Civilinė byla Nr. e2A-385-803/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03204-2023-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.2;
(S)
3.3.1.20
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. vasario 27 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Ingos Staknienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gotuna“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų G. J. ir E. J. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gotuna“ dėl nuostolių, delspinigių, baudos ir permokos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai prašė priteisti iš atsakovės 13 699,71 Eur, kuriuos sudaro: 7 785,79 Eur suma, reikalinga atsakovės pagal 2020 m. spalio 23 d. rangos sutartį Nr. 01 atliktų darbų trūkumams pašalinti, 861,02 Eur žala, 2 120,52 Eur delspinigiai, 803,12 Eur bauda, 208,96 Eur permoka ir 1 920,30 Eur nuostoliai, ir 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad ieškovas G. J. 2020 m. spalio 23 d. su atsakove sudarė rangos sutartį Nr. 01 (toliau – rangos sutartis). Abu ieškovai yra sutuoktiniai, o rangos sutartimi šeimos poreikiams statomo namo statybos buvo finansuojamos iš ieškovams bendrąja jungtine nuosavybe priklausančių lėšų. Dėl to ieškovai prašo reikalaujamas sumą priteisti iš atsakovės solidariai abiejų ieškovų jungtinėn nuosavybėn.
2. Atsakovė pagal rangos sutartį įsipareigojo savo jėgomis, rizika ir priemonėmis atlikti pagal brėžinius ir specifikacijas individualaus gyvenamojo namo statybos darbus už 80 311,87 Eur kainą. Darbai turėjo būti baigti iki 2021 m. liepos 5 d. Atsakovė netinkamai vykdė įsipareigojimus pagal rangos sutartį, vėlavo atlikti darbus, nesilaikė sąlygų dėl darbų kokybės. Ieškovai 2022 m. rugpjūčio 23 d. pranešimu pareikalavo, kad atsakovė ne vėliau kaip per 5 dienas pabaigtų stoginės ir stogelių nuolydžio formavimo darbus, sutvarkytų jų kraštus, pabaigtų stogo apkalimo darbus, išsivežtų pastolius ir šiukšles iš sklypo, ir nurodė, kad neatlikus darbų iki rugpjūčio 29 d., rangos sutartis bus nutraukta. Atsakovei neįvykdžius ieškovų reikalavimų, ieškovai 2022 m. rugpjūčio 30 d. pranešė atsakovei, kad rangos sutartis nutraukiama.
3. Iki rangos sutarties nutraukimo atsakovė atliko darbų už 76 814,66 Eur sumą. Ieškovai iš viso atsakovei sumokėjo 77 023,62 Eur, t. y. sumokėjo 208,96 Eur per daug. Atsakovė į atliktų darbų aktus (Nr. 0000177 ir 0000200) taip pat įtraukė papildomus darbus, kurie nebuvo raštu patvirtinti ieškovų. Prieš sudarant rangos sutartį, ieškovai pateikė atsakovei namo statybos projektą, o atsakovė, įvertinusi projekte numatytą darbų apimtį, parengė tiek pačią rangos sutartį, tiek ir rangos sutarties priedą Nr. I (sąmatą). Ieškovai tikėjosi, kad galutinė rangos darbų kaina nesikeis. Tačiau atsakovė nepagrįstai pradėjo reikalauti mokėti už papildomus darbus. Siekdami užfiksuoti atsakovės darbo trūkumus (defektus), ieškovai kreipėsi į UAB „Ginvista“ dėl defektinio akto sudarymo. Ieškovai taip pat kreipėsi į antstolį dėl faktinių aplinkybių konstatavimo bei į statybų specialistą, ekspertą dr. D. K. ir statybų specialistą, projekto vadovą A. K. su prašymu apskaičiuoti atsakovės atliktų darbų trūkumų šalinimo vertę.
4. Specialistai D. K. ir A. K. apžiūrėjo vienbutį gyvenamąjį namą ir 2022 m. lapkričio 17 d. parengė vertinimo aktą (toliau – vertinimo aktas), kuriame nurodė, kad vienbučiame gyvenamajame name nekokybiškai atlikti statybos darbai. Patikrinimo metu nustatyta, kad pastato plokštieji stogai įrengti su nepakankamu nuolydžiu, stogai nesandarūs, stogų ir sienų sandūros nehidroizoliuotos, vanduo nuo stogų surenkamas ir nuvedamas netinkamai, cokolio vėdinimui neįrengta drenažinė membrana. Atlikti statybos darbai netenkina projekto ir teisės aktų reikalavimų. Nustatyti trūkumai mažina pastato sandarumą, ilgaamžiškumą, blogina pastato eksploatacines savybes ir estetinį vaizdą. Apžiūros ir vertinimo metu surinktų duomenų pagrindu, naudojant programą „Sistela“, buvo sudaryta trūkumų šalinimo darbų sąmata pagal 2022 m. spalio mėnesį vidutines rinkos kainas. Pagal sąmatą trūkumų šalinimo darbų vertė, darbus atliekant rangos būdu, yra 7 785,79 Eur su PVM. Sudarius sąmatą nustatyta, kad neatliktų aplinkos sutvarkymo darbų vertė, darbus atliekant rangos būdu, yra 3 966,13 Eur su PVM.
5. Ieškovai 2023 m. sausio 3 d. pateikė atsakovei pretenziją, kurioje reikalavo sumokėti darbų trūkumų pašalinimo vertę, atlyginti žalą bei sumokėti delspinigius. Atsakovė su ieškovų pretenzija sutiko tik iš dalies. Atsakovė 2023 m. sausio 16 d. atsakyme pateikė vertinimo akto komentarus, todėl ieškovai persiuntė atsakovės raštą specialistams D. K. ir A. K., taip pat namą suprojektavusiems asmenims. Specialistai ir namą suprojektavę asmenys atsakovės 2023 m. sausio 16 d. rašte išdėstytus argumentus kategoriškai ir argumentuotai atmetė. Atsakovė atliko ne visus rangos sutartyje numatytus darbus, o dalį darbų atliko su trūkumais, t. y. pažeisdama teisės aktų reikalavimus.
6. Stogo dengimo darbai buvo baigti tik 2022 m. rugpjūčio mėnesį. Kadangi atsakovė vėlavo atlikti darbus, ji turi mokėti 2 120,52 Eur dydžio delspinigius. Baudą už įsipareigojimų nevykdymą sudaro 1 proc. bendros rangos darbų vertės pagal rangos sutartį, t. y. 803,12 Eur (8 0311,97 x 1 proc.). Bauda rangos sutartyje numatyta už patį rangos sutarties nutraukimo faktą. Atsakovė per visą rangos sutarties galiojimo laikotarpį taip ir nesugebėjo atlikti aplinkos sutvarkymo darbų, todėl šie darbai pabrango 861,02 Eur suma, kuri taip pat priteistina iš atsakovės. Ieškovai taip pat patyrė 1 920,30 Eur išlaidas, susijusias su atsakovės atliktų darbų trūkumų nustatymu, šių trūkumų pašalinimo vertės apskaičiavimu ir teisinėmis paslaugomis iki ieškinio pateikimo teismui. Šias išlaidas sudaro: 181,50 Eur už defektinį aktą, 338,80 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, 800 Eur už vertinimo akto parengimą, 400 Eur už pretenzijos atsakovei parengimą, 200 Eur už ekspertų atliktą atsakovės argumentų įvertinimą.
7. Atsakovė su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad pagrįsta atliktų darbų trūkumų šalinimui reikalinga suma yra tik 2 489,93 Eur. Tuo tarpu likusi vertinimo akte sudarytoje sąmatoje nurodyta suma nėra skirta trūkumų taisymui ir (ar) nėra susijusi su atsakovės atliktų darbų trūkumais. Automobilių stoginės bei stogo virš terasos remontas reikalingas dėl dviejų priežasčių: 1) netaisyklingai įrengtų sujungimų plokščio stogo su parapetais ir 2) netaisyklingai įrengtų parapetų skardinimo. Šių trūkumų taisymui reikalinga 1 981,56 Eur be PVM (2 397,69 Eur su PVM) dydžio suma. Tuo tarpu kiti vertinimo akte sudarytoje sąmatoje nurodyti trūkumų taisymo darbai (papildomų įlajų įrengimas, nuolydžio formavimas akmens vatos pagalba, dviejų sluoksnių prilydomos dangos įrengimas likusiam stogui) yra ne trūkumų taisymo darbai, o papildomi darbai, sąlygoti projektavimo klaidų.
8. Projekte, pagal kurį buvo atliekami sutartyje numatyti darbai, automobilių stoginėje yra suprojektuota viena įlaja, tačiau nėra numatytas stogo nuolydis, taip pat stoge virš terasos nėra suprojektuoti nei nuolydžiai, nei įlajos. Rangos sutarties 16.1 punkte nustačius, kad atsakovė darbus vykdo pagal projekto technines specifikacijas bei dokumentų reikalavimus, atsakovė tokių, projekte nenumatytų, darbų neturėjo atlikti. Dėl to tokie papildomi darbai gali būti atliekami nebent ieškovų lėšomis.
9. Trūkumų, susijusių su stogo lietaus nuvedimo sistemos nuolydžio taisymu ir kraigų galų remontu, taisymas kainuoja 76,23 Eur be PVM (92,24 Eur su PVM). Šią sumą viršijantys remonto darbai objektyviai nereikalingi. Nuolydžio nepakankamumas yra užfiksuotas tik vienoje vietoje. Ieškovų pateiktos nuotraukos patvirtina, kad nuolydžiai visuose latakuose yra ir jie būtų pakankami vandens nutekėjimui. Tačiau vandens nutekėjimą stabdo latakų nepriežiūra – lapų iš latakų neišvalymas. Pastato fasado vietose, kuriose fasadas jungiasi su prilydoma danga, reikia šalinti dekoratyvinį tinką ir 50 mm polistirolo sluoksnį, tačiau papildomai dėti vatos poreikio nėra, nes vata yra sumontuota. Šalinti dekoratyvinio tinko nuo parapetų tam, kad būtų įrengiamas nulašėjimo profilis, poreikio nėra, nes tai yra tik rekomendacinio pobūdžio reikalavimas. Drenažinės membranos montavimo darbai iš viso nenumatyti rangos sutarties sąmatoje.
10. Ieškovai, prašydami priteisti 803,12 Eur baudą, neturi teisės į 861,02 Eur papildomai apskaičiuotos žalos atlyginimą, nes sutartinė bauda užtikrina jų patirtų nuostolių atlyginimą. Abiejų šių sumų priteisimas lemtų nepagrįstą ieškovų praturtėjimą, nes ieškovai gautų ne tik baudą, kuri kompensuotų neatliktus aplinkos tvarkymo darbus, bet ir papildomą žalos atlyginimą. Be to, nuostolių dydis viršija ieškovų prašomų priteisti netesybų dydį. Netesybos yra įskaitytinos į ieškovų prašomus priteisti nuostolius, todėl nepriteistinos.
11. Atsakovė yra atlikusi darbų už 82 916,34 Eur, kuriuos sudaro rangos sutarties sąmatoje numatyti 77 206,72 Eur vertės darbai ir papildomi 5 709,62 Eur vertės darbai. Ieškovams ir atsakovei aiškiai sutarus dėl visų aktuose nurodytų papildomų darbų atlikimo poreikio, atsakovė juos ir atliko. Ieškovai nesumokėjo 3 979,71 Eur dalies už atliktus papildomus darbus. Ieškovams patvirtinus, kad šie papildomi darbai bus apmokėti, atsakovė tęsė kitų, sutartyje numatytų darbų, vykdymą. Atsakovė iš viso atliko darbų už 82 916,34 Eur, o ieškovai sumokėjo tik 77 023,62 Eur. Dėl to likusi nesumokėta suma sudaro 5 892,72 Eur. Taigi ieškovai nepagrįstai teigia, kad yra permokėję už rangos darbus. Be to, ieškovai sulaikė ir atsakovei negrąžino 1 913,01 Eur dydžio sumos. Kadangi sutartis ieškovų iniciatyva buvo nutraukta, baigiamasis darbų aktas nebuvo pasirašytas. Tačiau ieškovai atsakovei negrąžino minėtos sulaikytos pinigų sumos. Taigi ieškovai šiuo metu atsakovei yra skolingi 5 892,72 Eur, kuriuos sudaro 3 979,71 Eur skola už papildomus darbus ir 1 913,01 Eur sulaikytų lėšų.
12. Ieškovai nepagrįstai prašo iš atsakovės priteisti 1 920,30 Eur už darbų trūkumų nustatymą. Nurodytos išlaidos yra neprotingai didelės ir neracionalios. Ieškovams gali būti atlyginamos tik tokios išlaidos trūkumų nustatymui ir jų šalinimo kainos identifikavimui, kurios buvo ne tik protingos, bet ir objektyviai būtinos. Vertinimo aktas neatitinka tikrovės ir yra nepagrįstas. Pagrįsta ieškovų nuostolių suma yra 2 489,93 Eur. Tuo tarpu vertinimo akte ši suma yra dirbtinai padidinta iki 7 785,79 Eur. Taigi tik 32 proc. vertinimo akte nurodytų trūkumų yra pagrįsta. Dėl to ieškovams turėtų būti priteisiama tik pagrįsta išlaidų suma vertinimo akto parengimui, kurią sudarytų 256 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės UAB „Gotuna“ solidariai ieškovams G. J. ir E. J. 7 785,79 Eur nuostolių atliktų darbų trūkumams pašalinti, 861,02 Eur žalos (nuostolių) už neatliktus aplinkos tvarkymo darbus, 1 602,18 Eur delspinigių, 1 920,30 Eur nuostolių darbų trūkumų nustatymui, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (12 169,29 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. kovo 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 622,97 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė valstybei iš atsakovės UAB „Gotuna“ 11,79 Eur bylinėjimosi išlaidų (pašto išlaidų).
14. Teismas nustatė, kad atsakovė ieškovų užsakymu turėjo atlikti vieno aukšto gyvenamojo namo statybos (remonto) darbus, todėl tarp šalių sudaryta rangos sutartis pagal CK 6.681 straipsnio 4 dalį pripažintina vartojimo rangos sutartimi. Ieškovai pasirinko teisių gynimo būdą, numatytą CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ieškovai prašo priteisti iš atsakovės 7 785,79 Eur nuostolių darbų trūkumams pašalinti.
15. Specialistai D. K. ir A. K. apžiūrėjo vienbutį gyvenamąjį namą, apžiūros metu buvo nustatyti įvairūs trūkumai, susiję su atliktų statybos darbų neatitiktimi teisės aktų reikalavimams, kurie mažina pastato ilgaamžiškumą ir bloginą pastato estetinį vaizdą. Specialistai dr. D. K. ir A. K. parengė vertinimo aktą, kuriame buvo nustatyti darbų trūkumai. Tyrimui buvo pateiktas techninės priežiūros inžinieriaus L. S. 2022 m. rugsėjo 9 d. parengtas defektinis aktas, kuriame buvo užfiksuoti analogiški trūkumai. Vertinimo akte ekspertai dr. D. K. ir A. K. aiškiai ir nedviprasmiškai įvardijo atsakovės darbų trūkumus bei nurodė, kokius reikia atlikti trūkumų šalinimo darbus. Tai visiškai paneigia atsakovės teiginius, kad dalis vertinimo akte nurodytų darbų negali būti traktuojami, kaip trūkumų šalinimo darbai.
16. Apžiūros ir vertinimo metu surinktų duomenų pagrindu, naudojant programą „Sistela“, buvo sudaryta trūkumų šalinimo darbų sąmata pagal 2022 m. spalio mėnesio (sąmatos sudarymo metu galiojančias) vidutines rinkos kainas. Nustatyta, kad trūkumų šalinimo darbų vertė, darbus atliekant rangos būdu, yra 7 785,79 Eur su PVM. Į sąmatą įskaičiuotos darbo jėgos, medžiagų ir mechanizmų sąnaudos.
17. Išnagrinėję atsakovės 2023 sausio 16 d. raštą, specialistai dr. D. K. ir A. K. 2023 m. vasario 23 d. parengė specialisto išvadą, kurioje nurodė, kad rangovės komentarai yra nepagrįsti ir prieštarauja norminių teisės aktų reikalavimams, statinio projektui, pagal kurį buvo atliekami statybos darbai, ir kitoms faktinėms aplinkybėms, kurios buvo nustatytos statybos darbų kokybės patikrinimo metu. Patikrinus kai kurias rangovės pateiktų atliktų darbų aktų pozicijas, buvo padaryta išvada, kad ne visos pozicijos rangovo parengtuose atliktų darbų aktuose atitinka faktiškai atliktus darbus ir tikrąją darbų vertę.
18. Ieškovams pasinaudojus teise reikalauti atlyginti defektų šalinimo išlaidas, užsakovai (ieškovai) turėjo įrodyti defektų faktą, t. y. įrodyti aplinkybes, kad defektai egzistavo, o atsakovė (rangovė) turėjo pareigą įrodyti, kad ji nėra atsakinga už ginčo defektus, t. y. ji turėjo pateikti įrodymus, kurie atskleistų konkrečią aplinkybę ar aplinkybes, nulėmusias ginčo defektų atsiradimą, ir pateikti įrodymus, kad už defektų atsiradimo priežastis atsakovė nėra atsakinga.
19. Rangos sutarties 16.1. punktu šalys susitarė, kad visus sutartyje minimus darbus rangovė atlieka, laikydamasi galiojančių statybos normatyvinių dokumentų, projekto techninių specifikacijų bei šios sutarties ir sutarties dokumentų reikalavimų; rangovė, pastebėjusi netikslumų projekte ar neatitikimų normatyviniams dokumentams, nedelsdamas informuoja užsakovą ir darbus pratęsia tik po užsakovo nurodymo. Pastato techninio projekto architektūros dalyje (12.1. punktas) aiškiai nurodyta, kad darbai vykdomi, vadovautis galiojančiais STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“, STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“, ST 121895674.06:2010 „Stogų įrengimo darbai“, ST 121895674.06:2009 „Pastatų apsaugos nuo triukšmo įrengimo darbai“ ir kitais galiojančiais teisės aktais.
20. Atsakovė darbus privalėjo vykdyti ne tik vadovaudamasi rangos sutartimi ir projektu, tačiau taip pat ir statybos normatyviniais dokumentais. Pagal bylos duomenis, atsakovė nė karto neinformavo ieškovų apie tai, kad būtų projekto netikslumų ir (ar) neatitikimų statybos normatyviniams dokumentams, bei nebuvo sustabdžiusi statybos darbų dėl šios priežasties. Atsakovei buvo žinoma (ar bent jau, kaip savo srities profesionalui, turėjo būti žinoma), kokius darbus pagal projektą ir galiojančius statybos normatyvinius dokumentus jai privalu atlikti, norint tinkamai pastatyti pastatą bei įvykdyti rangos sutartį.
21. Projektuotojos UAB „Zet Group“ argumentų dėl atsakovės atsakymo į pretenziją atsakovė nenuginčijo ir nepaneigė. Projektas buvo parengtas, laikantis visų Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimų. Stogo nuolydžiai numatyti Konstrukcijų dalies bylos 18 brėžinyje „Principinė parapeto ir stogo denginio detalė”, t. y. numatyta, kad būtina naudoti nuolydžio formavimo sistemą iš akmens vatos. Suprojektuota tipinė stogo dangos prijungimo prie parapeto detalė, kurioje pavaizduota ir nuožula. Konstrukcijų dalies bylos 18 brėžinyje „Principinė parapeto ir stogo denginio detalė” numatyta vandens surinkimo įlaja automobilių ir namo stoginių sprendiniams. Rangovė (atsakovė) nė karto nesikreipė į projektuotoją dėl konsultacijos ar kitais klausimais, todėl darytina išvada, kad projektas rangovei buvo aiškus ir suprantamas.
22. Atsakovė į atliktų darbų aktus (Nr. 0000177 ir 0000200) taip pat įtraukė papildomus darbus, kurie nebuvo raštu patvirtinti ieškovų. Ieškovai nepasirašė nurodytų aktų bei darbų nepriėmė, tačiau atsakovė šių aktų pagrindu išrašė sąskaitas ieškovams. Atsakovė nesilaikė rangos sutarties 9.2.2 punkto reikalavimų, pagal kuriuos užsakovas, šalių susitarimu, prieš papildomų darbų pradžią raštu patvirtina ir nustato kompensacijos sumą, pridedamą prie sutarties kainos ir mokamą rangovui pagal atskirą raštišką susitarimą. Papildomų darbų kaina apskaičiuojama pagal Priede Nr.1 nurodytus vienetinius įkainius.
23. Teismas konstatavo, kad byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog atsakovė atliko ne visus rangos sutartyje numatytus darbus, o dalį darbų atliko su trūkumais, t. y. pažeisdama teisės aktų reikalavimus. Priešingų įrodymų atsakovė į bylą nepateikė ir nenurodė. Vertinimo ataskaitoje nurodyti darbai nėra projektavimo klaidų sąlygoti papildomi darbai, objektyviai nereikalingi darbai, ar darbai, kurie nebuvo įtraukti į rangos sutarties sąmatą ir kurių atsakovė neturėjo atlikti. Atsakovė neįrodė vertinimo akto nepagrįstumo, neįrodė, kodėl nagrinėjamu atveju turėtų būti vadovaujamasi būtent atsakovės parengtoje sąmatoje, o ne vertinimo akte nurodyta trūkumų šalinimo darbų sąmata. Teismas atsakovės nesutikimą su vertinimo aktu pripažino tik atsakovės nuomone, kuri yra nepagrįsta ir neįrodyta. Dėl to teismas tenkino ieškovų reikalavimą ir priteisė jiems 7 785,79 Eur sumą, reikalingą atsakovės atliktų darbų trūkumams pašalinti.
24. Ieškovai 861,02 Eur žalą dėl atsakovės neatliktų aplinkos sutvarkymo darbų nustatė pagal vertinimo akto sąmatoje ir rangos sutarties sąmatoje nurodytų kainų skirtumą. Vertinimo akte nurodyta, kad neatliktų aplinkos sutvarkymo darbų vertė, darbus atliekant rangos būdu, yra 3 966,13 Eur su PVM. Pagal rangos sutarties Priedą Nr.1 šių darbų vertė sudarė 3 105,11 Eur. Byloje tarp šalių ginčo dėl to, kad atsakovė iš viso neatliko aplinkos sutvarkymo darbų, nekilo. Taip pat tarp šalių nekilo ginčo dėl žalos dydžio. Teismas pripažino, kad ieškovų reikalavimas priteisti iš atsakovės 861,02 Eur nuostolių yra pagrįstas ir tenkintinas.
25. Pagal rangos sutarties 24.2 punktą šalys susitarė, kad iš sumų, kurios turi būti sumokėtos rangovei pagal 21.2 straipsnį, yra išskaičiuojama suma, lygi 1 proc. bendros rangovo darbų vertės pagal šią sutartį, mokama rangovės užsakovui kaip bauda už įsipareigojimų nevykdymą. Rangos sutarties 21.4 punkte numatytos netesybos (bauda) yra nukreiptos į ieškovų patirtų nuostolių atlyginimą. Vien rangos sutarties nutraukimo faktas per se ieškovams jokių nuostolių nesukelia. Dėl to rangos sutarties 21.4. punkte numatyta bauda yra skirta atlyginti realiai ieškovų patirtus nuostolius, kuriais yra ieškovų patirti nuostoliai, atsakovei neatlikus aplinkos tvarkymo darbų. Kadangi atsakovės pareiga atlyginti rangos sutarties 24.2 punkte numatytą baudą ir nuostolius kildinama iš tos pačios prievolės pažeidimo, ieškovams gali būti priteisiama tik didesnioji priklausanti suma, kuri apima mažesniąją. Nuostolių suma už neatliktus aplinkos tvarkymo darbus yra 861,02 Eur. Dėl to teismas netenkino ieškovų reikalavimo priteisti 803,12 Eur baudą.
26. Pagal rangos sutarties 21.1 punktą šalys susitarė, kad neapribojant šios sutarties nuostatų ir užsakovo teisių pagal taikytinus įstatymus dėl užsakovo nuostolių atlyginimo, rangovė, dėl savo kaltės, vėluodama atlikti darbus pagal sutartyje nurodytą terminą, daugiau kaip 5 dienas, privalo mokėti užsakovui 0,03 proc. dydžio delspinigius nuo pagal šią sutartį priklausančių bet neatliktų darbų vertės už kiekvieną uždelstą dieną. Teismas pripažino, kad už sutartinės prievolės pažeidimą yra pagrindas taikyti atsakovei civilinę atsakomybę netesybų forma.
27. Delspinigiai susidarė dėl vėlavimo atlikti rangos sutartyje numatytus darbus, o 7 785,79 Eur nuostoliai susidarė atsakovės pagal rangos sutartį atliktų darbų trūkumams pašalinti. Taigi delspinigiai ir nuostoliai kyla dėl skirtingų prievolių pažeidimų. Dėl to netesybos (delspinigiai) nėra įskaitomos į nuostolius, o nuostolių ir netesybų (delspinigių) priteisimas nevertintinas kaip baudinio pobūdžio. Teismas pripažino, kad ieškovai nepagrįstai į delspinigių lentelę įtraukė paskutinę eilutę už stogo dengimo darbus. Delspinigiai mokami nuo laiku neatliktų darbų vertės. Stogo dengimo darbai buvo baigti dar 2021 m. sausio mėnesį, o 2022 m. rugpjūčio mėnesį tik buvo šalinami stogo defektai (trūkumai). Taigi ieškovai visiškai nepagrįstai prašo priteisti 518,34 Eur dydžio delspinigius už stogo dengimo darbus. Teismas ieškovų reikalavimą priteisti iš atsakovės 2 120,52 Eur delspinigių tenkino iš dalies, priteisdamas 1 602,18 Eur (2 120,52 Eur - 518,34 Eur) delspinigių.
28. Teismas nustatė, kad ieškovai šiuo metu yra sulaikę 1 913,01 Eur sumą, kurios atsakovei nėra grąžinę. Dėl to ieškovai nepagrįstai prašo priteisti 208,96 Eur permoką už atsakovės atliktus darbus, nes permoka objektyviai neegzistuoja. Vien aplinkybė, kad atsakovė nėra pareiškusi ieškovams reikalavimo grąžinti sulaikytą 1 913,01 Eur dydžio sumą, nepaneigia susidariusio ieškovų įsiskolinimo. Teismui konstatavus, kad ieškovai nėra atsakovei grąžinę sulaikytos 1 913,01 Eur dydžio sumos pagal rangos sutarties 18.4. punktą, teismas plačiau nepasisakė dėl atsakovės argumentų, jog ieškovai nėra atsiskaitę už papildomus darbus (3 979,71 Eur), kuriuos jie užsakė.
29. Ieškovai ikiteismine tvarka stengėsi išspręsti ginčą, kilusį dėl rangos sutarties netinkamo vykdymo. Ieškovai, siekdami minimaliausiomis sąnaudomis užfiksuoti atsakovės atliktų darbų trūkumus bei taikiai išspręsti ginčą su atsakove, iš pradžių kreipėsi į kvalifikuotą specialistą, kad būtų parengtas defektinis aktas. Nepavykus susitarti taikiai su atsakove po defektinio akto parengimo, ieškovai buvo priversti kreiptis į teismo ekspertą dėl vertinimo ataskaitos parengimo. Apie tai, kad ieškovai ketina kreiptis į ekspertą dėl vertinimo ataskaitos parengimo, ieškovai raštu informavo atsakovę. Ekspertams parengus vertinimo ataskaitą, ieškovai kreipėsi į atsakovę su pretenzija. Atsakovė, atsakydama į ieškovų pretenziją, 2023 m. sausio 16 d. pateikė savo komentarus dėl vertinimo akto. Ieškovai, neturėdami specialių žinių bei atitinkamos kvalifikacijos įvertinti atsakovės argumentų, buvo priversti vėl kreiptis į ekspertus su prašymu pateikti atsakymus į atsakovės 2023 m. sausio 16 d. rašte pateiktus komentarus. Teismas pripažino, kad ieškovų prašomos priteisti išlaidos buvo būtinos, protingos, tiesiogiai susijusios su nagrinėjama byla bei pagrįstos į bylą pateiktais dokumentais. Dėl to teismas priteisė ieškovams 1 920,30 Eur nuostoliams atlyginti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
30. Atsakovė UAB „Gotuna“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimą ir ieškovams priteistus nuostolius sumažinti iki 2 489,93 Eur dydžio, iš šios sumos atimti ieškovų sulaikytą 1 913,01 Eur sumą ir ieškovams iš atsakovės priteisti 576,92 Eur nuostolių darbų trūkumams pašalinti, ieškovams priteistą nuostolių, susijusių su atsakovės atliktų darbų trūkumų nustatymu, šių trūkumų pašalinimo vertės apskaičiavimu ir teisinėmis paslaugomis iki ieškinio pateikimo teismui, sumą sumažinti iki 656 Eur, sumažinti ieškovams iš atsakovės priteistas procesines palūkanas iki 5 proc. dydžio procesinių metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
30.1. Atsakovė buvo pateikusi lokalinę trūkumų šalinimo sąmatą, tačiau teismas nepagrįstą pranašumą suteikė ieškovų pateiktiems įrodymams, taip pat neatsižvelgė į atsakovės nurodytas aplinkybes, kad dalies ieškovų nurodytų trūkumų nėra. Atsakovė detalizavo ieškovų pateiktame vertinimo akte sudarytos trūkumų šalinimo sąmatos nepagrįstumą ir realių nuostolių trūkumų šalinimui dydį. Vertinimo akte į sąmatą įtraukti papildomų įlajų įrengimas, nuolydžio formavimas akmens vatos pagalba, dviejų sluoksnių prilydomos dangos įrengimas likusiam stogui yra ne trūkumų taisymo darbai, o papildomi darbai, sąlygoti projektavimo klaidų. Pagal sutartį atsakovė darbus turėjo vykdyti pagal projekto technines specifikacijas ir dokumentų reikalavimus, o papildomi darbai gali būti atliekami ieškovų lėšomis.
30.2. Vertinimo akte sudarytoje sąmatoje nurodytų trūkumų, susijusių su stogo lietaus nuvedimo sistemos nuolydžio taisymu ir kraigų galų remontu, taisymas kainuoja 76,23 Eur be PVM (92,24 Eur su PVM). Šią sumą viršijantys remonto darbai objektyviai nereikalingi. Taip pat nėra reikalingi trūkumų taisymo darbai, susiję su dekoratyvinio tinko trūkumų šalinimu ir papildomu apšildomosios vato montavimu, nes vata yra sumontuota. Šalinti dekoratyvinio tinko nuo parapetų tam, kad būtų įrengiamas nulašėjimo profilis, poreikio nėra, nes tai yra tik rekomendacinio pobūdžio reikalavimas. Drenažinės membranos montavimo darbai nėra numatyti sutarties sąmatoje. Dėl to atsakovė šių darbų neatliko ir neturėjo atlikti.
30.3. Tikroji atsakovės darbų trūkumų apimtis buvo kur kas mažesnė, nei nurodyta vertinimo akto sąmatoje. Tačiau teismas vadovavosi ieškovų pozicija, kad vertinimo aktas ir kiti ieškovų pasitelktų specialistų parengti dokumentai turi didesnę įrodomąją galią nei atsakovės pateikta sąmata ir paaiškinimai. Pagal teismų praktiką joks įrodymas neturi teismui išankstinės galios, sprendimas turi būti priimamas įvertinus visų įrodymų visetą ir nustačius kiekvieno įrodymo įrodomąją galią. Dėl to vertinimo ataskaita neturi bei negali turėti išankstinės didesnės įrodomosios galios, nei atsakovė pateikta sąmata. Teismas neįvertino atsakovės nurodytų aplinkybių. Taigi teismas neatskleidė bylos esmės ir tinkamai neištyrė visų įrodymų, daliai jų be pagrindo suteikdamas prima facie galią. Dėl to iš atsakovės turėtų būti priteista tik 2 489,93 Eur nuostolių suma.
30.4. Teismas turėjo atimti iš atsakovės priteistinos 2 489,93 Eur nuostolių sumos ieškovų sulaikytų lėšų sumą. Teismas konstatavo, kad ieškovai sprendimo priėmimo dieną buvo sulaikę 1 913,01 Eur pagal rangos sutarties 18.4. punktą. Pagal teismų praktiką sulaikymo tikslas yra užtikrinti užsakovo nuostolių padengimą rangovo netinkamų prievolių vykdymo atveju. Apgynus užsakovo interesus, jam priteisiant nuostolius, kilusius dėl netinkamo rangos sutarties įvykdymo, lėšų sulaikymas tampa neteisėtu, nes sulaikymo taikymui nebėra pagrindo. Teismui iš atsakovės ieškovams priteisus patirtus nuostolius, ieškovų atliktas 1 913,01 Eur sulaikymas tapo neteisėtu.
30.5. Teismo ieškovams priteista 1 920,30 Eur nuostolių, susijusių su atsakovės atliktų darbų trūkumų nustatymu, suma turėtų būti sumažinta iki 656 Eur. Ieškovai prašė priteisti neprotingai dideles išlaidas atliktų darbų trūkumų nustatymui, trūkumų pašalinimo vertės apskaičiavimui. Šias išlaidas sudaro 1 520,30 Eur suma, kuri susideda iš: 181,50 Eur už defektinio akto sudarymą, 338,80 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą, 800 Eur už vertinimo akto parengimą, 200 Eur už ekspertų atliktą atsakovės argumentų įvertinimą. Ieškovams gali būti atlyginamos tik tokios išlaidos, kurios buvo ne tik protingos, bet ir objektyviai būtinos. Išsamiausiame iš visų nurodytų dokumentų – vertinimo akte – pateikiama iš esmės visa informacija, kuria ieškovai grindė savo ieškinio pagrindą ir dalyką. Tuo tarpu kiti dokumentai, už kurių parengimą prašoma išlaidų atlyginimo, nesukūrė jokios pridėtinės naudos, nustatant darbų trūkumus bei jų vertę.
30.6. Ieškovų užsakytas ir parengtas vertinimo aktas neatitinka tikrovės ir yra nepagrįstas. Atsakovė nurodė, kokia dalis vertinimo akte nustatytų trūkumų yra pagrįsta. Dėl to dalis iš 800 Eur išlaidų, skirtų vertinimo akto parengimui, buvo neprotingos ir nepagrįstos. Pagrįsta ieškovų nuostolių dalis yra 2 489,93 Eur. Tuo tarpu vertinimo akte nurodyta 7 785,79 Eur suma. Taigi tik 32 proc. vertinimo akto yra pagrįsta. Dėl to ieškovams turėtų būti priteista tik 32 proc. vertinimo akto kainos, t. y. 256 Eur. Kartu su 400 Eur suma už pretenzijos atsakovei parengimą bendra ieškovams priteistina nuostolių suma, susijusi su trūkumų nustatymu, sudarytų 656 Eur dydžio sumą.
30.7. Teismas nepagrįstai iš atsakovės ieškovams priteisė 6 proc. dydžio procesines metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Ieškovai yra fiziniai asmenys, ieškovus ir atsakovę siejo vartojimo teisiniai santykiai. Tačiau teismas palūkanas priteisė pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatytas palūkanų dydis, taikytinas ginčams tarp dviejų juridinių asmenų. Tuo tarpu CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas palūkanų dydis, taikytinas, kai bent viena iš ginčo šalių yra fizinis asmuo. Dėl to teismas turėjo taikyti CK 6.210 straipsnio 1 dalį ir ieškovams iš atsakovės priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas.
31. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovai G. J. ir E. J. nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
31.1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ekspertų D. K. ir A. K. atliktos apžiūros metu buvo nustatyti įvairūs trūkumai, susiję su atliktų statybos darbų neatitiktimi teisės aktų reikalavimams, kurie mažina pastato ilgaamžiškumą ir blogina pastato estetinį vaizdą. Teismas taip pat pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad tyrimui buvo pateiktas techninės priežiūros inžinieriaus L. S. 2022 m. rugsėjo 9 d. parengtas defektinis aktas, kuriame yra užfiksuoti analogiški trūkumai.
31.2. Vertinimo ataskaita visiškai paneigia atsakovės teiginius, kad dalis vertinimo ataskaitoje išvardintų darbų negali būti pripažįstami trūkumų šalinimo darbais. Teismas vertino ir projektuotojos UAB „Zet Group“ argumentus, kuriais ji atsakė į atsakovės nesutikimą su ieškovų pretenzija. Teismas pagrįstai nustatė, kad projektas buvo parengtas, laikantis visų teisės aktų reikalavimų. Atsakovė nė karto nesikreipė į projektuotoją dėl konsultacijos ar kitais klausimais, todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad projektas rangovei buvo aiškus ir suprantamas.
31.3. D. K. ir A. K. yra atestuoti specialistai, kurių išvadomis nėra pagrindo abejoti. Rengdami vertinimo aktą ir specialisto išvadą, D. K. ir A. K. rėmėsi tiek pastato statybos projektu, tiek rangos sutartimi, tiek ir statybos reglamentais, numatančiais reikalavimus konkrečių statybos darbų atlikimui. Pastato techninio projekto architektūros dalyje aiškiai nurodyta, kad vykdant darbus reikia vadovautis galiojančiais statybos techniniais reglamentais ir kitais galiojančiais teisės aktais. Dėl to atsakovė darbus privalėjo vykdyti ne tik pagal rangos sutartį ir projektą, bet ir pagal statybos normatyvinius dokumentus. Atsakovė nė karto neinformavo ieškovų apie tai, kad yra projekto netikslumų ar neatitikimų statybos normatyviniams dokumentams.
31.4. Rangos sutartyje numatytų atlikti darbų kaina sudarė 80 311,87 Eur. Atsakovė pagal rangos sutartį atliko darbų už 76 814,66 Eur sumą, o ieškovai iš viso atsakovei sumokėjo 77 023,62 Eur, todėl susidarė 208,96 Eur permoka. Atsakovė teigė, kad atliko darbų už 82 916,34 Eur sumą, kurią sudaro 77 206,72 Eur darbai pagal rangos sutarties sąmatą ir 5 709,62 Eur papildomi darbai. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė neturi teisės reikalauti iš ieškovų mokėti už papildomus darbus (5 709,62 Eur), kurie nebuvo numatyti rangos sutartyje ir dėl kurių atlikimo nebuvo gautas ieškovų pritarimas. Kadangi ieškovai atsakovei yra sumokėję 77 023,62 Eur, teismui nebuvo pagrindo atimti iš priteistos nuostolių sumos sulaikytų 1 913,01 Eur sumos.
31.5. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovams priteista 1 920,30 Eur išlaidų, susijusių su atliktų darbų trūkumų nustatymu, suma yra mažintina iki 656 Eur. Visos ieškovų patirtos išlaidos buvo būtinos ir protingos. Atsakovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neginčijo minėtų išlaidų dydžio. Apie tai, kad ketina kreiptis į ekspertą dėl vertinimo ataskaitos parengimo, ieškovai raštu informavo atsakovę. Atsakovė, atsakydama į ieškovų pretenziją, 2023 m. sausio 16 d. rašte pateikė savo komentarus dėl vertinimo akto. Ieškovai, neturėdami specialių žinių bei kvalifikacijos įvertinti atsakovės argumentus, buvo priversti vėl kreiptis į ekspertus, prašydami pateikti atsakymus į minėtus atsakovės komentarus.
Teisėjų kolegija
konstatuoja :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
32. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo dalies, kuria iš rangovės (atsakovės) užsakovams (ieškovams) buvo priteisti 7 785,79 Eur nuostoliai už atliktų darbų trūkumų šalinimą, 1 920,30 Eur išlaidos už darbų trūkumų nustatymą ir teisines paslaugas iki ieškinio pateikimo ir 6 proc. dydžio procesinės metinės palūkanos, pagrįstumas ir teisėtumas.
33. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovai su atsakove 2020 m. spalio 23 d. sudarė rangos sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo savo jėgomis, rizika ir priemonėmis atlikti pagal brėžinius ir specifikacijas bei perduoti ieškovams individualų gyvenamąjį namą už bendrą 80 311,87 Eur kainą iki 2021 m. liepos 5 d. (el.b., failas 1, l. 11-16). Kadangi atsakovė netinkamai vykdė rangos darbus, vėlavo juos baigti laiku, ieškovai pagal rangos sutarties 21.1 punktą 2022 m. rugpjūčio 23 d. pranešimu pareikalavo, kad atsakovė ne vėliau kaip per 5 dienas pabaigtų stoginės ir stogelių nuolydžio formavimo darbus, sutvarkytų jų kraštus, pabaigtų stogo apkalimo darbus, išsivežtų pastolius ir šiukšles iš sklypo, ir perspėjo, kad neatlikus darbų iki rugpjūčio 29 d., rangos sutartis bus nutraukta (el.b., failas 1, l. 142). Ieškovai 2022 m. rugpjūčio 30 d. pranešė atsakovei, kad rangos sutartis nutraukiama (el.b., failas 1, l. 158).
34. Ieškovai, siekdami nustatyti atsakovės atliktų darbų trūkumus ir taikiai išspręsti ginčą su atsakove, iš pradžių kreipėsi į techninės priežiūros inžinierių L. S., kuris 2022 m. rugsėjo 9 d. parengė defektinį aktą Nr. 22/09/09/01(el.b., failas 1, l. 105-110). Ieškovai defektinį aktą 2022 m. rugsėjo 19 d. išsiuntė atsakovei ir ragino susitarti dėl nuostolių dydžio (el.b., failas1, l. 157-158). Nepavykus su atsakove susitarti, ieškovai kreipėsi į antstolį ir ekspertus dr. D. K. ir A. K. dėl atliktų darbų trūkumų įvertinimo. Apie būsimą vertinimą ieškovai raštu informavo atsakovę (el.b., failas 1, l. 151-152). Antstolio 2022 m. lapkričio 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas buvo surašytas, dalyvaujant ieškovei, statybos specialistui A. K. ir UAB „Zet Group“ projektuotojui M. Z., atsakovės atstovai nedalyvavo (el.b., failas 1, l. 50-65).
35. Dr. D. K. ir A. K. 2022 m. lapkričio 17 d. parengė vertinimo aktą, kuriame nustatė atliktų darbų trūkumus ir sudarė jų šalinimo sąmatą, pagal kurią trūkumų šalinimo darbų vertė yra 7 785,79 Eur su PVM (el.b., failas 1, l. 66-117). Ieškovai 2023 m. sausio 3 d. kreipėsi į atsakovę su pretenzija, reikalaudami sumokėti darbų trūkumų pašalinimo vertę, atlyginti žalą ir sumokėti delspinigius (el.b., failas 1, l. 160-163). Atsakovė nesutiko su ieškovų reikalavimais ir 2023 m. sausio 16 d. atsakyme nurodė savo komentarus dėl dr. D. K. ir A. K. parengto vertinimo akto (el.b., failas 1, l. 164-165). Ieškovai šį atsakovės atsakymą 2023 m. sausio 31 d. pateikė ekspertams su prašymu atsakyti į atsakovės komentarus (el.b., failas 1, l. 169-171). Specialistai dr. D. K. ir A. K. 2023 m. vasario 23 d. parengė specialisto išvadą, kuriame įvertino atsakovės argumentus, kuriais ji nesutiko su vertinimo aktu (el. b., failas 1, l. 172-184).
Dėl atliktų darbų trūkumų šalinimui reikalingos sumos dydžio
36. Atsakovė apeliaciniu skundu teigia, kad atliktų darbų trūkumams pašalinti reikia 2 489,93 Eur, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovams iš viso 7 785,79 Eur. Atsakovė sutinka, kad turi būti ištaisyti netaisyklingas plokščio stogo sujungimas su parapetais, netaisyklingai įrengtas parapetų skardinimas ir stogo lietaus nuvedimo sistemos nuolydis su kraigų galais, tuo tarpu kiti vertinimo akte nurodyti darbai yra papildomi darbai, susiję ne su atsakovės atliktai trūkumais, o su projektavimo klaidomis. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nes nepagrįstai rėmėsi vien tik ieškovų pateiktais dokumentais ir vertinimo aktu, tačiau neįvertino atsakovės pateiktos lokalinės trūkumų šalinimo sąmatos. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsakovės argumentais.
37. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai).
38. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). CPK 8 straipsnyje nustatyta, kad teismas, bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, jog byla būtų tinkamai išnagrinėta. Pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys; jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Teismas, priimdamas sprendimą, įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas byloje ir ar ieškinys yra tenkinamas (CPK 265 straipsnio 1 dalis).
39. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016, 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017). Taigi įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.
40. Atsakovė yra nuo 2012 m. liepos 4 d. veikiantis juridinis asmuo, kurio pagrindė veikla yra pastatų statyba (el.b., failas 2, l. 5). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bylos šalis sieja vartojimo rangos teisiniai santykiai. Pagal CK 6.681 straipsnio 4 dalį, jeigu pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės.
41. Vartojimo rangos teisės normomis (CK 6.672–6.680 straipsniai) reglamentuojami tie vartojimo rangos santykių ypatumai, kurie susiję su šių santykių, kaip vartojimo, pobūdžiu, t. y. vartotojo ir verslininko padėties nelygiavertiškumu. Vartojimo sutartinių santykių reglamentavimas, visų pirma, grindžiamas vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, doktrina; specialiuoju vartojimo sutartinių santykių reglamentavimu siekiama atkurti sutarties šalių interesų pusiausvyrą, suteikiant vartotojui papildomas teisių apsaugos garantijas, kompensuojančias jo padėties, esant sutartiniams santykiams, nelygiavertiškumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2014 ir joje nurodomą kasacinio teismo praktiką).
42. Nagrinėjamoje byloje ieškovai atsakovės netinkamai atliktus ir jiems ištaisyti reikalingų lėšų dydį įrodinėjo techninės priežiūros inžinieriaus L. S. 2022 m. rugsėjo 9 d. parengtu defektiniu aktu Nr. 22/09/09/01, kuriame prie pateiktų namo detalių nuotraukų yra išvardinti pastebėti defektai ir rekomenduojami darbai šiems defektams pašalinti, antstolio 2022 m. lapkričio 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, dr. D. K. ir A. K. 2022 m. lapkričio 17 d. vertinimo aktu bei 2023 m. vasario 23 d. specialisto išvada.
43. L. S. 2022 m. rugsėjo 9 d. defektiniame akte nurodyta, kad: vienoje kolonoje panaudotas neaiškus medžio elementas ir jis laisvas, termo mediena panaudota po klijuota sija tarp kolonos ir sijos, kaip įdėtinė detalė stogui pakelti; automobilinės stoginės plokščiame stoge nesuformuotas nuolydis, ant dangos stovi vanduo, nenubėga į įlają; stoginės danga nesandari, šlampa sija; prie parapeto tarp plokštumos ir vertikalės nesuformuotas 45 laipsnių kampas perimetru stovi vanduo; latake stovi vanduo, suformuotas per mažas nuolydis; nebaigti stogo darbai; nesuformuotas pakankamas nuolydis stogelyje, nuardytas ir neatstatytas parapeto skardinimas, stogelio prilydoma danga per mažai užleista ant sienos ji yra nesandari, susikaupęs vanduo laša, drėksta medinė sija ir lango angokraščiai; prie pamato neįrengta drenažinė membrana (el.b., failas 1, l. 105-110).
44. Antstolio 2022 m. lapkričio 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas buvo parengtas surašyta kartu dalyvaujant ieškovei, statybos specialistui A. K. ir UAB „Zet Group“ projektuotojui M. Z., protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas namas ir statybos eksperto A. K. buvo nustatyti statybos darbų defektai, atliktas vaizdo fiksavimas – fotografavimas (el.b., failas 1, l. 50-65).
45. Specialistai dr. D. K. ir A. K. 2022 m. lapkričio 17 d. parengė vertinimo aktą, kuriame nustatė namo statybos trūkumus ir pripažino, kad yra būtina atlikti šiuos trūkumų šalinimo darbus: automobilių stoginės kolonų ir sijų sandūrose neaiškios paskirties kaladėlių (lentelių) pašalinimas ir tvirtinimų atstatymas; dekoratyvinio tinko šalinimas nuo parapetų šoninių ir apatinių paviršių; dekoratyvinio tinko šalinimas nuo Pastato fasado, kur sutapdintų stogų prilydoma danga turėtų būti užleista 300 mm ant vertikalių paviršių; nulašėjimo profilių įrengimas parapetų vertikalių ir horizontalių plokštumų sandūrose; pastato fasado vietų, kur prilydoma danga turi būti užleista ant sienų 300 mm, apšiltinimas bent 20 mm storio kieta vata, prie kurios bus tvirtinama prilydoma danga; pastato fasado ir parapetų armuoto sluoksnio su sintetiniu armavimo tinkleliu įrengimas remontuotose vietose; pastato fasado ir parapetų dekoratyvinio tinko atkūrimas remontuotose vietose; parapetų skardų keitimas sumontuojant laikiklius ir skardas tarpusavyje jungiant falcinėmis jungtimis; antrų įlajų įrengimas ant automobilių stoginės stogo ir stogo virš terasos; vandens nuvedimo latako nuolydžių įrengimas ir stogo dangos 2 sl. įrengimas; pagrindinio – šlaitinio stogo pradinių kraigo čerpių demontavimas, kraigo tašų trumpinimas ir gretimų šlaitų čerpių privedimas ir suglaudimas ties kampais; pagrindinio – šlaitinio stogo lietaus nuvedimo sistemos latakų nuolydžių didinimas; trinkelių ir skaldos nuogrindos išardymas pastato perimetru, drenažinės membranos įrengimas ir nuogrindos dangų atstatymas. Vertinimo akte pateikta sąmata, pagal kurią šių trūkumų šalinimo darbų vertė, darbus atliekant rangos būdu, yra 7 785,79 Eur su PVM (el.b., failas 1, l. 66-117).
46. Šalių derybų dėl nuostolių atlyginimo metu atsakovė, susipažinusi su vertinimo aktu, 2023 m. sausio 16 d. raštu su juo nesutiko ir teigė, kad trūkumų sutvarkymo darbų kaina sudaro tik 2 268,94 Eur (el.b., failas 1, l. 164-165). Pagal ieškovų dr. D. K. ir A. K. 2023 m. vasario 23 d. parengė specialisto išvadą, kurioje pateikė išsamų atsakovės nesutikimo argumentų vertinimą ir konstatavo jų nepagrįstumą (el. b., failas 1, l. 172-184). Taigi ieškovai atsakovės atliktų darbų trūkumus ir kainą, reikalingą jiems ištaisyti, grindė kelių specialistų, nesusijusių su vykdytomis statybos ir turinčių specialių žinių, pateiktais vertinimais.
47. Atsakovė savo nesutikimą su ieškovės reikalavimais grindė iš esmės savo paaiškinimais, išdėstytais atsiliepime, triplike (el.b., failas 2, l. 22-30; failas 4, l. 2-7) ir teismo posėdyje, taip pat savo pačios sudaryta lokaline sąmata, pagal kurią darbų trūkumų šalinimo kaina yra 2 489,93 Eur (el.b., failas 2, l. 31-32). Pripažintina, kad atsakovės parengta lokalinė sąmata yra iš esmės jos pačios paaiškinimų sudedamoji dalis ir detalizacija.
48. Iš dalies sutiktina su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, kad pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Pagal CPK 177 straipsnio nuostatas šalių paaiškinimai taip pat yra įrodinėjimo priemonė. Tačiau pagal CPK 186 straipsnio 4 dalį šalių paaiškinimai apie jiems žinomas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, turi būti patikrinami ir įvertinami teismo. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad bylos šalys (ieškovas ar atsakovas) yra bylos baigtimi suinteresuoti asmenys, todėl jų paaiškinimai turi būti kruopščiai pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013). Taigi atsakovės paaiškinimai bei jos pateikta lokalinė sąmata turi būti vertinama visų kitų byloje pateiktų įrodymų kontekste.
49. Ieškovai savo ieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo grindė ne tik savo paaiškinimais, bet ir kitų specialistų išvadomis (defektiniu aktu, vertinimo aktu ir specialisto išvada), kurios iš esmės sutapo ir papildė viena kitą, taip pat specialisto išvadoje buvo atsakyta ir į atsakovės nesutikimo su nustatytais trūkumais ir jų šalinimo kaina argumentus. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu, nesutikdama su ieškovų reikalavimais ir jų pateiktuose įrodymuose nustatytomis aplinkybėmis, neprašė teismo skirti ekspertizės, pati nepasitelkė nešališko specialisto, galinčio įvertinti atsakovės atliktų darbų trūkumus ir jų šalinimui reikalingas lėšas. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ieškovų pateiktomis specialistų išvadomis.
50. Pažymėtina, kad atsakovė tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu, tiek apeliaciniame skunde su vertinimo sąmatoje nurodyta trūkumų šalinimo sumos dydžiu iš esmės nesutinka dėl to, kad šie trūkumai buvo nulemti projekto klaidų, o atsakovė rangos sutartį vykdė pagal jai pateiktą namo projektą. Tačiau pirmosios instancijos teismas įvertino šiuos atsakovės argumentus, jie taip pat buvo aptarti ir specialisto išvadoje.
51. Pagal CK 6.684 straipsnio normas rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai; normatyviniai statybos dokumentai turi būti nurodyti statybos rangos sutartyje.
52. Pagal rangos sutarties 7.3 punktą rangovas turi nedelsiant pateikti pranešimą užsakovui dėl šių aplinkybių: bet kokios klaidos, aplinkybių ar informacijos praleidimo, netikslumo arba kito defekto brėžiniuose ar specifikacijose, kuriuos jis pastebėjo vykdydamas darbus (7.3.1 punktas); kai užsakovo nurodymų laikymasis sudaro grėsmę atliekamų darbų tinkamumui ir (ar) tvirtumui (7.3.2 punktas); kai yra kitų nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamų darbų tinkamumui ir (ar) tvirtumui arba galinčių turėti neigiamos įtakos darbų įvykdymo terminams (7.3.3). Pagal rangos sutarties 16.1 punktą visus sutartyje minimus darbus rangovas atlieka laikydamasis galiojančių statybos normatyvinių dokumentų, projekto techninių specifikacijų bei šios sutarties ir sutarties dokumentų reikalavimų; rangovas, pastebėjęs netikslumų projekte ar neatitikimų normatyviniams dokumentams, nedelsdamas informuoja užsakovą ir darbus pratęsia tik po užsakovo nurodymo (el.b., failas 1, l. 11-16)..
53. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad būtų pranešusi ieškovams apie galimus namo projekto netikslumus ar neatitikimus teisės aktų reikalavimams. Taip pat bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė nepagrindė, kokiems teisės aktų reikalavimams ieškovų kartu su rangos sutartimi pateiktas namo projektas prieštarauja.
54. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų ir nenukrypo nuo jas aiškinančios kasacinio teismo praktikos, visapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus ir savo išvadas grindė byloje esančių įrodymų visuma. Aplinkybė, kad atsakovė nesutinka su defektiniame akte, vertinimo akte ir specialisto išvadoje nustatytomis aplinkybėmis, savaime nereiškia, jog teismas suabsoliutino šias įrodinėjimo priemones. Tiek pačių ieškovų paaiškinimai, tiek jų pateiktos kitų nepriklausomų specialistų išvadų visuma neprieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Dėl to pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovams iš atsakovės 7 785,79 Eur sumą atliktų darbų trūkumams pašalinti.
Dėl ieškovų sulaikytų 1 913,01 Eur
55. Atsakovė apeliaciniu skundu teigia, kad pirmosios instancijos teismas iš ieškovams priteistos nuostolių, susijusių su atliktų darbų trūkumų šalinimu, sumos turėjo atimti ieškovų sulaikytą ir atsakovei nesumokėtą 1 913,01 Eur sumą, nes ieškovams priteisus teismo nustatytą nuostolių sumą, jų atliktas sulaikymas tapo neteisėtu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsakovės argumentais.
56. Nagrinėjamoje byloje ieškovai pateikė duomenis ir teigė, kad iš viso už atliktus darbus atsakovei sumokėjo 77 023,62 Eur. Atsakovė šios aplinkybės neginčijo. Taip pat ieškovai nurodė, kad atsakovė rangos darbų pagal sutartį atliko tik už 76 814,66 Eur, paaiškino, kad atsakovė į atliktų darbų aktus Nr. 0000177 ir 0000200 įtraukė papildomus darbus, kurie ieškovo nebuvo patvirtinti. Atsakovė pagal šiuos atliktų darbų aktus 2021 m. rugpjūčio 25 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. GOT0000177, pagal kurią ieškovai už papildomus darbus turėjo sumokėti 1 729,91 Eur, ir 2022 m. kovo 29 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą, pagal kurią ieškovai turėjo sumokėti 3 979,71 Eur už papildomus darbus. Ieškovai sumokėjo atsakovei 1 729,91 Eur už papildomus darbus, tačiau likusią sumą atsisakė mokėti.
57. Atsakovė atsiliepime ir triplike teigė, kad yra atlikusi darbų už 82 916,34 Eur, iš kurių 77 206,72 Eur mokėtini už rangos sutarties sąmatoje numatytus darbus ir 5 709,62 Eur papildomus darbus. Taip pat atsakovė nurodė, kad ieškovai už papildomai atliktus darbus nesumokėjo 3 979,71 Eur, taip pat nepagrįstai sulaikė 1 913,01 Eur. Tačiau atsakovė procesiniuose dokumentuose nedetalizavo ir nepateikė duomenų, pagal kokį atliktų darbų aktą ir PVM sąskaitą faktūrą mokėtiną sumą bei kokiu pagrindu ieškovai sulaikė 1 913,01 Eur.
58. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, atlikęs ieškovų paaiškinimų, rangos sutarties sąlygų ir ieškovų pateiktų atliktų darbų aktų, PVM sąskaitų faktūrų ir jų atliktų mokėjimų analizę, pripažino, kad pagal CK 6.673 straipsnio 1 dalies nuostatas ir rangos sutarties 9.2.2 punktą atsakovė neturi teisės reikalauti iš ieškovų mokėti už darbus, kurie nebuvo numatyti rangos sutartyje, dėl kurių atlikimo nebuvo gautas ieškovų pritarimas. Atsakovė šių pirmosios instancijos teismo išvadų apeliaciniame skunde neginčijo. Taigi ieškovai neturėjo pareigos mokėti 5 709,62 Eur už papildomus, bet rangos sutartyje nenumatytus ir ieškovų nepatvirtintus darbus.
59. Pagal sutarties 18.4 punktą kiekvieno tarpinio atsiskaitymo metu užsakovas sulaiko 5 proc. nuo sumos nurodytos atliktų darbų akte. Bendra užsakovo sulaikyta suma grąžinama rangovui po galutinio darbų priėmimo (perdavimo) akto pasirašymo. Ieškovai nagrinėjamoje byloje dublike ir kituose procesiniuose dokumentuose nepasisakė dėl atsakovės minimos 1 913,01 Eur sulaikytos sumos. Tačiau ieškovai pateikė duomenis, kad iš 5 709,62 Eur už papildomus darbus, kurių neprivalėjo apmokėti, vis tik atsakovei sumokėjo 1 729,91 Eur.
60. Atsakovė nereiškė reikalavimo priteisti jai iš ieškovų sulaikytą sumą, neteikė nei detalių apskaičiavimų, pagal kokius atliktų darbų aktus ir išrašytas PVM sąskaitas faktūras ieškovai atliko mokėjimus, pagal kokį atliktų darbų aktą ir sąskaitą, nesusijusią su papildomais darbais, ieškovai nesumokėjo 1 913,01 Eur. Tuo tarpu ieškovai teismui pateikė ir atliktų darbų aktus, PVM sąskaitas faktūras, ieškovų mokėjimo nurodymus, ir detalią visų šių dokumentų suvestinę lentelę (el.b, failas 1, l. 18). Atsakovė nei atsiliepime, nei triplike nepasisakė dėl šių ieškovų atliktų skaičiavimų, jų neanalizavo. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nemažino ieškovams priteistos 7 785,79 Eur nuostolių sumos, bet dėl galimo šalių nurodomų skirtingų faktiškai atliktus darbų pagal rangos sutarties sąmatą kiekio atmetė ieškovų reikalavimą dėl 208,96 Eur permokėtos sumos už darbus priteisimo.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
61. Atsakovė apeliaciniu skundu teigia, kad pirmosios instancijos teismo ieškovams priteista 1 920,30 Eur išlaidų, susijusių su darbų trūkumų nustatymu ir teisinėmis išlaidomis iki ieškinio, yra nepagrįstai didelės, todėl turėtų būti sumažintos iki 656 Eur. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovės priteisė 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, kurios turi būti sumažintos iki 5 proc.
62. Atsakovė apeliaciniu skundu 1 920,30 Eur sumą prašė mažinti, atsižvelgiant į tai, kad pagrįsta vertinimo akte nurodytų trūkumų šalinimo suma yra tik 2 489,93 Eur, t. y. sudaro tik 32 proc. visos vertinimo akte nurodytos trūkumų šalinimo 7 785,79 Eur sumos. Kadangi apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų mažinti pirmosios instancijos teismo priteistos 7 785,79 Eur nuostolių sumos, šis atsakovės argumentas pripažintinas nepagrįstu. Visas išlaidas ieškovai patyrė, siekdami tinkamai įrodyti teisme atsakovės netinkamai atliktų darbų apimtį ir jų šalinimo vertę. Dėl to nėra pagrindo mažinti ieškovų patirtų išlaidų specialistų išvadoms, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolui ir teisinėms paslaugoms iki ieškinio parengimo.
63. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).
64. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad šalių sudaryta rangos sutartis yra vartojimo sutartis, taigi viena iš šalių yra fizinis asmuo, vartotojas, tuo tarpu kita šalis yra verslininkas. Rangos sutartyje šalys nebuvo numatę procesinių bei kitokių palūkanų mokėjimo dydžio. Pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 6.210 straipsnio 2 dalį ir priteisė ieškovams iš atsakovės 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą. Pripažintina, kad iš atsakovės ieškovams turėjo būti priteista 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų suma.
Dėl procesinės bylos baigties
65. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, susijusias su pagrindiniais ieškovų reikalavimais, tačiau netinkamai pritaikė procesinių palūkanų dydį reglamentuojančias teisės normas. Dėl nurodytų motyvų teismas apeliacinį skundą tenkina iš dalies, pakeisdamas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl procesinių palūkanų priteisimo, sumažindamas ieškovams iš atsakovės priteistinų procesinių palūkanų dydį iki 5 proc. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
66. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pagal CPK 320 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai; apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Byloje nenustatyta CPK 320 straipsnio pažeidimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
67. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
68. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje visa asmens sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginama. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
69. Atsakovė pateikė teismui prašymą atlyginti jos patirtas 1 159 Eur bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės visus atsakovės apeliacinio skundo reikalavimus atmetė, tik sumažino procesinių palūkanų dydį, kuris nėra apmokestinamas žyminiu mokesčiu. Dėl to teismas sprendžia, kad atsakovei patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Ieškovai pateikė duomenis, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 968 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovų patirtos išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus 2 600,13 Eur išlaidų už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydžio. Dėl to ieškovams iš atsakovės priteistinos 968,00 Eur bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės.
70. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 8,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija,
n u t a r i a:
atsakovės UAB „Gotuna“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimo dalį dėl procesinių palūkanų priteisimo ir priteisti iš atsakovės UAB „Gotuna“, juridinio asmens kodas 302814431, solidariai ieškovams G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (jungtinėn nuosavybėn), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (12 169,29 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. kovo 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės UAB „Gotuna“, juridinio asmens kodas 302814431, solidariai ieškovams G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 968,00 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 0 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Vaclovas Paulikas
Rūta Petkuvienė
Inga Staknienė