Civilinė byla Nr. e2A-117-661/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00766-2024-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.10.2.4.1; 3.3.1.21
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. sausio 9 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Ingos Staknienės, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sweco Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šakių vandenys“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „SWECO Lietuva“ dėl žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Šakių vandenys“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „SWECO Lietuva“ (toliau – ir Sweco) 19 828,25 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad UAB „Šakių vandenys“ ir jungtinės veiklos partneriai UAB „SWECO Lietuva“, bei UAB „Ademo techninė priežiūra“, kuriuos pagal 2017 m. sausio 12 d. tarpusavio susitarimą Nr. 2017-01/12 atstovavo UAB „SWECO Lietuva“ 2017 m. spalio 23 d. sudarė sutartį Nr. PS-58/2017 „Projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos renovavimas ir plėtra Šakių rajone“ FIDIC inžinieriaus ir darbų techninės priežiūros paslaugos“ (toliau – Paslaugų sutartis). 2017 m. gruodžio 6 d. UAB „Šakių vandenys“ (toliau – ir Užsakovas) ir rangovas UAB „Žemkasta“ (toliau – ir Rangovas) sudarė rangos darbų sutartį Nr. PS-66/2017 „Vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų statyba Kudirkos Naumiestyje“ (toliau – Rangos sutartis), kurią įgyvendinant FIDIC inžinieriaus ir techninės priežiūros paslaugas atliko UAB „SWECO Lietuva“. UAB „Žemkasta“ pateikus išankstinio apmokėjimo laidavimo draudimo dokumentus buvo išmokėtas 20 970 Eur avansas. Šio draudimo galiojimas baigėsi 2018 m. gruodžio 1 d. ir turėjo būti pratęstas iki tol, kol avansas nebus pilnai sugrąžintas. Rangovui UAB „Žemkasta“ nepajėgiant vykdyti sutartinių įsipareigojimų, rangos sutartis su juo 2019 m. balandžio 11 d. buvo nutraukta. UAB „SWECO Lietuva“ 2019 m. balandžio 17 d. raštu Nr. V1-765/19 „Dėl Rangovo veiksmų užsakovui nutraukus sutartį“ patvirtino sutarties nutraukimą. UAB „Žemkasta“ yra bankrutavusi ir likviduota dėl bankroto, todėl nėra galimybės, jog ji užbaigtų rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ar grąžintų gautus. Nuo rangos sutarties pradžios iki jos nutraukimo, buvo pateikti ir patvirtinti du atliktų darbų aktai. Paskutiniame atliktų darbų akte Nr. 2 matyti, kad rangovo neįvykdytų darbų suma yra 19 828,25 Eur. Kaip matyti, jau Rangos sutarties nutraukimo dieną, avansinio apmokėjimo laidavimo draudimo galiojimas buvo pasibaigęs. UAB „SWECO Lietuva“ buvo atsakinga, kad rangovo UAB „Žemkasta“ avansinio apmokėjimo laidavimo draudimo raštas būtų galiojantis, tačiau UAB „SWECO Lietuva“ savo pareigos neatliko, nesukontroliavo, kad avansinio apmokėjimo laidavimo draudimas būtų pratęstas laiku, todėl ieškovė patyrė 19 828,25 Eur žalą.
3. Atsakovė UAB „SWECO Lietuva“ atsiliepime prašė ieškovės byloje pareikštam reikalavimui taikyti ieškinio senatį, netenkinus pirmojo prašymo, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 9 dalimi, reikalavimams dėl turtinės žalos atlyginimo yra taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškovė reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo pareiškė ženkliai praleidusi tokio tipo reikalavimams taikytiną ieškinio senaties terminą. Rangos sutartis ieškovės iniciatyva buvo nutraukta 2019 m. balandžio 11 d. Nors ieškinyje ir nėra nurodyta, kuomet ši aplinkybė tapo žinoma ieškovei, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nutraukus Rangos sutartį, Rangovas liko skolingas ieškovei 19 828,25 Eur sumą, darytina išvada, jog ieškovė apie pasibaigusį laidavimo draudimą (aplinkybę, jog ieškovė neturi teisės reikalauti iš rangovo draudiko grąžinti rangovui sumokėtą avansą) turėjo sužinoti netrukus po Rangos sutarties nutraukimo.
4. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1542-221/2019, buvo nutarta iškelti bankroto bylą UAB „Žemkasta“ (rangovui). Minėtoje nutartyje nurodyta, kad „kreditoriai per 40 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos“. Taigi, ieškovei gavus Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartį, ieškovė pateikdama kreditorinį reikalavimą bankroto administratoriui, jau turėjo žinoti, jog laidavimo draudimo galiojimas yra pasibaigęs. Dar 2019 m. lapkričio 21 d. atsakovė gavo ieškovės 2019 m. lapkričio 21d. pretenziją Nr. N6-191121-1 „Dėl prarastų lėšų kompensavimo“, kurioje ieškovė nurodė, kad aplinkybė, jog laidavimo draudimo rašto galiojimas yra pasibaigęs jai paaiškėjo po Rangos sutarties nutraukimo. Taigi darytina išvada, kad ieškovei apie jos pažeistas teises (pasibaigusį draudimo rašto galiojimą) vėliausiai buvo žinoma 2019 m. lapkričio 21 d., kuomet ieškovė pateikė pretenziją atsakovei. Ieškinio senaties terminas ieškovės reikalavimui atlyginti nuostolius pasibaigė 2022 m. lapkričio 21 d. Atsižvelgiant į ieškinio pateikimo datą (2024 m. sausio 10 d.) ieškinys buvo pareikštas ženkliai praleidus ieškinio senaties terminą.
5. Atsakovė atsiliepime taip pat nurodė, kad už ieškovės ieškinyje nurodytų nuostolių kilimą yra atsakingas ne FIDIC inžinierius Sweco, o rangovas UAB „Žemkasta“, t. y. nuostolius ieškovė patyrė dėl rangovo sutartinių įsipareigojimų nesilaikymo: Rangovas paėmė iš užsakovo (ieškovės) išankstinį mokėjimą (20 970 Eur), kurį turėjo panaudoti Rangos sutarties vykdymui; rangovas nepradėjo darbų ir jokių darbų iki pat Rangos sutarties nutraukimo neatliko; rangovas nevykdė pareigos užtikrinti, kad avansinio apmokėjimo Draudimo raštas būtų galiojantis, nevykdė pareigos pratęsti Draudimo rašto galiojimo terminą; užsakovui nutraukus sutartį, rangovas nevykdė pareigos grąžinti užsakovui išankstinį mokėjimą, todėl šiais neteisėtais veiksmais sukėlė žalą užsakovui. Užsakovas ieškinyje nurodytus nuostolius patyrė ne dėl atsakovės, o dėl rangovo UAB „Žemkasta“ sutartinių įsipareigojimų nevykdymo.
6. Atsakovės teigimu, ieškovės nurodomi nuostoliai yra kilę iš tarp užsakovo ir rangovo sudarytos Rangos sutarties teisinių santykių. Draudimo rašte nurodyta, kad šis laidavimo draudimo raštas įsigalioja 2018 m. balandžio mėn. 3 d. ir galioja iki pilno draudėjo pareigų, kylančių iš sutarties (Rangos sutarties), susijusių su avansiniu apmokėjimu, įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2018 m. lapkričio mėn. 30 d. imtinai. Darbai turėjo būti pradėti vykdyti nuo 2018 m. sausio mėn. 2 d., tačiau rangovas, nors ir paėmęs iš užsakovo išankstinį mokėjimą, jokių darbų pagal Rangos sutartį iki pat Rangos sutarties nutraukimo (2019 m. balandžio 11 d.) nepradėjo ir neatliko. Taigi, ir laikotarpiu nuo išankstinio mokėjimo gavimo iki Draudimo rašto galiojimo termino pasibaigimo, rangovas jokių darbų susijusių su avansiniu mokėjimu nebuvo atlikęs, todėl vadovaujantis Rangos sutarties Bendrųjų sąlygų („Raudonoji knyga“) 14.2 punktu „Išankstinis mokėjimas“ privalėjo pratęsti Draudimo rašto galiojimo terminą ir pratęstą Draudimo raštą pateikti Užsakovui. Kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių, Rangovas nesilaikė Rangos sutarties sąlygų reikalavimų ir pratęsto Draudimo rašto Užsakovui nepateikė.
7. Vadovaujantis Rangos sutarties Bendrųjų sąlygų 14.2 punkto ketvirta pastraipa, būtent rangovas privalėjo užtikrinti, kad tol, kol bus grąžintas išankstinis mokėjimas, garantija būtų galiojanti ir įvykdoma, o likus 28 dienoms iki garantijos pasibaigimo datos, rangovas privalėjo pratęsti garantijos galiojimą, kol išankstinis mokėjimas bus grąžintas. Taigi priešingai nei nurodo ieškovė, teikdama, jog atsakovė buvo atsakinga už tai, kad rangovo avansinio apmokėjimo laidavimo draudimo raštas būtų galiojantis, Draudimo rašto galiojimą užtikrinti ir garantiją pratęsti privalėjo rangovas.
8. Atsakovės teigimu, tikėtina, kad rangovas nepratęsė Garantinio rašto galiojimo termino dėl sudėtingos finansinės padėties negalėdamas vykdyti Rangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, kadangi UAB „Žemkasta“ generalinis direktorius praėjus mėnesiui po Garantinio rašto termino pasibaigimo, t. y. 2019 m. sausio mėn. pradžioje, kreipėsi į Kauno apygardos teismą su prašymu iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Žemkasta“. Kauno apygardos teismas 2019 m. vasario 1 d. nutartimi atsisakė iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Žemkasta“. Net ir tuo atveju, jei Rangovas būtų kreipęsis į Draudiką, Draudikas, įvertinęs įmonės finansinę būklę (kuri jau buvo nuostolinga), Garantinio rašto nebūtų pratęsęs.
9. Atsiliepime taip pat nurodo, kad vadovaujantis Rangos sutarties Bendrųjų sąlygų 14.2 punkto šešta pastraipa, užsakovui nutraukus Rangos sutartį, Rangovas privalėjo grąžinti užsakovui visą likusią 19 828,25 Eur išankstinio mokėjimo sumą, tačiau ir šios savo pareigos nevykdė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 18 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovės UAB „Sweco Lietuva“ ieškovei UAB „Šakių vandenys“ 19 828,25 Eur žalos atlyginimo, šešių procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. sausio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 382 Eur bylinėjimosi išlaidų.
11. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių spręsti, kad garantijos baigimosi galioti metu (2018 m. lapkričio 30 d. ar 28 dienos iki jos galiojimo pabaigos) pastaroji rangovui nebūtų buvusi pratęsta dėl sunkios įmonės finansinės situacijos. Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1542-221/2019, UAB „Žemkasta“ iškelta bankroto byla ir kreditoriams nustatytas 40 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminas pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartimi UAB „Žemkasta“ pripažinta bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto, bei patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, be kita ko, ir UAB „Šakių vandenys“ 19 371,55 Eur reikalavimas. Kreditorinių reikalavimų sąrašas teismo buvo patvirtintas 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi. Taigi, ieškovė, bankroto byloje reikšdama reikalavimus dėl nuostolių priteisimo iš rangovo, tikėjosi, kad nuostoliai bus atlyginti. Kaip matyti iš Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje B2-268-259/2021 tik 2021 m. rugsėjo 21 d. UAB „Žemkasta“ veikla pripažinta pasibaigusia, todėl tik nuo šios nutarties įsiteisėjimo momento tapo aišku, kad ieškovės patirtų nuostolių išieškojimas iš rangovo tapo negalimas.
12. Teismas taip pat sprendė, jog šiuo atveju rangovo UAB „Žemkasta“ ir atsakovės atsakomybė ieškovei yra subsidiari, kadangi ieškovės nuostoliai yra kilę iš Rangos ir Paslaugų sutarčių teisinių santykių. CK 6.245 straipsnio, reglamentuojančio civilinės atsakomybės sampratą ir rūšis, 5 dalyje nustatyta, kad kreditorius, iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui, kuris pagal įstatymus ar sutartį atsako papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė), turi pagrindiniam skolininkui pareikšti reikalavimą nuostoliams atlyginti. Jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą, tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą nuostoliams atlyginti subsidiariai atsakingam skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2011).
13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartimi UAB „Žemkasta“ veikla pripažinta pasibaigusia. Teismas konstatavo, jog tik nuo šios nutarties įsiteisėjimo momento, t. y. 2021 m. spalio 22 d., ieškovei paaiškėjo, kad jos patirti nuostoliai nebus atlyginti. Taigi ieškovei apie jos pažeistas teises vėliausiai tapo žinoma 2021 m. spalio 22 d. Ieškinio senaties terminas ieškovės reikalavimui atlyginti nuostolius pasibaigė 2024 m. spalio 22 d. (2021 m. spalio 22 d. + 3 metai). Ieškinys teismui pateiktas 2024 m. sausio 16 d., t. y. nepraleidus ieškinio senaties termino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
14. Apeliantė (atsakovė) UAB „SWECO Lietuva“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodė šiuos argumentus:
14.1. Nuostolius, kuriuos ieškovė reikalauja atlyginti iš Sweco, savo neteisėtais veiksmais sukėlė būtent Rangovas, t. y. Ieškovės reikalaujami atlyginti nuostoliai yra kilę iš tarp Užsakovo ir Rangovo sudarytos Rangos sutarties teisinių santykių. Teismas nepagrįstai konstatavo esant priežastinį ryšį tarp Sweco veiksmų ir Užsakovo nuostolių, nes Rangovas neatliko jokių rangos darbų, kuriuos privalėjo atlikti, pasisavino pinigus ir jų negrąžino. Jeigu Rangovas būtų tinkamai vykdęs rangos sutartį, t. y. vykdęs rangos darbus (kurių nagrinėjamu atveju net nepradėjo), jokių nuostolių Ieškovė nebūtų patyrusi, tačiau teismo vertinimu, už nuostolius yra atsakingas Sweco, kadangi nepasirūpino, kad garantija būtų pratęsta, t. y. teismas nepagrįstai nenustatė priežastinio ryšio tarp Rangovo ir Ieškovui kilusių nuostolių.
14.2. Rangos sutarties Bendrųjų sąlygų 14.2 punkto ketvirtoje pastraipoje „Rangovas privalo užtikrinti, kad tol, kol bus grąžintas išankstinis mokėjimas, garantija būtų galiojanti ir įvykdoma, tačiau jos suma gali būti progresyviai mažinama Rangovo sugrąžintų sumų dydžiais, kurie nurodyti Mokėjimų pažymose. Jeigu garantijos mokėjimo sąlygos tiksliai nurodo jos baigimosi datą ir išankstinis mokėjimas nebuvo grąžintas iki tada, kai lieka 28 dienos iki garantijos pasibaigimo datos, tai Rangovas privalo pratęsti garantijos galiojimą, kol išankstinis mokėjimas bus grąžintas“.
14.3. Ši Rangos sutarties sąlyga leidžia daryti išvadą, jog būtent Rangovas privalėjo užtikrinti, kad tol, kol bus grąžintas išankstinis mokėjimas, garantija būtų galiojanti ir įvykdoma, o likus 28 dienoms iki garantijos pasibaigimo datos, Rangovas privalėjo pratęsti garantijos galiojimą. Išdėstytos aplinkybės bei Rangos sutarties Bendrųjų sąlygų 14.2 punkto reikalavimai, paneigia Ieškovės teiginius, jog Sweco buvo atsakinga už tai, kad Rangovo avansinio apmokėjimo laidavimo draudimo raštas būtų galiojantis, Draudimo rašto galiojimą užtikrinti ir garantiją pratęsti privalėjo Rangovas.
14.4. Atsakovė į bylą pateikė įrodymus, jog UAB „Žemkasta“ (Rangovo) generalinis direktorius praėjus tik mėnesiui po to kai baigėsi draudimo rašto galiojimas, t. y. 2019 m. sausio mėn. pradžioje, kreipėsi į Kauno apygardos teismą su prašymu iškelti restruktūrizavimo bylą Rangovui. Kauno apygardos teismas 2019 m. vasario 1 d. nutartimi restruktūrizavimo bylą iškelti atsisakė. Teismas nustatė, kad Rangovo turtas sudaro 1 777 291,3 Eur sumą, o pradelsti įsipareigojimai - 1 088 880,27 Eur sumą, t. y. viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, konstatavo, kad UAB „Žemkasta“ yra faktiškai nemoki (Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas), todėl yra pagrindas atsisakyti iškelti jai restruktūrizavimo bylą. Nors skundžiamame sprendime nurodoma, kad Atsakovė nepateikė įrodymų, jog garantinio rašto galiojimo pasibaigimo metu (2018 m. lapkričio 30 d.) ar 28 dienos iki garantijos pasibaigimo dienos Rangovas būtu buvęs nemokus, tačiau įmonė netampa nemoki per vieną dieną. Aplinkybės, jog Rangovas nuo darbų pradžios pagal Rangos sutartį paskelbimo neatliko jokių rangos darbų (neįrengė net statybvietės, kurios įrengimui jam buvo sumokėtas avansas), taip pat tai, jog praėjus tik mėnesiui po draudimo rašto galiojimo termino pasibaigimo, Rangovas kreipėsi dėl įmonės restruktūrizavimo, tačiau teismas atsisakė tenkinti šį reikalavimą ir pripažino Rangovą nemokiu, leidžia pagrįstai manyti, jog Rangovas draudimo rašto galiojimo termino nepratęsė dėl sunkios finansinės padėties ir dėl to, jog nebuvo pajėgus vykdyti Rangos sutartį. Atsakovo vertinimu, Rangovui nevykdant Rangos sutarties (net nepradėjus jokių darbų) draudimo raštas draudiko ir negalėjo būti pratęstas.
14.5. Teismas savo išvadą dėl Sweco ir Rangovo neva subsidiarios atsakomybės Ieškovei, grindžia vieninteliu argumentu, nurodydamas, kad Ieškovės nuostoliai yra kilę iš Rangos ir Paslaugų sutarčių teisinių santykių. Iš minėtos argumentacijos nėra galimybės suprasti, kokiu pagrindu teismas kvalifikavo subsidiarią atsakomybę, kai nagrinėjamu atveju Sweco subsidiari atsakomybė su Rangovu nėra nustatyta nei pagal įstatymą, nei pagal Paslaugų ir/ar Rangos sutartį. Nagrinėjamu atveju Ieškovės nuostoliai yra kildinami iš dviejų savarankiškų sutarčių, t. y. Ieškovės sutarties su Rangovu dėl statybos rangos darbų ir Ieškovės sutarties su Sweco dėl FIDIC inžinieriaus ir statybos techninės priežiūros paslaugų ir kiekviena šalis yra atsakinga už savo sutartinius įsipareigojimus Užsakovui. Šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo spręsti, jog Sweco ir Rangovas gali būti laikomi pagrindiniu ir subsidiariu skolininku. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kasacinio teismo nutartyje, kuria vadovavosi teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2011), spręsdamas, jog bankrutavus Rangovui, nuostolius kaip subsidiarus skolininkas turi atlyginti Sweco, buvo sprendžiamas klausimas dėl subsidiariosios juridinio asmens dalyvio atsakomybės pagal juridinio asmens prievoles. Nagrinėjamoje situacijoje Sweco nėra ir negali būti subsidiariai atsakingas už Rangovo įsipareigojimų pagal Rangos sutartį nevykdymą.
14.6. Nagrinėjamu atveju, nuostoliai Užsakovui kilo dėl Rangovo neteisėtų veiksmų, o ne dėl FIDIC inžinieriaus (Sweco) veikimo/neveikimo.
14.7. Teismas netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, netinkamai nustatė ieškinio senaties pradžios momentą, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, Rangos sutartis buvo nutraukta 2019 m. balandžio 11 d. Ieškovė ieškinyje nenurodė, kada jai tapo žinoma, kad laidavimo rašto galiojimas yra pasibaigęs, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nutraukus Rangos sutartį, Rangovas liko skolingas Užsakovui 19 828,25 Eur sumą, darytina išvada, jog Užsakovas apie pasibaigusį laidavimo draudimą (aplinkybę, jog Užsakovas neturi teisės reikalauti iš Rangovo Draudiko grąžinti Rangovui sumokėtą avansą) turėjo sužinoti netrukus po Rangos sutarties nutraukimo.
14.8. Į bylą yra pateikta 2019 m. lapkričio 21 d. Sweco gauta Užsakovo pretenzija Nr. N6-191121-1 „Dėl prarastų lėšų kompensavimo“ (toliau - Pretenzija), kurioje Ieškovas nurodė, kad „Rangovui dėl susidariusios finansinės padėties (iškeltos bankroto bylos) nepajėgiant vykdyti Sutarties įsipareigojimų, Sutartis 2019-04-11 buvo nutraukta. Tuomet paaiškėjo, kad laidavimo draudimo rašto galiojimas jau pasibaigęs ir susigrąžinti draudimo sumos iš Draudiko galimybės nėra. Todėl UAB „Šakių vandenys“ patyrė 19.828,25 Eur dydžio nuostolį.“ Taigi Pretenzijoje Užsakovas nurodė, kad aplinkybė, jog laidavimo draudimo rašto galiojimas yra pasibaigęs, paaiškėjo po Rangos sutarties nutraukimo, tačiau atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad ieškovei apie jos pažeistas teises (pasibaigusį draudimo rašto galiojimą) vėliausiai buvo žinoma 2019 m. lapkričio 21 d., kuomet Užsakovas pateikė pretenziją Sweco.
14.9. Ieškinio senaties terminas Ieškovės reikalavimui atlyginti nuostolius yra pasibaigęs 2022 m. lapkričio 21 d. (2019 m. lapkričio 21 d. + 3 metai). Ieškovė ieškinį teismui padavė tik 2024 m. sausio 10 d., t. y. ieškinio senaties terminą praleidusi 1 metus, 1 mėnesį ir 20 kalendorinių dienų.
15. Ieškovė UAB „Šakių vandenys“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovė iš esmės laikėsi pozicijos, nurodytos ieškinyje. Ieškovės manymu pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir turi būti paliktas nepakeistas. Ieškovės manymu ji nepraleido ieškinio senaties, o apeliantės atsakomybė yra subsidiari.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka, teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
Dėl ieškinio senaties
17. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ji teismo prašė ieškovės reikalavimui atlyginti nuostolius taikyti ieškinio senatį, kadangi ieškovė yra reikšmingai praleidusi ieškinio senaties terminą, tačiau pirmosios instancijos teismas šio atsakovės prašymo netenkino.
18. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis - užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktiniu, aplinkybių, išaiškinimas tampa, sudėtingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018).
19. Ieškinio senatis - tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad „asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų - ir teise į gynybą (CK 1.137 straipsnio 1 dalis), tačiau ši teisė, kaip ir bet kuri kita civilinė teisė, nėra absoliuti. Teisės į gynybą įgyvendinimas pirmiausia sietinas su subjekto, besinaudojančio šia teise, pareigomis laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų - šios pareigos yra neatskiriama visų civilinių teisių įgyvendinimo dalis (CK 1.137 straipsnio 2 dalis). Be šių bendrųjų teisės į gynybą įgyvendinimo aspektų, išskirtinas vienas specifinis ypatumas - šios civilinės teisės įgyvendinimas yra ribojamas laiko aspektu, t. y. asmuo turi konkrečiu terminu ribojamą galimybę teismine tvarka ap(si)ginti savo pažeistas subjektines teises. Terminas, kuriuo ribojamas teisės į gynybą įgyvendinimas, yra vadinamas ieškinio senaties terminu, šio termino teisinis apibrėžimas yra pateiktas CK 1.124 straipsnyje, o jo praleidimo teisinės pasekmės reglamentuotos CK 1.131 straipsnio 1 dalyje. Ieškinio senatis - tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys)“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-168- 687/2019).
20. Vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 9 dalimi, reikalavimams dėl turtinės žalos atlyginimo yra taikomas sutrumpintas trejų metu ieškinio senaties terminas.
21. Šioje byloje ieškovė savo pažeistą teisę grindė netinkamu Paslaugų sutarties vykdymu, o ieškovės teisių pažeidimas pasireiškė tuo, jog ji negalėjo pasinaudoti banko garantija (draudimo raštu).
22. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Vadovaujantis minėtomis CK nuostatomis, kasacinio teismo praktika, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju ieškinio senaties termino pradžia turi būti skaičiuojama nuo to momento, kai ieškovė sužinojo apie netinkamą Paslaugų sutarties vykdymą, t. y. nuo to momento, kai ieškovei tapo žinoma, kad dėl pasibaigusio draudimo rašto ji neturės galimybės pasinaudoti banko garantija.
23. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Rangos sutartis buvo nutraukta 2019 m. balandžio 11 d. Ieškovė ieškinyje nenurodė, kada jai tapo žinoma, jog laidavimo rašto galiojimas yra pasibaigęs, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nutraukus Rangos sutartį, Rangovas liko skolingas Užsakovui 19 828,25 Eur sumą, darytina išvada, jog Užsakovas apie pasibaigusį laidavimo draudimą turėjo sužinoti netrukus po Rangos sutarties nutraukimo.
24. Pažymėtina, Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1542-221/2019, buvo nutarta Rangovui iškelti bankroto bylą, nustatant kreditoriams 40 dienų terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Rangovas (ieškovė) šia teise pasinaudojo – pateikė kreditorinį reikalavimą bankroto administratoriui. Tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė apie tai, kad neturės galimybės pasinaudoti banko garantija, turėjo sužinoti dar 2019 m. gegužės 15 d. Taigi, būtent nuo šios datos ir turi būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas.
25. Į bylą taip pat yra pateikta 2019 m. lapkričio 21 d. Sweco gauta Užsakovo pretenzija Nr. N6-191121-1. Pretenzijoje Užsakovas (ieškovė) nurodė aplinkybę, jog laidavimo draudimo rašto galiojimas yra pasibaigęs. Taigi, net jeigu ieškinio senaties terminas ir būtų skaičiuojamas nuo 2019 m. lapkričio 21 d., jis vis tiek būtų pasibaigęs 2022 m. lapkričio 21 d. Ieškovė ieškinį šioje byloje pareiškė tik 2024 m. sausio 16 d. t. y. Ieškovė ieškinį pateikė pasibaigus ieškinio senaties terminui.
26. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neapgrįstai sprendė, jog tik nuo nutarties išregistruoti Rangovą įsiteisėjimo momento, t. y. 2021 m. spalio 22 d., ieškovei paaiškėjo, kad jos patirti nuostoliai nebus atlyginti. Taigi, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė datą, nuo kurios skaičiuojamas ieškinio senaties terminas.
27. Nustačius byloje, jog ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą yra pagrindas ieškinį atmesti vien šiuo pagrindu. Tačiau kolegija taip pat pasisakys ir dėl kitų apeliacinio skundo argumentų.
Dėl atsakovės Sweco atsakomybės sąlygų
28. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti jai iš Sweco 19 828,25 Eur žalos atlyginimą. Ieškinys grindžiamas tuo, kad Rangovui pateikus Užsakovui išankstinio apmokėjimo laidavimo draudimo dokumentus, Užsakovas išmokėjo Rangovui 20 970 Eur dydžio avansą. Šio draudimo galiojimas baigėsi 2018 m. gruodžio 1 d. ir turėjo būti pratęstas iki tol, kol avansas bus pilnai sugrąžintas. Rangovui nepajėgiant vykdyti sutartinių įsipareigojimų, Rangos sutartis 2019 m. balandžio 11 d. buvo nutraukta. Ieškovės teigimu Rangovas UAB „Žemkasta“ yra bankrutavęs ir likviduotas dėl bankroto, todėl nėra galimybės, jog jis užbaigtų rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ar grąžintų gautus pinigus. Rangos sutarties nutraukimo dieną, avansinio apmokėjimo laidavimo draudimo galiojimas taip pat buvo pasibaigęs. Ieškovas byloje įrodinėjo, kad Sweco nepasirūpino, jog Rangovo pateiktas avansinio mokėjimo laidavimo draudimas būtų laiku pratęstas. Ieškovės teigimu, tarp atsiradusio žalos dydžio ir Sweco veiksmų (nepasirūpinimu, jog draudimas būtų galiojantis) yra tiesioginis priežastinis ryšys.
29. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį konstatavo, jog atsakovė SWECO nepasirūpino, kad rangovo UAB „Žemkasta“ avansinio apmokėjimo laidavimo draudimas būtų laiku pratęstas, nors tokią pareigą numato Paslaugų sutartis (Paslaugų sutarties 5.8 p. ir 1 priedo „Techninė specifikacija“ 4.3.1 p.) ir dėl to ieškovei atsirado žala. Tarp ieškovei atsiradusios žalos dydžio ir atsakovės veiksmų (t. y. neveikimo) yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes jeigu atsakovė būtų pasirūpinusi, jog avansinio apmokėjimo laidavimo draudimas būtų galiojantis, ieškovei žala nebūtų atsiradusi. Ieškovei įrodžius atsakovės veiksmų neteisėtumą, žalos padarymo faktą ir dydį bei priežastinį ryšį (CPK178 straipsnis.), o atsakovės kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).
30. Nagrinėjamu atveju yra kilęs ginčas, ar Sweco turi atsakyti subsidiariai už rangovo padarytus nuostolius.
31. Ieškovės reikalavimas atsakovei Sweco atlyginti nuostolius yra kildinamas iš dviejų savarankiškų sutarčių: 1) iš 2017 m. sausio 12 d. paslaugų sutarties tarp ieškovės ir jungtinės veiklos partnerių Sweco bei UAB „Ademo techninė priežiūra“ (kuriuos pagal 2017 m. sausio 12 d. Jungtinės veiklos sutartį Nr. 2017-01/12 atstovavo Atsakingas partneris Sweco) sudaryto Projekto Nr. 05.3.2.-APVA-R-014-41-0003 „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra Šakių rajone“ FIDIC inžinieriaus ir techninės priežiūros paslaugų pirkimo sutartis Nr. PS-58/2017; 2) šiam ginčui taip pat aktuali 2017 m. gruodžio 6 d. tarp Ieškovės ir rangovo UAB „Žemkasta“ sudaryta rangos darbų sutartis Nr. PS-66/2017 „Vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų statyba Kudirkos Naumiestyje“, kurią įgyvendinant FIDIC inžinieriaus ir techninės priežiūros paslaugas atliko Sweco.
32. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti, o kitai šaliai kyla atitinkama pareiga atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.625 straipsnio 1 dalis). Pagal atsiradimo pagrindus skiriamos dvi civilinės atsakomybės rūšys – sutartinė ir deliktinė. Kvalifikuojant šalių santykius buvo pažymėta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).
33. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Tik esant visų šių sąlygų visetui, bus galima reikalauti, kad asmuo padaręs žalą, ją atlygintų.
34. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Rangovas, gavęs iš Užsakovo (ieškovės) išankstinį mokėjimą statybvietei įsirengti, jokių darbų pagal Rangos sutartį iki pat Rangos sutarties nutraukimo (2019 m. balandžio 11 d.) nepradėjo ir neatliko. Kadangi laikotarpiu nuo išankstinio mokėjimo gavimo iki draudimo garantijos galiojimo termino pasibaigimo, Rangovas jokių darbų susijusių su avansiniu mokėjimu nebuvo atlikęs, todėl vadovaujantis Rangos sutarties Bendrųjų sąlygų 14.2 punktu „Išankstinis mokėjimas“ jis privalėjo pratęsti draudimo rašto galiojimo terminą ir pratęstą garantiją pateikti Užsakovui. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, Rangovas, pažeisdamas Rangos sutarties sąlygas, draudimo rašto galiojimo nepratęsė.
35. Rangos sutarties Bendrųjų sąlygų 14.2 punkto ketvirtoje pastraipoje yra nurodyta, jog: „Rangovas privalo užtikrinti, kad tol, kol bus grąžintas išankstinis mokėjimas, garantija būtų galiojanti ir įvykdoma, tačiau jos suma gali būti progresyviai mažinama Rangovo sugrąžintų sumų dydžiais, kurie nurodyti Mokėjimų pažymose. Jeigu garantijos mokėjimo sąlygos tiksliai nurodo jos baigimosi datą ir išankstinis mokėjimas nebuvo grąžintas iki tada, kai lieka 28 dienos iki garantijos pasibaigimo datos, tai Rangovas privalo pratęsti garantijos galiojimą, kol išankstinis mokėjimas bus grąžintas“.
36. Kolegijos manymu, nurodyta Rangos sutarties sąlyga nustato, jog būtent Rangovas UAB „Žemkasta“, o ne atsakovė Sweco privalėjo užtikrinti, kad tol, kol bus grąžintas išankstinis mokėjimas, garantija būtų galiojanti ir įvykdoma, o likus 28 dienoms iki garantijos pasibaigimo datos, Rangovas privalėjo pratęsti garantijos galiojimą.
37. Šios aplinkybės bei Rangos sutarties Bendrųjų sąlygų 14.2 punkto reikalavimai, paneigia ieškovės teiginius, jog Sweco buvo atsakinga už tai, kad Rangovo avansinio apmokėjimo laidavimo draudimo raštas būtų galiojantis, Draudimo rašto galiojimą užtikrinti ir garantiją pratęsti privalėjo Rangovas.
38. Tarp šalių ieškovės ir Sweco sudarytos Paslaugų sutarties 1 priedo „Techninė specifikacija“ 4.3.1 p. nustatyta, kad „FIDIC inžinieriaus paslaugos – kontroliuoti rangos sutartyje numatyto atlikimo užtikrinimo, išankstinio mokėjimo garantijos bei sutartyje numatytų draudimų galiojimo laiko terminus ir savalaikiai įpareigoti Rangovus juos pratęsti“, reiškia, jog FIDIC inžinierius kontroliuoja išankstinio mokėjimo garantijos terminą, įpareigoja Rangovą jį pratęsti, tačiau bet kokiu atveju už tai, kad garantija būtų galiojanti ir už jos pratesimą, nepriklausomai nuo to, ar gautas FIDIC inžinieriaus įpareigojimas, yra atsakingas Rangovas, tai yra aiškiai numatyta Rangos sutartyje. Taigi, T. y. atsakovei Sweco nėra nustatyta tiesioginė pareiga pačiai pratęsti garantiją.
39. Kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Sweco nepasirūpino, kad garantija būtų galiojanti, kai tuo tarpu garantijos galiojimą privalėjo ir galėjo užtikrinti pats Rangovas. Šiuo atveju apeliantė pagrįstai teigia, kad FIDIC inžinieriaus įpareigojimas Rangovui pratęsti laidavimo raštą, nereiškia, jog toks įpareigojimas bus būtinai įvykdytas. Šiuo atveju apeliantės Sweco nurodytas argumentas, jog net ir tuo atveju jei Rangovui būtų įteiktas įpareigojimas pratęsti garantiją, nebūtų užtikrina, jog ieškovė būtų išvengusi nuostolių – atgavusi Rangovui sumokėtą išankstinį mokėjimą, yra pagrįstas.
40. Ši aplinkybė taip pat paneigia pirmosios instancijos teismo poziciją, kad atsakovei Sweco pasirūpinus, jog avansinio apmokėjimo laidavimo draudimas būtų galiojantis/pratęstas Užsakovui žala nebūtų atsiradusi.
41. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog rangovo UAB „Žemkasta“ generalinis direktorius praėjus tik mėnesiui po to kai baigėsi draudimo rašto galiojimas, t. y. 2019 m. sausio mėn. pradžioje, kreipėsi į Kauno apygardos teismą su prašymu iškelti restruktūrizavimo bylą Rangovui. Kauno apygardos teismas 2019 m. vasario 1 d. nutartimi restruktūrizavimo bylą iškelti atsisakė. Teismas nustatė, kad UAB „Žemkasta“ yra faktiškai nemoki (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas), todėl yra pagrindas atsisakyti iškelti jai restruktūrizavimo bylą.
42. Kolegija įvertinusi tai, jog Rangovas nuo darbų pradžios pagal Rangos sutartį paskelbimo neatliko jokių rangos darbų – neįrengė net statybvietės, kurios įrengimui jam buvo sumokėtas avansas, taip pat tai, jog praėjus tik mėnesiui po draudimo rašto galiojimo termino pasibaigimo, Rangovas kreipėsi dėl įmonės restruktūrizavimo, ką teismas atsisakė tenkinti ir pripažino Rangovą nemokiu, pritartina apeliantės argumentui, kad Rangovas draudimo rašto galiojimo termino nepratęsė dėl sunkios finansinės padėties ir dėl to, jog nebuvo pajėgus vykdyti Rangos sutartį. Taigi šiuo atveju Rangovui nevykdant Rangos sutarties, net nepradėjus jokių darbų, draudimo raštas draudiko ir negalėjo būti pratęstas.
43. Kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju, nuostoliai Užsakovui kilo dėl Rangovo neteisėtų veiksmų, o ne dėl FIDIC inžinieriaus (Sweco) veikimo/neveikimo.
Dėl apeliantės SWECO subsidiarios atsakomybės
44. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog šiuo atveju rangovo UAB „Žemkasta“ ir atsakovės SWECO atsakomybė ieškovei yra subsidiari, kadangi ieškovės nuostoliai yra kilę iš Rangos ir Paslaugų sutarčių teisinių santykių. Subsidiariosios civilinės atsakomybės prievolė yra akcesorinė.
45. Kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kvalifikavo subsidiarią atsakomybę, kai nagrinėjamu atveju Sweco subsidiari atsakomybė su Rangovu nėra nustatyta nei pagal įstatymą, nei pagal Paslaugų ir/ar Rangos sutartį. Kolegija laiko pagrįstu apeliantės argumentą, jog Ieškovės nuostoliai yra kildinami iš dviejų savarankiškų sutarčių, t. y. Ieškovės sutarties su Rangovu dėl statybos rangos darbų ir Ieškovės sutarties su Sweco dėl FIDIC inžinieriaus ir statybos techninės priežiūros paslaugų ir kiekviena šalis yra atsakinga už savo sutartinius įsipareigojimus Užsakovui (ieškovei).
46. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Rangos sutartis apskritai net nebuvo pradėta vykdyti, o Paslaugų sutartis galėjo būti pradėta vykdyti, tik tada, kai būtų buvusi pradėta vykdyti Rangos sutartis. Pažymėtina, kad Paslaugų sutartimi atsakovė Sweco iš esmės prisiėmė pareigą vykdyti, būtent, statybos darbų priežiūrą, o kitos atsakovės pareigos yra išvestinės iš šios pareigos.
47. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo spręsti, jog Sweco ir Rangovas gali būti laikomi pagrindiniu ir subsidiariu skolininku. Taigi Sweco nėra ir negali būti subsidiariai atsakingas už Rangovo įsipareigojimų pagal Rangos sutarties nevykdymą. Nagrinėjamu atveju, nuostoliai Užsakovui kilo dėl Rangovo neteisėtų veiksmų, o ne dėl FIDIC inžinieriaus (Sweco) veikimo/neveikimo. Taigi nėra priežastinio ryšio (CK 6.247 str.) tarp Sweco ir Ieškovės patirtų nuostolių.
48. Be to, pagal Sweco nei iš ieškovės, nei iš Rangovo nėra gavusi jokių lėšų už sutarčių vykdymą, todėl ir dėl šios priežasties negalima teigti, jog Sweco ieškovei padarė žalą, kurią turi atlyginti (CK 6.249 str.).
49. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad nėra nei vienos iš sąlygų subsidariai atsakovės Sweco atsakomybei kilti. Taigi ir dėl šios priežasties ieškinys turėjo būti atmestas.
50. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, neteisingai aiškino ir taikė ieškinio senatį bei ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys atmetamas.
51. Atmetus ieškinį perskaičiuojamos bylinėjimosi išlaidos šalių patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93, 98 str.). T. y. ieškovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, o atsakovei iš ieškovės priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
52. Atsakovė pateikė įrodymus, kad ji pirmosios instancijos teisme patyrė 4791,60 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 įsakymu patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (2015 m. kovo 20 d. redakcija) nurodyto maksimalaus dydžio už atsiliepimo į ieškinį ir tripliką surašymą, teismas ją pripažįsta pagrįsta, todėl iš ieškovės priteisia atsakovei.
53. Kadangi apeliacinis skundas buvo patenkintas, iš ieškovės atsakovei taip pat priteistinos atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė tokias išlaidas: 446 Eur žyminį mokestį ir 1815 Eur už advokato teisinę pagalbą. Šias išlaidas apeliacinės instancijos teismas taip pat pripažįsta pagrįstomis, todėl iš ieškovės priteisia atsakovei.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Šakių vandenys“ ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės UAB „Šakių vandenys“ (į. k. 174264880) atsakovei UAB „SWECO Lietuva“ (į. k. 301135783) 4791,60 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės UAB „Šakių vandenys“ (į. k. 174264880) atsakovei UAB „SWECO Lietuva“ (į. k. 301135783) 446 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 1815 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Alvydas Barkauskas
Andrius Ignotas
Inga Staknienė