Civilinė byla Nr. e3K-3-541-701/2016

                                                        Teisminio proceso Nr. 2-69-3-23590-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.16.8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. M. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 18 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei R. M. dėl nesumokėto žemės nuomos mokesčio priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje nagrinėjama dėl žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo, savivaldybės tarybos norminio pobūdžio teisės akto, kuriuo nustatyti valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifai, – aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 6577,95 Eur (22 693,92 Lt) valstybinės žemės nuomos mokesčio nepriemoką už 2012 metus, 37,23 Eur (128,46 Lt) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovė nurodė, kad atsakovė yra valstybinės žemės sklypo nuomininkė, todėl ji teisės aktų nustatyta tvarka privalo mokėti žemės nuomos mokesčius. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T2-414 buvo nustatyti žemės nuomos tarifai. Vadovaujantis nurodytu sprendimu atsakovei buvo apskaičiuotas padidintas 4 procentų dydžio tarifas, skaičiuojamas nuo išnuomotos žemės vertės, kadangi atsakovei priklausantis nekilnojamasis turtas įtrauktas į Netvarkomo arba apleisto, arba nenaudojamo, arba naudojamo ne pagal paskirtį nekilnojamojo turto sąrašą (toliau – Apleisto turto sąrašas). Pagal minėto savivaldybės sprendimo 4 punktą padidintas 4 procentų dydžio mokestis atsakovei skaičiuojamas už visus mokestinius (2012) metus, nors jos valdomas apleistas turtas į sąrašą buvo įtrauktas 2012 metų liepos 26 d. Dalį, t. y. 693,96 Eur (2378,90 Lt), visos priskaičiuotos 4 procentų sumos atsakovė yra sumokėjusi. Laiku nesumokėjusi žemės nuomos mokesčio nuomininkė turi mokėti 37,23 Eur (128,46 Lt) delspinigių.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 21 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės ieškovei 2703,48 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio nepriemoką už 2012 metus, 14,89 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. gruodžio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
5. Teismas nustatė, kad atsakovei ne aukciono būdu 2005 m. sausio 21 d. sutartimi ir susitarimu buvo išnuomotas žemės sklypas Klaipėdoje, kurio vertė 172 244,03 Eur (594 724,17  Lt); nuo 2010 metų vyko teisminis ginčas dėl nuosavybės teisės į atsakovei priklausantį ginčo nekilnojamąjį turtą, šiam turtui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, uždraudžiant jį perleisti, įkeisti, apsunkinti, sumažinti jo vertę. Laikinosios apsaugos priemonės galiojo ir 2012 metais. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovei buvo pateikta pirminė deklaracija, pagal kurią ji sumokėjo 0,4 procentų tarifo 688,98 Eur (2378,90 Lt) žemės nuomos mokestį. 2012 m. rugsėjo mėnesį atsakovei buvo pateikta patikslinta deklaracija, pagal kurią atsakovė turėjo sumokėti 4 procentų tarifo mokestį, t. y. 6889,76 Eur (23 788,97 Lt), nes jai priklausantis nekilnojamasis turtas įtrauktas į Apleisto turto sąrašą. Teismas sprendė, kad ėmusis priemonių tvarkyti nurodytą turtą atsakovė būtų pažeidusi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones; be to, atsakovė nebuvo užtikrinta, ar ji liks šio ginčo turto savininkė. Teismas konstatavo, kad taikant padidintą tarifą nebuvo priimta atitinkama metodika, kurią atitinka ieškovės 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T2-126 patvirtintas Netvarkomo arba apleisto, arba nenaudojamo, arba naudojamo ne pagal paskirtį nekilnojamojo turto nustatymo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), todėl nebuvo reikiamo teisinio pagrindo objektyviai nustatyti ir įvardyti netvarkomus ir apleistus statinius, nebuvo numatyta galimybė atsižvelgti į objektyvias priežastis, dėl ko netvarkomas turtas. Aprašo nuostatos nurodė, kad objektai pripažįstami netvarkomais ir apleistais tik savivaldybės atitinkamų tarnybų, o teikiant patikslintą deklaraciją tokių objektyvių tarnybų išvadų pateikta nebuvo. 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimo 4 punkte nėra nurodyta, kad šis sprendimas turi atgalinio veikimo galią. Teismas pažymėjo, kad ieškovė atsakovei priklausantį turtą į Apleisto turto sąrašą įtraukė tik 2012 m. liepos 26 d., apie šį sprendimą vietos spaudoje buvo paskelbta tik 2012 m. rugpjūčio 3 d., o padidinto tarifo nuomos mokestį skaičiavo už visus 2012 metus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1994 m. kovo 16 d. ir 1994 m. balandžio 21 d. nutarimuose yra pasisakęs, kad civiliniai įstatymai neturi atgalinio veikimo galios, todėl 2013 m. gegužės 30 d. patvirtintas Aprašas, atliekant 2012 m. liepos 26 d. patikrinimą, negalėjo būti taikomas atsakovės turto būklei nustatyti. Teismas konstatavo, kad Klaipėdos miesto apylinkės ir apygardos teismų įsiteisėjusiuose sprendimuose prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-5397-328/2014 yra nustatyta, kad atsakovei priklausantis turtas į Apleisto turto sąrašą buvo įtrauktas pagrįstai, tačiau sprendė, kad šiam atvejui turėtų būti taikoma išimtis ir atsižvelgta į turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones bei teisminį ginčą dėl jų. Dėl to teismas sprendė, kad iš atsakovės priteistina žemės mokesčio suma, skaičiuotina nuo sprendimo, kuriuo turtas buvo įtrauktas į Apleisto turto sąrašą, įsiteisėjimo momento, t. y. nuo 2012 m. rugpjūčio 3 d. Kadangi iš atsakovės priteista 2,5 karto mažesnis žemės nuomos mokestis, teismas atitinkamai 2,5 karto, iki 14,89 Eur, mažino ir delspinigių sumą.
6. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2016 m. balandžio 18 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė ir ieškovei iš atsakovės priteistą valstybinės žemės nuomos mokesčio nepriemoką už 2012 metus padidino iki 6577,95 Eur, o delspinigius – iki 37,23 Eur; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
7. Teisėjų kolegija nurodė, kad, atsakovės turtą įtraukus į Apleisto turto sąrašą, žemės nuomos metinis mokestis turėjo būti perskaičiuojamas taikant 4 procentų tarifą. Tiek Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.552 straipsnis, tiek kiti teisės aktai mokesčių klausimais yra imperatyvūs, todėl šalys negali nukrypti nuo šio reglamentavimo tarpusavio susitarimais. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2,5 karto sumažino žemės nuomos mokestį remdamasis tuo, jog įtraukiant pastatus į Apleisto turto sąrašą nebuvo patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. gegužės 30 d. sprendimas Nr. T2-126, nes įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, kad atsakovei priklausantis turtas pagrįstai įtrauktas į Apleisto turto sąrašą. Nesutiktina su argumentu, kad padidintas nuomos mokesčio tarifas turėjo būti skaičiuojamas nuo 2012 m. rugpjūčio 3 d., kadangi Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 22 d. sprendime Nr. T2-414 nustatyta, jog taryba Apleisto turto sąrašą tvirtina kiekvienais metais iki kitų mokestinių metų pradžios ir nuomos mokesčio dydis gali būti tikslinamas (3, 5 punktai). Atsakovei priklausančiam nekilnojamajam turtui pritaikytas areštas negali būti aplinkybė, mažinanti mokėtino žemės nuomos mokesčio dydį, kadangi Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 29 d. sprendime yra konstatavęs, jog taikytos laikinosios apsaugos priemonės nekliudė atsakovei tinkamai prižiūrėti apleisto pastato, t. y. jo aptverti, kad nekiltų grėsmė kitiems asmenims.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 18 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. sprendimą; atgręžti sprendimo įvykdymą ir grąžinti atsakovei visa tai, ką ji sumokėjo pagal Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 18 d. nutartį, išskyrus 4452,27 Eur, priteistus pirmosios instancijos teismo. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:
1. Teismas pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias mokesčio nustatymo momentą, bei principą lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios). Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naujus mokesčio tarifus, mokesčio lengvatas, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigalioja ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo oficialaus paskelbimo dienos. Tokia nuostata įtvirtinta ir Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje bei Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. T2-414 3 punkte nustatyta, kad netvarkomų arba apleistų, arba nenaudojamų pastatų (statinių) sąrašą kiekvienais metais iki kitų mokestinių metų pradžios tvirtina Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, tad sąrašas negali turėti įtakos apmokestinimui atgaline data, nes turi būti sudaromas iki kitų mokestinių metų pradžios.
2. Vadovaujantis apmokestinimo aiškumo principu, iš kasatorės priteistina žemės nuomos mokesčio suma negali būti skaičiuojama pagal 4 procentų mokesčio tarifą atgaline tvarka, t. y. nuo 2012 m. sausio 1 d. Prievolė mokėti padidinto tarifo 4 procentų žemės nuomos mokestį atsiranda tik nuo juridinio fakto, t. y. turto įrašymo į Apleisto turto sąrašą. 2012 m. liepos 26 d. kasatorės turtas buvo įtrauktas į minėtą sąrašą, o viešai apie tai paskelbta 2012 m. rugpjūčio 3 d.
3. Teismas pažeidė mokesčių mokėtojų lygybės principą, nes kitose savivaldybėse apmokestinimas atgaline data netaikomas – turtas padidintu tarifu apmokestinamas tik po to, kai savivaldybės tarybos sprendimu yra įtraukiamas į apleistų statinių sąrašą.
4. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas suteikia teisę padidintą žemės nuomos mokestį skaičiuoti proporcingai tai mokestinio laikotarpio daliai, kurią turtas buvo įtrauktas į apleistų pastatų sąrašą. Nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 3 d. kasatorei turėtų būti taikomas 0,4 procento žemės mokesčio nuomos tarifas, o padidintas 4 procentų tarifas – nuo 2012 m. rugpjūčio 3 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.
9. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Kasatorė nepagrįstai teigia, kad teismas pažeidė principą lex retro non agit. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. T2-414 2 punkte nurodyta, kad žemės nuomos tarifai nustatomi metams nuo žemės vertės, apskaičiuojamos pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius; apmokestinamojo laikotarpio pradžia yra mokestinių metų sausio 1 d., pabaiga – gruodžio 31 d. (4 punktas). Kasatorė žemės sklypu naudojosi visus 2012 metus, todėl, įrašius jai priklausantį turtą į Apleisto turto sąrašą, žemės nuomos metinis mokestis turėjo būti perskaičiuojamas taikant 4 procentų tarifą.
2. Kasatorė nepagrįstai teigia, kad mokestis turėjo būti skaičiuojamas nuo 2012 m. rugpjūčio 3 d., nes pagal 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. T2-414 taryba apleistų pastatų sąrašą tvirtina kiekvienais metais iki kitų mokestinių metų pradžios ir nuomos mokesčio dydis gali būti tikslinamas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl valstybinės žemės nuomos santykiams taikytinų teisės normų

10. Valstybinės žemės nuomos santykiai yra civiliniai teisiniai santykiai, reguliuojami ne viešosios, o privatinės teisės. Šių santykių civilinio teisinio pobūdžio nekeičia tai, kad vienas iš santykio subjektų yra valstybė, savivaldybė ar jų institucija (pareigūnas). Taigi valstybinės žemės nuomos santykiams visų pirma taikytinos Civilinio kodekso normos. CK 6.552 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka. Ši įstatymo nuostata yra imperatyvi. Žemės įstatymo 9 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.
11. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimas Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“, kuriuo kartu su kitais rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, šioje byloje netaikytinas, kadangi šis įstatymo įgyvendinamasis teisės aktas reglamentuoja nuomos mokestį už valstybinės žemės sklypų naudojimą iki nuomos ar pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo. Byloje nustatyta, kad joje reikšmingas valstybinės žemės sklypas atsakovei yra išnuomotas ne aukciono būdu. Nagrinėjamu atveju ginčo teisiniams santykiams aktualus yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimas Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ (toliau – Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimas Nr. 1798), kurio 1.4 punkte nurodyta, kad konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą be aukciono, tarifą nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, taryba. Taigi savivaldybės taryboms suteikti įgaliojimai priimti norminio pobūdžio teisės aktus, nustatančius valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifą.
12. Kasaciniame skunde kasatorė nepagrįstai remiasi Teisėkūros pagrindų, Mokesčių administravimo, Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymais, kurie netaikytini sprendžiant ginčą dėl valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono tvarka, nuomos mokesčio tarifo. Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje kalbama apie mokesčių įstatymų, nustatančių naujus mokesčių tarifus, įsigaliojimo tvarką, tačiau byloje aktualus mokesčio tarifas nustatytas ne įstatymu, bet administraciniu aktu, kuriam taikoma kitokia įsigaliojimo tvarka. Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnyje išvardyti mokesčiai, administruojami pagal šį įstatymą, jų sąrašas yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plečiamai. Valstybinės žemės nuomos mokestis tarp pagal šį įstatymą administruojamų mokesčių nėra nurodytas, todėl nagrinėjamoje byloje šis įstatymas netaikytinas. Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas nustato nekilnojamojo turto apmokestinimo nekilnojamojo turto mokesčiu tvarką (1 straipsnis); šį mokestį moka nekilnojamojo turto savininkai – fiziniai ir juridiniai asmenys, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (3 straipsnis). Kadangi nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl išnuomoto valstybinės žemės sklypo nuomos mokesčio, o Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas žemės nuomos teisinių santykių nereglamentuoja, todėl šioje byloje jis taip pat netaikytinas.
13. Apibendrinant išdėstytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad, nustatant kasatorei išnuomoto valstybinės žemės sklypo nuomos mokesčio tarifą ir jo taikymo laikotarpį, turėjo būti vadovaujamasi Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1798 bei Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 22 sprendimo Nr. T2-414 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą tarifų nustatymo“ (toliau – ir Sprendimas) nuostatomis, susijusiomis su nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu, tarifų nustatymu. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi šio Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimo 2 punktu, nes jis skirtas reglamentuoti atitinkamus santykius, susijusius ne su ne aukciono būdu išnuomota valstybine žeme, o su valstybinės žemės sklypų naudojimu.

Dėl atsakovei taikytino valstybinės žemės nuomos mokesčio

14. Kasatorei nuomos mokestis už valstybinę žemę buvo apskaičiuotas vadovaujantis nurodytu Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 22 sprendimu Nr. T2-414. Šio sprendimo 1 punktu nustatyti nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu, tarifai metams: 1.2.3 punkte nustatytas 0,4 procento tarifas komercinės ir rekreacinės paskirties objektų teritorijoms nuo 2009 sausio 1 d. išnuomotai valstybinei žemei ir iki 2008 m. gruodžio 31 d. išnuomotai žemei, kurios vertė perskaičiuota po 2009 m. sausio 1 d., nuo žemės vertės, nurodytos valstybinėse žemės nuomos sutartyse arba jų pakeitimuose; 1.3 punkte nustatytas 4 procentų tarifas nuo žemės vertės, kai bet kurios paskirties nuomojamoje žemėje esantys pastatai (statiniai) pripažinti netvarkomais arba apleistais.
15. Toks savivaldybės tarybos sprendimas yra norminio pobūdžio teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei. Norminiame teisės akte apibrėžiant subjektus, kuriems taikoma konkreti akto nuostata, nurodomi kriterijai, šiuos subjektus išskiriantys iš kitų.
16. Teismai nustatė, kad kasatorė išnuomotu valstybinės žemės sklypu naudojosi visus 2012 metus ir pagal pirminę deklaraciją turėjo sumokėti 0,4 procento tarifo nuomos mokestį, t. y. 688,98 Eur (2378,90 Lt). Šį mokestį ji sumokėjo. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. T2-208 kasatorei priklausantis nekilnojamasis turtas (pastatas) buvo įtrauktas į Apleisto turto sąrašą. Šis sprendimas spaudoje paskelbtas 2012 m. rugpjūčio 3 d. Dėl to ieškovė pateikė kasatorei patikslintą deklaraciją, pagal ją ši turėjo sumokėti 4 procentų tarifo žemės nuomos mokestį – 6889,76 Eur (23 788,97 Lt), apskaičiuotą už visus 2012 metus.
17. Byloje ginčas kilo iš esmės dėl to, ar Sprendimo 1.3 punkte nustatytas 4 procentų nuomos mokesčio tarifas kasatorei taikytinas už visus 2012 metus, ar tik už laikotarpį nuo 2012 m. rugpjūčio 3 d., kai buvo paskelbtas ir įsigaliojo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. liepos 26 d. sprendimas Nr. T2-208, kuriuo kasatorei priklausantis nekilnojamasis turtas (pastatas) buvo įtrauktas į Apleisto turto sąrašą.
18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifai nustatomi metams, mokestinis laikotarpis yra nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d., savivaldybės taryba kiekvienais metais turi patvirtinti apleistų pastatų (statinių) sąrašą ir turi teisę perskaičiuoti (patikslinti) valstybinės žemės nuomos mokestį, sprendė, jog kasatorei priklausantį pastatą įtraukus į Apleisto turto sąrašą, ir metinis žemės nuomos mokestis turėjo būti perskaičiuojamas, taikant padidintą 4 procentų tarifą už visus 2012 metus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ši apeliacinės instancijos teismo išvada neatitinka valstybinės žemės nuomos mokestį reglamentuojančių teisės normų.
19. Aiškinant teisės akto normą, atsižvelgtina į jos sisteminius ryšius su aukštesnės teisinės galios norminių aktų nuostatomis, kurių pagrindu aiškinamoji norma priimta. Savivaldybės tarybos Sprendimas, dėl kurio aiškinimo kilo šalių ginčas, priimtas įgyvendinant valstybines funkcijas, perduotas savivaldybėms, vadovaujantis CK 6.552 straipsnio 2 dalimi, Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1798. Šio Vyriausybės nutarimo nuostatos įtvirtina minimalią ir maksimalią valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo ribas, teisę nustatyti konkretų tarifą, neviršijant nurodytų dydžių, suteikia savivaldybei, reglamentuoja, kad nuomos mokesčio dydis ir mokėjimo terminai nurodomi valstybinės žemės nuomos sutartyje. Šios įstatymo ir Vyriausybės nutarimo nuostatos neatskleidžia reikalavimų, kurie būtų pagrindas interpretuoti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Sprendimo 1.3 punkto turinį dėl jo taikymo byloje nagrinėjamų aplinkybių kontekste. Aiškinant teisės akto normą taip pat privalu vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo bei civilinių santykių teisinio reglamentavimo principais (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnio 4 dalis). Į šiuos principus turi atsižvelgti ne tik teismas, bet ir norminius teisės aktus priimantys subjektai, kad jų priimami teisės aktai neprieštarautų principams. Aiškindamas konkrečią teisės normą, teismas preziumuoja, kad civilinius santykius reglamentuojantį norminį aktą priėmęs subjektas suderino tokio akto nuostatas su teisės principais, be kita ko, proporcingumo principo reikalavimu, kad valstybės institucijų veiksmai ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamiems tikslams, užtikrintų civilinių teisinių santykių subjektų turtinių interesų pusiausvyrą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), taip pat teisingumo principo nuostata, kad asmeniui skiriama sankcija turi būti proporcinga jo padarytam pažeidimui (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).
20. Pareiga mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį apskritai ir konkretus mokėtinas šio mokesčio dydis siejami su atitinkamais juridiniais faktais, pavyzdžiui, pareigos mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, nors jo tarifai nustatomi metams, atsiradimas siejamas su valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymu. Nepaisant to, kad valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono tvarka, dydis nustatomas teisės aktuose ir šalys negali susitarti dėl kitokio nuomos mokesčio dydžio, šis gali kisti priklausomai nuo tam tikrų juridinių faktų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-414 nuostatos, kad nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu, tarifas nustatomas metams (1 punktas), apmokestinamojo laikotarpio pradžia yra mokestinių metų sausio 1 d., pabaiga – gruodžio 31 d. (4 punktas), išreiškia savivaldybės tarybos valią pagal jai priskirtą kompetenciją apskritai nustatyti mokesčio tarifus, mokėtinus už kalendorinius metus, tačiau nurodytos ir kitos šioje byloje aktualios aiškinamo Sprendimo nuostatos (1.3, 3, 5 punktai) negali būti aiškinamos taip, kad, mokestinių metų bėgyje įvykus juridiniam faktui, lemiančiam pagrindo taikyti Sprendimo 1.3 punktą ir padidinti taikytiną nuomos mokesčio tarifą atsiradimą, toks padidinto tarifo mokestis yra skaičiuotinas už visus kalendorinius metus, t. y. ir už laikotarpį iki nurodyto juridinio fakto atsiradimo. Priešingas aiškinimas neatitiktų iš šios nutarties 19 punkte nurodytų teisės principų kylančių reikalavimų.
21. Kasatorės pareiga mokėti žemės nuomos mokestį atsirado sudarius valstybinės žemės nuomos sutartį. Vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-414, nuo 2012 metų pradžios jai buvo taikomas 0,4 procento žemės nuomos mokesčio tarifas (1.2.3 punktas). Kasatorei priklausantį nekilnojamąjį turtą, kuris yra nuomojamoje valstybinėje žemėje, įtraukus į Apleisto turto sąrašą, atsirado juridinis faktas, lemiantis pagrindo taikyti Sprendimo 1.3 punktą ir padidinti taikytiną nuomos mokesčio tarifą iki 4 procentų atsiradimą.
22. Vertintina, kad valstybinės žemės nuomos mokesčio nustatymas ir jo pakeitimas atsižvelgiant į tam reikšmingus juridinius faktus, priešingai negu nurodė apeliacinės instancijos teismas, neprieštarauja CK 6.552 straipsnio 2 daliai ir nepaneigia šios imperatyvo. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad padidintas valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifas kasatorei turi būti taikomas nuo to momento, kai įsigaliojo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. liepos 26 d. sprendimas Nr. T2-207, t. y. nuo jo paskelbimo vietinėje spaudoje – 2012 m. rugpjūčio 3 d.
23. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ginčo turtui teisėjų kolegija nepasisako, nes šis klausimas nėra keliamas kasaciniame skunde, be to, neturi įtakos teisiniam ginčo išsprendimui.
24. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, taikydamas padidintą žemės nuomos mokesčio tarifą iki atsirandant pagrindui jį nustatyti, netinkamai aiškino ir taikė Sprendimą, dėl to netinkamai nustatė taikytiną valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifą ir dydį. Esant šioms aplinkybėms, apskųsta apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir įvykdymo atgręžimo

25. Tenkinant kasacinį skundą, perskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos teisme kasatorė patyrė 363 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Ši suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio. Dėl to iš ieškovės kasatorei priteistinas 363 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
26. Kasaciniame teisme kasatorė patyrė 134 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Tenkinant kasacinį skundą, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas kasatorei priteistinas iš ieškovės. Įrodymų, patvirtinančių patirtas bylinėjimosi išlaidas kasaciniame teisme, kasatorė nepateikė.
27. Kasacinis teismas patyrė 5,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. pažyma). Tenkinant kasacinį skundą, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis). Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas papildomai po teismo sprendimo paskelbimo patyrė 2,68 Eur išlaidų. Todėl iš viso iš ieškovės valstybei priteistina 8,08 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.
28. Kasatorė prašo atgręžti teismo sprendimo įvykdymą ir grąžinti jai 4452,27 Eur, kurie buvo sumokėti vykdant Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 18 d. nutartį. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad kasatorė 2016 m. balandžio 25 d. ir 2016 m. gegužės 19 d. mokėjimo nurodymais sumokėjo ieškovei 7068,81 Eur, o 2016 m. balandžio 25 d. – 237 Eur Valstybinei mokesčių inspekcijai. Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. sprendimu, kuris paliekamas nepakeistas, iš kasatorės ieškovei buvo priteista iš viso 2718,37 Eur nepriemoka su delspinigiais bei palūkanos (kurios nuo 2014 m. gruodžio 10 d. iki 2016 m. balandžio 25 d. sudaro 185,33 Eur). Panaikinus Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 18 d. nutartį, atgręžtinas jos įvykdymas ir kasatorei grąžintini 4402,11 Eur: iš ieškovės - 4165,11 Eur, o iš Valstybinės mokesčių inspekcijos – 237 Eur (CPK 760, 762 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 18 d. nutartį panaikinti. Palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. sprendimą.

Priteisti atsakovei R. M. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (į. k. 188710823) 134 (vieną šimtą trisdešimt keturis) Eur žyminio mokesčio bei 363 (tris šimtus šešiasdešimt tris) Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (į. k. 188710823) 8,08 Eur (aštuonis Eur 8 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.

Atgręžti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 18 d. nutarties įvykdymą ir: įpareigoti ieškovę Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją (į. k. 188710823) grąžinti atsakovei R. M. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 18 d. nutartį gautas lėšas - 4165,11 Eur (keturis tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt penkis Eur 11 ct); grąžinti atsakovei R. M. (duomenys neskelbtini) iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (į. k. 188659752) 237 (du šimtus trisdešimt septynis) Eur, sumokėtus 2016 m. balandžio 25 d. AB „Citadele“ banko Kauno filiale į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Andžej Maciejevski

                                                                      Antanas Simniškis

                                                                      Dalia Vasarienė