Civilinė byla Nr. B2-1009-796/2019

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00165-2019-1

                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                        3.4.4.2.; 3.4.4.5

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. gegužės 23 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) futbolo klubo l. e. direktoriaus pareigas J. K. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei viešajai įstaigai (duomenys neskelbtini) futbolo klubui, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, D. K., S. R., M. G., A. B., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius,

n u s t a t ė :

1.       2019 m. kovo 25 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas ieškovės viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) (duomenys neskelbtini) futbolo klubo (toliau – ir Klubas) l. e. direktoriaus pareigas J. K. pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo VšĮ (duomenys neskelbtini) futbolo klubui. Pareiškėja prašo: 1) iškelti viešajai įstaigai (duomenys neskelbtini) futbolo klubui restruktūrizavimo bylą; 2) restruktūrizavimo administratore paskirti UAB (duomenys neskelbtini) 3) patvirtinti atlyginimą paskirtam restruktūrizavimo administratoriui restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpiu – 300 Eur per mėnesį plius PVM; 4) nustatyti, jog bendrovė turi teisę naudoti 62 192,90 Eur per mėnesį didžiausią lėšų sumą bendrovės einamosioms įmokoms mokėti šia tvarka: 62 192,90 Eur ir bendra didžiausia lėšų suma – 180 000 Eur. 5) pareiškimo 2 ir 3 priedus pripažinti nevieša bylos medžiaga ir neteikti nurodytų duomenų susipažinti ir kopijuoti bylos dalyviams ar su byla susipažįstantiems asmenims; 6) nustatyti, kad iš šių įmonės sąskaitų gali būti mokami visi įmonės ūkinei komercinei veiklai reikalingi mokėjimai ir įmokos, įskaitant ir privalomąsias įmokas, neatsižvelgiant į tai, kad sąskaitos yra areštuotos ar joms taikomi kiti disponavimo apribojimai: a) (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB; b) (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB.

2.       Ieškovė nurodė, kad viešoji įstaiga (duomenys neskelbtini) futbolo klubas veiklą vykdo nuo 1996 m. vasario 15 d., kai buvo įregistruota Juridinių asmenų registre. 2019 m. kovo 20 d. Klubo dalininkų sprendimu nutarta kreiptis į Klaipėdos apygardos teismą dėl restruktūrizavimo bylos Klubui iškėlimo. Klubas nėra nutraukęs veiklos – jis perka prekes ir paslaugas, turi sudarytas galiojančias sutartis tiek su darbuotojais, tiek su žaidėjais, tiek su būtiniausių paslaugų tiekėjais. Klubas yra įtrauktas ir dalyvauja pagal LFF sudarytą tvarkaraštį numatytose varžybose. Nurodo, kad, pagal 2018 m. gruodžio 31 d. balansą, Klubui priklausančio turto vertė siekia 23 467 Eur, o jo įsipareigojimai kreditoriams sudarė 513 174 Eur, jie visi yra mokėtini per vienerius metus, t. y. pradelsti. Šios dienos duomenimis, Klubas yra padengęs dalį kreditorių reikalavimų, jų bendra suma, 2019 m. kovo 20 d. duomenimis, sudaro 465 338,07 Eur. 

3.       Ieškovė pripažįsta, kad Klubo padėtis šiuo metu yra itin sunki, tačiau Klubo veiklos nutraukimas neužtikrintų galimybės padengti įsipareigojimus kreditoriams, be to, tai lemtų ir vieno iš seniausių bei tituluočiausių Lietuvos futbolo klubų išnykimą, kas neigiamai paveiktų visą šios sporto šakos būklę tiek nacionaliniu lygiu, tiek atstovaujant Lietuvai tarptautiniuose čempionatuose bei turnyruose.

4.       Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartimi pareiškimas priimtas, atlikti pasirengimo veiksmai, byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Pasirengimo nagrinėti įmonės restruktūrizavimo bylą teisme terminas pratęstas 1 mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. balandžio 25 d.

5.       2019 m. balandžio 30 d. ieškovė pateikė teismui pareiškimą, kuriame nurodė papildomus paaiškinimus ir pateikė papildomus įrodymus. Nurodė bylas, kurios yra vykdomos antstolių. Pažymėjo, kad 2019 m. VšĮ (duomenys neskelbtini) futbolo klubas gavo 52 000 Eur paramą iš Lietuvos futbolo federacijos, 10 000 Eur iš UAB (duomenys neskelbtini) 11 000 Eur iš O. M., 2019 m. balandžio 23 d. buvo pasirašyta Paramos sutartis su Lietuvos futbolo federacija dėl 14 000 Eur paramos, kurią pagal sutartį numatyta gauti ne vėliau kaip iki 2019 m. gegužės 10 d. Kitomis paramos sutartimis bei garantiniais įsipareigojimais sezono laikotarpiu, priklausomai nuo kiekvieno iš rėmėjų piniginių srautų, yra susitarta, kad paramos lėšos į klubo banko sąskaitą bus vedamos 2019 m. futbolo sezono viduryje bei sezono pabaigoje. Nurodo, jog šiuo metu vyksta intensyvus darbas ieškant ir naujų rėmėjų.

6.       Byloje trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, jiems prašant įtraukti dalyvauti D. K., S. R., M. G., A. B., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius.

7.       Trečiasis asmuo D. K. prašo nekelti VšĮ (duomenys neskelbtini) futbolo klubui restruktūrizavimo bylos. Nurodo, kad jis yra atsakovės kreditorius, nes Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. įsakymu buvo nuspręsta išieškoti iš skolininkės VšĮ (duomenys neskelbtini) futbolo klubo 4000 Eur skolą, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas jo naudai. Pažymi, kad šiuo metu VšĮ (duomenys neskelbtini) futbolo klubas yra nemoki bendrovė, o restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos priemonės yra nepakankamos jos mokumui atkurti. Atsakovės kreditorių bendra reikalavimų suma sudaro 465 338,07 Eur, skolos kreditoriams tik didėja, taip pat kaupiasi delspinigiai, baudos bei palūkanos už savalaikį prievolių nevykdymą. Atsakovė visiškai nemoki jau buvo nuo 2016 metų. Atsakovės restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos priemonės yra visiškai priklausomos nuo sėkmės, palankiai susiklosčiusių aplinkybių (laimėtų varžybų, gautų apdovanojimų) ir trečiųjų asmenų valios (paramos gavimo, rėmėjų), jokių realių priemonių plane nėra pateikta.

8.       Trečiasis asmuo S. R. prašo netenkinti prašymo ir nekelti atsakovei VšĮ (duomenys neskelbtini) futbolo klubui restruktūrizavimo bylos. Nurodo, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. įsakymu buvo nuspręsta išieškoti iš skolininkės VšĮ (duomenys neskelbtini) futbolo klubo 3500 Eur skolą, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas jo naudai. Teismo įsakymas buvo perduotas vykdyti, tačiau atsakovė iki šiol priteistos skolos nėra grąžinusi. Teismas pažymi, kad S. R. atsiliepime yra nurodyti tokie patys motyvai kaip ir trečiojo asmens D. K., todėl teismas jų nekartoja.

9.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. G. prašo atsisakyti kelti VšĮ (duomenys neskelbtini) futbolo klubui restruktūrizavimo bylą. Nurodo, kad jis yra atsakovės kreditorius ir jam apie sprendimą kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo nebuvo pranešta Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta tvarka (kreditorius informaciją apie ketinimą inicijuoti atsakovei restruktūrizavimą sužinojo visiškai atsitiktinai). Sprendimo dėl Metmenų patvirtinimo ir pačių Metmenų kopijos kreditoriui buvo pateiktos tik 2019 m. balandžio 4 d. ir tik pačiam kreditoriui (pakartotinai) paprašius.

10.       Metmenyse pateikiami duomenys yra deklaratyvūs, netikslūs, klaidinantys, prieštaringi, vietomis net melagingi, nėra nei pakankami, nei įtikinami, kad restruktūrizavimo tikslai – sudaryti sąlygas atsakovei sumokėti skolas (ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 3 dalis) – galėtų būti realiai pasiekti. Parengti Metmenys labiau panašūs ne į restruktūrizavimo plano metmenis, bet į sporto lažybas, kur tiek ieškovas, tiek ir atsakovas „stato“ už tai, kad (i) atsakovas gaus didžiulę paramą iš rėmėjų, (ii) iš laisvų žaidėjų suburtai komandai pasiseks patekti tarp keturių geriausių Lietuvos futbolo A lygos komandų, (iii) laisvi žaidėjai sudomins kitus futbolo klubus taip, kad jie bus pasiruošę sumokėti didžiules sumas už šių žaidėjų įsigijimą. Vertinant Metmenyse pateikiamus duomenis, egzistuoja visos sąlygos atsakovės bankroto, o ne restruktūrizavimo bylai iškelti.

11.       A. B. nurodė, kad yra atsakovės kreditorius, todėl byla turės įtakos jo teisėms ir pareigoms, ir pateikė prašymą įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Teismas rezoliucija kreditoriaus prašymą tenkino. 2019 m. gegužės 10 d. A. B. pateikė atsiliepimą, kuriame prašo netenkinti ieškovės pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei, sutinka su trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, M. G. nuomone, pateikta byloje. Nurodo, kad atsakovė yra faktiškai nemoki, yra pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai, todėl yra pagrindas atsisakyti iškelti atsakovei VšĮ (duomenys neskelbtini) futbolo klubui restruktūrizavimo bylą. Nurodo, jog iš VšĮ (duomenys neskelbtini) futbolo klubo negavo informacijos apie tai, ar jau kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, apie tai sužinojo iš kitų kreditorių. Jam taip pat nebuvo pateiktos susipažinti sprendimo dėl Metmenų patvirtinimo ir pačių Metmenų kopijos. Jo vertinimu, atsakovė yra nemoki, jos finansinė situacija neatitinka restruktūrizavimo sąvokos. Metmenyse pateikti duomenys apie įsipareigojimus, jų pradelsimą yra netikslūs ir klaidinantys. Metmenyse nenurodytos konkrečios priemonės atsakovės veiklai stabilizuoti ir atkurti.

12.       Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pateikė prašymą įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nes yra atsakovės kreditorius. Nurodė, kad, remiantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre (Registras) 2019 m. gegužės 7 d. esančiais duomenimis, viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) futbolo klubo įsiskolinimas Fondo biudžetui sudarė 8747,67 Eur, iš jų 3379,42 Eur valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokos už apdraustuosius ir 233,69 Eur delspinigiai bei 4827,56 Eur VSD įmokos už sportininkus, atlikėjus, nesusijusius darbo santykiais, 307,00 Eur delspinigiai. Kreditoriaus prašymas buvo tenkintas ir VSDFV Klaipėdos skyrius įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. 

13.       Atsakovė byloje pateikė atsiliepimą į D. K. prašymą nekelti atsakovei restruktūrizavimo bylos. Atsiliepime nurodė, jog jiems nesuprantamas trečiojo asmens nesutikimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nes, iškėlus restruktūrizavimo bylą, kreditoriai, ypač paskutiniosios eilės, restruktūrizavimo proceso metu turės didesnes galimybes gauti reikalavimų patenkinimą, nei likvidavimo atveju, kai įmonės turtas parduodamas už likvidacines vertes ir paskutinės eilės kreditorių galimybės atgauti skolas neretai yra labai minimalios. Taigi, restruktūrizavimas kaip tik apsaugo kreditorių, įskaitant ir trečiojo asmens, interesus, kreditoriai įgyja realią galimybę ateityje atgauti savo lėšas. Trečiasis asmuo nurodo, kad Klubo turtas yra 23 467 Eur vertės, o kreditinių įsipareigojimų suma – 465 338,07 Eur. Vadinasi, trečiasis asmuo turėtų suprasti, kad, inicijavus bankroto procedūrą, jokių lėšų (pajamų, paramos ir kt.) Klubas negaus, kas reiškia, jog joks išieškojimas nebus vykdomas, o trečiajam asmeniui atgauti dalį, o juo labiau visą skolą, kurią sudaro 1857,74 Eur ir 6 proc. palūkanos, iš Klubo turto net nebūtų įmanoma, įvertinus bendrą kreditorių įsipareigojimų sumą. Bankroto bylos iškėlimo atveju tretieji asmenys prarastų bet kokią (net ir teorinę) galimybę atgauti skolą. Atkreipia teismo dėmesį, kad trečiojo asmens D. K. kreditinis reikalavimas sudaro tik 0,56 proc. visų kreditinių reikalavimų sumos, o didžiausius kreditinius reikalavimus turintys kreditoriai, suprasdami, jog iškėlus restruktūrizavimo bylą jie turės realią galimybę atgauti savo lėšas, išreiškė savo valią ir pritarimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, o ne inicijavo bankroto procedūrą. Šiuo metu net valstybinės institucijos (Klaipėdos miesto savivaldybė, SODRA, VMI) nėra pareiškusios prieštaravimų dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Nesutinka su trečiojo asmens argumentais, kad restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos priemonės yra nepakankamos mokumui atkurti, yra tik spėlionės ir nė kuo nepagrįstos, nes tai, kad gautinos paramos lėšos yra realios, o ne priklausančios nuo sėkmės, įvertino ir Lietuvos futbolo federacijos Licencijavimo komitetas, suteikęs išimtines teisės dalyvauti A lygoje. Be to, dalis lėšų jau yra gauta iš rėmėjų.

14.       Atsakovė byloje taip pat pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens S. R. prašymą nekelti atsakovei bankroto bylos. Nurodė, jog S. R. prašymas yra identiškas kito trečiojo asmens D. K. prašymui ir jame išdėstytiems motyvams. Atsakovės pozicija dėl prašyme nurodytų argumentų dėl Metmenyse nurodytų priemonių, prieštaravimo restruktūrizavimo bylos iškėlimui yra pateikta atsiliepime į D. K. prašymą ir todėl atsakovė nekartoja tų pačių argumentų. Papildomai nurodo, jog S. R. kreditinio reikalavimo dydis yra 3558 Eur ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos, kas sudaro tik 1 proc. visų kreditinių reikalavimų sumos, todėl teismui patenkinus šio kreditoriaus prašymą būtų eliminuota bet kokia galimybė atgauti skolą ne tik trečiajam asmeniui, bet ir visiems kitiems kreditoriams, kurie nori savo skolas atgauti.

15.       2019 m. gegužės 13 d. teisme buvo gautas atsakovės atsiliepimas į trečiojo asmens M. G. pareiškimą nekelti restruktūrizavimo bylos atsakovei. Atsakovė nurodo, jog trečiojo asmens prašymą ir jo reikalavimo teises patvirtinantį dokumentą, t. y. 2019 m. vasario 4 d. išrašytą sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), gavo tik 2019 m. kovo 28 d., ką patvirtina 2019 m. kovo 28 d. laiškas. Pareiškimas teismui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo buvo pateiktas 2019 m. kovo 25 d., t. y. dar iki atsakovei sužinant apie trečiojo asmens reikalavimą, dėl to pareiškime ir prie jo pridėtame kreditorių sąraše trečiojo asmens nebuvo ir negalėjo būti. Į atnaujintą 2019 m. balandžio 8 d. kreditorių sąrašą M. G. jau buvo įtrauktas. Atsakovės Metmenys ir dalininko sprendimas, t. y. ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti dokumentai, trečiajam asmeniui buvo išsiųsti tą pačią dieną, kai tik trečiasis asmuo paprašė, t. y. 2019 m. kovo 28 d., o ne 2019 m. balandžio 4 d., kaip nurodo trečiasis asmuo.

16.       Atsakovės įsitikimu, Metmenyse pateiktos aiškios gairės, parengtos pagal atsakovės vykdomos veiklos specifiką, o Metmenys atitinka visus ĮRĮ reikalavimus. Dėl planuojamų pajamų iš žaidėjų perleidimo pažymi, kad Metmenyse yra pateikti tiek istoriniai, tiek planuojami duomenys, t. y. atsakovės planuojamos pajamos iš žaidėjų perleidimo yra realios, kadangi jos grindžiamos istoriniais duomenimis. Ieškovė tiek kartu su pareiškimu, tiek su kitais atsakovės procesiniais dokumentais teismui pateikė konkrečius rašytinius įrodymus, patvirtinančius visas planuojamas gauti pajamas. Atsakovė turi su rėmėjais sudarytas galiojančias paramos sutartis, neatšauktus garantinius raštus ir įsipareigojimus, dalis paramos lėšų jau yra gauta, kas patvirtina faktą, jog rėmėjai lėšas atsakovei skiria realiai. Pastarasis kreditorius bendradarbiauja su atsakove dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir palaiko tokį atsakovės siekį. Tai patvirtina šio kreditoriaus sutikimas tiek su įsiskolinimo grąžinimo termino atidėjimu restruktūrizavimo procesui, tiek su paties proceso vykdymu. Pats kreditorius A. L. taip pat nepateikė jokių prieštaravimų nei dėl Metmenyse, nei dėl kreditorių sąrašuose nurodytų duomenų.

17.       Atsakovė pateikė atsiliepimą į A. B. prašymą nekelti VšĮ (duomenys neskelbtini) futbolo klubui restruktūrizavimo bylos. Nurodė, kad trečiasis asmuo 2019 m. kovo 25 d. pranešimu buvo informuotas apie galimybę susipažinti su dalininko sprendimu bei Metmenimis, tačiau pastarasis tokio noro nepareiškė, nesikreipė nei žodžiu, nei raštu ir tokios valios neišreiškė. Pats trečiasis asmuo pripažįsta faktą, jog jis buvo informuotas apie inicijuojamą restruktūrizavimo bylą. Paaiškina, jog V. A., vienas iš dalininkų, turi teisę savo nuožiūra įvykdyti prievolę už atsakovę ir ši jo diskrecinė teisė negali būti kvestionuojama. Jei V. A. pavyko susitarti su kreditoriais dėl didelės nuolaidos, tai šiuo atveju geranoriškumo ir bendradarbiavimo pagrindu V. A., vadovaudamasis CK 6.50 straipsnio pagrindu, įvykdė prievolę ir taip tapo atsakovės kreditoriumi. Kadangi A. B. iš esmės remiasi kreditoriaus M. G. nuomone, o dėl pastarojo kreditoriaus atsakovė jau yra pateikusi rašytinius paaiškinimus, todėl papildomai nesikartoja.

Pareiškimas tenkintinas.

18.       Restruktūrizavimo proceso tikslas – išsaugoti ir plėtoti įmonės, kuri turi finansinių sunkumų, veiklą, išsaugoti darbo vietas, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto. Įmonė, turinti finansinių sunkumų, – tai įmonė, negalinti vykdyti prievolių ir sumažinti nuostolių, kurie, kreditoriams nesuteikus pagalbos, priverstų ją nutraukti veiklą ir bankrutuoti (ĮRĮ 2 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis ĮRĮ 2 straipsnio 3 dalimi, įmonės restruktūrizavimas – tai visuma šio įstatymo nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones.

19.       Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis numato, kad viešoji įstaiga – tai pagal šį ir kitus įstatymus įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus vykdant švietimo, mokymo ir mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės ar teisinės pagalbos teikimo, taip pat kitokią visuomenei naudingą veiklą. ĮRĮ 2 straipsnio 3 dalis numato, jog šis įstatymas taikomas visiems restruktūrizuojamiems juridiniams asmenims, įsteigtiems Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (toliau – įmonės), išskyrus šio straipsnio 4 dalyje ir kituose įstatymuose nurodytas išimtis. To paties straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad įstatymas netaikomas biudžetinėms įstaigoms, politinėms partijoms, profesinėms sąjungoms, religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, kredito įstaigoms, mokėjimo įstaigoms, elektroninių pinigų įstaigoms, draudimo ir perdraudimo įmonėms, valdymo įmonėms, investicinėms bendrovėms ir vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkams. Atsižvelgiant į įstatymų reglamentavimą, į tai, jog viešoji įstaiga yra juridinis asmuo, įsteigtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, darytina išvada, kad įstatymai nenumato draudimo jai taikyti restruktūrizavimo procesą.

20.       ĮRĮ 4–7 straipsniuose nustatytos materialaus ir procesinio pobūdžio sąlygos įmonės restruktūrizavimo procesui taikyti ir restruktūrizavimo bylai iškelti. ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalis numato, kad įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė atitinka šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytas sąlygas ir nebuvo pažeisti šio įstatymo 5 straipsnio reikalavimai. ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatyti atsisakymo kelti restruktūrizavimo bylą pagrindai. Vadovaudamasis minėta teisės norma teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti šio įstatymo 5 straipsnyje nurodyti reikalavimai ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ nustatyta tvarka. Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalį įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad egzistuoja visos restruktūrizavimo bylos iškėlimo materialaus ir procesinio pobūdžio sąlygos ir nėra nė vieno pagrindo atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą, taip pat jei įmonės finansiniai rodikliai leidžia manyti, kad restruktūrizavimo metmenyse išsikelti tikslai sugrąžinti skolas kreditoriams gali būti realiai įgyvendinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-784-370/2017).

21.       Poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus nuolatinio pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2012), todėl nagrinėjamos bylos atveju būtina nustatyti, ar VšĮ (duomenys neskelbtini) futbolo klubas iš esmės pajėgi toliau savarankiškai funkcionuoti, ar Klubo finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio ir ar nėra kitų ĮRĮ įtvirtintų pagrindų atsisakyti iškelti VšĮ (duomenys neskelbtini) futbolo klubui restruktūrizavimo bylą.

22.       Pagal ĮRĮ 4 straipsnio 1 punktą restruktūrizavimas gali būti pradėtas, jeigu įmonė turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius. Įstatymų leidėjas nenustato termino, kuriam suėjus konstatuojama, kad įmonė turi finansinių sunkumų, ir net nurodo, kad tokių sunkumų gali atsirasti ateityje per artimiausius 3 mėnesius. Dėl šios materialaus pobūdžio sąlygos restruktūrizavimo procesui pradėti egzistavimo turėtų būti vertinami įmonės pateikti finansiniai dokumentai, jos veiksmai rinkoje, kiti su vykdoma veikla susiję duomenys. Finansinių sunkumų trukmė yra vienas iš teisiškai reikšmingų kriterijų vertinant įmonės restruktūrizavimo perspektyvas ir galimybę atkurti įmonės mokumą, tačiau vien aplinkybė, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai tęsiasi ilgesnį laiką, savaime nėra kliūtis pradėti restruktūrizavimą, jei egzistuoja įtikinama mokumo atkūrimo perspektyva (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-09-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2012).

23.       Vienas iš atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindų yra teismo išvada dėl įmonės nemokumo požymių, konstatuojamų ĮBĮ nustatyta tvarka (ĮRĮ 4 straipsnio 3 punktas, 7 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 3 punktas, ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Tam, kad būtų atsisakoma iškelti restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. padarius pagrįstą išvadą dėl įmonės nemokumo, iš teismui pateiktų duomenų turi būti akivaizdu, jog įmonės finansiniai sunkumai negali būti pašalinti restruktūrizavimo proceso metu. Teismų praktikoje pažymima, kad teismas, spręsdamas pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, neturi ir negali išspręsti įmonės nemokumo klausimo, kadangi tai yra kito ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo faktinis pagrindas, t. y. neturi pareigos atlikti tokios pat apimties įmonės nemokumo teisinį tyrimą, kuris atliekamas nagrinėjant ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-691-330/2015).

24.       Įmonės nemokumas įstatyme apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams ir toliau išlikti aktyvia rinkos dalyve. Taigi tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse įmonės turimo turto vertę. Tai reiškia, kad į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi būti nustatyta tikroji jo vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1492-241/2017). Tai ypač aktualu tuomet, kai įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams tik nedaug viršija pusę jos turimo turto. Bendrovės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1406/2011, 2013 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013).

25.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) futbolo klubas įsteigta ne mažiau kaip prieš trejus metus iki pareiškimo teismui dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo pateikimo teismui, tai yra 1996 m. vasario 15 d. Atsakovei nebuvo iškelta restruktūrizavimo byla. Byloje bei teismų informacinėje sistemoje LITEKO duomenų, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) futbolo klubas yra bankrutuojanti ar bankrutavusi įmonė, nėra. Ieškovė pareiškime iškelti restruktūrizavimo bylą nurodė, kad Klubo finansinius sunkumus iš esmės lėmė pasitikėjimo buvusiais dalininkais praradimas, sukėlęs paties Klubo prestižo sumenkinimą. Kadangi Klubo finansavimo šaltiniai yra specifiniai – didžioji lėšų dalis yra gaunama iš paramos bei žaidėjų perleidimo sandorių, prestižas ir pasitikėjimas dalininkais yra itin svarbus. Kaip nurodo ieškovė smukus Klubo prestižui, stipriai sumažėjo Klubo gaunamos pajamos iš paramos. Buvusi vadovybė netaikė šiuolaikiškų vadybos sistemų, nebuvo sukūrusi rinkodaros ir prekės ženklo naudojimo strategijos, vykstantys procesai nebuvo suvaldyti, dėl to Klubas atsidūrė tokioje finansinėje padėtyje. Ją taip pat lėmė ir tai, kad buvę atsakingi asmenys nesugebėjo tinkamai įvertinti finansinių galimybių bei galimų rizikų. Šiuo metu esminę reikšmę turi tai, kad nuo 2019 m. vasario 11 d. pasikeitė Klubo dalininkai, jie išanalizavo tiek esamą finansinę padėtį, tiek galimybes ją pagerinti, kartu parengdami preliminarų veiklos planą, kuris leidžia pagrįstai tikėtis Klubo finansinio stabilumo atkūrimo ir įsipareigojimų kreditoriams įvykdymo. 

Dėl įstaigos mokumo / nemokumo

26.       Pagal bendrovės balanso, sudaryto 2019 m. vasario 11 d., 2018 m. gruodžio 31 d. duomenis, atsakovei priklausančio ilgalaikio ir trumpalaikio turto vertė siekia 23 467 Eur, iš jų trumpalaikis turtas sudaro 1299 Eur, ilgalaikis turtas sudaro 22 168 Eur (iš jo materialusis turtas sudaro 19 405 Eur); įsipareigojimai kreditoriams sudaro 513 174 Eur, visą šią sumą sudaro per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai. 2018 metais bendrovė patyrė 440 744 Eur nuostolių. Pažymėtina, jog 2017 metais bendrovei priklausančio turto vertė siekė 135 135 Eur, iš jo trumpalaikis turtas sudarė 84 112 Eur, o ilgalaikis turtas sudarė 51 023 Eur (materialusis turtas sudarė tik 25 028 Eur), įsipareigojimai kreditoriams 2017 metais sudarė           154 068 Eur: po vienerių metų mokėtinos sumos – 20 921 Eur; per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 133 147 Eur.

27.       Iš 2019 m. vasario 11 d. sudaryto balanso duomenų nustatyta, jog iš 23 467 Eur Klubo turto materialųjį turtą sudaro: 18 038 Eur vertės mašinos ir įrengimai, 1365 Eur vertės transporto priemonės, 2 Eur vertės pastatai ir statiniai. Trumpalaikį turtą sudaro 635 Eur vertės išankstiniai mokėjimai ir 663 Eur per vienerius metus gautinos lėšos. Restruktūrizavimo metmenyse nurodoma, jog 2018 metais įstaigos materialųjį turtą sudarė lizinguojamas automobilis, kuris nutraukus lizingo sutartį 2019 m. kovo mėnesį grąžintas lizingo bendrovei. Kita įranga, prietaisai ir įrenginiai –  turima biuro technika, baldai, kitas sporto inventorius. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu ginčo dėl atsakovės turimo turto vertės nekilo. Debitorių skolas sudaro 200 Eur suma, gautina iš Telšių apskrities futbolo federacijos.

28.       2018 metų balanse nurodyta, jog 2018 m. gruodžio 31 d. atsakovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 513 174 Eur, visą šią sumą sudaro per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai, iš jų pažymėtinos skolos kredito įstaigoms – 19 725 Eur, kitos finansinės skolos – 27 845 Eur, skolos tiekėjams – 138 663 Eur, su darbo santykiais susiję įsipareigojimai – 253 651 Eur ir kiti įsiskolinimai. Ieškovė į bylą pateikė patikslintą kreditorių sąrašą (2019 m. balandžio 8 d.), kuriame nurodoma, jog bendra kreditinių reikalavimų suma šiuo metu yra 355 657,36 Eur, iš jų pradelsti įsipareigojimai sudarė 192 741, 94 Eur,  nepradelsti 162 915,42 Eur. Nurodė, jog Klubui pavyko didele apimtimi sumažinti įsipareigojimus kreditoriams. Klubo dalininkas ir kreditorius V. A. vedė derybas dėl įsipareigojimų dengimo sąlygų, ko pasekoje kreditoriai sutiko padaryti nuolaidas ir sumažinti savo reikalavimus. Ieškovės 2019 m. gegužės 14 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, jog nuo 2019 m. balandžio 8 d., kai teismui buvo pateikta informacija apie kreditorius, jų reikalavimo dydžius bei bendrą kreditinių reikalavimų dydį (355 657,36 Eur), iki šios dienos įvyko kreditorių ir jų kreditinių reikalavimų pokyčiai: kreditorės advokatų (duomenys neskelbtini) kontoros advokato D. I. reikalavimo teisė į 5780 Eur skolą ir kreditorės UAB (duomenys neskelbtini) reikalavimo teisė į 7663,00 Eur skolą buvo perimta V. A. (byloje pateiktos šias aplinkybes patvirtinančios reikalavimų perleidimo sutartys); visiškai atsiskaityta net su 5 kreditoriais buvusiais žaidėjais, V. A. lėšomis buvo dengiamos ir kitų kreditorių skolos (byloje pateiktos mokėjimo pavedimų kopijos). Ieškovė nurodo, kad 2019 m. balandžio 8 d. kreditorių sąraše nurodyta kreditorė UAB (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad jokios skolos nėra, tačiau teismas pažymi, kad tai patvirtinančių rašytinių įrodymų byloje nepateikta, taip pat yra mokami einamieji mokėjimai. Taigi, bendras kreditorių skaičius per pakankamai trumpą laiką, t. y. per 1 mėn., sumažėjo 9 kreditoriais, tačiau, kaip pripažįsta pati ieškovė, per laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 8 d. iki šios dienos bendra kreditinių reikalavimų suma nors ir ne daug, bet padidėjo – 6 867,31 Eur ir galutinis kreditinių reikalavimų dydis yra 362 524,67 Eur.

29.       Trečiasis asmuo M. G. atsiliepime nurodo, jog atsakovės kreditorių sąrašas parengtas netiksliai ir atsakovės finansiniai įsipareigojimai yra gerokai didesni, nei nurodoma Metmenyse. Nurodo, kad atsakovės skola A. L. nėra 5861 Eur, kaip nurodoma 2019 m. balandžio 8 d. kreditorių sąraše. Pažymi, kad, kaip nurodoma pridedamame Lietuvos futbolo federacijos Apeliacinio komiteto 2019 m. balandžio 2 d. nutarime (duomenys neskelbtini), A. L. yra kreipęsis į Lietuvos futbolo federacijos Apeliacinį komitetą dėl pagalbos išieškant iš atsakovės 41 000 Eur skolą. 2019 m. balandžio 10 d. tarp A. L. ir atsakovės buvo sudarytas susitarimas (pridedama), kuriuo šio susitarimo šalys susitarė skolą sumažinti, tai reiškia, kad skolos suma sumažėjo tik dėl A. L. padarytų nuolaidų, be to, ji sumažinta tik iki 12 000 Eur, o ne iki Metmenyse nurodytos sumos. Į bylą kartu su 2019 m. balandžio 8 d. pareiškimu dėl trūkumų pašalinimo pateiktame 2019 m. balandžio 8 d. kreditorių sąraše kreditoriaus A. L. reikalavimo suma nurodyta vėlgi neteisingai (remiantis paminėtais duomenimis, nurodytu metu, t. y. 2019 m. balandžio 8 d., skolos suma turėjo būti 41 000 Eur, 2019 m. balandžio 10 d. ji turėtų būti 11–12 000 Eur (priklausomai nuo to, ar atsakovė sumokėjo 1000 Eur, kaip nurodyta susitarimo 4.1 p.). Atsižvelgiant į trečiojo asmens pateiktą 2019 m. balandžio 10 d. susitarimą matyti, jog šalys, t. y. A. L. ir VšĮ (duomenys neskelbtini) futbolo klubas, susitarė dėl 12 000 Eur skolos išdėstymo, pagal jį iki 2019 m. gegužės 15 d. turėtų būti sumokėta 1000 Eur, kitos skolos dalies mokėjimo terminas dar nėra suėjęs, todėl teismas neturi pagrindo sutikti su trečiojo asmens nurodytomis aplinkybėmis, kad yra suėjęs visos susitarime nurodytos sumos mokėjimo terminas.

30.       Teismas pažymi, jog byloje yra pateiktas A. L. rašytinis sutikimas su restruktūrizavimo bylos iškėlimu VšĮ (duomenys neskelbtini) futbolo klubui, taip pat atsakovės 2019 m. gegužės 14 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodoma, kad skola A. L. padidėjo 4661 Eur, t. y. nuo 5861 Eur iki 12 000 Eur, ir ši suma yra įtraukta nurodant patikslintą bendrą 362 524,67 Eur kreditinių įsipareigojimų sumą.

31.       Pažymėtina, kad kiti tretieji asmenys taip pat nurodo, jog kreditiniai reikalavimai yra didesni ir netikslūs, tačiau konkrečių duomenų, kurie reikalavimai yra netikslūs arba kokių kreditorių reikalavimai nėra įtraukti, nenurodo.

32.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas vertina, jog atsakovė, šios dienos duomenimis, turi skolų, kurių bendra suma 362 524,67 Eur. 

33.       Teismų praktikoje pažymima, kad teismas, spręsdamas pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, neturi ir negali išspręsti įmonės nemokumo klausimo, kadangi tai yra kito ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo faktinis pagrindas, t. y. neturi pareigos atlikti tokios pat apimties įmonės nemokumo teisinį tyrimą, kuris atliekamas nagrinėjant ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-691-330/2015). Vienas iš atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindų yra teismo išvada dėl įmonės nemokumo požymių, konstatuojamų ĮBĮ nustatyta tvarka (ĮRĮ 4 straipsnio 3 punktas, 7 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 3 punktas, ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).

34.       Įvertinęs atsakovės turimą turtą ir pradelstas skolas teismas pripažįsta, jog atsakovė susiduria su finansiniais sunkumais, jos pradelsti įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

Dėl ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų reikalavimų (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 punktas)

35.       Trečiasis asmuo M. G. savo prašyme nurodo, jog jam apie sprendimą kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo nebuvo pranešta ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta tvarka. Kreditorius informaciją apie ketinimą inicijuoti atsakovei restruktūrizavimą sužinojo visiškai atsitiktinai. Sprendimo dėl Metmenų patvirtinimo ir pačių Metmenų kopijos kreditoriui buvo pateiktos tik 2019 m. balandžio 4 d. ir tik pačiam kreditoriui (pakartotinai) paprašius. Taigi ĮRĮ 6 str. 2 d. 1 p. reikalavimai kreditoriaus atžvilgiu buvo pažeisti bent keliais aspektais, kas, remiantis ĮRĮ 7 str. 5 d. 2 p., sudaro savarankišką pagrindą atsisakyti kelti atsakovei restruktūrizavimo bylą.

36.       Teismas su šiais trečiojo asmens argumentais nesutinka. Iš byloje pateikto elektroninio susirašinėjimo nustatyta, jog 2019 m. kovo 28 d. M. G. pateikė atsakovei sąskaitą ir paprašė pateikti įstatyme numatytus dokumentus, susijusius su atsakovės ketinimu kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. 2019 m. kovo 28 d. dokumentai buvo išsiųsti ir į patikslintą 2019 m. balandžio 8 d. kreditorių sąrašą M. G. kreditinis reikalavimas buvo įtrauktas.

37.       Pažymėtina, jog ir kreditorius A. B. nurodo, jog jis 2019 m. kovo 25 d. buvo informuotas apie ketinimą kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tačiau sprendimas dėl Metmenų patvirtinimo ir pačių Metmenų kopija jam pateikti nebuvo. 2019 m. balandžio 18 d. jis kreipėsi į Klubą elektroniniu paštu su prašymu pateikti informaciją, tačiau atsakymo negavo. Trečiasis asmuo į bylą nepateikė įrodymų, kad būtų atsakovei išsiuntęs elektroninį laišką su jame išdėstytu jo nurodomu prašymu. Iš byloje pateikto 2019 m. kovo 25 d. pranešimo nustatyta, jog kreditoriams buvo išaiškinta galimybė, kur ir kaip jie gali susipažinti su sprendimu dėl Metmenų patvirtinimo ir pačiais Metmenimis.

38.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad įmonės kreditorių teisė gauti visą reikiamą su įmonės restruktūrizavimo procesu susijusią informaciją negali būti paneigta. Tačiau tuo atveju, kai įmonė turi labai daug kreditorių, o dokumentų, kurie turi būti raštu pateikti kreditoriams, apimtis yra didelė, įmonė gali pateikti kreditoriams tik pranešimus apie pradėtą įmonės restruktūrizavimo procesą, priimtą įmonės dalyvių sprendimą bei patvirtintus restruktūrizavimo plano metmenis ir sudaryti realias galimybes kreditoriams gauti ĮRĮ 6 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytą informaciją raštu ar elektronine forma. Priešingas aptariamo atsisakymo kelti restruktūrizavimo bylą pagrindo aiškinimas neatitiktų restruktūrizavimo proceso tikslų ir paskirties, proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų bei pačių kreditorių interesų, nes finansinių sunkumų turinti įmonė patirtų papildomų finansinių bei darbo sąnaudų. Ar kreditoriams nurodytų dokumentų apie restruktūrizavimo proceso pradžią neįteikimas asmeniškai pažeidžia kreditorių teises ir turi reikšmės restruktūrizavimo proceso teisėtumui, turi būti sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2012).

39.       Iš anksčiau nurodytos teismų praktikos matyti, kad IRĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punktas nenumato pareiškėjui pareigos siųsti kreditoriui dalininko sprendimą bei metmenis, o atsakovas tiesiog turi sudaryti galimybę susipažinti su dalininko sprendimu bei metmenimis. 

40.       Pažymėtina, kad šiems asmenims apie ketinimą kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo buvo pranešta, apie procesą buvo žinoma, jie yra įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis, todėl, teismo vertinimu, ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimai pažeisti nebuvo. 

41.       ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose yra išvardytos priemonės, kurias turi nurodyti įmonės dalyviai ir valdymo organai iš pradžių restruktūrizavimo plano metmenyse, o vėliau – restruktūrizavimo plane, turėdami tikslą sėkmingai restruktūrizuoti įmonę (ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 12 straipsnis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma (kompleksas) ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti dėl restruktūrizavimo tikslų pasiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010). Nors plano metmenyse nurodomos priemonės neturi būti itin tikslios ir detalizuotos, tačiau jos taip pat negali būti ir paviršutiniškos bei abstrakčios. Iš šių priemonių turinio jau restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje turėtų būti galima daryti pagrįstą prielaidą, jog įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai atkurti mokumą ir plėtoti normalią ūkinę komercinę veiklą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-578/2013; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-955-330/2015). 

42.       ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės, tai yra nuostolingos veiklos atsisakymas, veiklos įvairinimas, naujų produktų (prekių ar paslaugų) gamyba, esamos ar numatomos pardavimų sutartys ir kitos įmonės ateities perspektyvos, įmonės turimas ar numatomas įsigyti turtas, reikalingas įmonės veiklai, įmonės turtas, kuris bus parduotas ir (ar) perduotas, turto pardavimo ir (ar) perdavimo tvarka, numatomos gauti pajamos ir jų panaudojimas, turtas, kuris bus perkainojamas ar nurašomas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, numatomos su tuo susijusios išlaidos ar pajamos, numatomos nutraukti sutartys, sudarytos iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos, ir numatomos tokio nutraukimo pasekmės, numatomi įmonės struktūriniai pertvarkymai, atleidžiamų ar priimamų darbuotojų skaičius ir su tuo susijusios išlaidos, numatomų gauti kreditų dydis ir sąlygos bei kreditavimo sutarčių įvykdymo užtikrinimo būdai ir kiti finansavimo šaltiniai, kitos priemonės.

43.       Tretieji asmenys D. K., A. B., D. K., M. G. nurodo, jog Metmenys yra nekonkretūs, abstraktūs, iš jų matyti, kad atsakovė neturi verslo plano. Parengti Metmenys orientuoti į tai, kad atsakovė gaus paramą, komandai pasiseks patekti tarp keturių geriausių Lietuvos futbolo A lygos komandų, laisvi žaidėjai sudomins kitus futbolo klubus ir bus pelningai perleisti, ko niekas negali garantuoti.

44.       Iš teismui pateiktų atsakovės Metmenų matyti, kad plano metmenyse pateikta viešosios įstaigos charakteristika, trumpai apibūdinta jos būklė, pateikti duomenys apie kreditinius reikalavimus, išdėstytas preliminarus verslo planas restruktūrizavimo laikotarpiui, kuriuo remdamasi įstaiga sieks atkurti mokumą. Iš Metmenų matyti, jog atsakovė neplanuoja keisti viešosios įstaigos veiklos pobūdžio, tačiau teismas turi įvertinti tai, jog VšĮ (duomenys neskelbtini) futbolo klubo veikla yra specifinė, susijusi su viešuoju interesu. Akcentuotina, kad atsakovė vykdo sporto veiklą, o jos esmė yra varžymasis. Kiekvienos taurės, čempionato ar turnyro rengimo ir dalyvavo esmę lemia tai, kad iš anksto nėra žinomi nei laimėtojai, nei pralaimėtojai, t. y. kiekvienu atveju rezultatus lemia daugybė nenuspėjamų aplinkybių. Tuo atveju, jei būsimų varžybų rezultatas būtų žinomas iš anksto, tokie klubų veiksmai būtų vertinami kaip nesąžiningi ir už juos būtų baudžiama. Dėl šios priežasties teismas sutinka su atsakovės nurodytais argumentais, jog nėra objektyvių galimybių pagrįsti konkrečiais rašytiniais įrodymais visus atsakovės užsibrėžtus tikslus ir neabejotiną Metmenyse nurodytų rezultatų pasiekimą. Be to, Metmenys yra klubo veiklos gairės, kurios bus patikslintos ir sukonkretintos restruktūrizavimo plano tvirtinimo metu.

45.       Taip pat svarbu akcentuoti, kad pagal veiklos pobūdį klubas yra ne pelno siekianti įstaiga ir pagal veiklos specifiką klubo veikla priklauso nuo gautinų paramos lėšų, nuo komandos pasiekimų, taip pat komandoje žaidžiančių žaidėjų profesionalumo, kitų klubų susidomėjimo ir siekio perpirkti žaidėjus sumokant išpirkimo mokesčius. Klubo veikla ir tikslai orientuoti į visuomenės gerovės kūrimą, vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų užimtumą, integravimą ir skatinimą gyventi sveikoje, sportuojančioje ir aktyvioje aplinkoje, profesionalių sportininkų parengimą tiek nacionaliniu, tiek ir tarptautiniu lygmeniu, kas neatsiejama nuo Klaipėdos miesto, o kartu ir Lietuvos vardo reprezentavimo. Taip pat teismas pažymi, jog Metmenyse atsakovė nurodo, jog artimiausiu metu neketina įsigyti žaidėjų iš kitų klubų, sportinės veiklos sutartis sudarinės tik su laisvais žaidėjais, todėl nepatirs išpirkos („transferio“) išlaidų, taip pat nurodo, jog sieks gauti lėšų iš potencialių rėmėjų, rinkodaros strategijos sukūrimo (reklamos, atributikos pardavimo, viešųjų ryšių kūrimo), nebenaudojamą įstaigos veikloje turtą bus siūloma nurašyti arba, jei yra galimybė parduoti, jis bus parduodamas pardavimo sąlygas ir kainas, lėšų panaudojimo paskirtį suderinus su kreditoriais. Klubo planuojamos veiklos sąnaudos bus dengiamos vykdant pasirašytas sutartis, pritraukiant naujus rėmėjus, gaunamomis subsidijomis iš LFF, žaidėjų „transferių“, parama iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir kitų rėmėjų. Senų skolų dengimas, įgyvendinant restruktūrizavimo planą, bus vykdomas iš pajamų, gaunamų už žaidėjų „transferus“, ar papildomų rėmėjų įnašų. Didelis dėmesys bus skiriamas Klubo įvaizdžio ir reputacijos atkūrimui, rėmėjų pritraukimui, sportinių rezultatų gerinimui.

46.       2019 m. gegužės 14 d. rašytiniuose paaiškinimuose atsakovė nurodė, jog Metmenyse nurodyta planuojama gauti finansinė parama yra reali, nors dauguma privačių rėmėjų nėra suinteresuoti skirti paramos lėšas, kol nėra priimtas teismo sprendimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nuogąstauja, kad, teismui atsisakius iškelti restruktūrizavimo bylą, Klubas praktiškai bus pasmerktas bankroto bylos iškėlimui, dėl to rėmėjų pervestos lėšos neužtikrins nei Klubo, nei rėmėjų siekiamų tikslų. Tuo atveju, jei byla bus iškelta, Klubo sąskaitą pasieks papildomos lėšos (finansinė parama). 

47.       Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 25 d. iki 2019 m. gegužės 14 d. Klubas gavo paramos lėšų iš UAB (duomenys neskelbtini) – 10 000,00 Eur; UAB (duomenys neskelbtini) – 1000,00 Eur, UAB (duomenys neskelbtini) – 900,00 Eur, (duomenys neskelbtini) – 1500,00 Eur, fizinių asmenų paramos lėšos – 1000,00 Eur, 2019 m. gegužės 14 d. Klubui taip pat buvo pervesta 14 000,00 Eur iš Lietuvos futbolo federacijos. Kaip nurodė VšĮ (duomenys neskelbtini) futbolo klubas, O. M. suteikė 11 000,00 Eur paramą siekdamas, kad ji būtų panaudota tikslingai, ir ji dėl lengvesnio administravimo buvo pervesta Klubo dalininkui, taip pat nurodė, kad 2019 m. gegužės 13 arba 14 d. Klubą turi pasiekti 14 000,00 Eur parama iš privataus juridinio asmens. 

48.       Atsakovė paaiškino, kad pagal kitas paramos sutartis bei garantinius įsipareigojimus sezono laikotarpiu, priklausomai nuo kiekvieno iš rėmėjų piniginių srautų, yra susitarta, kad paramos lėšos į klubo banko sąskaitą bus vedamos 2019 m. futbolo sezono viduryje bei sezono pabaigoje. Nurodo, jog šiuo metu vyksta intensyvus darbas ieškant ir naujų rėmėjų. Teismas pažymi, kad byloje kaip konfidenciali medžiaga yra pateiktos dvi paramos sutartys, pagal kurias paramos davėjai įsipareigoja VšĮ (duomenys neskelbtini) futbolo klubui pervesti 100 000 Eur paramą, ieškovė taip pat pateikė penkis garantinius raštus, kuriuose yra nurodoma, kad paramos davėjai ketina skirti iki 190 000 Eur sumą, jei tam pritars paramos davėjų akcininkai ir jei klubas užsitikrins teisę dalyvauti A lygos futbolo čempionate, taip pat kai kuriuose garantiniuose raštuose yra nurodoma, jog nurodyta suma nėra įpareigojanti. Paramą žadą pervesti ir VšĮ (duomenys neskelbtini) klubo dalininkai, kai įstaigai bus iškelta restruktūrizavimo byla. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2019 m. kovo 21 d. rašte (duomenys neskelbtini) nurodė, jog VšĮ (duomenys neskelbtini) futbolo klubo komandos dalyvavimas Lietuvos futbolo A lygoje Savivaldybei yra priimtinas ir atitinka Kūno kultūros ir sporto plėtros programos priemonę „Reprezentacinių Klaipėdos miesto sporto komandų dalinis finansavimas“. Planuojama, kad paskelbus kitą konkursą dėl galimybės gauti Savivaldybės finansavimą ir VšĮ (duomenys neskelbtini) futbolo klubui atitikus visus keliamus reikalavimus būtų galima tikėtis iki 180 000 Eur paramos. Teismas pažymi, jog byloje yra pateiktas Lietuvos futbolo federacijos raštas, jog LFF klubui suteikė išimtinę teisę dalyvauti A lygos čempionate, įvertinusi Klubo dalininko pateiktą Klubo viziją bei strateginius tikslus. Nurodė, jog šiuo metu tiek Klubas, tiek Klubo dublerinė komanda (duomenys neskelbtini) dalyvauja atitinkamai A lygos bei LFF II lygos čempionatuose. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas vertina, kad žadama parama yra reali.

49.       ĮRĮ 5 straipsnio 7 punkte numatyta, kad Metmenyse nurodomas preliminarus įmonės verslo planas, kuriame turi būti numatytos šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės. Pabrėžtina, kad restruktūrizavimo metmenys yra įmonės veiklos tam tikros gairės, kuriomis remiantis vėliau restruktūrizavimo plane detalizuojami atskiri rodikliai. Šioje proceso stadijoje negalima reikalauti iš pareiškėjo, kad jis pateiktų labai išsamų veiklos ateityje įvertinimą, nes tai bus daroma sprendžiant restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą, kai iš esmės ir sukonkretinami metmenyse pateikti duomenys (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2012). Teismui, vertinant restruktūrizavimo priemonių realumą, pakanka įsitikinti, kad priemonių įgyvendinimui restruktūrizavimo laikotarpiu yra pakankamai objektyvių prielaidų ir neegzistuoja jas paneigiančių aplinkybių. 

50.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, jog VšĮ (duomenys neskelbtini) futbolo klubo Metmenyse numatytos priemonės yra pagrįstos atlikta išsamia finansine ir teisine analize, įvertintos realios atsakovės galimybės įgyvendinti Metmenyse nurodytas konkrečias priemones, atsakovė siekia išsaugoti ir plėtoti įstaigos pagrindinę veiklą, atkurti jos mokumą ir atsiskaityti su kreditoriais per restruktūrizavimo procesą.

51.       2019 m. gegužės 14 d. rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė nurodo, jog Klubas šiuo metu turi kreditorių, kurių bendra reikalavimų suma yra 253 011,63 Eur, sutikimus. Taigi Klubas turi didesnę, nei reikia, kreditorių balsų daugumą dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo tuo atveju, jei būtų iškelta restruktūrizavimo byla. Įvertinus tai, kad su dalimi sutikimus davusių kreditorių buvo atsikaitoma, šios dienos duomenimis, kreditorių sutikimų suma sudaro 248 511,63 Eur, tačiau ir šiuo atveju viršija daugiau nei 2/3 kreditorių balsų daugumos. 

52.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad byloje yra pateikti Klaipėdos apskrities ir miesto futbolo federacijos, VšĮ (duomenys neskelbtini) D. Š., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (sutikimas pateiktas kartu su 2019 m. kovo 25 d. pareiškimu teismui), D. U., V. A., Klaipėdos kūno kultūros ir rekreacijos centro (dabar vadinasi  Klaipėdos miesto sporto bazių valdymo centras), D. B. (D. B.), I. K. (I. K.), V. K. (V. K.), A. B., T. L., D. N., V. M., A. L., J. K., M. P., UAB (duomenys neskelbtini) O. J. sutikimai, jų bendra kreditinių reikalavimų suma, teismo skaičiavimu, sudaro 216 786,89 Eur (sumos nurodytos 2019 m. balandžio 8 d. kreditorių sąraše, įvertinus V. A. perimtus įsipareigojimus), kas sudaro 59,80 procento visų kreditinių reikalavimų (216 786,89 Eur × 100 proc / 36 224,67 Eur bendras įsiskolinimas). 

53.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama kreditorių pozicijos reikšmė, sprendžiant restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-970/2011). Esminis vaidmuo sprendžiant, ar restruktūrizuoti finansinių sunkumų turinčią įmonę, tenka įmonės kreditoriams, nes jų reikalavimai bus tenkinami restruktūrizavimo plano įgyvendinimo metu. Kreditorių dauguma turi pritarti restruktūrizavimo planui (ĮRĮ 14 straipsnio 3 dalis). Nors 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojusioje naujoje ĮRĮ redakcijoje nebeliko formalaus reikalavimo, kad įmonės restruktūrizavimo plano metmenims pritartų pagrindiniai įmonės kreditoriai, tačiau kreditorių pozicija restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje yra itin reikšminga, nes parodo galimas įmonės restruktūrizavimo perspektyvas. Restruktūrizavimo proceso pradėjimas neturint didžiųjų bendrovės kreditorių paramos būtų iš esmės formalus ir pasmerktas žlugti (ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kita vertus, nenukrypstant nuo šios Lietuvos apeliacinio teismo formuojamos praktikos, svarbu pažymėti, jog vien kreditorių daugumos palaikymo restruktūrizavimo bylos kėlimui nebuvimas pats savaime nesudaro pagrindo atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą, tokio pagrindo neįtvirtina ir įstatymas. Klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo sprendžiantis teismas privalo įvertinti visas reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes, tai, ar įmonės restruktūrizavimo tikslų pasiekimas iš esmės perspektyvus. Tuomet, kai pati įmonė siekia būti restruktūrizuota ir iš esmės atitinka reikalavimus, reikalingus restruktūrizavimo procesui pradėti, ir nėra jos akivaizdaus nemokumo ir yra tikėtina veiklos perspektyva, prioritetas turėtų būti teikiamas restruktūrizavimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1624/2014).

54.       Pažymėtina, jog nors byloje yra nustatyta VšĮ (duomenys neskelbtini) futbolo klubo nemokumo požymių, tačiau VšĮ (duomenys neskelbtini) futbolo klubas nėra nutraukusi veiklos. Teismui įvertinus įmonės pateiktus finansinius dokumentus, Klubo dalininkų veiksmus siekiant išlaikyti įmonę, siekiant surasti rėmėjų, gautą paramos dydį, tai, jog einamieji mokėjimai yra atliekami, su dalimi kreditorių yra atsiskaityta, kitus su vykdoma veikla susijusius duomenis, byloje pateiktus garantinius raštus, susitarimus dėl paramos ateityje skyrimo, taip pat 59,80 proc. kreditorių sutikimus su Klubo restruktūrizavimu, tai, jog LFF Klubui suteikė išimtinę teisę dalyvauti A lygos čempionate, darytina išvada, kad egzistuoja įtikinama mokumo atkūrimo perspektyva. Išdėstytos ir įvertintos faktinės aplinkybės leidžia manyti, kad įstaiga pradelstus įsiskolinimus dengs per restruktūrizavimo terminą, todėl yra pagrindas manyti, kad restruktūrizavimo plano metmenų įgyvendinimas yra realus. Šioje situacijoje, teismo nuomone, prioritetas turi būti suteikiamas įstaigos gaivinimui restruktūrizavimo būdu, o ne jos likvidavimui (ĮRĮ 25 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, pareiškimas tenkintinas, VšĮ (duomenys neskelbtini) futbolo klubui keltina restruktūrizavimo byla (ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalis).

55.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Atsižvelgdamas į formuojamą teismų praktiką, teismas, nustatęs nurodytas esmines faktines aplinkybes, turinčias reikšmės sprendimo priėmimui, ir jas įvertinęs, dėl kitų byloje dalyvaujančių asmenų motyvų nepasisako.

56.       Restruktūrizavo administratore skirtina ieškovės pasiūlyta administratorė uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) kuri sutinka ir gali teikti šias paslaugas (ĮRĮ 5 str. 1 d. 8 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

57.       2019 m. gegužės 15 d. pateikė prašymą iš trečiųjų asmenų D. K., S. R. (solidariai 302,50 Eur su PVM) ir M. G. (302 Eur su PVM) priteisti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimų į jų pareiškimus rašymu. Pateikė pinigų priėmimo–perdavimo kvito kopiją.

58.       CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas pažymi, jog Civilinio proceso kodeksas  numato bylinėjimosi išlaidų priteisimą tik iš šalių, kadangi pagrindinis ginčas kyla tarp jų. Šiuo atveju asmenys, iš kurių prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas, byloje dalyvauja trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovės prašymas netenkintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 4 straipsniu, 5 straipsniu, 7 straipsniu, 25 straipsniu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

iškelti restruktūrizavimo bylą viešajai įstaigai (duomenys neskelbtini) futbolo klubui, j. a. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini).

Paskirti viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) futbolo klubo administratore restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpiui uždarąją akcinę bendrovę (duomenys neskelbtini) juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Ūkio ministerijos leidimas teikti įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad įstaigos kreditoriai turi teisę ne vėliau kaip per 45 kalendorines dienas nuo teismo nutarties iškelti įstaigai restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki įstaigos restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos.

Patvirtinti 300 Eur per mėnesį administravimo išlaidų sąmatą, į kurią įtraukta atlyginimo administratoriui suma, laikotarpiui nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti, kad iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „Swedbank“, AB, VšĮ (duomenys neskelbtini) futbolo klubas turi teisę naudoti 62 192,90 Eur per mėnesį didžiausią lėšų sumą Klubo einamosioms įmokoms mokėti (ūkinei komercinei veiklai reikalingi mokėjimai ir įmokos, įskaitant ir privalomąsias įmokas), neatsižvelgiant į tai, kad sąskaita yra areštuota ar jai taikomi kiti disponavimo apribojimai.

Nustatyti 6 mėnesių nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminą parengti ir pateikti teismui VšĮ (duomenys neskelbtini) futbolo klubo restruktūrizavimo planą ir kitus restruktūrizavimo bylai nagrinėti reikalingus dokumentus.

Nustatyti, kad įstaigos restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpiu įstaigos valdymo organai (direktorius) įmonės turto realizavimo ir kitus veiksmus, susijusius su įmonės išlaidomis, privalo derinti su administratoriumi.

Įsiteisėjus šiai nutarčiai, ne vėliau kaip kitą darbo dieną pranešimą apie įstaigos restruktūrizavimo bylos iškėlimą ir teismo nutarties kopiją išsiųsti administratorei UAB (duomenys neskelbtini) VšĮ (duomenys neskelbtini) futbolo klubui, Juridinių asmenų registro tvarkytojui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams, antstoliams A. S. ir S. S., B. T., G. K., V. D., J. P..

Įpareigoti įmonės administratorę UAB (duomenys neskelbtini) per 3 darbo dienas nuo teismo pranešimo ir įsiteisėjusios teismo nutarties gavimo dienos pranešti apie iškeltą įmonei restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 7 straipsnio 12 dalyje nurodytiems asmenims.

Neįsiteisėjusios nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims ir restruktūrizavimo administratoriui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.

Nutarties apskundimas įmonės restruktūrizavimo nestabdo.

Teisėja                                                           Kristina Domarkienė