Administracinė byla Nr. AS-80-502/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05428-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. sausio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo O. P. (O. P.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nevyriausybinei organizacijai „Iustitia est Fundamentum“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas O. P. (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. lapkričio 16 d. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), naujo kreditoriaus Nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est Fundamentum“ naudai dėl pareiškėjo patirtų nepatogumų, išgyvenimų kankinančiomis ir žeminančiomis gyvenimo sąlygomis 18 000 Eurų kompensaciją neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas nurodė, kad dėl jo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 13 d. iki 2015 m. birželio 12 d. teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, jis patyrė neturtinę žalą. Pareiškėjas buvo kalinamas Lukiškių TI-K iš viso 1 035 ir viso kalinimo laikotarpiu jam nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis teisės aktuose nustatytas kameros plotas, kamerose buvo drėgna, ant sienų veisėsi pelėsiai ir grybelis, baldų, virtuvės ir kitas inventorius neatitiko teisės aktų reikalavimo, jo tarnavimo laikas pasibaigęs. Pareiškėjui nebuvo sudaryta saugi gyvenamoji aplinka, nustatyta Lietuvos higienos normoje HN 76:2010. Tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimas turėjo įtakos pareiškėjo sveikatos būklei, jį kankino kosulys, dusulys, gerklės perštėjimas, odos raukšlėjimasis, nagų žydėjimas, turėjo poveikį sąnariams, miegas buvo neramus, kamavo nuovargis, jautė organizmo išsekimą, skaudėjo nugarą ir kaklą. Didelį nepatogumą pareiškėjui kėlė sanitarinis mazgas, kuris įrengtas toje pačioje patalpoje ir neatitvertas, nebuvo ventiliacijos. Pareiškėjas jautė nepilnavertiškumo jausmą, garbės ir orumo pažeminimą. Taip pat tik vieną kartą per savaitę buvo suteikiama galimybė nusiprausti, pasivaikščiojimui skirta tik 1 valanda, neįrengtos atskiros patalpos rūkantiems asmenims, nesuteiktos sąlygos skalbti ir džiovinti drabužius. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė didelių nepatogumų, psichologinį išsekimą, atsirado nemiga, dažnai skauda galvą, pasidarė agresyvus ir dirglus, sutriko sveikata, susirgo sunkia liga. Dėl nurodytų neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė neturtinę žalą.

Pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. lapkričio 10 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 151110/103 su naujuoju kreditoriumi – Nevyriausybine organizacija „Iustitia est Fundamentum“ ir sutinka, kad galimai teismo nustatyta neturtinės žalos kompensacija būtų priteista naujajam kreditoriui, todėl prašomą 18 000 Eurų neturtinės žalos kompensaciją prašo priteisti nurodytam kreditoriui, kuris ir atstovauja pareiškėjo interesus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 23 d. nutartimi (b. l. 92) nustatė pareiškėjui terminą iki 2015 m. gruodžio 8 d. skundo trūkumams pašalinti, suformuluojant reikalavimą prašomą neturtinę žalą priteisti pareiškėjui O. P., kadangi teisę į žalos atlyginimą turi tik asmuo, kuris tiesiogiai nukentėjęs nuo teisės pažeidimo.

Pareiškėjas 2015 m. gruodžio 4 d. pateikė teismui prašymą, kuriame nurodė, kad pareiškėjas laisva valia perleido galimai priteistiną kompensaciją neturtinei žalai atlyginti, toks teisių perleidimas yra galimas, įstatymai to nedraudžia, jis yra Nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est Fundamentum“ narys ir sudaręs reikalavimo perleidimo sutartį.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 8 d. nutartimi (b. l. 126) atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kadangi per teismo nustatytą terminą pareiškėjas nepašalino 2015 m. lapkričio 23 d. nutartyje nustatyto trūkumo, t. y. nesuformulavo reikalavimo priteisti neturtinę žalą savo atžvilgiu (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 1 dalis). Nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais nutarė grąžinti pareiškėjui ir išaiškino, kad ši nutartis neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą su ABTĮ reikalavimus atitinkančiu skundu.

III.

Pareiškėjas atskiruoju skundu (b. l. 128-130) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartį ir priimti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su teismo argumentais, jog jis negali perleisti savo teisių. Tik išnagrinėjus skundą iš esmės, galima spręsti dėl reikalavimo teisės perleidimo teisėtumo, todėl teismas, atsisakydamas priimti skundą, pažeidė ABTĮ nustatytas skundo priėmimo nuostatas. Teismas nutartyje nenurodė, kodėl pareiškėjas negali pasinaudoti CK suteikta teise perleisti savo teises kitam asmeniui. Pažymėjo, kad CK 6.102 straipsnis nustato atvejus, kada draudžiama perleisti reikalavimą, tačiau iš šiais atvejais yra nustatytos išimtys. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad draudžiama perleisti reikalavimą, kuris neatsiejamai susijęs su kreditoriaus asmeniu (žala, padaryta dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo). Tačiau nepaisant šio reikalavimo, pradinis kreditorius turi galimybę įstatymo nustatyta tvarka pasinaudoti reikalavimo teisės perleidimu atskirais atvejais, t. y. būdamas Nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est Fundamentum“ nariu, gali ir turi teisę perleisti reikalavimo teisę, todėl teismas šią jo teisę turi pripažinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, kadangi per teismo nustatytą terminą pareiškėjas nepašalino skundo trūkumų.

Pažymėtina, kad teismui paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ skundo formai ir turiniui nustatytus reikalavimus. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 8 punktą, skunde, be kita ko, turi būti nurodytas pareiškėjo reikalavimas (skundo dalykas).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo teismui pateikto skundo turinį ir jame suformuluotą reikalavimą, nustatė, kad pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, neturtinę žalą Nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentus“ naudai, kurią patyrė pareiškėjas dėl jo laikymo Lukiškių TI-K sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.

ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gavus teisme skundą (prašymą) administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia priimdamas nutartį. Jeigu skundas neatitinka  šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Pirmosios instancijos teismas 2015 m. lapkričio 23 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2015 m. gruodžio 8 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. suformuluoti reikalavimą priteisti neturtinę žalą pareiškėjui, o ne Nevyriausybinei organizacijai „Iustitia est fundamentum“, kadangi skundo reikalavimas nelaikytinas tinkamai suformuluotu ABTĮ nuostatų prasme.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas, detalizuodamas Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens, kurio  konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, šios teisės realizavimą administracinių ginčų srityje  įtvirtino ABTĮ  5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę  įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama  jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.  Tačiau pažymėtina ir tai, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę  kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų  procesinių reikalavimų, numatytų  Administracinių bylų teisenos įstatyme. Minėta, kad skunde pareiškėjas be kita ko turi nurodyti reikalavimą (skundo dalyką), kuris turi būti suformuluotas tiksliai ir aiškiai. Skundo dalykas yra vienas iš pagrindinių ir privalomų skundo elementų, kuris apsprendžia ginčijamo teisinio santykio, o tuo pačiu ir bylos nagrinėjimo ribas. Pagal ABTĮ 22, 23 ir 52 straipsnius teisė ir pareiga suformuoti skundo dalyką priklauso pareiškėjui. Be to, ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies prasmę skunde turi būti aiškiai ir konkrečiai suformuluotas skundo dalykas (reikalavimas). Reikalavimas, be kita ko, turi būti toks, kad jį patenkinus, pažeidimas būtų pašalintas efektyviai ir veiksmingai.

Pareiškėjas skunde kelia reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią patyrė dėl atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, galimai neteisėtų veiksmų, t. y. jo laikymo Lukiškių TI-K sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų. Šiuo atveju pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą dėl jo patirtų išgyvenimų jam kalint sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, t. y. reikalavimas susijęs konkrečiai su pareiškėjo galimu teisės pažeidimu, tačiau pareiškėjo teisės pagal skunde suformuluotą reikalavimą, t. y. priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), naujo kreditoriaus Nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est Fundamentum“ naudai dėl pareiškėjo patirtų nepatogumų, išgyvenimų kankinančiomis ir žeminančiomis gyvenimo sąlygomis 18 000 Eurų kompensaciją neturtinei žalai atlyginti, negalėtų būti apgintos. Todėl teismas, spręsdamas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą ir nustatęs, kad pareiškėjo skundo reikalavimas suformuluotas netinkamai, pagrįstai nutartimi nustatė terminą pašalinti skundo trūkumus, ir išaiškino, kad pareiškėjas skundo reikalavimą turėtų formuluoti savo asmens atžvilgiu ir prašyti neturtinę žalą priteisti pareiškėjui.

Kadangi pareiškėjas iki teismo nutartyje nustatyto termino skundo trūkumų nepašalino, pirmosios instancijos teismas 2015 m. gruodžio 8 d. nutartimi pagrįstai pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, taip pat išaiškino, kad ši nutartis neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą su ABTĮ reikalavimus atitinkančiu skundu.

Pažymėtina, kad pagrindo vadovautis pareiškėjo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2014, nėra, kadangi susiklostę teisiniai santykiai yra visiškai skirtingi, skiriasi ir faktinės aplinkybės.

Apibendrinus išdėstytas aplinkybės, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, laikydamas pareiškėjo skundą nepaduotu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Pareiškėjo O. P. (O. P.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                   Laimutis Alechnavičius

                                                                                                Artūras Drigotas

                                                                                                Dalia Višinskienė