LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. vasario 24 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,
susipažinusi su 2021 m. vasario 10 d. gautu suinteresuoto asmens S. Y. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 27 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu sustabdyti šios teismo nutarties vykdymą,
n u s t a t ė :
Suinteresuotas asmuo S. Y. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 27 d. nutarties peržiūrėjimo, kuria iš dalies patenkintas pareiškėjų V. K. ir D. S. prašymas – pripažinta ir leista vykdyti Lietuvos Respublikoje JAV Naujojo Džersio aukštesniojo teismo 2018 m. vasario 1 d. sprendimo dalis, kuria pareiškėjams priteistas žalos atlyginimas iš solidarių atsakovų S. Y., JAV registruotų juridinių asmenų „Beter LLC“ ir Activtrade LLC.
Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Suinteresuoto asmens S. Y. paduotame kasaciniame skunde nurodoma, kad Lietuvos apeliacinis teismas: 1) pažeidė CPK 810 straipsnio 1 dalies 5 punktą, nes pripažino ir leido vykdyti JAV teismo sprendimą, kuris yra be motyvų; 2) pažeidė CPK 810 straipsnio 1 dalies 3 punktą, draudžiantį pripažinti užsienio teismo sprendimą procese, apie kurį atsakovas nebuvo informuotas; viena vertus, teismas konstatavo dokumentų įteikimo neteisėtumą, kita vertus, nepagrįstai patikėjo pareiškėjų argumentais dėl dokumentų įteikimo, kurie paremti netiesioginiais, neformaliais, prieštaringais ir nepatikimais įrodymais, o tai esminis CPK 185 straipsnio pažeidimas; konstatuodamas, kad suinteresuotam asmeniui apie procesą turėjo būti žinoma iš to, kad apie tai buvo informuotas su juo susijęs juridinis asmuo, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos; 3) pažeidė CPK 189 straipsnio 2 dalies 1 punktą, draudžiantį apklausti liudytojais šalių atstovus, ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes liudytojais apklausė pareiškėjų atstovus; 4) pažeidė CPK 810 straipsnio 4 dalį, draudžiančią tikrinti prašomo pripažinti užsienio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą; 5) pažeidė CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 180 ir 185 straipsnius, nes, rėmėsi pareiškėjų advokato 2020 m. lapkričio 24 d. patvirtinimu, nors šio įrodymo prie bylos neprijungė, dėl to suinteresuotas asmuo neturėjo galimybės pasisakyti visais bylos klausimais (CPK 42 straipsnio 1 dalis) ir šiuo aspektu teismo nutartis yra siurprizinė.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad Lietuvos apeliacinis teismas pažeidė skunde nurodytas proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtai teismo nutarčiai priimti.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, nenagrinėtinas prašymas sustabdyti teismo nutarties vykdymą.
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Andžej Maciejevski
Gediminas Sagatys
Algirdas Taminskas