Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [P-24-822-2015].docx
Bylos nr.: P-24-822/2015
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kauno miesto savivaldybės administracija 188764867 atsakovas
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl sveikatos ir socialinės apsaugos
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
Kitos bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Skundas
Skundo priėmimas
Pirmosios instancijos teismo nutartis
Teismo sprendimas
Proceso atnaujinimas administracinėje byloje
Prašymo atnaujinti procesą padavimas
Naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės

Administracinė byla Nr. P-24-822/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00242-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija 80.1; 80.3

(S)

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2015 m. sausio 26 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. B., A. I., A. I. ir J. I. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A552-594/2014 pagal pareiškėjos A. B. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

I.

 

Pareiškėja A. B. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 14 d. įsakymą Nr. A-3929 „Dėl A. B. įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą“.

Pareiškėja nurodė, jog nesutinka su minėtu įsakymu, nes jis yra nepagrįstas rašytiniais įrodymais. Paaiškino, kad atsakovas bei Vaiko teisių skyriaus specialistai, teikdami pasiūlymą įrašyti pareiškėją į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl piktnaudžiavimo motinos valdžia, rėmėsi neteisėtomis ir nepagrįstomis teismo išvadomis. Tvirtino, jog skundžiamas Įsakymas Nr. A-3929 priimtas remiantis nekompetentingu Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir VTAS) teikimu bei nepagrįsta teismo nutartimi. Pažymėjo, jog VTAS išvada yra neišsami, neobjektyvi, vienpusiška, parengta neišaiškinus visų būtinų faktorių ir neįvertinus visų aplinkybių visumos. Nurodė, jog minėtoje išvadoje nepateikti duomenys apie būsimas vaiko gyvenimo sąlygas ir asmenis, su kuriais vaikui tektų bendrauti. VTAS privalėjo išsiaiškinti, kiek laiko tėvas galės skirti sūnui, į kokią ikimokyklinę įstaigą yra numatęs vesti vaiką, jei būtų nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su tėvu. Teigė, jog VTAS išvada, kad vaikas emociškai nestabilus, yra nepagrįsta, ją paneigia į bylą pateikta psichologų pažyma, kurioje nurodyta, jog berniuko emocinė būsena yra gera. Nesutiko su VTAS teiginiu, jog pareiškėja nebendradarbiauja su šia institucija. Nurodė, jog neturėdama jokių duomenų apie pareiškėją, VTAS atstovė apie ją atsiliepė itin neigiamai, sukurdama blogos mamos įvaizdį. Teigė, jog nors VTAS nurodė, kad išvadą dėl vaiko būklės galima padaryti tik dirbant kompleksiškai su visa šeima, tačiau dėl to jokių veiksmų neatliko.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija su pareiškėjos skundu nesutiko.

Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjos skundas teismui pateiktas praleidus įstatymo nustatytą vieno mėnesio skundo padavimo terminą, todėl byla turi būti nutraukta. Pažymėjo, jog pareiškėja nenurodo skundžiamo Įsakymo Nr. A-3929  panaikinimo pagrindų. Paaiškino, kad 2009 m. spalio 9 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta pareiškėjos ir A. B. santuoka, o jų sūnaus V. B. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su mama A. B., (duomenys neskelbtini), Kaune. Tėvui nustatyta teisė kiekvieną trečiadienį nuo 18 val. pasiimti vaiką ir grąžinti iki 20 val. tą pačią dieną ir kas antrą šeštadienį nuo 10 val. iki 19 val. Pažymėjo, jog VTAS pareiškėjos ir A. B. šeima žinoma nuo 2009 metų dėl disfunkcinių  tarpusavio santykių, sūnaus bendravimo su tėvu, tėvo tėvais problemų. Nurodė, jog buvo sulaukta pareiškėjos pareiškimų dėl galimo tėvo smurto vaiko atžvilgiu, tačiau pareiškėja kviečiama neatvykdavo į VTAS, neįsileido institucijos atstovų į namus, neleido tėvui bendrauti su vaiku. Paaiškino, jog 2010 m. liepos 2 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismas, A. B. prašymu taikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė naują tėvo bendravimo su sūnumi tvarką ir pavedė VTAS kontroliuoti, kaip vyksta bendravimas. Pareiškėja nevykdė teismo nutarties, todėl A. B. kreipėsi į antstolį. Nurodė, jog nuo 2010 m. vasario iki 2010 m. spalio mėnesio tėvas vaiko visiškai nematė, o nuo spalio mėnesio A. B. bendravimas su vaiku vyko chaotiškai, pareiškėja kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl A. B., kaltindama jį naudojus smurtą prieš sūnų. Paaiškino, jog 2011 m. gegužės mėnesį gavus tėvų pranešimus dėl problemų, susijusių su tėvo ir sūnaus bendravimu, buvo priimtas sprendimas rengti A. B. susitikimus su vaiku vaikų gerovės centre „Pastogė“, tačiau nustatytu laiku pareiškėja vaiko į susitikimą su tėvu nepristatė. Be to, nurodė, jog pareiškėja, pažeisdama Kauno miesto apylinkės nutartimi nustatytus įpareigojimus dėl tėvo  bendravimo su vaiku, nuo 2010 m. birželio mėnesio iki spalio mėnesio buvo išvykusi su vaiku į Didžiąją Britaniją, dėl ko jos atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo. Pažymėjo, jog ikiteisminio tyrimo metu pareiškėjai buvo paskirta ambulatorinė kompleksinė teismo psichiatrinė-psichologinė ekspertizė, kurios išvadoje nurodyta, kad A. B. detalesniam ištyrimui, įtariant mąstymo sutrikimus, reikalinga nukreipti į Utenos ekspertinį skyrių stacionariam ištyrimui. Teigė, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 25 nutartimi pareiškėjai paskirta stacionarinė kompleksinė teismo psichiatrinė-psichologinė ekspertizė. Pažymėjo, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta nepilnamečio gyvenamoji vieta su tėvu iki bus išnagrinėta civilinė byla ir priimtas sprendimas. Nurodė, jog pareiškėjai nevykdant teismo nutarties, neatvykstant į teismo posėdžius buvo pradėta jos ir sūnaus paieška. Teigė, jog VTAS specialistės 2011 m. liepos 5 d. pranešime Nr. 19-10-1793 nurodyta, kad A. B. namuose ir policijos komisariate įrašinėjo, filmavo, klausinėdama sūnų ką jam darė tėvas, vaiko senelė gąsdino jį, kad tėvas paims ir nuskriaus. Nurodė, jog atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, matydamas, kad A. B. nesiekia bendradarbiauti su vaiko tėvu, riboja jo bendravimą su vaiku, slapsto vaiką nuo tėvo, nuteikinėja prieš jį, nebendradarbiauja su specialistais, VTAS priėmė ginčijamą Įsakymą Nr. A-3929. Pažymėjo, kad įrašius asmenį į socialinės rizikos šeimų sąrašą, jam nėra daroma žala, priešingai – teikiama pagalba, kad būtų pašalintos tokio įrašymo priežastys. Pažymėjo, jog pareiškėjos teiginys dėl Įsakymu Nr. A-3929  jai padarytos žalos yra nepagrįstas rašytiniais įrodymais.

 

II.

 

Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimu (III t., b. l. 57–60) pareiškėjos skundą patenkino.

Pažymėjo, jog bylos duomenimis apie skundžiamą Įsakymą Nr. A-3929  pareiškėja sužinojo 2012 m. vasario 22 d., o 2012 m. vasario 27 d. kreipėsi į atsakovą dėl Įsakymo Nr. A-3929 kopijos įteikimo. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas sprendė, kad realiai savo pažeistas teises apginti galėjo tik nuo vasario 27 d., todėl konstatavo, kad pareiškėja skundo padavimo teismui termino nepraleido, kadangi skundas pateiktas 2012 m. kovo 21 d. Teismas, nurodė, jog nenustatė jokių A. B. įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą pagrindų, sąlygų ir priežasčių. Pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 2 straipsnio 8 dalį, socialinės rizikos šeima – tai šeima, kurioje auga vaikų iki 18 metų ir kurioje bent vienas iš tėvų piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, yra priklausomas nuo azartinių lošimų, dėl socialinių įgūdžių stokos nemoka ar negali tinkamai prižiūrėti vaikų, naudoja prieš juos psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, gaunamą valstybės paramą panaudoja ne šeimos interesams ir todėl iškyla pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui. Socialinės rizikos šeimai priskiriama ir šeima, kurios vaikui įstatymų nustatyta tvarka yra nustatyta laikinoji globa (rūpyba). Teismo vertinimu, įtraukimas į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą galimas tik nustačius bent vieną iš pirmiau minėtų socialinės rizikos veiksnių, dėl kurių iškyla pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui, o išbraukimas iš tokios apskaitos yra galimas tokiems socialinės rizikos veiksniams išnykus. Nurodė, jog administracinės procedūros sprendimai, kurių pagrindu A. B. įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl piktnaudžiavimo motinos valdžia (VTAS teikimas, baigiamasis administracinis aktas – Įsakymas Nr. A-3929) yra visiškai nemotyvuoti (jų faktinis pagrindas ir individuali argumentacija nėra viešai paskelbti), todėl teismui nėra aišku kokios objektyvios priežastys lėmė pareiškėjos įrašymą į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Tvirtino, jog atsakovas nenurodė, kokiomis konkrečiai tėvų valdžios pareigomis pareiškėja piktnaudžiauja. Pažymėjo, jog teismo posėdžio metu atsakovo atstovė patvirtino, kad gyvenimo sąlygos vaikui gyventi su motina buvo tinkamos. Teigė, jog byloje nėra jokių objektyvių, patikimų ir neginčijamų duomenų, kuriais remiantis būtų pagrindas pareiškėją  įrašyti į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Akcentavo, jog esant reikalui pareiškėją konsultuoti socialinės paramos klausimais, teikti jai socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas, teikti socialinę bei psichologinę pagalbą, sprendžiant iškilusias problemas yra reali galimybė ir neįrašius A. B. į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą.

 

III.

 

Lietuvos vyriausiasis administracinis 2013 m. gegužės 9 d. nutartimi atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmetė. Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, iš esmės pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje ginčijamas Įsakymas Nr. A-3929 neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Šiame įsakyme tik nurodyta, kad jis priimtas atsižvelgiant į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. gegužės 31 d. įsakymą Nr. A-2030 ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2011 m. spalio 10 d. teikimą Nr. 19-10-2509, tačiau poveikio priemonės taikymas visiškai nemotyvuotas. Atsakovas, nusprendęs įrašyti A. B. į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl piktnaudžiavimo motinos valdžia, privalėjo tokį savo sprendimą tinkamai motyvuoti ir pagrįsti, ypač turėdamas omenyje asmeninio bei šeiminio gyvenimo socialinį jautrumą. Tačiau įsakyme nenurodyta, kokiomis būtent faktinėmis aplinkybėmis (objektyviais duomenimis) remtasi priskiriant pareiškėjos šeimą socialinės rizikos šeimų grupei bei priimant ginčijamą sprendimą taikyti poveikio priemones. Įsakymo priėmimo motyvai nėra nurodyti ir jį lydinčiuose dokumentuose (inter alia Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2011 m. spalio 10 d. teikime Nr. 19-10-2509). Todėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 14 d. įsakymas Nr. A-3929 yra naikintinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu kaip neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktui – Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatoms.

Teisėjų kolegija laikė nepagrįstu apelianto argumentą, jog pareiškėja praleido terminą skundui paduoti, nes objektyvių duomenų, kad pareiškėjai skundžiamas aktas buvo įteiktas  iki 2012 m. vasario 27 d., nepateikta. Šio dokumento išsiuntimo neregistruota pašto siunta faktas neįrodo, kad pareiškėjai ši siunta buvo įteikta. Taip pat nėra pakankamai duomenų, kad pareiškėja iki 2012 m. vasario 22 d. turėjo pakankamai informacijos apie skundžiamo akto turinį.

 

IV.

 

Pareiškėjai A. B., A. I., A. I. ir J. I. 2014 m. spalio 20 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT) pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A552-594/2013, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 2 punktu – naujai paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms.

Prašyme nurodo, kad naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės yra šios – Kauno miesto savivaldybės vaikų teisių apsaugos skyrius toliau piktnaudžiauja savo tarnybine padėtimi, užsienio socialinei tarnybai siuntė suklastotas, negaliojančias pažymas, kurių pagrindų mažametis V. B. buvo per prievartą grąžintas į Lietuvą, išskirtas su mama A. B. ir perduotas smurtaujančiam tėvui. Atsižvelgiant į padarytą didžiulę moralinę žalą pareiškėjai A. B. ir jos mažamečiam sūnui iš Kauno miesto savivaldybės turėtų būti priteista šimto milijardų litų dydžio kompensacija (IV t., b. l. 1–3).

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymi, kad prašomoje atnaujinti byloje buvo priimtas pareiškėjai palankus sprendimas, o iš jos pateikto prašymo neaišku, kokios yra naujai paaiškėjusios, esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti jai žinomos bylos nagrinėjimo metu. Iš pateikto prašymo neaišku, kuo įsiteisėję teismo sprendimai pažeidžia neįtrauktų į bylą asmenų – A. I., A. I. ir J. I. teises ir įstatymų saugomus interesus. Akcentuotina, jog daugelis prašyme nurodytų aplinkybių įvyko jau po teismo sprendimo įsiteisėjimo, t.y. po 2013 m. gegužės 9 d. Atsakovo nuomone, prašyme nurodyti įvykiai nėra ir negali būti laikomi aplinkybėmis, kurios egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, nei aplinkybėmis, kurios pareiškėjai nebuvo ir negalėjo būti žinomos ir tapo žinomos po sprendimo įsiteisėjimo, nei aplinkybėmis turinčiomis esminės reikšmės bylai, t. y. tokiomis, kurios, jei būtų žinomos nagrinėjant bylą, atskleistos teismui bei pasitvirtintų, būtų priimtas iš esmės kitoks sprendimas. Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

V.

 

Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.

Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais, siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III skyriaus normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir numatytais pagrindais.  Baigtinis proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas pateiktas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 1–12 punktuose. Iš minėtoje įstatymo normoje išvardytų proceso atnaujinimo pagrindų visumos matyti, kad jie yra susiję su administracinės bylos išsprendimu iš esmės.

              Taigi, bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas tik ABTĮ 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.). Prašymo dėl proceso atnaujinimo nepagrindus argumentais (įrodymais), patvirtinančiais kurio nors iš įstatyme numatytų pagrindų buvimą (ABTĮ 157 str. 2 d.), procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 str. 1 d.).

              Pažymėtina, jog sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje. Akcentuotina, jog šių aplinkybių buvimą turi pagrįsti pats prašymą dėl proceso atnaujinimo teikiantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme numatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 str. 1 d.) (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-166/2011, 2012 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P520-198/2012).

              Vadovaujantis ABTĮ 158 straipsnio 2 dalimi, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus šio įstatymo 156 straipsnyje nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas šio įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais.

              ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas.

              Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte (naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu) numatytais pagrindais, nurodydami, kad Kauno miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnyba pateikė užsienio socialinei tarnybai negaliojančius ir suklastotus dokumentus, kuriais remiantis 2013 m. rugsėjo 23 d. mažametis pareiškėjos A. B. sūnus V. B. be jokio teismo sprendimo atimtas iš mamos, siekiant perduoti smurtaujančiam tėvui A. B.. Pareiškėjai nenurodo, kada nurodomos aplinkybės tapo jiems žinomos.

              Teismas atkreipia dėmesį, kad dalis A. B. teismui papildomai pateiktų dokumentų, kuriais ji grindžia savo prašymą (būtent, pateikti su 2014 m. lapkričio 13 d. ir 2015 m. sausio 21 d. prašymais teismui dėl dokumentų prijungimo) surašyti anglų kalba ir neišverti į lietuvių kalbą. Pažymėtina, jog administracinių bylų procesas vyksta lietuvių kalba (ABTĮ 9 str. 1 d.). ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog surašyti kitomis kalbomis dokumentai teikiami ir skelbiami išversti į lietuvių kalbą ir nustatyta tvarka patvirtinti. Teismas negali vertinti pareiškėjos pateiktų dokumentų, kurie nėra išversti į lietuvių kalbą.

              Šios aplinkybės vertintinos kaip paduoto procesinio dokumento trūkumai, kurie galėtų būti šalinami per trūkumų šalinimo institutą (ABTĮ 4 str. 6 d., 37 str. 4 d.). Tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, remdamasi teisingumo ir protingumo principais, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo kriterijais, sprendžia, kad siekiant išvengti bereikalingų papildomų teismo ir proceso šalių laiko ir lėšų sąnaudų, yra pagrindas pasisakyti dėl pareiškėjų prašymo dėl termino atnaujinimo iš esmės.

              Pažymėtina, jog vertindamas prašymo dėl proceso atnaujinimo argumentų pagrįstumą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs (pavyzdžiui, bylos Nr. P15-60/2006, P6-169/2007, P556-68/2008, P858-43/2010), kad esminėmis bylai aplinkybėmis laikytinos tokios objektyvios aplinkybės, kurioms paaiškėjus ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasibaigia arba pasikeičia. Be to, tai gali būti tik tokios aplinkybės, kurios egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį, aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės, apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui ir šios turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas.

              Pareiškėjų nagrinėjamoje byloje nurodomos aplinkybės, dėl kurių prašoma atnaujinti procesą byloje, negali būti pripažintos esminėmis išnagrinėtai bylai, t. y. tokiomis, į kurias atsižvelgus bylos nagrinėjimo metu galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas.

              Kaip minėta, Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimu išnagrinėjo bylą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 14 d. įsakymo Nr. A-3929 dėl pareiškėjos A. B. įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, teisėtumo ir pareiškėjos A. B. skundą tenkino – skundžiamą sprendimą panaikino, kaip neatitinkantį individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų (Viešojo administravimo įstatymo 8 str.). Kitų reikalavimų pareiškėja savo skunde nekėlė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gegužės 9 d., išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko iš esmės nepakeistą.

              Tuo tarpu teismui pateiktame prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėjai iš esmės suformulavo naują reikalavimą – priteisti iš atsakovo moralinę (neturtinę) žalą. Tokio reikalavimo nebuvo pareiškėjos A. B. skunde pirmosios instancijos teismui, jis nebuvo išnagrinėtos administracinės bylos dalyku. Teisėjų kolegija pažymi, kad proceso atnaujinimo instituto paskirtis yra ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje išvardintų konkrečių, esminių ir akivaizdžių klaidų, padarytų nagrinėjant bylą, ištaisymas, kurių pareiškėjai byloje pateiktame prašyme dėl proceso atnaujinimo nenurodo ir nepagrindžia. Pažymėtina, kad pareiškėjai nenurodo ir to, kaip įsiteisėjęs sprendimas pažeidžia jų teises ir įstatymų saugomus interesus (ABTĮ 154 str. 1 d.).

              Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors pareiškėjai prašyme dėl proceso atnaujinimo remiasi ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis (procesą prašo atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių), tačiau jų nurodomos aplinkybės iš esmės neatitinka aukščiau išvardintų sąlygų, į kurias remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika būtina atsižvelgti sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

Iš prašymo turinio matyti, kad pareiškėjai siekdami priteisti neturtinę (moralinę) žalą iš atsakovo pasirinko tam netinkamas procesines priemones. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai galėtų kreiptis į kompetentingą pirmosios instancijos teismą, administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka su nauju skundu dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 str.).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjų prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas, nesant pagrindų atnaujinti procesą išnagrinėtoje administracinėje byloje (ABTĮ 159 str. 1 d.).

 

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

 

Pareiškėjų A. B., A. I., A. I. ir J. I. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A552-594/2014 pagal pareiškėjos A. B. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                           Audrius Bakaveckas

 

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

 

Skirgailė Žalimienė