Civilinė byla Nr. e3K-3-26-611/2024
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00174-2023-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.6.3.5; 3.1.2.2.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. vasario 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė), Andžej Maciejevski (pranešėjas) ir Gedimino Sagačio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų S. V. T., D. S., R. S., uždarosios akcinės bendrovės „Grinlita“, viešosios įstaigos „Investicijos ir teisė“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria sprendžiamas ieškovų S. V. T., D. S., R. S., uždarosios akcinės bendrovės „Grinlita“, viešosios įstaigos „Investicijos ir teisė“ ieškinio atsakovei Danijos Karalystės bendrovei „DFDS A/S“, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „DFDS Seaways“, dėl akcijų išpirkimo teisingos kainos nustatymo priėmimo klausimas, peržiūrėjimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių ieškinio dėl bendrovės akcijų išpirkimo teisingos kainos nustatymo jurisdikcijos ir teismingumo klausimą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė teismo skirti ekspertizę dėl AB „DFDS Seaways“ akcijų kainos nustatymo ir nustatyti teisingą AB „DFDS Seaways“ akcijų kainą.
3. Ieškovai nurodė, kad jie yra AB „DFDS Seaways“ smulkieji akcininkai. VĮ Registrų centro 2023 m. birželio 1 d. informaciniame leidinyje ieškovai pastebėjo, kad Danijos Karalystės bendrovė „DFDS A/S“ (toliau – ir kontroliuojanti akcininkė), kontroliuojanti daugiau kaip 95 proc. AB „DFDS Seaways“ akcijų, pradėjo privalomą bendrovės akcijų išpirkimo procesą. Informaciniame leidinyje nurodyta, kad bendrovės vienos akcijos išpirkimo kaina – 0,63 Eur ir visi smulkieji bendrovės akcininkai privalo atlikti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ) nustatytus veiksmus akcijoms išpirkti nuo 2023 m. birželio 2 d. iki liepos 24 d.
4. Bendrovė 2023 m. birželio 15 d. pateikė ieškovams 2023 m. kovo 9 d. UAB „Verslavita“ sudarytą verslo vertinimo ataskaitą be priedų, nors ataskaitoje nurodyta, kad ataskaitą sudaro 592 lapai, iš kurių priedų – 465 lapai. Ieškovai, susipažinę su vertinimo ataskaita, mano, kad buvo nustatyta per maža vienos akcijos išpirkimo kaina, kad siekiant nustatyti tikslią kainą yra būtina įvertinti vertinimo ataskaitos priedus. Ieškovų atstovė 2023 m. liepos 3 d. kreipėsi į bendrovę reikalaudama pateikti vertinimo ataskaitos priedus. Ieškovams pasirašius konfidencialumo susitarimą, bendrovė 2023 m. liepos 7 d. sutiko pateikti vertinimo ataskaitos priedus ir išsiuntė šiuos priedus registruotu paštu, tačiau ieškovai vis dar nėra gavę vertinimo ataskaitos priedų ir neturi galimybės jų pateikti teismui. Nors ieškovai šiuo metu vis dar neturi minėtų vertinimo ataskaitos priedų, mano, jog vien vertinant ataskaitą be priedų yra aišku, kad bendrovės akcijų kaina buvo apskaičiuota netinkamai ir siūloma akcijų pardavimo kaina yra neteisinga. Atsižvelgdami į tai, ieškovai reikalauja paskirti teismo ekspertizę byloje ir nustatyti teisingą bendrovės akcijų kainą, kurią išperkant akcijas privalės sumokėti kontroliuojanti akcininkė smulkiesiems bendrovėms akcininkams (įskaitant ir ieškovus).
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
5. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų ieškinį atsakovei dėl AB „DFDS Seaways“ akcijų išpirkimo teisingos kainos nustatymo.
6. Teismas nurodė, kad ginčas byloje kilo tarp ieškovų (smulkiųjų AB „DFDS Seaways“ akcininkų) ir Danijos Karalystės bendrovės „DFDS A/S“ (kontroliuojančios akcininkės). Ieškinio dalykas – turtinis reikalavimas dėl AB „DFDS Seaways“ akcijų vertės nustatymo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog kartu su ieškiniu nepateikti jokie įrodymai, kad šalys kokiu nors bendru susitarimu būtų pakeitusios teismingumą, į tai, kad nėra pagrindo taikyti alternatyviojo teismingumo taisykles, nusprendė, kad byla nagrinėtina pagal bendrojo teritorinio teismingumo taisykles, t. y. ieškinys turi būti reiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją (buveinės) vietą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 29 straipsnis).
7. Teismas dėl ieškovų argumento, kad teismingumas turėtų būti nustatomas vadovaujantis ABĮ 461 straipsnio 13 dalies nuostatomis, nurodė, kad pagal šią teisės normą kreipimosi į teismą atveju mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.115 straipsnio 2 dalis ir 2.118, 2.119 ir 2.120 straipsniai. CK 2.115 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ieškinys dėl priverstinio akcijų (teisių, pajų) pardavimo pareiškiamas apygardos teismui pagal juridinio asmens buveinę. Teismas privalo pranešti juridiniam asmeniui, kurio akcijos (teisės, pajai) turėtų būti priverstinai parduodamos, apie ieškinio pareiškimą ir sprendimus. Nagrinėjamu atveju ieškinys reiškiamas Danijos Karalystės bendrovei „DFDS A/S“ (kontroliuojanti akcininkė), kurios buveinės adresas: Marmorvej 18, Kopenhaga, Danijos Karalystė. Teismas konstatavo, kad ieškinys, tiek vadovaujantis CPK 29 straipsniu, tiek ir CK 2.115 straipsnio 2 dalimi, reiškiamas pagal atsakovės buveinės vietą. Teismas padarė išvadą, kad byla nėra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, o ieškovai su ieškiniu turėtų kreiptis į atsakovės buveinės vietos teismą.
8. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovų atskirąjį skundą, 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartį paliko nepakeistą.
9. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad šios bylos šalys yra skirtingų valstybių subjektai – ieškovai yra Lietuvos Respublikos piliečiai ir Lietuvos Respublikoje registruoti juridiniai asmenys, o atsakovė „DFDS A/S“ yra registruota Danijos Karalystėje, ginčas yra dėl teisingos akcijų kainos nustatymo priverstinio akcijų išpirkimo atveju. Kadangi byloje egzistuoja užsienio elementas (atsakovė yra Danijos Karalystėje įsteigtas juridinis asmuo), šiuo atveju aktualus 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – ir Reglamentas (ES) Nr. 1215/2012). Šis reglamentas taikomas ir Danijos Karalystei pagal Europos Bendrijos ir Danijos Karalystės susitarimą dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo. Būtini teisės aktų pakeitimai Danijos Karalystėje įsigaliojo 2013 m. birželio 1 d.
10. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad šioje byloje sprendžiamas individualus akcininkų ginčas dėl teisingos akcijų kainos nustatymo akcijų išpirkimo atveju. Tokiems ginčams Reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 nenustato išimtinės kompetencijos (Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 24 straipsnis), todėl šiuo atveju yra aktualus Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 4 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovų ieškinys turėtų būti pareiškiamas pagal atsakovo buveinės vietą (Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 4 straipsnis).
11. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir nurodęs netinkamus teisinius argumentus, priėmė iš esmės teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti pagal atskirojo skundo argumentus nėra pagrindo.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
12. Kasaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė Reglamentą (ES) Nr. 1215/2012, nes, remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktika, ginčas dėl teisingos išperkamų akcijų kainos nustatymo patenka į išimtinę jurisdikciją (Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 24 straipsnio 2 punktas) ir privalo būti sprendžiamas valstybės narės teismuose pagal bendrovės, kurios akcijos išperkamos, buveinę. Iki 2015 m. sausio 9 d. galiojusio 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo reglamento 22 straipsnis įtvirtino išimtinę jurisdikciją atitinkamos rūšies byloms. Šio reglamento 22 straipsnio 2 punktas įtvirtino, kad „toliau išvardyti teismai turi išimtinę jurisdikciją, neatsižvelgiant į nuolatinę gyvenamąją vietą: teismo procesuose kurių objektas yra įstatų galiojimas, bendrovių ar kitų juridinių asmenų arba fizinių ar juridinių asmenų asociacijų negaliojimo, likvidavimo ar jų valdymo organų sprendimų galiojimas, valstybės narės, kurioje yra minėtos bendrovės, juridinio asmens arba asociacijos buveinė, teismuose. Minėtai buveinės vietai nustatyti teismas taiko savo tarptautinės privatinės teisės taisykles.“ Nuo 2015 m. sausio 10 d. įsigaliojęs Reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 24 straipsnio 2 punktu įtvirtino iš esmės identišką nuostatą, nurodančią, kad „toliau išvardyti valstybės narės teismai turi išimtinę jurisdikciją, neatsižvelgiant į ginčo šalių nuolatinę gyvenamąją (buveinės) vietą: nagrinėti ieškinius, kurių dalykas yra bendrovių ar kitų juridinių asmenų arba fizinių ar juridinių asmenų asociacijų steigimo galiojimas, negaliojimas, likvidavimas ar jų organų sprendimų galiojimas, – valstybės narės, kurioje yra tos bendrovės, juridinio asmens ar asociacijos buveinė, teismai. Siekdamas nustatyti tos buveinės vietą teismas taiko savo tarptautinės privatinės teisės normas.“ ESTT 2018 m. kovo 7 d. sprendime byloje E.ON Czech Holding AG prieš Michael Dědouch, Petr Streitberg, Pavel Suda, C‑560/16, aiškindamas 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo reglamento 22 straipsnio 2 punktą, konstatavo, kad 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 22 straipsnio 2 punktą reikia aiškinti taip, jog ieškinys, pareikštas pagrindinėje byloje, kurio tikslas yra patikrinti atlygio, pagrindinio bendrovės akcininko turimo sumokėti jos smulkiesiems akcininkams privalomo jų akcijų šiam pagrindiniam akcininkui perleidimo atveju, tinkamumą, priskirtinas išimtinei valstybės narės, kurios teritorijoje yra įsteigta ši bendrovė, teismų jurisdikcijai. Taigi ESTT praktikoje įtvirtinta, kad ginčai dėl teisingos privalomai išperkamų akcijų kainos nustatymo privalo vykti pagal bendrovės, kurios akcijos išperkamos, buveinės vietą. Atsižvelgiant į tai, kad vėliau įsigaliojęs Reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 įtvirtino iš esmės identišką nuostatą, kad ESTT pasisakė dėl bylos teismingumo tokioje pačioje situacijoje kaip ir nagrinėjamoje byloje, šis išaiškinimas aktualus ir šioje byloje. Pažymėtina, kad ABĮ įtvirtintas privalomo akcijų išpirkimo instituto teismingumas atitinka Reglamentą (ES) Nr. 1215/2012. Pagal ABĮ 461 straipsnio 13 dalį, CK 2.115 straipsnio 2 dalį, ginčai dėl teisingos išperkamų akcijų kainos privalo vykti pagal juridinio asmens, kurios akcijos yra išperkamos, buveinės vietą.
12.2. Be to, Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 18 straipsnio 1 punktas įtvirtina vartotojų teisę pareikšti ieškinį atsakovui pagal vartotojo gyvenamąją vietą. Nors bendrovė turi daugiau kaip 400 smulkiųjų akcininkų, kurių didžioji dauguma yra fiziniai asmenys ir neprofesionalūs investuotojai, didelė dalis šių neprofesionalių akcininkų turi itin mažą kiekį bendrovės akcijų. Galiojant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartims, šie neprofesionalūs akcininkai, siekdami apginti savo pažeistas teises (kreiptis dėl teisingos išperkamų akcijų kainos nustatymo), turėtų kreiptis į Danijos Karalystės teismą. Taip aiškinant nacionalinės teisės aktus ir Reglamentą (ES) Nr. 1215/2012, nebūtų užtikrintas šiuo reglamentu siekiamas tikslas – sustiprinti Europos Sąjungos asmenų teisinę apsaugą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl ieškinio, kuriuo prašoma nustatyti teisingą bendrovės akcijų išpirkimo kainą, jurisdikcijos ir teismingumo
13. Nagrinėjamoje byloje ieškovai, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai ir Lietuvos Respublikoje registruoti juridiniai asmenys, ieškinį pareiškė atsakovei „DFDS A/S“, kuri yra registruota Danijos Karalystėje, dėl teisingos AB „DFDS Seaways“ (kuri registruota Lietuvos Respublikoje ir kurios buveinės adresas: Baltijos pr. 40, Klaipėda) akcijų kainos nustatymo. Taigi byloje egzistuoja tarptautinis elementas.
14. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog tam, kad bylos su tarptautiniu elementu teismingumo klausimas būtų išspręstas teisingai, visais atvejais būtina nustatyti, koks konkrečiai teisės aktas turi būti taikomas sprendžiant tarptautinės jurisdikcijos klausimą. Jeigu reikalavimas (reikalavimai) patenka į atitinkamo teisės akto taikymo sritį, tarptautinės jurisdikcijos klausimas turi būti sprendžiamas pagal šį teisės aktą. Atliekant aptariamą vertinimą, būtina analizuoti ir konkrečiame teisės akte įtvirtintas jo taikymo srities išimtis bei aktualią teismų praktiką (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551-915/2016, 61 punktas).
15. Šiuo atveju taikytinas 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo.
16. Byloje taikytino Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 24 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad išimtinę jurisdikciją, neatsižvelgiant į ginčo šalių nuolatinę gyvenamąją (buveinės) vietą, nagrinėti ieškinius, kurių dalykas yra bendrovių ar kitų juridinių asmenų arba fizinių ar juridinių asmenų asociacijų steigimo galiojimas, negaliojimas, likvidavimas ar jų organų sprendimų galiojimas, turi valstybės narės, kurioje yra tos bendrovės, juridinio asmens ar asociacijos buveinė, teismai; siekdamas nustatyti tos buveinės vietą teismas taiko savo tarptautinės privatinės teisės normas.
17. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 80 straipsnį, šiuo reglamentu panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 44/2001. Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal III priede pateiktą atitikties lentelę. Atitikties lentelėje nurodoma, kad Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 24 straipsnis atitinka Reglamento (EB) Nr. 44/2001 22 straipsnį.
18. Reglamento (EB) Nr. 44/2001 (visas pavadinimas – 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo) 22 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad teismai turi išimtinę jurisdikciją, neatsižvelgiant į nuolatinę gyvenamąją vietą, teismo procesuose, kurių objektas yra įstatų galiojimas, bendrovių ar kitų juridinių asmenų arba fizinių ar juridinių asmenų asociacijų negaliojimo, likvidavimo ar jų valdymo organų sprendimų galiojimas, valstybės narės, kurioje yra minėtos bendrovės, juridinio asmens arba asociacijos buveinė, teismuose; minėtai buveinės vietai nustatyti teismas taiko savo tarptautinės privatinės teisės taisykles.
19. ESTT 2018 m. kovo 7 d. sprendime byloje E.ON Czech Holding AG prieš Michael Dědouch, Petr Streitberg, Pavel Suda, C‑560/16, aiškindamas 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo reglamento 22 straipsnio 2 punktą, konstatavo, kad šį punktą reikia aiškinti taip, jog ieškinys, pareikštas pagrindinėje byloje, kurio tikslas yra patikrinti atlygio, pagrindinio bendrovės akcininko turimo sumokėti jos smulkiesiems akcininkams privalomo jų akcijų šiam pagrindiniam akcininkui perleidimo atveju, tinkamumą, priskirtinas išimtinei valstybės narės, kurios teritorijoje yra įsteigta ši bendrovė, teismų jurisdikcijai.
20. Atsižvelgiant į tai, kad Reglamento (EB) Nr. 44/2001 22 straipsnis atitinka Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 24 straipsnį, tai šis ESTT 2018 m. kovo 7 d. sprendime byloje E.ON Czech Holding AG prieš Michael Dědouch, Petr Streitberg, Pavel Suda, C‑560/16, pateiktas išaiškinimas taip pat aktualus taikant Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 24 straipsnio 2 punktą.
21. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad, taikant Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 24 straipsnio 2 punktą, ieškinys, pareikštas pagrindinėje byloje, kurio tikslas yra patikrinti atlygio, pagrindinio bendrovės akcininko turimo sumokėti jos smulkiesiems akcininkams privalomo jų akcijų šiam pagrindiniam akcininkui perleidimo atveju, tinkamumą, priskirtinas išimtinei valstybės narės, kurios teritorijoje yra įsteigta ši bendrovė, teismų jurisdikcijai.
22. Nagrinėjamu atveju ieškovų, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai ir Lietuvos Respublikoje registruoti juridiniai asmenys, ieškinys atsakovei „DFDS A/S“, kuri yra registruota Danijos Karalystėje, dėl teisingos AB „DFDS Seaways“ akcijų kainos nustatymo priskirtinas Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, nes AB „DFDS Seaways“ buveinė yra Lietuvos Respublikoje.
23. Nustačius, kad pareikštas ieškinys priskirtinas Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, spręstina, kuriam Lietuvos Respublikos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui, teisminga ši byla. ABĮ 461 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad bendrovės akcijų, dėl kurių teikiamas pranešimas apie išpirkimą, savininkai per pranešime nurodytą terminą turi parduoti sau nuosavybės teise priklausančias balsavimo teisę suteikiančias bendrovės akcijas pranešime nurodytomis sąlygomis arba kreiptis į teismą dėl akcijos išpirkimo kainos atitikties teisingumo reikalavimams, apie tai informavę akcijas išperkantį akcininką ir bendrovę. Kreipimosi į teismą atveju mutatis mutandis taikoma CK 2.115 straipsnio 2 dalis ir 2.118, 2.119 ir 2.120 straipsniai. CK 2.115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinys dėl priverstinio akcijų (teisių, pajų) pardavimo pareiškiamas apygardos teismui pagal juridinio asmens buveinę. Teismas privalo pranešti juridiniam asmeniui, kurio akcijos (teisės, pajai) turėtų būti priverstinai parduodamos, apie ieškinio pareiškimą ir sprendimus.
24. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, vadovaujantis ABĮ 461 straipsnio 13 dalimi, CK 2.115 straipsnio 2 dalimi, ieškinys dėl bendrovės akcijų teisingos kainos nustatymo pareiškiamas apygardos teismui pagal bedrovės, kurios akcijos išperkamos, buveinę. Nagrinėjamu atveju ieškinys pareiškiamas Klaipėdos apygardos teismui, nes AB „DFDS Seaways“ buveinė yra Klaipėdoje.
25. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nuspręsdami, kad ieškovų ieškinys neteismingas Lietuvos Respublikos teismams, ir šiuo pagrindu atsisakydami jį priimti, todėl skundžiami teismų procesiniai sprendimai naikintini ir ieškovų pateikto ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas Klaipėdos apygardos teismui spręsti iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 360 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360, 362 straipsniais,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartį panaikinti ir ieškovų S. V. T., D. S., R. S., uždarosios akcinės bendrovės „Grinlita“, viešosios įstaigos „Investicijos ir teisė“ ieškinio atsakovei „DFDS A/S“ priėmimo klausimą perduoti iš naujo spręsti Klaipėdos apygardos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Andžej Maciejevski
Gediminas Sagatys