Baudžiamoji byla Nr.1-173-873/2013

Teisminio proceso Nr.1-22-1-01289-2011-0

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.27.5.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 8 d.

Vilnius

              Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nijolė Žimkienė,

sekretoriaujant A. V., Daivai Paliokaitei, Monikai Domžaitei, Jevgenij Daškevič,

dalyvaujant prokurorams Agnei Stankevičiūtei, Alvydui Markauskui,

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei D. J.,

kaltinamojo gynėjai advokatei Ingai Abramavičiūtei,

kaltinamajam V. S.,

vertėjams Audronei Adomavičienei, Audriui Krušnai, M. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje

            V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1 (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, baltarusis, turintis nebaigtą aukštąjį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini),  gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1997 m. spalio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK), galiojusio iki 2003-05-01, 271 str. 1 d., 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams su 1/3 turto konfiskavimu; 2003 m. liepos 3 d. nutartimi veika perkvalifikuota iš 1961 m. BK 271 str. 1 d. į 2000 m. BK 178 str. 1 d., iš 271 str. 2 d. perkvalifikuota į 178 str. 1 d, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams; 2005 m. kovo 10 d. nutartimi teistumas pagal 1997 m. spalio 23 d. nuosprendį pripažintas išnykusiu; 2) 2000 m. spalio 17 d. nuosprendžiu, patikslintu 2001 m. balandžio 3 d. nutartimi, pagal BK, galiojusio iki 2003-05-01, 133 str. 1 d., 271 str. 2 d., 272 str. 2 d., 207 str. 1 d., 234 str. 1 d., 16 str. 2 d., 300 str. 1 d., 42 str., 44 str., 35 str. laisvės atėmimu 6 metams su turto konfiskavimu; vadovaujantis BK 43 str., bausmė subendrinta su bausme, paskirta 1997 m. spalio 23 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 10 mėnesių su turto konfiskavimu; pritaikius 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 3 str. 2 d. 2 p., bausmė sumažinta 1/5, galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 5 metams 10 mėnesių su turto konfiskavimu; 2003 m. gegužės 22 d. nutartimi, veikos iš 1961 m. BK 133 str. 1 d., 271 str. 2 d., 272 str. 2 d., 207 str. 1 d., 234 str. 1 d., 16 str. 2 d., 300 str. 1 d. perkvalifikuotos į BK 155 str. 1 d., 178 str. 1 d., 180 str. 1 d., 300 str. 1 d., 253 str. 1 d., 22 str. 1 d., 241 str. 1 d., paskirta laisvės atėmimo 5 metams 10 mėnesių bausmė palikta nepakeista, atleistas nuo papildomos bausmės – turto konfiskavimo; 2003 m. birželio 23 d. nutartimi 2003 m. gegužės 22 d. nutartis pakeista: dalis kuria veika iš 1961 m. BK perkvalifikuota į BK 155 str. 1 d., iš 207 str. 1 d. – į BK 300 str. 1 d., iš BK 234 str. 1 d. – į BK 253 str. 1 d., iš BK 16 str. 2 d., 300 str. 1 d. – į BK 22 str. 1 d., 241 str. 1 d., panaikinta, pagal BK 178 str. 1 d. paskirta bausmė laisvės atėmimas 2 metams, pagal BK 180 str. 1 d. – laisvės atėmimas 4 metams, vadovaujantis BK 63 str., šias bausmes subendrinus su bausmėmis, paskirtomis 2010 m. spalio 17 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 133 str. 1 d., 207 str. 1 d., 234 str. 1 d., 16 str. 2 d. ir 300 str. 1 d., paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metas, remiantis BK 64 str., prie šios bausmės pridėjus 10 mėn. neatliktos bausmės pagal 1997 m. spalio 23 d. nuosprendį – galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 10 mėnesių, pritaikius 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo „Dėl amnestijos“ 3 str. 1 d. 2 p., bausmės sumažinta 1/5, bet ne daugiau kaip 1 metais; 3) 2005 m. sausio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams; 4) 2011 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 223 str. 1 d., 300 str. 1 d. bauda 20 MGL (2600 Lt), bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs; kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 str., padarymu,

n u s t a t ė :

            V. S. 2011 m. spalio 20 d., Vilniuje, pasirašydamas prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorei, jame išdėstydamas teiginius: „toks sprendimas nebuvo protiškai ribotos įžūlios ir ciniškos biurokratės D. J., kuri neatitinka užimamų pareigų, riboto proto pasireiškimas, o orientuotas chuliganiškas išsišokimas, pikta biurokratinės bjaurybės reakcija, siekiant pakenkti pareiškėjui. Aš neskundžiu šio „idiotiško“ sprendimo, nes jis trumpalaikis, jį skųsti būtų neracionalu ir prieštarautų protingumo principui, palikau jį biurokratės sąžinei, kaip jos negabumo, asmeninio menkumo, pagiežingo ir bjauraus charakterio, kvailos moteriškės, kurią per anksti ištiko senatvinis marazmas, pavyzdį“, šį prašymą išsiųsdamas paštu Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, adresu Kęstučio g. 21, Kaunas, kur šis prašymas  gautas 2011 m. spalio 24 d., jis įžeidė valstybės tarnautoją, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisės skyriaus vedėją, laikinai atliekančią direktorės funkcijas, D. J..

Kaltinamasis V. S. kaltu neprisipažino, paaiškino, kad teisinę pagalbą skirti 20 dienų yra absurdiška. Laišką parašė kažkuris iš V. S. padėjėjų, kuris, jis neatsimena. Su prašymu V. S. visiškai sutinka, jo neneigia ir neatsisako, nes jame aiškiai išreikšta V. S. reakcija į nukentėjusios veiksmus. Nukentėjusioji, atstovaudama tarnybą, psichologiškai kankino V. S.. Nuo 2010 metų jis negali gauti teisinės pagalbos byloje, kurioje atsakovas yra Lietuvos advokatūra. Kauno tarnybos tarnautojai neskiria jam teisinės pagalbos, kuri priklauso pagal įstatymą. Net ir kai Vyriausiasis teismas galutiniu sprendimu įpareigojo skirti V. S. teisinę pagalbą, net tuo atveju tarnyba rado galimybę, kaip nevykdyti teismo sprendimo ir neskirti jam pagalbos. Šis sprendimas buvo sugalvotas nukentėjusiosios, teisinė pagalba jam skirta tik 20 dienų. Teisinę pagalbą turi skirti ne mažiau kaip metams. Jei asmuo pateikia pažymą apie socialinę paramą ir terminas baigiasi, Vilniaus tarnyba paprašo pateikti metinę turto deklaraciją. Nukentėjusioji to nepadarė, paskyrė pagalbą tik 20 dienų, žinodama, kad jis nespės apskųsti sprendimo.  Ciniška teigti, kad jis turi skųsti kiekvieną sprendimą. Savo poziciją V. S. išdėstė padėjėjams, gal grubesniais posakiais, o jie sušvelninę parašė. Nukentėjusios veiksmų nebuvo galima įvertinti kitaip, kaip biurokratinį iškrypimą. V. S. visiškai sutinka su šiuo nukentėjusios apibūdinimu. V. S. raštas buvo skirtas Kauno tarnybai, A. B., nes ji yra vadovė. Tai žmogaus teisė į kritiką, nes raštas adresuotas ne pačiai nukentėjusiajai, o jos viršininkui.  Į kritiką tarnybai negalima žiūrėti kaip į įžeidimą ir nagrinėti baudžiamąja tvarka. Nuomonės išdėstymas nebuvo tikslas įžeisti, nuomonė yra subjektyvi. Visuomenė turi teisę daugiau žinoti apie tokius žmones, kaip nukentėjusioji, tarnautojai turi būti atlaidesni kritikai. Pats asmeniškai V. S. nukentėjusios neįžeidė, ne pats asmeniškai nuėjo į tarnybą. Nukentėjusios elgesys toks neigiamas, kad galima laukti kritikos. Šiuo atveju V. S. neturėjo tikslo įžeisti žmogų, tai buvo prašymas, nusiųstas į tarnybą. Advokatas J. L. buvo paskirtas V. S. trijose bylose, bet jis jo nematė, nuo jo slapstėsi. Kaltinimai nepagrįsti, savo žodžių V. S. neatsisako, pakartotų dar kartą, nes turi visas teises, kurias garantuoja Konstitucija. Prašymas adresuotas direktorės vardu, minima valdininko pavardė, kuri nurodyta rugpjūčio 10 d. sprendime. V. S. turi pretenzijų valdininkui, kuris priėmė kvailą sprendimą, mano, kad jo veiksmai teisėti, leistini, proporcingi nukentėjusios veiksmams. Internete nurodoma, kad žodis „sterva“ turi kelias reikšmes. Viena iš jų – karvės dvėsena, šiuo metu šia prasme nevartojama. Tai gali būti ir pusiausvyros neišlaikanti moteris, nekultūringa, pikta. V. S. mano, kad tokį sprendimą galėjo parašyti tarnautoja su tokiomis savybėmis. Sprendime yra trys neteisėti dalykai, pažeidžiantys V. S. teises. V. S. nemano, kad protingas žmogus galėjo priimti tokį absurdišką sprendimą, tai turėjo būti arba protiškai ribotas žmogus, arba tai chuliganiški veiksmai. Žodžiai marazmas, asmeninis menkumas tiesiogiai susiję su valstybės tarnautojo funkcijomis, nes neturėdamas konkrečių faktų, pažymų, tik jo absurdišką sprendimą, psichologas gali matyti, ar tai ciniški veiksmai, ar senatvės beprotystės reiškiniai. Parašas panašus į V. S., neatsimena, kad būtų pasirašęs nurodomą dokumentą. Rugpjūčio 10 d. sprendimą V. S. gavo tik spalio 20 d., jei būtų gavęs laiku, būtų spėjęs apskųsti. Tarnyboje dirba juristai, suveikė advokatų biurokratinio solidarumo principas. Lietuvių kalbą V. S. išmano buitiniu lygiu. Prašymas yra dvejomis kalbomis, viską, kas įmanoma, V. S. rašo valstybine kalba – kopijuoja tekstus, o naują tekstą, kuriuo reikia kažką pranešti, rašo suprantama rusų kalba. V. S. buvo nepatenkintas tuo, kad jam teisinė pagalba buvo skirta 20 dienų, buvo neteisingai nurodyta, kad pagalba skirta administracinėje, o ne civilinėje byloje, taip pat buvo skirtas advokatas J. L., nuo kurio V. S. atsisakinėjo, skundėsi dėl jo neveiklumo. Tam, kad V. S. prašymas būtų įvykdytas, reikėjo trumpai nurodyti nesutikimo su 2011-08-10 sprendimu motyvus, kurį jis aprašė, kaip neteisėta ir absurdišką. Aprašomojoje dalyje, kuri yra skirta Kauno tarnybos direktorei A. B., buvo atkreiptas dėmesys, kad jos darbuotoja D. J. priėmė tokį sprendimą, kuris pažeidžia V. S. teises, yra neteisėtas ir absurdiškas. Čia yra pateikti nemalonūs vertinimai, kritika, kad vadovybė atkreiptų dėmesį į savo darbuotoją. Tai ir paties sprendimo, ir valdininkų veiksmų charakteristika. Be konkretaus piktybiško valdininko veiksmo tokio sprendimo nebūtų, kuris parašytas sąmoningai, su klaidomis, žinant, kad V. S. atsisakė nuo to advokato. Paties sprendimo jau nebuvo galima apskųsti, nes buvo pasibaigęs terminas. Žodžiui „sterva“ rašte V. S. suteikė bendrai naudojamą prasmę. Sunku buvo įvertinti valdininko darbą šioje byloje. Apibūdino kaip isterišką, kerštingą, chuliganišką bandymą keršyti V. S. už tai, kad jis yra laimėjęs dešimtis bylų Kauno administraciniame teisme, jiems yra tekę mokėti už moralinę žalą, už tai, kad jis yra prieš advokatūrą, su kuria tarnyba yra susijusi. V. S. reikėjo rasti žodinį apibūdinimą valininko, kuris paruošė tokį sprendimą.  Gal tai daugiau charakterizuoja tarnybos direktorę. Žodis „sterva“ buitine kalba apibūdina piktybišką moterį su kenkėjiškais polinkiais, tačiau šis žodis reikalauja konkretaus papildymo, kaip biurokratinės valdininkės. V. S. yra emocionalus žmogus, taip išreiškė savo nuomonę, gal jo padėjėjai ne visai tiksliai išdėstė. Jie turėjo parašyti, kad ji elgiasi „kaip“, panaudoti palyginimą ir kabutes. Ji ne tokia, o elgėsi kaip. Tekste kalbama apie direktorę, apie D. J. kalbama tik kaip apie cinišką biurokratę, tačiau tas sprendimas buvo ne jos priimtas, tada yra kablelis, ir po jo, jau apie kitą asmenį, A. B.. Kadangi D. J. nemoka rusų kalbos, viską priskyrė sau. Kur dirba D. J. ir kokios jos pareigos, žinoma iš absurdiško sprendimo, dėl kurio V. S. parašė skundą. Tuo metu D. J. užėmė direktorės pareigas, visus sprendimus visada pasirašinėdavo direktorė A. B.. Visa, kas parašyta po kablelio, taikoma direktorei. Apie nukentėjusiąją kalbama kaip apie kvailą moterį, kuri pasirašo žinomai kvailus sprendimus. Teiginiai galėjo nukentėjusiąją įžeisti, tačiau sau ji turi taikyti tik dalį teiginių, iki žodžio „a“, iki kablelio, ciniškas, chuliganiškas išsišokimas taikomas ne jai, bet jeigu ji tai priskiria sau, tai paprasčiausias rusų kalbos nežinojimas. Dirbant valstybinėje socialinio pobūdžio įstaigoje reikia būti kantresniam, juk ateina įvairūs žmonės. Prašymas išsiųstas paštu, sunku pasakyti, kur jis surašytas.

Nukentėjusioji D. J. paaiškino, kad asmeniškai su V. S. nebuvo pažįstama. Buvo priimtas sprendimas V. S. teikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje, sprendimas galiojo iki pašalpos gavimo datos.  Su priimtu sprendimu asmuo nesutiko, bet jo neskundė, rašė įžeidžiančio turinio naują prašymą. Kai buvo gautas raštas, D. J. dirbo teisės skyriaus vedėja. Teisinė pagalba V. S. buvo skirta 20 dienų, jis turėjo teisę prasitęsti sprendimo galiojimo laiką. Sprendime nurodyta data, V. S., kaip socialinės pašalpos gavėjas, privalo pateikti deklaraciją, jei nori teisinės pagalbos metams. Visi tarnyboje gauti prašymai yra pateikiami administratorei, kuri juos užregistruoja, prašymai talpinami į bendrą dokumentų registrą, tada pristatomi direktorei, ji juos paskirsto. Nuo 2008 metų naudojamas skenavimas ir elektroninė versija. Direktorė, gavusi tą prašymą, pasikvietė D. J. ir su juo supažindino, po to vykdymui nukreipė specialistui, kad į laišką būtų atsakyta. Prašymų į valstybinę kalbą Kauno valstybinėje garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje neverčia. Visi gauti prašymai yra registruojami, prašymas, skundas yra skenuojamas, užregistruojamas registre, dedamas spaudas, suteikiamas numeris, pateikiamas direktorei, kad paskirstytų. D. J. buvo direktorės kabinete, vienas iš dokumentų buvo šis prašymas, direktorė su juo susipažino, atidavė D. J.. Rusų kalba D. J. neskaito. Tarnyboje yra žmogus, kuris pastoviai dirba su V. S., jam buvo pavesta atsakyti į raštą, nes jis moka rusų kalbą. Iš teksto D. J. suprato, kad tai liečią ją, ko nesuprato, paprašė, kad išverstų direktorė. Sprendime buvo nurodyta, kad pagalba V. S. buvo paskirta administracinėje byloje, jei sprendime buvo techninė klaida, jis turėjo kreiptis, kad klaida būtų ištaisyta. Tekstą vertė pati D. J., kiek nesuprato, klausė direktorės. Ją įžeidė žodžiai protiškai ribotos, įžūlios ir ciniškos biurokratės D. J. apraiška, jos tikslingas chuliganiškas išsišokimas, pikta biurokratinės „stervos“ reakcija, kvaila teta. Žodį „sterva“ suprato kaip neigiamą, žeminantį bet kokį žmogų.

Liudytojas R. J. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) jis dirba IT specialistu, V. S. – organizacijos pirmininkas. Apie laišką R. J. sužinojo, kai buvo apklausiamas, kas laišką rašė - nežino, jis nerašė. Organizacijoje bet kuris asmuo gali pasirašyti už kitus asmenis.

Liudytoja A. B. paaiškino, kad jos atostogų metu pavaduojantis asmuo, D. J., priėmė sprendimą, vėliau, jau grįžus iš atostogų, buvo gautas kaltinamojo raštas, kuriame jis įžeidė  darbuotoją ir instituciją. Gaunamus raštus registruoja administratorė, jie perkeliami į vidaus apskaitos dokumentų registrą, kartu pateikiami peržiūrėti originalai, kam, kokiam darbuotojui raštą nagrinėti. Paprastai tie raštai, kurie būna susiję su prieš tai nagrinėtais klausimais, nukreipiami tam pačiam žmogui. Šis raštas išsiskyrė, raštai nebūna akivaizdžiai įžeidžiantys pačius darbuotojus tiesiogiai. Susipažinimo su raštu metu A. B. buvo su D. J. kartu A. B. kabinete. Visada raštai, parašyti rusų kalba, būna perskaitomi su A. B., kadangi reikia įsitikinti, ar jie tinkamai suprantami. Su šiuo raštu susipažino 4-5 žmonės. Po to institucijoje buvo aptarinėjama. Raštas buvo priskirtas prie kitų pareiškimų, kurie susiję su priimtais sprendimais. Šio prašymo pagrindu buvo priimtas sprendimas pratęsti terminą, kadangi kartu buvo gauta pažyma, kad pratęsta socialinė pašalpa, paskirtas advokatas J. L. pakeistas į advokatę D. V.. Kadangi tai buvo raštas, jį reikėjo visą versti. Prieš A. B. skaitant raštą, jis turbūt dar nebuvo skaitytas nukentėjusiosios. Tai, kad rašte yra įžeidžianti informacija, nereiškia, kad galima nereaguoti į asmens prašymą.  Raštas buvo perduotas tam žmogui, kuris supranta rusų kalbą. Prašymų į lietuvių kalbą neverčia, nes nori išspręsti kuo operatyviau. Kai A. B. pagrasino nukentėjusiajai tekstą, ji buvo emociškai sukrėsta, ilgai negalėjo atsigauti. Tarnybinė procedūra nebuvo pradėta. Kai asmenys kreipiasi pagalbos, remdamiesi tuo, kad skiriama soc. pašalpa, ji suteikimą tam laikotarpiui, kuriam pašalpa skiriama, Asmuo, žinodamas tai, turi kreiptis į socialinės pašalpos skyrių ir prasitęsti pašalpos gavimą, nes priešingu atveju jis gali likti be pagalbos, jei savalaikiai nesikreipė į socialinės pašalpos skyrių. Kadangi kaltinamasis yra Vilniaus gyventojas, pirmiausiai buvo užklausta Vilniaus tarnybos, ar turi dokumentų apie socialinės pašalpos gavimą. Advokatas skiriamas atsižvelgiant į darbo krūvį, į kitas aplinkybes. D. J. tuo metu ėjo direktorės pareigas, ji priėmė sprendimą. D. J. buvo supažindinta su skundu, kad išsiaiškinti situaciją.

D. J. 2011-10-27 pareiškimo duomenimis, nuo 2007-09-24 dirbdama Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje, teisės skyriaus vedėjos pareigose, vadovaudamasi Tarnybos direktorės 2011-07-29 įsakymu Nr. P-5-(4.3)-44 „Dėl pavedimo eiti direktorės pareigas“, 2011-08-10 Tarnybos vardu priėmė sprendimą teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui V. S. iki jo socialinės pašalpos galiojimo termino pabaigos, t. y. 2011-09-01. Pareiškėjas V. S. 2011-10-24 Tarnybai pateikė naują prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą reg. Nr. TP-9-(2.9)-1327 toje pačioje byloje. Savo prašyme dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, be kita ko, pareiškėjas savo teiginiais įžeidė ją, teisės skyriaus vedėją, laikinai atliekančią direktorės funkcijas ( t. 1, b. l. 4).

Analogiški duomenys išdėstyti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorės A. B. 2011-10-27 pareiškime ( t.1, b. l. 5).

V. S. 2011-10-20 prašymo duomenimis jis nurodė, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 19 d. sprendimu V. S. skundą patenkino iš dalies, panaikino Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010-03-04 sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-10-N-453-660, įpareigojo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą teikti pareiškėjui valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pagal jo 2008-02-08 prašymą. KVGTPT apskundė šį sprendimą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2011-07-25 nutartimi apeliacinį skundą atmetė ir paliko Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 19 d. sprendimą nepakeistą.V. S. 2011-07-30 kreipėsi į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą pateikdamas prašymą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010-11-19 sprendimo vykdymo. KVGTPT 2011-08-10 priėmė keistą ir abejotiną įstatyminiu požiūriu sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-11-T-453-3281, kuriuo įvykdė teismo sprendimą ir skyrė V. S. antrinę teisinę pagalbą, pavestą prieš jo valią teikti advokatui J. L.. KVGTPT patį sprendimą priėmė 20 dienų laikotarpiui, t.y. iki 2011-09-01. Tokį neteisėtą sprendimą KVGTPT valdininkai priėmė kerštaudami už netenkintiną teismo sprendimą. Pareiškime nurodoma, kad „visiems aišku, kad toks sprendimas nebuvo įžūlios ir ciniškos biurokratės D. J., kuri neatitinka užimamų pareigų, riboto proto pasireiškimas, o orientuotas chuliganiškas išsišokimas, pikta biurokratinės bjaurybės reakcija, siekiant pakenkti pareiškėjui. Aš neskundžiau šio „idiotiško“ sprendimo, nes jis yra trumpalaikis, skųsti jį būtų neracionalu ir prieštarautų protingumo principui, palikau jį biurokratės sąžinei, kaip jos negabumo, asmenybės menkumo, pagiežingo ir bjauraus charakterio, kvailos moteriškės, kurią per anksti ištiko senatvinis marazmas, pavyzdį“.

Prašyme nurodoma, kad advokatas J. L. šioje byloje nieko nepadarė, nebandė netgi susitikti su klientu, nereaguoja į rašytinį kreipimąsi, nesusipažino su byla, byloje neatliko nei vieno procesinio veiksmo. Pati civilinė byla Nr. 2-3144-653/2010 dar nepaskirta nagrinėti, reikalinga kvalifikuota teisinė pagalba. Sprendimas turi būti priimtas toks, kaip tai daroma visose kitose VGTPT, t.y. ne 20 dienų arba kitam laiko tarpui, o visam nagrinėjimo bylos pirmoje instancijoje laikotarpiui (t. 1, b. l. 6-7, 10, 11, 12, 13, 36, 150, t. 2, b. l. 185).

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo 2011 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo Nr. TP-2(2.2)-11-T-453-3291 duomenimis V. S. nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje apskundžiant Lietuvos advokatūros 2010-01-26 raštą Nr. 77, parengti procesinius dokumentus ir atstovauti pirmos instancijos teisme, paskirti advokatą J. L.. Nurodyta, kad šis sprendimas galioja iki 2011 m. rugsėjo  mėn. 1 d. ( t.1, b. l. 69).

Iš V. S. 2011-08-16 prašymo Vilniaus miesto 3-čiajam apylinkės teismui matyti, kad jame nurodomas Kauno VGTPT 2011-08-10 sprendimas: „Kauno VGTPT vykdydama teismo sprendimą grieždama dantimis buvo priversta skirti teisinę pagalbą sprendimu 2011-08-10, Nr. TP-2-(2.2)-11-T-453-3291 ir atleido 100% (prideda originalą), nuo teismo mokesčių ( t. 2, b. l. 93). 

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-02-25 rašto Nr. O-2-(1.5)-509 duomenimis Kauno tarnyboje 2011-08-03 buvo gautas V. S. 2011-07-30 prašymas, reg. Nr. TP-9-(2.9)-1007, kuriuo pareiškėjas prašė įvykdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A 575-2394/2011. Kauno tarnyboje 2011-08-10 faksu gauta iš Vilniaus tarnybos siųsta Vilniaus miesto socialinės paramos centro Socialinių išmokų skyriaus 2011-06-21 išduota pažyma Nr. 7818, patvirtinanti, kad V. S. nuo 2011-03-01 iki 2011-09-01 yra socialinės pašalpos gavėjas. Kauno tarnyba 2011-08-10  sprendimu TP-2-(2.2)-11-T-453-3291 suteikė V. S. teisinę pagalbą administracinėje byloje apskundžiant Lietuvos advokatūros 2010-01-26 raštą Nr. 77. Sprendimas galiojo iki socialinės pašalpos galiojimo termino pabaigos, t.y. 2011-09-01. Kauno tarnyboje 2011-10-24 gautas V. S. prašymas reg. Nr. TP-9-(2.9)-1327. Šiuo prašymu V. S. prašė pakeisti jam skirtą advokatą J. L. į  D. V., kartu su prašymu pateikė Vilniaus miesto savivaldybės socialinio skyriaus 2011-09-21 pažymą Nr. 11083 ir 2011-09-28 pažymą Nr. 58118. Pažymoje nurodyta, kad V. S. paskirta socialinė pašalpa iki 2012-12-01. Kauno tarnyba 2011-10-28 sprendimu Nr. TP-2-(2,2)-11-P-453-4282 pratęsė 2011-08-10 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-11-T-453-3291 skirtos antrinės teisinės pagalbos galiojimo terminą iki 2012-12-01 ir pakeitė paskirtąjį advokatą J. L. į D. V.. V. S. 2011-10-27 pateikė Kauno tarnybai 2011-10-25 prašymą ir metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją, Kauno tarnyba 2011-11-02 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-11-P 453-4295 pratęsė V. S. skirtos antrinės teisinės pagalbos terminą iki 2012-09-30. Kauno tarnyboje 2011-12-12 gautas V. S. 2011-12-09 prašymas, reg. Nr. TP-9(2.9)-1504 pakeisti sprendimo pagrindą ir teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl žalos iš Lietuvos Respublikos advokatūros priteisimo ir Lietuvos Respublikos advokatūros 2010-01-26 rašto Nr. 77 panaikinimo. Kauno tarnyba 2011-12-28 sprendimu Nr. TP-2(2.2)-11-P-453-5003 patenkino prašymą ir pakeitė 2011-08-10 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-11-T-453-3291 skirtos antrinės teisinės pagalbos turinį, nurodant, kad antrinė teisinė pagalba pareiškėjui yra teikiama civilinėje byloje ( t.2, b. l. 1-4).

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorės 2007 m. spalio 31 d. įsakymo Nr. P-5/07-48 duomenimis D. J. nuo 2007 m. lapkričio 1 d. perkelta į teisės skyriaus vedėjos pareigas ( t.1, b. l. 17). Iš Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Teisės skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorės 2011-02-07 įsakymu Nr. P-5-(4.3)-16 1 p. matyti, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisės skyriaus vedėjo pareigybė – karjeros valstybės tarnautojas ( t.1, b. l. 18-20).

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriaus 2011 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. P-5 (4.3)-44 duomenimis D. J. nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 12 d. buvo pavesta laikinai eiti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriaus pareigas ( t.1, b. l. 23). 

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-06-29  rašto Nr. 0-2-(1.5)-1724 duomenimis V. S. prašymas reg. Nr. TP-9-(2.9)-1327 Tarnyboje buvo gautas paštu ( t.1, b.l. 25).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2012-10-10 išvados Nr. 11-2392(12) duomenimis 2011-10-20 prašymą, adresuotą Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, pasirašė V. S. ( t.1, b.l. 34-35).

Lietuvių kalbos instituto 2013 m. vasario 23 d. rašto Nr. 01-12-119 duomenimis akademiniame „lietuvių kalbos žodyne“ pateikiamos trys žodžio „sterva“ reikšmės:1) maita, dvėsena, 2) tinginys, nevikrus žmogus ar gyvulys, 3) ištvirkęs, pasileidęs žmogus, begėdis, bjaurybė. Didysis „Lietuvių kalbos žodynas“ apima įvairią leksiką (senųjų raštų, tarmių, grožinės literatūros ir kt. žodžius), todėl jame fiksuotas ir skolinys iš slavų kalbų „sterva“. Bendrinėje kalboje šis žodis nevartotinas, tačiau gyvojoje kalboje gana plačiai paplitęs. Šnekamojoje kalboje „sterva“ vartojama beveik visoje Lietuvoje. Didysis žodynas ir iki šių dienų kaupiama jo Papildymų kartoteka rodo, kad tinginio ir ištvirkusio, pasileidusio žmogaus reikšmėmis ( jos turi menkinamąjį, keikiamąjį atspalvį) šis žodis žinomas ir aukštaičių, ir žemaičių tarmėse ( t. 2, b. l. 174).

            V. S. savo kaltės nepripažino. Teismas, vertindamas kaltinamojo, nukentėjusios, liudytojos parodymus, rašytinę bylos medžiagą, daro išvadą, kad jų visuma patvirtina V. S. kaltę padarius jam inkriminuojamą veiką.

            Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2012 m. birželio 19 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-336/2012 yra pasisakęs, kad BK 290 straipsnyje nustatyta atsakomybė už savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimą. Šia teisės norma saugoma normali pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veikla, autoritetas, taip pat jo asmeninė ir profesinė garbė bei orumas. Įstatyme nenumatyta aplinkybių, kurioms esant valstybės tarnautojų ar kitas viešojo administravimo funkcijas atliekančių asmenų įžeidinėjimas galėtų būti pateisinamas. BK 290 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyvusis požymis – valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimas tuo metu, kai jis atlieka savo pareigas. Įžeidimas reiškia, kad kaltininkas prieš pareigas vykdantį nukentėjusįjį atlieka nepadorius veiksmus, išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui tiek aplinkinių, tiek ir jo paties akyse. Šio nusikaltimo sudėtis – formalioji, nusikaltimas laikomas baigtu nuo nukentėjusiojo įžeidimo momento. Nusikaltimo baigtumui nustatyti ir jam kvalifikuoti nesvarbu, kaip nukentėjusysis reagavo į kaltininko veiką: piktinosi, tylėjo, iškvietė kitus pareigūnus ar kt. Kvalifikuojant veiką pagal BK 290 straipsnį, svarbu nustatyti nusikaltimo motyvą, kuris parodo ryšį tarp kaltininko veiksmų ir nukentėjusiojo pareigų. Įžeidimas padaromas būtent kaip atsakas į teisėtai pavestų pareigų vykdymą (kasacinė nutartis Nr. 2K-525/2011).

Konstitucija, 25 str., garantuoja žmogaus teisę turėti savo įsitikinimus, taip pat juos laisvai reikšti, 28 str. įtvirtinta žmogaus pareiga įgyvendinant savo teises ir laisves laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių.

Teisiamojo posėdžio metu V. S. davė išsamius parodymus apie tai, dėl ko jis pasirašė kaltinime minimą raštą Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Jis paaiškino, kad pagalba jam buvo skirta formaliai, 20 dienų, toks terminas buvo net nepakankamas pačiam sprendimui apskųsti, pagalba jam buvo reikalinga civilinėje byloje, tuo tarpu sprendime jam buvo paskirta pagalba administracinėje byloje, jam buvo paskirtas advokatas J. L., nors V. S. nesutiko su šiuo advokatu, prašė šio advokato neskirti.

Susipažinus su bylos nagrinėjimo metu gautais dokumentais, nustatyta, kad V. S. išdėstytos aplinkybės apie nurodomo sprendimo turinį pasitvirtino. Kauno valstybinės garantuojamos tarnybos pateiktame 2013-02-25 rašte nurodytos konkretaus sprendimo priėmimo priežastys ir prašymų nagrinėjimo chronologija.

Susipažinus su Kauno valstybinės garantuojamos tarnybos pateiktais dokumentais, juos analizuojant atsižvelgiant į V. S. argumentus, taip pat vėlesnius minimo spendimo pakeitimus, teismas daro išvadą, kad V. S. subjektyviai galėjo jausti nepasitenkinimą dėl jam teikiamos pagalbos. Teismas atkreipia dėmesį į nurodomą aplinkybę, jog V. S. gimtoji kalba nėra lietuvių, tekstai, taip pat ir kaltinime nurodomas prašymas, yra surašyti dviem kalbomis – rusų ir lietuvių. Teisiamojo posėdžio metu V. S. paaiškino, kad jis stengiasi  raštus rašyti valstybine kalba, todėl tekstus, kuriuos galima nukopijuoti, jis pateikia lietuvių kalba, o kitą dalį teksto surašo jam suprantama rusų kalba. Teismas daro išvadą, kad asmeniui, kuriam lietuvių kalba nėra gimtoji, kreipimasis raštu į valstybines įstaigas sudaro didesnių sunkumų nei asmeniui, rašančiam gimtąja kalba, natūralu, kad tekste jo prašymai gali būti išdėstomi ne visiškai aiškiai ir tiksliai.

Teismas vertina, kad esant ginčui dėl teikiamos pagalbos turinio valstybinė institucija gali ir turi išsiaiškinti prašymo esmę, o ne vien formaliai atsakyti pareiškėjui, tuo galimai gilinant konfliktą. Priešingu atveju iškreipiamas principas - valstybės įstaigos tarnauja žmonėms.

Nurodytas sprendimas nebuvo apskųstas, iš bylos medžiagos matyti, kad V. S. kreipėsi ne kartą, tikslindamas ir aiškindamas savo kreipimosi turinį.

Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, iš kurių nustatytas V. S. veikos motyvas, teismas vertina, kad V. S., savo ruožtu, peržengė teisinėje visuomenėje leistino elgesio ribą, jo veika atitinka nusikalstamos veikos požymius.

V. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad savo prašyme jis išdėstė kritiką konkrečiam sprendimui, poziciją, kad valstybės tarnautojai turi būti pakantesni kritikai.

Analizuojant kaltinime nurodytą tekstą, išdėstytą V. S. prašyme, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad jis pačiame prašyme išdėstytas rusų kalba, tai yra puikiai išmanoma  paties V. S.. Tekste rašoma ne apie sprendimą, nekritikuojamas jo turinys, o tiesiogiai kalbama apie asmenį. Nors teisiamojo posėdžio metu V. S. nurodė, kad dalis kaltinime nurodyto teksto liečia ne nukentėjusiąją D. J., o tarnybos vadovę A. B., teismas tokiais paaiškinimais netiki, kadangi kaltinime nurodytas tekstas yra nedviprasmiškas, jame kalbama apie vieną, o ne kelis asmenis, apie tą patį asmenį, priėmusį sprendimą, sukėlusį V. S. nepasitenkinimą.  Rašybos klaida, nurodant pavardę – J., o ne J., nėra tiek žymi, kad būtų neaišku, apie kokį asmenį kalbama. Kaltinime nukentėjusiosios pavardė nurodyta be klaidos, kaltinimo tekstas tikslintinas pagal 2011-10-20 rašto turinį.

Teismas, vertindamas ne tik vieną žodį „sterva“, kuris turi neigiamą, įžeidžiančią, prasmę tiek lietuvių, tiek rusų kalba, bet visą kaltinime nurodyta pastraipą, daro išvadą, kad joje išdėstyti teiginiai užgauliai, menkinančiai apibūdina asmenį, yra įžeidžiantys : „ribotos įžūlios ir ciniškos biurokratės“, „riboto proto pasireiškimas“, „biurokratinės bjaurybės“, „jos negabumo, asmeninio menkumo, pagiežingo ir bjauraus charakterio, kvailos moteriškės, kurią per anksti ištiko senatvinis marazmas, pavyzdį“. Nukentėjusioji kaltinime nurodytomis aplinkybėmis buvo valstybės tarnautoja, pareiškimas su nurodytais teiginiais buvo surašytas ne dėl asmeninių priežasčių, o dėl nukentėjusiosios atliekamų darbinių funkcijų.

           Asmens teisė į kritiką nėra tapati galimybei niekinti kitą žmogų. Valstybės tarnautojai, atlikdami savo funkcijas, negali būti žeminami, priešingu atveju, būtų žeminamas ir valstybės institucijos, kartu ir pačios valstybės autoritetas. Asmuo, kuris pagrįstai tikisi savo teisių gynimo, to turi siekti teisinėmis priemonėmis, nepažeisdamas kitų asmenų teisių ir laisvių.

           Nors V. S. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad jis neveikė tiesiogine tyčia, pats asmeniškai neatėjo ir žodžiu neįžeidė D. J., siuntė prašymą valstybės garantuojamos pagalbos tarnybai, teismas vertina, kad aplinkybių, šalinančių veikos nusikalstamumą ir baudžiamumą, nenustatyta. Įžeidimas, už kurį numatyta atsakomybė pagal BK 290 str., gali būti padaromas tiek žodžiu, tiek raštu. Nukentėjusioji D. J. dirba Kauno valstybės garantuojamos pagalbos tarnyboje, laiškas buvo adresuotas būtent šiai tarnybai. Teismas daro išvadą, kad V. S., raštu užgauliai, žeminančiai apibūdindamas nukentėjusiąją ir siųsdamas šį laišką į jos darbovietę, suvokė savo veiksmus, jų pasekmes ir norėjo taip veikti. Pozicijos, kad nukentėjusioji, priimdama minimą sprendimą, nusipelnė ir ne tokių apibūdinimų, V. S. laikėsi ir teisme. Aplinkybės, kad nukentėjusioji apie V. S. laišką, tikslų jo turinį, sužinojo iš tarnybos direktorės, atsakomybės   nešalina. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje tyčia įžeisti savo pareigas einantį valstybės tarnautoją siunčiant įžeidžiančio turinio laišką buvo konstatuota, kai toks laiškas buvo siunčiamas į nukentėjusiojo darbovietę kaip ironiškas sveikinimas valstybės tarnautojui (kasacinė nutartis Nr. 2K-330/2008). Šios bylos aplinkybėmis V. S. prašyme Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai yra įžeidžiančio turinio teiginių apie nukentėjusiąją. Pačiame prašyme pabrėžiama, kad V. S. neskundė 2011-08-10 sprendimo, prašymas siunčiamas siekiant gauti teisinę pagalbą jame nurodytomis sąlygomis, tuo būdu, darytina išvada, jog kaltinamojo tyčia buvo nukreipta  į siekį, kad nukentėjusioji sužinotų, kaip jis vertina jos asmenybę ir būtų tokio vertinimo įžeista.

Teismas atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad V. S. pareiškimas, su kaltinime nurodyto pareiškimo turiniu, buvo surašytas  praėjus 2 mėnesiams nuo minimo sprendimo priėmimo, tai yra, V. S. tyčia nebuvo staigi. Teismas atmeta V. S. teiginį, kad nurodomą pareiškimą surašė ne jis, kadangi pats V. S. teisiamojo posėdžio metu išreiškė poziciją, jos jis pilnai sutinka su pareiškimo turiniu, paaiškino, ką jis norėjo pasakyti kiekvienu iš kaltinime nurodytų teiginių, pats laiškas, kaip nustatyta specialisto išvada, yra ir pasirašytas V. S..

Teismas, vertindamas bylos duomenų visumą, daro išvadą, kad V. S. kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 290 str. Aplinkybė, kur tiksliai buvo surašytas kaltinime nurodytas laiškas, bylos nagrinėjimo metu ištirtais duomenimis nenustatyta. Iš kaltinimo šalintina nuoroda apie tai, kad pareiškimas buvo surašytas V. S. bute. Kadangi laiškas buvo išsiųstas paštu, ši aplinkybė bylos nagrinėjimo metu pasitvirtino, veikos padarymo vieta tikslintina, sietina su Vilniaus miestu.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji D. J. pareiškė ieškinį ( t. 1, b. l. 182) dėl neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nukentėjusioji nurodė, kad V. S. prašyme išdėstyti teiginiai įžeidė jos garbę ir orumą, dėl ko ji patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus ir reputacijos pablogėjimą. Išsakius nukentėjusiąją žeminančius žodžius, kurie atspindi neigiamą jos asmenybės įvertinimą, ją diskreditavo, pakenkė jos moraliniam prestižui tiek aplinkinių, tiek pačios akyse, ji tapo uždaresnė, kadangi patyrė emocinį sukrėtimą, atsirado nepilnavertiškumo jausmas (nepasitikėjimas) prieš kolegas, jaučia reputacijos pablogėjimą, kadangi kolegų akyse jos, kaip vadovės, autoritetas yra sumenkintas. Nuolatinis diskomfortas kelia baimę ir paniką, neabejoja, kad įžeidimas turės įtakos ir ateityje, dirbant ir bendraujant su žmonėmis.

Teisiamojo posėdžio  metu nukentėjusioji parodė, kad dėl kaltinamojo veiksmų ji patyrė dvasinį sukrėtimą, tapo emocionalesnė, žodžius priėmė labai asmeniškai, buvo sumenkintas autoritetas kolegų akyse, mano, kad kolegos yra kur kas blogesnės nuomonės apie ją nei iki įvykio. D. J. patyrė dvasinius išgyvenimus, tai įtakojo ir jos bendravimo galimybes, mano, tai turės įtakos ir ateityje, buvo pažeminta kaip tarnautoja kolegų akyse, dėl to krito jos autoritetas, pavaduodama direktorę patiria diskomfortą.

V. S. ieškinio nepripažino, nurodė, kad žala nepadaryta. Tokių skundų gavimas yra įprastas dalykas šiai tarnybai. Pagal įstatymą jie gali tikėtis tokios reakcijos į savo neteisėtus veiksmus, tai jų darbo dalis. Nukentėjusiajai nebuvo naujiena toks įvertinimas, ji turėjo jo tikėtis, jį priimti, nes jo nusipelnė. Žala neįrodyta, nėra medicininių dokumentų. Viešo įžeidimo nebuvo, nepadorios formos nebuvo, taip pat nebuvo asmeninio kontakto. Tai, kas parašyta prašyme valstybinei įstaigai, buvo skirta ne jai, viršininkė neprivalėjo jai rodyti.  

            Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies.

            Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 d.  numatyta, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 d. numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos  turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. 

           Teismas vertina, kad nukentėjusiosios paaiškinimais,  dėl užgaulaus įžeidimo buvo padaryta neturtinė žala, pasireiškusi dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, dvasiniu sukrėtimu,  pažeminimu, reputacijos pablogėjimu.

           Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra kompensacinė: ja siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusius negatyvius padarinius.

Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikaltimo pasekmės, nusikaltimu pažeista vertybė, jos reikšmingumas. Teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais apie jos patirtus neigiamus išgyvenimus, pažeminimą, susijusius su kaltinamojo rašte išdėstytais apie ją užgauliais teiginiais. Taip pat teismas daro išvadą, kad nukentėjusioji nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog jos reputacija dėl V. S. veiksmų pablogėjo, taip pat, kad dėl jo veikos ji gali patirti neigiamų pasekmių ateityje. Teismas daro išvadą, kad tokie teiginiai yra tik pačios nukentėjusiosios subjektyvus situacijos vertinimas, jautriai išgyvenat dėl patirto įžeidimo.

Kitas reikšmingas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį – žalą padariusio asmens kaltė, veikos pobūdis, jos pavojingumo laipsnis. Neturtinė žala šioje byloje padaryta V. S. tyčiniais veiksmais, aplinkybėmis kai pats kaltinamasis, jo subjektyviu situacijos suvokimu, negavo prašomos pagalbos, emocingai į tai reaguodamas.

Nustatant neturtinės  žalos dydį atsižvelgiama ir į kaltinamojo turtinę padėtį – pajamos nedidelės, socialinės pašalpos gavėjas, nukentėjusiosios turtinę padėtį – dirba, turi savarankišką pajamų šaltinį, taip pat aplinkybę, kad duomenų apie turtinę žalą byloje nėra.       

            Teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į apeliacinės instancijos teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo analogiškose bylose: 400 Lt (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-387-209-2012, 500 Lt (Šiaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-116-282/2012), 1000 Lt (Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-210-107/2013).

Įvertinus bylos aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiajai atlygintina 600 Lt neturtinė žala.

          Kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių  nenustatyta.

          Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis.               Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių  aplinkybių, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. V. S. teistas (t. 1, b. l. 71), baustas administracinėmis nuobaudomis ( t. 1, b. l. 79-82), yra dirbantis, nėra registruotas Vilniaus miesto psichikos sveikatos konsultacinio centro ir Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitoje (t. 1, b. l. 126, 128), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas ( t. 1, b. l. 127).

          V. S. teistas, teisiamas už nesunkų nusikaltimą. Teismas, skirdamas bausmę, parinkdamas jos rūšį, atsižvelgia į nurodomus veikos padarymo motyvus, į aplinkybes, kuriomis ji padaryta – ilgalaikiai siekiant teismo sprendimu paskirtos teisinės pagalbos, į tai, kad veika padaryta ne asmeniškai paveikiant nukentėjusiąją, o raštu, daro išvadą apie mažesnį kaltinamojo ir veikos pavojingumą, sprendžia, kad bausmės tikslai V. S. gali būti pasiekti neskiriant laisvės atėmimo ar trumpalaikio laisvės atėmimo, atliekamo areštinėje, bausmių. Jam skirtina piniginio pobūdžio bausmė, jos dydį nustatant mažesnį, nei vidurkis, įstatymo, BK 47 str. 3 d. 2 p., numatytas už nesunkų nusikaltimą.

          V. S. teistas  2011 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 223 str. 1 d., 300 str. 1 d. bauda 20 MGL (2600 Lt), bausmės neatlikęs. Bausmė, skirtina šiuo nuosprendžiu, bendrintina su bausme, paskirta 2011 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., taikant dalinį sudėjimą.

          V. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t.1, b.l. 60, 67), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

          2011-10-20 prašymas, reg. Nr. TP-9-(2.9)-1327 saugotinas su byla.

          Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas                                                  

n u s p r e n d ž i a :

         V. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 290 str., skirti bausmę -  30  MGL (3900 Lt) dydžio baudą. 

         Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., bausmę subendrinti su bausme, paskirta 2011 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu, taikant dalinį sudėjimą, prie paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį,   galutinę bausmę skirti  40 MGL ( 5200 Lt) dydžio baudą.

          V. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. 

         D. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš V. S. 600 Lt D. J. naudai.

          2011-10-20 prašymą, reg. Nr. TP-9-(2.9)-1327 saugoti su byla.

         Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                          Nijolė Žimkienė