Civilinė byla Nr. 2A-1909-230/2019

       Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01543-2018-7

       Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.2.; 3.5.12.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20.

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 12 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintauto Koriagino, Izoldos Nėnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. T. ieškinį atsakovams antstoliui N. A., mažajai bendrijai „Būstukas“, valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, „Association of Underwriters known as Lloyd?s“, atstovaujamam UADBB „Colemont draudimo brokeris“, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Jonavos paslaugos“, valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstoliams A. Š., V. P., N. M., M. M. dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė A. T. patikslintame ieškinyje teismo prašė pripažinus buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo kainą mažesne, negu ji turėjo būti nustatyta, pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-18-64-11954 negaliojančiu ir taikyti restituciją. Nurodė, kad antstolė R. M. 2018 m. gegužės 25 d. įvykusiose varžytynėse pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini). Buto pirkėja MB „Būstukas“ už įsigytą nuosavybę sumokėjo 2 484 Eur. Antstolė R. M. surašė 2018 m. birželio 15 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą, paskirstė gautą už butą sumą kreditoriams ir išieškojimo lėšas antstoliams. Ieškovė deramai nesuprato vykstančio proceso, antstolė neišaiškino jai visų teisių ir vykdomų veiksmų. Ką antstolė liepdavo pasirašyti, tą ji ir pasirašinėjo, nors nesuprato dokumentų turinio. Buvo sudarytas susitarimas dėl skolos apmokėjimo dalimis, tačiau nepaisant to antstolė butą pardavė. Butas yra vienintelis ieškovės šeimos gyvenamasis būstas, jame gyvena su vaikais I. B., R. B., E. B., K. B.. VĮ „Registrų centras“ pažymoje nurodyta, kad turto vidutinė rinkos kaina 17 348 Eur. Internetinių portalų skelbimų duomenimis pigiausias 1 kambario butas Jonavoje – 12 999 Eur, kiti brangesni. Pateikti įrodymai patvirtina buvusius neteisėtus antstolės veiksmus, įkainojant ir parduodant turtą, dėl ko turto iš varžytynių aktas turi būti pripažintas negaliojančiu ir taikytina restitucija.

2.       Atsakovė MB „Būstukas“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2018 m. gegužės 25 d. įvykusių varžytynių metu buvo parduotas ieškovei priklausęs butas už 2 484 Eur, t. y. už 60 procentų nustatytos buto kainos. Antstolė nustatė buto kainą 4 140 Eur, kuri atitinka jo rinkos vertę. Nors ieškovė nurodo, kad VĮ „Registrų centras“ nustatyta buto vidutinė rinkos vertė siekia 17 348 Eur, tačiau vidutinės rinkos vertės nustatymo data – 2009 m. rugsėjo 23 d., t. y. prieš 9 metus ir neatitinka buto vidutinės rinkos vertės jo arešto dieną. Ginčo butas yra bendrabučio tipo daugiabučiame name. Atsakovei jį įsigijus, jo būklė buvo itin prasta. Kadangi butas buvo įvertintas atsižvelgiant į analogiškų butų vidutinę rinkos vertę, antstolei nekilo abejonių dėl nustatytos jo vertės. Ieškovė nepateikė duomenų, kad būtų nesutikusi su antstolės nustatyta buto kaina ir būtų prašiusi skirti ekspertizę buto vertei nustatyti, niekada neieškojo ir nesiūlė antstolei savo pirkėjų butui nupirkti, t. y. nesiėmė jokių veiksmų, kad butas būtų parduotas už didesnę kainą, visame vykdymo procese buvo pasyvi, neįgyvendino savo teisių išieškojimo procese.

3.       Atsakovai valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, „Association of Underwriters known as Lloyd?s“, atstovaujama UADBB „Colemont draudimo brokeris“, ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 19 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės A. T. atsakovei MB „Būstukas“ 570 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5.       Teismas nustatė, kad antstolės R. M. kontoroje buvo vykdomos vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo iš ieškovės A. T.. Ieškovei priklausęs vieno kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini), 2017 m. spalio 23 d. turto arešto aktu buvo areštuotas, nustatyta turto vertė – 4 140 Eur. Pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis ieškovės buto vidutinė rinkos vertė 2018 m. rugsėjo 12 d. – 4 440 Eur. 2018 m. kovo 6 d. patvarkymais prie išieškojimo prisijungė antstolis A. Š.. Antstolės 2018 m. balandžio 9 d. patvarkymu pirmosios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, nes nedalyvavo nė vienas dalyvis (pardavimo kaina 3 312 Eur). Iš antrųjų varžytynių ieškovės butą už 2 484 Eur sumą įsigijo MB „Būstukas“, 2018 m. birželio 15 d. antstolės surašytas turto pardavimo iš varžytynių aktas, su kuriuo ieškovė pasirašytinai supažindinta 2016 m. birželio 18 d. bei pakartotinai išsiųstas 2018 m. liepos 3 d. Po varžytynių 2018 m. birželio 19 d. išieškotų lėšų paskirstymo aktu buvo paskirstyta gauta 2 484 Eur suma.

6.       Teismas nustatė, kad 2017 m. spalio 23 d., kai buvo priimtas patikslintas turto arešto aktas, ieškovės skoliniai įsipareigojimai viršijo tuo metu pagal galiojančią įstatymo redakciją nustatytą minimalią sumą (2 030 Eur), kuriai esant išieškojimas gali būti nukreiptas į skolininko paskutinįjį būstą. Ši skola pirmųjų varžytynių paskelbimo dieną 2018 m. kovo 5 d. dar labiau padidėjo dėl dviejose bylose skaičiuojamų 5 procentų metinių palūkanų ir antstolio A. Š. prisijungimo prie išieškojimo. Byloje duomenų, kad A. T. per šešis mėnesius galėtų sumokėti skolas ir vykdymo išlaidas darant išskaitas iš gaunamų pajamų, nėra, nes ieškovės vienintelės gaunamos pajamos yra neįgalumo išmoka. Ieškovė 2017 m. spalio 26 d. pateikė prašymą antstolei, nurodydama, kad įsiskolinimą dengs kas mėnesį po 40 Eur, tačiau toks jos raštas negali būti laikomas susitarimu tarp antstolės ir skolininkės, sąlygojančiu antstolės įstatyme numatytų skolos išieškojimo veiksmų sustabdymą, nes taikos sutartį vykdymo procese skolininkas gali sudaryti tik su išieškotoju, o ne vykdymo veiksmus atliekančiu antstoliu. Be to, vykdymo procesas ieškovės atžvilgiu pradėtas nuo 2002 m., nė vienoje vykdomojoje byloje ieškovė nemokėjo ženklių sumų, kurių užtektų dengti skolą išieškotojams, nes sumokėtų pavienių įmokų po 30–40 Eur užtekdavo tik vykdymo išlaidoms dengti. Taigi, teismo vertinimu, antstolė turėjo teisinį pagrindą nukreipti išieškojimą į ieškovės A. T. turtą – būstą, nes kito turto, iš kurio būtų galima išieškoti, skolininkė neturėjo.

7.       Teismas pažymėjo, kad antstolės nustatyta buto rinkos kaina – 4 140 Eur, nekilnojamojo turto rinkos vertės tyrimo ekspertizės aktu buto kaina 2017 m. spalio 23 d. (turto arešto dieną) nustatyta 4 976,01 Eur, o 2018 m. gegužės 25 d. (antrųjų varžytynių pasibaigimo dieną) – 5 550,54 Eur. Antstolės nustatytos kainos 2017 m. spalio 23 d. ir eksperto nustatytos turto vertės 2017 m. spalio 23 d. skirtumą sudaro tik 836,01 Eur arba 16,8 proc., t. y. tokia dalimi antstolės nustatyta kaina yra mažesnė. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ekspertas, nustatydamas buto vertę, vadovavosi lyginamuoju tyrimo būdu, t. y. vertindamas toje pačioje miesto zonoje vykusių panašaus ploto butų sandorių kainas. Vadinasi, ekspertas nevertino nei buto lokalizacijos name (pirmas aukštas, kampinis butas), nei jo vidaus apdailos. Tuo tarpu antstolė kainą paskaičiavo remdamasi VĮ „Registrų centras“ skaičiuokle ir, įvertinusi būsto fizinę būklę, nuvykus į vietą. Antstolės teiginius, kad ieškovei priklausęs butas neprestižinėje miesto vietoje, apleistas, patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas, kuris nurodė, kad butas randasi trečioje miesto zonoje, vertinimo metu jis buvo nusidėvėjęs, vidaus apdailai reikalingas remontas, bei ekspertizės akte esančios fotonuotraukos. Jokių abejonių dėl galimai per mažos buto kainos antstolei nekilo. Teismų praktikoje orientacinis kainų skirtumas buvo pripažintas esmingai mažesniu, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra daugiau kaip 30–50 proc. mažesnė negu bylose nustatyta turto rinkos kaina, todėl šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad egzistuoja esmingai mažesnės pardavimo kainos aplinkybė.

8.       Teismas sprendė, kad vien ta aplinkybė, jog varžytynių pasibaigimo dieną 2018 m. gegužės 25 d. eksperto nustatyta kaina padidėjo iki 5 550,54 Eur, neturi esminės reikšmės, nes turto rinkos kaina aktuali jo įkainojimo dieną, o galimam būsto perkainojimui nebuvo pagrindo, nes akivaizdaus nekilnojamojo turto kainų augimo šiuo laikotarpiu nebuvo. Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas J. U.. Eksperto paaiškinimais turto kaina stabiliai kas mėnesį kilo tik apie 0,5 proc. Ieškovė A. T. prieštaravimų dėl areštuoto turto vertės taip pat nepateikė, todėl labiau tikėtina, kad tiek arešto, tiek pardavimo iš varžytynių metu nustatyta buto kaina ieškovę tenkino. Taigi antstolė neturėjo pareigos pakartotinai perkainoti ginčo turto ar jo kainai nustatyti skirti ekspertizę, kas dar labiau būtų padidinę vykdymo išlaidas. Kad antstolės nustatyta buto kaina atitiko parduodamo iš varžytynių buto rinkos vertę, patvirtina ir ta aplinkybė, jog per pirmąsias varžytynes, kai pradinė parduodamo buto kaina buvo nustatyta 3 312 Eur (80 proc. nuo 4 140 Eur), butas nebuvo parduotas, nes niekas šiuo turtu nesusidomėjo, neužsiregistravo nė vienas dalyvis, taigi net ir 3 312 Eur suma potencialiems pirkėjams už šį butą buvo per didelė, taip pat ir antrosiose varžytynėse šis turtas parduotas už pradinę kainą, vadinasi, daugiau niekas be atsakovės MB „Būstukas“ turtu nesusidomėjo ir nesiekė konkuruodamas kainos pakelti, bei atsakovės MB „Būstukas“ pateiktų sandorių kopijos, iš kurių matyti, kad tame pačiame name jai priklausantys būstai buvo parduoti už panašią kainą, nors, kaip nurodė atsakovės atstovas, prieš parduodami būstus jie juos dar ir paremontuoja, t. y. investuoja lėšų, kad pirkėjams jie būtų patrauklesni ir būtų galima parduoti už maksimalią kainą.

9.       Teismo vertinimu, ieškovės pateikti internetinių portalų skelbimai dėl parduodamų vieno kambario butų kainų, kurios svyruoja nuo 12 999 Eur iki 16 000 Eur, taip pat VĮ „Registrų centras“ išrašas negali būti laikytini įrodymais, nustatant ginčo buto kainą, kadangi pateikti skelbimai yra beveik dešimčia mėnesių vėlesni nei buvo įkainotas ieškovės butas. Dauguma skelbimuose nurodytų parduodamų butų yra kituose miesto rajonuose, kurie priskirtini aukštesnėms verčių zonoms. Skelbimuose nurodyta kaina atspindi tik turto savininkų pageidavimą parduoti skelbimuose nurodytą turtą už tokią kainą, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad tas turtas už tokią kainą ir bus (buvo) realiai parduotas. Nei vienas iš skelbimuose nurodytų butų neparduodamas priverstine tvarka iš varžytynių, todėl esant butų savininkams, motyvuotiems gauti didesnę pinigų sumą už parduodamą turtą, tikėtina, kad buvo teikiamas didesnis dėmesys ir parduodamo turto būklei. VĮ „Registrų centras“ išraše nurodyta ginčo turto vertė (17 348 Eur) nustatyta masinio vertinimo būdu 2009 m., t. y. prieš aštuonerius metus iki antstolės atlikto vertinimo. Be to, nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę nustatant masinio vertinimo būdu, vertinamos tik panašių nekilnojamojo turto objektų grupės, o ne konkretaus objekto vertė.

10.       Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus dėl jos netinkamo informavimo apie vykdymo procesą ir areštuoto turto realizavimą. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad antstolės priimti procesiniai dokumentai ir sprendimai ieškovei buvo išsiųsti arba įteikti tinkamai. Taigi, teismo vertinimu, ieškovė buvo tinkamai supažindinta su vykdymo procesu, 2017 m. spalio 23 d. turto arešto aktas su antstolės nustatyta buto verte (4 140 Eur) jai buvo įteiktas, ji ant jo pasirašė, nors teismo posėdžio metu ir nurodė, kad apie buto areštą nieko nežinojo, taip pat nuolat lankydamasi antstolės kontoroje ji turėjo realią galimybę (ne tik teisę, bet ir pareigą) susipažinti ir su kitais priimtais patvarkymais ir su jais nesutikdama skųsti juos įstatymo nustatyta tvarka arba prieštarauti dėl nustatytos turto vertės, taip pat, esant reikalingumui, naudotis teisine pagalba įgyvendinant šias savo teises, tačiau šiomis įstatymo suteiktomis teisėmis nepasinaudojo ir tik pardavus ginčo butą iš varžytynių aktyviai ėmė domėtis vykdymo eiga.

11.       Teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovės argumentą, kad buto pardavimas iš varžytynių, be kita ko, pažeidžia ir ieškovės nepilnamečių vaikų teises. Ieškovė šiuo pagrindu turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinti negaliojančiu ieškinyje neprašė. Be to, įsiteisėjusiu Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškovės vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su vaikų tėvu M. B., o iš A. T. vaikams priteistas išlaikymas. Taigi, teismo vertinimu, ieškovės vaikų gyvenamoji vieta užtikrinta pas vaikų tėvą, todėl ieškovei priklausiusio buto pardavimas iš varžytynių jos vaikų interesų nepažeidžia.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12.       Apeliaciniu skundu ieškovė A. T. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.       Antstolė butą pardavė už per mažą kainą. Realiai buto rinkos vertė yra didesnė, o butas parduotas žymiai pigiau ir po buto pardavimo neužtenka pinigų visoms skoloms sumokėti, ne visos vykdomosios bylos yra baigtos.

1.2.       Ieškovė antstolei pateikė raštišką įsipareigojimą, kad mokės kas mėnesį po 40 Eur į antstolės sąskaitą. Ieškovė galėjo mokėti tik po 40 Eur, nes didesnė suma būtų per didelė dėl sunkios materialinės padėties. Taigi buvo sudarytas susitarimas dėl skolos apmokėjimo mokant įmokas, tačiau antstolė net ir esant susitarimui butą pardavė iš varžytynių, nesuteikdama galimybės ieškovei nustatyti realią buto kainą.

1.3.       Ieškovė nesuprato vykstančio proceso, antstolė neišaiškino visų ieškovės galimybių, teisių bei savo vykdomų veiksmų. Ką antstolė liepdavo pasirašyti, tą ieškovė ir pasirašydavo, nors nesuprato pačių vykdomų veiksmų, dokumentų turinio dėl neraštingumo.

1.4.       Buto pardavimo kaina yra 60 procentų mažesnė, negu nustatyta buto vertė. Net ir VĮ „Registrų centras“ buto vertė yra didesnė, nors nustatyta 2009 metais, faktiškai tokia buto vertė ir yra šiuo metu, ja remiantis turėjo būti nustatyta turto pardavimo kaina.

1.5.       Butas yra vienintelis ieškovės šeimos gyvenamasis būstas, jame gyvena ne tik ieškovė, bet ir jos nepilnamečiai vaikai. Vaikų tėvas negali sudaryti vaikams tinkamų gyvenimo sąlygų ir nors vaikai turėtų gyventi pas jį, bet realiai gyvena ir jų gyvenamoji vieta deklaruota ginčo bute.

1.6.       VĮ „Registrų centras“ pažymoje nurodyta vidutinė buto rinkos kaina 17 348 Eur. Be to, buvo pateikti internetiniuose portaluose patalpinti skelbimai apie pardavinėjamų butų kainas (pigiausias butas 12 999 Eur).

1.7.       Antstolė padarė pažeidimus, įkainojant ir parduodant butą, pažeidė ieškovės teises ir interesus, nesuteikė galimybės įvertinti buto kainos.

1.8.       Rinkos vertės ir kainos, už kurią butas parduotas, skirtumas yra pagrindas pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu.

13.       Atsakovė MB „Būstukas“ atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.       Ieškovė nepagrįstai remiasi Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis ir skelbimais vertinant buto rinkos vertę. Išraše nurodyta buto vidutinės rinkos vertės nustatymo data – 2009 m. rugsėjo 23 d., t. y. tokia buto vertė buvo nustatyta prieš 8 metus, skaičiuojant iki dienos, kai antstolė įkainojo butą (2017 m. spalio 25 d.), ir neatitinka buto vidutinės rinkos vertės šią dieną. Tuo tarpu ieškovės pateikti skelbimai apie kainas yra ne analogiškų, o ženkliai geresnės būklės ir kokybės butų.

2.2.       Nekilnojamojo turto rinkos vertės tyrimo ekspertizės aktu buvo nustatyta, kad 2017 m. spalio 23 d. (antstolei surašius buto patikslintą arešto aktą ir įkainojus butą) buto rinkos vertė siekė 4 976,01 Eur, o 2018 m. gegužės 25 d. (buto pardavimo iš varžytynių metu) – 5 550,54 Eur. Taigi buto patikslinto arešto akto surašymo dieną antstolės įkainota kaina buvo tik 16,8 proc. (836,01 Eur) mažesnė nei buto rinkos vertė tai dienai, o buto pardavimo iš varžytynių metu jo rinkos vertė buvo 25,04 proc. didesnė nei įkainojo antstolė.

2.3.       Ieškovei buvo sudarytos galimybės dalyvauti vykdymo procese, tačiau ji pati nepasinaudojo šia savo teise.

2.4.       Ieškovė tinkamai nevykdė susitarimo su antstole mokėti po 40 Eur įmokas kiekvieną mėnesį.

14.       Atsakovas antstolis N. A. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

3.1.       Nei antstolei, nei teismui nebuvo (nėra) pateikta jokių įrodymų, kad nuo 2002 metų išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima būtų išieškoti per šešis mėnesius, todėl pinigų išieškojimas galėjo ir net turėjo būti nukreipiamas į skolininkės turtą.

3.2.       Skolininkės vienašalis įsipareigojimas (prieš pat turto realizavimą) mokėti skolą dalimis (pvz., po 40 Eur) ir per visą vykdymo procesą jos atlikti pavieniai mokėjimai savaime negali būti laikomi kažkokiu susitarimu, jokia taikos sutartis vykdymo procese teisės aktų nustatyta tvarka sudaryta ir patvirtinta nebuvo.

3.3.       Ekspertas teismo posėdžio metu patvirtino, kad vien lyginamuoju metodu atlikta ekspertizė savaime neparodo realios vertinamo turto rinkos kainos, kuriai gali turėti įtakos konkretaus (vertinamo) turto paklausa (rinkos dalyvių suinteresuotumas šiuo turtu), jo būklė (prasta turto būklė, poreikis investuoti į remontą), lokacija pastate (bendrabučio tipo pastato pirmame aukšte prie bendros tinkamai nešildomos laiptinės, netoli įėjimo į pastatą durų) ir kiti individualūs veiksniai (demografiniai, konkrečios pastato lokacijos ir kt.), kurie ekspertizės metu atskirai (dėl jų įtakos turto vertei) net nebuvo vertinami, sudarant pagrindą eksperto nustatytai turto vertės paklaidai.

3.4.       Iš pirmųjų varžytynių realizuojamo turto kaina, kuri sudarė 80 procentų nustatytos turto kainos, net nesudomino jokių rinkos dalyvių, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad turto kaina buvo per maža.

15.       Atsakovė valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

16.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamoje byloje nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

17.       Byloje nustatyta, kad antstolės R. M. kontoroje buvo vykdomos vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo iš ieškovės A. T.. Prie išieškojimo 2018 m. kovo 6 d. patvarkymais prisijungė antstolis A. Š.. Antstolė R. M. 2017 m. spalio 23 d. turto arešto aktu areštavo skolininkei (ieškovei) A. T. priklausiusį vieno kambario (30,75 kv. m bendro ploto) butą, esantį (duomenys neskelbtini), buto vertė nustatyta – 4 140 Eur, turto arešto aktą yra pasirašiusi skolininkė A. T. (t. 1, b. l. 41). Pirmosios varžytynės (pardavimo kaina 3 312 Eur) antstolės 2018 m. balandžio 9 d. patvarkymu paskelbtos neįvykusiomis, nes nedalyvavo nė vienas dalyvis (t. 1, b. l. 47). 2018 m. birželio 15 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas patvirtina, kad šis butas buvo parduotas atsakovei MB „Būstukas“ už 2 484 Eur, su juo pasirašytinai supažindinta ieškovė A. T. (t. 1, b. l. 7, 44). Po varžytynių antstolės 2018 m. birželio 19 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu išieškotojams buvo paskirstyta už varžytynėse parduotą turtą gauta 2 484 Eur suma (t. 1, b. l. 28-31).

18.       Ieškovė A. T. prašė pripažinus buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo kainą mažesne, negu ji turėjo būti nustatyta, pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-18-64-11954 negaliojančiu ir taikyti restituciją.

19.       Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, nes nenustatė, kad antstolė, areštuodama, įvertindama, o vėliau parduodama iš varžytynių butą, būtų pažeidusi įstatymo reikalavimus. Teismas sprendė, kad antstolės nustatyta buto rinkos kaina buvo nustatyta tinkamai, o ieškovės argumentus, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie vykdymo procesą, turto areštą ir jo realizavimą, atmetė, kaip visiškai nepagrįstus.

20.       Ieškovė A. T. nesutinka su priimtu teismo sprendimu, kadangi mano, jog antstolė butą pardavė už per mažą, esmingai rinkos vertės neatitinkančią kainą, be to, ji nesuprato vykstančio vykdymo proceso ir buvo įsipareigojusi skolos apmokėjimui kas mėnesį mokėti į antstolės sąskaitą po 40 Eur.

Dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu

21.       Esminis ginčas nagrinėjamoje byloje kyla dėl ginčo turto – buto – pardavimo iš varžytynių už per mažą kainą, kadangi, ieškovės nuomone, reali buto rinkos vertė yra didesnė, o pardavus turtą mažesne nei rinkos kaina gautų lėšų nepakako visoms skoloms sumokėti.

22.       Turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais CPK 602 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, tame tarpe ir tuomet, jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta šio Kodekso 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktas). CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktas dėl turto pardavimo kainos taikytinas ne tik su CPK 713 straipsnio 4 dalimi, 718 straipsniu ir 722 straipsnio 1 dalimi, bet ir su CPK 681 straipsniu, reglamentuojančiu areštuojamo turto įkainojimą.

23.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatęs, jog turtas iš varžytynių yra parduotas už mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, kainą, ir spręsdamas dėl CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimo konstatavimo, teismas turi atsižvelgti į kainų skirtumo dydį, įvertinti pažeidimo esmingumą, gautos už turtą sumos proporcingumą to turto rinkos vertei. Koks konkrečiai kainų skirtumo dydis laikytinas teikiančiu pagrindą konstatuoti CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimą ir pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu, nėra vienareikšmiškai reglamentuota, tai yra vertinamasis kriterijus. Spręstina, kad pagrindas konstatuoti CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimą ir pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu yra tada, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir tokiu būdu yra neproporcingai apribotos skolininko nuosavybės teisės. Tai, ar kaina yra „esmingai mažesnė“, taip pat kitos pirmiau nurodytos reikšmingos aplinkybės turėtų būti nustatoma įvertinus konkrečios bylos duomenis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). 

24.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendė, kad vykdymo procese varžytynėse parduoto buto vertė buvo nustatyta tinkamai, o pardavimo kaina nebuvo esmingai mažesnė nei buto rinkos vertė jo arešto ir turto vertės nustatymo metu. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs tai, kad antstolė 2017 m. spalio 23 d. turto arešto akte nustatė buto rinkos vertę esant 4 140 Eur, o teismui paskyrus nekilnojamojo turto rinkos vertės tyrimo ekspertizę buvo nustatyta 4 976,01 Eur buto rinkos vertė, kuri skiriasi tik 16,8 % nuo antstolės nustatytos turto vertės, kas nelaikytina esminiu mažesnės rinkos kainos nustatymu. Be to, teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tam tikras antstolės ir eksperto turto vertės nustatymo aplinkybes, t. y. kad antstolė kainą nustatė nuvykusi į vietą, įvertinusi, kad butas yra neprestižinėje miesto vietoje, apleistas, o ekspertas rinkos vertę nustatė lyginamuoju tyrimo būdu, t. y. vertindamas toje pačioje miesto zonoje vykusių panašaus ploto butų sandorių kainas, tačiau neatsižvelgdamas į tai, kad butas pirmame aukšte ir yra kampinis, bei neįvertinęs kitų individualių buto savybių.

25.       Teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad eksperto nustatyta buto rinkos kaina varžytynių metu (5 540,54 Eur) neturi reikšmės vertinant, ar antstolė buvo tinkamai įvertinusi turtą. Turtas antstolės buvo įvertintas jo arešto metu 2017 m. spalio 23 d., pirmosios varžytynės 2018 m. balandžio 9 d. buvo paskelbtos neįvykusiomis. Duomenų, kad per tokį pakankamai trumpą laiką buvo esmingai pasikeitusi buto vertė, nėra ir tokių duomenų ieškovė, siekdama perkainojimo, nebuvo pateikusi antstolei, dar daugiau ji net nereiškė prieštaravimų dėl turto arešto akte nurodytos turto vertės, nors su turto arešto aktu buvo supažindinta, o tai patvirtina, kad antstolės nustatyta kaina ieškovei nekėlė jokių abejonių. Remiantis CPK 681 straipsnio 2 dalimi turtas gali būti perkainojamas antstolio patvarkymu, laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos, kai vykdymo proceso metu pasikeičia įkainoto turto vertė. Ekspertas J. U. parodė, kad šiuo laikotarpiu nebuvo akivaizdaus kainų kilimo. Be to, kaip nurodyta, pirmosios varžytynės, kuriose buvo nustatyta 3 312 Eur kaina, net neįvyko, kas rodo, jog tokia kaina rinkos dalyvių nesudomino, o antrosiose varžytynėse dalyvavo tik vienas pirkėjas – atsakovė MB „Būstukas“, kuri įgijo šį turtą. Antstolės nustatytos kainos pagrįstumą patvirtina ir atsakovės MB „Būstukas“ pateiktų sandorių nuorašai (t. 1, b. l. 66-74), iš kurių matyti, kad tame pačiame name MB „Būstukas“ priklausantys butai buvo parduoti panašiomis kainomis, nors jie prieš parduodant dar ir buvo paremontuoti.

26.       Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ir ieškovės teiktus įrodymus – skelbimus apie parduodamų vieno kambario butų kainas nuo 12 999 Eur iki 16 000 Eur, pagrįstai juos atmesdamas kaip netinkamus įrodymus, nes skelbimai yra vėlesni dešimčia mėnesių, nei buvo įvertintas ginčo butas, be to, skelbimuose nurodyti butai yra kituose miesto rajonuose ir parduodami ne iš varžytynių, o skelbimuose nurodoma pageidaujama gauti kaina, o ne reali šių butų rinkos kaina.      

27.       Ieškovė, nesutikdama su nurodytomis teismo išvadomis, savo nesutikimo motyvus iš esmės  grindžia tik VĮ „Registrų centras“ pažymoje 2009 m. nustatyta buto vidutine rinkos verte, kuri tuo metu buvo nustatyta 17 348 Eur (t. 1, b. l. 10). Tačiau apeliacinės instancijos sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu šio įrodymo vertinimu, kaip nesuteikiančiu pagrindo abejoti antstolės turto arešto akte nustatyta buto rinkos verte, kadangi šioje pažymoje buto rinkos vertė nustatyta masinio vertinimo būdu, o ne vertinant konkretų objektą, be to, turtas įvertintas 2009 m., t. y. prieš aštuonerius metus.

28.       Pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl parduoto iš varžytynių buto vertės analizė patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus, o jo padarytos išvados atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes. Pažymėtina, kad ir ieškovė, nesutikdama su teismo išvadomis, nenurodo jokių pagrįstų argumentų dėl netinkamo įrodymų vertinimo, ji tik mano, kad reikėjo remtis būtent jos pateiktais įrodymais, tačiau jie teismo buvo pagrįstai atmesti, aptarus jų nepakankamą įrodomąją reikšmę.

29.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria ir pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl ieškovės raštiško įsipareigojimo antstolei mokėti kas mėnesį po 40 Eur reikšmės varžytynėms, dėl netinkamo jos informavimo ir nepakankamo jos teisių gynimo vykdymo proceso metu, būtinumo ginti nepilnamečių vaikų teises, todėl jų nekartoja. Ieškovė buvo supažindinta su vykdymo eiga, procesiniai dokumentai ieškovei arba įteikti asmeniškai, arba išsiųsti įstatymų nustatyta tvarka, nenustatyta, kad ieškovės teisės vykdymo procese kaip nors būtų pažeistos. Ieškovės teiginiai, kad ji nieko nesupratusi, įvertinus tai, kad ji apie vykdymo veiksmus buvo informuota tinkamai, taip pat laikytini tik deklaratyviais, nes jai ko nors nesuprantant ji turėjo galimybes tai išsiaiškinti betarpiškai su antstole ar kreiptis teisinės pagalbos ir antstolės veiksmus apskųsti įstatymų nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovė apeliaciniame skunde nenurodo jokių konkrečių argumentų, kodėl ji teismo išvadas laiko nepagrįstomis, o dėsto tik savo poziciją dėl ieškinio pagrindimo, tačiau pirmosios instancijos teismas ieškinį pagrindžiančius argumentus tinkamai įvertino ir juos pagrįstai atmetė.

30.       Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne tik kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).     

      Dėl bylinėjimosi išlaidų

31.       Nenustačius apeliacinio skundo motyvais pagrindų panaikinti teismo sprendimą, jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, netenkinamas  Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus, atstovavusio apeliantę, prašymas priteisti valstybei atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys, 96 straipsnio 2 dalis, 99 straipsnio 2 dalis). Atsakovai prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme ir tai pagrindžiančių įrodymų nėra pateikę.

32.       Kadangi ieškovė, remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu, yra 100 % atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl iš jos nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

              Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                           Nijolia Indreikienė        

                                                                                                   Gintautas Koriaginas

                                                                                                   Izolda Nėnienė