Civilinė byla Nr. e2A-593-925/2026

                                                                                      Teisminio proceso Nr.

                                            Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.2; 3.3.1.19.1

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 5 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jorūnės Pukinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Urmilos Valiukienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos veislininkystė“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos veislininkystė“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dimedium Lietuva“, trečiasis asmuo atsakovės pusėje N. B., dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais sukeltos žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos veislininkystė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimus patikslinusi, prašė teismo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Dimedium Lietuva“ 102 995,20 Eur žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2020 m. gegužės 15 d. pas ieškovę vadybininku įsidarbino N. B., jo pareigos ir atsakomybės įtvirtintos pareiginiuose nuostatuose. N. B. padėdavo visiems vadybininkams rengiant gyvulių poravimo planus, skirtus ūkio subjektams, pavaduodavo gamybos vadovą laboratorijoje gaminant genetinę medžiagą (bulių spermą), esant poreikiui pavaduodavo zootechnikę-technologę suruošiant genetinės medžiagos užsakymus klientams. Paskutiniais darbo santykių mėnesiais N. B. tapo tiesiogiai atsakingu už ieškovės klientus, iš kurių gaunamos pajamos sudarė apie 70 procentų visų ieškovės pajamų, su kuriais jis bendravo, turėjo reikšmingą klientų informaciją – kontaktinę informaciją, užsakymus, poreikius, bandų situaciją, kainas, prekių pasiūlą, žinojo bendravimo ypatumus ir pan. N. B. visą šią informaciją laikė asmeniniame el. pašte. N. B. buvo pasirašytinai supažindintas su 2017 m. rugsėjo 18 d. patvirtintomis komercinių (gamybinių) paslapčių bei konfidencialios informacijos naudojimo taisyklėmis ir komercinių (gamybinių) bei konfidencialios informacijos sąrašu.

3.       Ieškinyje bei dublike, kuriuos pilnai palaikė teismo posėdyje ieškovės atstovai, ieškovė nurodė, kad 2023 m. pabaigoje tapo žinoma, jog buvęs ieškovės pardavimų vadybininkas N. B. vyko pas ieškovės klientus ir skatino įsigyti veisimo genetinę medžiagą iš atsakovės. Ieškovė 2023 m. pabaigoje pastebėjo, kad ilgamečiai ir nuolatiniai jos klientai sumažino iš jos įsigyjamos veisimo genetinės medžiagos kiekius arba visiškai nustojo pirkti. Pradėjus klientų teirautis, kodėl iš ieškovės neperka veisimo genetinės medžiagos, klientai nurodė, kad pas juos buvo atvykęs buvęs ieškovės (šiuo metu atsakovės) darbuotojas N. B. ir pateikė naujus veisimo planus, pagal kuriuos dalis genetinės medžiagos turėtų būti įsigyjama iš ieškovės, o kita dalis iš atsakovės.

4.       Ieškovė, remdamasi viešais duomenimis, nustatė, kad N. B., nutraukęs su ieškove darbo santykius, perėjo dirbti pas atsakovę. Ieškovės teigimu, nors atsakovė turėjo žmogiškųjų išteklių pardavinėti veisimo genetinę medžiagą, įskaitant ir ieškovės ilgamečiams klientams, tačiau jų ieškovės klientams neatliko iki pas atsakovę įsidarbino N. B., kuris neteisėtai disponavo ir perdavė atsakovei ieškovės komercinę paslaptį.

5.       Ieškovė 2024 m. sausio 19 d. pateikė pretenziją atsakovei ir N. B., kuria reikalavo nedelsiant nutraukti nesąžiningos konkurencijos veiksmus, nustoti naudoti ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją ir nebevykdyti nesąžiningų pardavimų ieškovės klientams. Tačiau atsakovė nenustojo nesąžiningai konkuruoti ir toliau, pasinaudodama ieškovės komercine paslaptimi, tiekė veisimo genetinę medžiagą ieškovės klientams. Dėl to ieškovės gaunamos pajamos iš veisimo genetinės medžiagos ir toliau ženkliai mažėjo.

6.       Ieškovė nurodė, kad jos patirtą žalą (negautas pajamas) sudaro atsakovės iš ieškovės ilgamečių klientų gautos pajamos, kurias atsakovė gavo nesąžiningai konkuruodama, t. y. pasinaudodama ieškovės komercine paslaptimi. Atsakovė nesutiko nesąžiningos konkurencijos veiksmais ieškovei sukeltos žalos atlyginti geranoriškai, todėl ieškovė ieškiniu reikalauja patirtos žalos atlyginimo prašydama priteisti iš atsakovės jos iš naudojimosi komercine paslaptimi gautą naudą (pajamas). Ieškovė iš atsakovės pateiktų duomenų apie gautas pajamas nustatė, kad nuo 2023 m. gruodžio mėn. iki 2024 m. gegužės mėn. dėl atsakovės nesąžiningos konkurencijos veiksmų negavo 102 995,20 Eur pajamų.

7.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime bei triplike, kuriuos pilnai palaikė atsakovės atstovai teismo posėdyje, nurodė, kad ieškovės reiškiamas ieškinys nepagrįstas, kadangi nėra įrodytos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos. Ieškovė nenurodė jokių konkrečių atsakovės neteisėtų veiksmų ir jų neįrodinėjo. Ieškovė atsakovės veiksmų neteisėtumą grindė buvusio vieno darbuotojo perėjimu į konkuruojančią įmonę, tačiau vien ši aplinkybė savaime nereiškia, jog atsakovė atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Atsakovė negavo ir nesinaudojo jokia ieškovei priklausančia informacija, ieškovės nurodoma informacija yra vieša ir lengvai prieinama asmenims, dirbantiems gyvulininkystės srityje, todėl neatitinka konfidencialios informacijos požymių. Ieškovės nurodoma informacija nėra slapta, todėl tikros ar potencialios komercinės vertės neturi. Trečiasis asmuo pas atsakovę įsidarbino praėjus beveik pusmečiui nuo darbo santykių su ieškove nutraukimo. Atsakovė neįgavo jokio konkurencinio pranašumo, kadangi dar iki trečiojo asmens priėmimo į darbą atsakovė, veiklą gyvulininkystės srityje vykdanti nuo 1995 metų, prekiavo alta genetics genetine medžiaga ir buvo gerai žinoma rinkoje.

8.       Ieškovė neįrodė jai padarytos žalos fakto ir jos dydžio. Ieškovė teigė, jog patyrė pajamų praradimus iš savo klientų, tačiau priežastinio ryšio tarp ieškovės patirtos žalos ir atsakovės neteisėtų veiksmų neįrodinėjo. Ieškovė reikalauja priteisti negautas pajamas, neatskaičiusi patiriamų sąnaudų, tačiau toks ieškovės nuostolių paskaičiavimas neatitinka tokio pobūdžio bylose nusistovėjusios kasacinio teismo praktikos, pagal kurią negautos pajamos, kaip nuostoliai, suprantami kaip grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis, kuris lieka iš visų pajamų (įplaukų) atėmus sąnaudas (gaunamas ikimokestinis pelnas) ir nuo šios sumos atskaičius pelno mokestį pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą. Ieškovės pelnas, atskaičius visas jos patiriamas sąnaudas, gali būti ir neigiamas dėl ieškovės vykdomos veiklos nuostolingumo. Ieškovės prašoma priteisti suma yra didesnė nei 2023 m. ieškovės gautas grynasis pelnas. Remiantis viešai, rekvizitai.vz.lt pateikiamais duomenimis, ieškovės pelningumas prieš mokesčius nesiekia 4 proc., o grynasis pelningumas yra 3,53 proc., todėl ieškovė galėtų pretenduoti tik į 3,53 proc. reikalavimo sumos atlyginimo.

9.       Trečiasis asmuo atsakovės pusėje N. B. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovės reikalavimai nepagrįsti, kadangi jokia ieškovei priklausančia konfidencialia informacija niekuomet neteisėtai nesinaudojo ir jos neperdavė kitiems asmenims. Pas atsakovę pradėjo dirbti praėjus beveik pusei metų nuo darbo santykių su ieškove nutraukimo. Atsakovės dalį veiklos taip pat sudaro prekyba bulių genetine medžiaga, tačiau tai nereiškia, kad buvo naudotasi kokia nors ieškovei priklausančia konfidencialia informacija. Visa informacija, kurią ieškovė nurodo kaip konfidencialią, t. y. apie sėklinimus, jų dozes pagal išplatinimo įmonės kodą, informaciją, susijusią su tuo, kiek ir kokių bulių genetinės medžiagos dozių ir kada buvo sunaudota, yra viešai prieinama įvairiose interneto svetainėse, kituose viešai prieinamuose šaltiniuose bei Žemės ūkio duomenų centro (toliau – ŽŪDC) informacinėje sistemoje, prie kurios prisijungimus turi ir ja naudojasi visi gyvulininkystės sektoriuje dirbantys asmenys. Didžiąją dalį informacijos, kurią ieškovė įvardija kaip konfidencialią, lengvai gali rasti ir gyvulininkystės srityje net nedirbantys asmenys.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2025 m. spalio 21 d. sprendimu (toliau – ir skundžiamas sprendimas) ieškovės AB „Lietuvos veislininkystė“ ieškinį dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais sukeltos žalos atlyginimo atmetė ir priteisė iš ieškovės atsakovės UAB „Dimedium Lietuva“ naudai 23 166 Eur bylinėjimosi išlaidų.

11.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, jog 2020 m. gegužės 15 d. tarp ieškovės ir trečiojo asmens buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 103, kurios pagrindu trečiasis asmuo priimtas dirbti ieškovės bendrovėje vadybininko pareigose. Ieškovės ir trečiojo asmens darbo sutartis nutraukta 2023 m. liepos 14 d. Trečiasis asmuo atsakovės įmonėje vadybininko pareigas eina nuo 2023 m. gruodžio 20 d.

12.       Teismas pastebėjo, kad nors ieškovė teigė, kad atsakovė, nesąžiningai konkuruodama, t. y. pasinaudodama ieškovės komercine paslaptimi, kurią atsakovei perdavė pas ją įsidarbinęs buvęs ieškovės pardavimų vadybininkas, sukėlė ieškovei žalą, tačiau byloje nėra duomenų, jog ieškovė ir trečiasis asmuo buvo sudarę nekonkuravimo susitarimą.

13.       Ieškovė argumentavo, kad duomenys apie jos klientus Šiaulių apylinkės teismo jau buvo pripažinti komercine paslaptimi. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. kovo 14 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2‑204‑1028/2024, kuriuo tenkino ieškovės prevencinį ieškinį ir UAB ,,Gencentras“ iki 2024 m. gegužės 2 d. vykdyti genetinės medžiagos (bulių spermos) pardavimus ieškovės byloje nurodytiems klientams. Teismas, susipažinęs su nurodytu teismo sprendimu, pažymėjo, jog išnagrinėtoje civilinėje byloje duomenys apie ieškovės klientus teismo nepripažinti komercine paslaptimi. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje ir šioje civilinėje byloje dalyvaujantys asmenys nėra tie patys, bylose įrodinėjimo dalykas, įvertinus jose pareikštų reikalavimų pobūdį, yra skirtingas, todėl sprendė, jog šioje byloje nebuvo pagrindo ieškovės nurodytoje išnagrinėtoje civilinėje byloje teismų nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais šiai bylai ir joje nustatytomis aplinkybėmis vadovaujantis spęsti dėl šioje byloje ieškovės pareikštų reikalavimų.

14.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima informaciją apie ieškinyje nurodytus jos klientus – jų pavadinimus, kontaktus, duomenis apie jų vykdomas veiklas, vertinti išskirtiniais, kad tie duomenys buvo ieškovės saugomi, kad šių duomenų niekas kitas lengvai negalėjo gauti. Ieškovė, abstrakčiai teigdama, kad šie duomenys yra jos komercinė paslaptis, jokių įrodymų, sudarančių pagrindą šiuos duomenis apie klientus vertinti komercine paslaptimi, nepateikė. Ieškovė nepateikė nei vienos su nurodomais klientais sudarytos sutarties. Ieškovė pateikė 2021-2024 metais savo išrašytas PVM sąskaitas-faktūras apmokėjimui, iš kurių matyti, kam ji yra išrašyta, už kokias prekes ir kokiai sumai, tačiau iš jų nėra galimybės nustatyti nei klientų poreikių, nei sąlygų, kuriomis ieškovė jiems pardavinėjo genetinę veisimo medžiagą. Ieškovė, teigdama, kad šie ieškovės klientai yra ilgamečiai, tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, taip pat neįrodinėjo verslo ryšių sukurtos komercinės vertės, t. y. įdėtų lėšų, investicijų ilgalaikių santykių kūrime. Ieškovė neteikė įrodymų, jog turi duomenų bazę, kurioje kaupiama informacija apie klientų užsakymus, poreikius, sudarytas sutartis ir kad joje surinkta informacija prieinama tik konkretiems darbuotojams. Teismas sprendė, kad atsakovės pateikti duomenys, trečiojo asmens teismo posėdyje teikti paaiškinimai patvirtino, kad ieškovės nurodoma informacija apie klientus yra prieinama iš esmės visoms tokią veiklą vykdančioms bendrovėms. Visų ieškovės klientų kontaktiniai duomenys ir informacija apie jų vykdomą veiklą prieinami laisvai kiekvienam tokios informacijos ieškančiam asmeniui. Trečiasis asmuo teismo posėdyje detaliai paaiškino apie tai, kokia informacija yra talpinama ŽŪDC, ir darbą su šiais duomenimis bei jų prieinamumu. Trečiasis asmuo nurodė, jog šioje duomenų bazėje yra visa reikalinga medžiaga planų sudarymui, joje patalpinta informacija, kam ir kokios genetinės medžiagos reikia; matoma, iš kokio tiekėjo perkama genetinė medžiaga. Ieškovė neginčijo, jog prie ŽŪDC informacinės sistemos gali prisijungti visi gyvulininkystės srityje veikiantys ūkio subjektai, įskaitant ir atsakovę, kad sistemoje patalpinta informacija apie visus šalyje veikiančius ūkius ir vykdomus sėklinimus, kadangi į sistemą įkeliami duomenys apie visas atitinkamo kliento nupirktas buliaus reproduktoriaus spermos dozes. ŽŪDC patalpintos informacijos prieinamumą atsakovei patvirtina ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas.

15.       Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė trečiojo asmens paaiškinimus paneigiančių įrodymų, jog jis darbo reikmėms naudojo asmeninę elektroninio pašto dėžutę, todėl ieškovės argumentus, kad trečiasis asmuo visą klientų informaciją laikė asmeniniame elektroniniame pašte, teismas vertino kaip nepaneigiančius, jog pati ieškovė nesiėmė jokių priemonių rinkti ir saugoti jai svarbius duomenis.

16.       Ieškovės patvirtintame komercinių (gamybinių) paslapčių bei konfidencialios informacijos sąraše (toliau – Sąrašas) ar komercinių paslapčių bei konfidencialios informacijos naudojimo taisyklėse (toliau – Taisyklės) veisimo planai nėra įtraukti kaip konfidencialią ar komercinę paslaptį sudaranti informacija. Ieškovė, veisimo planus įvardindama komercine paslaptimi, nepateikė nei vieno veisimo plano, neįrodinėjo plane esančios informacijos ypatingumo, išskirtinumo, komercinės vertės, aplinkybių, jog ėmėsi priemonių planuose esančią informaciją saugoti. Trečiasis asmuo paaiškino, jog veisimo planai sudaromi tam tikru periodiškumu, jie gali būti keičiami tris kartus per metus, keičiami priklausomai nuo kliento poreikių, klientas gali nuspręsti pirkti kitą genetinę medžiagą, planas gali būti ir neįgyvendintas klientui nusprendus kreiptis į kitą tiekėją, be to, planas nėra privalomas, juos gali pasirengti ir patys ūkininkai. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas sprendė, jog pripažinti veisimo planus ieškovės komercine paslaptimi nėra pagrindo.

17.       Teismas pažymėjo, kad nei ieškovės į bylą pateiktuose teisės aktuose, nei Sąraše ar Taisyklėse nėra nurodyta apie duomenų bazių priskyrimą konfidencialiai ar komercinę paslaptį sudarančiai informacijai. Ieškovė neteikė įrodymų, jog turi duomenų bazę, kurioje kaupiama jos nurodoma informacija. Byloje nėra pateikta duomenų, kad ieškovė, aukščiau nurodomą informaciją laikydama konfidencialia, ėmėsi protingų pastangų jai apsaugoti, nustatydama tai individualaus taikymo vidaus teisės aktu, kad trečiasis asmuo žinojo, jog būtent ši informacija yra konfidenciali. Nagrinėjamoje byloje ieškovė neįrodė, kad jos klientai ir (ar) informacija apie juos yra laikoma komercine paslaptimi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.116 straipsnio 1 dalies prasme.

18.       Teismas taip pat pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų reiškusi trečiajam asmeniui pretenzijas dėl laiškų nepilnos apimties informacijos perdavimo ar kad buvo kokia nors informacija ar jos dalis ieškovei neperduota. Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog visa dublike išvardinta informacija buvo trečiojo asmens žinioje, todėl, teismo vertinimu, teigti, jog ši informacija galėjo būti ir buvo perduota atsakovei, nėra jokio pagrindo.

19.       Teismas byloje nustatė, kad trečiasis asmuo su ieškove darbo santykių metu dirbo su ieškinyje nurodytais ūkio subjektais sudarinėjant jiems bulių veisimo planus ir parduodant jiems veisimo genetinę medžiagą, tačiau kartu pažymėjo, jog byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovės nurodomi ūkio subjektai išimtinai buvo tik ieškovės klientais. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovės nurodyti klientai buvo net tik ieškovės, bet ir atsakovės klientais, šie ūkio subjektai iš atsakovės pirko ir perka veisimo genetinę medžiagą. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovė dar iki ieškovės ir trečiojo asmens darbo santykių pabaigos dirbo gyvulių veisimo ir genetikos srityje, taip pat turėjo specialistų, dirbančių su veisimo genetine medžiaga. Tai patvirtino ir pačios ieškovės procesiniuose dokumentuose teikti paaiškinimai, jog atsakovė turėjo specialistų, kurie galėjo vykdyti veisimo genetinės medžiagos pardavimus ieškovės klientams. Ieškovė teiginiui, jog jos klientai nurodė, kad pas juos buvo atvykęs buvęs ieškovės darbuotojas trečiasis asmuo ir nurodęs veisimo genetinę medžiagą įsigyti iš atsakovės, pagrįsti jokių įrodymų nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovės argumentus, jog nors atsakovė ir turėjo žmogiškųjų išteklių veisimo genetinės medžiagos pardavimams vykdyti, tačiau pradėjo vykdyti tik po to, kai atsakovės įmonėje vadybininku įsidarbino trečiasis asmuo, vertino kaip nepagrįstus bylos medžiaga ir atmetė kaip neįrodytus.

20.       Teismas sprendė, jog vien tik faktas, kad darbuotojas nutraukė darbo santykius vienoje įmonėje ir įsidarbino kitoje konkuruojančioje įmonėje, nėra pagrindas daryti išvadą dėl nesąžiningos konkurencijos. Teismas įvertino ir tai, kad, trečiojo asmens paaiškinimu, jis su ieškove darbo santykius nutraukė dėl blogų darbo sąlygų, darbuotojų trūkumo, pas atsakovę įsidarbino beveik po pusės metų. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių trečiojo asmens sąmoningus, kryptingus veiksmus įsidarbinti su ieškove konkuruojančioje įmonėje.

21.       Ieškovė nurodė, jog iš jos klientų gaunamos pajamos, kurios daugiau nei 2 metus buvo tolygios, 2023 m. pradėjo mažėti ir tai yra atsakovės nesąžiningos konkurencijos pasekmė. Ieškovė pajamų mažėjimą grindė pažymomis dėl parduotų genetinių dozių ir gautų pajamų. Tačiau, teismo vertinimu, šių pažymų duomenys nepatvirtina, kad visiems ieškovės nurodytiems ūkio subjektams genetinių dozių pradavimai sumažėjo. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė dar iki trečiojo asmens įsidarbinimo jos įmonėje pardavinėjo genetinę medžiagą ieškovės nurodytiems klientams.

22.       Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad informacija yra slapta, tai yra ji, kaip visuma, arba tiksli jos sudėtis ir sudedamųjų dalių konfigūracija apskritai nežinoma arba jos negalima lengvai gauti toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija, kad atsakovė neteisėtai naudojasi ieškovės komercinę paslaptį sudarančia informacija. Ieškovė neįrodė vienos iš būtinųjų sąlygų (neteisėtų atsakovės veiksmų), todėl teismas konstatavo, jog nenustatyta pagrindo civilinės atsakomybės taikymui.

23.       Teismas, įvertinęs tai, kad byla nebuvo itin sudėtinga ir didelės apimties, byloje nebuvo kilę naujų teisės taikymo ir aiškinimo klausimų, byloje vykusių posėdžių trukmę (7 val.), atsakovės atstovų pateiktose teisinių paslaugų detalizacijose nurodytas susipažinimo su bylos medžiaga, komunikavimo su klientu, dokumentų analizės paslaugas vertindamas perteklinėmis, o pateiktas joms apmokėti sąskaitas nepagrįstai išdidintomis, neprotingomis, sprendė nukrypti nuo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)  93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės ir atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį 33 094,33 Eur sumažino 30 procentų, t. y. iki 23 166,00 Eur (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

24.       Ieškovė AB „Lietuvos veislininkystė“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį ir priteisti iš atsakovės UAB Dimedium Lietuva ieškovės naudai 102 995,20 Eur žalos atlyginimo bei ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

24.1.                      2023 m. sausio 6 d. buvusių ieškovės darbuotojų iniciatyva buvo įsteigta UAB Gencentras, siekiant vykdyti analogišką (tiesiogiai konkuruojančią) veiklą, kurią vykdo ieškovė. Įsteigtos UAB Gencentras veiklos pagrindu buvo ketinama naudoti D. O. ir S. B., kaip buvusių ieškovės darbuotojų, įgytą komercinę paslaptį sudarančią informaciją – vykdyti genetinės medžiagos pardavimus ieškovės klientams. Į UAB Gencentras dirbti buvo viliojami ieškovės darbuotojai. Atsižvelgiant į tai, ieškovė pateikė teismui prevencinį ieškinį dėl UAB Gencentras neteisėtų veiksmų vykdymo uždraudimo. Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. kovo 14 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2‑204-1028/2024, kuriuo tenkino ieškovės prevencinį ieškinį ir uždraudė UAB Gencentras iki 2024 m. gegužės 2 d. vykdyti genetinės medžiagos (bulių spermos) pardavimus ieškovės klientams pagal į bylą pateiktą sąrašą. Sprendimu teismas nustatė, kad ieškovės klientų sąrašai, kontaktiniai duomenys, sutarčių su jais turinys, sąlygos, atsiskaitymo tvarka, klientų poreikiai, susiję su ieškovės teiktomis paslaugomis, paslaugų teikimo istorija yra laikoma komercine paslaptimi.

24.2.                      Ieškovė 2023 m. pabaigoje pastebėjo, kad nors ir uždraudus UAB Gencentrui nesąžiningai konkuruoti ir pardavinėti genetinę medžiagą ieškovės klientams, ieškovės gaunamos pajamos iš genetinės medžiagos pardavimų stipriai sumažėjo. Ieškovė nustatė, kad jos ilgamečiai klientai 2023 m. pabaigoje – 2024 m. pradžioje reikšminga apimtimi sumažino genetinės medžiagos užsakymus, kurie ilgesnį nei 2 metų laikotarpį buvo tolygūs. Ieškovei pradėjus domėtis, kodėl klientai sumažino užsakymų apimtis, klientai nurodė, kad dalį genetinės medžiagos pradėjo pirkti iš atsakovės. Ieškovei pasiteiravus, kodėl klientai staiga nutarė pakeisti tiekėją ir pirkti genetinę medžiagą iš atsakovės, jie nurodė, kad pas juos buvo atvykęs buvęs ieškovės ir šiuo metu atsakovės darbuotojas N. B., kuris pateikė naujus veisimo planus ir nurodė, kad nuo šiol klientai turėtų įsigyti per jį ir iš atsakovės, o ne ieškovės. Naujuosiuose veisimo planuose tam tikrais atvejais buvo nurodoma, kad dalis genetinės medžiagos turėtų būti įsigyjama iš ieškovės, o kita dalis iš atsakovės. Klientai patvirtino, kad N. B., nurodydamas genetinę medžiagą įsigyti iš atsakovės, pristatė save ir D. O. kaip kontaktinius asmenis, į kuriuos reikėtų kreiptis dėl tolimesnių veisimo planų sudarymo ir genetinės medžiagos įsigijimo. Bendrovės klientai taip pat nurodė, kad D. O., bendraudamas su ieškovės ilgamečiais klientais, nurodo įsigyti veisimo genetinę medžiagą per N. B. iš atsakovės. Ieškovė, sužinojusi šią informaciją, nusprendė, kad UAB Gencentrui uždraudus nesąžiningai konkuruoti, buvę ieškovės darbuotojai nesąžiningai pasinaudojo ieškovės komercine paslaptimi nukreipdami iš nesąžiningos konkurencijos gaunamas pajamas į atsakovę.

24.3.                      Pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą ir neteisingai išsprendė bylą, kadangi tas pats objektas – informacija apie ieškovės klientus - vienoje byloje negali būti vertinama komercine paslaptimi, o kitoje – ne. Šiaulių apylinkės teismas informaciją apie ieškovo klientus pripažino komercine paslaptimi ir nurodė, jog „ieškovė komercine paslaptimi laiko ne šiaip klientų sąrašą, bet ir sutarčių su jais turinį, sąlygas, atsiskaitymo tvarką, taip pat bendrovės duomenų bazes. Tretiesiems asmenims vykdant veiklą ieškovės vardu savaime suprantama, kad buvo sukauptos tam tikros duomenų bazės, kuriose buvo saugojama informacija apie didžiulį kiekį klientų, jų tiesioginius kontaktinius duomenis, jų sutartis su ieškove, atitinkamai ir informacija apie klientų poreikius, susijusius su ieškovės teiktomis paslaugomis, paslaugų teikimo istoriją, veisimo planus“. Atsižvelgiant į tai, teismas tą patį objektą, nepriklausomai nuo bylos šalių ir bylos reikalavimų, turėtų vertinti vienodai, kadangi priešingu atveju tą patį objektą skirtingose bylose vertinant skirtingai yra sukuriamas teisinis neužtikrintumas. Galiausiai taip ir nėra aišku, esant šiems dviem vienas kitam prieštaraujantiems sprendimams, ši ieškovės turima informacija laikytina komercine paslaptimi ar ne. Atsakymas į šį klausimą neturėtų būti pateikiamas „taip“ remiantis viena byla ir „ne“ remiantis kita byla.

24.4.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino komercinę paslaptį pagal tai, kokiame formate ir kokioje laikmenoje ji yra saugoma. Atitiktis komercinės paslapties sąvokai nepriklauso nuo to, kokioje formoje ji yra saugoma ir pateikiama. Teisės aktai ir teismų praktika numato, kad informacijos atitiktis komercinės paslapties kategorijai vertintina tik pagal jos turinį. Teismas nepagrįstai vertino, kad komercinė paslaptis gali būti saugoma tik „duomenų bazėje“ ir negali būti saugoma bet kokioje laikmenoje ir bet kokiame formate. Teismas selektyviai analizavo byloje esančius įrodymus, kadangi ieškovė pateikė komercinės paslapties fragmentus (užslaptinus informaciją, pagal kurią konkretūs duomenys galėtų būti susiejami su konkrečiu klientu), tačiau teismas sprendime apie juos net neužsimena.

24.5.                      Informacija, kuria pasinaudojo atsakovė, susidėjo iš visų duomenų apie ieškovės klientus, kurie reikalingi siekiant vykdyti pardavimus šiems klientams. Informacija apie ieškovės klientus (klientų duomenų bazė), kuri tapo žinoma atsakovei, susidėjo iš: 1) ūkio subjektų, kuriems ieškovė vykdo pardavimus; 2) ieškovės klientų ūkio bandos genetinio vystymo strategijos; 3) ieškovės klientų ūkio bandos dydžio, didinimo strategijos ir gerintinų požymių; 4) ieškovės klientams rengtų poravimo planų istorijos, pasiteisinusių ir nepasiteisinusių genetikos parinkimo sprendimų; 5) ieškovės klientų veisimo genetinės medžiagos poreikių (užsakomos veisimo genetinės medžiagos specifikacijos); 6) ieškovės klientų atliekamų užsakymų periodiškumo; 7) ieškovės klientų periodiškai atliekamų užsakymų apimties; 8) sprendimus dėl užsakymų priimančių asmenų kontaktų (sėklintojų ir zootechnikų vardai, pavardės, telefono numeriai, el. pašto adresai); 9) bendravimo ypatumų (ieškovo klientų informacijoje nurodomi bendravimo ypatumai – kaip bendrauti, koks kliento charakteris); 10) kliento tolimesnių planų (planuoja ir toliau vykdyti veiklą ar planuoja užbaigti ūkinę komercinę veiklą, kurioje reikalinga veisimo genetinė medžiaga); 11) prekių (užsakymų) kaina. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, tokio pobūdžio ir apimties informacija apie klientus laikytina komercine paslaptimi.

24.6.                      Teismas nepagrįstai nevertino informacijos apie ieškovės ilgamečius klientus bendrame bylos kontekste – atsakovė iki gaunant šią informaciją nevykdė veisimo genetinės medžiagos pardavimų ieškovės klientams ir juos pradėjo vykdyti tik įsidarbinus N. B. bei panaudojus šią informaciją. Tai, kad dabartinis atsakovės darbuotojas N. B. turėjo visą informaciją apie klientus, papildomai patvirtina 2023 m. gegužės 24 d. N. B. siųstas el. laiškas ieškovei, kuriame nurodoma, kad N. B. siunčia informaciją apie visus ieškovės aktyvius klientus. Ieškovė byloje taip pat yra pateikusi, kaip atrodo N. B. turima ir atsakovei perduota informacija. Šioje informacijoje matyti klientų poreikiai, visi sprendimus priimančių asmenų (sėklintojų, zootechnikų) kontaktiniai duomenys, atitinkamais atvejais nurodoma, kam ir kaip geriau bendrauti su klientu. Papildomai ieškovė yra pateikusi susirašinėjimą, kuris patvirtina, kad N. B. bendraudavo su klientais tiesiogiai ir žinojo klientų poreikius. Tai, kad dabartinis atsakovės darbuotojas tiesiogiai vykdė pardavimus, patvirtino ir ieškovės pateikta buhalterinė pažyma su pardavimų išrašais, kurioje nurodyta, kokį atlyginimo priedą gavo N. B. už įvykdytus pardavimus ieškovės klientams. Tai, kad N. B., dirbdamas pas ieškovę, tiesiogiai bendravo su šiais klientais, patvirtino ir pats N. B. teismo posėdžio metu.

24.7.                      Atsakovė byloje nepateikė nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad atsakovė anksčiau nors kartą būtų pardavusi veisimo genetinę medžiagą ieškovės ilgamečiams klientams. Teismas klaidingai nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog iki N. B. įsidarbinimo pas atsakovę, atsakovė pardavinėjo veisimo genetinę medžiagą ieškovės klientams. Ieškovė pažymi, kad atsakovės pateiktoje lentelėje nurodoma, kad minėti asmenys aplamai buvo klientai, tačiau nenurodoma, kad šie subjektai būtų kada nors pirkę veisimo genetinę medžiagą iš atsakovės. Pažymėtina, kad nurodyti klientai galėjo įsigyti kitus produktus iš atsakovės teikiamo plataus prekių raciono (vakcinas, vaistus, pašarus ir kt.), tačiau byloje atsakovė nepateikė nei vieno įrodymo, kad kada nors būtų pardavusi veisimo genetinę medžiagą ieškovės klientams. Negana to, teismo posėdžio metu atsakovės atstovai negalėjo nurodyti, ar atsakovė kada nors buvo pardavusi veisimo genetinę medžiagą šiems klientams.

24.8.                      N. B. perėjus dirbti pas atsakovę buvo perimtas ir pagrindinis ieškovės veisimo genetinės medžiagos tiekėjas – CRV Holding BV (toliau – CRV Holding). Iki N. B. perėjus dirbti pas atsakovę, CRV Holding ilgą laiką buvo pagrindinis ieškovės parduodamos veisimo genetinės medžiagos tiekėjas. Atsakovė iki tol šios veisimo genetinės medžiagos nepardavinėjo. Netikėtai CRV Holding BV ieškovei nurodė, kad nuo šiol visa veisimo genetinė medžiaga turės būti įsigyjama per atsakovę, kadangi atsakovė tampa pagrindiniu šios medžiagos tiekėju Lietuvos teritorijoje. Sudėtinga paaiškinti, kaip CRV Holding nusprendė tapti pagrindiniu tiekėju subjekto, kuris perka ir parduoda kartais mažesnius veisimo genetinės medžiagos kiekius nei ieškovė.

24.9.                      Ieškovė tinkamai saugojo informaciją apie klientus. Ieškovei žala buvo sukelta ne dėl to, kad ši informacija tapo prieinama tretiesiems asmenims, o todėl, kad buvęs ieškovės darbuotojas N. B. šią informaciją perdavė atsakovei, kuri ją vėliau panaudojo gaudama pajamas.

24.10.                      Ieškovės turėta informacija apie klientus nėra prieinama viešai. Tuo atveju, jeigu ši informacija būtų prieinama viešai, atsakovė būtų galėjusi vykdyti veisimo genetinės medžiagos pardavimus ieškovės ilgamečiams klientams iki N. B. perduodant šią informaciją. Tai, kad atsakovė iki įsidarbinant N. B. nesugebėjo vykdyti veisimo genetinės medžiagos pardavimų, patvirtina, kad atsakovei nebuvo įmanoma surinkti pardavimams reikiamos informacijos iš viešų duomenų.

24.11.                      Atsakovės pateiktame faktinių aplinkybių protokole pateikiama informacija apie ūkiuose augančias karves ir telyčias (karvių ir telyčių numeriai), karvių ir telyčių bendriniai pavadinimai, sėklintojų vardai ir pavardės. Turint tik šią viešame registre prieinamą informaciją neįmanoma vykdyti veisimo genetinės medžiagos pardavimų. Tam, kad ūkio subjektas galėtų vykdyti veisimo genetinės medžiagos pardavimus, jam papildomai reikėtų žinoti viešai nepasiekiamą informaciją: 1) sėklintojo kontaktus; 2) sėklintojo bendravimo ypatumus; 3) ūkio tikslus (plėsti ar mažinti bandą, siekti, kad karvės duotų daugiau pieno ar turėtų geresnes fizines savybes); 4) ankstesnių sėklinimų rezultatus (kokie sėklinimai buvo pavykę ir gimė tinkami gyvuliai, o kurie sėklinimai nebuvo sėkmingi); ir kt. Visa ši informacija yra sukaupiama per ilgą laiką bendraujant su klientais ir tiekiant jiems veisimo genetinę medžiagą. Ši informacija nėra pasiekiama viešai, nėra kaupiama ir registruojama registruose, todėl ją galima žinoti tik ilgą laiką dirbant ir bendraujant su konkrečiu ūkiu (klientu). Tuo tarpu atsakovė visą šią informaciją gavo ne iš viešų registrų ir neįdėjusi jokio darbo, o paprasčiausiai buvusiam ieškovės darbuotojui šią informaciją perdavus. Be to, teismui pripažįstant, kad visa reikiama informacija yra vieša, nėra atsakoma į esminį klausimą – kodėl atsakovė, turėdama visą šią „viešą“ informaciją iki ginčo laikotarpio, nepardavinėjo veisimo genetinės medžiagos ieškovės klientams.

24.12.                      Ieškovės turėta ir saugota informacija apie ilgamečius klientus buvo saugoma elektroninėje laikmenoje. Elektroninėje laikmenoje saugotus duomenis išsiuntus el. paštu, šie duomenys lieka siuntėjo el. pašte. Atsižvelgiant į tai, teismas nepagrįstai vertino, kad duomenis perdavus el. laiško būdu, šių duomenų turėtojas perduotų duomenų nebeturi.

24.13.                      Ieškovės suteiktos el. pašto dėžutės naudojimas šiuo atveju nebūtų apsaugojęs ieškovės nuo atsakovės veiksmų neteisėtai panaudojus informaciją apie ieškovės klientus, kurią jai perdavė buvęs ieškovės darbuotojas. Darbinės el. pašto dėžutės naudojimas nėra niekaip saugesnis nei asmeninės el. pašto dėžutės naudojimas, kadangi naudojant bet kurią el. pašto dėžutę nesąžiningas darbuotojas gali padaryti informacijos kopiją arba persiųsti ją kitam el. pašto adresui. Kibernetiniai įsilaužėliai taip pat turi tokią pačią galimybę įsilaužti tiek į asmeninį el. pašto adresą, tiek į darbinį el. pašto adresą.

24.14.                      Ieškovė įrodė ir trečiasis asmuo N. B. byloje patvirtino, kad atsakovė iki pas ją įsidarbinant N. B. nevykdė veisimo genetinės medžiagos pardavimų ieškovės klientams.

24.15.                      Teismas iš valstybės kontroliuojamos bendrovės – ieškovės priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas, skirtas teisinės pagalbos išlaidoms apmokėti. Teismas sprendimu konstatavo, jog byla nebuvo didelės apimties ir sudėtinga, byloje nebuvo kilę naujų teisės taikymo ir aiškinimo klausimų. Atsižvelgiant į tai, teismas neturėjo pagrindo viršyti Rekomendacijose nustatytų bylinėjimosi išlaidų dydžio.

24.16.                      Teismas apskaičiavo, kad viso už procesinius dokumentus galėtų būti priteisiama maksimali 18 180,34 Eur suma. Į šią sumą pateko teismo įtraukta 5 594,75 Eur suma už 2025 m. kovo 26 d. atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą. Paaiškintina, kad teismas neturėjo jokio pagrindo įtraukti šios sumos į priteistinas bylinėjimosi išlaidas, kadangi: 1) ieškovė jokioje bylos stadijoje netikslino ieškinio; 2) ieškovė 2025 m. vasario 6 d. pateikė prašymą dėl ieškinio sumos padidinimo; 3) teismas 2025 m. vasario 7 d. rezoliucija priėmė ieškovės prašymą dėl ieškinio sumos padidinimo; 4) atsakovė 2025 m. vasario 11 d. pateikė nuomonę dėl ieškinio sumos padidinimo; 5)  teismas 2025 m. vasario 12 d. teismo posėdžio metu konstatavo, kad „pareiškimas dėl ieškinio sumos padidinimo nėra ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimas, todėl jo priėmimas kitaip nesprendžiamas“. Negana to, nors prašymu dėl ieškinio sumos padidinimo buvo padidinta tik pati ieškinio suma, nenurodant jokių naujų argumentų ar naujų pagrindų, atsakovė nusprendė pateikti 14 puslapių apimties neva patikslintą atsiliepimą į ieškinį dėl sumos padidinimo, kuomet ieškinio sumos padidinimo klausimas jau buvo teismo išspręstas. Taip pat pabrėžtina, kad neva patikslinto atsiliepimo argumentai iš esmės identiškai sutapo su atsiliepimo į ieškinį argumentais, todėl tokiu būdu faktiškai buvo sudubliuotas tas pats procesinis dokumentas. Atsižvelgiant į tai, maksimali priteistina suma už procesinius dokumentus turėtų būti nustatoma minusuojant neva atsiliepimui į patikslintą ieškinį skirtą 5 594,75 Eur sumą ir maksimaliai už procesinius dokumentus atsakovei galėjo būti priteista 12 585,59 Eur (18 180,34 Eur – 5 594,75 Eur) suma.

25.       Atsakovė UAB „Dimedium Lietuva“ atsiliepimu prašo ieškovės AB „Lietuvos veislininkystė“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

25.1.                      Viso civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškovė iš esmės klaidingai interpretavo jai tenkančią įrodinėjimo pareigą, apsiribodama abstrakčiais pasvarstymais apie neva tai atliktus neteisėtus veiksmus ir neva tai pasisavintą konfidencialią informaciją. Nors savo ieškinį grindė aplinkybe, jog trečiasis asmuo N. B. vyko pas ūkininkus/į ūkius, siūlydamas genetinę veisimo medžiagą pirkti iš atsakovės, nei procesiniuose dokumentuose, nei žodinio bylos nagrinėjimo metu ieškovė netgi negalėjo įvardinti, kokie tai buvo ūkininkai ar ūkiai. Ieškovė neteikė nei tiesioginių, nei netiesioginių įrodymų, patvirtinančių civilinės atsakomybės sąlygas, o vietoj to teikė tik daugkartinius prašymus dėl įvairios informacijos išreikalavimo iš atsakovės.

25.2.                      Ieškovė neabejotinai turi pareigą įrodyti, kad atsakovė atliko nesąžiningus veiksmus, taip pat, kad informacija, kurią ieškovė įvardija kaip konfidencialią, atitinka konfidencialiai informacijai keliamas sąlygas bei tai, jog tarp atsakovės atliktų nesąžiningų veiksmų ir ieškovės patirtos konkrečios žalos egzistuoja priežastinis ryšys. Akivaizdu, jog ieškovė nagrinėjamoje civilinėje byloje apsiribojo abstraktaus pobūdžio pasvarstymais apie atsakovės neva padarytus neteisėtus veiksmus ir informacijos, susijusios su klientais, konfidencialumą, tačiau nepateikė jokių nei tiesioginių, nei netiesioginių įrodymų, patvirtinančių visų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą ir ieškiniu reiškiamų reikalavimų pagrįstumą.

25.3.                      Tiek ieškinyje, tiek ir apeliaciniame skunde ieškovė didelį dėmesį skiria UAB Gencentras bei buvusių ieškovės darbuotojų D. O. ir S. B. veiksmų aptarimui, nors atsakovė ne viename savo procesiniame dokumente yra akcentavusi, jog ji jokių sąsajų nei su UAB Gencentras, nei su D. O. ir / ar S. B. niekada neturėjo ir iki šiol neturi. Ieškovė tai iš esmės ignoruoja ir apeliaciniame skunde aptarinėja su atsakove niekuo nesusijusios įmonės veiksmus.

25.4.                      Kaip atsakovė ne kartą akcentavo nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, UAB Gencentras atžvilgiu inicijuotoje civilinėje byloje Nr. e2-204-1028/2024 nustatyti faktai negali būti naudojami kaip prejudiciniai šioje civilinėje byloje. Pažymima, jog ši civilinė byla ir civilinė byla Nr. e2-204-1028/2024 buvo inicijuotos skirtingų subjektų atžvilgiu (viena – UAB Gencentras, kita – UAB Dimedium Lietuva atžvilgiu), o bylose reiškiami iš esmės skirtingi reikalavimai (vienoje buvo pareikštas civilinis ieškinys, siekiant uždrausti buvusių ieškovės darbuotojų naujai įkurtai įmonei – UAB Gencentras vykdyti genetinės medžiagos (bulių spermos) pardavimus ieškovės klientams pagal į bylą pateiktą 514 klientų sąrašą, o šioje civilinėje byloje reikalaujama atlyginti neva tai nesąžiningos konkurencijos veiksmais padaryta žalą, atliekant pardavimus 13 ieškovės įvardintų klientų. Be to, ieškovė nepagrįstai lygina dvi iš esmės skirtingą patirtį gyvulininkystės srityje turinčias įmones – UAB Dimedium Lietuva ir UAB Gencentras.

25.5.                      Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia ieškovė, teismas nepasakė, kad tik duomenų bazėje kaupiama ir saugoma informacija gali būti laikoma komercine paslaptimi. Duomenų saugojimo būdas, priešingai nei teigia ieškovė, nėra ir nebuvo traktuojamas kaip esminis faktorius, vertinant atitinkamos informacijos pripažinimą komercine paslaptimi. Ginčijamame sprendime labai aiškiai nurodoma, jog ieškovė: (1) neįrodė, kad, kaip ji įvardija pati, informacija „apie jo klientus“ yra išskirtinė, saugoma ir kad jos niekas kitas lengvai negalėjo gauti; (2) ieškovė, abstrakčiai teigdama, kad duomenys apie „jos klientus“ yra komercinė paslaptis, šios aplinkybės niekaip neįrodinėjo, t. y. nepateikė nė vienos su klientais sudarytos sutarties, neįrodinėjo verslo ryšių sukurtos vertės, nepateikė įrodymų, jog turi duomenų bazę, kurioje kaupiama informacija apie klientų užsakymus, poreikius, sudarytas sutartis, ir kad jose surinkta informacija prieinama tik konkretiems darbuotojams. Taigi ieškovė neįrodė ne tik, kad informacija apie „jos klientus“ atitinka komercinei paslapčiai keliamus reikalavimus, bet ir to, kad ieškovė apskritai kažkokiu būdu tą informaciją sistemino ir kaupė. Juolab, kad tiek atsakovės pateikti įrodymai, tiek trečiojo asmens N. B. pateikti paaiškinimai teismo posėdžių metu patvirtino, jog visi žemės ūkio bendrovėms aktualūs duomenys yra kaupiami ir sisteminami visoms šios srities bendrovėms prieinamoje ŽŪDC informacinėje sistemoje.

25.6.                      Ieškovės teigimu, vien tai, kad informacija buvo saugoma Excel formato failuose, o ne teismo minimoje duomenų bazėje, nesudaro pagrindo vertinti šios informacijos mažiau reikšminga dėl jos atvaizdavimo formato. Teismas labai aiškiai išdėstė, jog informacija nelaikytina konfidencialia ne dėl jos saugojimo formato, o dėl to, kad ji neturi jokios komercinės vertės, nėra slapta ar neprieinama kitiems toje pačioje rinkoje veikiantiems subjektams. Juolab, kad ir tai, ką kaip konfidencialią informaciją įvardija ieškovė, ir tai, ką ieškovė yra nurodžiusi savo vidiniuose įmonės teisės aktuose, iš esmės skiriasi.

25.7.                      Dokumentuose, kuriuos ieškovė pateikė kaip dubliko priedus Nr. 2-4, pateikiami tokie komentarai kaip „nereikia“, „buvo“, „sėklintojas man naktim skambinėja dėl užsakymų“, „sėklintojas pats ateina, jokių kontaktų neturiu“ ir pan. Akivaizdu, jog tai jokios komercinės vertės neturintys buitinio pobūdžio komentarai, kurie nėra ir negali būti laikoma vertinga, komercinės paslapties statusą turinčia informacija.

25.8.                      Civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovė įrodė ir teismas patvirtino, jog ieškovės nurodomi klientai nėra „ieškovės klientai“, jie yra gyvulininkystės srityje veikiantys ūkininkai ir ūkiai, dėl kurių sąžiningai konkuruoja ne tik ieškovė ir atsakovė, bet ir kiti bulių genetine medžiaga Lietuvos rinkoje prekiaujantys subjektai. Pvz., „nereikia“ arba „sėklintojas pats ateina, kontaktų neturiu“ patvirtina tai, jog atitinkami ūkiai ir ūkininkai pagal poreikį genetinę medžiagą pirko ir perka nebūtinai iš vieno tiekėjo ir nebūtinai laikosi vieno konkretaus veisimo plano.

25.9.                      Atsakovė ne kartą nurodė civilinės bylos nagrinėjimo metu, kad ŽŪDC informacinė sistema yra vienas pagrindinių gyvulininkystės srityje veikiančių įmonių darbo įrankis. Visi gyvulininkystės sektoriuje dirbantys subjektai užpildo atitinkamos formos prašymą ir gauna prisijungimus prie ŽŪDC informacinės sistemos. Neturint prisijungimų prie šios sistemos jokio gyvulininkystės srityje dirbančio subjekto, įskaitant ūkininkus, sėklintojus ir genetinės medžiagos platintojus, darbas būtų objektyviai neįmanomas. Neabejotina, kad ieškovė turi paskyrą ŽŪDC informacinėje sistemoje, kadangi būtent per šią sistemą yra pildomi duomenys, susiję su genetinės medžiagos importu ir pardavimu visiems ūkiams. Jeigu ieškovė tokių veiksmų neatliktų, ūkiai negalėtų naudoti ieškovės platinamos produkcijos. Šioje sistemoje labai paprastai pagal atitinkamus rajonus galima rasti visą informaciją, susijusią su sėklinimais, stebėti jų dozes pagal išplatinimo įmonės kodą (kaip žinia, kiekviena genetinę medžiagą platinanti įmonė turi savo individualų kodą). ŽŪDC sistemoje, ieškant sėklinimų, galima rasti ir informaciją, susijusią su tuo, kiek ir kokių genetinės medžiagos dozių ir kada buvo sunaudota.

25.10.                      Kainodara taip pat negali būti ir nėra laikoma „slapta“ informacija, kadangi veisimo medžiagos prekyba besiverčiantys verslo subjektai paprastai žino, kiek kokios veislės bulius gali kainuoti, buliaus veislinė vertė kinta bent jau kas keturis mėnesius, o su veisline verte gali keistis ir kaina.

25.11.                      Tai, kad aukščiau nurodyta informacija, yra visiškai paprastai prieinama ŽŪDC informacinėje sistemoje, patvirtina ir į šią civilinę bylą pateiktas antstolio Regimanto Budreikos faktinių aplinkybių protokolas, kuriame matyti, kad ieškovės nurodoma „konfidenciali informacija“ yra prieinama visiems gyvulininkystės srityje veikiantiems subjektams. Pagal pasirinktą laikotarpį, galima matyti visus aukščiau nurodytuose ūkiuose atliktus sėklinimus su konkrečiomis datomis, spermos pagaminimo data, šalimi, sėklintoju, naudotomis dozėmis ir kt. Taigi, protokole užfiksuota informacija patvirtina, kad informacija, kurią ieškovė įvardija kaip „konfidencialią“, yra prieinama visiems genetinės medžiagos prekyba besiverčiantiems subjektams.

25.12.                      Gyvulininkystės srityje veikiantys subjektai turi ir daugybę kitų informacijos šaltinių, kuriais naudojantis gali gauti tiek ūkininkų kontaktus, tiek informaciją, susijusią su genetinės medžiagos poreikiu ir pan. Prie tokių informacijos šaltinių priskirtina paroda „Ką pasėsi“, kurioje atsakovė ne vienerius metus aktyviai dalyvauja. Minėtoje parodoje gausiai lankosi didžioji dauguma Lietuvos ūkininkų, todėl atsakovė ne tik turi galimybę pabendrauti su esamais klientais, bet ir užmegzti pažintį su naujais klientais ir išsiaiškinti jų poreikius, t. y. gauti visą informaciją, kurią ieškovė įvardija kaip konfidencialią ir slaptą.

25.13.                      Ieškovės nurodoma „su klientais susijusi informacija“ nėra konfidenciali ir tai ieškovė pati pripažįsta tokios informacijos neįvardindama kaip konfidencialios savo vidiniuose dokumentuose, t. y. nors ieškovė teigia, kad informacija, susijusi su klientais, yra konfidenciali, tačiau savo vidiniuose dokumentuose nenurodo, jog klientų sąrašai, ieškovės klientų atliekamų užsakymų periodiškumas, bendravimo ypatumai ar kt. būtų laikomi konfidencialia informacija.

25.14.                      Atsakovė pateikė informaciją, susijusią su ieškovės nurodytiems ūkiams ir/arba ūkininkams laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki 2024 m. gegužės 31 d. išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų numeriais, datomis ir pagal PVM sąskaitas-faktūras faktiškai sumokėtomis sumomis. Pateikta informacija patvirtino, jog beveik visi ūkininkai/ūkiai yra ilgamečiai UAB Dimedium Lietuva klientai, todėl iš atsakovės įsigyja ne tik genetinę medžiagą, bet ir kitą produkciją. Pavyzdžiui, dauguma ūkininkų ir ūkių yra atsakovės klientais dar nuo 2007 m. Iš 13 klientų sąrašo tik ūkininkė J. S. atsakovės kliente tapo 2024 m.

25.15.                      Kaip patvirtina į civilinę bylą pateikti duomenys bei trečiojo asmens N. B. paaiškinimai teismo posėdžių metu, ieškovės darbuotojai, ėję vadybininko pareigas, įskaitant ir N. B., naudojosi asmeninėmis el. pašto dėžutėmis, kadangi darbinių el. pašto dėžučių ieškovė jiems paprasčiausiai nebuvo suteikusi. Aplinkybę, jog darbuotojai neturėjo vieningų pašto dėžučių, patvirtina ir tai, jog pats ieškovės vadovas Audrius Karnišauskas naudojosi pašto dėžute (duomenys neskelbtini), kai tuo tarpu inicijavus šią civilinę bylą oficialiai jau buvo nurodoma, jog jo el. pašto adresas yra audrius.karnisauskas@veislininkyste.lt. 

25.16.                      Ieškovė net nebandė įrodinėti, jog užbaigęs darbo santykius su ieškove, trečiasis asmuo N. B. neperdavė ar netinkamai perdavė darbo priemones ir informaciją, kuria disponavo. Tai reiškia, jog nutraukdamas darbo santykius su ieškove, trečiasis asmuo N. B. perdavė ieškovei visas turėtas darbo priemones ir informaciją, įskaitant ir informaciją apie klientus, todėl nėra pagrindo teiginiams, jog savo asmeniniame el. pašte N. B. pasiliko kokią nors ieškovės informaciją.

25.17.                      Bendrovės vadybininkų skatinimas naudotis asmeninėmis el. pašto dėžutėmis tik dar kartą patvirtina, jog ieškovė nedėjo jokių protingų pastangų, siekdama apsaugoti informaciją, susijusią su klientais, kurią ji dabar įvardija kaip komercinę paslaptį, būtent todėl, kad minėtos informacijos komercine paslaptimi net ir pati nelaikė.

25.18.                      Net ir tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų (nors, atsakovės manymu, tam jokio pagrindo nėra), ieškinys negalėtų būti tenkinamas, kadangi neegzistuoja ir kitos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos – žala ir priežastinis ryšys.

25.19.                      Civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškovė kaitaliojo savo poziciją tiek dėl to, kokio dydžio žalą ji visgi patyrė, tiek dėl žalos apskaičiavimo metodo. Atkreiptinas dėmesys, jog savo ieškinio reikalavimus ieškovė formulavo tokia kryptimi, jog prašė teismo priteisti ne atsakovės gautą naudą iš prekybos genetine medžiaga su ieškovės įvardintais klientais, o priteisti būtent ieškovės negautas pajamas iš nurodytų klientų. Visas įrodinėjimo procesas taip pat buvo formuojamas būtent tokia kryptimi. Tačiau gavusi informaciją iš atsakovės ir pamačiusi, kad atsakovei prekiauti genetine medžiaga sekasi geriau nei ieškovei, nors abi proceso šalys iš ginčo klientų gavo gana nedidelį pelną, lyginant su pardavimo šiems klientams pajamomis, ieškovė iš esmės pakeitė savo procesinę poziciją ir pradėjo reikalauti priteisti ne ieškovės negautas pajamas, kurių ji objektyviai niekaip nepagrindė, o atsakovės gautas pajamas. Tai tik dar kartą patvirtina, jog jokios realios žalos dėl atsakovės neva tai neteisėtų veiksmų ieškovė nepatyrė ir neįrodė.

25.20.                      2025 m. vasario 26 d. ieškovė pateikė teismui 2024 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą (toliau – Ataskaita), kurioje pateikiami ieškovės finansiniai duomenys už 2023 m. ir 2024 m. Ataskaita patvirtina, jog 2023 m. ieškovės grynasis pelningumas buvo 3,53 proc., o 2024 m. tesiekė 0,4 proc. Dar daugiau, Ataskaitoje pateikti duomenys patvirtina, jog ieškovės veikla 2024 m. galimai buvo ne pelninga, o nuostolinga. Nepaisant šių duomenų, ieškovė ieškiniu reikalauja iš atsakovės priteisti visas pajamas, gautas prekiaujant genetine medžiaga su ieškovės nurodytais klientais. Net ir tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad atsakovė atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus (su kuo atsakovė kategoriškai nesutinka), ieškovė negalėtų pretenduoti į visas atsakovės gautas veiklos pajamas, kadangi, vertinant ieškovės pelningumą, ji tokių sumų objektyviai nebūtų galėjusi sugeneruoti, juolab, kad ir buvęs ieškovės vadovas žiniasklaidoje yra akcentavęs ieškovės vykdomos veiklos nuostolingumą.

25.21.                      Nors ieškovės pelningumas geriausiu atveju siekė kiek daugiau nei 3 proc., ieškovė šią esminę aplinkybę ignoruoja ir prašo priteisti visas atsakovės iš atitinkamų klientų gautas pajamas, ne tik neįrodžius, kad tokias pajamas ieškovė realiai galėjo gauti ir negavo vien dėl atsakovės kokių nors neteisėtų veiksmų, bet ir tai, kokias sąnaudas būtų patyrusi tokioms pajamoms gauti ir kad galutinė galima nauda pardavimų šiems klientams sudaro ne daugiau kaip 1,5 – 3 proc. ieškinio sumos. Ieškovės reikalaujamos sumos priteisimas prilygtų ieškovės grynajam dvejų pastarųjų metų pelnui ir reikštų ne ką kitą, o aiškiai nepagrįstą ieškovės praturtėjimą atsakovės sąskaita.

25.22.                      Ieškovė taip pat neįrodė ir priežastinio ryšio. Vien aplinkybė, kad trečiasis asmuo N. B. naudojosi asmenine el. pašto dėžute, neįrodo, jog jis pasisavino kokią nors konfidencialią ieškovės informaciją ar kad ją perdavė atsakovei.

25.23.                      Abstraktus ieškovės teiginys, kuriame teigiama, jog neįvardinti ieškovės klientai nurodė, kad pas juos buvo atvykęs buvęs ieškovės darbuotojas N. B., net neįvardijant, kada ir pas kokius klientus buvo vykta, nėra pagrįstas jokiais konkrečiais faktais ir įrodymais, todėl šis teiginys vertintinas kaip ieškovės pasvarstymai, nei patvirtinantys, nei paneigiantys kokias nors šiai civilinei bylai svarbias aplinkybes. Juolab, kad susitikimai ir bendravimas su rinkoje veikiančiais ūkininkais ir / ar ūkiais nėra nesąžininga ar draudžiama veikla.

25.24.                      Ieškovės argumentacija dėl neva per didelių atsakovei priteistų bylinėjimosi išlaidų yra nepagrįsta. Kritikuodama atsakovei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį, ieškovė akcentuoja tai, kad: 1) ieškovė yra valstybės kontroliuojama bendrovė; 2) nepaisant to, kad ieškovę atstovavo trys teisininkai, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos mažesnės; 3) teismas priteisė išlaidas už procesinius dokumentus, kurie byloje neturėjo būti rengiami ir teikiami, o vėliau civilinėje byloje net nebuvo vertinami.

25.25.                      Pagal galiojančius teisės aktus taikomas principas „pralaimėjęs moka“, netaikant jokių išimčių, atsižvelgiant į tai, ar ieškinį pareiškęs subjektas yra valstybės kontroliuojamas ar ne, todėl vien tai, kad ieškovė yra valstybės kontroliuojama, nesudaro pagrindo bylinėjimosi išlaidų mažinimui. Priešingai, ieškovė, kaip valstybės kontroliuojama įmonė, turėtų būti atidesnė ir susilaikyti nuo aiškiai nepagrįstų ieškinių reiškimo.

25.26.                      Teisė pasirinkti, kiek ir kokių atstovų ją atstovaus, yra kiekvienos šalies nekvestionuotina teisė. Todėl didesnis ar mažesnis civilinės bylos šalies atstovų skaičius taip pat nėra pagrindas mažinti bylinėjimosi išlaidas.

25.27.                      Galiausiai, svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog didžioji dalis atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurios ir taip teismo buvo sumažintos, buvo patirtos būtent dėl pačios ieškovės suformuotos civilinės bylos strategijos ir elgesio procese. Ieškovė reiškė ne vieną prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, pati teikė įvairius rašytinius paaiškinimus, kuriuos įvardija kaip „nebūtinus procesinius dokumentus“, gerokai pažengus civilinės bylos eigai iš esmės pakeitė ieškinio pagrindą ir dalyką. Visi šie veiksmai žymiai užtęsė ir išbrangino bylos nagrinėjimą. Į visus šiuos procesinius veiksmus atsakovė neabejotinai turėjo reaguoti, todėl tokios bylinėjimosi išlaidos privalo būti priteistos.

2.                      Trečiasis asmuo N. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 21 d. priimtą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad jis niekuomet neteisėtai nesinaudojo jokia Lietuvos veislininkystei priklausančia konfidencialia informacija ir jos neperdavė kitiems asmenims, įskaitant ir atsakovei. Pažymėjo, kad darbo santykius su ieškove AB „Lietuvos veislininkystė“ nutraukė 2023 m. liepos 14 d., o dirbti pas atsakovę pradėjo tik po beveik pusės metų – 2023 m. gruodžio 20 d. Vien tai, kad perėjo dirbti į UAB „Dimedium Lietuva“, kurios dalį veiklos taip pat užima prekyba bulių genetine medžiaga, nereiškia, kad naudojosi kokia nors ieškovei priklausančia konfidencialia informacija. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad visa informacija, kurią ieškovė nurodė kaip konfidencialią, yra viešai prieinama įvairiose interneto svetainėse, kituose viešai prieinamuose šaltiniuose ir Žemės ūkio duomenų centro informacinėje sistemoje. Informaciją apie sėklinimus, jų dozes pagal išplatinimo įmonės kodą, informaciją, susijusią su tuo, kiek ir kokių bulių genetinės medžiagos dozių ir kada buvo sunaudota, galima visiškai paprastai rasti minėtoje informacinėje sistemoje. Trečiasis asmuo atkreipė dėmesį, kad visas šias aplinkybes jis detaliai išdėstė ir papasakojo žodžiu vykusių teismo posėdžių metu. Trečiasis asmuo taip pat pažymėjo, kad visi gyvulininkystės sektoriuje dirbantys asmenys turi prisijungimus prie nurodytos informacinės sistemos ir ja naudojasi. Didžiąją dalį informacijos, kurią ieškovė įvardija kaip menamai konfidencialią, lengvai gali rasti taip pat gyvulininkystės srityje nedirbantys asmenys. Trečiasis asmuo papildomai pažymėjo, jog palaiko visą atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktą argumentaciją.   

        Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

4.                      Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1‑7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį faktinių bei teisinių argumentų.

5.                      Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas nusprendė ieškinį atmesti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų aplinkybių

6.                      Nustatyta, kad tarp ieškovės ir trečiojo asmens N. B. 2020 m. gegužės 15 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 103, kurios pagrindu trečiasis asmuo priimtas dirbti ieškovės bendrovėje vadybininko pareigose. Ieškovės ir trečiojo asmens darbo sutartis nutraukta 2023 m. liepos 14 d. Trečiasis asmuo nuo 2023 m. gruodžio 20 d. įsidarbino pas atsakovę vadybininko pareigose. Byloje nėra duomenų, jog ieškovė ir trečiasis asmuo buvo sudarę nekonkuravimo susitarimą.  

7.                      Ieškovė teigia, kad atsakovė, nesąžiningai konkuruodama, t. y. pasinaudodama ieškovės komercine paslaptimi, kurią atsakovei perdavė pas ją įsidarbinęs buvęs ieškovės pardavimų vadybininkas (trečiasis asmuo N. B.), perviliojo ieškovės klientus ir sukėlė ieškovei žalą.

8.                      Ieškovės atstovų ir trečiojo asmens paaiškinimais nustatyta, kad darbo santykių su ieškove galiojimo metu trečiasis asmuo, atlikdamas vadybininko darbo funkcijas, tiesiogiai buvo atsakingas už ieškovės klientų žemės ūkio bendrovių ir privačių ūkių analizę, rengė galvijų poravimo planus, tiesiogiai bendravo su ieškovės klientais, buvo atsakingas už klientų ir tiekėjų paiešką, sutarčių sudarymą, derybas. Ieškovė ieškinyje kaip trečiojo asmens darbo santykių metu iš ieškovės įgytą ir neteisėtai atsakovei perduotą komercinę paslaptį sudarančią informaciją nurodo informaciją apie ieškovės klientus: jų kontaktinius duomenis, jų užsakymus, poreikius, bandų situaciją, kainas, prekių pasiūlą, bendravimo su klientais ypatumus.

9.                      Ieškovė dublike konkretizavo, jog informaciją, kuria pasinaudojo atsakovė, sudarė klientų duomenų bazė, į kurią įėjo šie duomenys: 1) ūkio subjektai, kuriems ieškovė vykdo pardavimus; 2) ieškovės klientų ūkio bandos genetinio vystymo strategijos; 3) ieškovės klientų bandos dydžio, jos gerinimo ir didinimo strategijos; 4) ieškovės klientams rengtų poravimo planų istorijos, pasiteisinę ir nepasiteisinę genetikos parinkimo sprendimai; 5) klientų veisimo genetinės medžiagos poreikiai (užsakomos veisimo genetinės medžiagos specifikacijos); 6) atliekamų užsakymų periodiškumas; 7) periodiškai atliekamų užsakymų apimtis; 8) sprendimus dėl užsakymų priimančių asmenų kontaktai (sėklintojų ir zootechnikų vardai, pavardės, telefono numeriai, el. pašto adresai); 9) bendravimo ypatumai (ieškovės klientų informacijoje nurodomi bendravimo ypatumai – kaip bendrauti, koks kliento charakteris); 10) kliento tolimesni planai (planuoja ir toliau vykdyti veiklą ar planuoja užbaigti ūkinę – komercinę veiklą, kurioje reikalinga veisimo genetinė medžiaga); 11) prekių (užsakymų) kaina.

10.                      2017 m. rugsėjo 18 d. buvo patvirtintos AB „Lietuvos veislininkystė“ komercinių (gamybinių) paslapčių bei konfidencialios informacijos naudojimo taisyklės (toliau – Taisyklės) bei komercinių (gamybinių) paslapčių bei konfidencialios informacijos sąrašas (toliau – Sąrašas), su kuriais trečiasis asmuo N. B. pasirašytinai supažindintas. Trečiasis asmuo taip pat pasirašytinai supažindintas su pareiginiais vadybininko nuostatais, pagal kurių 5.8 punktą, vadybininkas atsako už komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos išsaugojimą. Sąrašo 2 punkte numatyta, kad ieškovės komercine (gamybine) paslaptimi bei konfidencialia informacija laikoma sudarytos sutartys ar susitarimai su ūkio subjektais, klientais <<...>>, sutarčių ir susitarimų objektas, sąlygos, atsiskaitymo tvarka ir kita informacija, kuri pagal ieškovės sudarytas sutartis ar susitarimus yra laikoma konfidencialia, o pagal teisės aktų nuostatas nėra vieša informacija. Taisyklių 2 punkte nustatyta, kad komercine (gamybine) paslaptimi yra laikoma informacija, kuri turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl bendrovės pastangų išsaugoti jos slaptumą. Konfidencialia informacija yra laikoma informacija, kurią tokia pripažino bendrovės valdyba, ji tokia laikoma pagal sudarytas sutartis ar susitarimus, taip pat kuri nurodyta komercinių (gamybinių) paslapčių bei konfidencialios informacijos sąraše.

11.                      Ieškovė ieškinyje įvardijo ilgalaikius savo klientus – iš viso 13 fizinių ir juridinių asmenų, kuriems pastaruosius dvejus metus iki trečiojo asmens įsidarbinimo pas atsakovę rengė bulių veisimo planus ir pardavinėjo veisimo genetinę medžiagą. Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo darbo santykių su ieškove metu dirbo su ieškinyje nurodytais ūkio subjektais sudarinėjant jiems bulių veisimo planus ir parduodant jiems veisimo genetinę medžiagą. Ieškovės teigimu, ieškinyje nurodytus ieškovės klientus perėmė atsakovė po to, kai trečiasis asmuo įsidarbino pas atsakovę. Tai yra iš esmės ieškovė įrodinėja, jog atsakovė, pasinaudojusi iš trečiojo asmens gauta komercine paslaptimi (ieškovės nurodytais duomenimis apie ieškovės klientus), perviliojo iš ieškovės ieškinyje nurodytus ieškovės klientus, kurie po trečiojo asmens įsidarbinimo pas atsakovę pradėjo pirkti veisimo genetinę medžiagą iš atsakovės.

12.                      2023 m. gegužės 24 d.  trečiasis asmuo siuntė iš savo asmeninio el. pašto ieškovės vadovui laišką su aktyvių klientų sąrašu. Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo, dirbdamas pas ieškovę, darbo reikmėms naudojo asmeninę el. pašto dėžutę, kadangi darbinė pašto dėžutė jam nebuvo suteikta. Ieškovė aplinkybės dėl darbinės pašto dėžutės neturėjimo trečiojo asmens darbo pas ieškovę metu neneigė.

Dėl informacijos (ne)pripažinimo komercine paslaptimi, dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir kitų sąlygų taikyti atsakovei civilinę atsakomybę (ne)buvimo

13.                      Byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp šalių egzistuoja konkurencijos santykis veislininkystės srityje (abi šalys ilgą laiką veikia gyvulininkystės srityje, be to, dirba (specializuojasi) gyvulių veisimo ir genetikos srityje). Ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius sąžiningai ūkinės veiklos praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant, be kita ko, informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimą, perdavimą, skelbimą be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimą iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui (Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Konkurencijos įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ūkio subjektai, pažeidę šį įstatymą, privalo atlyginti žalą, padarytą kitiems ūkio subjektams ar fiziniams bei juridiniams asmenims.

14.                      Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, nustatant civilinės atsakomybės sąlygas bylose dėl komercinės paslapties neteisėto gavimo, atskleidimo ar panaudojimo, taikoma bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo civilinės atsakomybės bylose taisyklė: ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Teismui nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir pareiga paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, tenka atsakovui (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-676/2013). Nagrinėjamu atveju ieškovė, reikalaudama nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo, turėjo procesinę pareigą byloje įrodyti: kad ieškovės nurodyta informacija buvo laikoma įmonės konfidencialia informacija ir kad ieškovė ėmėsi protingų pastangų ją apsaugoti; kad trečiasis asmuo tokią konfidencialią informaciją turėjo, ją pasisavino ir perdavė atsakovei; atsakovė tokia konfidencialia informacija pasinaudojo ir tuo ieškovei sukėlė prašomo priteisti dydžio žalą (nuostolius) (CPK 12, 178 straipsniai).

15.                      Sprendžiant ginčus dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos, pabrėžiama visapusiško bylos aplinkybių ištyrimo ir joje surinktų įrodymų visumos, tarpusavio sąsajų vertinimo svarba. Kasacinio teismo pažymėta, kad tik faktas, jog darbuotojas nutraukė darbo santykius vienoje įmonėje ir įsidarbino konkuruojančioje, nėra pagrindas daryti išvadą dėl nesąžiningos konkurencijos. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, jog byloje ieškovė neįrodinėjo, kad trečiasis asmuo būtų nesąžiningai perėjęs dirbti pas kitą darbdavę - atsakovę, t. y. būtų atsakovės perviliotas. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodinėjo ir nekildino atsakovės nesąžiningos konkurencijos veiksmų iš darbuotojo (trečiojo asmens) perviliojimo. Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, patvirtinančių trečiojo asmens sąmoningus, kryptingus veiksmus įsidarbinti su ieškove konkuruojančioje įmonėje.   

16.                      CK 1.116 straipsnio 1 dalyje apibrėžta komercinės paslapties sąvoka, pateikti kriterijai, keliami informacijai, kad ši būtų kvalifikuojama ir saugoma kaip komercinė paslaptis. Pagal CK 1.116 straipsnį, komercinė paslaptis – informacija, kuri atitinka visus šiuos požymius: 1) yra slapta, t. y. ji, kaip visuma, arba tiksli jos sudėtis ir sudedamųjų dalių konfigūracija apskritai nežinoma arba jos negalima lengvai gauti toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija; 2) turi tikros ar potencialios komercinės vertės, nes yra slapta; 3) šią informaciją teisėtai valdantis asmuo imasi protingų veiksmų, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad ją išlaikytų slaptą. Komercine paslaptimi nelaikoma: 1) informacija, kuri yra konfidenciali, bet neatitinka komercinės paslapties požymių; 2) informacija, kuri jos turėtojo nurodoma kaip konfidenciali, tačiau yra akivaizdi (plačiai žinoma), viešai paskelbta arba lengvai gaunama toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija; 3) informacija, kuri įprastomis darbo aplinkybėmis tampa darbuotojų sąžiningai įgyta patirtimi, įgūdžiais, gebėjimais ar žiniomis; 4) informacija apie viešuosius interesus atitinkančias paslaugas teikiančių subjektų paslaugų ir prekių kainas bei veiklos sąnaudas (CK 1.116 straipsnio 2 dalis).

17.                      Iš ieškovės pateiktų ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. kovo 14 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-204-1028/2024, kuriuo tenkino ieškovės prevencinį ieškinį ir uždraudė uždarajai akcinei bendrovei ,,Gencentras“ iki 2024 m. gegužės 2 d. vykdyti genetinės medžiagos (bulių spermos) pardavimus ieškovės byloje nurodytiems klientams – iš viso 514 klientų. Ieškovė (apeliantė) apeliaciniame skunde teigia, jog skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog Šiaulių apylinkės teismas nurodytoje civilinėje byloje Nr. e2-204-1028/2024 ir vėliau Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-272-883/2024 nepripažino informacijos apie ieškovės klientus komercine paslaptimi. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas su šiais ieškovės apeliacinio skundo argumentais sutikti neturi pagrindo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visiškai pagrįstai konstatavo, kad ieškovės nurodomoje Šiaulių apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-204-1028/2024 duomenys apie ieškovės klientus nebuvo pripažinti komercine paslaptimi. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė, teigdama, kad nurodytoje civilinėje byloje duomenys apie ieškovės klientus buvo pripažinti komercine paslaptimi, cituoja byloje Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. sprendimo turinį, tačiau Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2024 m. liepos 10 d. priimta nutartimi, nors ir paliko Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. sprendimą nepakeistą, tačiau sprendimą paliko galioti apeliacinės instancijos teismo nurodytų motyvų pagrindu. Tai yra Šiaulių apygardos teismas 2024 m. liepos 10 d. priimtoje nutartyje vertino, jog Šiaulių apylinkės teismas priimtą sprendimą iš dalies motyvavo netinkamai ir nutartyje (nutarties 31 – 45 punktai, 50 punktas) aiškiai konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog jos nurodyti duomenys gali būti pripažintini komercinę paslaptį sudarančia informacija; minėtoje nutartyje Šiaulių apygardos teismo teisėjų kolegija vertino, kad ieškovės pateikta su jos klientais susijusi informacija bei veisimo planai nėra tokio slaptumo, vertingumo bei protingos apsaugos lygio, kad atitiktų komercinės paslapties požymį.  Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovės nurodytoje Šiaulių apylinkės teismo išnagrinėtoje ir šioje civilinėse bylose dalyvaujantys asmenys nėra tie patys, bylose įrodinėjimo dalykas, įvertinus jose pareikštų reikalavimų pobūdį, yra skirtingas, todėl šioje byloje nėra pagrindo ieškovės nurodytoje išnagrinėtoje civilinėje byloje teismų nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais šiai bylai ir joje nustatytomis aplinkybėmis vadovaujantis spręsti dėl šioje byloje ieškovės pareikštų reikalavimų (CPK 182 straipsnio 2 punktas, 279 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad Šiaulių apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-204-1028/2024 ieškovės nurodytos informacijos ir šioje civilinėje byloje ieškovės nurodytos informacijos, kurią ieškovė prašo pripažinti ieškovės komercine paslaptimi, turinys ir apimtis nėra visiškai tapatūs, todėl nėra pagrindo remtis teismų nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-204-1028/2024 pagal ieškovės pareikštą prevencinį ieškinį šioje byloje nedalyvaujančiam asmeniui (UAB „Gencentras“) nustatytomis aplinkybėmis ir išaiškinimais dėl ieškovės šioje byloje nurodomos informacijos (ne)pripažinimo komercine paslaptimi/ konfidencialia informacija.

18.                      Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad konfidenciali informacija, atsižvelgiant į jos pobūdį ir svarbą bei konfidencialumo pareigos intensyvumo laipsnį, gali būti skirstoma į informaciją, kuri, nors savininko įvardijama kaip konfidenciali, savaime yra akivaizdi ar lengvai pasiekiama (pvz., viešai skelbiami įmonės finansinės atskaitomybės duomenys, viešai skelbiama informacija apie akcininkus, vykdomus projektus, verslo partnerius ir kt.). Tokia informacija, net jeigu ji ir yra įvardijama kaip konfidenciali, gali būti pripažinta nekonfidencialia ir už jos atskleidimą, paviešinimą ar panaudojimą nekiltų teisinių padarinių. Konfidencialia informacija taip pat gali būti laikoma informacija, kurią įmonės darbuotojai turi laikyti konfidencialia, tačiau tokia informacija, kai su ja yra susipažįstama, tampa neatsiejama jų gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi (pvz., įmonėje taikoma geroji praktika, vadybos metodai, darbo su klientais metodai, derybų vedimo būdai ir kt.). Todėl darbuotojai privalo laikytis pareigos saugoti tokio pobūdžio informaciją tik tol, kol dirba įmonėje, kurioje ją sužinojo. Pasibaigus darbo santykiams, buvę darbuotojai gali be jokių apribojimų naudoti gautą aptariamos rūšies informaciją savo naudai ir interesais. Specifinio pobūdžio konfidenciali informacija – tokia informacija neatitinka komercinės paslapties apibrėžties, tačiau, kai darbuotojas su ja susipažįsta, ji netampa neatsiejama jo gebėjimų, žinių ir kompetencijos dalimi. Ši informacija yra saugoma, o už jos atskleidimą ar panaudojimą, net ir pasibaigus darbo santykiams, buvusiam darbuotojui gali kilti teisinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).

19.                      Komercinė paslaptis yra konfidencialios informacijos dalis. Komercine paslaptimi laikoma informacija, jeigu ji turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad komercine paslaptimi gali būti informacija, kuri neprivaloma viešai skelbti, nėra žinoma tretiesiems asmenims ir ją pagal įstatymą nedraudžiama pripažinti komercine paslaptimi; kurią savininkas saugo protingomis pastangomis, pavyzdžiui, fizinėmis, techninėmis, teisinėmis, organizacinėmis ar kitokiomis priemonėmis; kuri turi komercinę vertę arba jos praradimas būtų komerciškai žalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2006, 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2011, kt.).

20.                      Teisinė konfidencialios informacijos kategorija yra platesnė už teisinę komercinės paslapties kategoriją, taigi komercinės paslaptys yra viena iš konfidencialios informacijos rūšių. Informacija, kuri neatitinka komercinėms paslaptims keliamų reikalavimų, gali patekti į konfidencialios informacijos sąvoką ir šiuo pagrindu būti saugoma. Duomenys, sudarantys konfidencialios informacijos turinį, ne visuomet yra komercinė paslaptis. Pareiga saugoti konfidencialią informaciją paprastai egzistuoja, kai ji nustatyta sutartyje, o pareiga saugoti komercinę paslaptį visų pirma kyla iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).

21.                      Informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi, keliami reikalavimai, nustatyti CK 1.116 straipsnio 1 dalyje, iš esmės yra trys: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti. Slaptumas ir vertingumas aiškinami kartu, nes informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Taigi, tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, kad ji būtų tik slapta, – tokios informacijos turėtojas turi turėti verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir kita.

22.                      Ieškovės teigimu, trečiasis asmuo, dirbdamas pas ieškovę, sužinojo ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją, kurią perdavė atsakovei, kuri, pasinaudojusi ieškovės komercine paslaptimi, perviliojo ieškinyje nurodytus ieškovės klientus ir iš jų gavo pajamas, kas vertintina kaip atsakovės nesąžininga konkurencija, sukėlusi ieškovei žalą.

23.                      Kaip nustatyta iš bylos duomenų, 2017 m. rugsėjo 18 d. AB „Lietuvos veislininkystė“ buvo patvirtintos Taisyklės bei Sąrašas, su kuriais trečiasis asmuo N. B. buvo pasirašytinai supažindintas. Vertinant šių dokumentų reikšmę ginčo informacijos pripažinimui komercine paslaptimi, matyti, kad ieškovė, priimdama šiuos lokalinius aktus, siekė nustatyti, kurie duomenys, dokumentai bei informacija pripažintini jos veiklai esmine informacija, kurie gali būti laikytini komercine paslaptimi ar konfidencialia informacija, tačiau tiek Taisyklėse, tiek Sąraše ieškovė nėra aiškiai nurodžiusi, kurie duomenys yra tik konfidenciali informacija, o kurie – komercinė paslaptis. Sąrašo 2 punkte nustatyta, kad komercine (gamybine) paslaptimi bei bendrovės konfidencialia informacija laikomos bendrovės sudarytos sutartys ar susitarimai su ūkio subjektais, klientais, kredito įstaigomis, finansinės nuomos (lizingo) bendrovėmis, kitais juridiniais ar fiziniais asmenimis, sutarčių ir susitarimų objektas, sąlygos, atsiskaitymo tvarka ir kita informacija, kuri pagal bendrovės sudarytas sutartis ar susitarimus yra laikoma konfidencialia, o pagal teisės aktų nuostatas nėra vieša informacija. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kokios sutartys buvo sudarytos su ieškovės ieškinyje nurodytais klientais (kokios šių sutarčių sąlygos) ir ar išvis jos buvo sudarytos. Ieškovė pateikė 2021-2024 metais savo išrašytas PVM sąskaitas-faktūras apmokėjimui, iš kurių matyti, kam ji yra išrašyta, už kokias prekes ir kokiai sumai, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iš jų nėra galimybės nustatyti nei klientų poreikių, nei konkrečių sąlygų, kuriomis ieškovė jiems pardavinėjo genetinę veisimo medžiagą, taip pat negalima nustatyti ir konkrečios kainodaros ypatumų.

24.                      Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad duomenys apie klientus saugotini kaip komercinė paslaptis, jeigu tai yra informacija, kur, be klientų pavadinimo, esama kitokios informacijos, viešai neprieinamos, kaip, pvz., kontaktiniai asmenys, sprendimus priimantys asmenys, susiklostę verslo papročiai, techninė informacija, padedanti vykdyti veiklą, paslaugų ir jų kokybės reikalavimai, planuojami projektai, mokumas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 45 punktas). Informacija apie klientus susideda iš įvairiausių duomenų, kurie gaunami per ilgamečius veiklos ryšius, t. y. kokie konkretūs kiekvieno kliento poreikiai, koks jo mokumas, finansinė būklė, patikimumas, koks paslaugų komplektas ir kokiomis sąlygomis teikiamas, už kokią kainą tai daroma. Tokia informacija nėra skelbiama ir prieinama viešai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2014). Kitaip tariant, duomenys apie ieškovo klientus gali būti pripažinti komercine paslaptimi, jei ieškovas įrodo, kad konkretūs duomenys buvo jo sukaupti dedant atitinkamas pastangas, dėl ilgamečių ryšių su atitinkamu klientu (klientais), turi komercinę vertę, o konkurentui būtų sunku gauti tokią informaciją pačiam neinvestavus pakankamai laiko ir pastangų.

25.                      Bylos duomenimis nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad atsakovė dar iki ieškovės ir trečiojo asmens darbo santykių pabaigos dirbo gyvulių veisimo ir genetikos srityje bei turėjo reikiamos kompetencijos specialistų veisimo genetinės medžiagos pardavimams vykdyti. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad ieškinyje nurodyti ieškovės klientai (išskyrus ūkininkę J. S., kuri atsakovės kliente tapo 2024 m.) iki trečiojo asmens įsidarbinimo pas atsakovę buvo ne tik ieškovės, bet ir atsakovės klientais, taigi akivaizdu, kad atsakovė turėjo turėti ir šių klientų kontaktus. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog iki N. B. įsidarbinimo pas atsakovę, atsakovė pardavinėjo veisimo genetinę medžiagą ieškovės klientams. Su šia pirmosios instancijos nustatyta aplinkybe ieškovė nesutinka ir apeliaciniame skunde teigia, jog ši pirmosios instancijos teismo padaryta išvada klaidinga. Šiuo aspektu teisėjų kolegija sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais ir pripažįsta, jog byloje esantys duomenys nepatvirtina (yra nepakankami) konstatuoti, kad ieškovės ieškinyje nurodyti klientai būtų pirkę veisimo genetinę medžiagą iš atsakovės iki pas ją įsidarbinant N. B.. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė prekiauja plataus raciono prekėmis gyvulininkystės srityje (vakcinomis, vaistais, pašarais, kt.), tuo tarpu iš bylos duomenų (atsakovės pateiktų sąskaitų turinio) negalima nustatyti, kad ieškovės klientams anksčiau (iki N. B. įsidarbinimo pas atsakovę) atsakovė būtų pardavusi būtent veisimo genetinę medžiagą, o ne kitus produktus. Visgi, kaip matyti iš bylos duomenų, bendravimas su klientais buvo viena pagrindinių trečiojo asmens funkcijų dirbant tiek pas ieškovę, tiek pas atsakovę. Taigi trečiasis asmuo, įsidarbinęs pas atsakovę, turėjo pagrindą bendrauti su esamais atsakovės klientais (kurie taip pat buvo ir ieškovės klientai) bei siūlyti jiems atsakovės teikiamas paslaugas bei produktus, tame tarpe – ir dėl galvijų veisimo planų rengimo (kaip matyti iš bylos duomenų, šioje srityje trečiasis asmuo buvo sukaupęs nemažą profesinę patirtį bei žinias), veisimo genetinės medžiagos parinkimo ir įsigijimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės darbuotojo N. B. komunikavimo su esamais klientais, siekiant išsiaiškinti jų poreikius, nėra pagrindo vertinti kaip nesąžiningos komercinės veiklos.

26.                      Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors ieškovė prie komercinės paslapties priskiria bendravimo su klientais ypatumus, kurie yra lakoniškai pažymėti sudarytoje excel formatu ieškovės klientų lentelėje, tačiau, kaip matyti iš tokios informacijos turinio, informacija apie bendravimo su klientais ypatumus yra labai trumpa, iš esmės buitinių komentarų lygmens, grindžiama tik darbuotojo subjektyviu vertinimu, nuomone, be to, pabrėžiama, kad atskiri klientai pasitiki būtent trečiuoju asmeniu, kaip ieškovės darbuotoju, t. y. akcentuojamas trečiojo asmens autoritetas išlaikant santykį su klientais. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju ieškovės nurodytų bendravimo su klientais ypatumų pagal ieškovei trečiojo asmens pateiktą jų turinį excel lentelėje (nesant ieškovės pateiktos jokios išsamios analizės ar strategijos šiuo aspektu) nėra pagrindo laikyti komercine paslaptimi ar konfidencialia informacija, o šiuo atveju ieškovės nurodomi bendravimo su ieškovės klientais ypatumai prilygintini trečiojo asmens įgytai profesinei patirčiai (CK 1.116 straipsnio 2 dalies 3 punktas).  

27.                      Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, jog informacijos atitiktis komercinės paslapties kategorijai vertintina pagal jos turinį, o ne saugojimo būdą. Vis tik apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės nurodomų duomenų saugojimo būdas, priešingai nei teigia ieškovė, pirmosios instancijos teismo nebuvo traktuojamas kaip esminis faktorius, vertinant atitinkamos informacijos (ne)pripažinimą komercine paslaptimi. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, jo ieškovė neįrodė, kad jos nurodoma informacija apie ilgamečius klientus yra išskirtinė, saugoma ir kad jos niekas kitas lengvai negalėjo gauti; taip pat pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė nė vienos su klientais sudarytos sutarties, neįrodinėjo verslo ryšių sukurtos vertės, nepateikė įrodymų, jog turi duomenų bazę, kurioje kaupiama informacija apie klientų užsakymus, poreikius, sudarytas sutartis, ir kad jose surinkta informacija prieinama tik konkretiems darbuotojams.

28.                      Byloje pateikti įrodymai, taip pat trečiojo asmens N. B. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme teikti paaiškinimai patvirtina, jog visi žemės ūkio bendrovėms aktualūs duomenys yra kaupiami ir sisteminami visoms šios srities bendrovėms prieinamoje Žemės ūkio duomenų centro (ŽUDC) informacinėje sistemoje (IS). Šioje informacinėje sistemoje patalpinta informacija, kam ir kokios genetinės medžiagos reikia, matoma, iš kokio tiekėjo perkama genetinė medžiaga; prie Žemės ūkio duomenų informacinės sistemos gali prisijungti visi gyvulininkystės srityje veikiantys ūkio subjektai, įskaitant ir atsakovę; sistemoje patalpinta informacija apie visus šalyje veikiančius ūkius, vykdomus sėklinimus, kadangi į sistemą įkeliami duomenys apie visas atitinkamo kliento nupirktas buliaus reproduktoriaus spermos dozes. Žemės ūkio duomenų centre patalpintos informacijos prieinamumą atsakovei patvirtina ir į bylą pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kurio turinys taip pat patvirtina ir tai, jog pagal pasirinktą laikotarpį ir pasirinktą ūkį galima matyti visus pasirinktame ūkyje atliktus sėklinimus su konkrečiomis datomis, spermos pagaminimo data, šalimi, sėklintoju, naudotomis dozėmis ir kt. Atsižvelgdama į nustatytą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog ieškovės nurodoma informacija apie klientus, susijusi su genetinės medžiagos pardavimais, nėra konfidenciali, nes yra viešai paskelbta arba lengvai gaunama toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija.

29.                      Atskirai pažymėtina, kad nors ieškovė teigia, kad informacija, susijusi su klientais, yra konfidenciali, tačiau savo vidiniuose dokumentuose nenurodo, jog klientų sąrašai, ieškovės klientų atliekamų užsakymų periodiškumas, bendravimo ypatumai, veisimo planai būtų laikomi konfidencialia informacija. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų ir kaip paaiškino trečiasis asmuo, veisimo planai sudaromi tam tikru periodiškumu, jie gali būti keičiami tris kartus per metus, keičiami priklausomai nuo kliento poreikių, klientas gali nuspręsti pirkti kitą genetinę medžiagą, planas gali būti ir neįgyvendintas klientui nusprendus kreiptis į kitą tiekėją, be to, planas nėra privalomas, juos gali pasirengti ir patys ūkininkai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino veisimo planų ieškovės komercine paslaptimi.

30.                      Nors apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo teiginiais, jog duomenis išsiuntus el. paštu, siuntėjo el. pašte lieka išsiųstų duomenų kopija, tačiau tai savaime nepatvirtina, jog trečiojo asmeniniame el. pašte buvę duomenys vėliau buvo perduoti atsakovei. Pažymėtina, kad tai, jog ieškovė nesuteikė trečiajam asmeniui darbinės el. pašto dėžutės bei leido darbuotojo asmeninėje el. pašto dėžutėje laikyti duomenis apie klientus, leidžia teigti, jog ieškovė nedėjo protingų pastangų apsaugoti informaciją apie savo klientus. Pažymėtina, kad, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovė byloje neįrodinėjo, jog nutraukdamas darbo santykius su ieškove, trečiasis asmuo N. B. neperdavė ar netinkamai perdavė darbo priemones ir informaciją, kuria disponavo, tame tarpe – informaciją apie klientus.

31.                      Teisėjų kolegijos vertinimu, iš byloje nustatytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė pasinaudojo kokia nors konkrečia trečiajam asmeniui žinoma ieškovės komercinę paslaptį sudarančia ar konfidencialia informacija, priešingai, iš bylos duomenų galima spręsti, jog šiuo atveju atsakovė, ieškovės buvusiam darbuotojui įsidarbinus pas atsakovę, pradėjusi ieškinyje nurodytiems ieškovės klientams pardavinėti genetinę veisimo medžiagą, pasinaudojo buvusio ieškovės darbuotojo profesionalumu ir dirbant pas ieškovę įgyta profesine patirtimi, autoritetu (iš bylos duomenų akivaizdu, kad trečiasis asmuo buvo įgijęs pasitikėjimą tarp ieškovės klientų) bei žiniomis, kas vertintina kaip sąžininga konkurencija.

32.                      Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad jos ieškinyje nurodyta informacija apie klientus yra slapta, tai yra ji, kaip visuma, arba tiksli jos sudėtis ir sudedamųjų dalių konfigūracija apskritai nežinoma arba jos negalima lengvai gauti toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija, kad atsakovė neteisėtai naudojasi kokia nors ieškovės komercinę paslaptį sudarančia informacija, todėl iš bylos duomenų nebuvo pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtų veiksmų. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų (kad atsakovė iš trečiojo asmens būtų gavusi ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją ir ja pasinaudojusi), nėra pagrindo vertinti ir pasisakyti dėl kitų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

33.                      Pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškovės ieškinį, spręsdamas dėl atsakovei atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, įvertino tai, kad byla nebuvo itin sudėtinga ir didelės apimties, byloje nebuvo kilę naujų teisės taikymo ir aiškinimo klausimų, atsižvelgė į byloje vykusių posėdžių trukmę (7 val.), atsakovės atstovų pateiktose teisinių paslaugų detalizacijose nurodytas susipažinimo su bylos medžiaga, komunikavimo su klientu, dokumentų analizės paslaugas vertindamas perteklinėmis, o pateiktas joms apmokėti sąskaitas nepagrįstai išdidintomis, neprotingomis, nusprendė nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės ir atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį 33 094,33 Eur sumažino 30 procentų, t. y. iki 23 166,00 Eur sumos (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

34.                      Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo viršyti Rekomendacijose nustatyto maksimalaus bylinėjimosi išlaidų dydžio, kurį už atsakovės į bylą pateiktus procesinius dokumentus pirmosios dokumentus pirmosios instancijos teismas apskaičiavo sudarant 18 180,34 Eur sumą. Ieškovė atkreipė dėmesį, jog į šią sumą pateko teismo įtraukta 5 594,75 Eur suma už 2025 m. kovo 26 d. atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo įtraukti šios sumos į priteistinas bylinėjimosi išlaidas, kadangi: 1) ieškovė jokioje bylos stadijoje netikslino ieškinio; 2) ieškovė 2025 m. vasario 6 d. pateikė prašymą dėl ieškinio sumos padidinimo; 3) teismas 2025 m. vasario 7 d. rezoliucija priėmė ieškovės prašymą dėl ieškinio sumos padidinimo; 4) atsakovė 2025 m. vasario 11 d. pateikė nuomonę dėl ieškinio sumos padidinimo; 5)  teismas 2025 m. vasario 12 d. teismo posėdžio metu konstatavo, kad „pareiškimas dėl ieškinio sumos padidinimo nėra ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimas, todėl jo priėmimas kitaip nesprendžiamas“. Atsižvelgdama į tai, ieškovė laiko, jog maksimali priteistina suma už procesinius dokumentus turėtų būti nustatoma minusuojant atsakovės atsiliepimui į patikslintą ieškinį skirtą 5 594,75 Eur sumą ir maksimaliai už procesinius dokumentus atsakovei galėjo būti priteista 12 585,59 Eur (18 180,34 Eur – 5 594,75 Eur) suma.

35.                      Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė apeliaciniame skunde klaidingai nurodo, jog pirmosios instancijos teismo pagal Rekomendacijas apskaičiuota maksimali teisinės pagalbos išlaidų, į kurių atlyginimą gali pretenduoti atsakovė, suma sudaro 18 180,34 Eur. Kaip matyti iš ieškovės skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų, pirmosios instancijos teismas 18 180,34 Eur sumą nurodė kaip maksimalų pagal Rekomendacijas užmokestį už visų procesinių dokumentų rengimą, tuo tarpu už atsakovės atstovų pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose užmokestis į pirmosios instancijos teismo nurodytą 18 180,34 Eur sumą nebuvo įtrauktas ir paskaičiuotas. Ieškovė, be kita ko, teigė, kad į paminėtą  pirmosios instancijos teismo pagal Rekomendacijas apskaičiuotą 18 180,34 Eur teisinės pagalbos išlaidų sumą, teismas nepagrįstai įtraukė 5 594,75 Eur sumą už 2025 m. kovo 26 d. atsakovės atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą. Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas atsakovės 2025 m. kovo 26 d. pateiktą atsiliepimu į patikslintą ieškinį įvardintą procesinį dokumentą priėmė, be to, minėto atsakovės procesinio dokumento pateikimą sąlygojo ieškovės padidinta ieškinio suma. Nors ieškovė teigia, jog ji ieškinio netikslino, tik padidino ieškinio sumą, tačiau, kaip matyti iš ieškovės 2025 vasario 6 d. pareiškimo dėl ieškinio sumos padidinimo, kurį pirmosios instancijos teismas priėmė 2025 m. vasario 7 d. rezoliucija, turinio, ieškovė ieškinio sumą grindė papildomais argumentais ir įrodymais, t. y. atsakovės iš ieškovės buvusių klientų gauta nauda (pajamomis). Be to, pirmosios instancijos teismas 2025 m. vasario 12 d. vykusio teismo posėdžio metu priimta žodine nutartimi nustatė atsakovei 30 dienų terminą atsiliepimui į ieškovės pareiškimą dėl ieškinio sumos padidinimo pateikti. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė turėjo teisę pateikti atsiliepimą į ieškovės pateiktą pareiškimą dėl ieškinio sumos padidinimo ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai už šio procesinio dokumento parengimą atsakovės patirtas teisinės pagalbos išlaidas įtraukė į bendrą teisinės pagalbos išlaidų sumą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, be pagal Rekomendacijas apskaičiuoto už visų procesinių dokumentų rengimą maksimalaus užmokesčio dydžio, sudarančio 18 180,34 Eur, papildomai turėjo vertinti ir vertino vykusių teismo posėdžių trukmę (7 val.), su pasirengimu teismo posėdžiams atsakovės atstovų paskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas ir, įvertinęs visų susidariusių (atsakovės faktiškai patirtų) teisinės pagalbos išlaidų apimtį ir pobūdį, visas atsakovės patirtų teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimui ir jų pagrįstumui įvertinti reikšmingas aplinkybes, sprendė, jog yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės ir atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, sudarantį iš viso 33 094,33 Eur, sumažino 30 procentų, t. y. iki 23 166,00 Eur sumos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra tinkamai motyvuotas, pagrįstas, atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, todėl nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo remiantis ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.

Dėl bylos procesinės baigties

36.                      Remdamasi nutartyje išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė tiek materialiosios teisės normas, reglamentuojančias komercinės paslapties požymius ir sąlygas informacijos pripažinimui komercine paslaptimi, tiek proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, įrodymų vertinimą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, bei pagrįstai konstatavo, jog ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų (nesąžiningos konkurencijos pasinaudojant ieškovės komercinę paslaptį sudarančia informacija), kaip būtinosios sąlygos atsakovės civilinės atsakomybės taikymui, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326  straipsnio 1 dalies 1 punktas).

37.                       Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį išdėstyti, tačiau teisėjų kolegijos neaptarti argumentai esminės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2, 3, 7, 178, 185 straipsniai). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

38.                      CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmestas, pagrindo spręsti dėl ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nėra.

39.                      Iš atsakovės pateikto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo matyti, kad atsakovė apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 6 921,20 Eur (su PVM) advokatų teisinės pagalbos išlaidų.

40.                      Sprendžiant dėl atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, taikydami CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus įprastai sprendžia, ar šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų, ar jos turi būti apmokamos, o pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį – ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje visa asmens sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir jos turi būti atlyginamos, kadangi ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2021, 81 punktas).

41.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas. Nustatant priteistino užmokesčio dydį atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 47 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).

42.                      Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtų teisinės pagalbos išlaidų pagrįstumą, pažymi, kad atsakovės prašomas priteisti teisinės pagalbos išlaidų už 2025 m. gruodžio 9 d. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atlyginimo dydis viršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodytą dydį, sudarantį 3 103,10 Eur (1,3 x 2 387 Eur, kur 2 387 Eur yra 2025 m. antrojo ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių)) ir, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindo priteisti didesnį nei Rekomendacijose numatytas teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą, įvertinus bylos apimtį ir sudėtingumą, nėra (nėra pagrindo vertinti ginčo kaip labai sudėtingo, ginčui taikytina jau suformuota kasacinio teismo praktika), todėl atsakovei iš ieškovės priteistinas teisinės pagalbos išlaidų atlygintinas dydis mažintinas iki Rekomendacijose numatyto dydžio – 3 103,10 Eur.  

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

        Ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos veislininkystė“ apeliacinį skundą atmesti.

        Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

          Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos veislininkystė“, juridinio asmens kodas 302705528, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dimedium Lietuva“, juridinio asmens kodas 110716141, naudai 3 103,10 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą tris eurus 10 ct) išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

        Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos                                                                       Jorūnė Pukinskienė

                                                                                    Urmila Valiukienė

                                                                        Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė