Civilinė byla Nr. 2-1365-407/2021
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00712-2019-8
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.3
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 9 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjų (kreditorių) J. B. ir uždarosios akcinės bendrovės „Tarptautinė statybos korporacija“ atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjų (kreditorių) J. B. ir uždarosios akcinės bendrovės „Tarptautinė statybos korporacija“ skundus dėl bankrutuojančios UAB „ARVI KALAKUTAI“ komanditinės ūkinės bendrijos 2021 m. rugpjūčio 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo,
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai (kreditoriai) J. B. ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Tarptautinė statybos korporacija“ pateikė skundus, kuriuose prašė panaikinti bankrutuojančios UAB „ARVI KALAKUTAI“ komanditinės ūkinės bendrijos (toliau – ir B UAB „ARVI KALAKUTAI“ KŪB) 2021 m. rugpjūčio 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta patvirtinti B UAB „ARVI KALAKUTAI“ KŪB priklausančio įkeisto turto perdavimo įkaito turėtojui tvarką.
2. Nurodė, kad ketinamas perduoti turtas yra naudojamas B UAB „ARVI KALAKUTAI“ KŪB ūkinėje komercinėje veikloje, todėl skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas neatitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 97 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos sąlygos. Visas turtas, kurį ketinama perduoti hipotekos (įkeitimo) kreditorei, yra išnuomotas trečiajam asmeniui. Turto nuoma yra ūkinė komercinė veikla.
3. Kreditorė UAB „Imlitex“ jos naudai įkeistą turtą sutiko perimti už 3 037 824 Eur, atsisakydama perimti nematerialųjį turtą (prekės ženklus), kurių rinkos vertė yra 2 200 000 Eur (ir kurių dalis yra neįkeisti UAB „Imlitex“). Toks sutikimas neatitinka JANĮ 97 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos, kad įkeistas turtas perduodamas už nepriklausomo turto vertintojo nustatytą rinkos vertę, t. y. nei hipotekos (įkeitimo) kreditorius, nei kreditorių susirinkimas neturi teisės rinktis, kokia verte įkeistą turtą perimti / perduoti.
4. B UAB „ARVI KALAKUTAI“ KŪB kreditorių susirinkimas nėra pritaręs turto vertintojo nustatytai įkeisto turto rinkos vertei, kaip reikalaujama pagal JANĮ 97 straipsnio 1 dalies 3 punktą, todėl skundžiamas nutarimas pažeidžia ir šią imperatyvią įstatymo nuostatą.
5. Kreditorių susirinkimo patvirtintoje turto perdavimo kreditorei UAB „Imlitex“ tvarkoje iš esmės numatyta, kad turtas būtų perduotas už sumą, neatskaičius iš to turto apmokamos bankroto proceso administravimo išlaidų sumos. Tai reiškia, kad bankroto administravimo išlaidos tokiu atveju bus išskaitomos iš likusio atsakovės turto, o tai prieštarauja JANĮ 97 straipsnio 5 dalies ir 98 straipsnio reglamentavimui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apygardos teismas 2021 m. spalio 13 d. nutartimi pareiškėjų skundus atmetė.
7. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartimi atsakovei UAB „ARVI KALAKUTAI“ KŪB iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2021 m. sausio 28 d. Skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu nutarta perduoti B UAB „ARVI KALAKUTAI“ KŪB įkeistą turtą kreditorei ir įkaito turėtojai UAB „Imlitex“, kartu patvirtinant B UAB „ARVI KALAKUTAI“ KŪB priklausančio įkeisto turto perdavimo turto įkaito turėtojui tvarką. 2021 m. birželio 15 d. (apeliacinės instancijos teismas šią datą laiko rašymo apsirikimu, nes pagal bylos duomenis turėtų būti 2021 m. birželio 14 d.) įvyko pirmasis B UAB „ARVI KALAKUTAI“ KŪB kreditorių susirinkimas, kurio aštuntuoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta vykdyti ūkinę komercinę veiklą iki turto perdavimo įkaito turėtojai dienos, už nutarimą balsavo ir pareiškėjai. Teismas taip pat nustatė, kad šiuo metu B UAB „ARVI KALAKUTAI“ KŪB vykdo ūkinę komercinę veiklą, o turtas, dėl kurio perdavimo įkaito turėtojai buvo sprendžiama skundžiamu nutarimu, yra išnuomotas. JANĮ nedraudžia turto, kuris bus perduodamas įkaito turėtojui, naudoti ūkinėje komercinėje veikloje. Kadangi pirmasis kreditorių susirinkimas leido B UAB „ARVI KALAKUTAI“ KŪB vykdyti ūkinę komercinę veiklą iki turto perdavimo įkaito turėtojai dienos, pareiškėjai šiam kreditorių nutarimui pritarė, nutarimo neskundė, todėl nemokumo administratorius yra įpareigotas vykdyti kreditorių susirinkimo valią iki turto perdavimo–priėmimo akto pasirašymo su įkaito turėtoja dienos. Pareiškėjai nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kodėl nemokumo administratorius galėtų nevykdyti pirmojo kreditorių susirinkimo ir įstatymo jam nustatytų įpareigojimų dėl ūkinės komercinės veiklos nutraukimo įsiteisėjus kreditorių susirinkimo sprendimui dėl turto perdavimo įkaito turėtojai. Be to, turto naudojimas ūkinėje komercinėje veikloje negali būti kliūtis turto perdavimui įkaito turėtojai, kadangi ūkinė komercinė veikla gali būti vykdoma tik iki turto perdavimo dienos, t. y. ji baigiama dieną prieš turto perdavimą. JANĮ 97 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas draudimas negali būti taikomas ginčo teisiniams santykiams, nes šio draudimo veikimas laike nustatytas turto perdavimo momentui, todėl, teismo vertinimu, konstatuoti skundžiamo nutarimo neteisėtumą pareiškėjų skunduose nurodytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.
8. Teismas nustatė, kad 2021 m. rugpjūčio 13 d. B UAB „ARVI KALAKUTAI“ KŪB kreditorių susirinkimas antruoju darbotvarkės klausimu nutarė perduoti UAB „Imlitex“ įkeistą materialųjį turtą už 3 037 824 Eur kainą, kurią sudaro 1 969 590 Eur įkeisto nekilnojamojo turto rinkos vertė, 30 913 Eur įkeistų transporto priemonių rinkos vertė ir 1 037 321 Eur įkeisto kito ilgalaikio turto rinkos vertė. Anot teismo, vertė, už kurią įkaito turėtoja sutiko perimti turtą, nebuvo neteisėtai modifikuota, todėl įkaito turėtojos reikalavimas nebus tenkinamas mažesne apimtimi, nei reikalauja įstatymas. Teismas nustatė, kad prekių ženklų, kurių įkaito turėtoja neperims, nustatyta rinkos vertė sudaro ne 2 200 000 Eur, kaip nurodo pareiškėjai, o 2 220 000 Eur, kaip nurodyta skundžiamu nutarimu patvirtintoje tvarkoje. Dėl to teismas atmetė pareiškėjų skundo argumentą, kad skundžiamu nutarimu buvo pažeistas JANĮ 97 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kaip neatitinkantį faktinių aplinkybių.
9. Teismas nustatė, kad 2021 m. rugpjūčio 13 d. vykusiam kreditorių susirinkimui antruoju darbotvarkės klausimu B UAB „ARVI KALAKUTAI“ KŪB nemokumo administratorius pateikė kreditoriams tvirtinti B UAB „ARVI KALAKUTAI“ KŪB turto perdavimo tvarką, kurios 3 dalimi buvo nustatytos išlaidos, atskaitomos iš perduodamo įkeisto turto. Kadangi perduodamas įkeistas turtas buvo naudojamas ūkinėje komercinėje veikloje, turto išlaikymo išlaidos priskiriamos prie ūkinės komercinės veiklos išlaidų ir nebuvo skaičiuojamos. Bankroto administravimo išlaidų ir kintamojo atlygio už bankroto proceso administravimo rezultatus dalis, proporcinga atitinkamai įkeisto turto vertei, sudaro 209 289,18 Eur. Bendra administravimo išlaidų ir kintamojo atlygio už bankroto proceso administravimo rezultatus dalis, proporcingai tenkanti įkeisto ir neįkeisto turto vertei, sudaro 224 251,40 Eur. B UAB „ARVI KALAKUTAI“ KŪB turto perdavimo tvarkos 4 punktu buvo nustatyta, kad turto perdavimo tvarkos patvirtinimas laikomas kreditorių susirinkimo sprendimu dėl išskaitomų išlaidų – 209 289,18 Eur priėmimu. Kreditorių susirinkime patvirtintoje turto perdavimo tvarkoje nėra nurodoma, kad išskaitomos išlaidos nebus apmokamos įkaito turėtojo. Tvarkoje yra numatyta, kad atsižvelgiant į tai, jog po įkeisto turto perdavimo liks ženkli dalis kito įkeisto turto (prekės ženklai), kintamas atlygis administratoriui bei išlaidų paskirstymo proporcija bus galutinai apskaičiuota gavus paskutines bankroto proceso lėšas, kaip tai numatyta JANĮ 99 straipsnyje. Todėl nemokumo administratorius bankroto proceso pabaigoje atliks galutinius skaičiavimus ir juos pateiks kreditorių susirinkimui tvirtinti, tačiau ši aplinkybė, anot teismo, negali būti laikoma įkaito turėtojo atleidimu nuo jau patvirtintų ir privalomų apmokėti administravimo išlaidų apmokėjimo. Įkaito turėtojas apmoka administravimo išlaidas pagal nemokumo administratoriaus pateiktą sąskaitą ir tik tada, kai įsiteisėja kreditorių susirinkimo sprendimas tiek dėl įkeisto turto perdavimo įkaito turėtojui, tiek dėl išskaitomų išlaidų patvirtinimo. JANĮ nenumato pareigos įkaito turėtojui šias išlaidas apmokėti iš anksto. Be to, skundžiamu nutarimu patvirtintos tvarkos turinys rodo, kad B UAB „ARVI KALAKUTAI“ KŪB administravimo išlaidos didžiąja dalimi bus dengiamos iš įkeisto turto atskaitomų išlaidų.
10. Teismas nustatė, kad nemokumo administratorius 2021 m. rugpjūčio 13 d. B UAB „ARVI KALAKUTAI“ KŪB kreditorių susirinkimui pateikė UAB „Verslavita“ parengtas B UAB „ARVI KALAKUTAI“ KŪB turto vertinimo ataskaitas. Ataskaitose nurodytos turto vertės buvo pateiktos kreditorių susirinkimui B UAB „ARVI KALAKUTAI“ KŪB turto perdavimo tvarkos projekte. Nors nemokumo administratoriaus pateiktuose tvirtinti nutarimų projektuose nėra konkretaus nutarimo pritarti turto vertinimo ataskaitų išvadoms, tačiau suformuotas nutarimo projektas pritarti turto vertintojo pateiktai UAB „ARVI KALAKUTAI“ KŪB priklausančio materialaus turto ir prekės ženklų turto rinkos vertei, teismo vertinimu, laikytinas pritarimu turto vertinimo ataskaitos išvadoms. Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kas turi būti pateikta turto vertinimo ataskaitoje, vienas iš privalomų elementų – išvada dėl turto vertės. Todėl, anot teismo, lingvistiškai aiškinant, kreditoriai, pritardami turto vertintojo pateiktai turto rinkos vertei, pritarė ir vertinimo ataskaitos išvadai dėl turto vertės.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai
11. Atskiruosiuose skunduose pareiškėjai J. B. ir UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti B UAB „ARVI KALAKUTAI“ KŪB 2021 m. rugpjūčio 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu. Nurodo šiuos argumentus:
11.1. JANĮ 97 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas imperatyvas, draudžiantis perduoti bankrutuojančios įmonės ūkinėje komercinėje veikloje naudojamą turtą įkaito turėtojui. Nei JANĮ, nei kituose įstatymuose nėra numatyta jokių išimčių, kad šios sąlygos galima nesilaikyti, jeigu turtas bankrutuojančio juridinio asmens veikoje naudojamas kreditorių susirinkimo sprendimu „iki jo perdavimo įkaito turėtojui“. 2021 m. birželio 15 d. (apeliacinės instancijos teismas šią datą laiko rašymo apsirikimu, nes pagal bylos duomenis turėtų būti 2021 m. birželio 14 d.) vykusiame kreditorių susirinkime nebuvo sprendžiama, ar turtas bus perduotas įkaito turėtojai, todėl nebuvo pagrindo skųsti šio kreditorių susirinkimo sprendimo. Dėl to skundžiamos nutarties motyvai, kuriais kreditorių susirinkimo sprendimo atitiktis JANĮ 97 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimams siejama su pirmojo kreditorių susirinkimo sprendimu, neturi ne tik teisinio, tačiau ir jokio faktinio pagrindo. Teismas turi tikrinti skundžiamo kreditorių susirinkimo sprendimo atitiktį JANĮ 97 straipsnio 1 dalies reguliavimui, o ne jo atitikimą ankstesniems kreditorių susirinkimo sprendimams.
11.2. Sistemiškai aiškinant JANĮ 97 straipsnio 5 dalies ir 98 straipsnio 1, 2 bei 4 dalies nuostatas, įkeisto turto perdavimas įkaito turėtojui įmanomas tik išsprendus administravimo išlaidų priskyrimo perduodamam įkeistam turtui klausimą. Kadangi šis klausimas nagrinėjamu atveju nebuvo sprendžiamas, turto perdavimas įkaito turėtojai skundžiamo sprendimo pagrindu yra negalimas, o pats sprendimas yra neteisėtas. B UAB „ARVI KALAKUTAI“ KŪB kreditorių susirinkimas nėra nustatęs administravimo išlaidų sumos, atskaitytinos iš įkaito turėtojai perduotino turto, todėl administravimo išlaidos faktiškai bus apmokamos iš kito, t. y. ne įkaito turėtojai perduodamo turto. Turto perdavimo tvarkoje nustatyta, kad iš perduodamo turto turėtų būti atskaitoma 209 289,18 Eur bankroto administravimo išlaidų suma. Visgi, turto perdavimo tvarkoje numatyta, kad įkaito turėtojai turtas būtų perduotas neatskaičius minėtos sumos, o bankroto administravimo išlaidos tokiu atveju būtų išskaitomos iš likusio B UAB „ARVI KALAKUTAI“ KŪB neperduoto ar neparduoto turto, kuris būtų perduodamas / parduodamas ateityje. Tokia nuostata prieštarauja JANĮ 98 straipsnio 4 dalies nuostatai, iš kurios akivaizdu, kad turto perdavimas hipotekos kreditoriui įmanomas tik po to, kai administravimo išlaidos yra faktiškai apmokamos, pervedant jas į juridinio asmens kreditorių sąskaitą. Teismas netinkamai aiškino ir taikė JANĮ 97 ir 98 straipsnių nuostatas, todėl egzistuoja reali grėsmė, kad tuo atveju, jeigu likęs turtas bus parduodamas už mažesnę kainą nei priskaičiuotų administravimo išlaidų suma, B UAB „ARVI KALAKUTAI“ KŪB kreditoriai patirs žalą, o įkaito turėtoja gaus nepagrįstą naudą.
12. Atsakovė B UAB „ARVI KALAKUTAI“ KŪB atsiliepime į atskiruosius skundus prašo pareiškėjų atskiruosius skundus atmesti; priteisti iš jų bylinėjimosi išlaidas atsakovės naudai. Nurodo šiuos atsikirtimus į skundų argumentus:
12.1. Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad šiuo metu atsakovė vykdo ūkinę komercinę veiklą, o turtas, dėl kurio perdavimo įkaito turėtojai buvo sprendžiama ginčijamu nutarimu, yra išnuomotas. Visgi tai a priori (iš anksto, nepatikrinus faktų) neužkerta kelio spręsti turto perdavimo klausimo, nes JANĮ 97 straipsnio 1 dalies 1 punktas reguliuoja faktinį turto perdavimą, o ne paruošiamųjų perdavimo veiksmų atlikimo tvarką. Faktiškai turtas perduotas nebuvo, todėl jokie pažeidimai nebuvo padaryti nei atsakovės kreditoriams išsprendus klausimą dėl būsimo turto perdavimo, nei pirmosios instancijos teismui atmetus apeliantų skundus. Nei JANĮ 97 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nei kitose teisės normose, nei teismų praktikoje nėra jokių nuostatų, draudžiančių kreditoriams spręsti su turto perdavimu įkaito turėtojui susijusius klausimus, jei turtas vis dar yra tebenaudojamas ūkinėje komercinėje veikloje.
12.2. Apeliantai nenurodė jokių argumentų, paneigiančią teismo išvadą, kad JANĮ nedraudžia turto, kuris bus perduodamas įkaito turėtojui, naudoti ūkinėje komercinėje veikloje.
12.3. Turto perdavimo įkaito turėtojai metu turtas nebebus naudojamas atsakovės ūkinėje komercinėje veikloje, todėl nėra netgi prielaidų teiginiams apie galimą JANĮ 97 straipsnio 1 dalies pažeidimą.
12.4. Priešingai nei teigia apeliantai, 2021 m. birželio 14 d. atsakovės kreditorių susirinkime buvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovės turto perdavimo įkaito turėtojai – svarstant 7-ąjį darbotvarkės klausimą „Dėl įkeisto turto perdavimo turto įkaito turėtojui“, kreditoriai nutarė „priimti sprendimą perduoti įkeistą turtą turto įkaito turėtojui. Gavus turto vertintojo išvadą dėl turto rinkos vertės šaukti kreditorių susirinkimą dėl pritarimo vertintojo pateiktai turto vertei ir įkeisto turto perdavimo turto įkaito turėtojui (perdavimo kainos) patvirtinimo“. Esant galiojantiems ir privalomiems kreditorių susirinkimo nutarimams jų teisėtumo kontrolė atgaline tvarka negali būti atliekama kvestionuojant vėlesnius sprendimus.
12.5. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas ne tikrino ginčyto nutarimo atitiktį ankstesniems atsakovės kreditorių susirinkimo sprendimams, kaip nepagrįstai teigia apeliantai, tačiau detaliai išanalizavo šio nutarimo atitiktį teisės aktų nuostatoms.
12.6. Ginčytu nutarimu patvirtintoje turto perdavimo tvarkoje kreditoriai išsprendė iš perduodamo įkeisto turto vertės atskaitomų išlaidų klausimą, t. y. šiuo klausimu yra priimtas JANĮ 98 straipsnio 2 dalyje numatytas kreditorių susirinkimo sprendimas.
12.7. Apeliantai nepagrindė savo teiginio dėl administravimo išlaidų atskaitymo iš kito (neįkeisto ir neperduodamo įkaito turėtojui) turto. Atsakovės administravimo išlaidos didžiąja dalimi bus dengiamos būtent iš įkeisto turto atskaitomų išlaidų, ši dalis pagal šiuo metu turimus duomenis sudaro net 93,33 procentus visų išlaidų.
12.8. Ginčyto kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimas dar nereiškia faktinio turto perdavimo, tai turi būti atlikta atskiru veiksmu, o turtas dar nėra perduotas. Tai bus galima atlikti, be kita ko, tik po išlaidų atskaitymo. Ginčo šiuo aspektu nėra, tačiau neįvykus faktiniam turto perdavimui bei esant kreditorių susirinkimo sprendimui dėl atskaitomų išlaidų sumos, apeliantų argumentai, susiję su nutarimo neteisėtumu dėl tariamo JANĮ 98 straipsnio 4 dalies ir 97 straipsnio 5 dalies pažeidimo, neturi jokios teisinės reikšmės. Tuo atveju, jei išlaidos nebus sumokėtos, atsakovės nemokumo administratorius neturės teisinio pagrindo ir neperduos įkaito turėtojai turto. Visgi paties priimto nutarimo teisėtumui lėšų pervedimas įtakos neturi, nes juo buvo sprendžiamas būtent pervestinos sumos klausimas.
12.9. Ginčytos turto perdavimo tvarkos 3–5 punktuose, priešingai nei teigia apeliantai, nustatytas ne administravimo išlaidų „paskirstymo“ mechanizmas, tačiau aiškiai atskleista atskaitoma išlaidų suma ir jos apskaičiavimas bei sudedamosios dalys, o skundo argumentai neįrodo jų nepagrįstumo ir neteisėtumo. Patvirtintoje tvarkoje nėra jokių nuostatų dėl išlaidų dengimo iš kito turto pardavimo pajamų, todėl apeliantų teiginiai yra nepagrįsti.
12.10. JANĮ nedraudžia perduoti įkaito turėtojui dalies įkeisto turto, taip pat spręsti šių klausimų dar nerealizavus kito turto. Viso atsakovės įkeisto turto pardavimo vertė bus žinoma tik turtą realizavus, todėl šiame bankroto proceso etape proporcija apskaičiuota nuo perduotino įkeisto turto vertės, o jos galutiniam apskaičiavimui objektyvios prielaidos atsiras bankroto proceso pabaigoje po paskutinių bankroto proceso lėšų gavimo (žr. tvarkos 5 punktą). Tačiau tai nereiškia ir nepatvirtina fakto, neva iš įkeisto turto nėra atskaitomos jokios išlaidos. Be to, byloje ginčo dėl proporcijos net nėra.
12.11. Ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas dar nereiškia faktinio turto perdavimo, todėl vien nutarimo priėmimas dėl įkaito turėtojo mokėtinos sumos niekaip negali lemti JANĮ 98 straipsnio 4 dalies pažeidimo. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, įkaito turėtojo pareiga apmokėti atskaitomas išlaidas nekyla iš anksto, t. y. iki kreditoriams priimant sprendimą dėl atskaitomų išlaidų dydžio, to JANĮ nenumato, o apeliantai neįrodė.
13. Kreditorė UAB „Imlitex“ atsiliepime į atskiruosius skundus prašo pareiškėjų atskiruosius skundus atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
13.1. Nemokumo administratorius įkaito turėtojui turtą perduoda pasirašant turto perdavimo–priėmimo aktą. Taigi, turto perdavimo momentas yra ne kreditorių susirinkimas dėl pritarimo šiai procedūrai, o būtent akto pasirašymo momentas. Atsakovės 2021 m. rugpjūčio 13 d. kreditorių susirinkime turto perdavimo–priėmimo aktas nebuvo sudaromas ir JANĮ 97 straipsnio 1 dalies 1 punkto imperatyvas nebuvo pažeistas.
13.2. Apeliantų argumentai, kad kreditorių susirinkimas nutarimas dėl išlaidų atskaitymo iš perduoto įkeisto turto prieštarauja JANĮ 98 straipsnio imperatyvui, yra nepagrįsti ir paremti netinkamu tiek JANĮ, tiek kreditorių susirinkimo patvirtintos turto perdavimo tvarkos interpretavimu. Įkaito turėtojas apmoka administravimo išlaidas pagal nemokumo administratoriaus pateiktą sąskaitą ir tik tada, kai įsiteisėja kreditorių susirinkimo sprendimas tiek dėl įkeisto turto perdavimo įkaito turėtojui, tiek dėl išskaitomų išlaidų patvirtinimo – JANĮ nenumato pareigos įkaito turėtojui šias išlaidas apmokėti iš anksto.
Teismas
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse, taip pat pagrindo peržengti atskiruosiuose skunduose nustatytų ribų.
15. Šioje apeliacinėje byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta panaikinti skundžiamą kreditorių susirinkimo nutarimą, yra teisėta ir pagrįsta.
16. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2021 m. sausio 28 d., atsakovei UAB „ARVI KALAKUTAI“ KŪB iškelta bankroto byla. B UAB „ARVI KALAKUTAI“ KŪB 2021 m. birželio 14 d. kreditorių susirinkime nutarta (7-uoju darbotvarkės klausimu) priimti sprendimą perduoti įkeistą turtą įkaito turėtojai; gavus turto vertintojo išvadą dėl turto rinkos vertės, šaukti kreditorių susirinkimą dėl pritarimo turto vertintojo pateiktai turto vertei ir įkeisto turto perdavimo įkaito turėtojai (perdavimo kainos) patvirtinimo. Taip pat nutarta (8-uoju darbotvarkės klausimu) vykdyti bendrijos ūkinę komercinę veiklą iki turto perdavimo įkaito turėtojai dienos; jei kreditoriai nepritartų dėl turto perdavimo įkaito turėtojai – ūkinę komercinę veiklą tęsti iki turto pardavimo dienos. Šie kreditorių susirinkimo nutarimai nebuvo apskųsti įstatyme nustatyta tvarka, todėl teismas nėra patikrinęs jų teisėtumo.
17. B UAB „ARVI KALAKUTAI“ KŪB nemokumo administratorius procesiniuose dokumentuose neneigia, kad bendrija iki šiol vykdo ūkinę komercinę veiklą. Iš byloje pateiktos nemokumo administratoriaus informacijos pirmajam kreditorių susirinkimui nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo bendrija nebuvo nutraukusi ūkinės komercinės veiklos, ji buvo sudariusi procesingo sutartį dėl gamybos paslaugos teikimo. Nemokumo administratorius procesingo sutartis vykdė iki 2021 m. kovo 1 d., o užbaigus vykdyti procesingo sutartis vykdoma gamybinių patalpų nuomos veikla.
18. Byloje ginčas kilo dėl B UAB „ARVI KALAKUTAI“ KŪB 2021 m. rugpjūčio 13 d. kreditorių susirinkime 2-uoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo patvirtinti B UAB „ARVI KALAKUTAI“ KŪB priklausančio įkeisto turto perdavimo įkaito turėtojai tvarką. Šios tvarkos 1 punkte nurodyta pritarti turto vertintojo pateiktai B UAB „ARVI KALAKUTAI“ KŪB priklausančio materialaus turto ir prekės ženklų rinkos vertei; 2 punkte – perduoti turto įkaito turėtojai UAB „Imlitex“ įkeistą materialių turtą už 3 037 824,00 Eur kainą (2.1 papunktyje nurodytas sąrašas nekilnojamųjų daiktų, kurių bendra rinkos vertė 1 969 590 Eur; 2.2 papunktyje – transporto priemonių, kurių bendra rinkos vertė 30 913 Eur; 2.3 papunktyje – kito ilgalaikio turto (t. y. įvairi gamybinė įranga, įrengimai ir pan.), kurio bendra rinkos vertė 1 097 130 Eur (nors iš tvarkos 1 punkte pateiktos lentelės matyti, kad įkeistos šio turto dalies rinkos vertė yra 1 037 321 Eur, o 1 097 130 Eur yra bendra viso šio turto rinkos vertė, apimanti ir neįkeistą šio turto dalį).
19. Taigi, nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad B UAB „ARVI KALAKUTAI“ KŪB turi materialaus turto, kurį sudaro nekilnojamasis turtas, transporto priemonės ir kitas ilgalaikis turtas (t. y. įvairi gamybinė įranga, įrengimai ir pan.), taip pat trumpalaikis turtas, bei nematerialaus turto, kurį sudaro prekės ženklai. UAB „Imlitex“ naudai įkeista yra visas B UAB „ARVI KALAKUTAI“ KŪB priklausantis nekilnojamasis turtas, dalis transporto priemonių ir dalis kito ilgalaikio materialaus turto bei visas nematerialus turtas, t. y. prekės ženklai, o likęs turtas nėra įkeistas. Pagal ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintą tvarką įkaito turėtojai, atsižvelgiant į jos prašymą, būtų perduodamas tik visas įkeistas materialusis turtas, o įkeistą nematerialų turtą (prekės ženklus) ji prašė parduoti viešose varžytynėse.
20. JANĮ 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įkaito turėtojo reikalavimai tenkinami iš įkeisto turto. Pagal JANĮ 97 straipsnio 1 dalį, iki teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto priėmimo dienos įkeistas turtas įkaito turėtojo prašymu perduodamas įkaito turėtojui, jeigu tenkinamos šios sąlygos: 1) įkeistas turtas nenaudojamas vykdant ūkinę komercinę veiklą; 2) įkeistas turtas perduodamas už nepriklausomo turto vertintojo nustatytą rinkos vertę; 3) kreditorių susirinkimas pritaria, įkaito turėtojui kreditorių susirinkime nebalsuojant, nepriklausomo turto vertintojo nustatytai įkeisto turto rinkos vertei. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, įsigaliojus teismo nutarčiai likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto, įkeistas turtas gali būti perduodamas įkaito turėtojui, jeigu varžytynės, kuriose buvo parduodamas įkeistas turtas, yra paskelbtos neįvykusiomis.
21. Iš nurodyto reglamentavimo matyti, kad bankrutuojančiam juridiniam asmeniui priklausančio įkeisto turto perdavimas įkaito turėtojui gali būti atliekamas dviejose bankroto proceso stadijose – iki teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto priėmimo ir po šios nutarties priėmimo. Pažymėtina, kad įkeisto turto perėmimas iki teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto priėmimo yra privilegija kitų kreditorių atžvilgiu, nes juridinio asmens turtas, iš kurio tenkinami kreditorių reikalavimai, gali būti parduodamas tik nuo teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos (JANĮ 86 straipsnio 1 dalis). Toks reglamentavimas nustatytas siekiant sudaryti prielaidas maksimaliai išsaugoti juridinį asmenį kaip veikiantį subjektą, nes iki teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos bankroto procesas dar gali būti nutrauktas įstatyme numatytais pagrindais (JANĮ 78 straipsnio 2 dalis). Dėl to įkeistas turtas kreditoriui įkaito turėtojui iki teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto priėmimo gali būti perduodamas tik išimtiniais atvejais.
22. Kaip minėta, iki teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto priėmimo dienos įkeistas turtas įkaito turėtojo prašymu gali būti perduodamas įkaito turėtojui, jeigu tenkinamos tam tikros įstatyme nustatytos sąlygos. Viena iš tokių sąlygų – įkeistas turtas turi būti nenaudojamas vykdant ūkinę komercinę veiklą (JANĮ 97 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šios normos tikslas taip pat yra išsaugoti bankrutuojančio juridinio asmens ūkinę komercinę veiklą dėl jau minėtų priežasčių. Dėl to darytina išvada, kad tuo atveju, kai pagal JANĮ 63 straipsnio 1 dalį bankrutuojanti įmonė tęsia ūkinę komercinę veiklą, tokiu būdu mažindama kreditorių reikalavimų sumą, tai veiklai naudojamas įkeistas turtas neturėtų būti išskaidomas dalimis ir perduodamas kreditoriui įkaito davėjui pagal jo pasirinkimą, o turėtų būti perduodamas visa apimtimi, t. y. išsaugant visą įmonę kaip turtinį kompleksą arba jo esminę dalį. Priešingu atveju būtų sudarytos prielaidos įkaito turėtojui piktnaudžiauti savo privilegijuota padėtimi kitų kreditorių atžvilgiu, pasirinktinai perimant tik likvidų įkeistą turtą ir atsisakant perimti tą įkeistą turtą, kurį atskirai realizuoti realiai gali būti labai sudėtinga arba iš viso neįmanoma.
23. Nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, yra nustatyta, jog B UAB „ARVI KALAKUTAI“ KŪB iki šiol vykdo ūkinę komercinę veiklą (žr. šios nutarties 17 punktą). Byloje taip pat nėra paneigta, kad B UAB „ARVI KALAKUTAI“ KŪB priklausantis įkeistas turtas, kurį ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu nutarta perduoti kreditorei įkaito turėtojai UAB „Imlitex“, yra naudojamas atsakovės veikloje. Atsakovės ir UAB „Imlitex“ nurodomas argumentas, kuriuo rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas, kad pagal B UAB „ARVI KALAKUTAI“ KŪB 2021 m. birželio 14 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 8-uoju darbotvarkės klausimu, kuris nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka (tuo nutarimu nutarta vykdyti bendrijos ūkinę komercinę veiklą iki turto perdavimo įkaito turėtojai dienos), įkeisto turto faktinio perdavimo įkaito turėtojai dieną atsakovė veiklos nebevykdys, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepaneigia šios nutarties 22 punkte nurodytos išvados.
24. Atsakovė B UAB „ARVI KALAKUTAI“ KŪB procesiniuose dokumentuose kaip vieną iš argumentų nurodo ir tai, kad JANĮ nedraudžiama perduoti įkaito turėtojui dalies įkeisto turto. Toks draudimas iš tikrųjų tiesiogiai įstatyme nėra įtvirtintas, tačiau nagrinėjamu atveju kyla abejonių dėl įkeisto nematerialaus turto (prekės ženklų) nustatytos rinkos vertės, realizuojant šį turtą atskirai nuo kito įkeisto turto, o ne visą įmonę kaip turtinį kompleksą arba jo esminę dalį. Jeigu bankrutuojančiai įmonei priklausantį turtą, kuris yra įkeistas, sudaro ir materialus turtas (pvz., gamybinės patalpos, įranga, įrengimai ir pan.), ir nematerialus turtas (pvz., prekės ženklai), o įkaito davėjas pateikia prašymą perimti tik dalį įkeisto turto, t. y. tik materialųjį turtą, kaip yra nustatyta nagrinėjamoje byloje, tokiu atveju likusio įkeisto turto vertinimas turėtų būti atliktas atsižvelgiant į tai, kokią įtaką jo rinkos vertės nustatymui turi būtent ta aplinkybė, kad šis turtas bus realizuojamas atskirai, o ne perduodamas įkaito davėjui visa apimtimi. Juolab kad teisingas įkeisto turto rinkos vertės nustatymas yra reikšmingas ir administravimo išlaidų atskaitymo iš perduodamo įkeisto turto aspektu.
25. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ginčijamas B UAB „ARVI KALAKUTAI“ KŪB 2021 m. rugpjūčio 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimas 2-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl įkeisto turto perdavimo turto įkaito turėtojui“ iš esmės prieštarauja JANĮ 97 straipsnio 1 dalies 1 punktui, taip pat šios nutarties 21–22 punktuose nurodytų JANĮ nuostatų tikslui ir pažeidžia apeliantų kaip atsakovės kreditorių, balsavusių prieš tokį nutarimą, teises bei teisėtus interesus. Tai sudaro pagrindą panaikinti minėtą kreditorių susirinkimo nutarimą (JANĮ 55 straipsnio 4 dalis).
26. Pripažinus ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą neteisėtu aptartu pagrindu, kiti šalių argumentai, susiję su JANĮ 97 straipsnio 5 dalies ir 98 straipsnio 1, 2 bei 4 dalies nuostatų (ne)tinkamu aiškinimu ir taikymu dėl administravimo išlaidų atskaitymo perduodant įkeistą turtą, nebeturi įtakos bylos išnagrinėjimo rezultatui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų vertinimo nepasisako.
27. Kadangi pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė ginčo klausimą, skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – B UAB „ARVI KALAKUTAI“ KŪB 2021 m. rugpjūčio 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimas 2-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl įkeisto turto perdavimo turto įkaito turėtojui“, kuriuo patvirtinta atsakovei priklausančio įkeisto turto perdavimo įkaito turėtojai UAB „Imlitex“ tvarka, naikintinas.
Dėl žyminio mokesčio grąžinimo
28. Patenkinus pareiškėjų atskiruosius skundus bankroto byloje, kiekvienam iš jų grąžintinas už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 5 dalis).
Dėl prašymo pakeisti apeliantą jo procesinių teisių ir pareigų perėmėja
29. Lietuvos apeliaciniame teisme 2021 m. gruodžio 3 d., t. y. jau išnagrinėjus bylą iš esmės ir atidėjus procesinio sprendimo priėmimą bei paskelbimą, gautas pareiškėjos UAB „LIT Salt Trade“ prašymas pakeisti apeliantą J. B. jo teisių perėmėja UAB „LIT Salt Trade“. Prašyme nurodoma, kad pareiškėja UAB „LIT Salt Trade“ ir apeliantas J. B. 2021 m. lapkričio 23 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį. Pagal šią sutartį apeliantas pareiškėjai perleido visus reikalavimus į suinteresuotą asmenį B UAB „ARVI KALAKUTAI“ KŪB. Apeliantas ginčijo kreditorių susirinkimo sprendimą, veikdamas kaip juridinio asmens kreditorius, todėl apeliantui perleidus savo finansinį reikalavimą pareiškėjai, laikytina, kad pareiškėjai perleistos visos procesinės teisės ir pareigos ir šioje byloje.
30. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų civilinėje byloje Nr. B2-360-775/2021 nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 28 d. nutartimi buvo patvirtintas patikslintas kreditoriaus J. B. 16 100,15 Eur finansinis reikalavimas B UAB „ARVI KALAKUTAI“ KŪB bankroto byloje. UAB „LIT Salt Trade“ 2021 m. rugpjūčio 26 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi įgijo reikalavimo teisę į kreditoriaus J. B. 16 000 Eur finansinį reikalavimą B UAB „ARVI KALAKUTAI“ KŪB bankroto byloje. Tuo pagrindu Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartimi patvirtintas kreditorės UAB „LIT Salt Trade“ 16 000 Eur finansinis reikalavimas ir atitinkamai patvirtintas patikslintas kreditoriaus J. B. 100,15 Eur finansinis reikalavimas. Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartimi, remiantis ta pačia kaip ir šioje byloje pateikta 2021 m. lapkričio 23 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, iš B UAB „ARVI KALAKUTAI“ KŪB pirmos eilės kreditorių sąrašo išbrauktas kreditorius J. B. su 100,15 Eur finansiniu reikalavimu ir patvirtintas patikslintas kreditorės UAB „LIT Salt Trade“ 16 100,15 Eur finansinis reikalavimas. Atsižvelgiant į tai, kad naujoji kreditorė UAB „LIT Salt Trade“ yra įtraukta į B UAB „ARVI KALAKUTAI“ KŪB bankroto bylą vietoje pradinio kreditoriaus J. B. remiantis minėtomis reikalavimo teisių perleidimo sutartimis, tai sudaro pagrindą ir šioje apeliacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje pakeisti apeliantą J. B. jo procesinių teisių ir pareigų perėmėja UAB „LIT Salt Trade“ (CPK 48 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 48 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
pakeisti apeliantą J. B. jo procesinių teisių ir pareigų perėmėja uždarąja akcine bendrove „LIT Salt Trade“ šioje civilinėje byloje.
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti bankrutuojančios UAB „ARVI KALAKUTAI“ komanditinės ūkinės bendrijos 2021 m. rugpjūčio 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu „Dėl įkeisto turto perdavimo turto įkaito turėtojui“.
Grąžinti pareiškėjui J. B. (gim. (duomenys neskelbtini) 38 Eur (trisdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. lapkričio 15 d. mokėjimo nurodymu Nr. 2.
Grąžinti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Tarptautinė statybos korporacija“ (juridinio asmens kodas 110019391) 38 Eur (trisdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto advokatų profesinės bendrijos „Spectrum legis“ 2021 m. spalio 21 d. mokėjimo nurodymu Nr. 3448.
Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi šia teismo nutartimi.
Teisėjas Vigintas Višinskis