mockevičius