Civilinė byla Nr. e2A-593-866/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22282-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.3

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 1 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Laimos Ribokaitės,  apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Poolservice.LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Comestata“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Poolservice.LT“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Poolservice.LT“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Comestata“ dėl darbų rezultato trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Comestata“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Poolservice.LT“ (toliau – atsakovė) 12 342,42 Eur skolos už atliktus darbus, 258,24 Eur delspinigių, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad 2019 m. gruodžio 20 d. sudarytos subrangos sutarties pagrindu atliko fontano griovos bendrosios statybos ir žemės darbus (duomenys neskelbtini), taip pat 2020 m. sausio 30 d. subrangos sutarties pagrindu atliko bendrosios statybos, žemės dangų ardymo bei atstatymo darbus (duomenys neskelbtini). Atsakovė įsipareigojo priimti ieškovės tinkamai atliktus darbus ir sumokėti už juos sutartyje nustatyta tvarka, sąlygomis ir terminais, tačiau, nors darbus priėmė, atsiskaitė tik iš dalies.

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinys atsakovei buvo tenkintas visiškai – priteista ieškovei iš atsakovės 12 342,42 Eur skolos, 258,24 Eur delspinigių, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (12 600,66 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 980,78 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4.       Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo ir priešieškinį dėl darbų rezultato trūkumo šalinimo išlaidų atlyginimo bei prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovės naudai patirtas 4 342,10 Eur darbų trūkumų šalinimo išlaidas, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nors ieškovė reikalauja apmokėti už atliktus darbus, tačiau pati yra pažeidusi sutartinius įsipareigojimus, t. y. neatlygina savo atliktų paslėptų darbų trūkumų šalinimo išlaidų pagal 2019 m. gruodžio 20 d. subrangos sutartį, dėl ko atsakovė yra sustabdžiusi savo priešpriešinių sutartinių įsipareigojimų vykdymą, nors faktiškai jau yra sumokėjusi 45 727,48 Eur sumą.

5.       Atsakovė pažymėjo, kad netrukus po subrangos sutartimi sulygtų ir papildomų darbų (duomenys neskelbtini) perdavimo 2020 m. birželio 30 d. baigiamuoju aktu, išryškėjo ieškovės atliktų darbų trūkumai: (duomenys neskelbtini) fontano atnaujinimo (remonto) darbų užsakovės – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sudaryta komisija, apžiūrėjusi (duomenys neskelbtini) fontaną, 2020 m. liepos 30 d. surašė defektinį aktą ir juo užfiksavo šaligatvio dangos defektus (danga susėdo) bei įpareigojo rangovą (atsakovę) juos pašalinti. 2020 m. rugpjūčio 4 d. el. paštu išsiųstu pranešimu atsakovė informavo ieškovę apie visuomenės sveikatai grėsmę keliančius ieškovės statybos darbų trūkumus, išryškėjusius garantinio laikotarpio metu, ir pareikalavo juos ištaisyti per kaip įmanoma trumpesnį terminą, perspėjo, kad iki nustatyto termino nepašalinus defektų, atsakovė defektus pašalins pati.

6.       Nurodė, jog ieškovei nereaguojant į pranešimą, 2020 m. rugpjūčio 12 d. el. laišku jai buvo išsiųstas defektinis aktas bei pranešta, kad defektus šalins atsakovė. Ieškovei ir toliau nereaguojant į atsakovės raginimus pašalinti nustatytus defektus, bei vykdant užsakovo nurodymą skubiai ištaisyti pavojų keliančius ieškovės atliktų darbų trūkumus, dėl jų pašalinimo 2020 m. rugpjūčio 22 d. buvo gautas UAB „Eurostructus“ komercinis pasiūlymas Nr. 2020-08-22/C75, pagal kurį atlikus darbus buvo pateiktas atliktų darbų aktas, PVM sąskaita-faktūra ir ji apmokėta. Kadangi ieškovė paslėptų darbų trūkumų nepašalino ir neatlygino atsakovės patirtų trūkumų šalinimo išlaidų, nebendradarbiavo su atsakove, 5 proc. sulaikyta suma (2 068,92 Eur) nėra pakankama ieškovės prievolių įvykdymo užtikrinimui (be to, atsakovė turi teisę šią sumą sulaikyti 2 metus) ir yra pagrindo manyti, kad garantinio laikotarpio metu ieškovės atliktų paslėptų darbų trūkumų gali tik daugėti; atsakovė savo prievolės sumokėti už ieškovės atliktus darbus vykdymą sustabdė teisėtai.

7.       Rašytiniuose paaiškinimuose atsakovė nurodė, kad komisijos 2020 m. liepos 30 d. surašytame defektiniame akte Nr. A27-178/20 nustatytus visuomenės sveikatai grėsmę keliančius ieškovės statybos darbų trūkumus, išryškėjusius garantinio laikotarpio metu, kurių ji nešalino, atsakovė privalėjo ištaisyti skubiai. Vertinant, kad tai mažos apimties darbai, kuriuos reikėjo atlikti darbų sezono vidury ir dar skubiai, pasiūlymų nebuvo daug. Tačiau atsakovė rinkosi iš ne vieno rangovo. Gavusi keletą komercinių pasiūlymų, pasirinko UAB „Eurostructus“, nes ši įmonė darbus įsipareigojo atlikti greitai. Kadangi ieškovė nereagavo į atsakovės raginimus pačiai ištaisyti defektus, išryškėjusius garantinio laikotarpio metu, atsakovė net ir objektyviai negalėjo, o pagal įstatymus bei rangos sutartį ir neprivalėjo sužinoti, kokią vertę analogiškos apimties darbams suteikia ieškovė.

8.       Nurodė, jog 2020 m. spalio 30 d. ieškovės į bylą pateiktoje lokalinėje sąmatoje Nr. S001 iš esmės yra pasirinktas netinkamas darbų kodas - N27-20, nes N27 normatyvas yra taikomas statybos ir montavimo darbams/autokeliams. Programa išskleidus nurodytą įkainį, matyti, kad darbams atlikti turi būti naudojami tokie mechanizmai kaip savaeigis plentvolis 18 t, autogreideris 79 kW ir pan. Tai, anot atsakovės, reiškia, kad šį darbų kainos skaičiavimo normatyvą turėtų būti naudojama skaičiuojant naujų kelių su šalia esančiu šaligatviu sąmatas, kuomet darbų apimtys yra visiškai kitokios, todėl ir vieno m2 kaina yra gerokai mažesnė. Jis negali būti naudojamas seno šaligatvio remontui, ypač kai darbo frontas yra tik 61m2. Šis darbų kodas ir programos automatiškai parenkami darbų įkainiai eina per visas sąmatos pozicijas.

9.       Nurodė, jog konkrečiu atveju turėtų būti naudojamas normatyvas R16 - remonto darbai/teritorijos tvarkymas. Ieškovės pateikta sąmata yra sudaryta nekvalifikuotai ir dirbtinai sumažinant skaičiuojamosios programos siūlomas darbų apimtis, darbo sąnaudas; medžiagas, darbo užmokesčius, mechanizmų sąnaudas, pridėtines išlaidas ir pan. Pažymėjo, kad keisti buvo būtina, nes dalis plytelių buvo suskilusios. Visgi atkreipė dėmesį, kad buvo pakeista tik 11 vienetų plytelių t. y. mažiau nei 5 proc. iš visų naujai perklojamų plytelių. Pažymėjo, kad sertifikuotos darbo medžiagų ir mechanizmų sąnaudų bei jų kainų statyboje skaičiavimo programos „Sistela“ ir „ProSama“, kuriose naudojami darbų įkainių rinkiniai yra įregistruoti VĮ „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“, numato ir parenka korekcinius koeficientus darbų skubos ir mažos apimties atvejais.

10.       Atsiliepime į prieštaravimus ir priešieškinį ieškovė prašė atsakovės reikalavimus atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovės reikalaujama priteisti 4 342,10 Eur darbų trūkumų šalinimo išlaidų suma už UAB „Eurostructus“ atliktus darbus ir panaudotas medžiagas yra neprotingai didelė ir nepagrįsta. Ji viršija subrangos sutarties įkainius, kuriais darbus atliko ieškovė. Trūkumų šalinimo išlaidoms yra priskaičiuota du kartus didesnė suma (4 342,10 Eur) nei visiems žemės darbams atlikti (2 160 Eur), nors trūkumų taisymas nereikalauja darbų atlikimo iš naujo ir iš esmės.

11.       Teigė, kad atsakovė nėra nurodžiusi, jog jos pasitelkto rangovo darbams atlikti kaina atitinka UAB „Sistela“ programos siūlomus standartinius darbų įkainius. Be to, atsakovė įtraukė sumas, kurios net nepriskiriamos darbų defektams (plyteles). Atkreipė dėmesį, kad nustatant trūkumus ieškovė nedalyvavo, jai nebuvo pranešta ir nesudarytos galimybės įvertinti, dėl kokių priežasčių trūkumai galėjo atsirasti. Atsakovės pateiktuose defektiniuose aktuose nurodyti trūkumai fiksuoti vizualiai, tačiau nepateikta jokių kompetentingų ir nepriklausomų asmenų vertinimo išvadų nustatyti priežastims, dėl kurių tokie trūkumai atsirado. Nėra aišku, ar trūkumai atsirado dėl ieškovės atliktų darbų kokybės trūkumų, ar dėl kitų aplinkybių, kurių rizikos ieškovė nebuvo prisiėmusi. Kita vertus, atsakovė nuo 2020 m. kovo – birželio mėnesių buvo pradelsusi atsiskaitymo už perduotus darbus terminus, todėl ieškovė turėjo pagrindą sustabdyti savo priešpriešinių įsipareigojimų vykdymą. Bet kuriuo atveju atsakovės prievolės vykdymo sustabdymas neproporcingas įvykdytos sutarties daliai.

12.       Rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė nurodė, kad UAB „Astera“ sąmatų skaičiavimo programos pagrindu sudarytos lokalinės sąmatos patvirtina, kad atsakovė reikalauja aiškiai per didelių trūkumų šalinimo išlaidų. Be to, fotonuotrauka, kurioje fiksuotas (duomenys neskelbtini) stovintis atsakovei ar jos darbuotojams priklausantis automobilis, kelia pagrįstų abejonių, ar nustatytus trūkumus lėmė ieškovės darbų defektai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimu 2020 m. rugpjūčio 11 d. preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys buvo tenkintas visiškai, pakeitė ir ieškinį bei priešieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės 12 342,42 Eur skolos, 218,69 Eur delspinigių, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (12 561,11 Eur) nuo ieškinio priėmimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 10 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 2 260,67 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė atsakovei iš ieškovės 1 857,68 Eur darbų trūkumų šalinimo išlaidų, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (1 857,68 Eur) nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 214,35 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė.

14.       Teismas pažymėjo, jog bylos duomenys patvirtina, kad darbai pagal abi subrangos sutartis ieškovės perduoti, o atsakovės priimti be pastabų, pasirašius 2019 m. gruodžio 20 d. sutartį, 2020 m. sausio 31 d. aktą Nr. 1, 2020 m. balandžio mėn. aktą Nr. 2, 2020 m. gegužės mėn., aktą Nr. 3, jų pagrindu išrašytos sąskaitos–faktūros. Taigi teismas sprendė, jog esant perduotiems ir priimtiems darbams bei išrašytoms sąskaitoms–faktūroms, atsakovė privalėjo jas apmokėti, tačiau savo prievolę pažeidė.

15.       Teismas sprendė, jog atsižvelgiant į tai, ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės priteisti 1 550,55 Eur pagal 2019 m. gruodžio 20 d. ir 10 791,87 Eur pagal 2020 m. sausio 30 d. sutartis. Taip pat, teismas pažymėjo, jog ieškovė turi teisę remtis sutarčių 6.1. punktu, numatančiu, kad rangovas, nepagrįstai uždelsęs atsiskaityti už atliktus darbus, moka subrangovui 0,02 proc. atliktų ir neapmokėtų darbų kainos delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, ir skaičiuoti sutartyse sulygtus delspinigius (pagal 2020 m. gegužės 29 d. sąskaitą – faktūrą skaičiuota už 38 pradelsto mokėjimo dienas).  

16.       Teismas nesutiko su atsakovės pozicija, jog priėmus darbus ėmė ryškėti jų trūkumai, nebuvo žinomas trūkumų šalinimo mastas, o tai sudarė pagrindą neatsiskaityti pagal sutartis. Pažymėjo, kad defektinis aktas dėl darbų (duomenys neskelbtini) sudarytas 2020 m. liepos 30 d., paskutinės sąskaitos pagal šią sutartį apmokėjimo terminas suėjo dar 2020 m. birželio 11 d., todėl net darant prielaidą, kad defektai dėl darbų (duomenys neskelbtini) pradėjo ryškėti, kaip teigė atsakovės atstovas, savaitę iki defektinio akto sudarymo, ji jau daugiau nei mėnesį turėjo būti visiškai atsiskaičiusi pagal šią sutartį.

17.       Be to, teismas pažymėjo, jog rangovo nuostolių atlyginimas subrangovo netinkamo prievolių įvykdymo atveju buvo užtikrintas 5 proc. sulaikyta suma nuo bendros sutarties kainos (šiuo atveju tai sudarė 2 068,92 Eur). Todėl atsakovė, patyrusi nuostolių galėjo juos išskaityti iš sulaikytos sumos, kaip tai numato sutarties 5.1.11. punktas, o ne vengti atsiskaityti pagal sutartį, praleidusi prievolės įvykdymo terminą atsakovė negali remtis teise sustabdyti prievolės vykdymą dėl aiškėjančių defektų.

18.       Teismas nustatė, jog byloje esantis 2020 m. liepos 30 d. defektinis aktas patvirtina, kad akto sudarymo dieną komisija, susidedanti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos infrastruktūros skyriaus eksploatacijos poskyrio vyr. specialisto P. S., UAB „Poolservice.LT“ vadybininko A. J. ir darbų vadovo P. M., apžiūrėjo (duomenys neskelbtini) fontaną bei nustatė šaligatvio dangos defektus (danga susėdo): šaligatvio grindinio plokštės deformavosi ir sudarė ne tik vertikalius, bet ir horizontalius aukščių skirtumus. Buvo nustatyta, jog jie atsirado dėl ieškovės atliktų darbų trūkumų. Teismas sprendė, jog šiai išvadai neturi reikšmės atsakovės į bylą pateikta nuotrauka (duomenys neskelbtini), kur stovi automobilis, nes nuotrauka daryta 2020 m. spalio 8 d., o defektai nustatyti 2020 m. liepos 30 d., t. y. gerokai anksčiau, taigi automobilio stovėjimas ant plytelių nėra priežastiniu ryšiu susijęs su šaligatvio grindinio plokščių deformacija.

19.       Teismas sprendė, jog nesant duomenų, kad ieškovė pranešė atsakovei taikanti savo prievolės vykdymo sustabdymą, laikytina, kad atsakovė turėjo teisę pasinaudoti CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise pati organizuoti trūkumų šalinimą, o vėliau reikalauti jų šalinimo išlaidų iš rangovo. Anot teismo, pagrindą šiai išvadai suteikia ir tai, kad sprendžiant dėl darbų trūkumų, vadovaujamasi sutartine nuostata, suteikiančia rangovui teisę pasinaudoti 5 proc. sulaikyta suma, jei subrangovas nepašalina defektų ir dėl to rangovas patiria nuostolių, t. y. šiuo atveju sprendžiama dėl neišmokėtos sumos panaudojimo.

20.       Pažymėjo, kad pati ieškovė darbų trūkumų nešalino, todėl remtis jos įkainiais, sprendžiant dėl trūkumų šalinimo nėra pagrindo, kaip nėra pagrindo ir vadovautis UAB „Astera“ sąmatų skaičiavimo programos pagrindu sudarytomis lokalinėmis sąmatomis, nes pats ieškovės vadovas pripažino, kad jo parinkta programa taikė valstybinius įkainius. Be to, pažymėjo, jog ieškovės pateiktos sąmatos nepasirašytos, nenurodytas jas sudaręs asmuo, o, kaip teigė atsakovė ir to neginčijo ieškovė, šiuo atveju buvo parinktas dar ir netinkamas darbų kodas.

21.       Teismas vertino, jog sprendžiant dėl atsakovei priteistino dydžio už darbų trūkumų šalinimą, svarbi ir pačios atsakovės nebendradarbiavimo atsiskaitant su ieškove už atliktus darbus aplinkybė. Esant ir pačios atsakovės netinkamam savo prievolės vykdymui, teismas nesutiko su besąlygišku bet kokių patirtų nuostolių atlyginimu ieškovei ir laikė būtina įvertinti jos patirtas išlaidas protingumo ir objektyvumo aspektu.

22.       Teismas nesutiko, kad atsakovė pasirinko optimaliausią trūkumų šalinimo variantą, kuomet buvo gavusi ir kitą komercinį pasiūlymą dėl mažesnės darbų kainos. Pažymėjo, kad jo ji atsisakė vien dėl prašymo atlikti išankstinį mokėjimą. Ši aplinkybė nepateisina brangesnio siūlymo pasirinkimo, todėl teismas sprendė, kad pagrįstais laikytini atsakovės nuostoliai pagal 3 926,60 Eur UAB „Gerbūvio darbai“ pasiūlymą. Pažymėjo, jog dar labiau mažinti nuostolių teismas neturi pagrindo, nes sutrūkus senoms plytelėms pateisinamas naujų klojimas, pateisinami ir didesni nei ieškovės įkainiai tiek dėl mažos darbų apimties, tiek dėl darbų atlikimo skubos, nes 2020 m. liepos 30 d. defektiniame akte buvo nurodyta, jog paslėptų darbų defektai kelia pavojų saugiam pėsčiųjų eismui.

23.       Taigi teismas vertino, jog iš sulaikytos pagal 2019 m. gruodžio 20 d. sutartį sumos išskaičiuotina atsakovės patirtų nuostolių suma, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jos nepakanka, iš ieškovės priteistina nepadengta 1 857,68 Eur suma. Teismas nesutiko su atsakove, kad turi būti priteista visa trūkumų šalinimo kaina, nes 5 proc. sulaikyta suma turi likti du metus, teismas sprendė, jog tokios sąlygos sutartyje nėra. 

24.       Teismas pažymėjo, jog tiek ieškinį, tiek priešieškinį tenkinus iš dalies, proporcingai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Nustatė, jog ieškovė patyrė 142 Eur žyminio mokesčio išlaidų (atėmus jo dalį, t. y. 38 Eur, už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuris buvo atmestas) ir 2 517,64 Eur atstovavimo išlaidų, iš viso 2 659,64 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovė patyrė 98 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 1 331 Eur atstovavimo išlaidų, iš viso 1 429 Eur bylinėjimosi išlaidų.

25.       Teismas laikė, jog abiejų šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir objektyvios, bei pagal tenkintą bei atmestą ieškinio ir priešieškinio dalį ieškovei priteisė 2 260,67 Eur, o atsakovei 214,35 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį esmė

26.       Atsakovė (apeliantė) uždaroji akcinė bendrovė ,,Poolservice.LT“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimą pakeisti ir priešieškinį tenkinti visiškai: priteisti atsakovei iš ieškovės 4 342,10 Eur darbų trūkumų šalinimo išlaidas ir atitinkamai paskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme; papildomai priteisti atsakovei 83 Eur žyminį mokestį ir bylinėjimosi (advokato atstovavimo) išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

27.       Apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą be teisinio pagrindo sumažino priešieškiniu reikalaujamas priteisti atsakovės patirtas 4 342,10 Eur ieškovės atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidas.

28.       Nurodo, jog teismas iš šių išlaidų nepagrįstai atėmė sutartyje ir teisės aktuose nustatytą privalomą 5 proc. (nuo statinio statybos kainos) defektų šalinimo užtikrinimo sumą, nors ja ieškovės garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal pasirašytą rangos sutartį privalėjo būti užtikrinamas ne trumpiau kaip 2 metus. Pažymi, jog nepaisant to, kad sprendimu tenkino 42,78 procentų atsakovės priešieškinio reikalavimų, jai priteisė tik 15 procentų atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

28.1.                      teismo argumentai dėl darbų kainos yra neteisingi, nes iš tiesų UAB „Eurostructus“ pasiūlymas (nors ir brangesnis) buvo pasirinktas dėl to, kad ši įmonė darbus įsipareigojo atlikti per 4 dienas nuo komercinio pasiūlymo patvirtinimo dienos, o UAB „Gerbūvio darbai“ tik per 10 darbo dienų po užsakymo ir išankstinės sąskaitos apmokėjimo. Kadangi, paslėptų darbų defektai (visuomeninės paskirties objekte) kelia pavojų saugiam pėsčiųjų eismui, šiuos trūkumus šalinti reikėjo greitai, o dėl mažos darbų apimties, yra pateisinami ir didesni nei ieškovės įkainiai;

28.2.                      atsakovės manymu, tikrą ieškovės atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidų vertę nagrinėjamu atveju įrodo ir UAB „Eurostructus“ 2020 m. rugpjūčio 31 d. sąskaita- faktūra Nr. 0000529, nes ji patvirtina realų sandorį - atliktą ūkinę operaciją, t. y. paslaugų įsigijimą. Nurodo, jog remtis vien tik komerciniu pasiūlymu nėra tikslu, nes paprastai galutinė statybos darbų kaina paaiškėja tik atlikus visus darbus, kadangi darbų atlikimo metu gali kisti jų apimtys.

28.3.                      nesutinka, jog savalaikis neatsiskaitymas už ieškovės atliktus darbus (nors atsakovė yra paaiškinusi, jog ji neatsiskaitė, nes netrukus po ieškovės darbų priėmimo pradėjo ryškėti pirmi defektai), gali būti pagrindu atsakovės realiai patirtas išlaidas sumažinti vadovaujantis protingumo ir objektyvumo aspektu, kadangi rangovo atsakomybė už netinkamos kokybės darbą ir pareiga pašalinti jų trūkumus yra imperatyvi;

28.4.                      ieškovei per protingą terminą nepašalinus savo atliktų darbų trūkumų, ir rangos sutartyje esant numatytai teisei juos pašalinti atsakovei savo jėgomis, ieškovė privalo atlyginti realius atsakovės 4 342,10 Eur nuostolius, kuriuos patvirtina UAB „Eurostructus“ 2020 m. rugpjūčio 31 d. sąskaita–faktūra Nr. 0000529 ir mokėjimo nurodymas pagal šią sąskaitą;

28.5.                      akcentuoja, jog ieškovė 2020 m. spalio 1 d. atsiliepime į priešieškinį netvirtino, kad pagal sutartį sulaikyta 5 proc. suma išaiškėjusiems darbų trūkumams pašalinti pas atsakovę neturėtų išlikti du metus, todėl atsakovė net nemanė, kad ši sutartinė nuostata gali būti bylos nagrinėjimo dalykas, reiškia, anot, apeliantės, teismas pasisakydamas dėl jos sprendime ex officio, peržengė ginčo nagrinėjimo ribas;

28.6.                      atkreipia dėmesį, kad reikalavimas dėl statybos defektų šalinimo užtikrinimo sumos sulaikymo sutartyje atsirado neatsitiktinai, o dėl to, kad tokią pareigą numato statybos teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai;

28.7.                      teigia, jog subrangos sutartimi šalys aiškiai nustatė, jog ieškovei mokėtinų sumų sulaikymas (5 proc.) yra ieškovės prievolių užtikrinimo būdas, nustatytas atsakovės interesais, su tikslu užtikrinti jos nuostolių padengimą ieškovės netinkamų prievolių įvykdymo atveju, įskaitant, bet neapsiribojant, ieškovei negalint vykdyti sutartyje numatytų garantinių įsipareigojimų;

28.8.                      nurodo, jog sutartyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu ieškovė nepateikia sutarties 5.1.10 punkte nurodyto garantinio laikotarpio laidavimo rašto, atsakovė sumoka ieškovei pagal sutarties 4.1 punktą sulaikytą sumą po dviejų metų, skaičiuojant nuo baigiamojo darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo dienos;

28.9.                      pažymi, jog vadovaujantis aktualia teismų praktika, teigtina, jog nagrinėjant analogiškas bylas teismams nekyla abejonių, kad įpareigojus užsakovę ankščiau laiko grąžinti rangovui sulaikytas sumas, iš esmės būtų paneigtas įstatymuose ir sutartyse įtvirtintas prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas (dalies kainos mokėjimo sulaikymas), nes galėtų susiklostyti situacija, kai, iki garantinių terminų pabaigos atsiradus rangovės atliktų darbų defektams, užsakovė būtų priversta juos šalinti savo lėšomis; 

28.10.                      atsakovė taip pat nesutinka su bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimu, nurodo, jog bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai;

28.11.                      teigia, jog nagrinėjamu atveju galėjo būti pritaikytas dar objektyvesnis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo būdas: įvertinta, kiek išlaidų pareikalavo ieškinio, ir kiek priešieškinio nagrinėjimas ir atsikirtimai į juos; teigia, jog iš sprendimo turinio nesunkiai galima nustatyti, kad visi ieškovės paaiškinimai ir įrodymai, susiję su atsikirtimais į priešieškinį sprendimu buvo visiškai atmesti, o išklausius teismo posėdžio garso įrašą – įsitikinti, jog posėdyje iš esmės buvo nagrinėjami tik priešieškinio reikalavimai, ir atsakovė posėdžio pradžioje patvirtino, kad ieškiniu reikalaujamos skolos fakto ir dydžio neginčija;

28.12.                      todėl nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad priešieškinį atsakovė reiškė tik dėl patirtų ieškovės darbų trūkumų išlaidų priteisimo, o skolos neginčijo, patenkinus 42,78 procentų jos reikalavimų, turėjo būti priteista 611,32 Eur ((1 331+98=1 429)x42,78 proc.) bylinėjimosi išlaidų, o patenkinus šį apeliacinį skundą – visos pirmosios instancijos teisme patirtos išlaidos (1 429 Eur).

29.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Comestata“ atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

30.       Dėl atsakovei priteistos darbų trūkumų šalinimo sumos nurodo, jog ta aplinkybė, kad atsakovė yra apmokėjusi 4 342,10 Eur sumą UAB „Eurostructus“ pagal jo 2020 m. rugpjūčio 31 d. išrašytą sąskaitą–faktūrą Nr. 0000529 ir yra jo mokėjimo nurodymas pagal šią sąskaitą, nepatvirtina, jog minėta suma kaip darbų trūkumų šalinimo išlaidos turi būti priteisiamos iš ieškovės.

31.       Pažymi, kad atsakovės reikalaujama priteisti 4 342,10 Eur suma neatitiko realios darbų vertės; atsakovės pateiktų UAB „Eurostructus“ komerciniame pasiūlyme ir sąmatoje nurodytų patirtų išlaidų pagrindimas byloje nebuvo įrodytas; minėtų darbų atlikimo skuba nagrinėjamu atveju taip pat neįrodyta; atsakovė pato sąmoningai padidino išlaidas, patirtų išlaidų atsiradimą lėmė pačios atsakovės pasirinkimas.

32.       Ieškovės vertinimu, sutartinei atsakomybei taikyti apskritai nebuvo reikalingų pagrindų – ieškovės įsipareigojimų pažeidimo (nes tuo metu dėl pačios atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovė savo prievoles buvo sustabdžiusi); teisinio priežastinio ryšio – atsakovės patirtos išlaidos tariamų paaiškėjusių trūkumų šalinimui nelaikytinos atsakovės veiksmų rezultatu (CK 6.247 straipsnis), nes jų atsiradimą lėmė pačios atsakovės pasirinkimas.

33.       Nurodo, jog teismas visiškai pagrįstai pripažino atsakovės netinkamą savo prievolių vykdymą neatsiskaičius už darbus, kurie buvo atlikti ir dėl kurių pretenzijų ieškovei nebuvo pareikšta, todėl nesutiko su besąlygišku bet kokių patirtų nuostolių atlyginimu.

34.       Ieškovė visiškai nesutinka su atsakovės apeliacinio skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo atėmė subrangos sutartyje ir teisės aktuose nustatytą privalomą 5 proc. (nuo statinio statybos kainos) defektų šalinimo užtikrinimo sumą, teigia, jog sutartinės sąlygos, kad 5 proc. sulaikyta suma turi likti du metus subrangos sutartyje nėra numatyta.

35.       Su atsakovės teiginiais dėl neteisingai paskirstytų bylinėjimosi išlaidų nesutinka, nurodo, jog savarankiškus reikalavimus byloje pareiškė abi šalys, todėl teismas nagrinėjo ir ieškinį, ir priešieškinį, o bylinėjimosi išlaidas skirstė atsižvelgdamas ne tik į tenkintą / atmestą priešieškinio dalį, bet ir tenkintą / atmestą ieškinio dalį, dėl to atsakovės atstovo nurodytas tenkintų priešieškinio reikalavimų procentas negali būti vertinamas atsietai nuo tenkintų / atmestų ieškinio reikalavimų apimties.

36.       Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas 2020 m. lapkričio 26 d. sprendime pažymėjo, kad įvertinus ieškovei suteiktų teisinių paslaugų apimtį, bylos sudėtingumą, prašomos priteisti atstovavimo išlaidos laikytinos objektyviomis ir pagrįstomis, atitinkančiomis rekomendacijų nuostatas. Ieškovė atsakovės teiginius vertina kaip nepagrįstus ir neteisėtus, jais, anot ieškovės, atsakovė siekia vilkinti atsiskaitymą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

37.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pvz., CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 ir 314 straipsniai), pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šis ribotos apeliacijos aspektas įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės peržengti šių bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, nebent egzistuoja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, apeliacinio nagrinėjimo pagrindas yra apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).

38.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

39.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo ir atsakovės priešieškinis dėl nuostolių priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

40.       Bylos įrodymai patvirtina, kad 2019 m. gruodžio 20 d. šalys pasirašė subrangos sutartį Nr. 2019-12-20/1 (toliau – 2019 m. gruodžio 20 d. sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo savo rizika, priemonėmis ir iš savo medžiagų pagal pateiktą projektinę dokumentaciją atlikti fontano griovos, bendrosios statybos ir žemės darbus objekte „fontano remonto darbai (duomenys neskelbtini)“ bei perduoti darbo rezultatą atsakovei, o atsakovė įsipareigojo priimti ieškovės tinkamai atliktus darbus ir sumokėti už juos sutartyje nustatyta tvarka, sąlygomis ir terminais.

41.       Nustatyta, jog 2020 m. sausio 30 d. šalys pasirašė subrangos sutartį Nr. 2020-01-30 (toliau – 2020 m. sausio 30 d. sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo savo rizika, priemonėmis ir iš savo medžiagų pagal pateiktą projektinę dokumentaciją „(duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas, statinio 01 fontanas su baseinu“ darbo projektą, bylos žymuo 18A-117-DP, atlikti bendrosios statybos, žemės dangų ardymo bei atstatymo darbus objekte (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektas bei perduoti šio darbo rezultatus atsakovei, o atsakovė įsipareigojo priimti ieškovės tinkamai atliktus darbus ir sumokėti už juos sutartyje nustatyta tvarka, sąlygomis ir terminais.

42.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 20 d. sutarties pagrindu ieškovė pateikė atsakovei PVM sąskaitas-faktūras: 2020 m. sausio 31 d. COM Nr. 0002310, 2020 m. balandžio 23 d. COM Nr. 0002331 ir 2020 m. gegužės 12 d. COM Nr. 0002333 bei atliktų darbų aktus: 2020 m. sausio 31 d., aktą Nr. 1, 2020 m. balandžio mėn., aktą Nr. 2, 2020 m. gegužės mėn., aktą Nr. 3, kuriuos atsakovė priėmė ir pasirašė, o PVM sąskaitą-faktūrą COM Nr. 0002310 visiškai apmokėjo.

43.       Nustatyta, jog 2020 m. sausio 30 d. sutarties pagrindu ieškovė pateikė atsakovei PVM sąskaitas-faktūras: 2020 m. kovo 31 d. COM Nr. 0002330, 2020 m. balandžio 21 d. COM Nr. 0002332, 2020 m. gegužės 29 d. COM Nr. 0002335 bei atliktų darbų aktus: 2020 m. kovo 31 d. Nr. 1, 2020 m. balandžio mėn. Nr. 2, 2020 m. gegužės mėn. Nr. 3, kuriuos atsakovė priėmė ir pasirašė, o PVM sąskaitas-faktūras COM Nr. 0002330, COM Nr. 0002332 ir visiškai apmokėjo.

44.       Pagal abiejų subrangos sutarčių 5.1.9 punktus, ieškovei nepateikus banko ar draudimo bendrovės laidavimo rašto, atsakovė turėjo teisę sulaikyti 5 proc. mokėtiną sumą pagal kiekvieną sutartį.  Pagal sutarčių 5.1.11 punktus, atsakovė ieškovei sumoka sulaikytą sumą po dviejų metų, skaičiuojant nuo baigiamojo darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo dienos. Tuo atveju, jeigu per šį terminą išaiškėja darbų trūkumų/defektų ir ieškovė jų nešalina sutartyje nustatyta tvarka, atsakovė panaudoja sulaikytas sumas, kaip ieškovės prievolių įvykdymo užtikrinimo būdą, šalinant defektus.

45.       Taigi, byloje nėra ginčo, jog pagal 2019 m. gruodžio 20 d. sutartį, bendra darbų kaina yra 34 196,95 Eur be PVM, darbų yra perduota už sutartyje numatytą 34 196,95 Eur sumą, neapmokėta suma yra 3 619,47 Eur, iš kurios 2 068,92 Eur yra kaip sulaikyta suma, taigi pagal 2019 m. gruodžio 20 d. sutartį atsakovė skolinga 1 550,55 Eur. Be kita ko, pagal 2020 m. sausio 30 d. sutartį, darbų kaina yra 22 968,25 Eur be PVM, o perduota darbų už 27 612,42 Eur, neapmokėta  darbų kaina yra 12 462,42 Eur, iš kurių 1 670,55 Eur sulaikyta suma, taigi pagal 2020 m. sausio 30 d. sutartį atsakovė skolinga 10 791,87 Eur. Byloje taip pat nėra ginčo, kad minėtos sumos, t. y. 1 550,55 Eur ir 10 791,87 Eur ieškovei nesumokėtos.

46.       Bylos duomenys patvirtina, kad darbai pagal abi sutartis ieškovės perduoti, o atsakovės priimti be pastabų, pasirašius šios nutarties 42-43 punktuose išvardintus darbų priėmimo-perdavimo aktus bei jų pagrindu išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, kurių apmokėjimo terminai yra suėję.

47.       Atsakovė atsiskaitymą su ieškove įrodinėjo tuo, jog priėmus darbus ėmė ryškėti jų trūkumai, buvo nežinomas tokių trūkumų mastas, todėl atsakovė atsiskaitymą su ieškove sulaikė. Atsakovė pateikė į bylą 2020 m. liepos 30 d. defektinį aktą, kuris patvirtina, kad akto sudarymo dieną komisija, susidedanti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos infrastruktūros skyriaus eksploatacijos poskyrio vyr. specialisto P. S., UAB „Poolservice.LT“ vadybininko A. J. ir darbų vadovo P. M., apžiūrėjusi (duomenys neskelbtini) fontaną nustatė šaligatvio dangos defektus (danga susėdo): šaligatvio grindinio plokštės deformavosi ir sudarė ne tik vertikalius, bet ir horizontalius aukščių skirtumus. Komisija konstatavo, kad išryškėję paslėptų darbų defektai kelia pavojų saugiam pėsčiųjų eismui.

48.       Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į tai, kad šie defektai išaiškėjo praėjus tik 1 mėnesiui nuo baigiamojo darbų akto pasirašymo, spręstina, jog defektai atsirado dėl ieškovės atliktų darbų trūkumų. Be kita ko, teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu, ieškovės atstovas pažymėjo, jog nustatytų trūkumų nešalino dėl tos priežasties, jog atsakovė nebuvo visiškai atsiskaičiusi pagal sutartis.

49.       CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (1 dalis). Jeigu vienai iš šalių prievolės vykdymas kartu yra ir profesinė veikla, ši šalis turi vykdyti prievolę taip pat pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus (2 dalis). Kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis) (3 dalis).

50.       Taigi kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis CK 6.38 straipsnio nuostatomis, esant perduotiems ir priimtiems darbams bei išrašytoms PVM sąskaitoms-faktūroms, atsakovė privalėjo jas apmokėti, tačiau savo prievolę pažeidė, todėl teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, neatsiskaitytas sumas pagal sutartis priteisė. Vis dėlto, nors atsakovė nebuvo pilnai atsiskaičiusi pagal abi subrangos sutartis, tačiau ieškovė nepaneigė savo pareigos ištaisyti darbų defektus, paaiškėjusius per garantinį terminą. Teismas pagrįstai nustatė, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovė atsakė į atsakovės 2020 m. rugpjūčio 4 d. prašymą ištaisyti defektus, kad derėjosi dėl šių darbų atlikimo ar jų kainos bei atsisakė šalinti trūkumus dėl atsakovės neatsiskaitymo, tad teismas pagrįstai sprendė, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovė pranešė atsakovei taikanti savo prievolės vykdymo sustabdymą pagal CK 6.46 straipsnio 2 dalį.

51.       CK 6.664 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog jeigu darbų defektai nustatomi per garantinį terminą, rangovas privalo neatlygintinai juos pašalinti arba atlyginti užsakovui jų šalinimo išlaidas.

52.       CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje.

53.       Kaip nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, nesant duomenų apie ieškovės taikytą prievolės vykdymo sustabdymą, laikytina, kad atsakovė turėjo teisę pasinaudoti CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise pati organizuoti trūkumų šalinimą, o vėliau reikalauti jų šalinimo išlaidų iš ieškovės.

54.       Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teisme sprendžiamas klausimas dėl darbų trūkumų ištaisymo kainos ir sutartinės nuostatos, suteikiančios atsakovei teisę pasinaudoti 5 procentų sulaikyta suma, šalinant darbų defektus, aiškinimo. 

55.       Apeliaciniame skunde atsakovė iš esmės nurodo, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą be teisinio pagrindo sumažino priešieškiniu reikalaujamas priteisti atsakovės patirtas 4 342,10 Eur ieškovės atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidas, patirtas nustačius trūkumus (duomenys neskelbtini) pagal 2019 m. gruodžio 20 d. sutartį. Teigia, jog teismas iš šių išlaidų nepagrįstai atėmė sutartyje ir teisės aktuose nustatytą privalomą 5 procentų (nuo statinio statybos kainos) defektų šalinimo užtikrinimo sumą, nors ja ieškovės garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal pasirašytą rangos sutartį privalėjo būti užtikrinamas ne trumpiau kaip 2 metus. Taip pat nesutinka su patirtų nuostolių sumos mažinimu bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo būdu.

56.       Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės nurodo, jog ta aplinkybė, kad atsakovė yra apmokėjusi 4 342,10 Eur sumą UAB „Eurostructus“ pagal jo 2020 m. rugpjūčio 31 d. išrašytą sąskaitą–faktūrą Nr. 0000529, nepatvirtina, jog minėta suma kaip darbų trūkumų šalinimo išlaidos turi būti priteisiamos iš ieškovės. Teigia, jog tokia suma neatitiko realios darbų vertės, atsakovė sąmoningai padidino išlaidas, patirtų išlaidų atsiradimą lėmė pačios atsakovės pasirinkimas.

57.       CK 6.251 straipsnyje nustatyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (1 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Tačiau sumažintas nuostolių atlyginimas negali būti mažesnis už draudimo sumą, kuria skolininko civilinė atsakomybė buvo ar turėjo būti privalomai apdrausta (2 dalis).

58.        Taigi, vadovaujantis vienu pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principu (lot. restitutio ad integrum), įtvirtintu CK 6.251 straipsnyje, prievolės pažeidimo atveju kreditorius turi teisę į visišką patirtų nuostolių atlyginimą.

59.       Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nustatytas aplinkybes, pažymi, jog nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovės patirti darbų trūkumų šalinimo nuostoliai turėtų būti mažinami. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė trūkumų šalinimui atlikti pasitelkė kitą įmonę, iš kurios gavo komercinį pasiūlymą atlikti darbus už 4 342,10 Eur. Nors ieškovė nurodė, kad galėjo minėtą trūkumų šalinimą atlikti už mažesnę kainą, vis dėlto, šių trūkumų nepašalino, o teismas, vadovaudamasis kitų komercinių pasiūlymų kainomis, nepagrįstai sumažino atsakovės patirtų nuostolių dydį ir nukrypo nuo CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto restitutio ad integrum principo nuostatų.

60.       Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad atsakovė atsisakė UAB „Gerbūvio darbai“ komercinio pasiūlymo ištaisyti darbų trūkumus vien dėl prašymo atlikti išankstinį mokėjimą. Teismo vertinimu, esminė aplinkybė, lėmusi atsakovės pasirinkimą tikėtinai buvo darbų atlikimo greitis, atsižvelgiant į tai, jog 2020 m. liepos 30 d. defektiniame akte nustatyta, kad darbų trūkumai kelia pavojų saugiam pėsčiųjų eismui. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės sudaro pagrindą pateisinti atsakovės pasirinkimą mokėti didesnę kainą už darbų trūkumų atlikimą, siekiant kaip įmanoma greičiau ištaisyti darbų trūkumus ir sumažinti pavojų saugiam eismui.

61.       Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, reikia vertinti ne ieškovės nurodomas galimus darbų ištaisymo kainų dydžius, o realiai patirtas išlaidas. Teismas sprendžia, jog 4 342,10 Eur suma, apmokėta UAB „Eurostructus“ pagal jos 2020 m. rugpjūčio 31 d. išrašytą sąskaitą-faktūrą Nr. 0000529 ir jo mokėjimo nurodymas pagal šią sąskaitą pagrindžia realiai atsakovės patirtas išlaidas, siekiant kaip įmanoma greičiau ištaisyti ieškovės darbų trūkumus, nustatytus garantiniu laikotarpiu.

62.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai iš sulaikytos sumos išskaitė atsakovės patirtus nuostolius vykdant darbų ištaisymą (duomenys neskelbtini), teigia, jog sulaikytos sumos grąžinimas pagal teismų praktiką turėtų būti atliekamas po dviejų metų. Atsakovės argumentas, teisėjų kolegijos vertinimu, atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, jog kaip nustatyta anksčiau, 2019 m. gruodžio 20 d. sutarties 5.1.11 punkte, atsakovė turėjo teisę, ieškovei nepateikus garantinio laikotarpio laidavimo rašto, sulaikyti 5 procentų sumą dvejiems metams, o ši sulaikyta suma laikytina ieškovės prievolių įvykdymo užtikrinimo būdu. Todėl spręstina, jog atsakovė nepagrįstai teigia, kad minėta suma turėtų būti laikoma dvejus metus, nepriklausomai nuo ar tuo laikotarpiu yra nustatyti darbų trūkumai. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, nėra vykdomas sulaikytos sumos grąžinimas, šiuo atveju, sulaikyta suma yra skirta ieškovės prievolių įvykdymo užtikrinimui, todėl atsakovei priteistini nuostoliai turėtų būti skaičiuojami iš realios patirtų nuostolių sumos atimant pagal 2019 m. gruodžio 20 d. sutartį sulaikytą sumą, t. y. 4 342,10 Eur – 2 068,92 Eur = 2273,18 Eur.

63.       Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismui nepagrįstai sumažinus atsakovei priteistinos nuostolių sumos dydį, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keistinas patikslinant atsakovei pagal priešieškinį priteistiną sumą kaip nuostolius pagal 2019 m. gruodžio 20 d. sutartį ir priteisiant 2273,18 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

64.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į pakeistą sprendimo dalį, keistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

65.       Ieškovė 2020 m. lapkričio 4 d. prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo prašė priteisti 188 Eur sumokėto žyminio mokesčio bei 2 329,64 Eur už teisinę pagalbą pagal PVM sąskaitas–faktūras APB Nr. 18187, Nr. 18946, Nr. 18984, viso 2 517,64 Eur bylinėjimosi išlaidų.

66.       Ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 12 342,42 Eur skolos už atliktus darbus, 258,24 Eur delspinigių, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, teismas priteisė 12 342,42 Eur skolos, 218,69 Eur delspinigių, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (12 561,11 Eur) nuo ieškinio priėmimo teisme dienos, t. y. 2020 m. rugpjūčio 10 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Taigi, buvo atmesta ieškinio dalis dėl 39,55 Eur delspinigių. Ieškovės ieškinys buvo tenkintas 99,69 proc., ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų suma apeliaciniu skundu nėra skundžiama, todėl dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies apeliacinės instancijos teismas detaliau nepasisako.

67.       Tuo tarpu, atsakovė 2020 m. spalio 29 d. prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo prašė priteisti žyminį mokestį bei 726 Eur už priešieškinio parengimą pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. CON-20-168, patirtų išlaidų realumą įrodinėjo mokėjimo nurodymu Nr. 344057, apmokėta 2020 m. rugsėjo 22 d. O 2020 m. lapkričio 5 d. prašymu prašė priteisti papildomai 605 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. CON 20-203, patirtų išlaidų realumą įrodinėjo mokėjimo nurodymu Nr. 344219, apmokėta 2020 m. spalio 29 d., viso 1331 Eur išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti, bei 98 Eur žyminio mokesčio, t. y. 1429 Eur bylinėjimosi išlaidų.

68.       Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti 4 342,10 Eur darbų trūkumų šalinimo išlaidas, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Teismas, pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka, priteisė iš ieškovės atsakovės naudai 2273,18 Eur darbų trūkumų šalinimo išlaidas, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (2273,18 Eur) nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

69.       Taigi, atsakovės priešieškinį patenkinus 52,35 proc., atitinkamai paskirstytinos priteistinos bylinėjimosi išlaidos – atsakovės naudai iš ieškovės priteisiant 743,08 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme.

70.       Atsakovė (apeliantė) 2021 m. vasario 17 d. prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo prašo priteisti 1 815 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti parengiant apeliacinį skundą, pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. CON-20-229, mokėjimo nurodymu Nr. 344322 pagrindžia tokių bylinėjimosi išlaidų realumą bei 83 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

71.       Ieškovė 2021 m. kovo 1 d. prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo prašo priteisti 490,64 Eur už teisinę pagalbą pagal PVM sąskaitą-faktūrą APB Nr. 19995, patirtų bylinėjimosi išlaidų realumą įrodinėja mokėjimo nurodymu 998.

72.       Apeliaciniu skundu atsakovė prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimą pakeisti ir priešieškinį tenkinti visiškai, priteisti atsakovei iš ieškovės 4 342,10 Eur darbų trūkumų šalinimo išlaidas. Apeliaciniu skundu atsakovė prašė priteisti papildomai 2484,42 Eur (4342,10-1857,68), apeliacinės instancijos teismas papildomai priteisė 415,5 Eur (2273,18-1857,68), t. y. atsakovės apeliacinis skundas tenkintas 16,71 proc. Taigi, jai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme sudaro 317,16 Eur, o ieškovei, atmetus atsakovės apeliacinį skundą 83,29 proc., iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme sudaro 408,65 Eur. Nurodytos sumos įskaitytinos, priteisiant iškovei iš atsakovės 91,49 Eur.

73.       Vadovaujantis rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, numatytų maksimalių priteistinų dydžių nuostatomis, teismas sprendžia, jog prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija numatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinas visiškai.

Dėl procesinės bylos baigties

74.       Įvertinus bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, patikslinant atsakovei pagal priešieškinį priteistinos sumos dydį bei perskaičiuojant bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Kitoje dalyje pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 1 punktas). Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliantės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. 

75.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Poolservice.LT“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta: „Priteisti atsakovei UAB „Poolservice.LT“, j. a. k. 124089161, iš ieškovės UAB „Comestata“, j. a. k. 126156299, 1 857,68 Eur darbų trūkumų šalinimo išlaidų, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (1 857,68 Eur) nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 214,35 Eur (du šimtus keturiolika eurų, 35 ct) bylinėjimosi išlaidų.“ 

Šią sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti sekančiai: „Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Poolservice.LT“, j. a. k. 124089161, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Comestata“, j. a. k. 126156299, 2273,18 Eur (du tūkstančius du šimtus septyniasdešimt tris eurus, 18 ct) darbų trūkumų šalinimo išlaidų, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (2 273,18 Eur) nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 743,08 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt tris eurus, 8 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.“

Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Comestata“, j. a. k. 126156299 iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Poolservice.LT“, j. a. k. 124089161, 91,49 Eur (devyniasdešimt vieną Eur 49 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.