Civilinė byla Nr. 2-278-330/2019
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01609-2018-2
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 26 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovų A. A. ir D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovų pakartotinis prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-4646-781/2018 pagal ieškovų A. A. ir D. K. ieškinį atsakovėms bankrutavusiai kooperatinei bendrovei „Nacionalinė kredito unija“ ir uždarajai akcinei bendrovei „EDS Invest“ dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais ir hipotekos pripažinimo pasibaigusia, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „HE Investments“,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai A. A. ir D. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti, kad hipoteka, kuria buvo įkeisti ieškovams nuosavybės teise priklausantys nekilnojamojo turto objektai: butas, esantis (duomenys neskelbtini), garažas, esantis (duomenys neskelbtini) (Hipotekos identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir butas, esantis (duomenys neskelbtini) (Hipotekos identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), yra pasibaigusi. Ieškovų tvirtinimu, hipotekos pabaigą lėmė tai, jog BKU „Nacionalinė kredito unija“ be ieškovų (hipoteka įkeistų objektų savininkų) sutikimo perleido naujajai kreditorei UAB „EDS Invest“ reikalavimo teises į skolininkę UAB „HE Investments“.
2. Ieškinio reikalavimui užtikrinti ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti BKB „Nacionalinė kredito unija“ naudai atliekamus bet kokius išieškojimo veiksmus iš ieškovams priklausančio turto pagal vykdomuosius įrašus Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini) ir/ar bet kokius kitus vykdomuosius dokumentus, susijusius su 2012 m. vasario 24 d. paskolos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini).
3. Atsakovė BKB „Nacionalinė kredito unija“ atsiliepime į ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo su prašymu nesutiko. Ieškovų prašymo patenkinimo atveju atsakovė prašė įpareigoti ieškovus pateikti 50 000 Eur nuostolių, kuriuos gali patirti atsakovė, užtikrinimo garantiją.
4. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi ieškovų A. A. ir D. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Įvertinęs aplinkybes, jog ieškovai nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė būtų perleidusi kitam kreditoriui savo reikalavimo teises į pagrindinį skolininką UAB „HE Investments“ ir atitinkamai į įkaito turėtojus – ieškovus, teismas sprendė, kad ieškinys preliminariai nepagrįstas. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartis buvo palikta nepakeista.
5. Ieškovai A. A. ir D. K. teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė: 1) pripažinti 2018 m. vasario 8 d. reikalavimo teisių pirkimo - pardavimo sutartį ir 2018 m. kovo 27 d. suvaržytų paskolų aptarnavimo sutartį apsimestiniu sandoriu dalyje, kuri yra susijusi su reikalavimo teisių pagal 2012 m. vasario 24 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su UAB „HE Investments“, perleidimu, ir taikyti apsimestinio sandorio teisines pasekmes; 2) pripažinti, kad hipoteka, kuria buvo įkeisti ieškovams nuosavybės teisėmis priklausantys nekilnojamojo turto objektai: butas (duomenys neskelbtini), garažas (duomenys neskelbtini) (Hipotekos identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)), ir butas (duomenys neskelbtini) (Hipotekos identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), yra pasibaigusi.
6. Ieškovai taip pat pareiškė pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti bet kokius išieškojimo veiksmus iš ieškovams priklausančio turto pagal vykdomuosius įrašus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ir/ar bet kokius kitus vykdomuosius dokumentus, susijusius su 2012 m. vasario 24 d. paskolos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini).
7. Ieškovai nurodė, kad ieškinys yra pakankamai pagrįstas ir egzistuoja reali grėsmė, jog teismo sprendimą ateityje gali būti neįmanoma įvykdyti. Pažymėjo, kad antstolis jau yra pradėjęs priverstinius išieškojimo iš įkeisto turto veiksmus, todėl, anot ieškovų, leidus tęsti minėtus išieškojimo veiksmus, ieškovams nuosavybės teisėmis priklausantis įkeistas turtas bus parduotas varžytynėse, todėl tolimesnis šios bylos nagrinėjimas ir ieškovų teisių gynyba netektų prasmės. Pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones, būtų išvengta žalos atsiradimo.
8. Atsakovės BKB „Nacionalinė kredito unija“ ir UAB „EDS Invest“ atsiliepime į ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo su prašymu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Nurodė, kad šiuo atveju prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti būsimo teismo sprendimo dėl antrojo ieškinio reikalavimo (hipotekos pabaigos) tenkinimo įvykdymą. Atsakovių nuomone, ieškovai preliminariai nepagrindė ieškinio reikalavimo dėl hipotekos pabaigos, nes net ir tenkinus pirmąjį ieškinio reikalavimą dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais, reikalavimas dėl įkeisto turto hipotekos pripažinimo pasibaigusia negalėtų būti tenkinamas. Pasak atsakovių, net ir tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad reikalavimo teisės buvo perleistos, kreditoriaus asmens pasikeitimas negali turėti jokios teisinės įtakos ieškovams, kaip paskolos gavėjo atžvilgiu subsidiariai atsakingiems skolininkams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 28 d. nutartimi ieškovų prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.
10. Teismas įvertinęs patikslinto ieškinio turinį, padarė išvadą, kad ieškovai naujai pareikštu reikalavimu siekia įrodyti, jog kredito unijos reikalavimo teisės į pagrindinį skolininką (UAB „HE Investments“) faktiškai buvo perleistos UAB „EDS Invest“ neinformavus apie tai tiek paties skolininko, tiek ieškovų – įkaito davėjų, todėl hipoteka tuo pagrindu turėtų būti pripažinta pasibaigusia. Teismas akcentavo aplinkybę, jog tokios pozicijos aiškinant ginčo esmę buvo laikytasi ir pradiniame ieškinyje. Teismo vertinimu, ieškovai pakartotiniame prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės nenurodė naujų argumentų, paneigiančių teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartyje konstatuotų aplinkybių – dėl sąlygų, būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nebuvimo.
11. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktinėmis aplinkybėmis panašioje civilinėje byloje (kai reikalavimas dėl hipotekos pripažinimo pasibaigusia grindžiamas tuo pagrindu, jog svetimo daikto hipotekos kreditorius neinformavo įkeisto turto savininko apie reikalavimo perleidimą trečiajam asmeniui), konstatavo, jog ieškovė pasirinko aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą, nes net pripažinus, kad kreditorė be įkeisto turto savininkės sutikimo perleido reikalavimo teisę trečiajam asmeniui ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.181 straipsnio 3 dalį, nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą – pripažinti hipotekos sandorį pasibaigusiu. Teismas sprendė, kad ieškovai neįrodė sąlygų, būtinų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
12. Ieškovai A. A. ir D. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį ir priimti naują nutartį – taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovai pakartotiniame prašyme nenurodė naujų argumentų ir nepateikė naujų įrodymų. Į bylą buvo pateiktos reikalavimo teisių pirkimo - pardavimo bei suvaržytų paskolų aptarnavimo sutartys. Pateikti įrodymai patvirtina, kad reikalavimo teisės buvo perleistos be ieškovų sutikimo.
12.2. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartimi. Nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturi precedento galios. Ieškovų nuomone, ieškinys pakankamai pagrįstas. Ieškovai byloje įrodinės, jog CK 4.181 straipsnio 3 dalies normos pažeidimas sudaro pagrindą hipotekos prievolę laikyti pasibaigusia. Ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas neturi virsti detalia teisės normų ir įrodymų analize.
12.3. Teismas nepasisakė dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo. Pateikti duomenys patvirtina, kad vykdomieji dokumentai yra pateikti antstoliui, todėl realizavus įkeistą turtą atsakovai netektų gyvenamojo būsto.
13. Atsiliepimu į ieškovų atskirąjį skundą trečiasis asmuo UAB „HE Investments“ prašo atskirąjį skundą patenkinti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi tokie esminiai argumentai:
13.1. Ieškovai nurodė naujas aplinkybes, pagrindžiančias būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
13.2. Teismas, atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepagrįstai rėmėsi nemotyvuota ir prejudicinės galios neturinčia teismo nutartimi.
13.3. Ieškovų nurodytos aplinkybės patvirtina, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.
14. Atsakovai BKB „Nacionalinė kredito unija“ ir UAB „EDS Invest“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą, o ieškovų atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi tokie pagrindiniai atsikirtimai:
14.1. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovai pakartotiniame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenurodė naujų aplinkybių.
14.2. Ieškovų argumentai dėl reikalavimo teisių perleidimo sandorių neteisėtumo (apsimestinumo) nepagrįsti. BKB „Nacionalinė kredito unija“ pasinaudojo sutarčių laisvės principu ir sudarė sutartį dėl dalies turimų reikalavimo teisių perdavimo UAB „EDS Invest“. Šis susitarimas išreikštas aiškiai ir tiesiogiai, jo sąlygos nedaro reikalavimo teisių pirkimo - pardavimo sutarties ir aptarnavimo sutarties apsimestine. Kadangi atsakovų buvo susitarta, kad nėra perleidžiama nuosavybės teisė į suvaržytas paskolas (įskaitant ginčo paskolos sutartį), ieškovų pozicija, jog UAB „EDS Invest“ yra įgijusi visas reikalavimo teises pagal ginčo paskolos sutartį, negali būti laikoma preliminariai pagrįsta.
14.3. Hipoteka negali pasibaigti ieškovų nurodytu pagrindu. Net tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad reikalavimo teisių pirkimo - pardavimo sutartimi ir aptarnavimo sutartimi buvo perleistos reikalavimo teisės pagal ginčo paskolos sutartį, įstatymas nenumato, jog tokie juridiniai faktai yra svetimo daikto hipotekos pabaigos pagrindas.
14.4. Ieškovų nesutikimas su teismo cituota Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi nedaro jos nepagrįsta. CK 4.181 straipsnio 3 dalyje nustatyto draudimo nesilaikymas neturi įtakos užtikrinimo priemonės galiojimui, todėl laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas ieškovų pakartotinis prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
16. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Preliminarus ieškinio pagrįstumas ir grėsmė teismo sprendimo įvykdymui yra būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. neegzistuojant bent vienai iš jų, negalimas šių priemonių taikymas. Išimtinį minėto instituto taikymo pobūdį lemia asmens, kurio atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, didesnio ar mažesnio masto interesų suvaržymas, todėl ieškinį reiškiančiam asmeniui kyla pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo sąlygų egzistavimą (CPK 178 straipsnis), o teismui – tinkamai atlikti minėtų sąlygų teisinį įvertinimą konkrečioje situacijoje.
17. Nagrinėjamu atveju ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti BKB „Nacionalinė kredito unija“ naudai atliekamus bet kokius išieškojimo veiksmus iš ieškovams priklausančio turto. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs patikslinto ieškinio turinį, padarė išvadą, kad ieškovai, kaip ir pradiniame ieškinyje siekia įrodyti, jog kredito unijos reikalavimo teisės į pagrindinį skolininką (UAB „HE Investments“) faktiškai buvo perleistos UAB „EDS Invest“ neinformavus tiek paties skolininko, tiek ieškovų – įkaito davėjų, todėl hipoteka tuo pagrindu turėtų būti pripažinta pasibaigusia. Padaręs tokią išvadą teismas sprendė, kad ieškovai pakartotiniame prašyme iš esmės nenurodė naujų argumentų, paneigiančių teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartyje, kuria buvo atmestas ieškovų prašymas taikyti tokio paties turinio laikinąsias apsaugos priemones, konstatuotų aplinkybių – nebuvimo sąlygų, būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimu kitoje byloje, laikėsi nuostatos, jog ieškovai pasirinko aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą, nes netgi pripažinus, kad kreditorė be įkeisto turto savininko sutikimo perleido reikalavimo teisę trečiajam asmeniui ir taip pažeidė CK 4.181 straipsnio 3 dalį, nebūtų pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą – pripažinti hipotekos sandorį pasibaigusiu. Ieškovai su šiomis teismo išvadomis nesutinka, nurodydami, kad pirmosios instancijos teismo cituota Lietuvos apeliacinio teismo nutartis neturi prejudicinės ar teisminio precedento galios. Jie nurodė, kad teismas ieškinio preliminaraus pagrįstumo klausimu atliko pernelyg išsamų teisinį ir faktinį bylos aplinkybių tyrimą. Apeliacinio teismo vertinimu, nurodyti ieškovų atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.
18. Dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad ieškinio tikėtino pagrindimo sąvoka reiškia, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize.
19. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2018 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018 ir kt.).
20. Šiuo atveju ieškovai kreipėsi į teismą su reikalavimu dėl hipotekos pripažinimo pasibaigusia. Bylos duomenimis, UAB „HE Investments“ ir atsakovė KB „Nacionalinė kredito unija“ 2012 m. vasario 24 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 70300 dėl 1 500 000 Lt paskolos išdavimo. Paskolos grąžinimui užtikrinti atskirais hipotekos lakštais atsakovės naudai buvo įkeisti ieškovams priklausantys nekilnojamojo turto objektai. Paskolos sutartis nutraukta skolininkei nevykdant savo prievolių, po ko atsakovė kreipėsi į notarą dėl vykdomųjų įrašų išdavimo. Faktiniu ieškinio pagrindu ieškovai nurodė tai, kad pasikeitė iš paskolos sutarties kylančios reikalavimo teisės savininkas, todėl hipoteka laikytina pasibaigusia. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimu faktinėmis aplinkybėmis panašioje byloje, sprendė, kad kreditorės atliktas reikalavimo teisės perleidimas trečiajam asmeniui be įkeisto turto savininko sutikimo, taip pažeidžiant CK 4.181 straipsnio 3 dalį, nelemia hipotekos pabaigos. Apeliacinio teismo įsitikinimu, net ir pritariant apeliantų argumentui dėl apskųstoje nutartyje cituotos kitos teismo nutarties precedento ar prejudicinės galios požymių nebuvimo, tai nepaneigia teismo teisės ieškinio preliminaraus pagrįstumo sąlygos buvimo vertinimą atlikti tokiu pačiu (analogišku) būdu. Kita vertus, apskųstosios teismo nutarties motyvai neduoda pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas kartotinį ieškovų prašymą atmetė vadovaudamasis vien kitoje byloje priimtos nutarties prejudicine ar teisminio precedento galia, t. y. nepasisakydamas dėl ieškovų procesinio prašymo esminių argumentų.
21. Apeliacinio teismo vertinimu, ieškovų reiškiama pozicija, jog CK 4.181 straipsnio 3 dalies normos pažeidimas savaime lemia ir hipotekos pabaigą, stokoja teisinio argumentavimo. Tuo tarpu vien faktinių aplinkybių išdėstymo ir ieškinio reikalavimų suformulavimo nepakanka įvertinimui, jog ieškinys yra preliminariai pagrįstas tiek, kad sukurtų sąlygas stabdyti vykdymo (išieškojimo) veiksmus, tokiu būdu suvaržant hipotekos kreditoriaus teises, kaip to siekia ieškovai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog ieškinio reikalavimas dėl hipotekos pripažinimo pasibaigusia preliminariai nėra pagrįstas. Šios teismo išvados apeliantai atskirajame skunde pateiktais argumentais nepaneigė.
22. Apeliacinis teismas nepagrįstu pripažįsta atskirojo skundo argumentą, kuriuo remiantis apeliuojama į tai, jog pirmosios instancijos teismas neatliko grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui sąlygos vertinimo. Padarius išvadą, kad nėra vienos iš dviejų būtinųjų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones (ieškinio preliminaraus pagrįstumo sąlygos), pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos vertinti antrosios sąlygos egzistavimo.
23. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas nenustatė teisinio pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą
Teisėjas Gintaras Pečiulis