Administracinė byla Nr. eAS-1433-624/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05536-2025-1 

                Procesinio sprendimo kategorijos: 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. lapkričio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) pateikė skundą teismui, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2025 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. 24M41326 (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjas išsiunčiamas į (duomenys neskelbtini), Nr. 21S43891 vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas pareiškėjo prieglobsčio byloje (toliau – ir 2021 m. sprendimas).

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. spalio 6 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 70 straipsniu, pareiškėjo prašymą tenkino ir sustabdė 2021 m. sprendimo dalies dėl pareiškėjo išsiuntimo į (duomenys neskelbtini) galiojimą iki įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas šioje byloje dėl Migracijos departamento 2025 m. rugsėjo 28 d. sprendimo Nr. 24M41326. 

Teismas išanalizavo ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžia Sprendimą, kuriuo atsakovas nusprendė nenagrinėti pareiškėjo paskesnio suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Šiame Sprendime nebuvo nagrinėjami pareiškėjo išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką klausimai, nes šie klausimai jau buvo išspręsti 2021 m. sprendime, kuris yra įsiteisėjęs ir vykdytinas. Iš bylos duomenų matyti, kad 2021 m. sprendimu nuspręsta išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini), o pareiškėjas jam galinčias kilti neigiamas pasekmes sieja būtent su 2021 m. sprendimo įvykdymu, nes grąžinus pareiškėją į kilmės valstybę, jam būtų padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala (jis patirtų persekiojimo veiksmus, nes priklauso (duomenys neskelbtini)).

Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus, 2021 m. Sprendimą, kuriuo pareiškėjas išsiunčiamas iš Lietuvos, pareiškėjui sukeliamus teisinius padarinius, nesant duomenų, kad pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, piktnaudžiautų procesu, sprendžia, kad šiuo atveju, netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala pareiškėjui. Teismas sprendė, jog šiuo atveju yra tikslinga taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, sustabdyti 2021 m. sprendimo vykdymą. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad laikinai sustabdžius nurodytą sprendimą bus pažeistas proporcingumo principas, proceso šalių interesų pusiausvyra ar viešieji interesai.

Teismas nurodė aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

III.

Atsakovas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 6 d. nutarties dalį, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių.

Atsakovas nurodo, kad pagal administracinių teismų praktiką, gali būti teikiami tik tokie prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kurie yra tiesiogiai susiję su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais. Administracinėje byloje ginčas sprendžiamas dėl Migracijos departamento Sprendimo, o ne dėl 2021 m. sprendimo.

Atsakovas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2025 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-736-556/2025, 2025 m. kovo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-356-815/2025).

Nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į aplinkybes, kad pareiškėjas jau buvo pasišalinęs iš Lietuvos Respublikos, siekdamas išvengti 2021 m. sprendimo vykdymą, t. y. piktnaudžiavo migracinėmis procedūromis. Be to, jis ne iš karto buvo grąžintas į Lietuvą, nes būdamas sulaikytas Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės kompetentingos institucijos, taip pat slapstėsi siekdamas išvengti grąžinimo į Lietuvą. Galiausiai, pareiškėją grąžinus į Lietuvą, jis pateikė prieglobsčio prašymą dėl vykstančio karo kilmės valstybėje, kurį po kelių dienų atsiėmė ir daugiau jokio prašymo nebuvo pateikęs. Kaip nustatyta, pareiškėjas trečią prašymą suteikti prieglobstį Lietuvoje pateikė tik po to, kai buvo inicijuotas 2021 m. sprendimo vykdymas, t. y. siekdamas išvengti išsiuntimo. Galiausiai, pats pareiškėjas nurodė, kad po 2024 m., kai buvo grąžintas pagal Dublino III Reglamento procedūrą, atsisakė paskesnio prašymo, nes nusprendė teikti prieglobsčio prašymą tuomet, kada bus deportacijos procesas. Tokie pareiškėjo veiksmai parodo, kad jis nuolat piktnaudžiauja migracinėmis procedūromis ir nėra linkęs bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis, jo tikras tikslas Lietuvoje nėra prieglobsčio gavimas, todėl yra pakankamas pagrindas spręsti, kad pareiškėjas gali siekti pasislėpti su tikslu išvengti išsiuntimo sprendimo vykdymo arba siekti jį vilkinti.

Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra įrodyta, kad pareiškėjas iš tiesų priklauso (duomenys neskelbtini) bendruomenei, nes šis motyvas ir teiginys atsirado tik kartu su trečiuoju prieglobsčio prašymu, t. y. pareiškėjas teikdamas pirmą ir antrą prieglobsčio prašymus, šios, jo vertinimu reikšmingos ir tariamai išvykimą iš kilmės valstybės lėmusios aplinkybės, nenurodė.

Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones grindė ne neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didele žala, kylančia dėl ginčijamo sprendimo priėmimo, o siejo ją su aiškiai neapibrėžtais, abstrakčiais ir įrodymais nepatvirtintais neigiamais padariniais, kurie galimai jam gali kilti vykdant sprendimą, nors byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad 2021 m. sprendimo vykdymas šiuo metu yra vykdomas.

Pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Pareiškėjas paaiškina, kad prieglobsčio prašytojas priklauso kilmės valstybėje ((duomenys neskelbtini)) persekiojamai (duomenys neskelbtini). Sprendimas atsisakyti nagrinėti pareiškėjo paskesnį prieglobsčio prašymą priimtas formaliai, pažeidžiant tarptautinėje teisėje įtvirtintą negrąžinimo (non-refoulement) principą. Sprendimu pareiškėjas iš esmės yra išsiunčiamas į kilmės valstybę, kur jam gresia patirti kankinimą ar kitokį žiaurų elgesį ir persekiojimą.

Nuo 2024 m. balandžio mėn. (duomenys neskelbtini) kriminalizuotas (duomenys neskelbtini).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1645-629/2024, remiantis pateiktais įrodymais, nustatytas faktas, kad pareiškėjas priklauso (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo prašymas remiasi realia kilmės valstybės informacijos patvirtinta grėsme kilmės valstybėje. 

Pareiškėjas pateikė informaciją, kuri nebuvo nagrinėta teikiant pirmąjį prieglobsčio prašymą, ir dėl to labai padidėja tikimybė, kad prašytojas gali būti priskirtas prie tarptautinės apsaugos gavėjų. Draudžiama išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini), pareiškėjo prieglobsčio prašymas privalo būti nagrinėjamas iš esmės.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 6 d. nutarties dalis, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog, pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Pagal ABTĮ 70 straipsnio 3 dalį, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja (šia teise) piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012, 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013 ir kt.).

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., ., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016 ir kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010, 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016 ir kt.).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016 ir kt.). Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012, 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byla Nr. AS-662-756/2017 ir kt.).

Bylos duomenimis, pareiškėjas į Lietuvą atvyko 2021 m. rugpjūčio 2 d. Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos). Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 26 d.  sprendimu taip pat nusprendė išsiųsti pareiškėją į kilmės šalį. Pareiškėjas 2024 m. kovo 14 d. buvo pateikęs paskesnį prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, kurio atsisakė 2024 m. kovo 15 d. 2025 m. rugsėjo 26 d. pareiškėjas vėl pateikė paskesnį prašymą suteikti prieglobstį. Migracijos departamentas skundžiamu 2025 m. rugsėjo 28 d. sprendimu nusprendė nenagrinėti pareiškėjo paskesnio prašymo suteikti prieglobstį dėl to, kad pareiškėjas paskesnį prašymą suteikti prieglobstį grindžia informacija ar duomenimis, kurie jam buvo žinomi nagrinėjant ankstesnį prašymą suteikti prieglobstį, ir nėra objektyvių priežasčių (t. y. nenustatyta, kad prašytojas ne dėl savo kaltės negalėjo pareikšti informacijos ar duomenų), kodėl informacija ar duomenys nebuvo pateikti ankstesnio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu.

Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 20 dalis nustato, kad prieglobsčio prašytojas – užsienietis, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas. Šio straipsnio 275 dalis nustato, kad teisė likti Lietuvos Respublikos teritorijoje – užsieniečiui suteikiama teisė laikinai būti Lietuvos Respublikos teritorijoje tol, kol pagal šį Įstatymą nagrinėjamas jo teisinės padėties klausimas.

Pagal Įstatymo 221 straipsnio 1 dalies 2 punktą, atvykę į Lietuvos Respubliką užsieniečiai, kurie yra prieglobsčio prašytojai, įgyja teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, o pagal šio straipsnio 3 dalį, teisė likti Lietuvos Respublikos teritorijoje neužkerta kelio priimti ir vykdyti sprendimus dėl užsieniečių grąžinimo į užsienio valstybę ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos šio Įstatymo 125 ir 126 straipsniuose nurodytais pagrindais.

Teisė likti teritorijoje prieglobsčio procedūros metu yra bendroji taisyklė, numatyta 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos. Kaip nurodyta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktikoje, tokiomis aplinkybėmis valstybės narės privalo užtikrinti, kad egzistuotų visiška veiksminga galimybė apskųsti sprendimą, kuriuo atmetamas tarptautinės apsaugos prašymas, laikantis šalių procesinio lygiateisiškumo principo, pagal kurį, be kita ko, reikalaujama, kad būtų sustabdytas bet koks sprendimo grąžinti poveikis laikotarpiu, kuris nustatytas tokiam skundui pateikti, o jeigu toks skundas jau paduotas, tol, kol jis bus išnagrinėtas (žr. ESTT didžiosios kolegijos 2018 m. birželio 19 d. sprendimą byloje G., C-181/16, EU:C:2018:465).

Įstatymo 127 straipsnio 2 dalis nustato, jog sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos privalo būti įvykdytas nedelsiant, jeigu nėra aplinkybių, dėl kurių sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas gali būti sustabdytas. Pagal Įstatymo 128 straipsnio 2 dalies 1 punktą, sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdomas, jeigu Regionų administraciniam teismui priėmus nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, kai sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos apskundžiamas teismui, išskyrus atvejus, kai užsienietis turi būti išsiųstas dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, o Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, – dėl jo keliamos labai rimtos grėsmės valstybės saugumui. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, išnykus priežastims, nurodytoms šio straipsnio 2 dalyje, sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos privalo būti įvykdytas nedelsiant.

Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas, jeigu skundžiamu sprendimu užsieniečiui atsisakyta suteikti prieglobstį, išskyrus atvejį, kai sprendimas priimtas prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėjus iš esmės skubos tvarka. Pagal šio straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 1 dalyje nenustatytais atvejais apskųsto sprendimo vykdymas gali būti sustabdomas Regionų administracinio teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių.

Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėjas ginčija Migracijos departamento Sprendimą, o ne 2021 m. sprendimą, kuris, kaip nurodo atsakovas, nėra susijęs su skunde pareikštu reikalavimu, nesudaro esminių procesinių kliūčių taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. sustabdyti 2021 m. sprendimo vykdymą iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas administracinėje byloje dėl Sprendimo, kuriuo nenagrinėtas pareiškėjo paskesnis prašymas dėl prieglobsčio suteikimo, teisėtumo. Pažymėtina, kad tokios ABTĮ 70 straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo praktikos laikomasi ir kitose bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-335-502/2025, 2025 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-348-624/2025, 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1119-415/2025).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo argumentus, sprendžia, jog pareiškėjas tikėtinai pagrindė savo reikalavimų panaikinti Migracijos departamento Sprendimą pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas priėmė nagrinėti pareiškėjos skundą pagal jame suformuluotus reikalavimus, pareiškėjas skunde išdėstė nesutikimo su Migracijos departamento Sprendimu argumentus, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjo skundo argumentai yra akivaizdžiai nepagrįsti. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju siekia, kad jam būtų suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, todėl, nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės ir nesustabdžius 2021 m. sprendimo vykdymo, jis gali būti išsiųstas į kilmės valstybę iki galutinio sprendimo šioje byloje dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo priėmimo, pareiškėjo išsiuntimas iš šalies yra realus, o išsiuntus pareiškėją iš Lietuvos Respublikos jam kils realios pasekmės, kurios darys įtaką jos teisinei padėčiai ir galimybei realizuoti savo teises.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovo atskirajame skunde nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kuria nebuvo pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, pažymi, kad vertinimas, ar taikytinos reikalavimo užtikrinimo priemonės, atliekamas individualiai pagal byloje nustatytas aplinkybes.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Todėl atsakovo atskirasis skundas atmetamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 6 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                Arūnas Dirvonas

                                        Ričardas Piličiauskas

                                        Veslava Ruskan