Procesinio sprendimo kategorija: 16.5.; 74.
S P
R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. liepos 26 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio
teismo teisejas Kestutis Gudynas,
sekretoriaujant Dianai Stimbirytei,
nedalyvaujant pareikejui A. N., atsakovo
Pravienikiu 2-uju pataisos namu-atvirosios kolonijos ir treciojo suinteresuoto
asmens Kalejimu departamento prie Teisingumo ministerijos atstovams,
raytinio proceso tvarka vieame teismo posedyje
inagrinejo administracine byla pagal pareikejo A. N. prayma
atsakovui Pravienikiu 2-iesiems pataisos namams-atvirajai kolonijai, treciajam
suinteresuotam asmeniui Kalejimu departamentui prie Teisingumo ministerijos del
neimoketos darbo u˛mokescio dalies priteisimo,
n u s t a t e :
Pareikejas A. N. kreipesi i Kauno apygardos administracini teisma
praydamas priteisti i atsakovo neimoketa darbo u˛mokescio suma 1308,36 Lt (viena
tukstanti tris imtus atuonis Lt 36 ct) u˛ 2007-2008 metus.
Pareikejas prayme nurode, kad atsakovas
nesumoketa darbo u˛mokescio dali traktavo kaip priemoka ir del to,
priskaiciuodamas ir imokedamas darbo u˛mokesti, taike Valstybes tarnybos
istatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatytus pareigunams mokamu priemoku
ribojimus. Minetus ribojimus atsakovas taike neteisetai, nes Lietuvos
Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripa˛ino, kad Lietuvos
Respublikos valstybes tarnybos istatymo VI skyrius „Darbo u˛mokestis“
(2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo
nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kuri butu buve galima teisingai atlyginti
u˛ darba vidaus tarnybos sistemos pareigunams, dirbusiems poilsio bei venciu
dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas u˛duotis virijant nustatyta
darbo trukme, kai jiems imoketinu priedu ir priemoku suma virijo Valstybes
tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07
redakcija) nustatyta riba, prietaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48
straipsnio 1 dalies nuostatai.
Atsiliepime i skunda atsakovas su praymo reikalavimais nesutiko, taciau
teismui manant, kad pareikejui priklauso darbo u˛mokescio nepriemoka, prae
atideti teismo sprendimo vykdyma vieneriems metams.
Atsakovo ir treciojo suinteresuoto asmens atstovai i teismo posedi
neatvyko, apie
posedi praneta, byla nagrinetina jiems nedalyvaujant (ABTI 78 str.).
Praymas tenkintinas.
A. N. teismo prao priteisti negauta darbo
u˛mokesti u˛ nepagristai apribota priedu ir priemoku mokejima. Pareikejas yra
statutinis valstybes tarnautojas ir jo reikalavimas kyla i valstybes tarnybos
teisiniu santykiu. Atsakovo Pravienikiu 2-uju pataisos namu-atvirosios
kolonijos parengtose pa˛ymose nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d.
iki 2008 m. gruod˛io 31 d. pareikejui buvo neimoketa 1308,36 Lt priemoku
ir priedu dalis, virijanti 70 procentu pareigines algos (b. l. 15-16).
Valstybes tarnautojams atitinkamo
dyd˛io darbo u˛mokestis buvo nustatytas Valstybes tarnybos istatymo VI
skyriuje. Iki 2005-12-21 galiojusios
Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo redakcijos 4 straipsnio 2
dalyje buvo nurodyta, jog statutiniams valstybes tarnautojams io istatymo
nuostatos taikomos tiek, kiek ju statuso nereglamentavo statutai, iskyrus io
istatymo nustatyta darbo apmokejimo tvarka. Nuo 2006-06-07 galiojusios
Valstybes tarnybos istatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad
statutiniams valstybes tarnautojams be ilygu taikomos io Istatymo VI
skyriaus, reglamentuojancio darbo u˛mokesti, nuostatos. Istatymo 23 straipsnio
2 dalyje nustatyta, jog priedu ir priemoku suma valstybes tarnautojui negali
viryti 70 procentu pareigines algos. Pareikejui darbo u˛mokestis buvo skaiciuojamas
ir mokamas, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu.
Lietuvos Respublikos
Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripa˛ino, kad Lietuvos Respublikos
valstybes tarnybos istatymo VI skyrius „Darbo u˛mokestis“ (2002-04-23 redakcija
ir 2007-06-07 redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio
reguliavimo, pagal kuri butu buve galima teisingai atlyginti u˛ darba vidaus
tarnybos sistemos pareigunams, dirbusiems poilsio bei venciu dienomis, nakties
metu, atlikusiems papildomas u˛duotis virijant nustatyta darbo trukme, kai
jiems imoketinu priedu ir priemoku suma virijo Valstybes tarnybos istatymo 23
straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) nustatyta
riba, prietaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies
nuostatai, jog kiekvienas ˛mogus <...> turi teise <...> gauti
teisinga apmokejima u˛ darba bei konstituciniam teisines valstybes principui.
Konstituciniam Teismui
konstatavus valstybes tarnybos istatymo neatitikima Konstitucijos nuostatoms,
inyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galetu pagristi ne viso darbo
u˛mokescio mokejima pareikejui. Konstitucinis Teismas, analizuodamas valstybes
pareiga moketi istatymu nustatyta darbo u˛mokesti valstybes tarnautojams, yra
nurodes, kad „asmeniui, kuris atliko pavesta darba, pagal Konstitucija
atsiranda teise reikalauti, kad jam butu sumoketas visas pagal istatymus ar
jais remiantis ileistus kitus teises aktus priklausantis darbo u˛mokestis
(atlyginimas), taip pat kad jis butu sumoketas nustatytu laiku. i asmens teise
yra ginama kaip nuosavybes teise pagal Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas
(Konstitucinio Teismo 2001-07-12, 2004-12-13, 2007-03-20 nutarimai).
Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos
istatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos
Prezidento aktas, Vyriausybes aktas (ar jo dalis) negali buti taikomi nuo tos
dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad
atitinkamas aktas (ar jo dalis) prietarauja Lietuvos Respublikos
Konstitucijai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio
4 dali neturi buti vykdomi sprendimai, pagristi teises aktais, kurie pripa˛inti
prietaraujanciais Konstitucijai ar istatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo
ivykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo isigaliojimo. Gincuose del nesumoketo darbo u˛mokescio
„sprendimo ivykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio
4 dalies prasme reiketu laikyti situacija, kai asmuo yra prarades galimybe
isiterpti ir per teisma reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie
susikloste iki teises normos, reglamentavusios minetus santykius, pripa˛inimo
neteiseta. Butent iki to momento, kada teise pareikti prayma teisme gali buti
igyvendinta, negali buti laikoma, kad valstybes tarnautojo at˛vilgiu atsiradusi
darbo u˛mokescio nepriemoka yra laikoma „ivykdytu sprendimu“ Konstitucinio
Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, formuojancio vienoda
administraciniu teismu praktika taikant istatymus, iplestines teiseju
kolegijos nutartyse administracineje byloje Nr. A12-219/2004 K. J. v. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas,
administracineje byloje Nr. A1-638/2005 L. . v. Kauno rajono policijos komisariatas idestytos nuostatos, jog
gincuose del darbo u˛mokescio nepriemoku priteisimo ginco aliu teisiniai
santykiai nera pasibaige, taikomos ir nagrinejamoje byloje.
Pareikejui realiai negavus pagal Valstybes tarnybos istatyma priklausanciu sumu, atsirado pagrindas ginti pa˛eistas teises teisme. Nagrinejamoje byloje atsakovo atsisakymas moketi pareikejui nesumoketa darbo u˛mokesti negali buti pripa˛intas teisetu. Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobudi ir teisine prigimti yra dvialiai, nes pagal juos valstybes tarnautojas yra ipareigotas tinkamai atlikti istatymuose ir pareigybiu aprayme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo moketi darbo u˛mokesti ir teikti kitas istatymuose numatytas socialines garantijas. Darbdavys nagrinejamoje byloje yra Pravienikiu 2-ieji pataisos namai-atviroji kolonija, o ne valstybe placiaja prasme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienoda administraciniu teismu praktika, butent tokia pozicija del atsakovo tinkamumo ginco teisiniame santykyje ideste 2005-12-21 nutartyje iplestines teiseju kolegijos inagrinetoje administracineje byloje A1-638/2005.
Pareikejas atliko savo kaip valstybes tarnautojo pareigas, taciau jam nebuvo sumoketas pagal istatyma priklausantis darbo u˛mokestis. Konstatuota, kad pareikejui priklausancios darbo u˛mokescio dalies nesumokejimas negali buti laikomas „ivykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, nes pareikejas yra isaugojes galimybe ginti iuo nesumokejimu pa˛eistas savo teises teismine tvarka. Nagrinejant ia administracine byla po Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo priemimo i Lietuvos Respublikos taikytinu teises aktu sistemos 2008-12-09 Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 4, 10, 16, 16-1, 17,23, 26, 41, 42 straipsniu pakeitimo ir papildymo istatymu yra paalinta Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalies norma, prietaraujanti Konstitucijai. Sprendimas del pareikejo praymo turi buti priimamas vadovaujantis sprendimo priemimo diena galiojanciomis teises normomis. Teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galetu gristi Valstybes tarnybos istatyme nustatyto darbo u˛mokescio nemokejima pareikejui yra inykes.
Pareikejas
i teisma del negauto darbo u˛mokescio priteisimo kreipesi nepa˛eisdamas
terminu, nustatytu tokiems reikalavimams pareikti (Darbo kodekso 27 straipsnio
2 dalis). Darbo kodekso 298 straipsnyje numatyta, jog darbuotojui priklausancios
darbo u˛mokescio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne
daugiau kaip u˛ trejus metus. Atsi˛velgiant i idestytas aplinkybes, pareikejo praymas tenkintinas visikai – pareikejui
priteistina neimoketa darbo u˛mokescio dalis, kuria sudaro 1308,36 Lt (b.
l. 15-16).
Teismu praktika i esmes analogikose bylose turi
buti formuojama vieninga linkme, prieingu atveju kiltu pavojus pa˛eisti
konstitucini visu asmenu lygybes istatymui ir teismui principa. Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija pa˛ymejo, kad Lietuvos
apeliacinis teismas 2009 m. kovo 9 d. nutartimi, priimta civilineje byloje Nr.
2A-202/2009 del nesumoketo atlyginimo teisejams priteisimo, visuotinai ˛inomos
aplinkybes apie sunkia atsakovo – Lietuvos valstybes – turtine padeti pagrindu
nusprende atideti sprendimo ivykdyma vieneriu metu laikotarpiui (administracine
byla Nr. A822- 432/2009). Aplinkybe del sunkios finansines padeties
nepasikeitusi, visuotinai ˛inoma, todel pripa˛intina, kad atsakovo praymas del
sprendimo vykdymo atidejimo yra pagristas, sprendimo vykdymas atidetinas
vieneriu metu laikotarpiui (ABTI 4 str. 6 d., Civilinio proceso kodekso 284
str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo
85-87 str., 88 str. 1 d. 2 p., teisejas
n u s p r e n d ˛ i a:
Prayma tenkinti.
Priteisti pareikejui A. N. i atsakovo Pravienikiu 2-uju pataisos namu-atvirosios kolonijos neimoketa 1308,36
Lt (viena tukstanti tris imtus atuonis Lt 36 ct) darbo u˛mokescio dali.
Sprendimo
vykdyma atideti vieneriems metams.
Sprendimas per 14 dienu nuo jo
paskelbimo dienos gali buti skund˛iamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam
teismui per Kauno apygardos administracini teisma.
Teisejas Kestutis
Gudynas