Civilinė byla Nr. e2A-248-854/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30804-2019-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8.; 2.6.18.3.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. sausio 12 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andriaus Veriko ir Renatos Volodko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Unipresta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Algstata“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Unipresta“ dėl skolos priteisimo.
Apeliacinės instancijos teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Algstata“, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovės UAB „Unipresta“ 19 572,65 Eur skolą, 1 409,22 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2017 m. balandžio 25 d. ji su atsakove sudarė statybos subrangos sutartį Nr. 2017/04/25-01A, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti statybos darbus už 222 000 Eur sumą su įskaičiuotu PVM mokesčiu, kuris sudarė 46 620 Eur sumą, o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti per 15 dienų po PVM sąskaitos faktūros gavimo dienos, gavus apmokėjimą iš užsakovės, bet ne vėliau kaip per 45 dienas. Numatyta, kad atlikti darbai priduodami kiekvieną mėnesį – tarpiniu darbų perdavimu, ir juos atsakovė priėmė, pasirašydama tarpinius priėmimo-perdavimo dokumentus. Atsakovei buvo pateiktos PVM sąskaitos faktūros už atliktus darbus, kurių bendra suma – 226 968,76 Eur, į šią sumą neįtraukiant atsakovės turimą sumokėti valstybei PVM. Atsakovė ieškovei sumokėjo 156 931,16 Eur, daliai sumos buvo atliktas priešpriešinis vienarūšio reikalavimo įskaitymas, todėl atsakovė liko skolinga 70 037,60 Eur. Darbų baigimo aktas turėjo būti pasirašytas 2017 m. lapkričio 15 d., tačiau atsakovei vengiant jį pasirašyti, ieškovė, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.694 straipsnio 4 dalimi, galutinį darbų baigimo aktą pasirašė už atsakovę. Atsakovei vengiant atsiskaityti už atliktus darbus, ieškovė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, civilinėje byloje Nr. e2-3611-619/2018 prašydama priteisti 70 037,60 Eur skolą už atliktus darbus. 2018 m. gegužės 25 d. bylos nagrinėjimo metu, ieškovė ir atsakovė išsprendė kilusį ginčą taikiai, pasirašydamos susitarimą dėl skolos grąžinimo Nr. 1 (toliau – Susitarimas). Vykdydama šį Susitarimą, atsakovė sumokėjo ieškovei 50 464,95 Eur ir liko skolinga 19 572,65 Eur.
3. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1014-273/2019 buvo išspręstas ginčas tarp atsakovės ir dar tuo metu nebankrutuojančios UAB „Kortas“ dėl 40 200,19 Eur skolos priteisimo ir vienašalio UAB „Kortas“ įskaitymo pripažinimo negaliojančiu. 2019 m. birželio 26 d. Kauno apygardos teismas patvirtino taikos sutartį, pagal kurią UAB „Kortas“ pripažino 42 680,19 Eur skolą UAB „Unipresta“, patvirtino, kad atsakovė pripažino sutarties vykdymo vėlavimą, kiek tai susiję su darbo projekto rengimu ir vidaus inžinerinių sistemų įrengimu. Tokiu būdu UAB „Kortas“ ir rangovė UAB „Unipresta“ konstatavo, kad ieškovė darbus atliko laiku. Pagal susitarimą dėl atskiro ginčo sprendimo dėl atsakovės 19 572,65 Eur skolos grąžinimo ieškovė pateikė atsakovei pasiūlymą skolą susimokėti, tačiau atsakovė skolos negrąžino.
4. Ieškovė taip pat pradiniu ieškiniu prašė priteisti statybos rangos sutarties 16.3 punkte nustatytus delspinigius už 6 mėnesius (180 dienų), taikant 0,02 procentų delspinigių dydį – iš viso 704,61 Eur. Patikslintame ieškinyje ieškovė papildomai nurodė, kad, teismui priėmus ieškinį, atsakovė ir toliau su ieškove neatsiskaitė, todėl ieškovė turi teisę reikalauti delspinigių už naują 6 mėnesių laikotarpį, t. y. papildomai skaičiuojant atgal nuo patikslinto ieškinio pateikimo. Iš viso ieškovė prašė priteisti 1 409,22 Eur delspinigius, paskaičiuotus taikant 0,02 proc. delspinigių dydį nuo nesumokėtos 19 572,65 Eur sumos už 12 mėnesių.
5. Atsakovė UAB „Unipresta“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su juo nesutinka ir prašė jį atmesti.
6. Atsakovė nurodė, kad ieškinys yra pareikštas dėl 19 572,65 Eur sumos, kurios sumokėjimas ieškovei yra siejamas su 2018 m. gegužės 25 d. susitarimo dėl skolos grąžinimo Nr. 1 4 punkte nurodytų sąlygų atsiradimu ir įvykdymu, priteisimo. Teigė, kad, aiškinant susitarimą, reikia atskleisti, ar ginčas tarp UAB „Unipresta“ ir UAB „Kortas“ yra išspręstas, taip pat, ar tarp ieškovės ir atsakovės yra sudarytas atskiras susitarimas, kuriuo išspręstas klausimas dėl 19 572,65 Eur sumokėjimo ieškovei.
7. Atsakovė pažymėjo, kad 19 572,65 Eur piniginės prievolės atsiradimas yra siejamas su BUAB „Kortas“ prievolių jai įvykdymo momentu, BUAB „Kortas“ neįvykdžius savo prievolių atsakovei, atsakovė neturi pareigos sumokėti ieškovei 19 572,65 Eur. Pasak atsakovės, susitarimą reikia aiškinti taip, jog 19 572,65 Eur piniginė prievolė atsiranda ne po to, kai įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu yra išsprendžiamas teisminis ginčas, kilęs tarp atsakovės ir BUAB „Kortas“, o kai yra išsprendžiamas ginčas ir pasiekiamas tam tikras rezultatas, t. y. UAB „Kortas“ įvykdo savo prievolę atsakovei ir atsakovė gautą prievolės įvykdymo dalyką (pinigus) gali skirti atsiskaitymui su ieškove, kuri taip pat vykdė statybos rangos darbus UAB „Panevėžio autobusų parkas“ priklausančiame objekte pagal statybos subrangos sutartį, sudarytą su atsakove, ir iš kurios ieškovei dėl iš dalies netinkamai atliktų darbų ir kilo ginčas su pagrindine rangove – UAB „Kortas“.
8. Atsakovė nurodė, jog tarp šalių nėra papildomo susitarimo dėl 19 572,65 Eur piniginės prievolės įvykdymo sąlygų, tad jei ir teismas pripažintų, jog tokia prievolė atsakovei yra kilusi, nesant nustatytų prievolės įvykdymo sąlygų (terminų), ieškovė laikytina neįgijusia teisės savo pažeistas teises ginti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 5 d. sprendimu ieškovės patikslintą ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovei UAB „Algstata“ iš atsakovės UAB „Unipresta“ 19 572,65 Eur skolą, 704,61 Eur delspinigius, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (20 277,26 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 229,26 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė. Grąžino ieškovei permokėtą žyminio mokesčio dalį – 6 Eur.
10. Teismas nustatė, kad 2017 m. balandžio 25 d. ieškovė (subrangovė) ir atsakovė (rangovė) pasirašė statybos subrangos sutartį Nr. 2017/04/25-01A dėl užsakovės UAB „Panevėžio autobusų parkas“ gamybinės bazės statybos darbų, kurių kaina – 268 620 Eur (su PVM). Sutarties 12.1 punkte šalys numatė, kad apmokėjimas atliekamas už tinkamai atliktus darbus. Rangovė apmoka subrangovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras tokiais terminais: per 15 darbo dienų po PVM sąskaitos faktūros gavimo dienos, gavus apmokėjimą iš užsakovės, bet ne vėliau kaip 45 kalendorinės dienos (Sutarties 12.2 punktas). Sutarties 16.3 punkte numatyta, kad jeigu rangovė vėluoja atsiskaityti su subrangove sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, rangovė, subrangovės pareikalavimu, įsipareigoja mokėti subrangovei 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Už ieškovės atliktus darbus atsakovei buvo pateiktos PVM sąskaitos faktūros 226 968,76 Eur sumai, į šią sumą neįtraukiant atsakovės turimą sumokėti valstybei PVM. Atsakovė ieškovei sumokėjo 156 931,16 Eur, daliai sumos buvo atliktas priešpriešinis vienarūšio reikalavimo įskaitymas, taigi atsakovės nesumokėta skolos suma pagal statybos subrangos sutartį – 70 037,60 Eur.
11. Ieškovė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl 70 037,60 Eur skolos priteisimo iš atsakovės. 2018 m. gegužės 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3611-619/2018 ieškovės ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas, kadangi ieškovė atsiėmė ieškinį, nes šalys dėl kilusio ginčo susitarė taikiai.
12. Teismas nustatė, kad 2018 m. gegužės 25 d. šalys sudarė susitarimą dėl skolos grąžinimo Nr. 1, kuriuo patvirtino, kad 2018 m. balandžio 27 dienai atsakovės skola ieškovei sudaro 70 037,60 Eur (pagrindinė skola) ir 510 Eur teisinės išlaidos, iš viso 70 547,60 Eur (Susitarimo 1 punktas). Minėtu susitarimu šalys nustatė tokius skolos padengimo terminus: 2018 m. gegužės mėn. sumokama 10 000 Eur, 2018 m. birželio mėn. sumokama 20 000 Eur, 2018 m. liepos mėn. sumokama 20 974,95 Eur, likusi 19 572,65 Eur suma – po ginčo išsprendimo pagal susitarimo punktą Nr. 4. Susitarimo 3 punkte nurodyta, kad ieškovei yra žinoma apie UAB „Kortas“ pretenziją 39 760 Eur sumai dėl netinkamo sutarties vykdymo, atliekant darbus UAB „Panevėžio autobusų parkas“ gamybinė bazė. Susitarimo 4 punkte šalys nurodė, kad: „Kreditoriui UAB „Algstata“ yra žinoma, kad skolininkas UAB „Unipresta“ teisminiu keliu sprendžia ginčą su UAB „Kortas“ dėl minėtos pretenzijos. Atsižvelgiant į tai, šalys susitaria, kad išsprendus ginčą tarp UAB „Kortas“ ir UAB „Unipresta“, atskirai bus sprendžiamas iš to kilęs ginčas tarp UAB „Unipresta“ ir UAB „Algstata“.
13. Vykdydama 2018 m. gegužės 25 d. susitarimą, atsakovė sumokėjo ieškovei 50 464,95 Eur, todėl likusi nesumokėta skolos dalis yra 19 572,65 Eur (70 037,60 Eur – 50 464,95 Eur). Šių aplinkybių byloje atsakovė neginčijo.
14. Teismas, remdamasis šalių pateiktais įrodymais bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad Kauno apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1014-273/2019 pagal UAB „Unipresta“ ieškinį, kuriuo pastaroji prašė pripažinti UAB „Kortas“ 2018 m. gegužės 29 d. atliktą vienašalį įskaitymą 36 650,69 Eur sumai negaliojančiu ir taikyti restituciją, priteisti iš UAB „Kortas“ 40 200,19 Eur skolą, 1 903,17 Eur palūkanas, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartimi minėtoje byloje buvo patvirtinta UAB „Unipresta“ ir UAB „Kortas“ 2019 m. birželio 21 d. sudaryta taikos sutartis, kuria UAB „Kortas“ sutiko su 40 200,19 Eur skola ir su UAB „Unipresta“ patirtomis 2 480 Eur išlaidomis šioje byloje bei įsipareigojo įtraukti UAB „Unipresta“ su 42 680,19 Eur kreditoriniu reikalavimu į UAB „Kortas“ bankroto bylą. Nutartis yra įsiteisėjusi. Teismas taip pat nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Kortas“. 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, tarp jų ir trečios eilės kreditorės UAB „Unipresta“ 76 972,67 Eur finansinis reikalavimas (į kurį, be kita ko, įeina ir 42,680,19 Eur reikalavimas pagal 2019 m. birželio 26 d. Kauno apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1014-273/2019) bei kreditorės UAB „Ulpas“ 41 188,23 Eur finansinis reikalavimas. 2019 m. spalio 10 d. nutartimi UAB „Kortas“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Taigi 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi UAB „Unipresta“ pareikštas kreditorinis reikalavimas buvo pripažintas pagrįstu ir patvirtintas, nutartis yra įsiteisėjusi. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gegužės 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-830-450/2020 paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-1196-924/2020 priimtą 2020 m. kovo 9 d. nutartį, kurią buvo atmestas UAB „Ulpas“ pareiškimas dėl UAB „Unipresta“ finansinio reikalavimo, patvirtinto UAB „Kortas“ bankroto byloje, peržiūrėjimo.
15. Teismas, atsižvelgdamas į visas aplinkybes, sprendė, kad ginčas tarp UAB „Unipresta“ ir BUAB „Kortas“ yra išspręstas, todėl atmetė kaip nepagrįstą atsakovės argumentą, kad nėra atsiradusi viena iš sąlygų kilti prievolei sumokėti 19 572,65 Eur.
16. Teismas nesutiko su atsakovės argumentu, kad 19 572,65 Eur dydžio piniginės prievolės atsiradimas yra siejamas su UAB „Kortas“ prievolių UAB „Unipresta“ įvykdymo momentu. Pažymėjo, kad Susitarimo 4 punkte šalys nedetalizavo ir konkrečiai neaptarė, kad atsakovės prievolės atsiradimas siejamas būtent su UAB „Kortas“ prievolių UAB „Unipresta“ įvykdymo momentu. Priešingai, šalys atsakovės prievolės atsiradimą susiejo su ginčo tarp UAB „Unipresta“ ir UAB „Kortas“ išsprendimu, o ne su įvykdymu. Teismas laikė, kad priėmus teismo sprendimą šalių ginčas laikomas išspręstu galutinai ir neginčijamai bei konstatuojamas teisinės taikos atkūrimas tarp šalių. Teismo vertinimu, atsakovės prievolės susiejimas su galutiniu UAB „Kortas“ prievolių UAB „Unipresta“ įvykdymo momentu, nesant tarp šalių tokio konkretaus susitarimo, nepagrįstai išplėstų Susitarimo 4 punkto formuluotės aiškinimą, neatitiktų teisingumo ir sąžiningumo principų, be to, neproporcingai suvaržytų kitos šalies, t. y. ieškovės, teises ir teisėtus lūkesčius, kadangi galutinis prievolės įvykdymo terminas yra pakankamai neapibrėžtas, vykdymas gali užsitęsti gana ilgą laiką, juolab, kad UAB „Kortas“ iškelta bankroto byla, o tai, be abejonės, sukelia prievolės galutinio įvykdymo sunkumus bei termino neapibrėžtumą.
17. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad tarp ieškovės ir atsakovės nesant pasirašyto papildomo susitarimo dėl 19 572,65 Eur piniginės prievolės įvykdymo sąlygų (terminų), ieškovė laikytina neįgijusia teisės savo pažeistas teises ginti CPK nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo, kad Susitarimo 1 punkte atsakovė besąlygiškai pripažino 70 037,60 Eur pagrindinę skolą ieškovei, ir dalį skolos (t. y. 50 464,95 Eur) ieškovei yra grąžinusi. Ieškovė nurodė, kad dėl atskiro ginčo sprendimo dėl 19 572,65 Eur grąžinimo 2019 m. rugsėjo 5 d. pateikė atsakovei pasiūlymą sumokėti 19 572,65 Eur skolą, atsakovė 2019 m. rugsėjo 20 d. atsakyme nurodė, kad siūlo susitikti ir aptarti skolos grąžinimą; vėliau šalys keletą kartų bendravo telefonu, tačiau atsakovė skolos negrąžino. Atsakovė dėl šių aplinkybių atsiliepime nepasisakė ir priešingų įrodymų į bylą nepateikė. Teismo vertinimu, atsakovės prievolės grąžinti ieškovei skolą nevykdymas, siekis užvilkinti ar išvengti nenuginčytos prievolės įvykdymą yra pagrindas ieškovei kreiptis į teismą bei ginti savo pažeistas turtines teises ir įstatymų saugomus interesus.
18. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė tinkamai atliko sutartus darbus, dėl ko ginčo byloje nekilo, o atsakovė atsiskaitė tik iš dalies, nors skolos faktą patvirtino Susitarimu, sprendė, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovės ieškovei likusią nesumokėtą 19 572,65 Eur skolą.
19. Teismas, atsižvelgdamas į statybos subrangos sutarties 16.3 punkto nuostatas, į tai, jog nėra šalių sutartyje susitarimo, kad netesybos mokamos iki visiško prievolės įvykdymo, sprendė, kad delspinigiai nuo kreipimosi į teismą dienos negali būti priteisiami. Taigi teismas ieškovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo tenkino iš dalies – priteisė 704,61 Eur delspinigius, taikant 0,02 delspinigių normą, už pradelstas atsiskaityti 180 dienų. Ieškovės reikalavimą priteisti papildomus 704,61 Eur delspinigius, paskaičiuotus už papildomas 180 pradelstas atsiskaityti dienas, skaičiuojant atgal nuo patikslinto ieškinio pateikimo dienos, atmetė kaip nepagrįstą.
20. Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, priteisė ieškovei iš atsakovės 6 procentų dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą (20 277,26 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
21. Teismas, atsižvelgęs į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį (patenkinta 96,64 proc. dalis, atmesta 3,36 proc. dalis), paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Ieškovei iš atsakovės priteisė 1 229,26 Eur bylinėjimosi išlaidas, atsakovei nepateikus duomenų ir įrodymų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas ir jų dydį, atsakovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas nesprendė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
22. Atsakovė UAB „Unipresta“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, kadangi įrodomąją reikšmę suteikė išskirtinai tik ieškovės argumentams, nevertindamas tikrųjų šalių ketinimų bei tų aplinkybių, kurios egzistavo sandorių sudarymo metu. Teismas, aiškindamas 2018 m. gegužės 25 d. susitarimo sąlygas ir spręsdamas, ar atsakovei kilo prievolė sumokėti ieškovei 19 572,65 Eur, privalėjo įvertinti tai, ar 1) ginčas tarp atsakovės ir UAB „Kortas“ yra išspręstas ir 2) ar tarp ieškovės ir atsakovės yra sudarytas atskiras susitarimas, kuriuo išspręstas klausimas dėl 19 572,65 Eur sumokėjimo ieškovei.
22.2. Teismas netinkamai taikė sutarčių aiškinimą reglamentuojančias teisės normas. Kadangi ieškinio reikalavimas dėl 19 572,65 Eur sumos priteisimo siejamas su 2018 m. gegužės 25 d. susitarimo 4 punkte nurodytų sąlygų atsiradimu ir įvykdymu, teismas privalėjo įvertinti susitarimo sąlygas, tarp jų 2 ir 3 punktus. Teismas susitarimą turėjo aiškinti taip, jog 19 572,65 Eur piniginė prievolė atsiranda ne po to, kai įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu yra išsprendžiamas teisminis ginčas, kilęs tarp atsakovės ir UAB „Kortas“, o kai yra išsprendžiamas ginčas ir pasiekiamas tam tikras rezultatas, t. y. UAB „Kortas“ įvykdo savo prievolę atsakovei ir atsakovė gautą prievolės įvykdymo dalyką (pinigus) gali skirti atsiskaitymui su ieškove, kuri taip pat vykdė statybos rangos darbus UAB „Panevėžio autobusų parkas“ priklausančiame objekte kaip statybų subrangovė pagal statybos subrangos sutartį, sudarytą su atsakove ir dėl kurios ieškovės dalinai netinkamai atliktų darbų ir kilo ginčas su pagrindine rangove UAB „Kortas“. Teismas visiškai nevertino aplinkybių, kad ieškovė buvo atsakovės subrangovė, o atsakovė buvo UAB „Kortas“, kuris darbų atlikimą (įvykdymą) perdavė būtent ieškovei, subrangovė.
22.3. Kadangi šalys 19 572,65 Eur piniginės prievolės atsiradimą susiejo su UAB „Kortas“ prievolių atsakovei įvykdymo momentu, UAB „Kortas“ neįvykdžius savo prievolių atsakovei, atsakovei nekilo pareiga sumokėti ieškovei 19 572,65 Eur. Kitoks 2018 m. gegužės 25 d. susitarimo nuostatų aiškinimas neatitiktų tikrųjų šalių ketinimų, suteiktų nepagrįstą pranašumą ieškovei, nes atsakovė privalėtų atsiskaityti už tuos ieškovės vykdytus darbus, už kuriuos nėra atsiskaičiusi UAB „Kortas“.
22.4. Tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo pasirašytas papildomas susitarimas dėl 19 572,65 Eur piniginės prievolės įvykdymo sąlygų (terminų), kadangi nebuvo pasiektas tas rezultatas, dėl kurios šalys susitarė 2018 m. gegužės 25 d. susitarimu – UAB „Kortas“ savo prievolių atsakovei neįvykdė.
23. Ieškovė UAB „Algstata“ atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovės apeliacinį skundą prašo atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
23.1. Atsakovė nesąžiningai vertina tarp šalių 2018 m. gegužės 25 d. sudarytą susitarimą ir neteisingai nurodo aplinkybes, dėl kurių buvo susitarta vėliau išspręsti likusią dalį ginčo, atsiradusio iš statybos rangos darbų. Likusi ginčo dalis turėjo būti išspręsta ir atsakovė su ieškove turėjo atsiskaityti, kai paaiškės, ar atsakovės atlikti statybos subrangos darbai buvo kokybiški ir atitiko sutarties reikalavimus, ar nekokybiški. Šalys taikos sutartimi susitarė, kad išsprendus kilusius ginčus dėl statybos darbų kokybės, bus sprendžiamas atsiskaitymo tarp ieškovės ir atsakovės klausimas. Ieškovė niekada nesutiko su tuo, kad atsakovė su ieškove atsiskaitytų už darbus tik po to, kai gaus pinigus iš užsakovės. Ieškovė ir atsakovė tarpusavyje veikė kaip rangovė ir užsakovė, todėl atsakovė (kaip užsakovė), turi su ieškove atsiskaityti už tinkamai atliktus statybos darbus, nepriklausomai nuo to, ar kiti asmenys atsiskaitys su atsakove. Statybos rangos sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir atsakovės, būtent tokią atsiskaitymo tvarką ir nustatė, ši atsiskaitymo tvarka nebuvo keičiama.
23.2. Pačiame 2018 m. gegužės 25 d. susitarime aiškiai nurodyta, kad kilo klausimas dėl ieškovės atliktų statybos darbų kokybės ir todėl yra atidedamas atsakovės atsiskaitymas su ieškove, iki bus dėl to išspręstas ginčas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tarp atsakovės ir UAB „Kortas“ kilęs ginčas buvo išspręstas.
23.3. Atsakovė nepagrįstai apeliaciniame skunde aiškina, kad ji pareigą su ieškove atsiskaityti turi tik po to, kai gaus savo reikalavimo patenkinimą ir užsakovų. Nei statybos rangos sutartis, nei 2018 m. gegužės 25 d. susitarimas tokio atsiskaitymo tarp ieškovės ir atsakovės nenumatė. Susitarimo 4 punkte šalys nedetalizavo ir konkrečiai neaptarė, kad atsakovės prievolės atsiradimas siejamas būtent su UAB „Kortas“ prievolių atsakovei įvykdymo momentu. Priešingai, šalys atsakovės prievolės atsiradimą susiejo su ginčo tarp atsakovės ir UAB „Kortas“ išsprendimu, o ne su įvykdymu.
23.4. Pagal 2018 m. gegužės 25 d. susitarimą dėl atskiro ginčo sprendimo dėl 19 572,65 Eur grąžinimo, ieškovė 2019 m. rugsėjo 5 d. pateikė atsakovei pasiūlymą sumokėti 19 572,65 Eur skolą. Atsakovė 2019 m. rugsėjo 20 d. atsakyme nurodė, kad siūlo susitikti ir aptarti skolos grąžinimą. Vėliau kelis kartus ieškovė bendravo su atsakove telefonu, siūlė grąžinti skolą, tačiau atsakovė iki šiol skolos negrąžino.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir
išvados
24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
25. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
26. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ginčo ribų
27. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės prievolės sumokėti ieškovei 19 572,65 Eur įsiskolinimo dalį pagal šalių 2018 m. gegužės 25 d. susitarimą dėl skolos grąžinimo Nr. 1 (toliau – Susitarimas) atsiradimo momento. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tarp UAB „Kortas“ ir UAB „Unipresta“ kilęs ginčas, kuris aptartas ieškovės ir atsakovės Susitarimo 4 punkte ir su kurio išsprendimu siejamas atsakovės prievolės įvykdymo momentas ieškovei, teismų procesiniais sprendimais buvo išspręstas, todėl atsakovei kilo pareiga sumokėti ieškovei 19 572,65 Eur įsiskolinimą.
28. Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovei atsirado pareiga sumokėti ieškovei 19 572,65 Eur įsiskolinimą, teigdama, kad teismas netinkamai aiškino šalių sudaryto Susitarimo nuostatas. Pažymi, kad Susitarimo nuostatos turėjo būti aiškinamos taip, jog atsakovės 19 572,65 Eur piniginė prievolė atsiranda ne po to, kai įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu yra išsprendžiamas teisminis ginčas, kilęs tarp UAB „Unipresta“ ir UAB „Kortas“, o kai yra išsprendžiamas ginčas ir pasiekiamas tam tikras rezultatas, t. y. UAB „Kortas“ įvykdo savo prievolę atsakovei. Pasak atsakovės, teismas visiškai nevertino aplinkybių, kad ieškovė buvo atsakovės subrangovė, o atsakovė, kuri darbų atlikimą perdavė būtent ieškovei, – UAB „Kortas“ subrangovė. Atsakovės teigimu, UAB „Kortas“ neįvykdžius savo prievolių atsakovei, jai nekilo pareiga sumokėti ieškovei 19 572,65 Eur. Be to, atsakovė nurodo, kad tarp ieškovės ir atsakovės, vadovaujantis Susitarimo 4 punktu, nebuvo pasirašytas atskiras susitarimas, dėl 19 572,65 Eur piniginės prievolės įvykdymo sąlygų (terminų), kas taip pat įrodo, jog ginčas taip, kaip šalys jo išsprendimą turėjo omenyje (siejant su prievolės įvykdymo momentu), nebuvo išspręstas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija toliau pasisako dėl šių atsakovės apeliaciniame skunde ir ieškovės atsiliepime į jį nurodytų faktinių ir teisinių argumentų.
Dėl atsakovės pareigos sumokėti ieškovei įsiskolinimą pagal šalių sudarytą susitarimą
29. Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino šalių 2018 m. gegužės 25 d. susitarimo dėl skolos grąžinimo Nr. 1 nuostatas, susijusias su atsakovės turimo 19 572,65 Eur įsiskolinimo grąžinimu ieškovei atsiradimo momentu. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka dėl žemiau nurodomų motyvų.
30. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193-6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus, turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
31. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016, 26 punktas).
32. Aiškindamas rašytine forma sudarytos sutarties turinį, teismas pirmiausia atsižvelgia į rašytinės sutarties tekstą. Jei jis yra aiškus ir neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, spręsdamas dėl sutarties turinio (šalių teisių ir pareigų), turi pagrindą daryti išvadą, kad tikroji šalių valia sutampa su rašytiniu sutarties tekstu, ir remtis lingvistiniu sutarties aiškinimu. Tokiu atveju, jei rašytinės sutarties tekstas yra neaiškus arba jis prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, aiškindamas tikrąjį sutarties turinį, turi nustatyti, ar lingvistinis sutarties turinio aiškinimas neprieštarauja tikrajai sutarties šalių valiai. Kokiomis aplinkybėmis remiantis aiškintina valia – kiekvienos konkrečios bylos dalykas. Jis priklauso nuo to, kokiomis aplinkybėmis, pagrįsdamos savo versiją dėl tikrosios valios, remiasi ir kokias aplinkybes įrodinėja šalys. Teismas dėl jų sprendžia remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle. Tokiu atveju svarbiomis pripažįstamos visos aplinkybės, kuriomis remiantis gali būti nustatoma, dėl ko iš tikrųjų sudarydamos sutartį susitarė šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2017, 23 punktas).
33. Jei šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvųjį sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio, taip pat atsižvelgtina į tai, kokią prasmę sutarčiai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, į šalių elgesį sutarties sudarymo metu ir po sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2012). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18-378/2015; 2018 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018 23 punktą; 2019 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019 30, 31 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2020 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020).
34. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp ieškovės, kaip subrangovės, ir atsakovės, kaip rangovės, 2017 m. balandžio 25 d. buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 2017/04/25-01A dėl užsakovės UAB „Panevėžio autobusų parkas“ gamybinės bazės statybos darbų, kurioje šalys numatė darbų atlikimo terminus, atliktų darbų priėmimą, atsiskaitymo tvarką ir kitas sąlygas. Už ieškovės pagal šią sutartį atliktus darbus atsakovė ieškovei liko skolinga 70 037,60 Eur sumą. Šalys šių aplinkybių neginčijo. Priešingai, patvirtindamos įsiskolinimo faktą, šalys 2018 m. gegužės 25 d. sudarė susitarimą dėl skolos grąžinimo Nr. 1, kuriame numatė atsakovės ieškovei mokėtino įsiskolinimo – 70 547,60 Eur sumos (70 037,60 Eur skolos ir 510 Eur teisinės pagalbos išlaidų), grąžinimo dalimis terminus: 2018 m. gegužės mėn. sumokama 10 000 Eur, 2018 m. birželio mėn. – 20 000 Eur, 2018 m. liepos mėn. – 20 974,95 Eur, o likusi suma – 19 572,65 Eur, sumokama po ginčo išsprendimo pagal susitarimo punktą Nr. 4 (susitarimo 1, 2 punktai). Tarp šalių byloje būtent ir kilo ginčas dėl pareigos įvykdyti likusią neįvykdytą 19 572,65 Eur dydžio prievolę atsiradimo momento, šalims skirtingai aiškinant Susitarimo 3 ir 4 punktus.
35. Susitarimo 3 punktu šalys sutarė, jog „kreditoriui UAB „Algstata“ yra žinoma apie UAB „Kortas“ 2018 m. sausio 22 d. pretenziją 39 760 Eur sumai dėl netinkamo sutarties vykdymo, atliekant darbus UAB „Panevėžio autobusų parkas“ gamybinė bazė“. Susitarimo 4 punkte šalys numatė, kad: „Kreditoriui UAB „Algstata“ yra žinoma, kad skolininkas UAB „Unipresta“ teisminiu keliu sprendžia ginčą su UAB „Kortas“ dėl minėtos pretenzijos. Atsižvelgiant į tai, šalys susitaria, kad išsprendus ginčą tarp UAB „Kortas“ ir UAB „Unipresta“, atskirai bus sprendžiamas iš to kilęs ginčas tarp UAB „Unipresta“ ir UAB „Algstata“.“
36. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad UAB „Unipresta“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydama pripažinti UAB „Kortas“ 2018 m. gegužės 29 d. atliktą vienašalį įskaitymą 36 650,69 Eur sumai negaliojančiu ir taikyti restituciją, priteisti iš UAB „Kortas“ 40 200,19 Eur skolą, 1 903,17 Eur palūkanas, 8 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (civilinė byla Nr. e2-1014-273/2019). Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartimi minėtoje byloje buvo patvirtinta UAB „Unipresta“ ir UAB „Kortas“ 2019 m. birželio 21 d. taikos sutartis, pagal kurią UAB „Kortas“ pripažino UAB „Unipresta“ 42 680,19 Eur įsiskolinimą ir įsipareigojo įtraukti UAB „Unipresta“ su 42 680,19 Eur kreditoriniu reikalavimu į UAB „Kortas“ bankroto bylą, kuri UAB „Kortas“ iškelta Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi (civilinė byla Nr. eB2-266-924/2021) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). BUAB „Kortas“ bankroto byloje 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, tarp jų ir UAB „Unipresta“ 76 972,67 Eur finansinis reikalavimas (įskaitant 42 680,19 Eur reikalavimą pagal taikos sutartį). BUAB „Kortas“ 2019 m. spalio 10 d. nutartimi pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gegužės 12 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-1196-924/2020 priimtą 2020 m. kovo 9 d. nutartį, kuria buvo atmestas UAB „Ulpas“ pareiškimas dėl UAB „Unipresta“ finansinio reikalavimo, patvirtinto BUAB „Kortas“ bankroto byloje, peržiūrėjimo (civilinė byla Nr. e2-830-450/2020).
37. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių argumentus, byloje esančių įrodymų visumą, tarp šalių sudarytos statybos rangos sutarties, Susitarimo nuostatas, šalių elgesį po Susitarimo sudarymo, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad ginčas tarp BUAB „Kortas“ ir atsakovės UAB „Unipresta“, su kurio išsprendimu šalys susiejo 19 572,65 Eur prievolės įvykdymą, buvo išspręstas, todėl atsakovei kilo pareiga sumokėti ieškovei 19 572,65 Eur dydžio įsiskolinimą pagal šalių sudarytą Susitarimą.
38. Nors atsakovė nurodo, kad jos ir UAB „Kortas“ ginčo išsprendimas buvo siejamas ne su teismo procesinio sprendimo priėmimu (įsiteisėjimu), o su UAB „Kortas“ prievolių įvykdymu atsakovei, teisėjų kolegija šiems atsakovės argumentams neturi pagrindo pritarti. Pažymėtina, kad tarp atsakovės ir UAB „Kortas“ ginčas civilinėje byloje Nr. e2-1014-273/2019 buvo kilęs dėl to, ar atsakovės atlikti statybos darbai buvo kokybiški ir atitiko sutarties reikalavimus, UAB „Kortas“ 2018 m. sausio 22 d. pretenzijoje teigiant, kad atsakovės darbai nebuvo atliekami laiku ir su trūkumais, dėl ko vėliau UAB „Kortas“ atliko vienašalį įskaitymą (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Šalys šių aplinkybių iš esmės neginčijo. Minėtoje byloje atsakovė prašė pripažinti UAB „Kortas“ atliktą vienašalį įskaitymą iš atsakovei mokėtinų sumų negaliojančiu ir priteisti jai už atliktus darbus tenkančią sumą, remdamasi tarp jos ir UAB „Kortas“ 2016 m. lapkričio 18 d. sudaryta statybos subrangos sutartimi Nr. 106/2016-11-18. Šalys byloje pateikė teismui tvirtinti 2019 m. birželio 21 d. taikos sutartį, kurioje UAB „Kortas“ sutiko su 42 680,19 Eur dydžio įsiskolinimu atsakovei ir šios sumos dydžio kreditorinį reikalavimą įsipareigojo įtraukti į BUAB „Kortas“ bankroto bylą. Ieškovė taip pat byloje pareiškė, kad atsisako patikslintame ieškinyje pareikštų reikalavimų dėl vienašalio įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir palūkanų priteisimo. Kauno apygardos teismas 2019 m. birželio 26 d. nutartimi priėmė ieškovės patikslinto ieškinio dalies atsisakymą, patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė. Nutartis yra įsiteisėjusi.
39. CK 6.983 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad taikos sutartis – tai šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Tarpusavio nuolaidų būdu sudarius sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja res judicata galią t. y. laikoma, kad šalių ginčas yra išspręstas, o šis teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Tai reiškia, jog šalys nebegali reikšti tapataus ieškinio (CPK 279 straipsnio 4 dalis), taip pat tai, jog šis sprendimas gali tapti reikalavimo pagrindu kitoje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Be to pagal CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktą taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020).
40. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad tarp atsakovės ir UAB „Kortas“ kilęs ginčas civilinėje byloje Nr. e2-1014-273/2019 buvo išspręstas Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartimi. Pažymėtina ir tai, kad atsakovę įtraukus į BUAB „Kortas“ bankroto bylą su turimu kreditoriniu reikalavimu, šalių sudarytos taikos sutarties sąlygos netgi buvo įvykdytos. Šiuo atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti, kad šalių 2018 m. gegužės 25 d. susitarimo 3, 4 punktus, t. y. atsakovės atsiskaitymą su ieškove, šalys būtų susiejusios su UAB „Kortas“ faktiniu piniginių prievolių įvykdymu UAB „Unipresta“.
41. Ieškovė ir atsakovė Susitarimą sudarė 2018 m. gegužės 25 d., o atsakovė į Kauno apygardos teismą su pradiniu ieškiniu kreipėsi 2018 m. spalio 18 d., prašydama priteisti iš UAB „Kortas“ įsiskolinimą. Pažymėtina, kad šiuo atveju kreipimasis į teismą su ieškiniu dėl įsiskolinimo priteisimo savaime nelaikytinas teisės į turimą įsiskolinimą pripažinimu ir nereiškia besąlygiško ieškinio patenkinimo. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, abejotina, kad šalys dar prieš kreipiantis atsakovei į teismą, negalėdamos žinoti teisminio proceso baigties byloje pagal atsakovės ieškinį UAB „Kortas“, Susitarimo sudarymo metu (2018 m. gegužės 25 d.) būtų turėjusios pagrindą atsakovės ieškovei turimo įsiskolinimo sumokėjimo momentą susieti su UAB „Kortas“ prievolės UAB „Unipresta“ faktiniu įvykdymo momentu (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į tarp šalių susiklosčiusių santykių pobūdį (statybos rangos darbai), turint tikslą iš esmės išspręsti ginčą dėl atliktų darbų kokybės (ką patvirtina ir Susitarimo 3 punktas), kas savaime lemia ir apmokėjimo dydį, šalys aiškiai ir nedviprasmiškai Susitarime susitarė, kad atsakovė įsipareigoja atsiskaityti su ieškove, išsprendus dėl darbų kokybės kilusį ginčą tarp UAB „Kortas“ ir UAB „Unipresta“. Ginčo išsprendimas civilinio proceso tvarka reiškia teismo procesinio sprendimo priėmimą (įsiteisėjimą) civilinėje byloje.
42. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sąvoka „teismo sprendimas“ negali būti suprantama tik siaurąja prasme, kai civilinė byla išsprendžiama iš esmės teismui priimant sprendimą (CPK 259 straipsnio 1 dalis, 260 straipsnis, 261 straipsnis), o aiškintina kaip apimanti ir teismo nutartį, kuria civilinė byla užbaigiama nepriėmus sprendimo, t. y. kai byla nutraukiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2004).
43. Teismo nutartis, kuria civilinėje byloje Nr. e2-1014-273/2019 buvo priimtas UAB „Unipresta“ ieškinio dalies atsisakymas ir patvirtinta jos ir UAB „Kortas“ sudaryta taikos sutartis, nutraukiant civilinę bylą, šiame kontekste reiškia ginčo išsprendimą. Tai, kad UAB „Kortas“ vėliau iškelta bankroto byla, dėl ko atsakovei galimai atsirado kliūtys, siekiant faktiškai patenkinti savo turtinius reikalavimus, nesudaro pagrindo kitaip aiškinti šalių sudaryto Susitarimo turinį.
44. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šalių Susitarimo 3, 4 punktuose nurodytas UAB „Unipresta“ ir UAB „Kortas“ ginčo išsprendimas reiškia ne ką kitą kaip civilinės bylos išnagrinėjimą ir teismo procesinio sprendimo byloje priėmimą (įsiteisėjimą), o su tuo siejama atsakovės prievolė sumokėti ieškovei likusią skolos sumą.
45. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laiko tarpą sudaro kelis sandorius (sutartis), susijusius su tuo pačiu sutarčių dalyku, šie sandoriai (sutartys) aiškintini ne izoliuotai, o kartu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia, išreikšta susitarimų visetu. Tokiu atveju teismas turi tirti ir vertinti šalių elgesį ir ketinimus kuriant įvairialypius sutartinius santykius, kokių tikslų jos siekė sudarydamos kelias sutartis ir kokius veiksmus atliko vykdydamos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009; 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-577-219/2015).
46. Pažymėtina, kad nei šalių 2017 m. balandžio 25 d. sudarytos statybos subrangos sutartyje, nei 2018 m. gegužės 25 d. susitarime nėra jokių nuorodų, kurios leistų teigti, kad atsakovė su ieškove turėjo atsiskaityti tik tuomet, kai UAB „Kortas“ ar kiti asmenys atsiskaitys su atsakove, t. y. šalių atsiskaitymo tvarka ir sąlygos nebuvo nulemtos ir susietos su kitų rangovų/subrangovų atsiskaitymu su kuria iš šalių. Šalys Susitarime nedviprasmiškai atsakovės prievolę atsiskaityti su ieškove susiejo su UAB „Unipresta“ ir UAB „Kortas“ ginčo išsprendimu, o ne UAB „Kortas“ prievolių įvykdymu atsakovei. Ieškovės ir atsakovės 2017 m. balandžio 25 d. sudarytos statybos subrangos sutarties 12 dalyje šalys aiškiai numatė atsiskaitymo tvarką už ieškovės tinkamai atliktus darbus. Byloje duomenų, kad šalys būtų keitusios, tikslinusios atsiskaitymo tvarką nėra (CPK 178 straipsnis). Byloje ginčo dėl to, kad ieškovė tinkamai atliko statybos darbus taip pat nekilo, priešingai, Susitarimu atsakovė patvirtino turimą turtinę prievolę ieškovei už atliktus darbus.
47. Teismų praktikoje pripažįstamas ir taikomas sutarties uždarumo principas. Kasacinio teismo konstatuota, kad sutartis susaisto tik jos šalis (CK 6.1 straipsnis, 6.154 straipsnio 1 dalis, 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl, išskyrus nedideles išimtis (sutartis trečiojo asmens naudai, prievolės asmenų pasikeitimas), turi teisinės įtakos tik jos šalims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010); sutarties uždarumo principas lemia, kad tik sutarties šalys gali reikšti reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo; sutartinės civilinės atsakomybės tikslas ir teikiamos apsaugos ribos – sutartį sudariusių asmenų interesų, susijusių su tinkamu sutarties įvykdymu, apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-681-378/2015); teismas sutarties galią tretiesiems asmenims (tiesioginį poveikį sutartyje nedalyvavusių asmenų teisėms ir pareigoms) gali pripažinti tokiu atveju, kai tokia galimybė leidžiama įstatyme ir byloje nustatomos faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti atitinkamą sutarties uždarumo principo išimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2011).
48. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovės teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti aplinkybes, kad ieškovė buvo atsakovės subrangovė, o atsakovė buvo UAB „Kortas“ subrangovė, kuri darbų atlikimą (įvykdymą) perdavė būtent ieškovei, t. y. iš esmės vertinti tarp skirtingų subjektų iš skirtingų sutarčių kylančius teisinius santykius, yra nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju šalių ginčui reikšmingos tik tos aplinkybės, kurios tiesiogiai liečia jų tarpusavio santykius, kylančius iš jų sudarytos statybos rangos sutarties ir Susitarimo. UAB „Unipresta“ ir UAB „Kortas“ teisiniai santykiai nagrinėjamu atveju reikšmingi tik ta apimtimi, kuria ieškovė ir atsakovė buvo sutarusios Susitarime, t. y. tiek, kiek tai liečia UAB „Unipresta“ ir UAB „Kortas“ ginčo išsprendimą (formalų aspektą), tačiau ne išsamią sutartinių teisinių santykių analizę jų sudarytos sutarties ar sutarčių su kitais subrangovais aspektu.
49. Atsakovės teiginiai, kad tai, jog nebuvo pasirašytas papildomas susitarimas dėl 19 572,65 Eur piniginės prievolės įvykdymo sąlygų (terminų), patvirtina, kad nebuvo pasiektas tas rezultatas, dėl kurios šalys susitarė Susitarimu – UAB „Kortas“ savo prievolių atsakovei neįvykdė, taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad šalių Susitarimo 4 punkte įtvirtinta nuostata, jog išsprendus ginčą tarp UAB „Kortas“ ir UAB „Unipresta“, atskirai bus sprendžiamas iš to kilęs ginčas tarp UAB „Unipresta“ ir UAB „Algstata“, visų pirma, neleidžia daryti išvados, kad šalys tarpusavio atsiskaitymą susitarė išspręsti būtent papildomu rašytinės formos susitarimu.
50. Be to, pažymėtina ir tai, kad ieškovė ieškinyje nurodė, jog siekdama išspręsti su atsakove 19 572,65 Eur sumos sumokėjimo klausimą, 2019 m. rugsėjo 5 d. pateikė atsakovei pasiūlymą sumokėti šią skolą, kuri 2019 m. rugsėjo 20 d. atsakyme nurodė, kad siūlo susitikti ir aptarti skolos grąžinimą. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovė dėl šių aplinkybių atsiliepime nepasisakė, neginčijo ieškovės nurodytų argumentų, taip pat šių pirmosios instancijos teismo nurodytų motyvų atsakovė neginčija ir apeliaciniame skunde, todėl teigtina, jog tokie atsakovės veiksmai iš esmės tik papildomai patvirtina, kad ir ji pati laikė, jog ginčas tarp jos ir UAB „Kortas“ išspręstas ir likęs tik skolos grąžinimo aptarimo klausimas su ieškove. Tai, kad atsakovė savo prievolės grąžinti ieškovei 19 572,65 Eur skolą neįvykdė, vilkino jos grąžinimą, lėmė tai, kad ieškovė įgijo teisę prievolės atsiskaityti už tinkamai atliktus darbus Susitarimo 2, 4 punktų pagrindu reikalauti iš atsakovės įvykdymo teismine tvarka.
51. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai aiškinęs ir įvertinęs šalių sudarytos statybos rangos sutarties, Susitarimo nuostatas, pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės 19 572,65 Eur įsiskolinimą (CK 6.681 straipsnis, 6.687 straipsnis).
52. Atsakovė neginčija teismo sprendimu priteistų delspinigių, palūkanų dydžio, nenurodo apskritai jokių su jų priteisimu susijusių argumentų, todėl teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, dėl to nepasisako.
Dėl bylos baigties
53. Išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė materialinės teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti atsakovės apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Esant šioms aplinkybėms, atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
54. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
55. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
56. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė prašymą priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, taip pat įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme ji patyrė 400 Eur dydžio išlaidas už advokato teisinę pagalbą (atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą). Spręsdama dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės nurodytos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl iš atsakovės ieškovei priteistinos 400 Eur dydžio išlaidos už advokato teisinę pagalbą (CPK 98 straipsnis).
57. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlygintinos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a:
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Unipresta“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Unipresta“, juridinio asmens kodas 302625612, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Algstata“, juridinio asmens kodas 300659288, 400 Eur (keturių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Giedrė Čėsnienė
Andrius Verikas
Renata Volodko