Civilinė byla Nr. e2-680-881/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00131-2022-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.4.3.7.1; 3.3.2.5
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. liepos 11 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almos Urbanavičienės ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Rudcom Limited atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 29 d. nutarties, kuria nepatvirtintas pareiškėjo Rudcom Limited 3 547 820 Eur finansinis reikalavimas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Iviltra“ bankroto byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 20 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Iviltra“ iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Banca rupta“ (toliau – nemokumo administratorė). 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (toliau – BUAB „Iviltra“). 2022 m. liepos 20 d. nutartimi teismas patvirtino nemokumo administratorės neginčijamus kreditorių finansinius reikalavimus, ginčijamą 3 547 820 Eur dydžio pareiškėjo Rudcom Limited (toliau – ir pareiškėjas) finansinio reikalavimo dalį išskyrė į atskirą bylą.
2. Pareiškėjas pateikė nemokumo administratorei patikslintą prašymą patvirtinti 3 547 820 Eur finansinį reikalavimą. Nurodė, kad BUAB „Iviltra“ skola Rudcom Limited pagal 2013 m. spalio 8 d., 2015 m. gruodžio 8 d., 2016 m. vasario 22 d., 2016 m. kovo 1 d., 2018 m. sausio 18 d. sutartis buvo 6 032 864,18 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (toliau – JAV doleriai). 2017 m. gruodžio 29 d. ir 2018 m. gruodžio 29 d. tarp BUAB „Iviltra“, Rudcom Limited ir OAO „Kalugaputmash“ buvo pasirašytos trišalės tarpusavio skolų įskaitymo sutartys Nr. SK-2017/12/29/2 ir Nr. SK-2018/12/29/1, kurių pagrindu buvo atlikti tarpusavio įskaitymai. Po atliktų įskaitymų BUAB „Iviltra“ skola Rudcom Limited sumažėjo iki 4 052 484,08 JAV dolerių, t. y. 3 839 033,80 Eur.
3. BUAB „Iviltra“ restruktūrizavimo procese pateiktos trišalės tarpusavio skolų įskaitymo sutartys, kuriomis tariamai buvo įskaityta 5 799 663,22 JAV dolerių BUAB „Iviltra“ skola Rudcom Limited, galimai buvo sudarytos turint tikslą fiktyviai sumažinti Rudcom Limited finansinį reikalavimą bei apsunkinti išieškojimą, kadangi: 1) pareiškėjas nurodytų sutarčių nesudarė, nepasirašė ir jų neturi; 2) bendrovės pateikta 2017 m. gruodžio 29 d. trišalė tarpusavio skolų įskaitymo sutartis Nr. SK-2017/12/29/4 sudaryta BUAB „Iviltra“, pareiškėjo ir Geolink Overseas, kuri dar 2017 m. liepos 20 d. pakeitė pavadinimą į Geolink Engineering LTD, o aptariama sutartis sudaryta, nurodant senąjį bendrovės pavadinimą ir antspaudą, negalioja; 3) bendrovės pateikta 2017 m. gruodžio 29 d. trišalė tarpusavio skolų įskaitymo sutartis Nr. SK-2017/12/29/8, sudaryta tarp bendrovės, pareiškėjo ir PNG CONTRACTS, kuri 2016 m. liepos 15 d. buvo likviduota, t. y. nebeegzistavo; 4) bendrovės pateikta 2017 m. gruodžio 29 d. trišalė tarpusavio skolų įskaitymo sutartis Nr. SK-2017/12/29/1 negalėjo būti pasirašyta, nes United Stream OU skola pareiškėjai buvo 1 356 361,61 JAV dolerių, o įskaitymo suma – 2 134 000 JAV dolerių.
4. Nemokumo administratorė, ginčydama finansinį reikalavimą, atsiliepime į kreditoriaus prašymą pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, jog BUAB „Iviltra“ restruktūrizavimo byloje pateiktos trišalės tarpusavio skolų įskaitymo sutartys yra negaliojančios. Dėl trišalių sutarčių nebuvo priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, t. y. jos nėra nuginčytos, o įvertinus tai, kad minėtas sutartis šalys pasirašydavo keliose valstybėse, suderinti visoms šalims tinkamą sutarčių pasirašymo laiką buvo sudėtinga, todėl tikėtina, jog tuo metu, kai buvo pasirašytos sutartys, PNG CONTRACTS dar nebuvo likviduota, Geolink Overseas pavadinimas dar nebuvo pakeistas, o United Stream OU skola atitiko sutartyje nurodytą dydį. Šiuo atveju reikia vadovautis ne pareiškėjo pateikta 2018 m. gruodžio 29 d. įskaitymo sutartimi Nr. SK-2018/12/29/1, bet nemokumo administratorės sudarytoje lentelėje nurodyta 2018 m. balandžio 16 d. sutartimi Nr. SK- 2018/12/29/1, kadangi iš Rudcom Limited pateiktos sutarties nėra aišku, ar šią sutartį pasirašė BUAB „Iviltra“ vadovas. Sutartyje esantis parašas yra neryškus, jo praktiškai nesimato, o BUAB „Iviltra“ sutartis pasirašyta visų asmenų parašais. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad trišalių tarpusavio skolų įskaitymo sutarčių nepasirašė, tokių dokumentų neturi. Remiantis BUAB „Iviltra“ vadovo V. Š. į civilinę bylą Nr. eB2-3808-432/2020 pateiktu pranešimu dėl dokumentų išreikalavimo, nustatyta, kad įskaitymus su Rudcom Limited ir kitų trečiųjų asmenų parašais BUAB „Iviltra“ atsiuntė Rudcom Limited bei SIA Proviteks atstovui V. K. (V. K.), kuris vėliau pasirašytų sutarčių originalus atvežė į Lietuvos respubliką. Susitikimų metu BUAB „Iviltra“ generalinis direktorius sutartis pasirašė, bendrovėje buvo paliktas vienas originalus sutarčių egzempliorius, o likusius egzempliorius išsivežė Rudcom Limited ir SIA Proviteks atstovas – V. K.. Pastarasis 2018 m. vasario 20–21 d. išsiuntė elektroninius laiškus BUAB „Iviltra“ buhalterei, kuriuose nurodė, kad siunčia aktus, lauks originalų. Kartu su šiais laiškais buvo išsiųsti šalių tarpusavio skolų įskaitymo aktai.
II. Pinutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 29 d. nutartimi atsisakė tvirtinti pareiškėjo Rudcom Limited 3 547 820 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Iviltra“ nemokumo byloje.
6. Teismas nustatė, kad bendrovė pateikė dešimt trišalių skolų tarpusavio įskaitymo sutarčių: 2017 m. gruodžio 29 d. trišalę tarpusavio skolų įskaitymo sutartį Nr. SK-2017/12/29/1, 2017 m. gruodžio 29 d. trišalę tarpusavio skolų įskaitymo sutartį Nr. SK-2017/12/29/2, 2017 m. gruodžio 29 d. trišalę tarpusavio skolų įskaitymo sutartį Nr. SK-2017/12/29/2, 2017 m. gruodžio 29 d. trišalę tarpusavio skolų įskaitymo sutartį Nr. SK-2017/12/29/4, 2017 m. gruodžio 29 d. trišalę tarpusavio skolų įskaitymo sutartį Nr. SK-2017/12/29/5, 2017 m. gruodžio 29 d. trišalę tarpusavio skolų įskaitymo sutartį Nr. SK-2017/12/29/8, 2017 m. gruodžio 29 d. trišalę tarpusavio skolų įskaitymo sutartį Nr. SK-2017/12/29/1, 2018 m. balandžio 16 d. trišalę tarpusavio skolų įskaitymo sutartį Nr. SK-2017/12/29/2, 2018 m. gruodžio 29 d. trišalę tarpusavio skolų įskaitymo sutartį Nr. SK-2018/12/28/1, 2019 m. rugpjūčio 9 d. trišalę tarpusavio skolų įskaitymo sutartį Nr. SK- 2019/08/06/1. Pareiškėja Rudcom Limited pripažino, kad sudarė 2017 m. gruodžio 29 d. ir 2018 m. balandžio 16 d. skolų įskaitymo sandorius (sandorių suma 1 378 200 + 595 000 = 1 973 200 JAV dolerių).
7. Teismas nurodė, kad šalys trišalėmis tarpusavio skolų įskaitymo sutartimis pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.131 straipsnio 1 dalį padarė pareiškimus dėl prievolių įskaitymo ir pabaigė tarpusavio prievoles įskaitymo būdu. Teismo vertinimu, nėra pagrindo laikyti 2017 m. gruodžio 29 d. trišales šalių tarpusavio įskaitymo sutartis Nr. SK- 2017/12/29/4, Nr. SK-2017/12/29/8 ir Nr. SK-2017/12/29/1 negaliojančiomis. Teismas nustatė, kad trišalės tarpusavio įskaitymo sutartys buvo pasirašomos keliose valstybėse, kas tikėtina sudarė kliūtis visoms šalims suderinti tinkamą laiką pasirašymui. Tikėtina, kad pasirašant trišales tarpusavio skolų įskaitymo sutartis Geolink Overseas pavadinimas dar nebuvo pakeistas (sutartyse nurodytas tapatus įmonės kodas), o PNG CONTRACT dar nebuvo likviduota, galiausiai United Stream skola buvo sutartyje nurodyto dydžio. Teismas nusprendė, kad byloje nėra pateikta priešingų šias išvadas paneigiančių įrodymų, todėl laikė trišales tarpusavio skolų įskaitymo sutartis teisėtomis ir galiojančiomis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).
8. Teismas pažymėjo, kad trišales tarpusavio skolų įskaitymo sutartis pasirašė trijų šalių atstovai, t. y. tiek pareiškėjo – direktorė G. B., tiek bendrovės – vadovas V. Š., tiek ir trečiųjų asmenų atstovai; byloje nėra kilusio ginčo dėl minėtų asmenų teisės sudaryti sutartis. Įskaitymui užtenka vienos iš šalių valios, jei egzistuoja CK nurodytos sąlygos, ir šiuo atveju į bylą pateikti tarpusavio šalių įskaitymo sandoriai yra sudaryti trijų šalių bei patvirtinti įmonių antspaudais, sandoriuose yra aiškiai nurodyta kiekvienos iš šalių reikalavimo suma, todėl yra pagrindas laikyti, jog ginčijami sandoriai yra galiojantys ir teisėti. Trišaliais tarpusavio skolų įskaitymo sandoriais šalys pagal CK 6.131 straipsnio 1 dalies nuostatas ne tik padarė pareiškimus dėl prievolių įskaitymo, bet ir pabaigė tarpusavio prievoles įskaitymo būdu. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad trišalės tarpusavio skolų įskaitymų sutartys buvo atsiųstos pareiškėjui ir SIA Proviteks atstovui V. K., kuris trišales tarpusavio skolų įskaitymo sutarčių originalus atvežė į Lietuvos Respubliką. Susitikimų metu bendrovės generalinis direktorius trišales tarpusavio skolų įskaitymo sutartis pasirašė ir bendrovėje liko po vieną trišalių tarpusavio skolų įskaitymo sutarčių egzempliorių, kiti egzemplioriai buvo perduoti pareiškėjui ir SIA Proviteks. V. K. 2018 m. vasario 20–21 d. išsiuntė elektroninius laiškus su priedais (šalių tarpusavio skolų įskaitymo aktai) bendrovės buhalterei. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiais, jog apie šiuos įskaitymus nieko nežinojo ir tokių susitarimų nesudarė, priešingai, nustatyta, jog pareiškėjas ne tik pasirašė trišales tarpusavio skolų įskaitymo sutartis, bet ir ėmėsi aktyvių veiksmų trišalėms tarpusavio skolų įskaitymo sandoriams sudaryti, kas patvirtina visų šalių valią.
9. Teismas pažymėjo, kad 2018 m. balandžio 16 d. trišalė tarpusavio skolų įskaitymo sutartis iš esmės yra identiška pareiškėjo pripažįstamai trišalei tarpusavio įskaitymo sutarčiai, o skiriasi tik įskaitytos sumos, t. y. pareiškėjo pripažįstamoje sutartyje yra nurodyta 495 000 JAV dolerių suma, o atsakovės turimoje sutartyje yra nurodyta 595 000 JAV dolerių suma. Teismo vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas vadovautis atsakovės nurodyta sutartimi, nes ši sutartis yra pasirašyta visų šalių parašais, o ne pareiškėjo nurodoma sutartimi, kurioje bendrovės vadovo parašas yra neryškus ir praktiškai nesimatantis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Pareiškėjas Rudcom Limited atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti Rudcom Limited 3 547 820 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Iviltra“ nemokumo byloje bei savo iniciatyva (ex officio) pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento BUAB „Iviltra“ pateiktas trišales šalių tarpusavio skolų įskaitymo sutartis: 2017 m. gruodžio 29 d. trišalę tarpusavio skolų įskaitymo sutartį Nr. SK-2017/12/29/1, 2017 m. gruodžio 29 d. trišalę tarpusavio skolų įskaitymo sutartį Nr. SK-2017/12/29/2, 2017 m. gruodžio 29 d. trišalę tarpusavio skolų įskaitymo sutartį Nr. SK-2017/12/29/2, 2017 m. gruodžio 29 d. trišalę tarpusavio skolų įskaitymo sutartį Nr. SK-2017/12/29/4, 2017 m. gruodžio 29 d. trišalę tarpusavio skolų įskaitymo sutartį Nr. SK-2017/12/29/5, 2017 m. gruodžio 29 d. trišalę tarpusavio skolų įskaitymo sutartį Nr. SK-2017/12/29/8, 2017 m. gruodžio 29 d. trišalę tarpusavio skolų įskaitymo sutartį Nr. SK-2017/12/29/1, 2018 m. balandžio 16 d. trišalę tarpusavio skolų įskaitymo sutartį Nr. SK-2017/12/29/2, 2018 m. gruodžio 29 d. trišalę tarpusavio skolų įskaitymo sutartį Nr. SK-2018/12/28/1, 2019 m. rugpjūčio 9 d. trišalę tarpusavio skolų įskaitymo sutartį Nr. SK-2019/08/06/1. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas neatskleidė bylos esmės, skundžiama nutartis neatitinka CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Teismas pakartojo nemokumo administratorės argumentus, teismo išvados nėra pagrįstos byloje ištirtais įrodymais.
10.2. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad sudarytos trišalės tarpusavio skolų įskaitymo sutartys yra abipusių reikalavimų įskaitymo dokumentai, kuriems taikomos įskaitymą reglamentuojančios teisės normos (įskaitant CK 6.131 straipsnio 1 dalį), kurių pagrindu ginčo atveju pasibaigė tarpusavio prievolės. Trišalės tarpusavio skolų įskaitymo sutartys buvo sudarytos tarp trijų šalių, kurios viena kitai neturėjo priešpriešinių reikalavimų, t. y. ne visos sandorio šalys turėjo reikalavimus viena kitai. Dėl to daugiašalis įskaitymo aktas neatitinka įskaitymo sąlygų, įtvirtintų CK 6.130 straipsnyje, bei teismų praktikoje suformuoto išaiškinimo, kad pareiškimus dėl prievolių įskaitymo gali sudaryti tik dvi šalys.
10.3. Teismas, konstatavęs, kad 2017 m. gruodžio 29 d. trišalės šalių tarpusavio įskaitymo sutartys Nr. SK-2017/12/29/4, Nr. SK-2017/12/29/8 ir Nr. SK-2017/12/29/1 yra teisėtos ir galiojančios, Rudcom Limited ėmėsi aktyvių veiksmų ginčijamiems sandoriams sudaryti, o taip pat, kad yra pagrindas vadovautis bendrovės pateikta 2018 m. balandžio 16 d. trišale tarpusavio skolų įskaitymo sutartimi, kurioje nurodyta 595 000 JAV dolerių suma, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias įstatymo nuostatas, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Teismas, neįvertinęs fakto, kad nemokumo administratorė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos teiginius, kad trišalių tarpusavio skolų įskaitymo sutarčių pasirašymo metu PNG CONTRACTS dar nebuvo likviduota, Geolink Overseas pavadinimas nebuvo pakeistas, nepagrįstai vadovavosi bendrovės direktoriaus paaiškinimais dėl trišalių tarpusavio skolų įskaitymo sutarčių pasirašymo aplinkybių. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad trišalės tarpusavio įskaitymo sutartys galėjo būti pasirašytos į ateitį, sutarčių šalims nežinant koks bus skolos dydis sutarčių pasirašymo dieną. Bendrovės direktorius yra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl jo paaiškinimai turėjo būti laikomi subjektyviais. Teismas nustatė reikalavimą įrodyti tai, ko pareiškėjas objektyviai negali įrodyti, todėl toks įrodinėjimo naštos paskirstymas yra nepagrįstas.
10.4. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad V. K. buvo pareiškėjo ir(ar) SIA „Proviteks“ atstovas. Pareiškėjo atstovė buvo G. B.. V. K. buvo BUAB „Iviltra“ atstovas. Dalis trišalių tarpusavio skolų įskaitymo sutarčių yra parengtos lietuvių kalba, todėl jas parengė ne pareiškėja ir ne SIA „Proviteks“. Labiau tikėtina, kad jas parengė BUAB „Iviltra“. Dalis pareiškėjo turimų trišalių tarpusavio skolų įskaitymo sutarčių nesutampa su bendrovės pateiktomis trišalėmis tarpusavio skolų įskaitymo sutartimis. Byloje nėra įrodymų, kad trišales tarpusavio skolų įskaitymo sutartis į Lietuvos Respubliką atvežė V. K.. Iš V. K. 2018 m. vasario 20–21 d. išsiųstų elektroninių laiškų BUAB „Iviltra“ buhalterei, nėra aišku, kokie aktai buvo išsiųsti ir koks buvo tų aktų turinys. Todėl teismo išvada, kad pareiškėjas ginčijamus sandorius sudarė ir ėmėsi aktyvių veiksmų ginčijamiems sandoriams sudaryti, stokoja pagrįstumo ir prieštarauja kasacinio teismo išaiškinimams dėl įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo, nes teismas padarė išvadą byloje esant prieštaringiems įrodymams, net nepašalinęs įrodymų prieštaringumo.
10.5. 2017 m. gruodžio 29 d. trišale tarpusavio skolų įskaitymo sutartimi Nr. SK-2017/12/29/1 atliktas bendrovės skolos United Stream OU įskaitymas negalėjo būti atliktas visai 2 134 000 JAV dolerių sumai, kadangi pačioje sutartyje nurodyta United Stream OU skola bendrovei sudarė tik 1 356 361,61 JAV dolerių. 2018 m. gruodžio 29 d. trišalė tarpusavio skolų įskaitymo sutartis Nr. SK-2018/12/29/1, sudaryta tarp BUAB „Iviltra“, pareiškėjo ir OAO „Kalugaputmash“, nėra identiška bendrovės pateiktai 2018 m. balandžio 16 d. sutarčiai (nesutampa data, numeriai, kai kurios sutarčių nuostatos, pvz., 3.6 papunktis).
10.6. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjo pateiktos 2017 m. gruodžio 29 d. trišalės tarpusavio skolų įskaitymo sutarties Nr. SK-2017/12/29/2, sudarytos tarp BUAB „Iviltra“, pareiškėjo ir OAO „Kalugaputmash“ (įskaityta 1 378 200 JAV dolerių), ir bendrovei direktoriaus pateiktos 2017 m. gruodžio 29 d. trišalės tarpusavio skolų įskaitymo sutarties Nr. SK-2017/12/29/2, sudarytos tarp BUAB „Iviltra“, pareiškėjo ir OAO „Kalugaputmash“ (įskaityta 1 378 200 JAV dolerių), nors abi skolų įskaitymo sutartys nėra tapačios. Bendrovės direktoriaus pateikta trišalė tarpusavio skolų įskaitymo sutartis yra parengta rusų kalba, joje nurodytos nuostatos (išskyrus įskaitymo sąlygas) skiriasi nuo pareiškėjo pateiktos trišalės tarpusavio skolų įskaitymo sutarties). Be to, pareiškėjo turimos ir bendrovės pateiktos trišalės tarpusavio skolų įskaitymo sutarties 3.6 papunktyje aiškiai nurodyta, kad sutartis sudaryta trimis egzemplioriais lietuvių kalba, turinčiais vienodą juridinę galią. Jokia panaši nuostata nėra numatyta bendrovės direktoriaus pateiktoje sutartyje rusų kalba, kuria vadovaujasi nemokumo administratorė ir kurios pareiškėjas neturi.
11. Atsakovė BUAB ,,Iviltra“, atstovaujama nemokumo administratorės, atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Prievolė įskaitymo būdu gali pasibaigti ir esant tik vienos šalies valiai, tačiau iš ginčo šalių trišalių tarpusavio skolų įskaitymo sutarčių turinio aiškiai matyti, kad įskaitymo sandorius pasirašiusių šalių atstovai aiškiai išreiškė suderintą valią įskaityti tarpusavio skolas. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, šalys sudarė sandorius dėl tarpusavio skolų įskaitymo.
11.2. Teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, laikėsi įrodymų vertinimo taisyklių. Ne atsakovė, o apeliantas tvirtina, kad tarp šalių pasirašytos trišalės tarpusavio skolų įskaitymo sutartys yra niekinės, todėl apeliantui kyla pareiga pagrįsti teisinėmis priemonėmis savo teiginius. Apeliantas, siekdamas, kad sutartys būtų pripažintos negaliojančiomis, turėjo ne tik nurodyti pagrindą, kuriuo remiantis minėti sandoriai galėtų būti pripažinti negaliojančiais, bet ir pareikšti reikalavimus dėl tokių sandorių pripažinimo negaliojančiais. Apeliantas nereiškė reikalavimo pripažinti trišales tarpusavio skolų įskaitymo sutartis negaliojančiomis CK 1.78 straipsnio 2 dalies pagrindu, todėl toks apelianto prašymas negalėjo būti nagrinėjamas ir teismas pagrįstai jo nesprendė.
11.3. Teismas negalėjo savo iniciatyva pradėti nagrinėti klausimo dėl trišalių tarpusavio skolų įskaitymo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis CK 1.78 straipsnio 2 dalies pagrindu ir dėl to, kad į bylos nagrinėjimą nebuvo įtraukti visi sutartis sudarę asmenys. Priešingu atveju, byloje priimtas sprendimas darytų tiesioginę įtaką tokius sandorius sudariusių asmenų teisėms, pareigoms ir finansinei padėčiai, o tai reiškia, jog egzistuotų pagrindas teismo priimtą sprendimą pripažinti absoliučiai negaliojančiu.
11.4. Teismas neturėjo teisės spręsti apelianto neišreikšto reikalavimo pripažinti trišales tarpusavio skolų įskaitymo sutartis negaliojančiomis CK 1.78 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes sutarčių Nr. SK-2017/12/29/2, SK-2017/12/29/8, SK-2017/12/29/1, SK-2017/12/29/2, SK-2019/08/06/1 šalys buvo nusprendusios ginčus spręsti arbitraže.
11.5. BUAB „Iviltra“ restruktūrizavimo byloje taip pat buvo ginčijamas apelianto finansinis reikalavimas, buvo pateiktos tos pačios trišalės tarpusavio skolų įskaitymo sutartys. Apeliantas apie trišales tarpusavio skolų įskaitymo sutartis turėjo žinoti ir neabejotinai žinojo. Nors apelianto finansinio reikalavimo klausimas restruktūrizavimo byloje nebuvo išspręstas, jis nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas nuginčyti trišales tarpusavio skolų įskaitymo sutartis, BUAB „Iviltra“ nemokumo byloje toliau teigdamas, jog nedisponuoja sutartimis, jų tariamai nepasirašė ir apie jas esą nežinojo. Toks apelianto elgesys rodo akivaizdų nesąžiningumą ir siekį apeiti galiojantį teisinį reglamentavimą tam, kad į bylos nagrinėjimą nebūtų įtrauktos visos trišalių tarpusavio skolų įskaitymo sutarčių šalys ir tokiu būdu būtų nepagrįstai nesivadovauta galiojančiomis, teisėtomis ir nenuginčytomis sutartimis bei atsakovo nemokumo byloje būtų patvirtintas didesnis finansinis reikalavimas.
11.6. Apeliantas neįvardijo konkrečios imperatyvios teisės normos, kuria remiantis trišalės tarpusavio skolų įskaitymo sutartys turi būti pripažintos niekinėmis. Apeliantas mano, kad trišalės tarpusavio skolų įskaitymo sutartys yra niekinės, nes jose tariamai neišreikšta šalių valia. Tačiau sandoriai, turintys valios trūkumų, yra ne niekiniai, bet nuginčijami sandoriai, tačiau apeliantas tokio reikalavimo nereiškė ir nepateikė įrodymų, kad sandoriai neatitinka juos sudariusių asmenų valios.
11.7. Trišales tarpusavio skolų įskaitymo sutartis atsakovės vardu pasirašė vadovas V. Š., o apelianto vardu – direktorė G. B.. Ginčo, ar pastarieji asmenys turėjo teisę sudaryti nurodytus sandorius, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kad įskaitymui užtenka vienos iš šalių valios, jei egzistuoja CK nurodytos sąlygos; į bylą pateikti tarpusavio šalių įskaitymo sandoriai yra sudaryti trijų šalių ir patvirtinti įmonių antspaudais; sandoriuose yra aiškiai nurodyta kiekvienos iš šalių reikalavimo suma, darytina išvada, jog įskaitymo sandoriai yra galiojantys ir teisėti, todėl jais turi būti vadovaujamasi. Apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad sutartyse esantis apelianto vadovės parašas nėra originalus, todėl vertintina, jog apeliantas nepagrįstai teigia, kad neišreiškė valios baigti atsakovės prievolę. Aplinkybė, kad apeliantas tariamai nedisponuoja tarpusavio skolų įskaitymo sutartimis, reiškia tik jo neatsakingumą saugant įmonės dokumentus, tačiau negali įrodyti ir neįrodo niekinio sandorio fakto.
11.8. V. K. yra SIA Proviteks atstovas (byloje pateiktos teisinių paslaugų sutartys), todėl tikėtina, kad jis buvo ir apelianto atstovas. Negalima teigti, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog V. K. yra susijęs tiek su SIA Proviteks, tiek su apeliantu. Šengeno erdvėje yra užtikrinamas laisvas asmenų judėjimas be asmens duomenų kontrolės. Nesant kontrolės ir V. K. kertant Lietuvos Respublikos sieną per Šengeno erdvėje esančias valstybes, nei apeliantas, nei atsakovė negali ir negalės pateikti įrodymų, patvirtinančių arba paneigiančių aplinkybę dėl tariamo V. K. nebuvimo Lietuvos Respublikoje. Be to, ši aplinkybė neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų (ne)priėmimo apeliacinės instancijos teisme
12. Apeliantas 2023 m. liepos 3 d. pateikė naujus įrodymus – portalo lrytas.lt 2021 m. spalio 22 d. publikaciją „Bankroto administratorių kovoje dėl rinkos – žingsnis iki muštynių“, valstybės įmonės Registrų centro 2022 m. vasario 3 d. duomenų apie juridinio asmens dalyvio (UAB „Adminova“) išrašą. Šiais įrodymais apeliantas ginčija nemokumo administratorės prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas bei siekia pagrįsti teiginius, kad nemokumo administratorė nepagrįstai didina bendrovės bankroto administravimo išlaidas.
13. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
14. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Taigi, apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015; 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016).
15. Atsižvelgiant į tai, kad teismas turi teisę naudoti duomenis iš informacinių sistemų bei registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), spręstina, jog nėra pagrindo į bylą priimti valstybės įmonės Registrų centro išrašą, su kurio turiniu, esant poreikiui, teismas turi galimybę susipažinti. Be to, abu pateikti įrodymai (tiek valstybės įmonės Registrų centro išrašas, tiek lrytas.lt publikacija) nėra susiję su ginčo klausimu, neturi įtakos sprendžiamam ginčui, todėl juos atsisakoma priimti.
16. Apeliantas 2023 m. liepos 3 d. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus (dėl bendrovės prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjo), kuriuos prašo pridėti prie bylos.
17. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu ji realizuojama, nepažeidžiant apeliacinį procesą reglamentuojančių normų. Pagal CPK 323 straipsnį, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. CPK 338 straipsnyje įtvirtinta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Pagal CPK 335 straipsnio 1 dalį, atskirieji skundai paduodami per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, o pagal to paties straipsnio 2 dalį, atsiliepimai į atskiruosius skundus gali būti pateikiami pirmosios instancijos teismui per 14 dienų nuo atskirojo skundo kopijų išsiuntimo dienos.
18. CPK 323 straipsnio nuostatos lemia aiškinimą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį arba atskirąjį skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-237-464/2022).
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose apeliantas iš esmės siekia išplėsti atskirojo skundo argumentus ir juos papildyti naujomis aplinkybėmis bei motyvais, atsikertant į atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus dėl prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjo, nors 7 dienų terminas atskirajam skundui pateikti ir papildyti jau yra pasibaigęs. Atsižvelgiant į tai, apelianto 2023 m. liepos 3 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus atsisakoma priimti.
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
20. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
21. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti pareiškėjo Rudcom Limited 3 547 820 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Iviltra“ nemokumo byloje. Taigi, apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusiomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojamas kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas nemokumo (bankroto) byloje.
Dėl esminių faktinių aplinkybių
22. Iš bylos duomenų nustatyta, kad apeliantas Rudcom Limited ir UAB „Iviltra“ 2023 m. spalio 8 d. sudarė sutartį Nr. I-IY-2013-0052 (vertimas iš rusų kalbos), pagal kurią bendrovė įsipareigojo patiekti apeliantui už 300 000 JAV dolerių gamybinės–techninės paskirties produkciją – OAO „Altajvagon“ pagamintus dengtus 11–280 modelio vagonus, atitinkančius technines sąlygas 24.05.949–2007 ir pagamintus pagal šios sutarties 1.4 punktą, su gamykliniais keturženkliais numeriais; kiekis keturi vienetai (sutarties 1.1, 2.1 papunkčiai). Sutartis galiojo iki 2014 m. gruodžio 31 d. ir buvo pratęsta iki 2017 m. lapkričio 30 d. UAB „Iviltra“ Rudcom Limited 2023 m. lapkričio 6 d. išrašė 300 000 JAV dolerių PVM sąskaitą faktūrą serija IVIL Nr. 2013/2887 ,,dengti vagonai 4 vnt.“.
23. Apeliantas ir UAB „Iviltra“ 2015 m. gruodžio 8 d. pasirašė sutartį Nr. R-2015-1 (vertimas iš rusų kalbos), pagal kurią apeliantas įsipareigojo patiekti bendrovei kelio klotuvus YK 25/9–18 už 1 372 000 JAV dolerių (sutarties 1 punktas, 2.2 papunktis). Sutartis galiojo iki 2018 m. gruodžio 31 d. arba iki šalys visa apimtimi įvykdys įsipareigojimus pagal sutartį (sutarties 10.1 papunktis); krovinio siuntėjas – OAO „Kalugaputmash“ (sutarties 3.5 papunktis). Šalys 2015 m. gruodžio 8 d. pasirašė priedą Nr. 1 prie sutarties Nr. R-2015-1 (vertimas iš rusų kalbos), kuriuo susitarė, kad pagal sutarties 4.1.3 papunktį 45 proc. patiektų prekių kainos apmokėjimas atliekamas per du metus, neapmokėtoms sumoms taikant 5 proc. metines palūkanas. Iš viso pagal sutartį per du metus nuo pristatymo sumokama 698 709,38 JAV dolerių (661 500 JAV dolerių prekių kaina; 37 209,38 JAV doleriai palūkanos). Šalys 2016 m. rugpjūčio 1 d. pasirašė papildomą susitarimą Nr. 2 prie 2015 m. gruodžio 8 d. sutarties Nr. R-2015-1 (vertimas iš rusų kalbos), pagal kurią šalys susitarė, kad bendrovė iš apelianto įsigyja dar vieną kelio klotuvą YK 25/9–18. Bendra sutarties suma pagal 2015 m. gruodžio 8 d. sutarties Nr. R-2015-1 2.2 papunktį 2 940 000 JAV dolerių (papildomo susitarimo Nr. 2 1–3 punktai). Pagal sutartį ir papildomus susitarimus apeliantas bendrovei 2015 m. gruodžio 25 d., 2016 m. gegužės 31 d., 2016 m. rugpjūčio 1 d., 2016 m. rugpjūčio 17 d., 2016 m. spalio 14 d. išrašė PVM sąskaitas faktūras.
24. Apeliantas ir UAB „Iviltra“ 2016 m. vasario 22 d. pasirašė sutartį Nr. R-2017-1 (vertimas iš rusų kalbos), pagal kurią apeliantas už 5 390 000 JAV dolerių bendrovei pardavė motorinę platformą YK-25-9-18MTI (5 vnt.) (sutarties 1 punktas); krovinio siuntėjas – OAO „Kalugaputmash“ (sutarties 3.6 papunktis). Pagal sutartį apeliantas bendrovei 2017 m. birželio 15 d., 2017 m. birželio 27 d., 2017 m. liepos 10 d., 2017 m. rugsėjo 26 d., 2017 m. spalio 17 d., 2017 m. lapkričio 24 d., 2018 m. sausio 16 d. išrašė PVM sąskaitas faktūras.
25. Apeliantas ir UAB „Iviltra“ 2016 m. kovo 1 d. sudarė sutartį Nr. R-2016-2 (vertimas iš rusų kalbos), pagal kurią apeliantas pardavė bendrovei už 2 881 000 JAV dolerių kelio klotuvą YK 25/28 ir mechanizuotų platformų komplektą išeminėms pervažoms (sutarties 1 punktas); krovinio siuntėjas – OAO „Kalugaputmash“ (sutarties 3.5 papunktis). Sutartis galiojo iki 2018 m. gruodžio 31 d. arba iki šalys visa apimtimi įvykdys įsipareigojimus pagal sutartį. Šalys 2016 m. vasario 25 d. pasirašė priedą Nr. 1 prie sutarties Nr. R-2006-2 (vertimas iš rusų kalbos), kuriuo susitarė, kad pagal sutarties 4.1.3 papunktį 55 proc. patiektų prekių kainos apmokėjimas atliekamas per du metus, neapmokėtoms sumoms taikant 5 proc. metines palūkanas. Iš viso pagal šią sutartį du metus nuo pristatymo apmokama 1 521 527,39 JAV dolerių (1 440 500 JAV dolerių prekių vertė; 81 027,39 JAV dolerių palūkanos). Apeliantas bendrovei pagal sutartį ir sutarties priedą 2016 m. balandžio 7 d., 2016 m. birželio 6 d., 2016 m. rugpjūčio 30 d., 2016 m. lapkričio 2 d., 2017 m. birželio 8 d., 2018 m. gegužės 30 d., 2018 m. rugpjūčio 17 d. 2018 m. birželio 28 d., 2018 m. birželio 13 d. išrašė PVM sąskaitas faktūras.
26. Apeliantas ir UAB „Iviltra“ 2018 m. sausio 18 d. sudarė sutartį Nr. R-2018-1 (vertimas iš rusų kalbos), pagal kurią apeliantas bendrovei už 1 764 000 JAV dolerių pardavė kelio klotuvą YK 25/9-18; krovinio siuntėjas – OAO „Kalugaputmash“ (sutarties 3.5 papunktis). 2018 m. lapkričio 16 d., 2019 m. sausio 3 d. apeliantas bendrovei išrašė išankstines PVM sąskaitas faktūras.
27. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-880-432/2020 iškėlė UAB „Iviltra“ restruktūrizavimo bylą, UAB „Valnetas“ paskyrė bendrovės nemokumo administratore. Taip pat byloje nustatyta, kad kaip galutinę UAB „Iviltra“ skolos sumą restruktūrizavimo bylos iškėlimo dieną kreditorė Rudcom Limited nurodė 4 052 484,08 JAV dolerių, t. y. sumažintą atliktų mokėjimų ir dviejų UAB „Iviltra“, Rudcom Limited ir OAO „Kalugaputmash“ tarpusavio skolų įskaitymų sutarčių pagrindu: 2017 m. gruodžio 29 d. trišale tarpusavio skolų įskaitymo sutartimi Nr. SK-2017/12/29/2 buvo įskaityta UAB „Iviltra“ 1 378 200 JAV dolerių skola Rudcom Limited; 2018 m. gruodžio 29 d. trišale tarpusavio skolų įskaitymo sutartimi Nr. SK-2018/12/29/1 buvo įskaityta UAB „Iviltra“ 595 000 JAV dolerių skola Rudcom Limited. Atitinkamai, kreditorės teigimu, tai sudarė pagrindą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi patvirtintą Rudcom Limited 233 200,96 JAV dolerių reikalavimą padidinti 3 819 283,12 JAV dolerių suma, t. y. iki 4 052 484,08 JAV dolerių. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 20 d. nutartimi UAB „Iviltra“ iškėlė nemokumo (bankroto) bylą.
28. Nemokumo administratorė teismui pateikė duomenis, kad tarp šalių buvo sudarytos ne dvi, o dešimt skolų įskaitymo sutarčių, kuriomis buvo įskaityta bendra 5 799 663,22 JAV dolerių UAB „Iviltra“ skola Rudcom Limited: septynios 2017 m. gruodžio 29 d. trišalės tarpusavio skolos įskaitymo sutartys Nr. SK-2017/12/29/1, Nr. SK-2017/12/29/2, Nr. SK-2017/12/29/3, Nr. SK- 2017/12/29/4, Nr. SK-2017/12/29/5, Nr. SK-2017/12/29/8, Nr. SK-2017/12/29/1, 2018 m. balandžio 16 d. trišalė tarpusavio skolos įskaitymo sutartis Nr. SK-2017/12/29/2, 2018 m. gruodžio 29 d. trišalė tarpusavio skolos įskaitymo sutartis Nr. SK-2018/12/29/1 ir 2019 m. rugpjūčio 9 d. trišalė tarpusavio skolos įskaitymo sutartis Nr. SK-2019/08/06/1.
29. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 3 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Rudcom Limited 3 547 820 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Iviltra“ nemokumo (bankroto) byloje. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. lapkričio 22 d. nutartimi, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 3 d. nutartį panaikino ir klausimą dėl Rudcom Limited 3 547 820 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Iviltra“ nemokumo (bankroto) byloje perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
30. Išnagrinėję bylą iš naujo pirmosios instancijos teismas atsisakė patvirtinti nemokumo administratorės ginčijamą kreditoriaus Rudcom Limited 3 547 820 Eur dydžio finansinį reikalavimą BUAB „Iviltra“ nemokumo (bankroto) byloje, motyvuodamas tuo, kad visa bendrovės skola apeliantui buvo padengta trišalėmis tarpusavio skolų įskaitymo sutartimis. Teismas laikė, kad apelianto pareiškimas dėl finansinio reikalavimo yra neįrodytas.
31. Apeliantas Rudom Limited, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad pripažįsta jo paties pateiktas 2017 m. gruodžio 29 d. ir 2018 m. balandžio 16 d. trišales tarpusavio skolų įskaitymo sutartis, kurias pasirašė UAB „Iviltra“, apeliantas ir OAO Kalugaputmash“ (1 378 200 JAV dolerių ir 595 000 JAV dolerių), tačiau kitų sutarčių nepripažįsta. Tvirtina, kad BUAB „Iviltra“ apeliantui vis dar yra skolinga 3 547 820 Eur. BUAB „Iviltra“ į bylą pateiktos trišalės tarpusavio skolų įskaitymo sutartys turėtų būti pripažintos negaliojančiomis ex offitio.
Dėl kreditorių finansinių reikalavimų juridinio asmens nemokumo byloje tvirtinimo procedūros
32. Bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas yra vienas bankroto byloje būtinų išspręsti klausimų. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis). Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami (JANĮ 42 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu dėl tam tikro kreditoriaus pateikto finansinio reikalavimo pagrįstumo kyla ginčas, teismas tokio finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą gali nagrinėti žodinio proceso tvarka (JANĮ 42 straipsnio 3 dalis).
33. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad bankroto byloje pareiškiami kreditorių reikalavimai pagal jų apibrėžtumo lygį ir įgyvendinimo etapą gali būti skirtingi. Pirma, tai kreditorių reikalavimai, kurių pagrįstumas jau patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba įsigaliojusiu viešojo administravimo subjekto (mokesčių administravimo institucijos, socialinio draudimo institucijos ir kt.) administraciniu aktu. Tokiu atveju bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodamas įsiteisėjęs teismo sprendimas arba įsigaliojęs viešojo administravimo subjekto administracinis aktas arba vykdomasis raštas, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas iš skolininko. Antra, tai kreditorių reikalavimai, kurie pareikšti savarankiškose civilinėse bylose, kuriose teismų sprendimai nėra priimti iki skolininkui iškeliant bankroto bylą. Tokiu atveju bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodama civilinė byla, kurioje skolininkui pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai. Trečia, tai nauji kreditorių reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti iki bankroto bylos iškėlimo skolininkui dienos. Tokiu atveju teismui perduodamas kreditoriaus reikalavimas bei jį patvirtinantys dokumentai, o teismas sprendžia, ar reikalavimas yra visiškai ar iš dalies pagrįstas, ir jį visiškai ar iš dalies patvirtina arba atsisako tvirtinti. Pastaruoju atveju kreditoriaus pareikštas reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų pareiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-823/2021). Taigi, kreditoriaus finansinio reikalavimo, kuris nebuvo pareikštas iki bankroto bylos skolininkui iškėlimo dienos atskiroje civilinėje byloje, tvirtinimo bankroto byloje procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020).
34. Kreditorės finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Gali būti tvirtinamas tik patikrintas kreditorės reikalavimas. Pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkretaus reikalavimo, teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).
Dėl ginčo esmės
35. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad bendrovės pateiktas į bylą trišales tarpusavio skolų įskaitymo sutartis teismas privalėjo pripažinti negaliojančias ex officio. Apeliacinės instancijos teismas tokius atskirojo skundo argumentus pripažįsta stokojančiais pagrįstumo.
36. Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį imperatyvioms teisės normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Remiantis CK 1.78 straipsnio 5 dalimi reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo, o niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad suinteresuotu asmeniu šiame kontekste laikytinas asmuo, kurio teisėms ir pareigoms niekinio sandorio negaliojimas turi įtakos, o byloje, kurioje ieškinys pareikštas reikalavimo teisės neturinčio (inter alia (be kita ko), neturinčio teisinio suinteresuotumo) ieškovo, teismas negali ex officio konstatuoti niekinio sandorio teisinių pasekmių ir niekinio sandorio fakto. Taigi, ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl niekinio sandorio pasekmių taikymo, ieškinyje turi aiškiai pagrįsti, kokiu būdu ginčijamo sandorio sudarymas pažeidė jo materialiąsias teises ir(ar) teisėtus interesus, taip pat tai, kokius materialiuosius teisinius padarinius ieškovui sukeltų ginčijamo sandorio pripažinimas negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-823/2022).
37. Apeliantas teigia, kad nemokumo administratorės pateiktos trišalės tarpusavio skolų įskaitymo sutartys turi būti pripažintos negaliojančiomis, nes pareiškėjas jų neturi, jų nepasirašė, su sutartimis susipažino tik nemokumo administratorei jas pateikus į bylą. Pabrėžia, kad pripažįsta tik tas sutartis, kurias jis pats pateikė teismui.
38. Pasisakydama dėl minėtų atskirojo skundo argumentų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą sandorio negaliojimas yra siejamas su jo prieštaravimu imperatyvioms teisės normoms, t. y. su vienareikšmiškai įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, kuriomis siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką. Imperatyvi įstatymo nuostata reiškia, kad teisės subjektas pats negali pasirinkti kitokio elgesio varianto (skirtingai nei esant dispozityviai teisės normai), o privalo elgtis taip, kaip yra nustatyta imperatyvioje teisės normoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2009). Imperatyvios teisės normos yra privalomos ir jų savo valia sandorio subjektai negali keisti, todėl sandoriai, pažeidžiantys tokias normas, yra niekiniai. Pripažįstant sandorius negaliojančiais pagal komentuojamą straipsnį, būtina nurodyti ir konkrečią imperatyvią normą, kuriai sandoris prieštarauja.
39. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nemokumo administratorės į bylą pateiktas trišales tarpusavio skolų įskaitymo sutartis pasirašė pareiškėjo direktorė G. B.. Apeliantas atskirajame skunde dėl šios pirmosios instancijos teismo išvados nepasisako, tačiau teigia, kad pareiškėjas šių sutarčių neturi. Pažymėtina, kad sandoriais laisva valia siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis), t. y. sąmoningai laisva valia yra imperatyviai būtinas kiekvienas sandorio elementas. Byloje nėra ginčo, kad trišalės tarpusavio skolų įskaitymo sutartys pasirašytos pareiškėjo direktorės G. B. ir kad ji turėjo teisę pasirašyti šias sutartis. Taigi, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo pripažinti trišalių tarpusavio skolų įskaitymo sutartis prieštaraujančias imperatyvioms įstatymo nuostatoms.
40. Apeliantas nurodo, kad 2017 m. gruodžio 29 d. trišalės tarpusavio skolų įskaitymo sutarties Nr. SK-2017/12/29/8, kuria įskaityta 502 227,79 Eur (t. y. 583 612,01 JAV dolerių) skola, negalėjo pasirašyti viena iš šiame sandoryje nurodytų šalių PNG CONTRACTS, nes ji sandorio sudarymo dieną jau buvo likviduota. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad PNG CONTRACTS LLP likviduota 2016 m. lapkričio 15 d. Įvertinus tai, kad PNG CONTRACTS LLP sutartį pasirašė, sutartis patvirtinta originaliu PNG CONTRACTS LLP antspaudu, visi duomenys apie įmonę sutartyje yra teisingi ir tai, jog įmonė yra įsikūrusi kitoje valstybėje, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad sutartis galėjo būti pasirašyta iki PNG CONTRACTS LLP likvidavimo (pavyzdžiui, tikėtinas rašymo apsirikimas ar reikalavimo teisių perleidimas). Apeliantas taip pat teigia, kad 2017 m. gruodžio 29 d. trišalę tarpusavio skolų įskaitymo sutartį Nr. SK-2017/12/29/4 pasirašęs GEOLINK OVERSEAS LTD nuo 2017 m. liepos 20 d. pavadinimas Geolink Engineering LTD. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nurodytos aplinkybės savaime nepagrindžia, kad trišalės tarpusavio skolų įskaitymo sutartys su šiais subjektais yra akivaizdžiai niekinės, o reikalavimo pripažinti minėtas sutartis negaliojančiomis kitais teisiniais pagrindais pareiškėjas nereiškė.
41. Apeliantas teigia, kad jo pateiktos į bylą trišalės tarpusavio skolų įskaitymo sutartys (dvi) ir nemokumo administratorės į bylą pateiktos trišalės tarpusavio skolų įskaitymo sutartys nėra tapačios. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad sutartys yra iš esmės identiškos, išskyrus 2018 m. balandžio 16 d. trišalę tarpusavio skolų įskaitymo sutartį (skiriasi įskaityta suma). Apeliantas nepateikia argumentų, kodėl jo pateiktoje sutarties versijoje bendrovės vadovo parašas yra nematomas, taip pat kodėl gali skirtis įskaitytos sumos. Taigi, įvertinus tai, kad buvęs bendrovės vadovas nemokumo administratorei perdavė visus bendrovės dokumentus ir turtą, o pareiškėjas į bylą teikia tik dvi trišales tarpusavio skolų įskaitymo sutartis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi nemokumo administratorės į bylą pateiktomis trišalėmis tarpusavio skolų įskaitymo sutartimis (CPK 12, 178 straipsniai).
42. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad ginčo trišalės tarpusavio skolų įskaitymo sutartys nepagrįstai kvalifikuotos pagal įskaitymą reglamentuojančias teisės normas.
43. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir sprendžia, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrindžia tarp pareiškėjo, atsakovės BUAB „Iviltra“ ir byloje nedalyvaujančių asmenų egzistavusius sutartinius įskaitymo teisinius santykius, kurių pagrindu visos trys sandorio šalys padengė tarpusavio skolas įskaitymo būdu.
44. Įstatymas nustato, kad vienas iš prievolių pasibaigimo atvejų yra įskaitymas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant įskaitymą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, išaiškinta, kad įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-115-421/2022).
45. Byloje nustatyta, kad pagal nemokumo administratorės pateiktas trišales tarpusavio skolų įskaitymo sutartis: 1) trišale tarpusavio skolų įskaitymo sutartimi Nr. SK-2017/12/29/1 priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas atliktas tarp trijų šalių, t. y. atsakovės ir pareiškėjo, pareiškėjo ir Torres Trade LP, Torres Trade LP ir atsakovės, sutartį pasirašius tokią teisę turintiems šalių atstovams; 2) trišale tarpusavio skolų įskaitymo sutartimi Nr. SK-2017/12/29/2 priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas atliktas tarp trijų šalių, t. y. atsakovės ir pareiškėjo, pareiškėjo ir OAO „Kalugaputmash“, OAO „Kalugaputmash“ ir atsakovės, sutartį pasirašius tokią teisę turintiems šalių atstovams; 3) trišale tarpusavio skolų įskaitymo sutartimi Nr. SK-2017/12/29/3 priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas atliktas tarp trijų šalių, t. y. atsakovės ir pareiškėjo, pareiškėjo ir Business profit solutions LP, Business profit solutions LP ir atsakovės, sutartį pasirašius tokią teisę turintiems šalių atstovams; 4) trišale tarpusavio skolų įskaitymo sutartimi Nr. SK-2017/12/29/4 priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas atliktas tarp trijų šalių, t. y. atsakovės ir pareiškėjo, pareiškėjo ir Geolink Overseas LTD, Geolink Overseas LTD ir atsakovės, sutartį pasirašius tokią teisę turintiems šalių atstovams; 5) trišale tarpusavio skolų įskaitymo sutartimi Nr. SK-2017/12/29/5 priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas atliktas tarp trijų šalių, t. y. atsakovės ir pareiškėjo, pareiškėjo ir TK Transvitkomp, TK Transvitkomp ir atsakovės, sutartį pasirašius tokią teisę turintiems šalių atstovams; 6) trišale tarpusavio skolų įskaitymo sutartimi Nr. SK-2017/12/29/8 priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas atliktas tarp trijų šalių, t. y. atsakovės ir pareiškėjo, pareiškėjo ir PNG CONTRACTS LLP, PNG CONTRACTS LLP ir atsakovės, sutartį pasirašius tokią teisę turintiems šalių atstovams; 7) trišale tarpusavio skolų įskaitymo sutartimi Nr. SK-2017/12/29/1 priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas atliktas tarp trijų šalių, t. y. atsakovės ir pareiškėjo, pareiškėjo ir UNITED STREAM OU, UNITED STREAM OU ir atsakovės, sutartį pasirašius tokią teisę turintiems šalių atstovams; 8) 2018 m. balandžio 16 d. trišale tarpusavio skolų įskaitymo sutartimi Nr. SK-2017/12/29/2 priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas atliktas tarp trijų šalių, t. y. atsakovės ir pareiškėjo, pareiškėjo ir OAO „Kalugaputmash“, OAO „Kalugaputmash“ ir atsakovės, sutartį pasirašius tokią teisę turintiems šalių atstovams; 9) trišale tarpusavio skolų įskaitymo sutartimi Nr. SK-2018/12/29/1 priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas atliktas tarp trijų šalių, t. y. atsakovės ir pareiškėjo, pareiškėjo ir GRAND a limited liability company, Grand a limited liability company ir atsakovės, sutartį pasirašius tokią teisę turintiems šalių atstovams; 10) trišale tarpusavio skolų įskaitymo sutartimi Nr. SK-2019/08/06/1 priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas atliktas tarp trijų šalių, t. y. atsakovės ir pareiškėjo, pareiškėjo ir Grand a limited liability company, Grand a limited liability company ir atsakovės, sutartį pasirašius tokią teisę turintiems šalių atstovams.
46. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą.
47. Apeliantas teigia, kad tik viena iš šalių, t. y. UNITED STREAM OU neturėjo tokio dydžio skolos, kokia buvo įskaityta, t. y. apeliantas pripažįsta, kad UNITED STREAM OU skola bendrovei sudarė 1 356 361,61 JAV dolerių. Taigi, byloje apeliantas neginčija, kad iki įskaitymo reikalavimo teisę turėjo tiek atsakovė apeliantui, tiek apeliantas trečiajam asmeniui ir trečiasis asmuo atsakovei.
48. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas, atsakovė ir tretieji (byloje nedalyvaujantys) asmenys turėjo sutartinius santykius, kad pareiškėjas iš dalies pripažįsta, jog trišales tarpusavio skolų įskaitymo sutartis jis sudarė ir tokia praktika (sudaryti trišales tarpusavio skolų įskaitymo sutartis) tarp šalių buvo susiklosčiusi. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs iš nemokumo administratorės įrodymus, jog BUAB „Iviltra“ ir pareiškėjas trišalėmis tarpusavio skolų įskaitymo sutartimis įskaitė priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, kurių terminai buvo suėję, turėjo teisinį pagrindą netenkinti pareiškėjo prašymo patvirtinti 3 547 820 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Iviltra“ nemokumo (bankroto) byloje, nes bendrovės prievolės šiai kreditorei pasibaigė.
49. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad nemokumo administratorės į bylą pateiktos trišalės tarpusavio skolų įskaitymo sutartys nėra nuginčytos įstatymų nustatyta tvarka, nenustatęs šių sutarčių akivaizdaus niekinio pobūdžio, turėjo teisinį pagrindą atsisakyti tvirtinti pareiškėjo 3 547 820 Eur finansinį reikalavimą.
50. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia apeliantės dėmesį į tai, kad bankroto bylos pasižymi tam tikra specifika, kuomet, nepagrįstai patvirtinus vieno iš kreditorių finansinį reikalavimą, tai turėtų neigiamą įtaką visiems bankrutuojančios bendrovės kreditoriams. Taigi, nenuginčijus trišalių tarpusavio skolų įskaitymo sandorių, nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovės BUAB „Iviltra“ prievolės Rudcom Limited atžvilgiu nėra pasibaigusios.
Dėl teismo pareigos motyvuoti nutartį
51. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad skundžiama nutartis neatitinka CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimų.
52. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos atskirojo skundo argumentus. Teismo pareiga motyvuoti sprendimą nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalyje. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 16034/90). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-611/2018).
53. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos motyvuoti procesinį sprendimą, kadangi ištyrė faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamam klausimui teisingai išspręsti, skundžiamoje teismo nutartyje yra pateikti esminiai motyvai, kuriais vadovaujantis priimtas atitinkamas procesinis sprendimas. Iš esmės netinkamą pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą pareiškėjas grindžia teismo pareiga pripažinti trišales tarpusavio skolų įskaitymo sutartis negaliojančiomis ex officio. Tačiau, kaip nustatė apeliacinės instancijos teismas, pirmosios instancijos teismo išvados, kad trišalės tarpusavio skolų įskaitymo sutartys nėra akivaizdžiai niekinio pobūdžio, yra teisingos ir pagrįstos, todėl nėra pagrindo sutikti su atskirajame skunde nurodytais teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas procesinio sprendimo motyvavimo pareigą įgyvendino netinkamai.
54. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).
Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo
55. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo Rudcom Limited finansinio reikalavimo BUAB „Iviltra“ nemokumo (bankroto) byloje tvirtinimo klausimą, teisingai taikė materialiosios teisės normas, kuriomis reglamentuojami prievolių pasibaigimo pagrindai, proceso teisės normas, nustatančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, ir padarė pagrįstą išvadą, jog Rudcom Limited neįrodytas 3 547 820 Eur dydžio finansinis reikalavimas negali būti patvirtintas BUAB „Iviltra“ nemokumo (bankroto) byloje. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti apskųstą teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
56. Atskirojo skundo netenkinus, apelianto bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).
57. Atsakovė teismui pateikė duomenis apie patirtas 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurios susidarė rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
58. Byloje pateikti duomenys įrodo, kad advokatas suteikė teisines paslaugas atsakovei 2023 metų II ketvirtį. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusį ketvirtį (2022 metų IV ketvirtį) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 1 900,3 Eur. Atsižvelgiant į tai, maksimali priteistina suma už atsiliepimą į atskirąjį skundą yra 760,12 Eur (0,4 x 1 900,3 Eur) (Rekomendacijų 7, 8.16 punktai).
59. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis mažinamas, nes jis viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų rekomenduojamą priteisti išlaidų dydį, todėl BUAB „Iviltra“ iš apelianto Rudcom Limited priteisiamos 760,12 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Iviltra“ (juridinio asmens kodas 124002740) iš pareiškėjo Rudcom Limited (juridinio asmens kodas 293942) 760,12 Eur (septinis šimtus šešiasdešimt eurų ir dvylika centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Vilija Mikuckienė
Alma Urbanavičienė
Vigintas Višinskis