Baudžiamoji byla Nr. 1-86-874/2014

                                                                                                              Proceso Nr. 1-62-1-00751-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.3.; 1.1.8.1.; 1.2.9.9.; 2.3.6.4.; 2.3.6.4.5.

(S)

JONIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

Lietuvos Respublikos vardu

2014 m. balandžio 7 d.

Joniškis

Joniškio rajono apylinkės teismo teisėja Vijoleta Kurtkienė,

              sekretoriaujant Romutei Braslauskienei,

              dalyvaujant prokurorui Helvijui Keturakiui,

              kaltinamajai I. P.,

              viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti 9 klasių išsilavinimą, nesusituokusi, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

              I. P., esant Joniškio rajono apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 29 d. sprendimui priteisti iš I. P. išlaikymą jos nepilnamečiam sūnui P. P., gim. (duomenys neskelbtini), mokant jo išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis 125 Lt (1 MGL) kiekvieną mėnesį nuo 2003-09-29 iki sūnaus pilnametystės, laikotarpyje nuo 2003-09-29 iki 2007-02-11, nuo 2007-06-23 iki 2008-02-01, nuo 2008-06-05 iki 2010-02-01, nuo 2011-04-29 iki 2013-03-12 bei nuo 2013-10-25 iki 2013-11-14 vengė pareigos mokėti lėšas sūnaus P. P. išlaikymui, taip P. P. išlaikymui nesumokėjo 15604,00 litų.

              Teisiamajame posėdyje kaltinamoji I. P. visiškai pripažino savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir parodė, jog P. P. yra jos sūnus. Žinojo, kad priteistas iš jos išlaikymas sūnui, tačiau jo nemokėjo. Oficialiai nėra dirbusi, pragyvenimui užsidirba dirbdama pas žmones pavienius darbus. Pinigų užtekdavo tik sumokėti už bustą ir maistui. Gal ir turėjo galimybę skirti lėšų sūnaus P. išlaikymui, tačiau užsimiršo. Buvo registruota darbo biržoje, tačiau laiku nenuėjus, išbraukė. Augina dar du vaikus, juos išlaiko. Pripažįsta, kad galėjo pasistengti ir sūnui P. teikti išlaikymą. Gailisi dėl to, kad vengė mokėti išlaikymą sūnui P. P.

Be kaltinamosios prisipažinimo ir teismui duotų parodymų I. P. kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą BK 164 str., įrodoma:

2009-12-15 prašymu išmokai iš Vaikų išlaikymo fondo gauti, iš kurios matyti, kad S. V. kreipėsi į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administraciją (8 b. l.);

Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. V2-921, iš kurio matyti, jog nuspręsta P. P., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2009 m. gruodžio 15 d. kiekvieną mėnesį mokėti 130 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą (11 b. l.);

Joniškio rajono apylinkės teismo 2003-09-29 teismo sprendimu, iš kurio matyti, kad I. P. neterminuotai apribota motinos valdžia nepilnamečio sūnaus P. P. atžvilgiu ir iš I. P. nutarta priteisti išlaikymą jos nepilnamečiam sūnui P. P., gim. 2001-02-02, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis – po 125 Lt (1 MGL) kas mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos 2003-09-29 iki sūnaus P. pilnametystės (60 b. l.);

Joniškio rajono apylinkės teismo 2008-04-14 sprendimu, iš kurio matyti, kad vaiko P. P. globėja paskirta S. V. (43-44 b. l.);

antstolės Vaivos Šimkienės padėjėjos 2013-12-18 raštu Nr. 0071/07/03028, iš kurio matyti, jog I. P. įsiskolinimas sūnaus P. P. išlaikymui laikotarpiu nuo 2003-09-29 iki 2013-11-14 sudaro 15604,00 Lt (62 b. l.);

Šiaulių teritorinės darbo biržos 2014-02-04 raštu Nr. S2-61(1.45), iš kurio matyti, kad I. P. buvo registruota darbo biržoje nuo 2007-02-12 iki 2007-06-22, nuo 2008-02-04 iki 2008-06-04, nuo 2010-02-02 iki 2011-04-28, nuo 2013-03-13 iki 2013-10-24 (89 b. l.).

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.192 straipsnyje numatyta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Kaip matyti iš byloje esančių teismo įsakymų iš I. P. buvo priteistas išlaikymas sūnui P. P., jį mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį, tačiau teismo sprendimo kaltinamoji nevykdė. Nustatyta, jog mažamečio nukentėjusiojo atstovė kreipėsi į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administraciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl išmokos vaiko išlaikymui. Pati kaltinamoji teisiamajame posėdyje pripažino savo kaltę, nurodė, jog nemokėjo išlaikymo savo vaikui P. P., nors dirbo pas žmones padienius darbus, užsidirbdavo būstui ir maistui, bet jokios pajamų dalies neskyrė sūnaus P. išlaikymui. Pagal teismų praktiką sunki tėvų turtinė padėtis negali būti pagrindas atleisti tėvą (motiną) nuo pareigos išlaikyti vaiką. I. P., būdama darbinga, oficialiai nedirbo, nuolatinio darbo neieškojo, darbo biržoje registravosi epizodiškai. Tai yra prilyginama vengimui įsidarbinti ir teikti išlaikymą vaikui.

Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog I. P. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 str.

Kaltinamosios I. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, jog nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kaltinamoji I. P. neteista (84 b. l.), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (85-86 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas mano, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajai švelnesnę bausmę, nei terminuotas laisvės atėmimas ar areštas. Viešųjų darbų bausmė kaltinamajai neskirtina, nes pastaroji augina aštuonių mėnesių amžiaus kūdikį ir negalėtų atlikti paskirtos bausmės. Teismo nuomone kaltinamajai tikslinga skirti sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę.

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamoji prisipažino esanti kalta dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra kaltinama, taikant BK 641 straipsnio nuostatas kaltinamajai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu I. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (109-110 b. l.), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304-305 str., 307-308 str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

pripažinti I. P. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje, ir skirti laisvės apribojimo bausmę 1 (vienerių) metų terminui.

Vadovaujantis BK 641 str., kaltinamajai I. P. paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė mažintina vienu trečdaliu, ir skirtina galutinė bausmė – laisvės apribojimas 8 (aštuonių) mėnesių terminui.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti I. P. paskirtą kardomąją priemonę –  rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Joniškio rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                                         Vijoleta Kurtkienė