Civilinė byla Nr. e2-2912-880/2023

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.18.1.1.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. spalio 5 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Linas Zinkevičius

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovė (pareiškėja) Sungrant Plus, dukterinė įmonė su užsienio investicijomis, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Rail Group“ atžvilgiu.

Teismas 

n u s t a t ė:

1.       Ieškovė Sungrant Plus, dukterinė įmonė su užsienio investicijomis, kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašė iki ieškinio pateikimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 1. uždrausti atsakovui valdyti ir naudoti vagonus; 2. uždrausti atsakovui perduoti valdyti ar naudoti vagonus tretiesiems asmenims; 3. įpareigoti atsakovą per 5 darbo dienas nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įsigaliojimo dienos pristatyti vagonus į Marijampolės stotį (stoties kodas 124006), saugotoju paskiriant ieškovę; 4. areštuoti atsakovo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o tokio turto nesant, pinigines lėšas reiškiamo reikalavimo sumoje (52 601,00 Eur).

2.       Ieškovė nurodė, kad 2023 m. vasario 1 d. su atsakove UAB „Baltic Rail Group“ (toliau – atsakovas) sudarė vagonų nuomos sutartį (toliau – Nuomos sutartis), pagal kurią pareiškėja perdavė atsakovui už mokestį laikinai valdyti ir naudotis naudoti (nuomoti) techniškai tvarkingus vagonus (iš viso 27 vagonus), turinčius numerius, teisę išvažiuoti ir važiuoti viešaisiais geležinkelio keliais Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, išskyrus karinių operacijų, manevrų ar karinių įmonių zonas, o atsakovas įsipareigojo priimti šį turtą ir sumokėti nuomos mokestį nustatyta tvarka ir terminais. Ieškovė vienašališkai 2023 m. rugpjūčio 10 d. pranešimu nutraukė Nuomos sutartį su atsakovu nuo 2023 m. rugsėjo 10 d. Būtent iki 2023 m. rugsėjo 10 d. (imtinai) atsakovė turėjo perduoti vagonus pareiškėjai, pristatant juos į Marijampolės stotį. Tačiau atsakovė šio reikalavimo nevykdo ir šio prašymo pateikimo dienai vagonų atsakovė pareiškėjui nėra grąžinusi ir toliau jais be jokio teisinio pagrindo naudojasi. Pareiškėjos nuomone, šiuo atveju egzistuoja visos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių skubiam taikymui atsakovės atžvilgiu, nepranešant atsakovei apie pateiktą prašymą. Ketinamas reikšti ieškinys yra pagrįstas ir teismui preliminariu vertinimu neturėtų kilti abejonių, kad pareiškėja neturi reikalavimo atsakovo atžvilgiu ar kad reikalavimą reiškia nesąžiningai. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra siekiama užtikrinti status quo išsaugojimą ir užkirsti kelią žalai bei kitiems neigiamiems padariniams atsirasti. Šiai dienai vagonai jau turėjo būti grąžinti ieškovei ir atitinkamai ieškovė turėjo grąžinti juos tretiesiems asmenimis. Pareiškėjai yra svarbu, kad vagonai būtų grąžinti jai tinkamos būklės ir atitinkamos vertės, kadangi dalis vagonų yra įkeista ir iš jų vertės bus dengiami pareiškėjos įsipareigojimai jos kreditoriui. Kol bus nagrinėjamas tarp šalių kilęs ginčas ir jei atsakovas juos naudos, visų pirma, vagonai natūraliai dėvėsis, didės jų rida, kas savaime mažins jų vertę. Taip pat yra tikimybė ir rizika, kad vagonai jų naudojimo metu bus sugadinti ar pažeisti, kas vėlgi sąlygos mažesnę vagonų vertę, arba net ir prarasti. Todėl svarbu, tiek atsakovui, tiek tretiesiems asmenims (jei atsakovas vagonus subnuomotų) uždrausti valdyti ir nuomoti vagonus. Atsakovės vengimas grąžinti vagonus, suteikia pagrindą teigti, kad atsakovė gali vengti ir sumokėti reikalaujamas sumas. Be to, ieškinio suma laikytina didele, kas taip pat sukelia grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Prašymas tenkintinas iš dalies.

3.       Pagal Komercinio arbitražo įstatymo 27 straipsnio 1 dalį šalis turi teisę prašyti Vilniaus apygardos teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki arbitražinio nagrinėjimo pradžios arba iki arbitražo teismo sudarymo. CPK 147 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Prašyme turi būti nurodytos priežastys, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, ir pateikti įrodymai, patvirtinantys grėsmę pareiškėjo interesams. Pažymėtina, kad CPK 144 straipsnio 1 dalis numato bendrąjį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą – reikalavimą, kad asmenys, prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taip pat turi tikėtinai (lot. prima facie) pagrįsti savo ieškinio reikalavimą. Taigi, iš minėtų teisės normų turinio seka, kad laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio pareiškimo kaip teisme, taip ir arbitraže gali būti taikomos nustačius visumą aplinkybių: 1) ieškinys dėl pateisinamų priežasčių negali būti paduotas iš karto; 2) įrodymais patvirtinta grėsmė pareiškėjo turtiniams interesams; 3) ieškinio reikalavimų prima facie pagrindimas.

4.       Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad, kai laikinąsias apsaugos priemones prašoma taikyti nepareiškus ieškinio, teismas šį klausimą turi spręsti dar neturėdamas visų duomenų, koks bus ieškinys, kokie bus visi byloje dalyvaujantys asmenys ir pan., todėl šioje proceso stadijoje turi iš esmės labai mažai duomenų apie kylantį ar jau kilusį teisinį ginčą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo galimo jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-760-183/2015; 2015 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-449-464/2015).

5.       Teismas pareiškėjos nurodytą aplinkybę, kad ji negali pateikti ieškinio kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes nėra surinkti visi reikiami įrodymai, pripažįsta svarbia ir pagrindžiančia tai, jog egzistuoja objektyvios kliūtys prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareikšti kartu su ieškiniu. Pareiškėja prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad yra būtina prie ieškinio pridėti priedus, kurie šiuo metu yra renkami ir turės būti išversti į lietuvių kalbą. Be to, ieškinio parengimas yra susijęs su advokato užimtumu, darbo laiko sąnaudomis, o laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo būtent ir siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą.

6.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas asmenys, prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi tikėtinai pagrįsti savo ieškinio reikalavimą. Tačiau šiuo atveju nagrinėjamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kai ieškinys dar nėra pareikštas. Teismas šį klausimą turi spręsti dar neturėdamas visų duomenų, koks bus ieškinys, kokie bus visi byloje dalyvaujantys asmenys ir pan., t. y. šioje proceso stadijoje turi iš esmės labai mažai duomenų apie kylantį ar jau kilusį teisinį ginčą. Taigi, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo klausimą, teismas neturi objektyvios galimybės įvertinti būsimo reikalavimo tikėtiną pagrįstumą visa apimtimi, apie tai, ar būsimo ieškinio reikalavimas bus tikėtinai pagrįstas, galima spręsti tik iš pareikšto prašymo turinio.

7.       Pažymėtina ir tai, kad, vertinant ieškinio prima facie pagrįstumą, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016).

8.       Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015, kt.).

9.       Susipažinus su pareiškėjos prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pareiškimo dienos turiniu, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjos prašymas (ir būsimas ieškinys) būtų prima facie nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju prašyme pareiškėja aiškiai įvardino būsimus ieškinio reikalavimus, paaiškino faktines aplinkybes ir pridėjo dalį įrodymų, jos vertinimu, pagrindžiančių prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir ieškinio reikalavimus. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo išvadai, kad prašymas yra akivaizdžiai nepagrįstas.

10.       Kaip minėta, siekiant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi būti nustatyta ir kita sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t. y. realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas.

11.       Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio teismo sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą, nes pats savaime teismo sprendimas, kuriuo būtų tik patvirtinamas ieškinio reikalavimų pagrįstumas, dar nereiškia tinkamo šalies pažeistų teisių ir teisėtų interesų apgynimo teismo tvarka, jeigu šis sprendimas nebegali būti realiai įvykdytas.

12.       Konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą gali nulemti priežastys, susijusios su byloje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų dalyku, jų pobūdžiu. Šiuo atveju aktualu paminėti, kad pagal tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

13.        Analizuojamu atveju ginčo objektu yra konkretūs kilnojamieji daiktai (vagonai), dėl kurių grąžinimo ir baudos bei nuostolių priteisimo bus pareikštas ieškinys. Sutiktina su pareiškėjos pozicija, kad egzistuoji reali tikimybė, jog atsakovui toliau naudojantis vagonais, jie gali būti sugadinti, pažeisti ar net prarasti.

14.       Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2492/2013; 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-897/2014).

15.       Nagrinėjamu atveju, iš pareiškėjos prašymo ir prie jo pridėtų priedų matyti, kad atsakovas ne kartą buvo informuotas apie Nuomos sutarties nutraukimą bei apie terminą, kada vagonai turi būti grąžinti pareiškėjai, tačiau vagonų negrąžino. Tuo tarpu pareiškėjai yra svarbi grąžintinų vagonų tinkama būklė. Akivaizdu, kad, nagrinėjamu atveju netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turtui (vagonams) ir atsakovei juos toliau naudojant, egzistuoja galimybė neigiamiems padariniams atsirasti ir dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas gali pasidaryti apskritai nebeįmanomas.

16.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovei valdyti ir naudoti vagonus, perduoti valdyti ar naudoti vagonus tretiesiems asmenims bei įpareigoti atsakovę per 5 darbo dienas nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įsigaliojimo dienos pristatyti vagonus į Marijampolės stotį (stoties kodas 124006), saugotoju paskiriant pareiškėją.

17.       Dėl kitos pareiškėjos prašymo dalies - areštuoti atsakovės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o tokio turto nesant, pinigines lėšas reiškiamo reikalavimo sumoje (52 601,00 Eur), pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos tik kaip priemonė, sudaranti sąlygas bylos nagrinėjimo eigoje surasti ir sukaupti atsakovo turtą, į kurį vykdymo procese būtų nukreiptas išieškojimas. Nei reikalavimo dydis, nei šalies turimo turto apimtis negali būti vieninteliu pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes teismas turi vertinti ir duomenis, galinčius patvirtinti šalies nesąžiningą elgesį. (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1769-790/2018 ir kt.).

18.       Remiantis išdėstytu, ieškovės argumentai, kad ieškinio suma yra didelė, o vengimas grąžinti vagonus, suteikia pagrindą teigti, kad atsakovė gali vengti ir sumokėti reikalaujamas sumas, nesudaro pagrindo taikyti areštą atsakovės turtui.

19.       Laikinųjų apsaugos priemonių, kaip labai varžančio procesinio instituto taikymas galimas tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus bei galimus ketinimus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-988-790/2018).

20.       Pareiškėjai nenurodžius konkrečių aplinkybių, kurios leistų manyti, kad atsakovė, sužinojusi apie civilinės bylos iškėlimą, imsis nesąžiningų veiksmų ir taip pasunkins ar padarys teismo sprendimo įvykdymą negalimą, neleidžia teismui daryti išvados, kad, neareštavus atsakovės turto, pasunkės ar taps neįmanomas teismo sprendimo įvykdymas. Jokių objektyvių duomenų, jog atsakovė vengs vykdyti būsimą teismo sprendimą, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144, 145, 147, 151, 290–291 straipsniais,

n u t a r i a:

Ieškovės (pareiškėjos) Sungrant Plus, dukterinės įmonės su užsienio investicijomis, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Rail Group“ atžvilgiu tenkinti iš dalies.

Uždrausti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Rail Group“, juridinio asmens kodas 305069149, valdyti ir naudoti pačiai bei perduoti valdyti ar naudoti tretiesiems asmenims vagonus Nr. (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Baltic Rail Group“, juridinio asmens kodas 305069149, per 5 darbo dienas nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įsigaliojimo dienos pristatyti vagonus Nr. (duomenys neskelbtini), į Marijampolės stotį (stoties kodas 124006), saugotoju paskiriant Sungrant Plus, dukterinę įmonę su užsienio investicijomis, juridinio asmens kodas 31243671.