Civilinė byla Nr. e2A-1918-643/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19393-2020-8
Procesinio sprendimo kategorijos 3.3.1.14.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 11 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ingos Staknienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pabulum“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pabulum“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Neste Lietuva“ dėl įpareigojimo įvykdyti sutartį, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Pabulum“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovę UAB „Neste Lietuva“ įvykdyti Valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai subnuomos sutartį natūra, t. y. pašalinti atsakovei nuosavybės teise priklausančius statinius, įrenginius, talpas, rezervuarus – degalinės stoginę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinius (3 vienetai kuro rezervuarų, kiemo aikštelė, pakrovimo liukas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sutvarkyti žemės sklypą pagal galiojančius Lietuvos Respublikos reikalavimus.
2. Ieškovė paaiškino, kad ieškovė 1997 m. kovo 4 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) yra išsinuomojusi 1 665 kv. m. valstybinės žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), 99 metų laikotarpiui, sutarties terminas – iki 2096 m. kovo 3 d, sutartis ir išnuomotas žemės sklypas įregistruoti Valstybinio žemės kadastro duomenų registre, registro Nr. (duomenys neskelbtini), registravimo data – 1997 m. kovo 5 d. Gavusi Vilniaus apskrities viršininko leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė 1999 m. lapkričio 8 d. sudarė su UAB „Hydro Texaco“ (vėlesnė jos teisių perėmėja – atsakovė) Valstybinės ne žemės ūkio veiklai subnuomos sutartį (toliau – Subnuomos sutartis), kuri galiojo iki 2019 m. gruodžio 31 d., taip pat ieškovė ir UAB „Hydro Texaco“ 1999 m. lapkričio 8 d. sudarė Patalpų nuomos ir degalinės priežiūros paslaugų sutartį (toliau – Patalpų nuomos sutartis), kuri taip pat galiojo iki 2019 m. gruodžio 31 d. Atsakovė yra UAB „Hydro Texaco“ teisių perėmėja, su kuria jokių atskirų sutarčių ieškovė sudariusi nebuvo.
3. Taip pat paaiškino, kad vykdant Patalpų nuomos sutartį, tarp ieškovės ir atsakovės 2020 m. sausio 10 d. buvo pasirašytas priėmimo–perdavimo aktas, pagal kurį atsakovė grąžino ieškovei patalpas geros būklės, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, ir pagal kurį nei vienai iš šalių nėra likę jokių neįvykdytų sutartinių prievolių.
4. Nurodė, kad atsakovė nesiėmė jokių realių veiksmų, rodančių, kad ketinama visiškai įgyvendinti Žemės subnuomos sutartį, todėl ieškovės prašymu, antstolis 2020 m. birželio 25 d. konstatavo faktines aplinkybes apie atsakovės vykdomą mažmeninę prekybą nefasuotais naftos produktais ginčo objekte, kas reiškia, jog suėjus Žemės subnuomos sutarties 5.6 punkte nurodytam 6 mėnesių terminui (suėjo 2020 m. birželio 30 d.), atsakovė toliau vykdo veiklą ginčo objekte ir taip užkerta ieškovei galimybę naudoti ginčo žemės sklypą pagal jo tiesioginę paskirtį.
5. Dublike ieškovė nurodė, kad visi atsakovės pateikiami dokumentai įrodo, kad ieškovė visada tinkamai vykdė sutartines prievoles, atsakovė taip pat vykdė savo sutartines prievoles, išskyrus prievolę, dėl kurios ieškovė reiškia ieškinio reikalavimus. Pažymėjo, kad atsakovės argumentai dėl sąlygų, panašių į suformuotą Žemės subnuomos sutarties 5.6 punkte, nebuvimo kituose susitarimuose, neturi nieko bendro su ieškinio dalyku, nuostatų įvairumas tik iliustruoja šių susitarimų įvairovę pagal jų dalyką. Papildomai paaiškino, kad ieškovė yra ginčo žemės sklypo nuomininkė, todėl turi interesą dėl atsakovės (subnuomininkės) veiksmų, pasibaigus Žemės subnuomos sutarčiai, o atsakovė savo hipotetinę teisę į ginčo sklypo nuomą kildina iš įstatymo, atsiradusio vėliau, nei ieškovės teisė į ginčo sklypo nuomą. Pabrėžė, kad atsakovė nepagrįstai teigia turinti technines galimybes vykdyti prekybą kuru ir degalinės veiklą, nors atsakovės vardu nėra registruotų kuro pylimo kolonėlių.
6. Atsakovė UAB „Neste Lietuva“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
7. Atsakovė nurodė, kad ieškinys yra pareikštas netinkamo ieškovo, nes ieškovė šioje byloje neturi materialinio teisinio suinteresuotumo ir teisės reikšti ieškinį atsakovei, ji netinkamai aiškina subnuomos sutarties nuostatą, kuria ji grindžia ieškinio reikalavimus.
8. Paaiškino, kad tarp ieškovės ir UAB „Hydro Texaco“ sudarytos Žemės subnuomos sutarties 5.6 punkte nurodyta, kad „Pasibaigus šioje Sutartyje nurodytam Žemės sklypo subnuomos terminui arba nutraukus šią Sutartį prieš terminą, Šalys geranoriškai tarsis dėl Subnuomininkui nuosavybės teise priklausančių statinių, esančių Žemės sklype, tolimesnio naudojimosi.“ Pažymėjo, kad ginčo sprendimui būtina nurodyti dar iki Subnuomos sutarties sudarymo tarp šalių (ieškovės ir UAB „Hydro Texaco“ teisių perėmėjos – atsakovės) sudarytus susitarimus: ieškovės 1997 m. kovo 4 d. sudarytoje Valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 5.6 punkte nurodyta, kad pasibaigus nuomos terminui ar nutraukus sutartį pastatai, kiti statiniai, inžineriniai įrenginiai bei komunikacijos Nuomotojo išperkami (arba likviduojami) šiomis sąlygomis: nuomotojo ir nuomininko atskiru susitarimu; ieškovė su UAB „Hydro Texaco“ 1997 m. kovo 5 d. sudarė Bendradarbiavimo sutartį (toliau – Bendradarbiavimo sutartis) pagal kurią ieškovė įsipareigojo pastatyti, įrengti ir eksploatuoti ieškovės išsinuomotame ginčo žemės sklype degalinę, naudodamasi UAB „Hydro Texaco“ pagal šią sutartį teikiama beprocente paskola ir prekių ženklais bei kita, degalinę identifikuojančia simbolika (Bendradarbiavimo sutarties 2 priedas); ieškovė pastatė ir 1997 m. kovo 26 d. statinio priėmimo naudotis akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu savo vardu įregistravo ginčo žemės sklype statinius: pastatą–degalinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius–kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat – pastatą–degalinės stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinerinius statinius–kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pastarieji du statiniai šiuo metu priklauso atsakovei ir juos ieškovė reikalauja nugriauti); ieškovė ir UAB „Hydro Texaco“ 1999 m. gegužės 12 d. sudarė Ketinimų protokolą, kuriuo, atsižvelgdami į tai, kad UAB „Hydro Texaco“ nori įsigyti ginčo žemės sklype dalį degalinės statinių ir sudaryti nuomos sutartį dėl likusios dalies degalinės naudojimo, o ieškovė nori ją parduoti, susitarė sudaryti degalinės pirkimo–pardavimo ir nuomos sutartis, sutartyje nebuvo numatytos jokios sąlygos, kurios įpareigotų atsakovę ateityje nugriauti iš ieškovės įsigytus statinius, taip pat Ketinimų protokole nėra jokių kitų sąlygų, kurios savo turiniu ir esme būtų panašios į Žemės subnuomos sutarties 5.6 punktą; ieškovė ir UAB „Hydro Texaco“ 1999 m. liepos 14 d. sudarė Degalinės įrangos pirkimo–pardavimo sutartį, kuria UAB „Hydro Texaco“ įsigijo iš ieškovės degalinės įrangą, esančią „Hydro Texaco“ prekybinius ženklus turinčioje degalinėje, sutarties 10 punkte taip pat nustatyta, kad šalys yra susitarusios sudaryti ginčo žemės sklype esančios degalinės, stoginės ir kiemo statinių pirkimo–pardavimo sutartį ir nuomos sutartį degalinės pastato dalies nuomai; ieškovė ir UAB „Hydro Texaco“ 1999 m. spalio 1 d. sudarė Statinių pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Statinių pirkimo–pardavimo sutartis), kuria, kaip ir buvo numatyta Ketinimų protokole, UAB „Hydro Texaco“ (vėliau – jos teises perėmusi atsakovė) įsigijo iš ieškovės ginčo žemės sklype esančius statinius, kuriuos ieškovė pateiktu ieškiniu reikalauja nugriauti, statinių pirkimo–pardavimo sutartyje nebuvo numatyta jokių sąlygų, įpareigojančių atsakovę nugriauti iš ieškovės įgytus statinius, arba sąlygų, savo esme panašių į Žemės subnuomos sutarties 5.6 punktą, priešingai, minėtoje sutartyje nustatyta, kad nuo sutarties sudarymo dienos pirkėja galės nekliudomai ir neatšaukiamai naudotis ginčo žemės sklypo dalimi, reikalinga įgytiems statiniams eksploatuoti.
9. Nurodė, kad už pastatus ir teisę naudotis ginčo žemės sklypu atsakovė sumokėjo ieškovei 544 024 ,00 Lt (157 560,24 Eur), šalys nėra sudariusios jokių Statinių pirkimo–pardavimo sutarties pakeitimų.
10. Pažymėjo, kad pasibaigus Žemės subnuomos sutarčiai, atsakovė dėl jai priklausančių statinių eksploatavimui būtinos ginčo žemės sklypo dalies nuomos tiesiogiai kreipėsi į ginčo žemės sklypo savininkę, atstovaujamą Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT), kuriai 2019 m. rugpjūčio 26 d. pateikė prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) išnuomoti jai ne aukciono tvarka ginčo žemės sklypo dalį, būtiną, statinių eksploatavimui užtikrinti.
11. Atsakovė pabrėžė, kad turi įstatyminę teisę naudotis ginčo žemės sklypu, būdama šiame žemės sklype esančių statinių savininke ir turėdama teisę eksploatuoti jai priklausančius statinius, šios atsakovės teisės ieškovė negali panaikinti ar apriboti, remdamasi Žemės subnuomos sutarties 5.6 punktu. Paaiškino, kad tarp atsakovės ir valstybės susiklostė faktiniai valstybinės žemės sklypo nuomos santykiai, o atsakovė savo noru moka nuomos mokestį už faktinį naudojimąsi ginčo žemės sklypu.
12. Taip pat paaiškino, kad ieškovė ginčo žemės sklype nevykdo ūkinės veiklos, kuriai vykdyti šis sklypas buvo išnuomotas, ir negali tokios veiklos vykdyti, tokiai veiklai ginčo žemės sklypą teisėtai naudoja atsakovė, turinti Vilniaus miesto savivaldybės 2010 m. spalio 19 d. išduotą licenciją verstis mažmenine prekyba nefasuotu variklių benzinu, dyzelinu (dyzeliniais degalais), suskystintomis dujomis, skirtomis autotransporto priemonėms, biodyzelinu Nr. (duomenys neskelbtini).
13. Akcentavo, kad ieškovė yra ginčo žemės sklypo nuomininkė, o ne savininkė, todėl ji neturi teisės reikšti atsakovei reikalavimų dėl atsakovei priklausančių statinių nugriovimo. Pažymėjo, kad 2000 metais priėmus naująjį Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK), valstybinės žemės nuomos sutartyse, sudaromose po CK įsigaliojimo, nebuvo įtraukiama sąlyga, kokia ji buvo 1997 m. kovo 4 d. nuomos sutarties 5 punkte: Žemės subnuomos sutarties 5.6. punktas gali būti aiškinamas kaip suteikiantis teisę ieškovei reikalauti nugriauti atsakovės statinius ginčo žemės sklype tik tuo atveju, jeigu tie statiniai būtų pastatyti be leidimo arba jų statyba nebuvo numatyta Žemės subnuomos sutartyje.
14. Triplike atsakovė pakartojo atsiliepimo argumentus dėl ieškovės materialinio teisinio suinteresuotumo nebuvimo, atsakovės teisės naudotis ginčo žemės sklypo dalimi, reikalinga jai priklausantiems statiniams eksploatuoti, atsakovės teisės sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, kitus atsiliepime nurodytus argumentus. Papildomai pažymėjo, kad pati ieškovė pardavė atsakovei kuro kolonėles, reikalingas degalinių veiklai vykdyti. Nurodė, kad ieškovė nepaaiškina, kokiu teisiniu pagrindu ji – valstybinio žemės sklypo nuomininkė, turi teisę reikalauti, kad atsakovė nugriautų jai priklausančius, teisėtai pastatytus statinius.
15. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba (toliau – NŽT) pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydama dėl ieškinio pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į atsiliepime nurodytus argumentus.
16. Nurodė, kad vadovaujantis Nekilnojamojo registro centro išrašo duomenimis Žemės sklype yra šie pastatai ir statiniai: 1) Pastatas–degalinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daikto naudojimo paskirtis – paslaugų, nuosavybės teise priklauso ieškovei; 2) Pastatas–automobilių plovykla, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daikto naudojimo paskirtis – paslaugų, nuosavybės teise priklauso ieškovei; 3) Kiti inžineriniai statiniai–kiemo statiniai (suskystintų dujų kolonėlė su rezervuaru), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daikto naudojimo paskirtis – kiti inžineriniai statiniai, nuosavybės teise priklauso UAB ,,Lidl Lietuva“; 4) Kiti inžineriniai statiniai–degalinės stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daikto naudojimo paskirtis – kiti inžineriniai statiniai, nuosavybės teise priklauso atsakovei; 5) Kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (kuro rezervuarai 3 vienetai, kolonėlės 4 vienetai, kiemo aikštelė, pakrovimo liukas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daikto naudojimo paskirtis – kiti inžineriniai statiniai, nuosavybės teise priklauso atsakovei.
17. Paaiškino, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1011-1050/2021 pagal UAB ,,Neste Lietuva“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai dėl Nacionalinės žemės tarnybos rašto panaikinimo ir įpareigojimo pripažinti UAB ,,Neste Lietuva“ teisę perleisti statinius be ginčo žemės sklypo savininko ir patikėtinio sutikimo. Ieškovė šioje civilinėje byloje nedalyvauja. Šioje civilinėje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl atsakovei nuosavybės teise priklausančių kitų inžinerinių statinių – degalinės stoginės ir statinių eksploatavimui nuomos sutarties sudarymo ir valstybinės žemės patikėtinės priimtų administracinių aktų panaikinimo, o minėtus statinius ieškovė šioje byloje prašo pašalinti / nugriauti.
18. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad nors valstybinės žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas), tačiau tai nereiškia, kad, pasikeitus sąlygoms ir nebelikus įstatymo įtvirtintos prielaidos toliau nuomoti pirminio dydžio valstybinės žemės sklypą, negali būti pakeistas nuomojamo žemės sklypo dydis su nuomininke.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
19. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 5 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės UAB „Pabulum“ atsakovės UAB „Neste Lietuva“ naudai 10 648 Eur bylinėjimosi išlaidų.
20. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė 1997 m. kovo 4 d. sudarė Valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria jai buvo išnuomotas 1656 kv. m. ploto valstybinis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytos Žemės nuomos sutarties 5 punkte numatyta, kad pasibaigus nuomos terminui ar nutraukus sutartį pastatai, kiti statiniai, inžineriniai įrenginiai bei komunikacijos nuomotojo (šiuo atveju valstybės, kuriai sutarties sudarymo metu atstovavo VAVA) išperkami (arba likviduojami) šiomis sąlygomis: nuomotojo ir nuomininko atskiru susitarimu. 1997 m. kovo 5 d. ieškovė su UAB „Hydro Texaco“ (jos teisių perėmėja – atsakovė) sudarė Bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo pastatyti, įrengti ir eksploatuoti ieškovės išsinuomotame Žemės sklype degalinę naudodamasi Hydro Texaco pagal šią sutartį teikiama beprocente paskola bei Hydro Texaco teikiamais prekių ženklais bei kita, degalinę identifikuojančia, simbolika. Ieškovė pastatė ir 1997 m. kovo 26 d. statinio priėmimo naudotis akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu savo vardu įregistravo Žemės sklype statinius: pastatą-degalinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat pastatą - degalinę stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pastarieji du statiniai 2010 m. spalio 31 d. priėmimo-perdavimo aktu nuosavybės teise įregistruoti atsakovės vardu nuo 2010 m. lapkričio 17 d.
21. Taip pat nustatė, kad 1999 m. gegužės 12 d. ieškovė ir UAB „Hydro Texaco“ (jos teisių perėmėja - atsakovė) sudarė Ketinimų protokolą, kuriuo šalys susitarė sudaryti degalinės pirkimo-pardavimo ir nuomos sutartis (Ketinimų protokolo 1-3 punktai). 1999 m. spalio 1 d. ieškovė ir UAB „Hydro Texaco“ (jos teisių perėmėja - atsakovė) sudarė Statinių pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovė įsigijo iš ieškovės statinius, esančius ginčo žemės sklype ir kuriuos ieškiniu ieškovė reikalauja pašalinti. Už pastatus ir teisę naudotis žemės sklypo dalimi atsakovė su ieškove atsiskaitė. 1999 m. spalio 29 d. VAVA išdavė sutikimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo dalies subnuomos“, kuriuo ieškovei buvo leista subnuomoti atsakovei 650 kv.m. ploto ginčo žemės sklypo dalį iki 2019 m. gruodžio 31 d. 1999 m. lapkričio 8 d. buvo sudaryta Patalpų nuomos ir degalinės priežiūros sutartis, kuria atsakovė išsinuomojo iš ieškovės jai priklausančio pastato Žemės sklype dalį, kurioje buvo įrengta kompiuterinė įranga degalų pardavimams fiksuoti, sutarties 5.1. punkte nurodyta, kad sutartis galioja iki 2019 m. gruodžio 31 d., numatant galimybę ją pratęsti, tačiau sutartis nebuvo pratęsta. Dar nepasibaigus ginčo žemės Subnuomos sutarčiai (2019 m. gruodžio 31 d.), atsakovė dėl jai priklausančių statinių eksploatavimui būtinos žemės sklypo dalies nuomos tiesiogiai kreipėsi į ginčo žemės sklypo savininką (kuriam atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba) ir 2022 m. kovo 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Įsakymas) buvo nustatyta, kad 1656 kv.m. ploto valstybinės žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), atsakovei nuosavybės teise valdomiems ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems kitiems inžineriniams statiniams eksploatuoti reikalinga 1026 kv. m. žemės sklypo dalis, kuri susideda iš įsakymo 1.3. papunktyje nurodytos žemės sklypo dalies (nurodyto Įsakymo 2.1. punktas). Atitinkamai ieškovės nuosavybės teise valdomiems ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems pastatams bei statiniams eksploatuoti reikalinga 630 kv.m. ploto žemės sklypo dalis, susidedanti iš Įsakymo 1.1. ir 1.2. papunkčiuose nurodytų žemės sklypo dalių.
22. Teismas vertino, kad ieškovė reikalauja įvykdyti ginčo sutarties sąlygą (1999 m. lapkričio 8 d. subnuomos sutarties 5.6 punktas) ignoruodama tiek imperatyvias įstatymo nuostatas, reglamentuojančias valstybinės žemės nuomos sąlygas ir tvarką, tiek į bylą pateiktose sutartyse nurodytas sąlygas, tiek sutarčių aiškinimo taisykles, tiek pačios sutarties sąlygos formuluotę.
23. Teismas pabrėžė, kad ginčo sutartimi buvo susitarta dėl valstybinės, bet ne ieškovei nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo nuomos, kas reiškia, jog klausimai dėl valstybinės žemės ir jos naudojimo turi būti sprendžiami atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus.
24. Teismas nurodė, kad ieškovės nurodyta 1999 m. lapkričio 8 d. sutarties 5.6. punkte suformuluota sąlyga turi būti aiškinama ne selektyviai, remiantis tik dalimi nurodytos sąlygos, o visos sąlygos esmė bei įgyvendinimas turi būti vertinamas kartu su CK 6.394 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu imperatyviu reglamentavimu, numatančiu, kad jeigu nekilnojamasis daiktas, esantis ne jo savininko žemės sklype, parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas.
25. Akcentavo, kad byloje nesant ginčo dėl atsakovei priklausančių statinių teisėtumo ir valstybinės žemės patikėtiniui nereiškiant valios dėl jų išpirkimo / likvidavimo ieškovė neturi teisės reikalauti nurodytų statinių nugriovimo (iškėlimo) valstybinės žemės sklypo dalyje, kurią nutarta išnuomoti atsakovei 2022 m. kovo 8 d. Įsakymu. Pažymėjo, kad kitoks sutarties 5.6. punkte nurodyto susitarimo aiškinimas prieštarauja pačios ieškovės prisiimtiems sutartiniams įsipareigojimams bei valstybinės žemės patikėtinio valiai (CK 4.104, 4.105 straipsniai, 6.557 straipsnio 2 dalis). Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas nurodytu jo pagrindu negali būti tenkinamas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
26. Ieškovė UAB „Pabulum“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – įpareigoti UAB „Neste Lietuva“ įvykdyti Valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai subnuomos sutartį natūra, t. y. pašalinti atsakovei nuosavybės teise priklausančius statinius, įrenginius, talpas, rezervuarus – degalinės stoginę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinius (kuro rezervuarai 3 vnt., kiemo aikštelė, pakrovimo liukas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei sutvarkyti Žemės sklypą pagal galiojančius Lietuvos Respublikos reikalavimus.
27. Apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį, kad ieškovė 2020 m. liepos 7 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl įpareigojimo įvykdyti sutartį, o Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 4 d. sprendimu ieškovės UAB „Pabulum“ ieškinį atsakovei UAB „Neste Lietuva“ atmetė, ieškovei UAB „Pabulum“ dėl minėtos nutarties padavus apeliacinį skundą, Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 4 d. sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 4 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantės nuomone, skundžiamame teismo sprendime nėra atsakyta į Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutarties 16-18 punktuose keltus klausimus.
28. Ieškovės nuomone, praleistas svarbus ieškovės ir atsakovės bendradarbiavimo terminas, kuris susijęs su žemės subnuomos sutarties terminu (iki 1999 m. gruodžio 31 d.), t. y., terminu, apsprendžiančiu bendradarbiavimo trukmę, o taip pat 1999 m. lapkričio 8 d. žemės subnuomos sutartyje numatytus sprendimų veiksmus, nurodytam terminui artėjant prie pasibaigimo.
29. Apeliantė akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, cituodamas 1999 m. lapkričio 8 d.
žemės subnuomos sutarties 5 straipsnį (sprendimo 12 punktas), nevertino to fakto, kad ieškovė dėl 1999 m. lapkričio 8 d. Valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai subnuomos sutarties nevykdymo buvo pareiškusi 3 pretenzijas atsakovei, į kurias UAB „Neste Lietuva“ savo atsakymuose pabrėždavo, kad Valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai subnuomos sutarties 5.6 straipsnyje numatytas 6 mėn. laikotarpis yra laikotarpis minėto straipsnio įvykdymui.
30. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog jos nurodyta lapkričio 8 d. sutarties 5.6. punkte suformuluota sąlyga turi būti aiškinama ne selektyviai, remiantis tik dalimi nurodytos sąlygos, o visos sąlygos esmė bei įgyvendinimas turi būti vertinamas kartu su CK 6.394 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu imperatyviu reglamentavimu, nurodo, kad civilinių santykių subjektams būtina vadovautis ne tik CK Šeštosios knygos „Prievolių teisė“ IV dalies XXIII skyriaus „Pirkimas-pardavimas“ aštuntojo skirsnio „Nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartys“ nuostatomis, bet ir CK tos pačios Šeštosios knygos „Prievolių teisė“ II dalies „Sutarčių teisė“ XVI skyriaus „Sutarčių vykdymas“ nuostatomis.
31. Ieškovė paaiškina, kad dėl 1999 m. spalio 1 d. sudarytos Statinių pirkimo-pardavimo sutarties, t. y. po ieškovės ir UAB „Hydro Texaco“ 1999 m. spalio 1 d. sudarytos Statinių pirkimo-pardavimo sutarties: a) UAB „Hydro Texaco“ įsigijo iš ieškovės ne visus, bet tik dalį statinių – du statinius (jų unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), kurie yra UAB „Pabulum“ iš valstybės išsinuomotame žemės sklype ir būtent tie UAB „Hydro Texaco“ įgyti statiniai pagal Žemės subnuomos sutarties 5 straipsnio 5.6 dalyje turi būti nugriauti; b) UAB „Hydro Texaco“ per visą laikotarpį iki atsakovės teisių perėmimo iš UAB „Hydro Texaco“ neinicijavo ir nesiėmė kitų veiksmų, kurių vėliau ėmėsi atsakovė UAB „Neste Lietuva“; d) atsakovė, tapusi UAB „Hydro Texaco“ teisių perėmėja, taip pat neinicijavo Žemės subnuomos sutarties nuo UAB „Hydro Texaco“ teisių perėmimo iki jos pasibaigimo pataisų; e) atsakovė, tapusi UAB „Hydro Texaco“ teisių perėmėja nuo 2010 m. antrojo pusmečio, kitų veiksmų (ne Žemės subnuomos sutarties termino pratęsimo), ėmėsi tik jau artėjant Žemės subnuomos sutarties pasibaigimo terminui arba jau po teisminio proceso prasidėjimo, t. y. kai ieškovė 2020 m. liepos 7 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl įpareigojimo įvykdyti sutartį.
32. Nurodo, kad ieškovė pastatė ir 1997 m. kovo 26 d. statinio priėmimo naudotis akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu buvo apžiūrėtas ir priimtas objektas – „Degalinė Nr. 21 su autoplovykla“, kurioje buvo visas kompleksas statinių, kurie, UAB „Pabulum“ vardu buvo įregistruoti: pastatas - Degalinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas - Automobilių plovykla (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti inžineriniai statiniai - Kiemo statiniai (atraminė siena su vartais, kiemo aikštelė; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o taip pat ir pastatas - Degalinės stoginė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: Pagalbinio ūkio; pagal savo esmę tai statinys, o ne pastatas), kiti inžineriniai statiniai - Kiemo statiniai (kuro rezervuarai 3 vnt., kiemo aikštelė, pakrovimo liukas; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir tik pastarieji du statiniai šiuo metu priklauso atsakovei. Su atsakove iki šiol nėra sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, o visas žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra išnuomotas ieškovei.
33. Apeliaciniame skunde ieškovė informuoja teismą, kad dėl NŽT priimto sprendimo, gauto ne anksčiau 2022 m. gegužės 9 d., dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2022 m. kovo 8 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalių, reikalingų pastatams eksploatuoti, dydžio nustatymo“, ieškovės bus teikiamas skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
34. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo dėl apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į atsiliepime nurodytus argumentus.
35. Atsiliepime pažymi, kad ji nebuvo Subnuomos sutarties šalis, o Vilniaus apskrities
viršininko administracija buvo išdavusi Vilniaus apskrities viršininko administracijos neprieštaravimą dėl Subnuomos sutarties sudarymo, Subnuomos sutarties pasibaigimo faktas Nekilnojamojo turto registre išregistruotas. Nurodo, kad nors valstybinės žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas), tačiau tai nereiškia, kad, pasikeitus sąlygoms ir nebelikus įstatymo įtvirtintos prielaidos toliau nuomoti pirminio dydžio valstybinės žemės sklypą, negali būti pakeistas nuomojamo žemės sklypo dydis su nuomininke.
36. Atsakovė UAB „Neste Lietuva“ pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti bei priteisti atsakovės naudai iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Taip pat prašo priimti pateikiamus įrodymus.
37. Atsakovė nurodo, jog ieškovė nepagrindė, kad priimant sprendimą buvo padaryti kokie nors konkretūs materialinės ar procesinės teises normų pažeidimai, sudarantys pagrindą panaikinti sprendimą, ieškovė apeliacinį skundą grindžia abstrakčiais teiginiais, skunde nėra pagrindžiama, kaip konkrečiai apeliantės nurodytos aplinkybės gali paneigti sprendimo išvadas ir viso sprendimo teisėtumą.
38. Taip pat nurodo, kad du kartus išnagrinėjus tą pačią bylą bei tarp šalių susiklosčiusius tarpusavio sutartinius santykius, teismas padarė iš esmės tą pačią išvadą, kad ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas, o atsakovė neturi pareigos nusigriauti savo teisėtai pastatytus statinius. Be kita ko, bylos nagrinėjimą iš naujo sąlygojo procesinio pobūdžio trūkumas (NŽT neįtraukimas trečiuoju asmeniu), teismas konstatuodamas, jog statiniai pastatyti teisėtai, pasisakė dėl valstybės teisių, susijusių su žemės sklypo nuosavybės teisių įgyvendinimu.
39. Paaiškina, kad apeliantė nepagrįstai sureikšmina terminą, kadangi net ir jam pasibaigus (po 2019 m. gruodžio 31 d.), teismo sprendimo 10 punkto išvadą patvirtina kiti šalių tarpusavio susitarimai, minimi skundžiamame sprendime, kurių sąlygotos teisinės pasekmės dėl degalinės statinių pastatymo Žemės sklype, dalies šių statinių perleidimo atsakovei bei teisės ir sąlygos atsakovei šioje degalinėje vykdyti mažmeninę prekybą degalais, lieka galioti. Pažymi, kad valstybinės žemės nuomos teisė nuomininkui baigiasi tą pačią minutę, kai jis žemės sklype esančius statinius perleidžia, arba jie sunyksta, ir jų eksploatavimui valstybinė žemė nereikalinga, o kadangi ieškovė perleido statinius (degalinės stoginę ir kiemo statinius), kurių eksploatavimui užtikrinti su ja yra sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, šis 99 metų nuomos terminas tos sklypo dalies atžvilgiu pasibaigė, o šio termino pasibaigimas nesuteikia apeliantei teisės reikalauti nugriauti atsakovės statinius.
40. Atsakovė pabrėžia, jog aplinkybė, kad apeliantė buvo atsakovei pareiškusi 3 pretenzijas, reikalaudama nusigriauti atsakovės statinius, remiantis 5.6. punktu, pati savaime nesuteikia teisės ir pagrindo ieškovei reikalauti nusigriauti atsakovės statinius, kadangi dėl šios sąlygos taikymo turi būti vertinama kompleksiškai, atsižvelgiant tiek į teisinį, tiek į faktinį pagrindą.
41. Nurodo, kad ieškovės reikalavimas taikyti vieną subnuomos sutarties punktą, ignoruojant imperatyvias įstatymo nuostatas dėl valstybinės žemės nuomos sąlygų ir tvarkos, ir į bylą pateiktose sutartyse nurodytas sąlygas, tiek sutarčių aiškinimo taisykles, tiek pačios sutarties sąlygos formuluotę, būtent ir prieštarautų sutarties vykdymo principui.
42. Akcentuoja, kad apeliantė nepagrįstai remiasi aplinkybe, kad yra sudariusi viso žemės sklypo nuomos sutartį, kuri nėra pakeista, kuri nekeičia to, jog atsakovė turi teisę naudotis žemės sklypo dalimi po jai priklausančiais statiniais, pati NŽT laiko, kad atsakovė turi teisę naudotis žemės sklypo dalimi, nepriklausomai nuo to, kad ieškovės sudaryta nuomos sutartis formaliai yra dėl viso sklypo.
43. Nurodo, kad apeliantės nurodomos aplinkybės dėl žemės sklypo nuomos sutartie su UAB „Daustė“ sudarymo nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamo sprendimo ir apskritai neturi reikšmės šios bylos nagrinėjimui.
44. Atsakovė pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-943-934/2021, UAB „Pabulum“ ieškinys, kuriuo buvo kvestionuojamas UAB „Neste Lietuva“ statinių statybos teisėtumas, buvo atmestas kaip nepagrįstas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
45. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
46. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
47. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
48. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys atsakovei dėl ieškovės išnuomotos valstybinės žemės subnuomos sutarties, sudarytos su atsakove, dalies įvykdymo natūra, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų prijungimo.
49. Atsakovė UAB „Neste Lietuva“ kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė UAB „Daustė“ išduoto 1995 m. rugsėjo 27 d. statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, prašo priimti pateikiamą įrodymą.
50. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Pažymėtina, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus.
51. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės pateiktas įrodymas iš esmės nelemia naujų aplinkybių įrodinėjimo ar naujo atsikirtimo (reikalavimo) suformulavimo apeliaciniame procese, o tik papildomai įrodo jau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nustatytas aplinkybes. Taip pat teismas pastebi, kad kaip įrodymas pateiktas statybos leidimas išduotas yra 1995 metais, kas reiškia, jog atsakovei apie jo egzistavimą turėjo būti žinoma ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, be kita ko, atsakovė nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kodėl įrodymas nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teismui. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovė turėjo galimybę pateikti rašytinį įrodymą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl nėra pagrindo taikyti išimtį bei priimti rašytinius įrodymus apeliacinės instancijos teisme.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.
52. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 1997 m. kovo 4 d. sudarė Valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria išsinuomojo valstybinį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Sutarties 3 punktu šalys susitarė, kad žemė išnuomojama kitai ne žemės ūkio veiklai (degalinei statyti ir eksploatuoti). 1997 m. kovo 5 d., t. y. sekančią dieną po Valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai nuomos sutarties sudarymo, ieškovė su UAB „Hydro Texaco“ sudarė Bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo pastatyti, įrengti ir eksploatuoti ieškovės išsinuomotame žemės sklype degalinę, naudodamasi atsakovės pagal šią sutartį teikiama beprocente paskola bei teikiamais prekių ženklais bei kita, degalinę identifikuojančia, simbolika. Ieškovė pastatė ir 1997 m. kovo 26 d. statinio priėmimo naudotis akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu savo vardu įregistravo žemės sklype šiuos statinius: pastatas-degalinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - degalinės stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 1999 m. liepos 14 d. ieškovė ir UAB „Hydro Texaco“ sudarė Degalinės įrangos pirkimo – pardavimo sutartį, kuria atsakovė iš ieškovės įsigijo degalinės įrangą, esančią Hydro Texaco prekybinius ženklus turinčioje degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Minėtos sutarties 10 punkte numatyta, jog šalys yra susitarusios sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį degalinės, esančios žemės sklype, stoginei ir kiemo statiniams, bei nuomos sutartį degalinės pastato dalies nuomai. 1999 m. spalio 1 d. ieškovė ir UAB „Hydro Texaco“ sudarė Statinių pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovė iš ieškovės įsigijo statinius, esančius žemės sklype. Sutarties 2 punktu šalys susitarė, kad dėl žemės sklypo dalies, ant kurios stovi atsakovės įsigyjami statiniai, bus sudaryta subnuomos sutartis. 1999 m. lapkričio 8 d. šalys sudarė Valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai subnuomos ir Patalpų nuomos ir degalinės priežiūros paslaugų sutartis, kuriomis atsakovė išsinuomojo iš ieškovės 650 kv. m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, taip pat ieškovei priklausančio pastato žemės sklype dalį, kuriame įrengta kompiuterinė įranga degalų perdavimams fiksuoti.
53. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovę įvykdyti Valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai subnuomos sutartį natūra, t. y. pašalinti atsakovei nuosavybės teise priklausančius statinius, įrenginius, talpas, rezervuarus – degalinės stoginę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinius (kuro rezervuarai 3 vnt., kiemo aikštelė, pakrovimo liukas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei sutvarkyti žemės sklypą pagal galiojančius Lietuvos Respublikos reikalavimus. Ieškinį grindė tuo, kad pasibaigus subnuomos terminui, ieškovė nevykdo sutarties 5.6 punkto, kuris numato, jog per šešis mėnesius nuo sutarties pasibaigimo dienos atsakovė turi pašalinti visus žemės sklype esančius ir jai nuosavybės teise priklausančius statinius, įrenginius, talpas, rezervuarus bei sutvarkyti žemės sklypą pagal galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, o toliau vykdo komercinę mažmeninės prekybos nefasuotais naftos produktais veiklą. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė, todėl ieškovė (apeliantė), nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.
Dėl apeliacinio skundo argumentų.
54. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nagrinėjant bylas, kuriose sprendžiami klausimai dėl valstybinės žemės ir jos naudojimo, konstatuota, kad žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus. Teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra iš įstatymo kylanti teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis, Civilinio kodekso XXIX skyrius, Žemės įstatymas, kiti specialieji įstatymai). Valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams yra taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia ir su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Šiam teisiniam reglamentavimui yra būdingas imperatyvusis pobūdis; taip užtikrinama valstybinės žemės socialinė paskirtis – teikti visuomeninę naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2009; 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2010; kt.).
55. CK 6.394 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį. Pagal CK 6.394 straipsnio 3 dalį, kai nekilnojamasis daiktas, esantis ne jo savininko žemės sklype, parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas.
56. Remiantis kasacinio teismo praktika ir teisės normomis, pabrėžtina, jog teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatymo suteikta teisė, kuri naujajam statinių savininkui pereina kartu (tuo pačiu momentu) su nuosavybės teisėmis. Teisės nuomoti valstybinę žemę įstatyme nurodytas pagrindas – teisėtas (nuomos ar nuosavybės teise) šioje žemėje esančių ir statinio ar įrenginio statusą atitinkančių objektų valdymas. Pažymėtina, kad CK 6.394 straipsnio 3 dalies nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, todėl, perleisdamas nuosavybės teisę į statinius, jų savininkas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto ir privalo pirkėjui perleisti teisę naudotis žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kokias pats turėjo, kas ir reiškia, jog naujajam statinių savininkui pereina tiek teisės, tiek pareigos, susijusios su žemės sklypu.
57. Kaip jau buvo minėta, 1999 m. spalio 1 d. ieškovė ir UAB „Hydro Texaco“ (dabar atsakovė UAB „Neste Lietuva“) sudarė Statinių pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovė įsigijo iš ieškovės statinius, esančius žemės sklype. Sutartimi atsakovė įsigijo statinius, kuriuos ieškiniu ieškovė reikalauja pašalinti, t. y. degalinės-stoginę bei kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, kuriuos sudaro 3 vnt. kuro rezervuarų, kiemo aikštelės ir pakrovimo liukas. Atkreiptinas dėmesys, jog Statinių pirkimo-pardavimo sutartyje nebuvo numatytos sąlygos, kurios įpareigotų atsakovę pašalinti (nusigriauti) šia sutartimi iš ieškovės įsigytus statinius, ar kurios savo turiniu ir esme būtų panašios į Subnuomos sutarties 5.6. punktą. Priešingai, Statinių pirkimo-pardavimo sutarties 1 punkto (ii) papunktyje yra numatytas pardavėjo, t. y. ieškovės, patvirtinimas, kad nuo šios sutarties pasirašymo dienos pirkėjas, t. y. atsakovė bei jos klientai galės nekliudomai, bendrai, neatlygintinai ir neatšaukiamai naudotis Žemės sklypo dalimi, kuri apytiksliai užims 600 kv. m. ploto, įskaitant privažiavimo kelius, kurie pažymėti prie sutarties pridėtame plane. Šios sutarties 7 punkte pardavėjas (ieškovė) teigia ir garantuoja, kad jei pardavėjui gresia arba yra paskelbiamas bankrotas, jei jis yra likviduojamas / reorganizuojamas, jei jis sudaro su trečiosiomis šalimis kitus sandorius dėl savo turto, esančio Žemės sklype, perleidimo / naudojimo / disponavimo / valdymo, jei yra kitaip iš esmės keičiama įprasta pardavėjo šios sutarties sudarymo dienai vykdoma komercinė veikla Žemės sklype ir / ar yra kitaip nutraukiama pardavėjo veikla žemės sklype, tai visais šiais atvejais pardavėjas iki minėtų aplinkybių atsiradimo besąlygiškai perleidžia Žemės sklypo dalies nuomos ir visas kitas teises pirkėjui ir / ar atsisako minėtų teisių pirkėjo naudai ((iv) papunktis); kad pardavėjas dės visas nuo jo priklausančias pastangas, kad pirkėjo klientams būtų užtikrintas netrukdomas ir patogus privažiavimas prie stoginės ir kiemo statinių ir į jų teritoriją ((xi) papunktis). Pažymėtina ir tai, kad šalių sudaryta sutartis nebuvo pakeista. Be kita ko, 1999 m. spalio 1 d. statinių pirkimo-pardavimo sutartyje, gavus atitinkamą 1999 m. spalio 26 d. sutikimą ieškovei (apeliantei) subnuomoti atsakovei žemės sklypo dalį iki 2019 m. gruodžio 31 d., 1999 m. lapkričio 8 d. buvo sudaryta Subnuomos sutartis, kuria atsakovė išsinuomojo iš ieškovės jai priklausančio pastato žemės sklype dalį, kurioje buvo įrengta kompiuterinė įranga degalų pardavimams fiksuoti. Sutarties 1.2 punkte taip pat yra numatytas ieškovės įsipareigojimas, kad atsakovė galės nekliudomai naudotis visu žemės sklypu, įskaitant ir privažiavimo kelius.
58. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog nesant sudarytos nuomos sutarties, naujasis statinių savininkas laikomas valstybinės žemės naudotoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2016). LR Žemės įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad žemės naudotojas yra žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, šiuo konkrečiu atveju valstybinės žemės sklypo dalis yra užstatyta atsakovei nuosavybės teise priklausančiais statiniais ir yra naudojama jai priklausančių statinių eksploatavimo tikslais. Atsižvelgiant į tai teigtina, jog atsakovė statinius (degalinės stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinius (kuro rezervuarai 3 vnt., kiemo aikštelė, pakrovimo liukas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))) įgijusi iš ieškovės, įstatymo pagrindu įgijo ir teisę naudotis žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kaip ir ieškovė, todėl kaip nepagrįsti atmetami ieškovės argumentai, jog statiniai, kurie yra UAB „Pabulum“ iš valstybės išsinuomotame žemės sklype vėliau UAB „Hydro Texaco“ buvo įgyti pagal Žemės subnuomos sutartį, turi būti nugriauti dėl to, kad UAB „Hydro Texaco“ per visą laikotarpį iki atsakovės teisių perėmimo iš UAB „Hydro Texaco“ neinicijavo ir nesiėmė kitų veiksmų, kurių vėliau ėmėsi atsakovė UAB „Neste Lietuva“, bei atsakovė, tapusi UAB „Hydro Texaco“ teisių perėmėja, taip pat neinicijavo žemės subnuomos sutarties nuo UAB „Hydro Texaco“ teisių perėmimo iki jos pasibaigimo pataisų. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, spręstina, jog atsakovė turi teisę naudotis žemės sklypo dalimi, kuri būtina jai priklausančių statinių eksploatavimui, net ir pasibaigus žemės sklypo Subnuomos sutarčiai.
59. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismo buvo praleistas svarbus ieškovės ir atsakovės bendradarbiavimo terminas, kuris susijęs su žemės subnuomos sutarties terminu (iki 1999 m. gruodžio 31 d.), t. y., terminu, apsprendžiančiu bendradarbiavimo trukmę. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog ieškovės nurodyta 1999 m. lapkričio 8 d. sutarties 5.6. punkte suformuluota sąlyga turi būti aiškinama ne selektyviai, remiantis tik dalimi nurodytos sąlygos, o visos sąlygos esmė bei įgyvendinimas turi būti vertinamas kartu su CK 6.394 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu imperatyviu reglamentavimu, numatančiu, kad jeigu nekilnojamasis daiktas, esantis ne jo savininko žemės sklype, parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas, kas reiškia, jog sprendimą dėl statinių valstybinės žemės sklype išpirkimo/likvidavimo priima žemės savininkas (nuomotojas) ir žemės nuomininkas, bet ne nuomininkas ir subnuomininkas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, žemės savininkas (nuomotojas) nereiškia reikalavimo nugriauti ar kitaip pašalinti statinius, todėl ieškovės argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Be kita ko, bylos duomenimis nustatyta, jog pasibaigus Subnuomos sutarčiai 2019 m. gruodžio 31 d., atsakovė dėl jai priklausančių statinių eksploatavimui būtinos žemės sklypo dalies nuomos tiesiogiai kreipėsi į žemės sklypo savininką, t. y. atsakovė pateikė NŽT 2019 m. rugpjūčio 26 d. prašymą išnuomoti jai ne aukciono tvarka žemės sklypo dalį, būtiną statinių eksploatavimui užtikrinti, o 2022 m. kovo 8 d. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymu atsakovei buvo nutarta išnuomoti 1026 kv. m. ploto dalį valstybinės žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), skirtą ieškovės susitarimų pagrindu atsakovei perleistiems statiniams eksploatuoti.
60. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, jog su atsakove iki šiol nėra sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, kas reiškia, jog visas žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra išnuomotas ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas šiuos ieškovės argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir pažymi, jog atsakovė, kaip ir ieškovė, šioje nutartyje aptartais pagrindais, turi teisę naudotis žemės sklypo dalimi joms priklausančių statinių naudojimui pagal paskirtį užtikrinti ir nei Subnuomos sutartis, nei tai, kad formaliai visas žemės sklypas yra išnuomotas ieškovei, nesuteikia jokių išskirtinių teisių apeliantei naudotis žemės sklypu. Pabrėžtina, kad pats savaime atsakovei priklausančių statinių buvimas žemės sklype negali pažeisti ieškovės teisių ir teisėtų interesų. Akcentuotina ir tai, kad apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei pateikdama apeliacinį skundą nenurodė jokių pagrįstų argumentų, paneigiančių aptartas atsakovės teises.
61. Nesutikdama su pirmosios instancijos sprendimu, apeliantė teigia, jog skundžiamame teismo sprendime nėra atsakyta į Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-943-934/2021 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-19393-2020-8), 16-18 punktuose keltus klausimus, kuriuose teismas nurodė, jog turi būti vertinama, ar statinių (ir kt.) perleidimas ir atsakovės vardu įregistravimas valstybiniame žemės sklype nepažeidžia valstybės, kaip turto savininkės, interesų, yra suderinamas su valstybinės žemės nuomos sutarties nuostatomis.
62. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, NŽT trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme antrą kartą, buvo įtraukta, o būtent procesinio pobūdžio trūkumas, t. y. jos neįtraukimas į bylą, ir sąlygojo bylos nagrinėjimą iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, jog nesant ginčo dėl atsakovei priklausančių statinių teisėtumo ir valstybinės žemės patikėtiniui, šiuo atveju NŽT, nereiškiant valios dėl jų išpirkimo / likvidavimo, ieškovė neturi teisės reikalauti ginčo statinių nugriovimo (iškėlimo) valstybinės žemės sklypo dalyje, kurią nutarta išnuomoti atsakovei 2022 m. kovo 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). Išdėstytos aplinkybės rodo, jog pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl valstybės teisių, susijusių su žemės sklypo nuosavybės teisių įgyvendinimu, todėl šis apeliantės argumentas atmetamas.
63. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog ieškovė yra žemės sklypo nuomininkė, o ne žemės sklypo savininkė, kas reiškia, jog reikalavimą atsakovei pašalinti žemės sklype esančius statinius, esant tam teisės aktuose numatytam pagrindui (CK 4.104 straipsnis, 4.105 straipsnis, 6.557 straipsnio 2 dalis), turi teisę tik žemės sklypo savininkas, o ne žemės sklypo nuomininkas. Byloje pateiktos ir aukščiau šiame teismo sprendime nurodytos ieškovės ir atsakovės sudarytos sutartys bei jų turinys aiškiai parodo, kad šalys buvo susitarusios dėl bendradarbiavimo pastatant degalinės statinius žemės sklype, dalies šių statinių perleidimo atsakovei bei teisės ir sąlygų atsakovei šioje degalinėje vykdyti mažmeninę prekybą kuru, įskaitant teisę atsakovei ir jos klientams netrukdomai naudotis žemės sklypu. Visa tai reiškia, jog Žemės subnuomos sutartis pati savaime negali sudaryti teisinio pagrindo ieškovei reikalauti nugriauti atsakovei nuosavybės teise priklausančius valstybiniame žemės sklype esančius statinius, o atsakovei – pareigos juos neatlygintinai pašalinti (nusigriauti). Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovė neįrodė savo teisės reikalauti ir atsakovės pareigos nugriauti atsakovei teisėtai nuosavybės teise priklausančius statinius žemės sklype, todėl jos reikalavimas nurodytu pagrindu negali būti tenkinamas.
Dėl bylos procesinės baigties.
64. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, kurį iš esmės naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
65. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
66. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
67. Nagrinėjamu atveju atmetus ieškovės apeliacinį skundą, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme iš priešingos šalies nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsniai).
68. Atsakovė UAB „Neste Lietuva“ pateikė prašymą priteisi iš ieškovės (apeliantės) UAB „Pabulum“ bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinėje instancijoje, kurios sudaro 1 936 Eur, pateikė tai patvirtinančius įrodymus (2022 m. birželio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), ir pavedimo kopiją – mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini)). Teismo vertinimu, atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra protingo dydžio, todėl netenkinus apeliacinio skundo priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a:
ieškovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Pabulum“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pabulum“, juridinio asmens kodas 122888120, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Neste Lietuva“, juridinio asmens kodas 211472890, naudai 1 936 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus trisdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Margarita Stambrauskaitė
Inga Staknienė
Rūta Veniulytė-Jankūnienė