Civilinė byla Nr. 3K-3-659-686/2015 (S)

                                                                                            Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00507-2014-4

                                                                                            Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.39.2.6.4.10.

                             2.4.1.4.10.                                                                                                                                                

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Birutės Janavičiūtės ir Algio Norkūno,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės SEB banko ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Būsto paskolų draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje kilo ginčas dėl to, ar būsto kredito sutarties neįvykdymas dėl kredito gavėjo mirties yra draudžiamasis įvykis pagal kredito gavėjo (draudėjo) ir atsakovės UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ (draudikės) sudarytą kredito draudimo sutartį.

Ieškovė AB SEB bankas kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ 71 707,64 Eur draudimo išmoką, 6 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2008 m. kovo 19 d. tarp ieškovės AB SEB banko ir A. G. buvo sudaryta kredito sutartis, pagal kurią ji suteikė A. G. 73 834,27 Eur kreditą būstui pirkti ir jo remontui atlikti; kredito gavėjo prievolių įvykdymas užtikrintas perkamo buto įkeitimu. Pagal Kredito sutarties specialiosios dalies 7.4 punkto sąlygas, kreditas 2008 m. balandžio 16 d. buvo apdraustas atsakovės (draudikės) UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ draudimu pagal būsto kreditų draudimo taisykles Nr. 004 (toliau – ir Draudimo taisyklės). Pagal draudimo sutartį atsakovė apdraudė naudos gavėjos – ieškovės AB SEB banko – teisėtus turtinius interesus, susijusius su draudėjo A. G. prievole grąžinti būsto kreditą ir mokėti palūkanas. A. G. tinkamai nevykdė mokėjimo prievolių pagal Kredito sutartį, todėl 2012 m. sausio 18 d. tarp draudėjo A. G. ir atsakovės buvo sudarytas mokėjimo draudimų susitarimas, pagal kurį atsakovė įsipareigojo ieškovei mokėti už draudėją kredito įmokas ir palūkanas. 2012 m. liepos 13 d. A. G. mirė; atsakovė pranešė ieškovei, kad sustabdo savo įsipareigojimų pagal Mokėjimų draudimo susitarimą vykdymą iki bus nustatyti draudėjo paveldėtojai. A. G. palikimo priėmimo faktas Testamentų registre nėra įregistruotas. Ieškovė 2013 m. vasario 12 d. kreipėsi į atsakovę su pranešimu apie draudžiamąjį įvykį ir paraiška draudimo išmokai gauti. 2013 m. vasario 28 d. atsakovė priėmė sprendimą neišmokėti ieškovės prašomos draudimo išmokos, nes draudėjo mirtis yra nepriskiriama prie draudžiamųjų įvykių.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimu ieškinį atmetė. 

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovės draudimo sutartis su A. G. neapima draudėjo mirties, kaip rizikos, nuo kurios draudėjas yra apdraustas ieškovės naudai, todėl šia prasme draudėjo mirtis yra nedraudžiamasis įvykis. Teismas nurodė, kad pagal Draudimo taisyklių 6 punkto sąlygas, draudžiamasis įvykis yra draudėjo prievolės grąžinti bankui būsto kreditą ir (ar) sumokėti palūkanas nevykdymas kredito sutartyje nustatytais terminais, dydžiais ir tvarka. Teismo vertinimu, draudėjo mirtis Draudimo taisyklių kontekste negali būti aiškinama kaip kredito sutarties sąlygų pažeidimas. Teismas nurodė, kad pagal Draudimo taisyklių 7–7.3 punktų nuostatas prievolė mokėti visą kredito likutį atsiranda įvykus draudžiamajam įvykiui – nutraukus būsto kredito sutartį Draudimo taisyklių nustatyta tvarka už būsto kredito sutarties pažeidimus. Teismas nustatė, kad kredito sutartis nutraukta nebuvo, t. y. pagrindas mokėti negrąžintą kredito likutį už A. G. pagal draudimo sutarties sąlygas nebuvo atsiradęs. Teismas pažymėjo, kad draudimo sutartis su A. G. yra ne gyvybės draudimo, o nuostolių draudimo sutartis. Be to, teismas sprendė, kad ieškovė kreipėsi su paraiška dėl draudimo išmokos išmokėjimo po to, kai draudimo sutartis pasibaigė, ir tai, teismo vertinimu, sudaro savarankišką pagrindą atmesti ieškinį. Teismas nustatė, kad atsakovė pagal mokėjimų draudimo susitarimą, sudarytą su draudėju, kas mėnesį mokėjo ieškovei už draudėją iki jo mirties; paskutinė įmoka buvo sumokėta 2012 m. birželio 19 d. Teismas nurodė, kad  A. G. prievolės ieškovei pasibaigė jo mirties dieną (CK 6.128 straipsnio 1 dalis, 6.190 straipsnio 1 dalis, 2.1 straipsnis, 2.2 straipsnio 1 dalis). A. G. prievolės pagal kredito sutartį tapo palikimo dalimi, tačiau jo turto ir skolų palikimo priėmėjų neatsirado. Pasibaigus A. G. prievolėms pagal kredito sutartį, 2012 m. liepos 13 d. pasibaigė ir šalių prievolės pagal draudimo sutartį (Draudimo taisyklių 69.6 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2015 m. gegužės 21 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą ieškinį tenkinti.

Apeliacinės instancijos teismo kolegija sutiko su ieškovės argumentais, kad, draudėjui A. G. mirus, ieškovės turtiniai interesai, susiję su draudėjo prievole grąžinti būsto kreditą, mokėti palūkanas būsto kredito sutartyje nustatytais terminais, dydžiais ir tvarka, yra pažeisti, todėl patenka į Draudimo taisyklių 6 punkte įtvirtintą draudžiamojo įvykio sąvoką. Draudžiamasis įvykis nėra siejamas tik su draudimo sutarties pažeidimais. Kolegija nurodė, kad šiuo atveju draudžiamasis įvykis yra ne draudėjo mirtis, o draudėjo prievolės grąžinti ieškovei būsto kreditą ir mokėti palūkanas nevykdymas. Kolegija nustatė, kad nedraudžiamieji įvykiai apibrėžti Draudimo taisyklių IV skirsnyje; kredito negrąžinimas dėl draudėjo mirties nėra nurodytas kaip nedraudžiamasis įvykis.

Pasisakydama apie tai, kad draudimo sutartis nagrinėjamu atveju buvo pasibaigusi kitais CK nustatytais prievolių pasibaigimo pagrindais, pasak atsakovės – draudėjo mirtimi, kolegija nurodė, kad sutarties pasibaigimas savaime nereiškia šalių prievolių pagal sutartį pabaigos (CK 6.189 straipsnio 3 punktas). Šiuo atveju įvykus draudžiamajam įvykiui pareigą išmokėti draudimo išmoką atsakovė turi naudos gavėjai (ieškovei) (Draudimo taisyklių 42.2 punktas), o draudėjo mirtis neatleidžia atsakovės nuo šios pareigos ir nepaneigia ieškovės reikalavimo teisės į draudimo išmoką (CK 6.191 straipsnio 1 dalis). Draudėjo mokėjimo prievolės, kildinamos iš draudimo sutarties, nėra neatskiriamai susijusios su jo asmeniu, kita vertus, šiuo atveju prievolė pagal draudimo sutartį išmokėti draudimo išmoką kyla ne draudėjui, o draudikei (atsakovei).

Vertindama atsakovės argumentus dėl būsto kredito dalies remontui panaudojimo ne pagal paskirtį, kolegija nurodė, kad atsakovė neįrodė, jog dalis kredito (skirta būstui remontuoti) buvo panaudota ne pagal paskirtį (CPK 178, 185 straipsniai), ir byloje nėra duomenų, kad draudėjas kredito sumą, skirtą būstui remontuoti, naudojo ne pagal paskirtį; atsakovė šios aplinkybės neįrodė ir net neįrodinėjo.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

Kasaciniu skundu atsakovė UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 21 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1. Dėl draudimo apsaugos pabaigos momento              

Kasatorės teigimu, CK 6.128 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kai skolininkas miršta, prievolė baigiasi, išskyrus, kai prievolę gali įvykdyti jo teisių perėmėjai. Nagrinėjamu atveju palikimo (mirusiojo teisių ir pareigų) įpėdiniai nepriėmė ir niekam neperėjo mirusio asmens teisės ir pareigos, todėl draudimo sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai sutarčiai, galint pasibaigti bendrais prievolių pasibaigimo pagrindais, draudimo sutartis ir ja teikta apsauga pasibaigė draudėjui netekus civilinio teisnumo – mirus (CK 2.2 straipsnio 1 dalis), dar net nesant įvykio, kurį būtų galima pripažinti draudžiamuoju, pranešimo fakto. Nesant draudėjo teisių ir pareigų perėmėjo, pareiga mokėti draudimo išmoką kasatorei dėl įvykio – negalėjimo tinkamai vykdyti kredito sutartį, kuris įvyko tik po draudėjo mirties, nekyla. 

2. Dėl draudžiamojo įvykio

              Kasatorė nurodo, kad tarp nedraudžiamųjų įvykių draudikas neturi nurodyti įvykių, kurie ir taip nepatenka į draudžiamųjų įvykių apibrėžtį. Apeliacinės instancijos teismas savo sprendimu draudimo taisykles aiškino siaurinančiai. Kasatorės teigimu, ginčo šalis siejanti draudimo sutartis priskirtina nuostolių draudimo rūšiai (porūšiui) (Draudimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 14 punktas), todėl išmokant draudimo išmoką yra būtina nustatyti žalos dydį, jos kilimo priežastis, būdus ir veiksnius, tačiau apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių nenustatinėjo, taip sutapatindamas sumų ir nuostolių draudimą ir įpareigodamas draudikę teikti apsaugą ir draudėjo mirties atveju. Kasatorė nurodo, kad sudarant draudimo sutartį yra vertinamos draudėjo finansinės galimybės, o ne kredito gavėjo sveikatos būklė, amžius ir pan., t. y. ji, sudarydama draudimo sutartį, kredito gavėjo gyvybės nedraudė ir šios rizikos nevertino. Kadangi kredito draudimo sutartis yra asmeninio pobūdžio, ji pasibaigė draudėjui mirus ir ieškovė neturi teisėto pagrindo kreiptis į kasatorę dėl draudimo išmokos gavimo, nes miręs asmuo negali vėluoti įvykdyti prievolę pagal kredito sutartį. Taigi esant pasibaigusiam asmens teisnumui, prievolė pagal draudimo sutartį nekyla.

3. Dėl netinkamo bendradarbiavimo sutarties aiškinimo ir įrodymų vertinimo

              Ieškovės ir atsakovės bendradarbiavimo sutartis sudaryta Draudimo taisyklių pagrindu, jos sąlygos aptartos individualiai, derintos tarpusavyje. Byloje nustatyta, kad kredito dalis, skirta butui pirkti, buvo panaudota tinkamai, tačiau kredito dalis, skirta buto remontui atlikti, banko niekaip nepagrindžiama, nes bankas draudikei nepateikia dokumentų, kurie patvirtintų tikslinio kredito panaudojimą. Draudimo sutartis yra sudaryta perspektyviai, t. y. remonto darbai, sudarant draudimo sutartį, dar atlikti nebuvo. Kadangi ieškovė prašo draudimo išmokos ir yra įsipareigojusi vykdyti kredito sutarties kontrolę, tai būtent ji ir turi įrodyti, kad kreditas buvo panaudotas pagal tikslinę paskirtį.

              Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė AB SEB bankas prašo kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Ieškovės teigimu, draudimo sutarties galiojimo terminas nėra pasibaigęs, draudimo sutartis nėra nutraukta, todėl ir prievolės, kylančios iš kredito ir ginčo draudimo sutarčių, nepasibaigė. Ieškovė nurodo, kad draudėjo teisės, kylančios iš draudimo sutarties, nėra neatskiriamai susietos su draudėjo asmeniu, todėl, nesant įpėdinių, mirusiojo turtas pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis).
2. Ieškovės teigimu, tarp jos ir atsakovės nėra susitarimo, kad kredito gavėjo negalėjimas vykdyti prievolių dėl mirties laikytinas nedraudžiamuoju įvykiu. Bankas, kaip kreditorius, turi pagrįstų lūkesčių, kad kredito gavėjo negalėjimas vykdyti savo prievolių dėl pastarojo mirties negali būti išimtis, pagal kurią kreditorius netenka teisės reikalauti draudimo išmokos. Ieškovė nurodo, kad nėra svarbu, dėl kokių priežasčių draudėjas neįvykdo šio prievolės, – prievolės neįvykdymas yra draudžiamasis įvykis, išskyrus atvejus, kurie draudimo taisyklėse yra apibrėžti kaip nedraudžiamieji. Tačiau nedraudžiamieji įvykiai negali būti aiškinami plečiamai.   

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl būsto kredito draudimo sutarties vertinimo mirus draudėjui, būsto kredito gavėjui

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad būsto kredito gavėjas, būsto kredito draudėjas, mirė, ir bankas, kredito davėjas, naudos gavėjas pagal būsto kredito draudimo sutartį, pareikalavo, kad atsakovė UAB „Būsto paskolų draudimas“ išmokėtų jam draudimo išmoką, atsitikus draudžiamajam įvykiui – mirus kredito gavėjui ir dėl to negalinčiam tinkamai įvykdyti kredito sutarties. Byloje kilo ginčas, ar kredito gavėjo, draudėjo, mirtis, tiksliau, tai, kad jis dėl mirties negali vykdyti kredito sutarties, yra draudžiamasis įvykis ar ne, taip pat ar mirus draudėjui pasibaigia draudimo sutartis CK 6.128 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Būsto paskolų draudimas yra specifinės rūšies draudimas, užtikrinantis visų pirma būsto paskolos gavėjo, fizinio asmens, interesą neprarasti būsto, kad, esant tam tikroms priežastims, jam negalint laiku ir tinkamai vykdyti būsto kredito sutarties, bankui teisė gauti atitinkamą prievolės įvykdymą būtų užtikrinta iš būsto paskolą apdraudusio asmens (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 6 d. posėdžio protokolu Nr. 41 pritartus Būsto įgijimo (nuomos) koncepcijos metmenis). Būsto paskolų draudimas yra viena iš civilinės atsakomybės draudimo rūšių, kuria draudėjas siekia perkelti neigiamų turtinių padarinių, kylančių dėl savo ar trečiojo asmens veiksmų, riziką draudikui, t. y. visiškai ar iš dalies išvengti savo turto sumažėjimo. Taigi būsto kredito, kuris yra draudžiamas būsto kredito draudimu, srityje susiklosto keli tarpusavyje susiję teisiniai santykiai tarp būsto kredito davėjo, banko, ir būsto kredito gavėjo, taip pat tarp šių šalių (banko, kaip naudos gavėjo, o būsto kredito gavėjo, kaip draudėjo) ir draudiko. Tokiu atveju viena iš būtinųjų kredito išmokėjimo sąlygų yra kredito gavėjo įsipareigojimas apdrausti banko naudai kreditą. Draudimo objektas yra naudos gavėjo, banko, teisėti turtiniai interesai, susiję su draudėjo, kredito gavėjo, prievole grąžinti būsto kreditą, sumokėti palūkanas būsto kreditavimo sutartyje nustatytais terminais, dydžiais ir tvarka (žr. UAB „Būsto paskolų draudimas“ būsto kreditų draudimo taisyklių Nr. 004 4 punktą). Taigi šiuo atveju draudimo teisinio santykio, prievolės, viena šalis – draudėjas (skolininkas), privalo atlikti tam tikrą veiksmą arba nuo jo susilaikyti ne tik kitos draudimo teisinio santykio šalies – draudiko, bet ir būsto kredito sutarties šalies, kredito davėjo – banko, naudai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad draudiko prievolės išmokėti draudimo išmoką pagal įstatymuose nustatytą teisinį reglamentavimą ir draudimo sutartį atsiradimas siejamas su draudiminio įvykio fakto nustatymu (CK 6.987 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š. ir kt. v. UAB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-32/2009). Draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. Teisine prasme draudžiamasis įvykis yra juridinis faktas, t. y. realaus gyvenimo reiškinys, su kuriuo įstatymas sieja teisinius padarinius, konkrečiai – draudimo pareigą išmokėti draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Staticus“ v. Coface Austria Kreditversicherung AG, bylos Nr. 3K-3-215/2013).

Draudžiamasis įvykis, pagal UAB „Būsto paskolų draudimas“ būsto kreditų draudimo taisyklių Nr. 004 6 punktą, yra draudėjo prievolės grąžinti bankui būsto kreditą ir (ar) sumokėti palūkanas neįvykdymas būsto kreditavimo sutartyje nustatytais terminais, dydžiais ir tvarka. Esminė sąlyga, apibūdinanti draudžiamąjį įvykį, yra draudėjo vėlavimas įvykdyti prievolę grąžinti būsto kreditą ir (ar) mokėti palūkanas ir šių pažeidimų nepašalinimas (UAB „Būsto paskolų draudimas“ būsto kreditų draudimo taisyklių Nr. 004 7 punktas). Įvykus draudžiamajam įvykiui, draudikas privalo šių taisyklių nustatyta tvarka ir terminais išmokėti draudimo išmoką naudos gavėjui (UAB „Būsto paskolų draudimas“ būsto kreditų draudimo taisyklių Nr. 004 42.2 punktas). Žala yra laikoma naudos gavėjo, banko, patirti nuostoliai dėl būsto kreditavimo sutartyje nustatytų draudėjo įsipareigojimų grąžinti būsto kreditą, sumokėti palūkanas būsto kreditavimo sutartyje nustatytais terminais, dydžiais ir tvarka neįvykdymo (UAB „Būsto paskolų draudimas“ būsto kreditų draudimo taisyklių Nr. 004 46 punktas).

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad draudžiamasis įvykis – kredito negrąžinimas nustatytais terminais, dydžiais ir tvarka – yra susijęs su konkretaus skolininko veiksmais ar neveikimu, pavyzdžiui, kredito gavėjas negali laiku grąžinti kredito dėl to, kad prarado darbą. Paprastai toks kredito sutarties pažeidimas yra laikinas, todėl šalys visų pirma siekia susitarti dėl tokio pažeidimo pašalinimo sąlygų. Skolininkui mirus negalima konstatuoti, kad prievolė grąžinti visą kreditą automatiškai yra pažeidžiama, t. y. preziumuoti jos negrąžinimo faktą, nes mirus skolininkui jo turtinės teisės ir pareigos nesibaigia.

Pagal CK 6.128 straipsnio 1 dalį prievolė baigiasi mirus skolininkui, jeigu ji negali būti įvykdyta nedalyvaujant pačiam skolininkui arba kitokiu būdu yra neatsiejamai susijusi su skolininko asmeniu. Pažymėtina, kad tokia šios teisės normos formuluotė leidžia daryti išvadą, kad pagal bendrąją taisyklę skolininko prievolė jam mirus nesibaigia, o pereina jo įpėdiniams, išskyrus tuos atvejus, kai ji negali būti įvykdyta nedalyvaujant pačiam skolininkui ar kitaip yra neatsiejamai susijusi su jo asmeniu. Taigi skolininkui mirus, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas pasireiškia tuo, kad skolininko, palikėjo, teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui, neatsižvelgiant į tai, ar jis žinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Įpėdiniui paveldėjimo tvarka pereina iš prievolinių santykių išplaukiančios palikėjo teisės ir pareigos, išskyrus asmeninio pobūdžio neperleidžiamas kitiems asmenims teises ir pareigas, t. y. tokias, kurios neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu, pavyzdžiui, teisė į garbę ir orumą, autorystė, teisė į autorinį vardą, į kūrinio neliečiamybę, į atlikėjo vardą ir atlikimo neliečiamybę, teisė į išlaikymą ir pašalpas, mokamas palikėjui išlaikyti, teisė į pensiją, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (CK 5.1 straipsnio 3 dalis).

Taigi, nepaisant to, kad draudimo sutarties sąlygos yra nustatytos įvertinus konkretaus draudėjo finansinį pajėgumą ir galimus rizikos veiksnius, draudimo sutarties vykdymas, kaip pažymėta pirmiau, iš esmės yra susijęs su būsto kredito sutartimi, pagal kurią kylančios prievolės yra turtinio pobūdžio. Draudimo prievolė pagal būsto kredito draudimo sutartį yra papildoma turtinė prievolė ir negali būti laikoma neatskiriamai susijusia su asmeniu, draudėju, todėl ir nesibaigia jam mirus. Tokia mirusiojo turtinė pareiga yra paveldima pagal bendrąsias paveldėjimą reglamentuojančias teisės normas (CK 5.1 straipsnį).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad prievolė tiek pagal būsto kredito, tiek pagal draudimo sutartis yra paveldima ir jos tinkamas vykdymas priklauso nuo įpėdinių, todėl mirtis, kaip juridinis faktas, nevertinama kaip draudžiamojo įvykio pagal būsto kredito draudimo sutartį sąlyga. Draudžiamojo įvykio nustatymo klausimas gali būti keliamas, jeigu įpėdiniai tinkamai nevykdo kredito sutarties. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad, atsiradus paveldėjimo teisiniams santykiams ir įpėdiniams perėmus skolininko teises ir pareigas, sutarties šalys turi teisę susitarti dėl sutarties sąlygų keitimo arba nutraukti sutartį.

Nagrinėjamoje byloje taip pat kilo ginčas dėl to, ar valstybė, kaip skolininko teisių perėmėja, gali būti draudimo sutarties šalis, nes mirusiojo draudėjo, kredito gavėjo, įpėdiniai atsisakė priimti palikimą.

Valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). Valstybė paveldi pagal įstatymą ir nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo. Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įformino veiksmus, valstybei palikimas pereina ir, minėta, pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-18/2014).

Kaip pažymėta pirmiau, UAB „Būsto paskolų draudimas“ teikia socialiai reikšmingas būsto paskolų draudimo paslaugas, kurių tikslas – didinti būsto prieinamumą ir skolininkų nemokumo padarinių švelninimą, įskaitant bankams kylančius padarinius, jei yra visos būtinos draudimo apsaugos sąlygos. Nors būsto kredito draudimas yra skirtas kredito gavėjui, fiziniam asmeniui, tačiau prievolė pagal šią draudimo sutartį nėra neatskiriamai susijusi su asmeniu, draudėju, ji yra turtinio pobūdžio, todėl jos vykdymą gali perimti kiti asmenys. Byloje yra pateiktas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2014 m. kovo 27 d. raštas Nr. (28.8-08-4)-RNA-11252, kuriame pažymima, kad VMI prie FM, surinkusi informaciją apie antrosios eilės palikėjo įpėdinius ir nustačiusi, kad butas, palikėjo įsigytas už būsto kreditą, yra valstybės paveldėtinas turtas, inicijuos mirusiojo palikimo perėmimą valstybės nuosavybėn. Vadinasi, valstybė, atlikusi būtinus formalumus, galės perimti ne tik mirusiojo turtą, bet ir su tuo turtu susijusias turtines prievoles pagal būsto kredito ir būsto kredito draudimo sutartį.

Atsižvelgdama į tai, kas aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį, ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, tenkindama ieškinį, iš esmės nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių, ar valstybė perėmė mirusio A. G. turtą ir su juos susijusias turtines prievoles, ar A. G. teisių perėmėja, valstybė, vykdo kredito sutartį, ar dėl nevykdymo ieškovei kilo tam tikri nuostoliai, kuriuos pagal būsto kredito draudimo sutartį turėtų atlyginti atsakovė. Įvertinęs susiklosčiusią situaciją ir kredito sutarties vykdymą, teismas turėtų spręsti dėl valstybės, kaip A. G. teisių perėmėjos, įtraukimo į bylą dalyvaujančiu asmeniu. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 360, 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 21 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                        Sigitas Gurevičius

                                                                      Birutė Janavičiūtė

                                                                      Algis Norkūnas