Civilinė byla Nr. e2-170-586/2016
Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01825-2015-5
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
3.2.8.3.; 3.2.7.

KLAIPĖDOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2016 m. balandžio 15 d.
Gargždai
Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Vandalinas Vainius, sekretoriaujant J. B., dalyvaujant ieškovei E. A. R., jos atstovei advokatei A. M., atsakovės N. Š. atstovei advokatei A. K., atsakovui V. M., jo atstovei advokatei I. J., atsakovo sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininkui E. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Eugenijos A. R. ieškinį atsakovams N. Š., V. M., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono Žemėtvarkos skyriui, sodų bendrijai (duomenys neskelbtini), tretysis asmuo VĮ „Registrų centras“, dėl žemės sklypo ribų padaryto pažeidimo panaikinimo, klaidos ištaisymo suvestiniame plane, valstybės žemės 1,5 aro išpirkimo,
n u s t a t ė :
ieškovė pareiškė reikalavimus – įpareigoti atsakovus savo lėšomis pašalinti 2014 metais padarytus pažeidimus E. A. R. žemės sklypo ribų atžvilgiu sodų bendrijoje „Pakrantė“, sklypo Nr. 52, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstant negaliojančiais ir panaikinant 2014-02-18 Registrų centro matininko A. Ž. atliktą matavimą, užregistruotą 2014-07-23 Registrų centre kaip prieštaraujantį galiojančiam 2006-12-19 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-1-06/2006 ir pažeidžiant šiuo sprendimu nustatytas sklypų ribas 4,5 arų plotui; sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. 53 ir 347, ir sklypo Nr.54, ištaisyti klaidą 1994 metų suvestiniame sodų bendrijos plane ir 1989 metų pirminiame projekto plane, nustatant pagal ribos išsidėstymą esamuose kadastriniuose matavimuose bei projektuose, kad suvestinis projektas atitiktų pirminį projekto planą ir kad atitiktų 4,5 arų ploto ieškovės sklypą ir atsakovų tuo metu turėtų plotų sumos; grąžinti iš N. Š. nusavintą 2,8 aro ieškovės sklypo Nr. 52 dalį, o iš V. M. grąžinti žemę sklypų Nr. 53 ir 347 – žemės ribą perkeliant 1,54 m. iš centrinio įvažiavimo kelio ir Tulpių gatvėje 0,45 m E. A. R. naudai; suteikti ieškovei galimybę išsipirkti iš valstybės 1,5 aro dirbamos žemės lengvatinėmis sąlygomis, kuri buvusiai ieškovės sklypo savininkei nebuvo įforminta ir palikta valstybine, kad būtų suformuotas ieškovės 6 arų žemės sklypas pašalinus minėtus pažeidimus; netaikyti senaties termino pateiktam ieškiniui tenkinti; priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė N. Š. pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškinio reikalavimais nesutiko, nurodė, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1-06/2006 buvo nustatyti ieškovės nuosavybės teisės pažeidimai, 2014-02-18 VšĮ Registrų centras matininkui atlikus visų trijų sklypų (Nr. 052,53,54) matavimus, buvo nustatyta, kad 2006-12-19 sprendimas įvykdytas tinkamai ir sprendime nurodytais atstumais pašalinti visi buvę ieškovės nuosavybės teisės pažeidimai. Buvo parengtas kadastrinių matavimų planas ir, remiantis jame užfiksuotais duomenimis antstolė V. D. priėmė patvarkymą užbaigti vykdymo procesą dėl nurodyto sprendimo vykdymo, jį įvykdžius. Ieškovei apskundus antstolės veiksmus, vykdymo proceso eiga ir rezultatai buvo patikrinti dviejų instancijų teismų ir konstatuota, kad 2006-12-19 sprendimas įvykdytas tinkamai. Dėl 2 reikalavimo, kuriuose reikalaujama ištaisyti klaidas, planai sudaryti 1994 ir 1989 metais, t. y. reikalavimai pareikšti akivaizdžiai praleidus ieškininės senaties terminą. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė N. Š. „nusavino“ ar kitaip pažeidė jos nuosavybės teisę. Klaipėdos rajono apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-18-714/2010, kurioje 2010-11-29 sprendimu jau buvo išspręsti reikalavimai, analogiški šiame ieškinyje keliamiems reikalavimams ir sprendimas įsiteisėjęs. Prašė konstatuoti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis dėl to, kad analogiško pobūdžio ginčas jau buvo išspręstas, kad vėl pradėtas procesas ir nekilnojamojo turto registre padaryta atitinkama atžyma, atsakovė N. Š. nesudarė sklypo pirkimo pardavimo sutarties ir patyrė nuostolius.
Atsakovas V. M. pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškinio reikalavimais nesutiko, nurodė, atsakovo V. M. žemės sklypai ( kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), suformuoti atliekant preliminarius matavimus. Kadastro duomenys nustatyti 1999-05-03 ir nuo to laiko nebuvo pakeisti, ką patvirtina byloje esantys 2015-11-10 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1-06/2006 buvo įpareigojęs atsakovą V. M. savo lėšomis 1 metro atstumu nuo ieškovei E. A. R. priklausančio žemės sklypo Nr. 52 nustatytos ribos iškelti jam priklausančius vaiskrūmius. Šis teismo sprendimas nedelsiant buvo įvykdytas. Todėl ieškovės reikalavimas yra visiškai nesuprantamas, nepagrįstas ir atmestinas. Ieškovė reikalauja ištaisyti klaidą 1994 metų suvestiniame sodų bendrijos plane ir 1989 metų pirminiame projekto plane. Šiam ieškovės reikalavimui taikytina ieškinio senatis. Ieškinio senaties terminas baigėsi dar iki ieškovei 1999-07-29 įsigyjant žemės sklypą iš ankstesnės sklypo savininkės L. J.. Pagal 1999 metais galiojusio Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (1964 m. red.) 84 str. 1 d. nuostatas bendras senaties terminas buvo treji metai. L. J. įsigijo žemės sklypą 1994-04-30 pagal 1994-02-24 Klaipėdos rajono valdybos potvarkį Nr. 113-v, naudojosi žemės sklypu penkerius metus ir nurodyto potvarkio neginčijo. Šią aplinkybę patvirtino Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-18-714/2010. Ginčas dėl žemės sklypo ribų nustatymo tarp tų pačių šalių jau buvo nagrinėtas teisme, ir yra priimti sprendimai Klaipėdos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1-06/2006, Klaipėdos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-18-714/2010 bei Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. 1-421-609/2011.
Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono Žemėtvarkos skyrius pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, nurodė, jog ginčas dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir kt. jau buvo nagrinėti teismuose. Ieškovės žemės sklypas, esantis Tulpių g. 34, (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Ieškovės subjektinės teisės į šį žemės sklypą atsirado nuo 1999-10-19 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momento. Pirkimo-pardavimo sutartimi, sudaryta tarp ieškovės ir L. J., ieškovė įsigijo ir subjektines teises įgijo į 0,045 ha ploto sodo sklypą. Minėta sutartis nėra nuginčyta. Ieškovės argumentai, susiję su 1,5 aro išsipirkimu iš valstybės atmestini, kadangi nėra susiję su ieškovės subjektinėmis teisėmis. Ieškovė ieškinyje nenurodo skundžiamo akto, kuris teismo sprendimu turėtų būti panaikintas. A. N. Š. ir V. M. žemės sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., yra suformuoti atliekant preliminarius matavimus, todėl apie kokius kadastrinius matavimus paminėta ieškinyje, nėra aišku.
Tretysis asmuo VĮ „Registrų centras“ pateikė atsiliepimą, kuriuo nurodė, jog ieškinyje nurodyti faktai apie žemės sklypo kadastrinių matavimų įregistravimą Nekilnojamojo turto kadastre ir registre neatitinka tikrovės. Nurodė, kad nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2015-11-25 duomenimis E. A. R. nuosavybės teise įregistruotas 0,045 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotas atliekant preliminarius matavimus, kadastro duomenų nustatymo data: 1994-05-02. Šiam sklypui gretimas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas nuosavybės teise N. Š.. Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus, kadastro duomenų nustatymo data: 1999-05-03. Sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas nuosavybės teise V. M.. Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus, kadastro duomenų nustatymo data: 1999-05-03. Pagal valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui pateiktą N. Š. 2014-01-20 prašymą, valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo matininkas A. Ž. sudarė žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r. sav. (duomenys neskelbtini) planą. Kadangi tarp savininkų yra ginčai dėl žemės sklypų ribų, todėl žemės sklypo kadastro duomenų byla nebuvo nesudaryta, Nekilnojamojo turto kadastre ir registre tikslūs žemės sklypo duomenys neįregistruoti ir žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), duomenys Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti pagal preliminarių matavimų duomenis. Prašė ieškovės ieškinį nagrinėti ir spręsti teismo nuožiūra.
Teismo posėdžio metu ieškovės, jos atstovė advokatė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.
Teismo posėdžio metu atsakovai, jų atstovai advokatai laikėsi pozicijos, jog civilinė byla turi būti nutraukta, nes klausimas dėl ieškinio reikalavimų jau yra išspręstas.
Byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos Respublikos CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos numato, jog teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2006-12-19 Klaipėdos rajono apylinkės teisme buvo priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1-06/2006, kuriuo ieškinys tenkintas ir nustatytos ieškovei E. A. R. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. 52, esančio sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) kaime, Klaipėdos rajone, (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) ribos, pagal ieškovės projektą, nustatant sklypo ribos nuo centrinio įvažiavimo kelio ties keliu (duomenys neskelbtini) gt., ir sklypo ribos nuo centrinio įvažiavimo kelio ties atsakovės N. Š. žemės sklypu Nr. 54 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ilgius po 30 metrų, ir nustatant žemės sklypo ribos nuo kelio (duomenys neskelbtini) gt. ties centrinio įvažiavimo keliu ir žemės sklypo ribos nuo kelio (duomenys neskelbtini) gt. ties V. M. žemės sklypu Nr. 53 (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) iki atsakovės N. Š. žemės sklypo Nr. 54 ribos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) 15 metrų ilgio. Atsakovė N. Š. įpareigota, įsiteisėjus teismo sprendimui, savo lėšomis 3 metrų atstumu nuo ieškovei E.-A. R. priklausančio žemės sklypo Nr. 52, esančio sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) kaime, Klaipėdos rajone, (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) nustatytos ribos iškelti jai priklausančius pastatą-sodo namelį, elektros stulpą, vaismedžius bei sutvarkyti žemės sklypo dirvožemį. A. V. M. įpareigotas, įsiteisėjus teismo sprendimui, savo lėšomis 1 metro atstumu nuo ieškovei E.-A. R. priklausančio žemės sklypo Nr. 52, esančio sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) nustatytos ribos iškelti jam priklausančius vaiskrūmius. 2010-11-29 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2–18-714/2010 ginčas dėl antrojo reikalavimo išspręstas, taikyta ieškinio senatis. Klaipėdos apygardos teismo 2011-11-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. I-421-609/2011 pareiškėjos Eugenijos A. R. skundas dėl galimybės išsipirkti iš valstybės 1,5 aro dirbamos žemės lengvatinėmis sąlygomis išspręstas. Sprendimai yra įsiteisėję. Ieškovės netenkina antstolio veiksmai, kurie buvo vykdyti pagal 2006-12-19 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2–1-06/2006 išduotą vykdomąjį raštą ir, kurie yra išspręsti Klaipėdos miesto 2015-03-07 nutartimi, 2015-05-07 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi.
Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Respublikos CPK 5 str. 1 d.). Teismas bylą išsprendžia iš esmės priimdamas sprendimą (Lietuvos Respublikos CPK 259 str. 1 d.). Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas negrįžtamai ir bylos šalys arba jų teisių perėmėjai nebeturi teisės dėl to paties ginčo kreiptis į teismą ateityje (Lietuvos Respublikos CPK 279 str. 4 d.). Lietuvos Respublikos CPK 293 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nutraukiant civilinę bylą Lietuvos Respublikos CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, svarbu nustatyti ieškinių tapatumą. Ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje (Lietuvos Respublikos CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Šiuo atveju ieškovė ir atsakovai yra tie patys asmenys, ieškovės reikalavimai yra identiški ankstesniesiems reikalavimams. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, tai yra teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas. Dėl to naujas ieškinys yra galimas tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalyku išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugpjūčio mėn. 9 d. nutartis civilinėje byloje R. A. P. v. J. E. A., Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-290/2010). Pagal byloje nustatytas aplinkybes, iš esmės ieškovė nebuvo patenkinta 2006-12-19 sprendimo vykdymu, tai liečia ir reikalavimą dėl matininko A. Ž. atliktų matavimų panaikinimą, tačiau matavimai yra neįregistruoti ir teismas neturi ką naikinti, todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje nenurodė naujų aplinkybių pagrindžiančių reikalavimų, todėl įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir teismo posėdžio metu dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, civilinė byla nutrauktina, nes ieškinys priimtas, įsiteisėjus teismo sprendimams, priimtiems dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Lietuvos Respublikos CPK 95 straipsnis numato, kad teismas, nustatęs, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis šaliai gali būti paskirta bauda. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės pareikšti ieškinį ar paduoti apeliacinį skundą, remiantis kasacinio teismo pozicija, įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014). Piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis žalos padaroma ne tik šaliai, bet ir valstybei, nes tokiais atvejais nepagrįstai eikvojama teismo ir dalyvaujančių asmenų lėšos ir laikas. Išanalizavus teismo sprendimus, juose išdėstytus ieškovės reikalavimus, teismų sprendimų motyvus, galima daryti išvadą, kad ieškovė pareikšdama akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį ir tapačius reikalavimus kaip ir ankstesnėse bylose dėl žemės sklypo ribų padaryto pažeidimo panaikinimo, klaidos ištaisymo suvestiniame plane, valstybės žemės 1,5 aro išpirkimo, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, nes ieškovės analogiško pobūdžio ginčai jau išnagrinėti 2006-12-19 Klaipėdos rajono apylinkės teisme sprendimu civilinėje byloje Nr. 2–1-06/2006, 2010-11-29 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2–18-714/2010, Klaipėdos apygardos teismo 2011-11-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. I-421-609/2011, sprendimai įsiteisėję.
Visuma šių aplinkybių suponuoja, kad ieškovė įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų - sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai. Toks elgesys negali būti toleruojamas ir pripažintinas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes – baudą. Kadangi ieškovė – fizinis asmuo, tikėtina, neturinti teisinio išsilavinimo, galimai klaidinama kitų asmenų, teismas neturi duomenų, kad jai anksčiau buvo taikytos analogiško pobūdžio sankcijos, todėl už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis jai skirtina nedidelė 1000,00 Eur bauda, 50 procentų iš šios baudos skiriama atsakovei N. Š..
Iš ieškovės priteistinos atsakovų turėtos 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (advokato pagalba) (Lietuvos Respublikos 93 str. ir 98 str. 1 d.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 95, 290-291 str., 293 str. 3 p., teismas,
n u t a r i a:
civilinę bylą Nr. e2-170-586/2016, pagal ieškovės E. A. R. ieškinį atsakovams N. Š., V. M., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono Žemėtvarkos skyriui, sodų bendrijai (duomenys neskelbtini), tretysis asmuo VĮ „Registrų centras“, dėl žemės sklypo ribų padaryto pažeidimo panaikinimo, klaidos ištaisymo suvestiniame plane, valstybės žemės 1,5 aro išpirkimo, nutraukti.
Ieškovei E. A. R. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirtina 1000,00 Eur bauda, 50 procentų iš šios baudos skiriama atsakovei N. Š..
Priteisti iš ieškovės Eugenijos A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400,00 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nutartis per 7 dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.
Teisėjas Vandalinas Vainius