Civilinė byla Nr. 2-1764-650/2012
Teisminio proceso Nr. 2-07-3-00951-2011-2
Procesinio sprendimo kategorija: 36.1.; 42.9;45.;
(S)
113.1.; 116.1.
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. birželio 7 d.
Šiauliai
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Alma Jurgelienė, sekretoriaujant Jūratei Jasmontaitei, dalyvaujant ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės atstovei Neringai Ripinskienei, atsakovei V. L. ir jos atstovei advokatei Stanislavai Šulcaitei, viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės pateiktą ieškinį atsakovei V. L. dėl skolos ir delspinigių priteisimo, ir
n u s t a t ė:
Ieškovas Šiaulių miesto savivaldybė pateikė ieškinį atsakovei V. L. dėl 7102 Lt skolos, 8729,62 Lt delspinigių, procesinių 5 procentų metinių palūkanų priteisimo iš atsakovės. Ieškinyje nurodyta, kad skola susidarė pagal 1999-11-15, 2000-02-18 paskolos sutartis su atsakove bei 2002-06-27 sutartį dėl 1999-11-15 paskolos sutarties dalinio pakeitimo. Ieškovas nurodė, kad atsakovė paskolų grąžinimo dalis nuo 1999 m. iki 2011-12-31 sudaro 10 499 Lt, o įmokų sumokėta tik 3397 Lt, todėl prašoma priteisti 7102 Lt skolos ir 0,1 proc. dydžio sutartyje numatytus delspinigius, kurie ieškovo skaičiavimais sudaro 8729,62 Lt (b.l.1-3).
Ieškovo atstovė posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus ir paaiškino, kad ieškovas atsakovei 1999-2000 metais suteikė dvi paskolas bendrai 24 805 Lt sumai. Nuo 1999 metų iki 2011-12-31 atsakovė privalėjo sumokėti 10 499 Lt įmokų ir apskaičiuotų 8729,62 Lt delspinigių. Per minėtą laikotarpį atsakovės buvo sumokėta tik 3397 Lt paskolos įmokų. Atsakovė vengia vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, todėl ieškovas kreipėsi į teismą. Atsakovės veiksmais nebuvo dėta jokių pastangų, kad susidaręs įsiskolinimas būtų apmokėtas. Pasirašydama paskolos sutartį atsakovė delspinigių dydį galėjo aptarti su ieškovu, prašyti jį mažinti. Tačiau atsakovė sutiko su sutarties sąlygomis ir per daug nesigilino. Tuo metu, kada buvo pasirašyta sutartis, delspinigių dydis (0,1 proc.) buvo protingas. Lyginant delspinigių dydį su banko nustatytais delspinigiais, jie nėra neprotingai dideli. Atsakovė nemokėjo įmokų 10 metų, todėl delspinigių suma šiai dienai yra didelė. Pateiktais paskaičiavimais, iš skolos sumos yra išminusuota tik atsakovės įnešta suma; 2004 m. teismo priteista suma iš skolos sumos neišskaičiuota, nes teismo sprendimas nebuvo vykdomas. Sprendimo vykdyti nebuvo galimybės, nes nebuvo iš ko išieškoti, kadangi atsakovė neturi turto ar pajamų. Atsakovės mokėti pinigai buvo nuskaičiuojami, kaip įmoka už palūkanas ir pagrindinės paskolos dalį. Nuo likusios paskolos ir palūkanų dalies buvo skaičiuojami delspinigiai. Atsakovės 2009 metais sumokėti 2000 Lt buvo įvertinti, kaip įmoka už palūkanas ir pagrindinę paskolą, ir delspinigiai skaičiuojami nuo mažesnės sumos. Pateiktose teismui lentelėse yra nurodytos dienos už kurias buvo skaičiuojami delspinigiai.
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį (b.l.31-32), kuriame iš dalies sutiko su ieškovo reikalavimais ir prieštaravo dėl ieškinio patenkinimo delspinigių priteisimo dalyje, motyvuodama sunkia savo turtine padėtimi ir nepatyrimu sutartiniuose santykiuose, pasirašant sutartyje tokį neproporcingai didelį delspinigių dydį. Teismo posėdžio metu palaikė savo atsiliepimą ir paaiškino, kad nesutinka tik su ieškovo prašoma priteisti delspinigių suma. Dar 2004 metais ji kreipėsi į savivaldybę dėl sunkios materialinės padėties, prašydama perimti jos butą ir įregistruoti kaip socialinį būstą, tačiau savivaldybė atmetė tokį prašymą. Jai trūko pinigų buto statyboms, todėl nebegalėjo mokėti įmokų paskolų dengimui. Paskolas ji ėmė viena pati. Jos šeimos pajamos keletą metų sudarė pinigai gaunami nepilnamečio vaiko išlaikymui (350 Lt ir atlyginimas - 364 Lt. Nuo 2009 metų visai negaudavo jokių pajamų, nes niekur nedirbo. Pasirašydama paskolos sutartis ji nesuprato, kad jose nurodyti delspinigiai bus tokie dideli. Savivaldybėje sutartis tuo metu pasirašinėjo keli asmenys, todėl pasirašant pirmąją paskolos sutartį ji nelabai gilinosi į visas jos sąlygas. Kiek žino, sudarytos sutarties su savivaldybe sąlygos visiems namo, esančio Basanavičiaus g. 74, Šiauliuose, buvo vienodos. Paimtų paskolų paskirtis buvo namo statybos užbaigimui. Šiuo metu susidariusią įmoką sumą galėtų išmokėti per 2-3 metus; ji neturi galimybės parduoti butą ir išsikelti gyventi su nepilnamečiu vaiku kitur.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių dokumentų, ieškovo atstovės ir atsakovės paaiškinimų, nustatyta, kad ieškovas 1999-11-15 sudarė paskolos sutartį Nr. 6 pagal kurią atsakovei suteikė būsto statybai 12668 Lt paskolą, 2000-05-18 šalys pasirašė paskolos sutartį Nr. 233, pagal kurią ieškovas atsakovei suteikė 12137 Lt paskolą būsto statybai pabaigti. 2002-06-27 sutartimi Nr. 418 ir 2002-06-27 sutartimi Nr. 418 buvo pakeistos 1999-11-15 ir 2000-05-18 paskolos sutarčių sąlygos ir atsakovei lengvatinių kreditų grąžinimo terminas pratęstas iki 25 metų (b.l.6-15). Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004-08-18 sprendimu iš V. L. buvo priteista 1569 Lt skola ir 510,82 Lt delspinigių pagal 1999-11-15, 2000-05-18 paskolos sutartis (b.l. 16-17). Iš byloje esančio ieškovo delspinigių apskaičiavimo žiniaraščio matyti, kad 2011-12-31 dienai grąžintinų dviejų paskolų dalys sudarė 10499 Lt, o atsakovės sumokėta įmokų tik 3397 Lt (b.l.43-45). Remiantis atitinkamais paskaičiavimais matyti, kad į ieškovo žiniaraštyje nurodytą galutinę 7102 Lt skolinių reikalavimų sumą įtraukta ir 2004-08-18 teismo sprendimu priteista, tačiau ieškovo neišsiieškota iš atsakovės 1569 Lt skolos suma, o delspinigiai pradėti skaičiuoti nuo 2004-01-11.
Darytina išvada, kad tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl reikalaujamos skolos negrąžinimo fakto, tokio pobūdžio atsakovės atsikirtimų nebuvo reikšta, vadinasi, ieškovas įvykdė savo prievoles pagal sutartis, t.y. suteikė atsakovei sutartyse numatyto dydžio paskolas. Ieškovas pats pripažįsta, kad į reikalaujamos priteisti 7102 Lt skolinio reikalavimo sumą įtraukęs ir 2004-08-18 teismo sprendimu priteistą skolos sumą, kadangi jos išsiieškoti iš atsakovės nepavyko. Toks ieškovo reikalavimas yra neteisėtas, nes ginčas dėl 1596 Lt skolos jau yra išspręstas ankstesniu teismo sprendimu, šis sprendimas yra įsiteisėjęs, ir pagal jį gali būti vykdomas išieškojimas, todėl tos pačios skolos priteisimas du kartus, būtų vertintinas kaip nepagrįstas šalies praturtėjimo pagrindas. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad priteista skola įtraukta į ieškinio reikalavimą dėl to, kad jos nepavyko išsiieškoti, nesuteikia ieškovui teisės pakartotinai reikalauti priteisti 1569 Lt sumą. Tai įvertinęs teismas sprendžia, kad prašoma priteisti 7102 Lt skola mažintina teismo sprendimu priteista 1569 Lt suma, ir ieškovui priteisiama tik 5533 Lt negrąžintų paskolų dalis.
Kaip matyti iš ieškovo ir atsakovės sudarytų paskolų sutarčių 2.3. p., šalys numatė sutartines netesybas - 0,1 proc. delspinigius nuo laiku nesumokėtos įmokos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Tai reiškia, kad metinis delspinigių dydis yra 133 procentai (365 d. x 0,1 proc. x d.).
Netesybos – tai įstatymų ar sutarties nustatyta pinigų suma, kurią kaltoji sutarties šalis (skolininkas) privalo mokėti kreditoriui jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.71 str. 1 d., 6.258 str. 1 d.). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.63 str. 1 d. 2 p., 6.260 str. 1 d.). Netesybos turi atlikti kompensuojamą funkciją, jos nustatomos siekiant atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius, tačiau netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovės) sąskaita. Jeigu netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.73 str. 2 d.). Nors šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, tačiau teismui įstatymas suteikia teisę kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir tais atvejais, kai šalys susitaria dėl netesybų dydžio. Sprendžiant ieškovo reikalavimą priteisti delspinigius, atsižvelgiama į tai, kad ieškovas prašomų priteisti delspinigių dydžio nepagrindė jokiomis aplinkybėmis ir įrodymais, kurie patvirtintų, kad dėl netinkamo sutarties vykdymo ieškovas patyrė prašomų priteisti delspinigių dydžio nuostolių. Teismas daro išvadą, kad paskolų sutartyse nustatyti atsakovei 0,1 proc. delspinigiai už kiekvieną dieną, praleistą įvykdyti prievolę, yra nepagrįstai dideli, todėl turi būti mažinami. Pagal kasacinio teismo praktiką, teismas, nustatydamas, ar pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.73 straipsnį yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Toks vertinimas turi būti atliekamas kiekvienoje individualioje byloje. Nagrinėjamame ginče ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 7102 Lt nesumokėtų paskolos įmokų, iš kurių 1569 Lt jau yra priteisti teismo sprendimu, bei 8729,62 Lt delspinigių. Įvertinant tai, kad atsakovė, veikdama kaip fizinis asmuo, neturintis teisinio išsilavinimo ir patirties paskoliniuose santykiuose, sudarė 1999-11-15 ir 2000-05-18 ieškovo - juridinio asmens parengtą standartinę paskolos sutartį, neturėdama galimybių derėtis dėl jos bendrųjų sąlygų, bei atsižvelgiant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir priteisiamus mažesnius delspinigius, darytina išvada, kad ieškovo reikalaujami delspinigiai yra aiškiai per didelio dydžio, prieštaraujantys CK įtvirtintai įskaitinių netesybų sampratai, todėl reikalavimas priteisti tokio dydžio delspinigius laikytinas nepagrįstu. Teismas, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, vadovaudamasis CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, bei atsižvelgdamas į atsakovės, kaip silpnesnės sutarties šalies poziciją bei sunkią jos turtinę padėtį (b.l. 33-37; 50), ieškovui priteistinų delspinigių dydį mažina iki 0,02 proc. už kiekvieną pradelstą įmokų dieną, priteisiant iš atsakovės viso 1648,28 Lt delspinigių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 str., 6.210 str. 1 d. iš atsakovės priteistinos 5 (penkių) procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012-02-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kadangi abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų atleistos, bylinėjimosi išlaidos yra apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (LR CPK 96 str. 4 d.), todėl jos nepaskirstomos ir šalims nepriteisiamos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str.-270 str., teismas
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui Šiaulių miesto savivaldybei, įmonės kodas - 111109429, iš atsakovės V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 5533 Lt (penkis tūkstančius penkis šimtus trisdešimt tris litus) skolos, 1648,28 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus keturiasdešimt aštuonis litus, 28 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012-02-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Likusioje reikalavimų dalyje ieškinį atmesti.
Bylinėjimosi išlaidų valstybės biudžetui nepriteisti.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.
Teisėja Alma Jurgelienė