Administracinė byla Nr. I-865-244/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01068-2011-2

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1, 15.2.3.2, 74

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 12 d.

Vilnius

              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Raimondo Blauzdžiaus ir Liudos Arlauskienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas K. G. skunde (b. l. 1–8) prašo panaikinti Vidaus reikalų ministerijos priimtą sprendimą dėl išskaičiavimo iš jam mokamos pareigūnų valstybinės pensijos ir jos negrąžinimo ir priteisti iš Vidaus reikalų ministerijos neišmokėtą valstybinės pareigūnų pensijos dalį nuo 2010-01-01 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

              Skunde pareiškėjas paaiškino, kad Konstitucijoje įtvirtinta Lietuvos valstybės socialinė orientacija įpareigoja valstybę paisyti pensijų bei kitų socialinio (materialinio) pobūdžio garantijų, kurios kyla ne tik iš Konstitucijos 52 str., bet ir iš kai kurių kitų Konstitucijos nuostatų (30 str. 2 d., 38 str.. 39 str., 48 str., 51 str. 1 d., 146 str.). Neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Šie principai suponuoja tai, kad valstybė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui, tačiau Lietuvos Respublikos Seimas, neatsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo suformuotą praktiką dėl pensijų mažinimo, 2009 m. gruodžio 9 d. priėmė Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą (toliau – Laikinasis įstatymas), kuriuo buvo sumažintos pensijos, nenustatant kompensavimo mechanizmo. Minėto įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas mokėtų valstybinių pareigūnų pensijų dydžio sumažinimas, o 5 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas mokamą valstybinės pareigūno pensijos dydį susiejo su tam tikrų pajamų turėjimu ir dar kartą įtvirtino jos sumažinimą. Šiuo atveju ir taip sumažinus pensijos dydį dėl socialinės padėties yra diskriminuojamas dirbantis asmuo, kuriam mokama pareigūno pensija. Mažinant pensijas yra pažeidžiami ne tik Konstitucijos 23 str., 52 str., bet ir kiti Konstitucijos straipsniai. Paminėtas teisinis reguliavimas pažeidžia pagrindinius teisingumo, teisėtų lūkesčių, proporcingumo ir apsaugos principus, asmens teisę gauti užtarnautos pensijos išmokas, nepagrįstai ribojama asmens konstitucinė teisė į nuosavybę. Įstatymais nustačius pensijų rūšis, asmenis, turinčius teisę į pensiją, pensijų skyrimo ir mokėjimo pagrindus, sąlygas, pensijų dydžius, valstybei kyla pareiga pensinio aprūpinimo santykiuose laikytis teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo konstitucinių principų. Valstybei nustačius minėtą teisinį reguliavimą, pareiškėjas negavo dalies teisėtai įgytos pareigūnų valstybinės pensijos, t. y. pajamų, kurias būtų gavęs, jei neteisėtas valstybės teisinis reguliavimas nebūtų buvęs nustatytas. Tai reiškia, jog valstybės veiksmai tiesiogiai nulėmė, kad pareiškėjas patyrė nuostolių, kurių dydis yra lygus jo negautoms pajamoms – neišmokėtai valstybinės pareigūnų pensijos daliai.

              Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos respublikos vidaus reikalų ministerija atsiliepime į skundą (b. l. 19–21) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

              Atsiliepime į skundą paaiškino, kad pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) perskaičiuojamos taikant tam tikrą koeficientą, apskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Pagal minėtą formulę perskaičiavus pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos perskaičiavimo koeficientą ir jį pritaikius, vadovaujantis anksčiau minėtomis Laikinojo įstatymo nuostatomis, pareiškėjui buvo išmokėta atitinkamai sumažinta pareigūnų ir karių valstybinė pensija. Vidaus reikalų ministerija neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą išmokėti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, kadangi Laikinasis įstatymas, kurio pagrindu buvo perskaičiuota pareiškėjo valstybinė pensija, galiojo ir nebuvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl buvo vykdytinas. Valstybės atsakomybė gali kilti tik įstatymų nustatyta tvarka konstatavus viešojo administravimo institucijos ar jos darbuotojų veiksmų neteisėtumą. Neteisėtumas gali pasireikšti įstatyme nustatytos pareigos neatlikimu (neveikimu) arba netinkamu atlikimu. Visi valstybinio valdymo institucijų priimami sprendimai (administraciniai aktai) turi būti pagrįsti įstatymu. Pareiškėjas, reikalaudamas iš Lietuvos valstybės turtinės žalos atlyginimo, neįrodo, kad minėta institucija ar jos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti, t. y. nepagrindžia civilinės atsakomybės sąlygų buvimo. Kadangi pareigūnų ir karių valstybinė pensija pareiškėjui buvo perskaičiuota ir išmokėta vadovaujantis Laikinojo įstatymo nustatyta tvarka, todėl Vidaus reikalų ministerijos veiksmai yra teisėti ir pagrįsti įstatymu.

Skundas netenkintinas.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2009 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kanclerio sprendimu Nr. 11SP-2837 pareiškėjui nuo 2009 m. gruodžio 1 d. buvo paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą 1 194,01 Lt per mėnesį ir valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas (360 Lt), iš viso: 1554,01 Lt (b. l. 11). Pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. pritaikius perskaičiavimo koeficientą 0,8123 pareiškėjos pensijos dydis perskaičiuotas 1 554,01 Lt x 0,8123 = 1262.32 Lt.

2011 m. kovo 21 d. pareiškėjas kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, prašydamas išmokėti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį ir paaiškinti, kodėl jis gavo sumažintą pensiją nuo 2010 m. sausio mėn. 1 d. Vidaus reikalų ministerija 2011 m. balandžio 20 d. raštu Nr. 1D-2852-(2) paaiškino pareiškėjui aplinkybes, lėmusias pareigūnų ir karių valstybinės pensijos sumažėjimą ir šios pensijos perskaičiavimo metodiką, bei nurodė, kad įstatymas sumažintų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų kompensavimo nenustato, todėl mokėti pareiškėjui 1 554,01 Lt dydžio pensiją ir išmokėti nepriemoką  Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija neturi teisinio pagrindo (b. l. 12–13).

Pareiškėjas skunde teigia, kad, valstybei nustačius anksčiau nurodytą teisinį reguliavimą, jis negavo dalies teisėtai įgytos pareigūnų valstybinės pensijos.

Atsakovė  Vidaus reikalų ministerija teigia, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareigūnų ir karių pensija pareiškėjui buvo perskaičiuota ir išmokėta vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis ir nustatyta tvarka, todėl Vidaus reikalų ministerijos veiksmai yra teisėti ir pagrįsti įstatymu.

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo nuo 2010-01-01 teisėtumo.

1994 m. gruodžio 13 d. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 12 str. 1 d. nustatyta, kad pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija.

2009 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas, kuris, išskyrus jo 16 str., įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. Pagal minėto įstatymo 1 str. 2 d. 1 p., šis įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą.

Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija) nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

              Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, atitiktį Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, pažymėjo, kad Laikinasis įstatymas buvo priimtas siekiant apriboti ekonomikos krizės nulemtą valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimą; jame buvo nustatyta socialinių išmokų perskaičiavimo tvarka, suponuojanti inter alia paskirtų socialinių išmokų laikiną sumažinimą. Pažymėjo, kad pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. perskaičiuojant asmeniui paskirtą valstybinę pensiją, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendrą sumą tiek tais atvejais, kai ši išmoka (išmokų suma) apribota Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka, tiek tais atvejais, kai ji neapribota, atsižvelgiant į minėtų tam asmeniui paskirtų išmokų dydį, gauta išmoka (išmokų suma) pagal nustatytą formulę gali būti mažinama ne daugiau nei 20 procentų. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai.

              Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ buvo paskelbtas 2012 m. rugsėjo 29 d.

Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje reiškia reikalavimus dėl valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios nuo 2010-01-01, taikant Laikinojo įstatymo nuostatas. Pareiškėjas nepagrįstai neišmokėtos valstybinės pensijos dalį vertina kaip jam padarytą turtinę žalą ir prašo taikyti Civilinio kodekso normas. Kaip matyti iš pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių (skundo faktinio pagrindo), nagrinėjamas ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjui neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo, todėl šiam ginčui spręsti turi būti taikytos valstybinių pensijų teisinius santykius, o ne civilinę deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos.

Kaip minėta anksčiau, Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažinus, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, pareiškėjui valstybinė pensija buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį esant pagristoms sąlygoms.

Europos Žmogaus Teisių Teismas  dažnai taiko proporcingumo kriterijų, spręsdamas apie Europos žmogaus teisių konvencijoje ir jos protokoluose numatytų teisių ribojimą. Proporcingumo principas galėtų būti interpretuojamas kaip galimybė taikyti apribojimus tada, kai tai būtina demokratinėje visuomenėje ir yra svarbiau už asmens teisę. Toks apribojimas turi būti proporcingas ir apribojimo turinio atžvilgiu: net ir esant pagrįstoms sąlygoms teisę riboti, tokio ribojimo turinys turi būti adekvatus. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 29 straipsnyje nurodoma, kad kiekvienas žmogus turi pareigas visuomenei, kurioje tik ir gali laisvai ir visiškai vystytis jo asmenybė. „Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, kiekvienas žmogus negali patirti kitokių apribojimų, kaip įstatymo numatyti, vien tik tam, kad garantuotų kitų žmonių teisių ir laisvių deramą pripažinimą ir gerbimą siekiant patenkinti teisingus moralės, viešosios tvarkos ir visuotinės gerovės reikalavimus demokratinėje visuomenėje“.

Vadovaudamasis tokiu teisiniu reglamentavimu ir remdamasis byloje esančia medžiaga, teismas daro išvadą, kad atsakovė teisėtai sumažino pareiškėjui paskirtos valstybinės pensijos dydį pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo.

Pareiškėjas prašo panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2011 m. balandžio 20 d. sprendimą  Nr. ID-2852 (2).

Byloje nustatyta, kad ginčijamu sprendimu Vidaus reikalų ministerija, kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, atsakė į pareiškėjo skundą dėl sumažintos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos. Vidaus reikalų ministerija, apskaičiuodama pensijų dydžius, vadovavosi galiojančiais teisės aktais. Įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomu teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Nesant Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu. Taigi Vidaus reikalų ministerija, vadovaudamasi teisės normomis veikė pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl nurodytų motyvų darytina išvada, kad teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo nebuvo, todėl ginčijamas sprendimas yra teisėtas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

Atmesti pareiškėjo K. G. skundą  kaip nepagrįstą.

Sprendimas  per 14 dienų  nuo  jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas  Lietuvos  vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                      Liuda Arlauskienė 

                                                                      Raimondas Blauzdžius

                                                                      Liudmila Zaborovska