Civilinė byla Nr. e2-3248-877/2022
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09600-2021-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.2; 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 3.2.6.1
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. sausio 19 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rita Liukaitytė,
sekretoriaujant Vaidai Margelevičienei, Gabrielei Bucininkaitei,
dalyvaujant ieškovams S. D., S. D.,
ieškovų atstovui advokatui T. B.,
atsakovės atstovui advokato padėjėjui M. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų S. D., S. D., D. K. ieškinį atsakovui UAB „Liseka“ dėl bendrosios dalinės nuosavybės naudojimo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Elito maistas“.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovai ieškiniu prašo:
1.1. Pripažinti ieškovo S. D. (gim. (duomenys neskelbtini)) teisę be atsakovo UAB „Liseka“ (juridinio asmens kodas: 304635103) sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą ir atlikti statybos darbus atstatant pastatą sandėlį, adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2021 m. MB „Archcentras“ parengtą „Sandėlio, (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą“
1.2. Nustatyti, kad atsakovo UAB „Liseka“ (juridinio asmens kodas: 304635103) naudojamoje žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalyje, negali būti vykdoma maitinimo įstaigų ir pasilinksminimo įstaigų veikla nakties metu, nuo 22 val. iki 7 val.
1.3. Nustatyti, kad atsakovo UAB „Liseka“ (juridinio asmens kodas: 304635103) naudojamoje žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalyje, negali būti vykdoma maitinimo įstaigų ir pasilinksminimo įstaigų veikla nakties metu, nuo 22 val. iki 7 val.
2. Ieškovai, jų atstovas procesiniuose dokumentuose ir posėdyje nurodė:
2.1. Šalys ir Lietuvos Respublika yra bendraturčiai žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Valstybės valdoma žemės sklypo dalis yra užimta S. D. priklausančiu statiniu – sandėliu, kurį ieškovas siekia atstatyti. Atsakovas nesutinka, kad S. D. gautų statybą leidžiantį dokumentą ir atstatytų pastatą sandėlį pagal 2021 m. MB „Archcentras“ parengtą „Sandėlio, (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą“.
2.2. Atsakovo naudojamoje Sklypo dalyje nakties metu (nuo 22 val. iki 7 val.) yra vykdoma maitinimo įstaigų ir pasilinksminimo įstaigų veikla, kuri trukdo kitiems Sklypo bendraturčiams ilsėtis.
2.3. Atsakovas buvo įsirengęs trinkelių dangą savo faktiškai naudojamoje Sklypo dalyje ir, neišsprendęs lietaus vandens nuvedimo, nukreipė jį į ieškovų naudojamas Sklypo dalis.
3. Atsakovas UAB „Liseka“ 2021 m. liepos 12 d. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Atsakovė procesiniuose dokumentuose ir jos atstovas advokato padėjėjas teismo posėdyje nurodė:
3.1. Šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Bendraturčiai tarpusavyje nėra nustatę ir įregistravę bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo naudojimosi tvarkos, tačiau šiuo metu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo.
3.2. Atsakovas nuosavybės teise valdo gretimą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas nėra atskirtas tvora ar kitokiu būdu nuo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Taip pat atsakovas nuosavybės teise valdo pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Butai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties pagrindu perduotos laikinai valdyti ir naudoti UAB „Elito maistas“.
3.3. Atsakovas 2021-06-01 atsakymu nesutiko išduoti ieškovui S. D. sutikimo pagal 2021 m. MB „Archcentras“ parengtą „Sandėlio, (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą“. Atsakovo nuomone, išnykęs – t. y. visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar nugriautas – statinys negali būti remontuojamas ar rekonstruojamas, nes nebėra remonto ar rekonstrukcijos objekto. Toks išnykęs statinys gali būti atkurtas (atstatytas) naujo statinio statybos būdu. S. D. atkasta pamato dalis Atsakovo vertinimu, nėra pakankama statiniui atstatyti. Šiuo konkrečiu atveju būtų laikoma, kad išlikęs tik buvusio statinio pamato fragmentas, kuris pats iš savęs nėra pakankamas statiniui atkurti, o pastatytas statinys ant šio pamato fragmento negalėtų būti laikomas anksčiau šioje vietoje buvusiu nekilnojamojo turto objektu, t. y. būtų suformuotas naujas nekilnojamasis daiktas. ieškovas S. D. siekia atlikti ne pastato rekonstravimo, o naujos statybos darbus. Tokiems darbams atlikti taikytini iš esmės kitokie teisės aktų reikalavimai. Todėl nėra pagrindo išduoti ieškovui S. D. išduoti sutikimo pagal 2021 m. MB „Archcentras“ parengtą „Sandėlio, (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą“.
3.4. Atsakovas nei žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nei greta esančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pats maitinimo įstaigų ir pasilinksminimo įstaigų veiklos nevykdo. Šia veikla užsiima UAB „Elito maistas“ valdanti restoraną „(duomenys neskelbtini)“, kuri iš Atsakovo nuomoja patalpas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas nėra šio triukšmo šaltinio valdytojas. Ieškovai ieškinio reikalavimu nori nustatyti Atsakovui apribojimą, kuris yra grindžiamas kito juridinio asmens veiksmais. Ieškovai pasirinko bendrosios nuosavybės valdymo bendru sutarimu institutą, siekdami apriboti ne trečiojo asmens, o būtent Atsakovo ir/ar būsimų kitų Atsakovo nuomininkų veiklą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo Atsakovo valdomoje žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje drausti vykdyti maitinimo įstaigų ir pasilinksminimo įstaigų veiklą. Ieškovų reikalavimas teiktinas už triukšmą atsakingam asmeniui.
3.5. Dėl reikalavimo Atsakovo valdomoje žemės sklypo dalyje įrengti lietaus vandens nuvedimo priemones - Ieškovai siekia ne bendru sutarimu išspręsti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi problemą, o nustatyti reikalavimą Atsakovui savo pastangomis ir lėšomis įrengti lietaus nuotekų sistemą. Ieškovų nurodomos problemos dėl lietaus vandens nubėgimo, nėra atsiradusios dėl Atsakovo įrengtų kietųjų dangų. Atsakovo turimais duomenimis, dar 2018 m. Ieškovų nurodomoje žemės sklypo dalyje kaupėsi lietaus vanduo, nors Atsakovas tuo metu net nebuvo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtis.
4. Trečiasis asmuo UAB „Elito maistas“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. 2021 m. lapkričio 30 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė:
4.1. UAB „Elito maistas“ yra maitinimo įstaigų ir pasilinksminimo įstaigų veikla užsiimantis privatus juridinis asmuo, valdantis restoranų tinklą „(duomenys neskelbtini)“ (Vilniuje ir Kaune). 2018 m. rugpjūčio 1 d. Atsakovas ir UAB „Elito maistas“ sudarė nuomos sutartį Nr. 18/18/01, kuria UAB „Elito maistas“ buvo išnuomotos Atsakovui priklausančios patalpos: 1) butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2) butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei leista naudotis vidiniu kiemu, t.y. žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi, neviršijančia Atsakovui priklausančios nuosavybės dalies. Atitinkamai UAB „Elito maistas“ aukščiau nurodytose patalpose vykdo maitinimo ir pasilinksminimo įstaigų veiklą, o vidiniame kieme šiltojo sezono metu būna įsirengęs lauko terasą. Lauko terasa didžiąja dalimi yra žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), tuo tarpu kitame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), lauko terasos dalis sudaro 3-5 m2.
4.2. Ieškovai S. D. ir S. D. UAB „Elito maistas“ atžvilgiu elgiasi priešiškai. Nuo pat veiklos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pradžios UAB „Elito maistas“ susidūrė su dideliu skaičiumi patikrinimų ir skundų, siekiant įvertinti vykdomos veiklos teisėtumą, atitikimą įstatymų keliamiems reikalavimams.
4.3. Ieškovai taip pat visais būdais siekia apsunkinti UAB „Elito maistas“ galimybes naudoti nuomojamas patalpas pagal paskirtį. UAB „Elito maistas“ prekės ir įranga yra pristatomi ir iškraunami vidiniame kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), per esantį įėjimą į (duomenys neskelbtini) esančias patalpas. Ieškovai dirbtinai sukūrė sąlygas, kuriomis UAB „Elito maistas“ tiekėjams buvo apsunkintas patekimas prie patalpų išsikrovimui. Ieškovai yra apsunkinę didesnių gabaritų transporto patekimą į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šio žemės sklypo įvažiavimo kelias turi posūkį, kuris Ieškovų yra apsunkintas - dirbtinai sumažintas šio įvažiavimo kelio ties posūkiu dydis (sustatyti trys akmeniniai vazonai, du statybiniai blokeliai, pastatytas metalinis statybinis konteineris bei prie jo sustatytos Ieškovų transporto priemonės). Dėl šių aplinkybių UAB „Elito maistas“ nuolat susiduria su nusiskundimais iš tiekėjų dėl negalėjimo privažiuoti prie įėjimo į (duomenys neskelbtini) esančias patalpas, o prekes ir įrangą nešti didesnį atstumą.
4.4. Ieškovai taip pat yra pateikę pareiškimus policijai bei administracinio nusižengimo protokolus dėl UAB „Elito maistas“ valdomo restorano „(duomenys neskelbtini)“ adresu ar jo prieigose triukšmo normų viršijimo, tačiau didžioji jų dalis nepasitvirtino, jų pagrindu UAB „Elito maistas“ valdomo restorano adresu nebuvo nustatytas į aplinką sklindančio triukšmo pažeidimas, o surašyti administracinio nusižengimo protokolai iš esmės yra kitų asmenų, kurie nėra UAB „Elito maistas“ darbuotojai ar susiję asmenys, atžvilgiu.
4.5. UAB „Elito maistas“ nuolat imasi veiksmų triukšmo šaltiniams apriboti. Šiuo metu, restorano patalpose yra ribojamas skleidžiamo garso lygis, UAB „Elito maistas“ darbuotojai turi nurodymus dėl į aplinką sklindančio triukšmo ribojimo, buvo atsisakyta arčiau langų ir durų buvusių garso kolonėlių, įrengiamos izoliacinės langų ir durų priemonės, statomos papildomos durys, kurios sukurtų pereinamą patalpą. Taip pat, dar veikiant lauko terasai UAB „Elito maistas“ pradėjo riboti triukšmo šaltinius, kurie susidaro dėl veiklos vykdymo lauke, - po 21-21.30 val. buvo išjungiama muzika lauko terasoje, nuolat uždaromos galinės patalpų durys, siekiant sumažinti iš patalpų sklindantį garsą.
4.6. UAB „Elito maistas“ taip pat visiems aplink gyvenantiems asmenims (taip pat ir Ieškovams) yra nurodęs kontaktinius duomenis, kuriais galima kreiptis tuo atveju, jei UAB „Elito maistas“ skleidžiamas triukšmas būtų per didelis..
4.7. Antrasis ieškinio reikalavimas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Ieškovai reikalavimo pagrįstumą įrodinėja netinkamais įrodymais, kurie nėra susiję su žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), vykdoma veikla. Tuo tarpu ieškinio reikalavimu faktiškai siekiama sumažinti UAB „Elito maistas“ lauko terasos plotą, paliekant tą lauko terasos dalį, kuri yra žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Atitinkamai, ieškinio reikalavimo tikslas nėra ginti savo teises ir teisėtus interesus, tačiau UAB „Elito maistas“ trukdyti vykdyti įprastą veiklą.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Ieškinys tenkinamas iš dalies
5. Byloje nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 0,105 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovui S. D. (319/5600 dalių), ieškovei S. D. (213/560 dalių), ieškovei D. K. (319/5600 dalių), atsakovui UAB „Liseka“ (382/1050 dalių), Lietuvos Respublikai, atstovaujamai trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (149/1050 dalių) (ieškinio priedas Nr. 1).
6. 2015 m. kovo 26 d. Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme Nr. A-938 Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo. numatyta, jog „Pastatas sandėlis, adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis sandėliavimo, pažymėjimas plane 2F2p, nuosavybės teisė S. D. (pastatas nugriautas, išlikę pamatai. Pastatas gali būti atstatytas pagal KPD sąlygas, istorinius šaltinius)" (ieškinio priedas Nr. 2).
7. 2016 m. UAB „Geometrą“ Sklypo savininkų užsakymu parengė Žemės po pastatais funkcionuojančių dalių planą, kurį Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno m. skyriaus vedėjas patvirtino 2016 03 07 (ieškinio priedas Nr. 3), o 2016 04 19 tos pačios įstaigos įsakymu Nr. 8VĮ-437- (14.8.2.) Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalių nustatymo buvo nustatyta, kad pastatui, pažymėtam 2F2p unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) eksploatavimui reikalinga žemės Sklypo dalis sudaro 0,0149 ha (ieškinio priedas Nr. 4). Lietuvos Respublikai priklausančia Sklypo dalimi faktiškai naudojasi S. D., ir moka žemės nuomos mokestį (ieškinio priedas Nr. 5).
8. Ieškovas S. D. nuosavybės teise valdo Pastatą – Sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Šis pastatas yra žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). 2021-04-23 prašymu duoti rašytinį sutikimą sandėlio, (duomenys neskelbtini), rekonstravimui, ieškovas S. D. atsakovo prašė duoti rašyti sutikimą projektuotojo MB „Archcentras“ parengtam rekonstravimo projektui.
9. Bendraturčiai tarpusavyje nėra nustatę ir įregistravę bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo naudojimosi tvarkos, tačiau šiuo metu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo.
10. UAB „Liseka“ nuosavybės teise valdo gretimą žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas nėra atskirtas tvora ar kitokiu būdu nuo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovo teigimu, teisminėje byloje šalių siūlomų naudojimosi tvarkų projektuose atsakovui numatyta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, kuri jungtųsi (sudarytų vientisą žemės plotą) su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini).
11. Atsakovas taip pat nuosavybės teise valdo pastatus: 1) gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2) negyvenamasis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 3) patalpas-butus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), 4) patalpas-butus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Butai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties pagrindu perduotos laikinai valdyti ir naudoti UAB „Elito maistas“.
12. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutikimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Bendraturčiai susitarimą pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, derindami savo interesus. Komentuojamo straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ir ta nuostata, jog kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas pagal bet kurio bendraturčio ieškinį. Šioje byloje bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymu suteiktą teisę, susijusią su bendro daikto naudojimu – atstatyti pastatą- sandėlį, į kurį S. D. yra atkurta nuosavybės teisė, tačiau pats pastatas yra sugriuvęs, likę tik jo fragmentai (pamatai).. Bendraturčiai (atsakovas) turi teisę ir galimybę ginčyti ne ieškovo teisę atstatyti statinį, bet jos įgyvendinimo būdą, t. y. įrodyti, kad bendraturčio pasirinktas turimos teisės įgyvendinimo būdas ir sąlygos esminiai pažeistų atsakovų teises į bendrą daiktą, teisėtus interesus, galimybę normaliai naudotis turimu turtu.
13. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad S. D. Kauno miesto savivaldybės valdybos 1996 m. gruodžio 3 d. sprendimu ir 2002 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr.1019 buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į ūkinės paskirties pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) (žymėjimas 2F2p), tačiau po antrojo sprendimo priėmimo paaiškėjo, kad pastatas nugriautas. Taigi vietoj to, kad S. D. būtų grąžintos nuosavybės teisės į pastatą, iš tiesų jai buvo grąžinti tik jo pamatai. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. lapkričio 18 nutartimi administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino, kad Kauno miesto savivaldybės veiksmais S. D. buvo padaryta žala ir skundą dėl turtinės žalos iš dalies patenkino. Ta pačia nutartimi Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, „<...> kad viešoji atsakomybė remiasi restitutio in integrum principu, kuris reiškia, kad asmuo patyręs žalą, turi teisę į visišką žalos atlyginimą, kuri sugrąžintų jį į tokią padėtį, kokia egzistuotų, jei žala nebūtų atsiradusi." (ieškinio priedas Nr. 6).
14. Atsakovas nesutikdamas duoti sutikimą ieškovams atlikti statybos darbus teigia, kad išnykęs – t. y. visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar nugriautas – statinys negali būti remontuojamas ar rekonstruojamas, nes nebėra remonto ar rekonstrukcijos objekto. Toks išnykęs statinys gali būti atkurtas (atstatytas) naujo statinio statybos būdu.
15. Vertinant ar statinio konstrukcijos yra išlikusios ir ar tokių konstrukcijų yra pakankamai, siekiant atlikti statinio rekonstravimo darbus, t. y. ne atkurti statinį naujo statinio statybos būdu, turi būti nustatytas laikančiųjų konstrukcijų (būtent laikančiųjų konstrukcijų, o ne jų fragmentų ar liekanų), esančių ne giliau kaip 0,5 m po žemės paviršiumi, egzistavimo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017). Šioje byloje kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: „tik nustačius statinio visiško sugriuvimo, sunaikinimo ar nugriovimo faktą – t. y. kad statinio konstrukcijų nelikę arba likusios tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos (požeminio statinio, t. y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės paviršiumi, atveju – kai nelikę visų statinio laikančiųjų konstrukcijų), išskyrus atvejus, kai statinio ar jo dalių griovimo darbai atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, laikytina, kad statinys yra išnykęs, todėl jis ir daiktinės teisės į jį turi būti išregistruoti. <...> nesant pagrindo konstatuoti statinio visiško sugriuvimo, sunaikinimo ar nugriovimo, nėra pagrindo jo laikyti išnykusiu, taigi, ir išregistruoti jį ir daiktines teises į jį. Tuo atveju, jei statinio, dėl kurio išregistravimo vyksta ginčas, vietoje stovi naujas statinys ar jo dalis (pvz., nauji pamatai), teisiškai reikšminga aplinkybė yra tai, ar šis statinys (jo dalis) yra būtent tas pats statinys (jo dalis), dėl kurio išregistravimo kilo ginčas. Pažymėtina, kad statinys laikomas tapačiu ir tais atvejais, jei jis rekonstruotas (rekonstruojamas) arba kapitaliai suremontuotas (remontuojamas). Nustačius šias aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti statinio išnykimo fakto, todėl neatsiranda pagrindas išregistruoti jį ir daiktines teises į jį. Ir atvirkščiai, nustačius, kad statinys yra naujo statinio statybos rezultatas arba dalinis rezultatas (nebaigta statyba), ankstesnis statinys laikytinas išnykusiu, todėl jis turi būti išregistruotas“.
16. Pasisakant dėl atsakovės argumentų aukščiau minėtos teisės aiškinimo taisyklės aspektu svarbu išsiaiškinti, ar ginčo objektas yra visiškai išnykęs. Statinys laikomas visiškai sugriuvusiu, sunaikintu ar nugriautu, jei jo konstrukcijų nelikę arba likusios tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos (STR 1.01.08:2002 8.5 punktas). Tai reiškia, kad nustačius laikančiųjų konstrukcijų (būtent laikančiųjų konstrukcijų, o ne jų fragmentų ar liekanų), esančių ne giliau kaip 0,5 m po žemės paviršiumi, egzistavimo faktą statinys negali būti laikomas visiškai sugriuvusiu, sunaikintu ar nugriautu.
17. Kartu su ieškiniu į bylą pateiktas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą. Šiame dokumente buvo numatyta, jog „pastatas nugriautas, išlikę pamatai. Pastatas gali būti atstatytas pagal KPD sąlygas, istorinius šaltinius“. Detaliojo plano 10 punkte nurodyta, kad „Pastatas – Sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra fiziškai pažeistas. Atliekant geodezinius matavimus nebuvo galimybės pažymėti po žeme esančių pastato pamatų, todėl vadovaujantis statinių inventorizacija, ekspertize Nr. R-09-10, detaliuoju planu nustatoma pastato vieta“.
18. 2021 m. spalio 21 d. Statinio konstrukcijų tyrimo Aktą Nr. 21-6 „sandėlio (fiziškai pažeistas pastatas) (duomenys neskelbtini), konstrukcijos“ statybos ekspertas inž. J. V. parengė tikslu įvertinti sandėlio išlikusių konstrukcijų (pamatų) būklę, pateikti išvadas bei rekomendacijas dėl galimybių virš išlikusių pamatų užstatyti pastatą pagal MB „Archcentras“ parengtą rekonstravimo projektą (Nr. (duomenys neskelbtini)). Ekspertas nurodo, kad apžiūrint vietoje dokumentuose nurodyto pastato- sandėlio (duomenys neskelbtini), matomi išlikę buvusio pastato pamatai, betoninių grindų fragmentai ir vakarinė raudonų plytų sukiužusi siena, kuri atliko ir ugniasienės funkciją. Nuvalius pamatų viršų atlikti tikslūs sandėlio pamatų apmatavimai, kurie iš esmės sutampa su „Komprojekto“ Kauno filialo 1978 m. atliktais pirmojo aukšto apmatavimais. Sandėlio vakarinės sienos pamatas laiko ir išlikusios vakarinės sienos dalį. Ant esamų pamatų vietomis yra išlikę buvusios sienos likučiai, vietomis pamatų viršus yra pažeistas (nudaužta viršutinės plytų/akmenų eilės, iki 20-25 cm. Pasirinktinai atkasus pamatų viršų (gylio iki 40-50 cm.) pamato suskilimo ar suirimo nenustatyta. Giliau pamatų paviršiai nesutrūkinėję, kalkinis skiedinys sutvirtėjęs, sukibęs su užpildu ir t.t. Ekspertas padarė išvadas, kad buvusio sandėlio (duomenys neskelbtini), akmenbetonio pamatai neturi įplyšimų ar kitų irimo požymių, įgilinti į neprašalimo zoną- pamatų būklė patenkinama. Pašalinus pamatų viršaus vietinius pažeidimus ir viršų sustiprinus gelžbetoniniu žiedu, esami juostiniai pamatai gali būti panaudoti atkuriamo 2-jų aukštų sandėlio statyboje (DOK 148375 priedas Nr. 3).
19. A. V. 2021 m. rugpjūčio 26 d. atliko geodezinius matavimus ir parengė schemą, iš kurios matyti, kad žemės altitudės (29,06) yra žemės paviršiaus lygis virš Baltijos jūros metrais (LAS aukščių sistemoje), ir išmatavęs pamatų altitudes nustatė, kad jų viršus yra nuo 28,40 iki 28,95, apačia- nuo 28,62 iki 28,94 metrų (DOK 148375 priedas Nr. 4).
20. Šie ieškovų pateikti įrodymai patvirtina, kad beveik visos konstrukcijos yra mažiau nei 50 cm nuo žemės paviršiaus, o vakarinės sienos aukštis siekia 5,5 m – 6 m. Iš ieškovų į bylą pateiktų nuo statybinių šiukšlių nuvalytų išlikusių konstrukcijų nuotraukų matyti, kad yra dalinai išlikusios betoninės grindys, sienų kampai, o išlikusioje vakarinėje sienoje aiškiai matyti arkinių angų ertmės (DOK 148375 priedas Nr. 4). Tai patvirtina faktą, kad laikančiosios konstrukcijos- pamatai egzistuoja, todėl statinys negali būti laikomas visiškai sugriuvusiu, sunaikintu ar nugriautu. Atsakovo į bylą pateiktas 2018 09 12 antstolio S. U. surašytas Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 101 ieškovų pateiktų įrodymų, kurie buvo parengti pasitelkus kvalifikuotus specialistus, nepaneigia. Vertinant šį įrodymą ir prie jo pridedamas fotonuotraukas, matyti, kad pamatų vietoje yra sukrautos statybinės medžiagos bei želia aukšta žolė. Toks įrodymas visiškai neinformatyvus. Be to, 2018 09 12 faktinių aplinkybių protokolo Nr. 101 turinys prieštarauja 2021 05 12 antstolio M. P. surašytam Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolui Nr. 123-21-58, kuriame pažymima, kad „matoma į pamatus panaši atkasta konstrukcija", o prie protokolo pridėtos nuotraukos akivaizdžiai patvirtina pamatų konstrukcijų buvimo faktą.
21. Atsakovas triplike nurodo, kad jo turimos patalpos nuomojamos maitinimo paslaugas teikiantiems asmenims, o kitos šiuo metu nenuomojamos patalpos yra įrenginėjamos ir ruošiamos nuomai komercinei veiklai vykdyti, todėl ieškovo ketinami atlikti statybos darbai neturi aiškios darbų pradžios ir termino per kurį bus atliekami, todėl atsakovas turi pagrindo manyti, kad kelis metus žemės sklypas bus apkrautas statybine technika ir medžiagomis, dėl saugumo reikalavimų atliekant statybas bus ribojamas atsakovo ir nuomininkų patekimas į atsakovui priklausančią žemės sklypo dalį, apribotas privažiavimas prie atsakovui priklausančių statinių. Teismas iš dalies sutinka su atsakovu, kad šiuo metu esant nenustatytai naudojimosi žemės sklypu tarp bendraturčių tvarkai gali kilti tam tikrų nepatogumų vykdant statybos darbams patogiai naudotis bendru žemės sklypu, tačiau nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką ieškovai statybines medžiagas ir techniką privalės laikyti tik jiems priskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje, todėl šie atsakovo argumentai pripažįstami kaip nepagrįsti.
22. Nagrinėjant bylą teisme, ieškovai į bylą pateikė „Sandėlio, (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projekto“ bendrąją projekto dalį, architektūrinę ir sklypo sutvarkymo dalis; „Sandėlio, (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektui“ išduotus specialiuosius paveldosaugos reikalavimus. Šie dokumentai yra pakankami bendraturčiams apsispręsti dėl sutikimo rekonstrukcijai davimo. Atsakovas savo nesutikimą iš esmės grindė tik nuomone, kad statinys yra sunykęs ir negali būti rekonstruojamas, nors galėjo ginčyti ne ieškovo teisę atstatyti statinį, bet jos įgyvendinimo būdą. Atsakovas neįrodė, kad bendraturčių pasirinktas turimos teisės įgyvendinimo būdas ir sąlygos esminiai pažeistų atsakovo teises į bendrą daiktą, teisėtus interesus, galimybę normaliai naudotis turimu turtu. Atsakovui savo nesutikimo nepagrindus, ieškovams pripažįstama teisė įgyvendinti teisę į sandėlio rekonstrukciją be bendraturčio UAB „Liseka“ sutikimo (CPK 178 str.).
Dėl ieškovo sklypo dalies naudojimo apribojimo
23. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovo sklypo dalyje veikia maitinimo ir pasilinksminimo įstaigos. Ieškovai kenčia dėl nuolatinio triukšmo, kuris sklinda iš atsakovo Sklypo dalies. Triukšmas nakties metu trukdo ieškovo S. D. šeimos su mažamečiais vaikais poilsį. Ieškovas S. D. patiekė 79 pareiškimus policijai dėl triukšmo, sklindančio iš atsakovo Sklypo dalies, o taip pat kreipėsi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, Kauno m. savivaldybę, LR Seimo kontrolieriaus įstaigą ieškinio (ieškinio priedai Nr. 13, 14). Šios institucijos nesugeba veiksmingai užtikrinti triukšmo, sklindančio iš atsakovo Sklypo dalies nutraukimo. Pats atsakovas taip pat nesiima jokių priemonių, kad sudrausmintų savo nuomininkus, ar sutartinėmis priemonėmis apribotų jų keliamą triukšmą, nors ne kartą buvo ieškovo S. D. paprašytas. Todėl ieškovai prašo, kad teismas apribotų atsakovo Sklypo dalies naudojimą, t. y. nustatytų, kad atsakovo UAB „Liseka“ naudojamoje žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje, negali būti vykdoma maitinimo įstaigų ir pasilinksminimo įstaigų veikla nakties metu, nuo 22 val. iki 7 val.
24. Atsakovas nurodo, kad jis pats nei žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nei greta esančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pats maitinimo įstaigų ir pasilinksminimo įstaigų veiklos nevykdo. Šia veikla užsiima UAB „Elito maistas“ valdanti restoraną „(duomenys neskelbtini)“, kuri iš atsakovo nuomoja patalpas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovo teigimu, jis negali trečiojo asmens keliamo triukšmo kontroliuoti, o ieškovų pateikti įrodymai dėl triukšmo yra surašyti ne dėl atsakovo vykdomos veiklos. Mano, kad ieškovai pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, o savo reikalavimus turėtų reikšti triukšmo šaltinio valdytojui. Taip pat atsakovo nuomone, šiuo metu situacija dėl triukšmo yra faktiškai sukontroliuota- nuomininkas savo veikloje yra priėmęs sprendimus, kurių pagrindu yra užtikrinami ieškovų interesai.
25. Trečiasis asmuo „Elito maistas“ rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad Lauko terasa didžiąja dalimi yra žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), tuo tarpu kitame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), lauko terasos dalis sudaro 3-5 m2. UAB „Elito maistas“ nuolat imasi veiksmų triukšmo šaltiniams apriboti. Šiuo metu restorano patalpose yra ribojamas skleidžiamo garso lygis, UAB „Elito maistas“ darbuotojai turi nurodymus dėl į aplinką sklindančio triukšmo ribojimo, buvo atsisakyta arčiau langų ir durų buvusių garso kolonėlių, įrengiamos izoliacinės langų ir durų priemonės, statomos papildomos durys, kurios sukurtų pereinamą patalpą. Taip pat, dar veikiant lauko terasai UAB „Elito maistas“ pradėjo riboti triukšmo šaltinius, kurie susidaro dėl veiklos vykdymo lauke, - po 21-21.30 val. buvo išjungiama muzika lauko terasoje, nuolat uždaromos galinės patalpų durys, siekiant sumažinti iš patalpų sklindantį garsą. UAB „Elito maistas“ taip pat visiems aplink gyvenantiems asmenims (taip pat ir Ieškovams) yra nurodęs kontaktinius duomenis, kuriais galima kreiptis tuo atveju, jei UAB „Elito maistas“ skleidžiamas triukšmas būtų per didelis..
26. Nuosavybės teisė kaip daiktinė teisė yra absoliutaus pobūdžio. Tai reiškia, kad savininkas šią teisę gali naudoti prieš visus asmenis. Nuosavybės teisė suprantama kaip teisė savininko nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte įtvirtinta nuostata, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose, vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Savininkas, matydamas, kad jo teisės pažeidžiamos, gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis).
27. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad negatorinį ieškinį gali pareikšti savininkas kitam bendraturčiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-695/2019 ir kt.).
28. Kasacinis teismas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2014).
29. Pažymėtina ir tai, kad negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015).
30. Byloje nustatyta, kad ieškovas S. D. su šeima gyvena (duomenys neskelbtini), jam ir kitiems ieškovams bei atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalys. Atsakovas nuosavybės teise valdo gretimą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas nėra atskirtas tvora ar kitokiu būdu nuo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Taip pat atsakovas nuosavybės teise valdo pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Butai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties pagrindu perduotos laikinai valdyti ir naudoti UAB „Elito maistas“.
31. Didelis kiekis ieškovų su ieškiniu (ieškinio priedai Nr. 14) bei DOK -148725 pateiktų į bylą įrodymų patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2018 m. iki 2021 m. rugpjūčio 21 d. iš atsakovui nuosavybės teise priklausančių patalpų ir lauke įrengtos terasos nakties metu sklido garsi muzika, žmonių šūksniai, taip baro veikla trikdė viešąją rimtį bei aplinkinių žmonių poilsį. Ieškovo S. D. pranešimų apie įvykius policijai pagrindu buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai pagal Administracinių nusižengimų kodekso 488 str. 1 d., nusižengusiems asmenims (restorano vadovams, baro darbuotojams, baro lankytojams, restorane vykusių renginių organizatoriams) ir paskirtos baudos nuo 10 iki 30 Eur (ieškinio priedai Nr. 13_1 (1) – 13_1 (35), 13_2 (1) – 13_2(8)) patvirtina, kad ieškovo gyvenamojoje aplinkoje nuolat sklinda triukšmas iš atsakovės patalpų ir jos naudojamo žemės sklypo dalies. Už padarytus nusižengimus atsakingiems asmenims skiriamos minimalios administracinės nuobaudos, kurios jokio drausminančio poveikio nedaro, todėl pažeidimai ir toliau kartojasi.
32. Kauno miesto centro policijos komisariatas 2019-07-18 rašte nurodė, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisate nuolat gaunami gyventojų pranešimai, skundai dėl UAB „Elito Maistas“, adresu (duomenys neskelbtini), veiklos. Gyventojai nurodo, kad iš šiuo adresu įsikūrusios kavinės „(duomenys neskelbtini)“ vakaro ir nakties metu sklinda triukšmas, garsi muzika, girdisi žmonių šauksmai, kas trikdo jų ramybę ir poilsį. Policijos registruojamų įvykių registre nuo 2018-01-01 iki 2019-01-01 registruoti 79 pranešimas dėl viešosios rimties trikdymo. UAB „Elito maistas“ direktoriui E. Č. ne kartą už administracinius nusižengimus, numatytus LR ANK 488 str. (Viešosios rimties trikdymas) buvo surašyti administraciniai nusižengimo protokolai bei paskirtos administracinės nuobaudos. Taip pat administracinių nusižengimų protokolai už viešosios rimties trikdymą buvo surašyti bei paskirtos administracinės nuobaudos kitiems baro „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams ir renginių vedėjams kurie, buvo atsakingi už baro veiklą. Su E. Č. ne vieną kartą buvo kalbėtasi ir aiškinta, kad baro vykdoma veikla neturi pažeisti aplink gyvenančių asmenų teisių ir teisėtų interesų, tačiau E. Č. nei į pastabas, nei į paskirtas nuobaudas nereaguoja, gyventojų pranešimų dėl viešosios rimties trikdymo nemažėja.
33. Lietuvos higienos normos 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ nuostatos įtvirtina, kad ekvivalentinis garso slėgio lygis gyvenamųjų pastatų (namų) gyvenamosios patalpos, visuomeninės paskirties pastatų miegamuosiuose kambariuose, stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų palatose nuo 22 iki 6 val. yra 35 dBA, o maksimalus garso slėgio lygis šiuo laiku – 45 dBA. Ekvivalentinis garso slėgio lygis gyvenamųjų pastatų (namų) ir visuomeninės paskirties pastatų (išskyrus maitinimo ir kultūros paskirties pastatus) aplinkoje, išskyrus transporto sukeliamą triukšmą, nuo 22 iki 6 val. yra 45 dBA, o maksimalus garso slėgio lygis šiuo laiku – 50 dBA.
34. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamentas (toliau – NVSC Kauno departamentas) nagrinėjo ieškovo skundus bei atliko privalomus veiksmus siekiant nustatyti Įmonės stacionarių triukšmo šaltinių keliamą triukšmą ieškovo gyvenamojoje aplinkoje vadovaujantis 2017-02-13 NVSPL Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus Fizikinių veiksnių tyrimų poskyrio aplinkos triukšmo tyrimo protokolu Nr. F-AT-69/2017, nustatyta, kad Namo gyvenamojoje patalpoje, veikiant Picerijos stacionariems triukšmo šaltiniams, ekvivalentinis garso slėgio lygis siekė 31,8 dBA (ribinis 35 dBA), maksimalus garso slėgio lygis siekė 38,4 dBA (ribinis lygis 45 dBA). Toje pačioje gyvenamojoje patalpoje, neveikiant Picerijos stacionariems triukšmo šaltiniams, ekvivalentinis garso slėgio lygis siekė 31,1 dBA (ribinis lygis 35 dBA), maksimalus garso slėgio lygis siekė 39,2 dBA (ribinis lygis 45 dBA). Namo aplinkoje, veikiant Picerijos stacionariems triukšmo šaltiniams, ekvivalentinis garso slėgio lygis siekė 48,8 dBA (ribinis lygis 45 dBA), maksimalus garso slėgio lygis siekė 69,2 dBA (ribinis lygis 50 dBA). Namo aplinkoje, neveikiant Picerijos stacionariems triukšmo šaltiniams, ekvivalentinis garso slėgio lygis siekė 48,5 dBA (ribinis 45 dBA), maksimalus garso slėgio lygis siekė 66,6 dBA (ribinis lygis 50 dBA). Įvertinus atliktų triukšmo lygio matavimų rezultatus Namo aplinkoje, nustatyta, kad pataisytasis ekvivalentinis garso slėgio lygis nežymiai (0,3 dBA) viršijo liekamąjį (aplinkos) ekvivalentinį garso slėgio lygį ir maksimalus garso slėgio lygis (2,6 dBA) viršijo liekamąjį (aplinkos) maksimalų garso slėgio lygį, todėl darytina išvada, kad jie yra priskirtini nagrinėjamam triukšmo šaltiniui ir viršija Lietuvos higienos normoje HN 33:2011 [...] reglamentuojamus triukšmo ribinius dydžius.
35. NVSC Kauno departamento specialistai 2018 m. rugpjūčio 3 ir 6 dienomis atliko triukšmo matavimus. 2018-08-07 Aplinkos triukšmo tyrimo protokole Nr. F-AT-281/2018 nurodyta: veikiant Įmonės stacionariems triukšmo šaltiniams, gyvenamojoje namo aplinkoje (balkone), išmatuotas pataisytasis ekvivalentinis garso slėgio lygis — 56,9 ± 4,2 dBA (didžiausias leidžiamas triukšmo ribinis dydis (toliau - DLRD) 55 dBA), išmatuotas maksimalus garso slėgio lygis - 66,9 dBA (DLRD 60 dBA, nustatytas 6,9 dBA viršijimas), neveikiant Įmonės stacionariems triukšmo šaltiniams liekamasis ekvivalentinis garso slėgio lygis — 43,3 dBA (DLRD 55 dBA), liekamasis maksimalus garso slėgio lygis siekė 61,4 dBA (DLRD 60 dBA, nustatytas 1,4 dBA viršijimas); veikiant Įmonės stacionariems triukšmo šaltiniams, gyvenamojoje aplinkoje pataisytasis ekvivalentinis garso slėgio lygis siekia 56,7 ± 5,3 dBA (DLRD 55 dBA), išmatuotas maksimalus garso slėgio lygis - 69,6 dBA (DLRD 60 dBA, nustatytas 9,6 dBA viršijimas), neveikiant Įmonės stacionariems triukšmo šaltiniams, liekamasis ekvivalentinis garso slėgio lygis - 41,2 dBA (DLRD 55 dBA), liekamasis maksimalus garso slėgio lygis siekė 59,2 dBA (DLRD 60 dBA). Kontrolės metu nustatyta, kad Įmonės vykdomos ūkinės-komercinės veiklos maksimalus keliamas triukšmas viršijo Lietuvos higienos normos HN 33:2011 7 p. ir Triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies reikalavimus.
36. NVSC 2019 m. birželio 21 d. raštu Nr.(2-12 4.80E)2-31058 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją ir pasiūlė taikyti triukšmo šaltinio valdytojui Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nurodytus veiksmus.
37. Kauno miesto savivaldybės administracijos sveikatos apsaugos skyrius 2019-06-17 raštu Nr. 67-6-27 informavo ieškovą, kad jai yra žinoma apie 2018 m. rugpjūčio mėn. atliktus triukšmo matavimus, po kurio kavinei – barui „(duomenys neskelbtini)“ NVSC teikė nurodymus imtis veiksmų, kad triukšmas neviršytų nustatytų higienos normų. Skyrius 2019 m. liepos 2 d. raštu įpareigojo UAB „Elito maistas“ kavinę- barą „(duomenys neskelbtini)“ parengti triukšmo prevencinių priemonių planą. Kauno miesto savivaldybės administracija 2019-07-22 rašte Nr. (33.192)2-2001 pagal NVSC pateiktus duomenis 2019 m. gegužės 24 d. ir 2019 m. birželio 21 d. nurodė, kad UAB „Elito maistas“ kavinės- baro „(duomenys neskelbtini)“ stacionarių šaltinių keliamas triukšmas viršijo Lietuvos higienos normos HN 33:2011 7 punkto ir Lietuvos Respublikos Triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies reikalavimus.
38. Byloje nustatyta ir nėra ginčo, kad šalys yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bendraturčiai ir naudojimosi žemės sklypu tvarka nėra nustatyta. Aplinkybę, kad iš atsakovės nuosavybės teise valdomų patalpų ir sklypo dalyje įrengtos terasos sklindantis triukšmas viršija Lietuvos higienos normos 33:2011 7 punkto ir Lietuvos Respublikos Triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies reikalavimus patvirtino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento atlikti tyrimai. Atsakovas neįrodė, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus – nepateikė į bylą duomenų, kad iš nuomininko pareikalavo tokio elgesio, kuris užtikrintų netriukšmingą, teisės aktų reikalavimus atitinkančią aplinką žemės sklypo bendraturčiams nakties metu. Tai sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovas įrodė, kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos, todėl turi teisę reikalauti iš žemės sklypo bendraturčio pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, todėl šis ieškinio reikalavimas tenkinamas (CK 4.98 straipsnis). Ieškovo paaiškinimais, įvertinus aplinkybę, kad atsakovo turto nuomininkai keičiasi, tačiau jų teisės ir pareigos yra nustatomos su atsakovu sudarytomis nuomos sutartimis, ieškovų teisė būtų apginta, jei atsakovas nuomos sutartyje numatytų draudimą vykdyti nuomininkų veiklą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalyje nakties metu nuo 22 iki 7 val., o už šios sąlygos pažeidimą būtų numatytos sankcijos, tai drausmintų nuomininką ir įpareigotų jį be atskirų perspėjimų bei raginimų kontroliuoti į aplinką skleidžiamą triukšmą. Atsakovas triplike nurodė, kad jis suvokia, jog būtų įpareigotas, gavęs ieškovo nusiskundimą dėl triukšmo, kreiptis į nuomininką dėl triukšmo mažinimo, galimai tam tikrų sprendimų ieškojimo ar sankcijos pagal nuomos sutartį įvedimą.
39. Teismas taip pat pažymi, kad šiuo atveju priimdamas ieškovo prašomą sprendimą įvertino ir šalių interesų pusiausvyrą- ieškovų teisę į ramią, saugią ir sveiką aplinką bei atsakovo ir trečiojo asmens teisę verstis ūkine veikla. Pagal Kauno miesto bendrojo plano sprendinius Kauno senamiestis yra priskirtas komercinei teritorijai miesto centre ir todėl akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės, kurios yra netoliese nuo didžiausios senamiesčio (duomenys neskelbtini) gatvės, bet ir arti intensyviu transporto eismu (dėl to ir triukšmingų) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių, yra skirtos ir labiau pritaikomos komercinei veiklai, tame tarpe maitinimo ir pramogų įstaigoms įrengti ir veikti ir nepasižymi tokiu žemu triukšmo lygiu, kaip turintys žaliuosius plotus miegamieji miesto rajonai. Viešasis miesto ir jo gyventojų interesas yra pritraukti į Kauno senamiestį lankytojus, turistus, senamiestį sutvarkyti ir naudoti taip, kad būtų ši teritorija būtų patraukli miesto gyventojams, lankytojams. Nurodomi interesai ir tikslai negali būti įgyvendinami, jei senamiestyje nebūtų galimybės įrengti ir veikti prekybos ir maitinimo įstaigoms. Taigi, ginčo žemės sklype yra ne vien ieškovams priklausančios patalpos, kurios naudojamos kaip gyvenamosios patalpos, bet ir komercinės paskirties patalpos. Turėdami patalpas miesto senamiestyje, ieškovai turi suprasti, kad jų noras atsiriboti nuo miesto centrą lankančių žmonių, renginių nėra absoliutus, tačiau jie ir nesiekia uždrausti atsakovei naudoti žemės sklypo dalį maitinimo paslaugoms teikti- atsakovas ir jo nuomininkai tą be jokių apribojimų gali daryti nuo 7 iki 22 val. Atsakovas nurodė, kad terasos didesnioji dalis yra kitame žemės sklype, ieškovų reikalavimai dėl šios dalies nėra reiškiami. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad šalių interesų pusiausvyra nustačius atsakovei ieškiniu prašomą įpareigojimą nebus pažeista.
Dėl lietaus vandens nuvedimo
40. Trečiuoju ieškinio reikalavimu ieškovai prašo teismo nustatyti, kad atsakovas, įrengdamas savo naudojamoje dalyje kietąsias dangas Sklype, turi įrengti ir lietaus vandens nuvedimo priemones, kurios užtikrintų lietaus vandens nuvedimą nuo šių dangų, kad jis nesikauptų kitų bendraturčių naudojamose Sklypo dalyse, ar bendrai naudojamoje Sklypo dalyje. Ieškovai nurodo, kad Atsakovo naudojamoje Sklypo dalyje buvo įrengta kiemo trinkelių danga, nuo kurios visas susikaupęs lietaus vanduo sutekėdavo į ieškovų naudojamas Sklypo dalis, nes jos atsidūrė žemiau (ieškinio priedai Nr. 15, 16). Toks Sklypo naudojimas pažeidžia bendrąją atsakovų nuosavybės teisę, nes pablogina ieškovų naudojamos sklypo dalies padėtį, o tai prieštarauja kasacinio teismo suformuotai taisyklei, taikant CK 4.75 straipsnį, kad bendraturčiai turi „nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo“. Ieškovams teko rašyti skundą į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, kad atliktų patikrinimą ir statybos darbų įvertinimą. Šiuo metu kiemo trinkelių danga yra išardyta, tačiau atsakovas atlieka pasirengimo darbus dangos įrengimui.
41. Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutinka, pažymi, kad atsakovai iš esmės neįrodo savo teisių pažeidimo fakto, iš jų pateiktos nuotraukos, kurioje ant nelygaus žemės sklypo paviršiaus yra vandens bala matyti, kad susikaupęs vanduo yra žemės sklypo viduryje, pakankamai toli nuo atsakovui priklausančios žemės sklypo dalies bei yra ant bendro privažiavimo kelio. Atsakovo vertinimu, tokiu reikalavimu ieškovai siekia suvaržyti atsakovo teises, įpareigojant įrengti lietaus nuvedimo priemones atsakovo pastangomis ir lėšomis.
42. Kaip jau minėta, Žemės įstatymo 21 straipsnis nustato žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigas, įpareigoja savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų, statyti statinius ir įrenginius tik teisės aktų nustatyta tvarka gavus reikalingus leidimus.
43. Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius architektūros reikalavimus, trečiųjų asmenų interesų apsaugos reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrimų, statinių projektavimo, statinių projektų ir statinių ekspertizės, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, griovimo tvarka, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principai ir atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau – Statybos įstatymas) bei statybos techniniuose reglamentuose.
44. Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais.
45. Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 30 dalimi, paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys yra nesudėtingasis statinys, o inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Iš byloje pateiktų įrodymų ir šalių paaiškinimų teismas sprendžia, jog ieškovų minima kiemo trinkelių danga priskirtina būtent nesudėtingų statinių grupei. Remiantis statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymu Nr. D1-713, 3 lentelės 4.1. papunkčiu, plokšti horizontalūs inžineriniai statiniai (terasos, aikštelės ir kt.), kurių plotas yra nuo 10 m2 iki 100 m2 priskirtini I grupės nesudėtingojo inžinerinio statinio kategorijai. Detalesnių duomenų apie ketinamą įrengti dangos plotą byloje nėra.
46. Vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 3 dalimi, naujo nesudėtingojo statinio statybai rengiamas supaprastintas statybos projektas, kurį privaloma rengti tais atvejais, kai privaloma gauti Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus. Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas reglamentuoja, kad leidimas statyti naują statinį yra privalomas naujo nesudėtingojo statinio statybai mieste (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują nesudėtingąjį statinį), konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; o naujo nesudėtingojo statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais, o 27 straipsnio 5 dalies 4 punktas nustato, kad turi būti pateikiamas žemės sklypo bendraturčių rašytinis sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise.
47. Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, (toliau – STR 1.05.01:2017) 23 punktas numato, jog atvejai, kada privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą nesudėtingojo statinio statybai, nurodyti STR 1.05.01:2017 3 priede. Atitinkamai STR 1.05.01:2017 3 priedo 1.1. papunktyje nustatyta, kad statant I grupės nesudėtingąjį statinį kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje privalomas leidimas statyti naują statinį.
48. Taigi statybų procesą reglamentuojantys teisės aktai numato, jog I grupės nesudėtingojo inžinerinio statinio kategorijai priskirtinos aikštelės statybai sklype, kuris patenka į kultūros paveldo vietovę – Kauno senamiestį (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – (duomenys neskelbtini)), statant aikštelę ginčo sklype bus privaloma rengti supaprastintą statybos projektą ir gauti leidimą statyti naują statinį, o tvarkant žemės sklypą taip pat ir vadovautis Aplinkos ministro 2003 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 390 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ X skyriaus penkiasdešimtojo – penkiasdešimt penktojo skirsnių nuostatomis.
49. Apibendrinant nurodytą teisinį reglamentavimą akivaizdu, kad bet kuris iš ginčo žemės sklypų savininkų, siekdamas įgyvendinti teisę į statybą įrengiant aikštelę žemės sklype, turės gauti kitų bendraturčių sutikimą, kas savo ruožtu lemia visų bendraturčių pareigą ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo ir kooperuotis siekiant suderinti visų bendraturčių interesus.
50. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą bei iki šiol nesant nustatytai naudojimosi žemės sklypu tvarkai, nesant objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą spręsti dėl atsakovo siekių įrengti kietąją dangą (aikštelę) žemės sklype, taip pat ieškovams nepateikus duomenų, kaip lietaus nuotekų nuvedimas turėtų būti sprendžiamas visame žemės sklype (tam turėtų būti patvirtintos techninės sąlygos ir numatyti konkretūs nuotekų tinklai), iš esmės sutinka su atsakovų triplike išdėstytais atsikirtimais, kad ieškovai visų pirma neįrodė savo interesų pažeidimo, be to, neieško visoms šalims priimtino lietaus nuotekų sistemos žemės sklype įrengimo būdo, o siekia vien tik savo interesų apsaugos atsakovo sąskaita. Kaip minėta, atsakovas, siekdamas vykdyti statybos darbus, privalės parengti projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą iš statybą kontroliuojančios institucijos, o taip pat ir žemės sklypo bendraturčių sutikimą. Ieškovai, įsitikinę, kad atsakovo suprojektuoti statybos darbai pažeidžia jų teises, turės galimybę su tokiais darbais nesutikti, todėl šis ieškovų reikalavimas vertintinas ir kaip priešlaikinis bei neatitinkantis bendraturčių interesų derinimo principo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškinys šioje dalyje atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
51. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui- proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Iš trijų ieškovo reikalavimų yra patenkinti du, o vienas atmestas, todėl atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos.
52. Spręsdamas dėl šalims atlygintinų teisinės pagalbos išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, šalių atstovų galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų kiekį, pobūdį, turinį.
53. Ieškovas S. D. už šį ieškinį 2021-05-24 sumokėjo 225 Eur žyminį mokestį, todėl 150 Eur (225*2/3) priteisiama jam iš atsakovo.
54. Ieškovas už advokato T. B. teisines paslaugas turėjo 1440 Eur išlaidų (240 Eur už ieškinio parengimą, 960 Eur už dubliko parengimą, matavimų bei ekspertinio tyrimo organizavimą, pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdyje, 240 Eur už dokumentų į bylą pateikimą, pasirengimą ir dalyvavimą 2021-12-30 teismo posėdyje). Ieškovų turėtos išlaidos už advokato paslaugas yra ženkliai mažesnės už maksimalias rekomenduojamas, atitinka advokato darbo ir laiko sąnaudas bei byloje sprendžiamų klausimų naujumą ir sudėtingumą, pagrįstos jų apmokėjimą patvirtinančiais įrodymais, todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisiamos iš atsakovo- 960 Eur (1440*2/3)
55. Ieškovo turėtos išlaidos 200 Eur ekspertui J. V. už statinio konstrukcijų tyrimo akto parengimą pagal 2021-11-15 sąskaitą Nr. 21-08 ir 80 Eur matininkui A. V. už išlikusių konstrukcijų aukščio matavimus pagal 2021-09-23 sąskaitą Nr. 170253 pripažintinos susijusiomis su byloje nagrinėtu pirmuoju ieškinio reikalavimu, kuris yra patenkintas, todėl visa apimtimi priteisiamos iš atsakovo.
56. Iš viso ieškovui iš atsakovo priteisiama 1390 Eur (150+960+280) bylinėjimosi išlaidų.
57. Atsakovas byloje turėjo 2761,99 Eur išlaidų (iš jų 1040,60 Eur už atsiliepimo į ieškinį, 680,79 Eur už tripliko parengimą, 968 Eur už atstovavimą teisme ir pasirengimą teismo posėdžiams) advokato A. B. ir advokato padėjėjo M. K. teisinėms paslaugoms apmokėti ir prašo jas priteisti iš ieškovų S. D., S. D. ir D. K.. Atsakovo turėtos išlaidos už advokato ir advokato padėjėjo paslaugas neviršija maksimalių rekomenduojamų, atitinka atstovų darbo ir laiko sąnaudas bei bylos sudėtingumą, pagrįstos jų apmokėjimą patvirtinančiais įrodymais, todėl proporcingai atmestų reikalavimų daliai 920,66 Eur (2761,99*1/3) priteisiamos iš ieškovų.
58. Vadovaujantis ekonomiškumo principu, šalims priteistos bylinėjimosi išlaidos tarpusavyje įskaitomos ir ieškovams iš atsakovo priteisiama 469,34 Eur. Įvertinus, kad bylinėjimosi išlaidas apmokėjo S. D., šios išlaidos priteisiamos ieškovo naudai.
59. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią 5 Eur valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. 1R-19/1K-2 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 – 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti ieškovo S. D. (gim. (duomenys neskelbtini)) teisę be atsakovo UAB „Liseka“ (juridinio asmens kodas: 304635103) sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą ir atlikti statybos darbus atstatant pastatą sandėlį, adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2021 m. MB „Archcentras“ parengtą „Sandėlio, (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą“
Nustatyti, kad atsakovo UAB „Liseka“ (juridinio asmens kodas: 304635103) naudojamoje žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalyje, negali būti vykdoma maitinimo įstaigų ir pasilinksminimo įstaigų veikla nakties metu, nuo 22 val. iki 7 val.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Liseka“, juridinio asmens kodas 304635103, S. D. (gim. (duomenys neskelbtini)) 469,34 Eur (keturių šimtų šešiasdešimt devynių eurų 34 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Teisėja Rita Liukaitytė