Civilinė byla Nr. e2S-409-368/2022
Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00979-2022-7
Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.14.4
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. liepos 13 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) B. D. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose 2022 m. gegužės 6 d. gautas pareiškėjo B. D. pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, kuriuo pareiškėjas prašo nustatyti faktą, kad B. D. pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į T. D., gimusiai (duomenys neskelbtini) priklausiusią ½ dalį bendro 0,0643 ha ploto sodo žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
2. 2022 m. gegužės 12 d. teismas atsisakė priimti pareiškėjo B. D. pareiškimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2022 m. gegužės 12 d. nutartimi nurodė, jog akivaizdu, kad pareiškėjas siekia paneigti santuokos metu įgyto turto priklausomybės pobūdį ir remdamasis įgyjamosios senaties institutu įgyti nuosavybės teisę į galimai kito fizinio asmens, kuris pareiškėjui yra žinomas, nuosavybės dalį. Pastebėtina, jog toks pareiškėjo prašymas neatitinka įgyjamosios senaties apibrėžimo, kuris gali būti nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, kadangi, kaip minėta, daiktą valdantis asmuo turi teisę įgyjamosios senaties pagrindu įgyti nuosavybės teisę į šį daiktą tik tuo atveju, kai daiktą valdančiam asmeniui daikto savininkas nežinomas ir nėra registruotas kito asmens vardu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Skųsdamas Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gegužės 12 d. nutartį, apeliantas (pareiškėjas) B. D. prašo ją panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
4.1. Skundžiamoje nutartyje net nekeliamas klausimas, kad apelianto pareiškimas neatitinka CPK 111 – 114 straipsniuose įtvirtintų bendrųjų procesiniams dokumentams keliamus reikalavimų, CPK 135 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų ieškinio turinio reikalavimų, taip pat CPK 531 straipsnyje nustatytų specialiųjų pareiškimo dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo turiniui keliamų reikalavimų.
4.2. Susiklosčiusi teisinė situacija su apelianto sodo žemės sklypu, kada pagal iki 2001 m. birželio 30 d. galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnį bei 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 25 straipsnio 1 dalį jis formaliai tebėra bendra jungtine jo ir jo buvusios sutuoktinės nuosavybe, nepaisant to, kad į šį sodo žemės sklypą buvusi sutuoktinė jau dvidešimt penkerius metus nereiškia ir net nereiškė jokių pretenzijų, be to, net nėra tiksliai žinoma, ar ji tebėra gyva ir kur gyvena, o apeliantas šį sodo žemės sklypą visą tą laiką valdo ir prižiūri kaip vienintelis savininkas, neišspręsta likti negali, kadangi kitaip Apeliantas juo niekada negalės disponuoti.
4.3. Teismas, neišnagrinėjęs apelianto pareiškimo, iš anksto negalėjo spręsti, kad jis apskritai nenagrinėtinas teisme. Apelianto pareiškimą atsisakyta priimti iš esmės dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų, t. y. esą reikalavimo teisės neturėjimu, nors, kaip jau minėta, tai yra svarbu teisei į reikalavimo patenkinimą, bet ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą.
4.4. Teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą, nenurodė ir neišaiškino, į kokią instituciją ar teismą jis tokiu atveju turėtų kreiptis, arba kaip kitaip jis turėtų pašalinti aplinkybes, kliudančias teismui priimti jo pareiškimą.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
6. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
7. Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, jog jo teisė yra pažeista, garantuojama ir teisminė gynyba. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111, 135 straipsniai), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.
8. Teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, ieškinyje turi būti nurodoma: ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas), aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), taip pat pridėti įrodymai, pagrindžiantys išdėstytas faktines aplinkybes (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktai, 2 dalis). Prie ieškinio turi būti pateikti dokumentai ir įrodymai, pagrindžiantys ieškinio reikalavimą, bei pagrindžiantys žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą (CPK 135 straipsnio 2 dalis).
9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą asmeniui, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką nustato CPK, kurio 111 straipsnis apibrėžia bendrus reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų formai ir turiniui. Be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, ieškinys turi atitikti ir CPK 135 straipsnio reikalavimus.
10. Teismas, spręsdamas asmens pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 str.). Teismų praktikoje ieškinio trūkumų šalinimo instituto normos taikomos tada, kai dėl netinkamo ieškinio dalyko (ar pagrindo) formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio, yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).
11. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, jog ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t.y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Po bylos iškėlimo ieškinyje nurodytas faktinis pagrindas įvertinamas jo pagrįstumo aspektu.
12. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą) bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką). Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos nagrinėjimo teisme ribas, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus, užtikrinti šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; 2008-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; kt.). Nesant bent vieno iš šių elementų, negalimas teisminis nagrinėjimas, todėl ieškinį pareiškiantis asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais, galėtų greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 str.). Įstatyme nustatyti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs.
13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui pateiktame pareiškime apeliantas nurodė esmines faktines bylos aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t.y. paaiškino, kad santuokos metu su T. D. sudarė santuoką ir santuokos metu pareiškėjas už savo asmenines lėšas iš valstybės įsigijo bei taip pat savo vardu Nekilnojamojo turto registre įregistravo 0,0643 ha ploto sodo žemės sklypą, tačiau pagal tuometinio, iki 2001 m. birželio 30 d. galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnį įsigytas sodo žemės sklypas formaliai tapo bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe. Reikšdamas pareiškimą dėl įgyjamosios senaties, pareiškėjas iš esmės siekia visą aptariamą žemės sklypą įgyti asmeninės nuosavybės teise.
14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, kad pareiškėjas, remdamasis įgyjamosios senaties institutu, siekia įgyti nuosavybės teisę į galimai kito fizinio asmens, kuris pareiškėjui yra žinomas, nuosavybės dalį. Pagrįstai konstatuota, kad toks pareiškėjo prašymas neatitinka įgyjamosios senaties apibrėžimo, kuris gali būti nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, kadangi, kaip minėta, daiktą valdantis asmuo turi teisę įgyjamosios senaties pagrindu įgyti nuosavybės teisę į šį daiktą tik tuo atveju, kai daiktą valdančiam asmeniui daikto savininkas nežinomas ir nėra registruotas kito asmens vardu.
15. Vis dėl to, teismas, jau pareiškimo priėmimo stadijoje nustatęs, kad pareiškėjas turi aiškiai apibrėžtą teisinį materialinį suinteresuotumą – asmeninės nuosavybes teise įgyti žemės sklypą, tačiau pasirinko aiškiai netinkamą tiek materialinį, tiek procesinį savo teisių gynimo būdą, turėjo pareigą nustatyti pareiškėjui terminą pašalinti pateikto procesinio dokumento trūkumus. Nagrinėjamu atveju nors pareiškėjas ir neturi teisinio pagrindo teikti pareiškimą dėl į gyjamosios senaties ypatingosios teisenos tvarka, tačiau pareiškėjas turi teisę reikšti ieškinį ginčo teisenos tvarka dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.
16. Kaip jau minėta, ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t.y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Konstatuotina, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo reikalavimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, nes pareiškėjas turi materialinį teisinį suinteresuotumą, kuris gali būti ginamas teisme civilinio proceso teisme. Pareikštas pareiškimas yra su akivaizdžiais trūkumais, kadangi pasirinktas aiškiai netinkamas procesinis teisių gynimo būdas. Tokiu atveju apelianto pareiškimą turėjo būti ne atsisakoma priimti, o nustatytas terminas jo trūkumams pašalinti, nurodant, kad pareiškėjas turi pateikti ieškinį dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.
17. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą, todėl skundžiama teismo nutartis naikintina (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
18. Kadangi ieškinio (šiuo atveju - pareiškimo) priėmimo klausimas yra priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, dėl to, panaikinus skundžiamą nutartį, pareiškėjo B. D. priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
19. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą, todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas dėl pareiškimo priėmimo perduotinas nagrinėti iš naujo Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 str.).
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,
n u t a r i a:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gegužės 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Egidijus Mockevičius