(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič (pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės Prancūzijos įmonės „M.F.TEL“ ir suinteresuoto asmens S. C. (S. C.) atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos (kreditorės) Prancūzijos įmonės „M.F.TEL“ finansinio reikalavimo patvirtinimo likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „PAYRNET“ bankroto byloje,

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „PAYRNET“ (toliau – ir Bendrovė) iškelta bankroto byla, Bendrovės nemokumo administratoriumi paskirtas V. V.. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 22 d. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartimi patvirtintas Bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris buvo patikslintas. 

2.       Likviduojamos dėl bankroto UAB (toliau – ir LUAB) „PAYRNET“ nemokumo administratorius, atsižvelgdamas į tai, kad pagal LUAB „PAYRNET“ apskaitoje esančius duomenis Bendrovės skolos „M.F.TEL“ likutis nesutampa su šios kreditorės reikalaujama suma, nesutiko su kreditorės „M.F.TEL“ pateiktu 5 019 658,33 Eur reikalavimu (477 156 Eur – užstatas, 3 391 778,69 Eur – išankstinis finansavimas, 1 144 783,64 Eur – kreditorės klientų saugomos lėšos ir 5 940 Eur – bylinėjimosi išlaidos). 2022 m. gegužės 22 d. nutartimi patvirtinta 5 940 Eur šio reikalavimo dalis.

3.       Kreditorė „M.F.TEL“ (toliau – ir kreditorė, pareiškėja) prašė įtraukti ją į LUAB „PAYRNET“ pirmosios eilės kreditorių sąrašą, patvirtinti 5 013 718,33 Eur finansinį reikalavimą ir, nelaukiant bankroto proceso pabaigos, grąžinti elektroninių pinigų turėtojams priklausančias lėšas. Kreditorė nurodė, kad 2020 m. lapkričio 18 d. su LUAB „PAYRNET“ sudarė kortelių programos ir elektroninių pinigų paskirstymo sutartį, kuria LUAB „PAYRNET“ paskyrė kreditorę platintoja. Nuo 2021 m. sausio 1 d. pareiškėja buvo LUAB „PAYRNET“ tarpininkė. Vadovaujantis tarp šalių sudarytomis sutartimis, kreditorė turėjo sumokėti LUAB „PAYRNET“ nustatyto dydžio užstatą ir išankstinį finansavimą. 477 156 Eur užstatas nėra grąžintas, nepateikti įrodymai apie užstato panaudojimą. LUAB „PAYRNET“ nėra grąžinusi ir 3 391 778,69 Eur jai sumokėto išankstinio finansavimo. Pareiškėjos teigimu, LUAB „PAYRNET“ žinioje yra saugomos lėšos, mokėtinos kreditorės klientams, kurių LUAB „PAYRNET“ iki šiol negrąžino, iš viso – 1 144 783,64 Eur. Kreditorė nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo (toliau – EPEPĮĮ) 47 straipsniu, elektroninių pinigų turėtojų lėšos pastariesiems turi būti grąžinamos nedelsiant. Elektroninių pinigų turėtojų lėšos yra jų nuosavybė ir LUAB „PAYRNET“ šias lėšas privalėjo laikyti atskirai nuo savo pačios turto. Bendrovė neatskyrė kreditorės sumokėto užstato, mokamų išankstinių mokėjimų ir klientų lėšų.

4.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 20 d. nutartimi patvirtino kreditorės „M.F.TEL“ pirmosios eilės 5 013 718,33 Eur finansinį reikalavimą.

5.       Buvęs LUAB „PAYRNET“ vadovas S. C. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 20 d. nutartį, patvirtinant „M.F.TEL“ 2 176 866,03 Eur antrosios eilės finansinį reikalavimą, o kitą nutarties dalį panaikinti. Atskirajame skunde nurodė, kad nepaisant licencijos panaikinimo, kreditorės klientai elektroninius pinigus naudojo atsiskaitymams, LUAB „PAYRNET“ gaudavo pranešimus, kad kreditorės išleistomis kortelėmis vyko atsiskaitymai, todėl iš klientų lėšų saugojimo sąskaitos prekybininkui turi pervesti atsiskaitymo vertės ekvivalentą. 2023 m. spalio mėn. saugotino kreditorės klientų lėšų balanso likutis buvo 2 687 178,36 Eur. 2023 m. spalio mėn. ši suma buvo sumokėta naujajam kreditorės paslaugų teikėjui „Paynovate“. Taip pat S. C. nurodė, kad elektroninių pinigų savininkais yra patys klientai. Tarp „M.F.TEL“ ir galutinių klientų neegzistuoja atstovavimo teisiniai santykiai, todėl kreditorė neturi pretenzijų į galutinių klientų perduotas lėšas. Piniginės lėšos, pervestos kaip užstatas, nėra kreditorės klientų nuosavybė, tai nėra elektroniniai pinigai ir dėl to jiems netaikomas specifinis reguliavimas. Ataskaitoje, kuri sudaryta po 2023 spalio mėn. užbaigtos klientų lėšų perskaičiavimo procedūros, užfiksuota, kad likęs nesugrąžintas „M.F.TEL“ avansinių mokėjimų likutis yra 1 699 710,03 Eur, o ne 3 391 778,69 Eur. Tai neužtikrintas įsipareigojimas, kuris negali būti tvirtinamas kaip pirmosios eilės finansinis reikalavimas.

6.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 8 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 20 d. nutartį ir klausimą dėl kreditorės M.F.TEL finansinio reikalavimo patvirtinimo skyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka.

7.       LUAB „PAYRNET“ nemokumo administratorius rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad S. C. teiginys, jog „M.F.TEL“ klientai po 2023 m. birželio 22 d. išduotomis kortelėmis vykdė atsiskaitymus galimai neatitinka tikrovės. „M.F.TEL“ kaip tarpininkė veikė LUAB „PAYRNET“ vardu. Visiems kreditoriams sąskaitos bei kortelės buvo užblokuotos tą pačią dieną, kuomet buvo panaikinta licencija. Pateiktas LUAB „PAYRNET“ didžiosios knygos išrašas nėra apskaitos dokumentas; lėšos, esančios sąskaitoje (duomenys neskelbtini), nebuvo apskaitomos LUAB „PAYRNET“ apskaitoje.

8.       Kreditorė „M.F.TEL“ pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad LUAB „PAYRNET“ po licencijos panaikinimo kortelių aptarnavimo paslaugų teikti negalėjo. Kreditorės lėšų perskaičiavimo procedūros suvestinėje nurodomi atsitiktiniai skaičiai, duomenys lentelėje prieštaringi. Iš kreditorės pateiktos transakcijų ataskaitos matyti, jog transakcijos iš kreditorės sąskaitos po 2024 m. birželio 26 d. nevyko. Pažymėjo, kad kreditorė savo klientų lėšų likutį grindžia „Thredd/GPS“, kuri yra „Mastercard“ sertifikuotas duomenų analitikas ir patikima trečioji šalis, stebinti visus sandorius ir kiekvieno kortelės turėtojo balansą, patvirtintais duomenimis. Išankstinio finansavimo lėšos, anot kreditorės, turėtų būti laikomos elektroniniais pinigais, kadangi buvo laikomos kartu su klientų pinigais toje pačioje sąskaitoje ir tomis pačiomis sąlygomis. Teigė, kad užstatas taip pat nepriklauso LUAB „PAYRNET“, tai yra kreditorės lėšos, kurios privalo būti jai grąžintos.

9.       Buvęs LUAB „PAYRNET“ vadovas S. C. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad praradusi licenciją įstaiga turėjo pareigą atsiskaityti su elektroninių pinigų turėtojais ir mokėjimo paslaugų vartotojais. Su atskiruoju skundu pateiktas ne didžiosios knygos sąskaitos išrašas, o kreditorės sąskaitos išrašas, kuris neturi būti atskirai apskaitomas didžiosios knygos sąskaitose. Buhalterė apie šitą sąskaitą nežinojo, nes tai buvo ne įmonės korporatyvinė sąskaita, kurią administruoja buhalterė, o kliento sąskaita, kuri atspindėta vidinėse informacinių technologijų (IT) sistemose (jas šiuo metu valdo įmonė „Embedded Finance Limited“). Buhalterinėje didžiojoje knygoje šios sąskaitos agreguotai (jų neišskleidžiant) yra apskaitomos. Suvestinėje užfiksuotas kortelių turėtojų lėšų (kurios saugomos tam specialioje sąskaitoje) likutis 2023 m. birželio 20 d., kuris yra 5 381 778 Eur. Joje yra dar atskira eilutė apie gautą finansavimą iš „M.F.TEL“, kuris buvo gautas jau po licencijos panaikinimo. Šis finansavimas buvo panaudotas apsaugoti klientų lėšas, kurias klientai perduodavo „M.F.TEL“ už išplatintus elektroninius pinigus. Aptartų sumų balansas ir sudaro „M.F.TEL“ įvardintą, kaip neva neaiškiai gautą, 2 687 178,36 Eur sumą. „M.F.TEL“ ignoruoja 2023 m. gruodžio 4 d. įvykusią operaciją – 2 687 176,36 Eur mokėjimą naujajam „M.F.TEL“ paslaugų teikėjui „Paynovate“. Išankstinio „M.F.TEL“ finansavimo, kuris nebuvo saugomas „Barclays“ banke, likutis yra 1 699 710,03 Eur. 2023 m. rugpjūčio 11 d. ir 2023 m. rugsėjo 12 d. operacijos yra nereikšmingos, nes lėšos buvo sugrąžintos. 2023 m. rugpjūčio 29 d. operacija yra bendra grynoji suma už su kortelėmis susijusias išlaidas, patirtas nuo 2023 m. birželio 22 d. iki 2023 m. liepos 28 d. Suvestinėje pateikiamas šios sumos išskaidymas. Šias sumas vienu kartu LUAB „PAYRNET“ nurašė nuo „M.F.TEL“ sąskaitos, Sąlygų priedo Nr. 4 3.1 (b) punkto pagrindu. „M.F.TEL“ pateikti „Thredd/GPS“ duomenys yra žymiai artimesni S. C. į bylą pateiktiems duomenims. Skirtumas tarp „Thredd/GPS“ duomenų ir LUAB „PAYRNET“ duomenų yra tik 222 967 Eur.

10.       LUAB „PAYRNET“ nemokumo administratorius papildomai nurodė, kad jam nėra perduoti galutinių vartotojų duomenys, todėl administratorius neturėjo galimybės jų informuoti apie iškeltą bankroto bylą. Lėšų grąžinimas vyko per tarpininkus. Savo klientais LUAB „PAYRNET“ laikė būtent tarpininkus. Administratoriaus teigimu, nesuprantama, kaip LUAB „PAYRNET“ galėjo teikti mokėjimo paslaugas po licencijos panaikinimo. Buvęs Bendrovės vadovas vengia pateikti nepriklausomų subjektų „VISA/Mastercard“, SEPA, Jungtinės Karalystės centrinio banko, „Centrolink“ išrašus. Pateikiami susijusių bendrovių, kuriose dirbo pats S. C., taigi asmenų, turinčių tiesioginį suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi, išrašai.

11.       Kreditorė „M.F.TEL“ papildomai rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad nemokumo administratorius 2024 m. lapkričio 7 d. sutiko su reikalavimu, todėl nebeliko ginčo dėl reikalavimo ir jis turėtų būti patvirtintas. Pažymėjo, kad S. C. nepateikė įrodymų apie lėšų pervedimą į sąskaitas, nenurodė, į kokią sąskaitą „Barclays“ banke buvo pervedami kreditorės pinigai ir koks jos likutis. Visą reikiamą informaciją apie galutinius lėšų savininkus, jų kontaktinius duomenis ir banko sąskaitų numerius turi tik kreditorė, todėl ji vienintelė gali grąžinti lėšas klientams. Anot kreditorės, nėra galimybės, kad ne Lietuvoje gyvenantys ir lietuviškai nekalbantys klientai tiesiogiai kreiptųsi į Bendrovę dėl lėšų gražinimo, pateiktų teismo procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus atankančius dokumentus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

12.       Vilniaus apygardos teismas 2024  m. lapkričio 21  d. nutartimi patvirtino kreditorės Prancūzijos įmonės „M.F.TEL“ pirmosios eilės 1 699 710,03 Eur bei antrosios eilės 477 156 Eur finansinį reikalavimą LUAB „PAYRNET“ kreditorių sąraše. Kitą kreditorės reikalavimo dalį teismas atsisakė patvirtinti, priteisė kreditorės Prancūzijos įmonei „M.F.TEL“ 3 039,40 Eur bylinėjimosi išlaidų iš LUAB „PAYRNET“ administravimui skirtų lėšų.

13.       Teismas nurodė, kad galiojantis teisinis reguliavimas nenumato draudimo tarpininkams išpirkti elektroninių pinigų turėtojų elektroninius pinigus nominaliąja verte. Atlikęs lingvistinę aptartų nuostatų (EPEPĮĮ 2 straipsnio 2, 5, 7 dalių, 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 6 dalies, Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. rugsėjo 16 d. direktyvos 2009/110/EB dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros (toliau – Elektroninių pinigų direktyva) 11 straipsnio 2 dalies) analizę, teismas padarė išvadą, kad išpirkimo pirmenybė ir prioritetas teikiamas elektroninių pinigų įstaigai. Teismo vertinimu, išpirkimo iš tarpininko elektroninių pinigų turėtojai gali reikalauti sutartyje numatytais atvejais, tačiau byloje nėra duomenų nei apie tai, kad toks išpirkimo būdas yra numatytas sutartyse, taip pat nėra duomenų, kad kreditorės, veikusios kaip LUAB „PAYRNET“ tarpininkės, klientai būtų pareiškę tokį prašymą ir (ar) įgalioję „M.F.TEL“ tarpininkauti lėšų atgavimo procese.

14.       Teismas nurodė, kad Lietuvos banko valdybos 2021 m. balandžio 15 d. nutarime Nr. 03-71 „Dėl Reikalavimų elektroninių pinigų įstaigoms ir mokėjimo įstaigoms, kurių veiklos licencijos galiojimas panaikintas arba sustabdytas, aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) numatyta, jog elektroninių pinigų įstaigos licencijos panaikinimo atveju lėšų galutiniams vartotojams grąžinimą atlieka elektroninių pinigų įstaigos ir šiame procese nenumatytas tarpininko vaidmuo. EPEPĮĮ 47 straipsnio 4 dalyje elektroninių pinigų įstaigos bankroto atveju galutinių klientų lėšų grąžinimo pareiga taip pat numatyta specialiam subjektui – nemokumo administratoriui, be ne tarpininkui.

15.       Teismas kritiškai vertino kreditorės argumentus, kad nėra praktinių galimybių LUAB „PAYRNET“ lėšas grąžinti galutiniams vartotojams. Teismo vertinimu, nemokumo administratorius gali pasinaudoti kreditorės pateiktais duomenimis, o jei tokių duomenų trūksta – bendradarbiauti dėl papildomų duomenų suteikimo. Teismas konstatavo, kad kreditorė „M.F.TEL“, kaip tarpininkė, negali reikalauti jos galutiniams vartotojams priklausančių lėšų, todėl kreditorės reikalavimo dalį, t. y. 1 144 783,64 Eur, atsisakė patvirtinti.

16.       Dėl reikalavimo grąžinti išankstinio finansavimo lėšas, teismas pažymėjo, kad nei Elektroninių pinigų direktyvoje, nei EPEPĮĮ sąvoka „išankstinis finansavimas“ nėra tiesiogiai apibrėžta, todėl šis klausimas iš esmės gali būti šalių susitarimo objektu. Teismas nusprendė, kad byloje įrodyta 1 699 710,03 Eur reikalavimo dalis, susijusi su kreditorės sumokėtu išankstiniu finansavimu. Teismo vertinimu, kreditorės pateikti įrodymai nepaneigia buvusio likviduojamos dėl bankroto Bendrovės vadovo pateiktų įrodymų bei nuoseklių paaiškinimų, kuriais abejoti teismas neturi pagrindo.

17.       Atsižvelgdamas į tai, kad išankstinis finansavimas buvo skirtas apmokėti būsimas finansines operacijas, teismas nusprendė, kad šios lėšos priskirtinos prie elektroninių pinigų turėtojų reikalavimų užtikrinimo. Sistemiškai vertindamas EPEPĮĮ reguliavimą kartu su Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nuostatomis, taip pat atsižvelgdamas į elektroninių pinigų turėtojų nuosavybės atskirumą, teismas padarė išvadą, kad elektroninių pinigų turėtojų reikalavimai yra prioritetiniai, todėl turėtų būti priskiriami kreditorių reikalavimams, bankroto procese tenkinamiems pirmąja eile. Teismas 1 699 710,03 Eur reikalavimo dalį priskyrė prie pirmosios eilės reikalavimų.

18.       Teismas nurodė, kad užstatas – tai suma, kurią LUAB „PAYRNET“ reikalavo sumokėti tam, kad galėtų padengti mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus, kuriuos kreditorė turėtų mokėti kortelių schemai „Mastercard“. Teismas pritarė buvusio LUAB „PAYRNET“ vadovo pozicijai, kad užstatas nėra kreditorės klientų nuosavybė, tai nėra elektroniniai pinigai ir EPEPĮĮ reguliavimas šioms lėšoms netaikytinas. Teismas 477 156 Eur reikalavimo dalį patvirtino kaip antrosios eilės reikalavimą.

19.       Teismas nurodė, kad kreditorė „M.F.TEL“ prašė priteisti 20 065,50 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Teismas pažymėjo, kad kreditorė byloje teikė trejus rašytinius paaiškinimus. Remdamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.16 papunkčiu, teismas nustatė, kad maksimali kreditorei priteistina suma už rašytinius paaiškinimus galėtų būti 2 737,71 Eur. Teismo vertinimu, tai sudaro pagrindą sumažinti kreditorei priteistinas bylinėjimosi išlaidas. Teismas taip pat atsižvelgė į nagrinėjamo klausimo sudėtingumą, pateiktų procesinių dokumentų apimtį ir kokybę ir pripažino pagrįsta kreditorei priteisti 7 000 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Atsižvelgdamas į atmestų ir patenkintų kreditorės reikalavimų santykį, kreditorei iš administravimui skirtų lėšų teismas priteisė 3 039,40 Eur (43,42 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

20.       Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo S. C. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutarties dalį, kuria nutarta patvirtinti kreditorės Prancūzijos įmonės „M.F.TEL“ pirmosios eilės 1 699 710,03 Eur bei antrosios eilės 477 156 Eur finansinį reikalavimą LUAB „PAYRNET“ kreditorių sąraše, ir patvirtinti kreditorės Prancūzijos įmonės „M.F.TEL“ antrosios eilės 1 699 710,03 Eur bei antrosios eilės 477 156 Eur finansinį reikalavimą LUAB „PAYRNET kreditorių sąraše; kitą nutarties dalį palikti nepakeistą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1.                      Teismo išvada, kad „M.F.TEL“ 1 699 710,03 Eur reikalavimas yra pirmosios eilės, nepagrįsta. Išankstinis finansavimas (avansu sumokėtos pinigų sumos) negali būti prilygintos klientų lėšoms, kurios yra gaunamos mainais už išleistus elektroninius pinigus. Avanso iš „M.F.TEL“ gavimo momentu elektroniniai pinigai dar nebūna išleisti. Išankstinis finansavimas yra komercinis verslo subjektų susitarimas, iš kurio kylantys reikalavimai nėra pirmosios eilės reikalavimai, kaip lėšų, gautų už išleistus elektroninius pinigus, atveju.

20.2.                      Į banko „Barclays“ sąskaitą buvo pervedamos lėšos už išplatintus elektroninius pinigus, tačiau avansu gautos lėšos, už kurias nebuvo išleisti elektroniniai pinigai, į „Barclays“ banke esančią klientų lėšų saugojimo sąskaitą pervedamos nebuvo. Suinteresuotas asmuo S. C. patvirtino, kad į „Barclays“ banke esančią klientų lėšų saugojimo sąskaitą pinigai buvo pervedami tik tada, kai buvo sužinoma, jog „M.F.TEL“ elektroninius pinigus įkėlė į klientų mokėjimo korteles. S. C. rašytiniuose paaiškinimuose akcentavo, kad išankstiniai mokėjimai nėra nei elektroniniai pinigai, nei „M.F.TEL“ nuosavybė. Priešingas aiškinimas ir faktinių aplinkybių vertinimas reikštų nepagrįstą ir neteisėtą galimybę beveik bet kokius Bendrovės ir tarpininkų tarpusavio įsipareigojimus (prievoles) priskirti pirmajai eilei. S. C. įsitikinimu, tokiu neteisėtu ir nepagrįstai plečiamu aiškinimu būtų iškreiptas nemokumo proceso ir finansų rinkos reguliavimas, sumažinta lėšų, kurių apsaugai skirtos specialiosios EPEPĮĮ normos, savininkų teisių reali apsauga, nes į EPEPĮĮ normų saugomas lėšas pradėtų pretenduoti tokios teisės neturintys tarpininkai.

21.       Atsiliepime į suinteresuoto asmens S. C. atskirąjį skundą kreditorė „M.F.TEL“ prašo apelianto skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutarties dalį, kurioje „M.F.TEL“ pervestos išankstinio finansavimo lėšos laikytos „M.F.TEL“ pirmosios eilės reikalavimu; priteisti iš suinteresuoto asmens S. C. 3 915 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

21.1.                      S. C. nėra tinkamas subjektas, galintis ginčyti „M.F.TEL“ finansinį reikalavimą. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi atsisakyta priimti buvusio LUAB „PAYRNET“ vadovo prašymą atstatydinti LUAB „PAYRNET“ nemokumo administratorių V. V., motyvuojant tuo, kad jis nėra tinkamas subjektas, t. y. neturi teismo patvirtinto finansinio reikalavimo. Byloje nėra nustatyta, ar S. C. Bendrovėje dirbo pagal darbo sutartį. Pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu nepasisakė, nors „M.F.TEL“ ir kiti kreditoriai ne kartą kėlė šį klausimą.

21.2.                      „M.F.TEL“ sutartį su Bendrove pasirašė prisijungimo būdu, sutartis buvo parengta visiems Bendrovės agentams. Pasirašydama sutartį, „M.F.TEL“ suprato, kad išankstinio finansavimo lėšos yra „M.F.TEL“ priklausantys elektroniniai pinigai, pervestini į klientų sąskaitas ir skirti padengti laikiną klientų lėšų trūkumą nepriklausomai nuo to, ar Bendrovė perkėlė tuos pinigus į klientų mokėjimų korteles. Tai padaryti galėjo tik Bendrovė. „Perkėlimo“ ir „užkrovimo“ sąvokos nėra naudojamos sutartyje ir atsirado tik šiame suinteresuoto asmens atskirajame skunde.

21.3.                      „M.F.TEL“ ir jų klientai yra asmenys, kurių lėšos buvo perduotos Bendrovei, pastaroji jas išleido į apyvartą atitinkama pinigine verte ir tai yra „M.F.TEL“ bei jos klientų reikalavimas elektroninių pinigų leidėjai (Bendrovei). Sumokėtas išankstinis finansavimas nepriklauso Bendrovei ir nebuvo jai sumokėtas už prekes ar paslaugas; Bendrovė negalėjo jo naudoti mokėjimams už savo suteiktas paslaugas. Tai yra „M.F.TEL“ lėšos, kurios galėjo būti naudojamos tik klientų sąskaitų papildymui ir todėl privalo būti grąžintos „M.F.TEL“. Bendrovės aplaidumo, vedant apskaitą, pasekmių našta negali būti perkeliama „M.F.TEL“ ir jos klientams.

21.4.                      S. C. pakeitė parodymus ir atskirajame skunde ėmė teigti kad „M.F.TEL“ išankstinis finansavimas nebuvo pervestas į sąskaitą „Barclays“ banke, tačiau šiam teiginiui pagrįsti jis nepateikė įrodymų. Pasirašytoje sutartyje nėra nuostatų, iš kurių būtų galima manyti kad išankstinio finansavimo lėšų statusas pasikeičia pervedus jas į kitą sąskaitą.

21.5.                      Išankstinis finansavimas yra „M.F.TEL“ nuosavybės teise priklausantys elektroniniai pinigai, todėl šis „M.F.TEL“ reikalavimas turi būti tenkinamas pirmąja eile.

22.       Atskirajame skunde kreditorė „M.F.TEL“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 22 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl 2 836 852,30 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo ir įtraukti pareiškėją „M.F.TEL“ į LUAB „PAYRNET“ pirmosios eilės kreditorių sąrašą, patvirtinant papildomą 2 836 852,30 Eur finansinį reikalavimą; panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 22 d. nutarties dalį, kuria nuspręsta patvirtinti antrosios eilės pareiškėjo „M.F.TEL“ 477 156 Eur finansinį reikalavimą LUAB „PAYRNET“ kreditorių sąraše ir patvirtinti pirmosios eilės pareiškėjos „M.F.TEL“ 477 156 Eur finansinį reikalavimą LUAB „PAYRNET“ kreditorių sąraše; priimti naujus įrodymus; priteisti „M.F.TEL“ apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

22.1.                      Teismas neatskleidė bylos esmės, pažeidė įrodymų vertinimo bei įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad kreditorė „M.F.TEL“ negali reikalauti jos galutiniams vartotojams priklausančių lėšų. Tokia teismo išvada neatitinka tarp šalių sudarytų susitarimų, prieštarauja protingumo ir sąžiningumo, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principams, sudaro prielaidas proceso vilkinimui, iš esmės pažeidžia galutinių vartotojų teises ir sudaro sąlygas Bendrovei išvengti prievolės grąžinti galutiniams vartotojams jiems nuosavybės teise priklausančias lėšas, o kitiems Bendrovės kreditoriams pasipelnyti pareiškėjo klientų sąskaita.

22.2.                      Dėl reikalavimo grąžinti elektroninių pinigų turėtojams priklausančias lėšas apeliantė nurodė, kad kai Bendrovė pranešė, jog jos licencija buvo panaikinta, ji pareiškėjai nurodė dvi galimas lėšų grąžinimo alternatyvas: grąžinti kortelių turėtojams lėšas tiesiogiai; perkelti lėšas naujam leidėjui. Pareiškėja pranešė klientams, kad jų lėšos bus pervestos į „Paynovate“, todėl klientams nereikėjo kreiptis dėl lėšų susigrąžinimo į Bendrovę. Pareiškėja pateikė suderinimui sumą, kurią Bendrovė privalo pervesti į „Paynovate“ sąskaitą, t. y. galutiniams vartotojams priklausančias lėšas – 3 831 962 Eur. 2023 m. spalio mėn. „Paynovate“ kreipėsi į Bendrovę, prašydama pervesti pareiškėjos klientams 3 964 404.34 Eur. Bendrovė pervedė 2 687 178, 36 Eur. Pervestas sumas pareiškėja paskirstė savo klientams proporcingai. Taigi dar iki bankroto bylos iškėlimo pareiškėja, Bendrovė ir galutiniai vartotojai sutarė dėl Bendrovės prievolės grąžinti kortelių turėtojams įvykdymo tvarkos, t. y. kad lėšos būtų pervestos „Paynovate“, o ne kiekvienam kortelių turėtojui atskirai į jų asmeninę sąskaitą. Šios aplinkybės teismas nevertino. Pasirinkus lėšų grąžinimo būdą perkeliant lėšas naujam leidėjui, atsakomybė už kortelių turėtojų lėšas perėjo „Paynovate“, t. y. kilus lėšų trūkumui, pareiškėja buvo įsipareigota padengti šias lėšas pagal susitarimą su „Paynovate“. Pareiškėja nuolat dengia avansinius mokėjimus „Paynovate“, iš kurių tenkinami kortelių turėtojų reikalavimai. Jeigu teismas mano, kad lėšos negali būti išmokėtos pareiškėjai, pareiškėja prašo, kad trūkstamos lėšos būtų pervestos į „Paynovate“ valdomą apsaugotą kortelių turėtojų sąskaitą, kuri yra skirta pareiškėjos klientams. Teismo pozicija, kad kortelių turėtojai, t. y. galutiniai vartotojai, kreiptųsi į teismą tiesiogiai, yra nepagrįsta. Galutinių vartotojų yra labai daug, dažnai jų lėšų suma yra labai maža, jie nėra Lietuvos Respublikos piliečiai, todėl kreipimasis į teismą sukeltų jiems nepagrįstai dideles išlaidas ir užvilkintų bankroto procesą.

22.3.                      Teismas klaidingai įvertino buvusio Bendrovės vadovo paaiškinimus dėl reikalavimo grąžinti išankstinio finansavimo lėšas ir neatskleidė ginčo esmės. Ne pareiškėja turėjo paneigti trečiojo asmens, kuris įstojo į bylą tik po teismo nutarties patenkinti pareiškėjos prašymą, pateiktus įrodymus, bet buvęs Bendrovės vadovas turėjo paneigti pareiškėjos įrodymus.

22.4.                      Teismas vadovavosi Bendrovės vadovo paaiškinimu, apie 2023 m. spalio 24 d. parengtoje suvestinėje nurodytą 4 386 888,39 Eur sumą, duomenimis, kad pagal didžiosios knygos išrašą 2023 m. gruodžio 4 d. įvykdyta 2 687 176,36 Eur mokėjimo operacija. Pasak apeliantės, ataskaita parengta anksčiau, nei įvyko lėšų pervedimas pagal buvusio Bendrovės vadovo pateiktus dokumentus. Teismas nevertino, kam ir kokiu tikslu buvo atliktos 2023 m. rugpjūčio 11 d., 2023 m. rugpjūčio 29 d., 2023 m. rugsėjo 12 d., 2023 m. gruodžio 4 d. transakcijos, neįvertino, kad tarp pareiškėjos ir suinteresuoto asmens nėra ginčo dėl pareiškėjai priklausiusių lėšų 2023 m. birželio mėnesį. Teismas turėjo vertinti ir pasisakyti, kodėl po licencijos panaikinimo pareiškėjos sąskaitoje saugomos lėšos sumažėjo nuo 8 002 522,08 Eur iki 1 699 710,03 Eur. Būtent dėl po Bendrovės licencijos panaikinimo dingusių pareiškėjai priklausančių sumų kyla ginčas. Teismas neatskleidė bylos esmės.

22.5.                      2023 m. gruodžio 4 d. išskaitos iš pareiškėjos sąskaitos negalima laikyti pavedimu „Paynovate“, nes pavedimo data nesutampa, nenurodytas gavėjas, šios sumos pervedimą patvirtinantis banko dokumentas nepateiktas. 2023 m. rugpjūčio 29 d. padarytas 3 615 633,69 Eur išskaitymas iš pareiškėjos sąskaitos nesuprantamas ir skundžiamoje nutartyje neaptartas. Pareiškėja į „Paynovate“ persikėlė 2023 m. liepos 29 d. ir galutinius vartotojus aptarnavo būtent „Paynovate“, ši suma negali būti atsiskaitymas su galutiniais vartotojais.

22.6.                      Dėl teismo argumentų, kad nėra pagrindo abejoti likviduojamos dėl bankroto Bendrovės vadovo pateiktais įrodymais bei nuosekliais paaiškinimais, kreditorė pažymėjo, jog teismas nutartimi, kuria skyrė S. C. baudą, nustatė, kad buvęs vadovas, ginčydamas tam tikrų kreditorių reikalavimus, selektyviai teikia Bendrovės dokumentus. Tiek nemokumo administratorius, tiek Lietuvos bankas ne kartą akcentavo, kad Bendrovės pateiktos ataskaitos ir kiti apskaitos dokumentai yra netikslūs, todėl jais vadovaujantis nėra įmanoma nustatyti nei tikrosios Bendrovės finansinės padėties, nei klientams grąžintinių sumų. Bendrovė netinkamai vedė ūkinių ir finansinių operacijų apskaitą. Teismas nepaaiškino, kodėl tuos pačius dokumentus, pateiktus šioje byloje, laikė patikimais. 

22.7.                      Tikslias pareiškėjai priklausančias sumas galima matyti tik iš pareiškėjos teismui pateiktų dokumentų. Pareiškėja savo klientų lėšų likutį grindžia „Thredd“ patvirtintais duomenimis, kurie yra patikimesni už Bendrovės atsitiktinai nurodytus skaičius. Lietuvos bankas turėjo abejonių dėl to, kaip Bendrovė saugojo ir sekė kortelių turėtojų lėšas. Kai BIN (angl. Bank Identification Number) ir kortelių turėtojų lėšos turėjo būti perduotos naujam leidėjui, „Mastercard“ reikalaujama suma, kurią reikėjo pervesti į „Paynovate“, buvo 3 831 977 Eur. Iki bankroto bylos iškėlimo paskutiniais duomenimis 2023 m. birželio 26 d. pareiškėjos sąskaitoje buvo 8 002 522,08 Eur (787 801,39 Eur skirti atsiskaitymui su „Mastercard“ už suteiktas paslaugas, kortelių aptarnavimą; 3 831 962 Eur kortelių turėtojų lėšos, 3 382 758,69 Eur išankstinis pareiškėjos mokėjimas, 477 156 Eur pareiškėjos įmokėtas užstatas).

22.8.                      Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos reikalavimo grąžinti 477 156 Eur, sumokėtus Bendrovei kaip užstatą, tenkinimo eilės, neteisingai įvertino šios sumos prigimtį ir esmę. Pareiškėja neteigė, kad sumokėtas užstatas yra pareiškėjos klientų nuosavybė. Ši suma yra pareiškėjos nuosavybė, jai priklausantys elektroniniai pinigai, sumokėti Bendrovei. Šių pinigų teisinis statusas nesiskiria nuo bet kurio kito Bendrovės kliento (ne agento) Bendrovėje laikytų elektroninių pinigų, kuriuos visus teismas nusprendė tenkinti pirmąja eile.

22.9.                      Byloje būtina išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su sumų neatitikimais, lėšų grąžinimu į kliento sąskaitą, pareikalauti iš proceso dalyvių pateikti visus jų turimus įrodymus, taip pat papildomus paaiškinimus ir tik po to priimti motyvuotą nutartį. Patenkinus pareiškėjos finansinį reikalavimą visiškai, turėtų būti perskaičiuojamas ir priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis.

22.10.                      Pripažindamas, kad pareiškėja negali teikti finansinio reikalavimo dėl galutiniams vartotojams priklausančių lėšų, teismas iš esmės priėmė sprendimą, kuris sukelia pareigą reikšti finansinius reikalavimus į bylą neįtrauktiems asmenims – galutiniams vartotojams. Susiklosčius tokiai situacijai, visi šie asmenys turėjo būti įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis. Tokiu atveju egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

23.       Atsiliepime į pareiškėjos (kreditorės) „M.F.TEL“ atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo S. C. prašo netenkinti skundo. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

23.1.                      Pirmosios instancijos teisme ginčas dėl 1 144 783,64 Eur reikalavimo dalies (galutiniams vartotojams priklausančių lėšų) kilo dėl to, ar: 1) 1 144 789,64 Eur suma yra teisinga; 2) ar „M.F.TEL“ yra tinkamas subjektas, kuris gali reikalauti priteisti šią sumą. „M.F.TEL“ apeliacinėje instancijoje pakeitė ieškinio pagrindą ir dalyką, nors tai daryti draudžia įstatymas. „M.F.TEL“ nurodė naujas faktines aplinkybes ir pateikė naujus įrodymus, taip pat prašo nurodyti pervesti pinigines lėšas kitam subjektui „Paynovate“. Teismas negali priteisti piniginių sumų subjektui, kuris nėra ieškovas bei nedalyvauja civilinėje byloje.

23.2.                      Pirmosios instancijos teismo išvada, kad „M.F.TEL“ neturi teisės reikalauti priteisti 1 144 789,64 Eur, yra teisinga ir nepaneigta, nes galutinių vartotojų elektroniniai pinigai pagal imperatyvias įstatymo nuostatas yra jų nuosavybė ir teismas negali tenkinti kito subjekto (įskaitant tarpininko) ieškinio priteisti šią sumą ne vartotojams. Pagal 2020 m. lapkričio 18 d. elektroninių pinigų distribucijos sutartį „M.F.TEL“ neturi pretenzijų į elektroninių pinigų turėtojų (klientų) lėšas, perduotas atstovaujamajai elektroninių pinigų įstaigai „PAYRNET“. Tarp „M.F.TEL“ ir galutinių klientų neegzistuoja atstovavimo teisiniai santykiai, juolab, atitinkantys CPK 51–57 straipsnių reikalavimus.

23.3.                      „M.F.TEL“ argumentas, kad elektroninių pinigų lėšų likutį LUAB „PAYRNET“ perdavė bendrovei „Paynovate“, kaip naujajam (po LUAB „PAYRNET“ licencijos panaikinimo) „M.F.TEL“ aptarnaujamų klientų mokėjimo paslaugų teikėjui, nepaneigia išvados, kad elektroninių pinigų nuosavybė priklauso galutiniams vartotojams, bet ne „M.F.TEL“ ar „Paynovate“. Šio pervedimo tikslas – klientams teikiamų mokėjimų paslaugų tęstinumo užtikrinimas. Tačiau elektroninių pinigų savininkas nepasikeitė. Reikalavimo priteisti pinigines lėšas „M.F.TEL“ arba „Paynovate“ patenkinimas reikštų klientų nuosavybės (lėšų) nusavinimą.

23.4.                      „M.F.TEL“ argumentas, kad LUAB „PAYRNET“ pervedė „Paynovate“ tik dalį klientų saugotinų lėšų likučio, yra nepagrįstas. 2023 m. spalio 2 d. „M.F.TEL“ atstovo T. B. elektroninis laiškas neįrodo, kad būtent jame nurodyta suma turėjo būti pervesta „Paynovate“. S. C. pateikė 2023 m. spalio 24 d. L. M. (LUAB „PAYRNET“ valdybos narės) atsakymą į minėtą laišką, prie kurio buvo pridėta „M.F.TEL“ klientų lėšų perskaičiavimo ataskaita. T. B. neatsakė į L. M. elektroninį laišką ir nepateikė kontrargumentų. Be to, „M.F.TEL“ netinkamai interpretuoja T. B. elektroninį laišką; jame nurodoma klientų saugotina lėšų suma yra 2 910 145,97 Eur, o ne 3 831 961,70 Eur. „M.F.TEL“ nesąžiningai ignoruoja neigiamus likučius. Būtent „M.F.TEL“ yra atsakinga už neigiamus kortelių likučius. Net darant prielaidą, kad „Thredd“ duomenys, jog 2023 m. birželio 26 d. kortelių apkrovos likučiai buvo 2 910 145,97 Eur, yra teisingi (su kuo S. C. nesutinka), „M.F.TEL“ kortelių turėtojams liko skolinga tik 222 967 Eur. Pabrėžia, kad LUAB „PAYRNET“ nėra gavusi kortelių turėtojų pretenzijų.

23.5.                      Suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį, kad LUAB „PAYRNET“ bankroto procese yra klientų (galutinių vartotojų), kuriems jau buvo pripažinta nuosavybės teisė į elektroninius pinigus, teismui patvirtinus jų reikalavimus. „M.F.TEL“ ir „Paynovate“ tarpusavio įsipareigojimai nėra susiję su šia byla bei neturi poveikio LUAB „PAYRNET“ prievolėms. Atskirojo skundo 21, 22 punktuose „M.F.TEL“ iškėlė siurprizinį argumentą, remdamasi sutartimi su „Paynovate“, kuri nedalyvauja šiame procese, teigia, kad tam tikri jų tarpusavio įsipareigojimai suteikia pagrindą reikalauti sumų priteisimo iš LUAB „PAYRNET“.

23.6.                      Dėl argumentų, susijusių su reikalavimu grąžinti išankstinio finansavimo lėšas (1 699 710,03 Eur), suinteresuotas asmuo nurodė, kad „M.F.TEL“ teiginiai dėl sąskaitos išraše keturių paskutinių operacijų neaiškumo nesukuria prielaidų pirmosios instancijos išvadą laikyti nepagrįsta. Lėšų perskaičiavimo ataskaita parodo, kad buvo suskaičiuotas klientų saugotinų lėšų likutis, kuris po to buvo pervestas „Paynovate“. Tai, kad LUAB „PAYRNET“, atlikusi klientų lėšų perskaičiavimo procedūrą, nustatė likusį klientų saugotinų lėšų likutį ir tik vėliau atliko pavedimą „Paynovate“, nereiškia, jog ataskaita yra nepatikima. „M.F.TEL“ teiginys, kad 2023 m. gruodžio 4 d. 2 687 178,36 Eur išskaitos iš pareiškėjos sąskaitos negalima laikyti pavedimu „Paynovate“, yra nesuprantamas, nes „M.F.TEL“ procesiniuose dokumentuose pripažino, jog toks pavedimas buvo atliktas.

23.7.                      Baudos suinteresuotam asmeniui skyrimas ir ginčas dėl jos yra nesusiję su šia byla ir nepatvirtina, kad „M.F.TEL“ finansinis reikalavimas yra pagrįstas. „M.F.TEL“ cituojama Lietuvos banko nuomonė dėl LUAB „PAYRNET“ finansinių apskaitos dokumentų neturi res judicata galios šiai bylai, be to, nesusijusi su šioje byloje pateiktais įrodymais, todėl savaime jų įrodomosios reikšmės negali paneigti. S. C. pateikti dokumentai yra nuoseklūs, aiškūs ir nepaneigti. Lietuvos banko nuomonė, kad finansiniai LUAB „PAYRNET“ balansai turėjo trūkumų, nereiškia, jog visa apskaita buvo vedama netinkamai. Dėl įrodymų vertinimo turi būti sprendžiama kiekvienu atveju individualiai. Nagrinėjamu atveju nėra patikimesnių įrodymų nei tie, kuriuos pateikė S. C..

23.8.                      „M.F.TEL“ atskirajame skunde pripažįsta, kad 477 156 Eur užstatas nėra elektroniniai pinigai. Pasak S. C., tai yra skola. Tai, kad „M.F.TEL“ užstatas buvo laikomas atskirai nuo klientų saugotinų lėšų, patvirtina, o ne paneigia, jog užstatui nebuvo taikoma speciali klientų lėšų apsauga.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

25.       Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies patenkintas pareiškėjos Prancūzijos įmonės „M.F.TEL“ prašymas patvirtinti jos finansinį reikalavimą LUAB „PAYRNET“ bankroto byloje, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. 

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

26.       Byloje nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 18 d. Elektroninių pinigų platinimo sutartimi (toliau –Sutartis) LUAB „PAYRNET“, kaip licencijuota elektroninių pinigų įstaiga, paskyrė „M.F.TEL“ savo platintoja, kad pastaroji galėtų vykdyti reguliuojamą veiklą sutartyje nustatytomis sąlygomis (Sutarties 3.1 papunktis). Sutartyje nustatyta, kad platintojas turi teisę vykdyti leidžiamą veiklą (platinti ir (arba) išpirkti, bet ne leisti elektroninius pinigus ar atlikti mokėjimus) atstovaujamojo (LUAB „PAYRNET“) vardu (Sutarties 3.4 papunktis). „M.F.TEL“, kaip LUAB „PAYRNET“ tarpininkė, buvo registruota Lietuvos banke. Šalys susitarė, kad mokesčiai nustatyti „Railsbank“ sąlygose.

27.       Lietuvos bankas 2023 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 09-109 „Dėl poveikio priemonės taikymo UAB „PAYRNET“ panaikino LUAB „PAYRNET“ išduotos elektroninių pinigų įstaigos licencijos galiojimą.

28.       Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartimi UAB „PAYRNET“ iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 22 d. Pareiškėja „M.F.TEL“ nemokumo administratoriui pateikė 5 019 658,33 Eur finansinį reikalavimą. 2022 m. gegužės 22 d. nutartimi patvirtinta 5 940 Eur šio reikalavimo dalis. Byloje kilo ginčas dėl kitos reikalavimo dalies (1 144 783,64 Eur galutinių klientų lėšų, 3 391 778,69 Eur „M.F.TEL“ sumokėto išankstinio finansavimo, 477 156 Eur užstato).

29.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 20 d. nutartimi patvirtino kreditorės „M.F.TEL“ pirmosios eilės 5 013 718,33 Eur finansinį reikalavimą.

30.       Buvęs LUAB „PAYRNET“ vadovas S. C. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 20 d. nutartį, patvirtinant „M.F.TEL“ 2 176 866,03 Eur antrosios eilės finansinį reikalavimą, o kitą nutarties dalį panaikinti.

31.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 8 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 20 d. nutartį ir klausimą dėl kreditorės „M.F.TEL“ finansinio reikalavimo patvirtinimo paskyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka.

32.       Pirmosios instancijos teismas 2024  m. lapkričio 21  d. nutartimi patvirtino pirmosios eilės 1 699 710,03 Eur bei antrosios eilės 477 156 Eur „M.F.TEL“ finansinį reikalavimą LUAB „PAYRNET“ bankroto byloje. Konstatavęs, kad „M.F.TEL“, kaip tarpininkė, negali reikalauti galutiniams vartotojams priklausančių lėšų, pareiškėjos 1 144 783,64 Eur reikalavimo dalį atsisakė patvirtinti. Tiek pareiškėja (kreditorė) „M.F.TEL“, tiek suinteresuotas asmuo S. C. pateikė atskiruosius skundus.

33.       Pareiškėja „M.F.TEL“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji, kaip tarpininkė, negali reikalauti jos referuotiems galutiniams vartotojams priklausančių lėšų ir todėl yra pagrindas atsisakyti patvirtinti 1 144 783,64 Eur finansinį reikalavimą. Taip pat, nurodydama, kad teismas klaidingai įvertino Bendrovės vadovo paaiškinimus ir neatskleidė bylos esmės, pareiškėja ginčija apskųstos nutarties dalį, kuria netenkinta reikalavimo dalis dėl išankstinio finansavimo lėšų (1 683 048,66 Eur). Pareiškėja teigia, kad teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos reikalavimo grąžinti 477 156 Eur užstato sumą, tenkinimo eilės, neteisingai įvertino šios sumos prigimtį ir esmę. Suinteresuotas asmuo S. C. atskirajame skunde nurodo, kad nutarties dalis, kuria nutarta, jog 1 699 710,03 Eur reikalavimas (dėl pareiškėjos sumokėtų išankstinių mokėjimų) yra ne antrosios, o pirmosios eilės, yra nepagrįsta ir neteisėta.

Dėl suinteresuoto asmens S. C. teisės ginčyti „M.F.TEL“ finansinį reikalavimą

34.        Pareiškėja „M.F.TEL“ atsiliepime į S. C. skundą kvestionuoja šio asmens (S. C.) teisę ginčyti „M.F.TEL“ finansinį reikalavimą. Teigia, kad „M.F.TEL“ ir kiti kreditoriai ne kartą kėlė šį klausimą, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl šių argumentų nepasisakė.

35.        JANĮ 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Pagal CPK 37 straipsnio 1 dalį, byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Sąvoka „byloje dalyvaujantys asmenys“ yra apibendrinamoji, apimanti tuos proceso dalyvius, kuriems būdingas teisinis (materialusis arba tik procesinis) suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2013).

36.        Nagrinėjamu atveju apskųstoje nutartyje S. C. įvardinamas buvusiu LUAB „PAYRNET“ vadovu. S. C. tiek atskirajame skunde, tiek atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą nurodo, kad jis yra buvęs bendrovės vadovas ir kreditorius.

37.        Nors JANĮ tiesiogiai neišvardija asmenų, turinčių teisę ginčyti kreditorių reikalavimų tvirtinimą ar atsisakymą juos tvirtinti, tačiau, atsižvelgiant į nuosekliai išplėtotą teismų praktiką, kreditorius teisę ginčyti kitų kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimą ar atsisakymą juos tvirtinti (taip pat ir ginčyti nutartis, kuriomis tvirtinamos bankrutuojančios įmonės su kitais kreditoriais sudarytos taikos sutartys) įgyja tik tada, kai pagrindžia savo teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, t. y. tik tada, kai jo paties finansinį reikalavimą patvirtina teismas ir jis tampa byloje dalyvaujančiu asmeniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1332-370/2021; 2022 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-862-450/2022; 2024 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-788-450/2024).

38.        Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, bankroto byloje gali būti ne tik įmonės kreditoriai – dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisės įstoti į bankroto bylą kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas pagal tai, ar šis asmuo turi įstatymo pripažįstamą teisinį ryšį su bylos dalyku. Teismų praktika formuojama ta linkme, jog tam, kad asmuo galėtų dalyvauti bankroto byloje trečiuoju asmeniu, būtina įrodyti pakankamą asmens teisinį suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi, neapsiribojant vien teisinio (turtinio) reikalavimo bankroto byloje turėjimu. Į bankroto bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, teismui konstatavus pakankamą teisinį suinteresuotumą, gali būti įtraukiami įmonės savininkai, akcininkai, laiduotojai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2012; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2012; 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2013). Teismų praktikoje pažymima, kad teismo sprendimo įtaka trečiojo asmens (asmenų) teisėms ir pareigoms neturėtų būti suprantama pernelyg plačiai. Teisinio suinteresuotumo ginčo baigtimi turėjimas savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad byloje priimtas sprendimas turės įtakos konkretaus asmens (asmenų) materialiosioms teisėms ir pareigoms (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-70-467/2024, 2024 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-562-910/2024).

39.        Teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad pareiškėjos argumentai, susiję su atsisakymu priimti S. C. bankroto byloje pateiktą prašymą atstatydinti LUAB „PAYRNET“ nemokumo administratorių, nereikšmingi sprendžiant S. C. suinteresuotumo klausimą nagrinėjamoje byloje. Asmens teisinis suinteresuotumas turėtų būti vertinamas individualiai; jo teisių bei pareigų įgyvendinimas turėtų būti susijęs su konkrečiu nemokumo procese sprendžiamu klausimu.

40.        Nustatyta, kad S. C. UAB „PAYRNET“ vadovu buvo nuo 2020 m. rugpjūčio 5 d. iki 2023 m. lapkričio 29 d. (registracijos data). Taigi, pareiškėjos „M.F.TEL“ finansinio reikalavimo patvirtinimo metu S. C. buvo praradęs šį teisinį statusą. Asmeninio suinteresuotumo (dėl buvusių pareigų) bylos dėl „M.F.TEL“ finansinio reikalavimo patvirtinimo baigtimi apeliantas neatskleidė. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis taip pat nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. eB2-1234-580/2025 nagrinėjamas S. C. finansinio reikalavimo patvirtinimo LUAB „PAYRNET“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąraše klausimas. Byla nėra išnagrinėta. Kitos galimos S. C. materialinio suinteresuotumo bylos baigtimi aplinkybės nenustatytos. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pareiškėjos „M.F.TEL“ pozicijai, kad S. C. neturi teisės ginčyti „M.F.TEL“ finansinio reikalavimo.

41.        Nustačius, kad šis apeliantas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu neturi materialinio suinteresuotumo bylos baigtimi, apeliacinis procesas, pradėtas pagal S. C. atskirąjį skundą, nutrauktinas, kaip pradėtas asmens, neturinčio tokios teisės (CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 5 dalis).

Dėl „M.F.TEL“ pateiktų finansinių reikalavimų pagrįstumo

42.       Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra juridinio asmens bankroto byloje pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į likviduojamą dėl bankroto juridinį asmenį, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012; 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-823/2021).

43.       Tais atvejais, kai dėl konkrečių kreditorių reikalavimų kyla ginčas, teismas tokių kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir atlieka išsamų įrodymų tyrimą. Tokio aiškinimo laikomasi tiek kasacinio teismo, tiek Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1679-241/2018; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-15-1120/2022; 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1106-910/2023).

44.       Kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų likviduojamos dėl bankroto įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Gali būti tvirtinamas tik patikrintas kreditoriaus reikalavimas. Pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka nemokumo administratorius ir teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme. Nepriklausomai nuo nemokumo administratoriaus pozicijos dėl konkretaus reikalavimo, teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).

45.       Pabrėžtina, kad tinkamas kreditorių finansinių reikalavimų dydžio nustatymas yra svarbus sklandžiam bankroto proceso vykdymui bei kreditorių tarpusavio santykiams. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš likviduojamos dėl bankroto įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai, todėl, siekiant įgyvendinti minėtus bankroto proceso tikslus, svarbu įvertinti kiekvieno kreditoriaus teikiamo reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-862-450/2022).

46.       Nagrinėjamu atveju pareiškėja „M.F.TEL“ prašė įtraukti ją į LUAB „PAYRNET“ pirmosios eilės kreditorių sąrašą, patvirtinti 5 013 718,33 Eur finansinį reikalavimą ir, vadovaujantis EPEPĮĮ 25 straipsnyje nustatyta tvarka, nelaukiant bankroto proceso bei LUAB „PAYRNET“ pabaigos, grąžinti elektroninių pinigų turėtojams priklausančius 5 013 718,33 Eur, pervedant lėšas pareiškėjai „M.F.TEL“, iš kurių 1 144 783, 64 Eur pareiškėja „M.F.TEL“ grąžins savo klientams.

47.       Teisėjų kolegijos vertinimu, reikalavimas grąžinti elektroninių pinigų turėtojams priklausančias lėšas ir patvirtinti finansinį reikalavimą yra prieštaringas.

48.       Pagal EPEPĮĮ 2 straipsnio 1 dalį, elektroniniai pinigai – elektroninių pinigų leidėjams gavus lėšų iš fizinių arba juridinių asmenų į apyvartą išleidžiama piniginė vertė, išreikšta kaip reikalavimas jos leidėjui ir turinti šiuos požymius: 1) yra laikoma elektroninėse, įskaitant magnetines, laikmenose; 2) skirta mokėjimo operacijoms atlikti; 3) priimama asmenų, kurie nėra tų elektroninių pinigų leidėjai.

49.       EPEPĮĮ 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad elektroninių pinigų įstaiga privalo apsaugoti iš elektroninių pinigų turėtojų už leistus elektroninius pinigus gautas lėšas vienu iš šių būdų: 1) atskirdama šias lėšas nuo kitų fizinių arba juridinių asmenų, kurie nėra elektroninių pinigų turėtojai, lėšų. Jeigu gautas lėšas kitos darbo dienos pabaigoje vis dar turi elektroninių pinigų įstaiga, šios lėšos turi būti laikomos atskiroje sąskaitoje, atidarytoje Lietuvos Respublikos arba kitos valstybės narės kredito įstaigoje (įskaitant užsienio valstybės kredito įstaigos filialą, įsteigtą Lietuvos Respublikoje arba kitoje valstybėje narėje), Lietuvos banke arba kitos valstybės narės centriniame banke ar investuojamos į saugų, likvidų ir mažos rizikos turtą priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka. Elektroninių pinigų įstaiga, šiame punkte nustatytu būdu saugodama iš elektroninių pinigų turėtojų gautas lėšas, privalo imtis priemonių, užtikrinančių elektroninių pinigų turėtojų nuosavybės teisių apsaugą, ypač jeigu ji yra nemoki. Elektroninių pinigų turėtojų lėšos, perduotos elektroninių pinigų įstaigai, yra jų nuosavybė ir į jas negali būti nukreiptas išieškojimas pagal elektroninių pinigų įstaigos skolas; 2) apdrausdama šias lėšas draudimo sutartimi arba gaudama dėl jų garantiją ar laidavimo raštą, išduotą Lietuvos Respublikos draudimo įmonės ar kredito įstaigos (įskaitant užsienio valstybės draudimo įmonės ar kredito įstaigos filialą, įsteigtą Lietuvos Respublikoje) arba kitos valstybės narės draudimo įmonės ar kredito įstaigos, nepriklausančios tai pačiai kaip elektroninių pinigų įstaiga įmonių grupei, tokiai elektroninių pinigų įstaigai negalint įvykdyti savo įsipareigojimų dėl išmokamos sumos, kuri turėtų būti atskirta, jeigu būtų taikomas šios dalies 1 punkte nurodytas būdas. Pagal šio straipsnio 3 dalį, elektroninių pinigų turėtojų lėšos, kurios į elektroninių pinigų įstaigos sąskaitą patenka mokėjimo operaciją atlikus bet kuria mokėjimo priemone, turi būti apsaugotos nuo momento, kai jos įskaitomos į elektroninių pinigų įstaigos sąskaitą ar kitaip pateikiamos elektroninių pinigų įstaigai laikantis Mokėjimų įstatyme nustatytų įvykdymo trukmės reikalavimų. Bet kuriuo atveju tokios lėšos po elektroninių pinigų leidimo turi būti apsaugotos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas.

50.       Lietuvos banko valdybos 2021 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 03-71 patvirtinto Reikalavimų elektroninių pinigų įstaigoms ir mokėjimo įstaigoms, kurių veiklos licencijos galiojimas panaikintas arba sustabdytas, aprašo 6 punkte nustatyta, kad įstaiga, kurios veiklos licencijos galiojimas panaikintas, privalo atsiskaityti su klientais paslaugų sutartyse nustatytais terminais, bet ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo veiklos licencijos panaikinimo dienos, grąžindama lėšas, kurios iš klientų buvo gautos elektroniniams pinigams išleisti ir (arba) mokėjimo operacijoms vykdyti (toliau – lėšos), į kliento nurodytą sąskaitą kredito arba kitoje elektroninių pinigų ar mokėjimo įstaigoje arba kitu klientui ir įstaigai priimtinu būdu.

51.       EPEPĮĮ 47 straipsnio, reglamentuojančio elektroninių pinigų įstaigų bankroto proceso ypatumus, 4 dalyje nurodyta, kad elektroninių pinigų įstaigos administratorius lėšas, į kurias pagal šio įstatymo 25 straipsnį negali būti nukreipiamas išieškojimas pagal elektroninių pinigų įstaigos prievoles, grąžina elektroninių pinigų turėtojams.

52.       Taigi aptartas teisinis reglamentavimas, nustatantis bendrovės pareigą klientams grąžinti lėšas, yra siejamas su pinigų, nuosavybės teise priklausančių elektroninių pinigų turėtojams, grąžinimu.

53.       JANĮ 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kreditorių reikalavimai yra tenkinami iš juridinio asmens turto, kuris lieka padengus bankroto proceso išlaidas. Taigi finansinis reikalavimas negali būti nukreiptas į savo piniginių lėšų atgavimą. Minėta, kad reikalavimas dėl tokių lėšų grąžinimo galėtų būti reiškiamas Bendrovei, atstovaujamai nemokumo administratoriaus, vadovaujantis EPEPĮĮ 47 straipsnio 4 dalimi. Galutinių vartotojų (ar jų teisių perėmėjų) reikalavimai pagal JANĮ 41 straipsnį galėtų būti tvirtinami nustačius, kad Bendrovė neišsaugojo elektroninių pinigų turėtojų lėšų.

Dėl „M.F.TEL“ reikalavimo teisės grąžinti elektroninių pinigų turėtojams (galutiniams vartotojams) priklausančias lėšas

54.       Pareiškėja, teikdama finansinį reikalavimą, nurodė, kad 1 144 783,64 Eur yra pareiškėjos klientams (elektroninių pinigų turėtojams) grąžintinos lėšos. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog kreditorė „M.F.TEL“, kaip tarpininkė, negali reikalauti jos galutiniams vartotojams priklausančių lėšų, todėl kreditorės 1 144 783,64 Eur reikalavimo dalį atsisakė patvirtinti.

55.       Visų pirma, pažymėtina, kad nemokumo administratorius finansinį reikalavimą ginčijo dėl LUAB „PAYRNET“ apskaitoje esančių duomenų apie skolos likutį nesutapimo su kreditorės reikalaujama suma, iš esmės neatskleisdamas, ar faktiškai pareiškėjos nurodytos (įskaitant galutinių vartotojų) lėšos Bendrovėje egzistuoja.

56.       Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčas byloje kilo tiek dėl 1 144 789,64 Eur reikalavimo dydžio, tiek dėl subjekto, kuriam priklauso reikalavimo teisė į šią sumą. Siekiant nustatyti, kam priklauso reikalavimo teisė, būtina įvertinti ir nustatyti pareikšto reikalavimo pagrindu nurodytų lėšų kilmę bei paskirtį. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar pareiškėjos „M.F.TEL“ teisė į 1 144 789,64 Eur pagrįsta, faktinių aplinkybių apie klientų pervestas sumas nenustatinėjo, įrodymų, kuriais buvo grindžiamas šis reikalavimas (jo dydis), iš esmės netyrė.

57.       Be to, pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjos nurodytų aplinkybių apie Bendrovės atliktą lėšų grąžinimą pareiškėjos pasirinktam naujam elektroninių pinigų įstaigos paslaugų teikėjui „Paynovate“, nepasisakė dėl tokio pervedimo pagrindo. 2024 m. lapkričio 14 d. pareiškėjos pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose pažymėta, kad „Paynovate SA“ naudojo pareiškėjos išankstinį finansavimą tam, jog padengtų elektroninių pinigų įsipareigojimus, ir laukia, kada Bendrovė perves likusias lėšas. Šie argumentai bei jų įtaka pareiškėjos reikalavimo teisės (ne)atsiradimui liko neįvertinta.

Dėl „M.F.TEL“ reikalavimo, susijusio su išankstinio finansavimo lėšomis, dydžio

58.       Išankstiniai mokėjimai sudaro 3 391 778,69 Eur pareiškėjos prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo dalį LUAB „PAYRNET“ bankroto byloje. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje įrodyta 1 699 710,03 Eur šio reikalavimo dalis. Apeliantė (pareiškėja) su tokia teismo išvada nesutinka, teigia, jog buvusio vadovo į bylą pateikti įrodymai yra prieštaringi, be to, nėra aišku, kokiu būdu gautos juose nurodytos sumos; teismas nepagrįstai nesivadovavo pareiškėjos pateiktais įrodymais bei paaiškinimais, ir nepateikdamas argumentų, rėmėsi buvusio Bendrovės vadovo paaiškinimais, neatskleidė bylos esmės. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųstos nutarties turinį, iš esmės neturi pagrindo nepritarti apeliantės pozicijai.

59.       Pagal pateiktą „Railsbank Technology Ltd“ aprašo dalį „Kortelių programų paslaugos“, finansinio užstato sąskaita – tai sąskaita, į kurią pervedamos lėšos ir iš kurios išskaičiuojami ir įskaitomi schemos mokesčiai, susiję su kortelių programa (-omis), įskaitant, bet neapsiribojant, teigiamais ir neigiamais tarpbankiniais mokesčiais, neigiamais likučiais ir bet kokiomis su sukčiavimu susijusiomis išlaidomis. Atsiskaitomoji sąskaita – tai sąskaita, į kurią pervedamos lėšos, kai atliekamos operacijos prieš atsiskaitymą kortelių schemose.

60.       Byloje nėra ginčo, kad šalių susitarimu pareiškėja periodiškai pervesdavo išankstinius mokėjimus, skirtus apmokėti būsimas finansines operacijas (reikalingas, tam, kad iš anksto būtų sumokėta už bendrovės, kaip elektroninių pinigų įstaigos, atliktas operacijas). Ginčas yra kilęs dėl šio reikalavimo dydžio bei jo tenkinimo eilės.

61.       Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad įrodyta būtent 1 699 710,03 Eur reikalavimo dalis, susijusi su kreditorės sumokėtu išankstiniu finansavimu, rėmėsi kreditorės pateiktu „Railsr“ sąskaitos (IBAN (duomenys neskelbtini)) transakcijų ataskaita laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 1 d iki 2023 m. rugpjūčio 28 d., S. C. pateikta „M.F.TEL“ lėšų perskaičiavimo procedūros suvestine, kurioje nurodyta, jog kitos gautos lėšos (emisijos lėšos (išankstinis finansavimas)) yra 1 699 710,03 Eur, taip pat buvusio Bendrovės vadovo paaiškinimu, kad, įvertinus 2023 m. gruodžio 4 d. 2 687 176,36 Eur mokėjimą „M.F.TEL“ paslaugų teikėjai „Paynovate“, gaunama 1 699 710,03 Eur suma. Teismas nurodė, kad kreditorės pateikti įrodymai (susirašinėjimus dėl išankstinio finansavimo) nepaneigia buvusio likviduojamos dėl bankroto Bendrovės vadovo pateiktų įrodymų bei nuoseklių paaiškinimų, kuriais abejoti teismas neturėjo pagrindo.

62.       Teismų praktikoje pažymėta, kad nurodęs, kokias aplinkybes nustatė, teismas turi pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą, argumentuoti, kuriuos įrodymus atmeta ir kodėl, taip pat nurodyti įstatymus ir (ar) kitus teisės aktus, kuriais teismas vadovavosi, bei nurodyti kitus teisinius argumentus. Tik tokio turinio teismo sprendimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimą (CPK 263 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-957-450/2024).

63.       Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, į bylą pateiktus įrodymus, apskųstos teismo nutarties turinį, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas netyrė visų pareiškėjos nurodytų argumentų bei dokumentų, nemotyvavo, kodėl (ar) juos atmeta. Pareiškėja kvestionavo „M.F.TEL“ lėšų perskaičiavimo procedūros suvestinės teisingumą, tačiau teismas, remdamasis Bendrovės vadovo paaiškinimu bei aritmetiniais paskaičiavimais, iš esmės nevertino šio dokumento turinio kitų įrodymų kontekste; nurodęs, kad kreditorės pateikti įrodymai nepaneigia buvusio likviduojamos dėl bankroto Bendrovės vadovo pateiktų įrodymų, tokios išvados taip pat tinkamai nemotyvavo. Teismas nesiaiškino pareiškėjos nurodytų nesutapimų į bylą pateiktuose dokumentuose, nevertino, ar galėjo būti pateikti objektyvūs įrodymai, galintys patvirtinti kai kurias faktines aplinkybes.

64.       Nors suinteresuotas asmuo S. C. 2024 m. rugsėjo 26 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad minėtoje suvestinėje yra užfiksuotas suskaičiuotas kortelių turėtojų lėšų, kurios saugomos tam specialioje sąskaitoje, atidarytoje „Barclays“ banke, likutis (5 381 778 Eur), tačiau šis teiginys nepagrįstas objektyviais įrodymais. Byloje nenustatytas lėšų nurodytoje specialioje sąskaitoje ir sąskaitoje, į kurią mokėjimus atliko pareiškėja, ryšys. 

65.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos pateiktoje transakcijų ataskaitoje („M.F.TEL“ kliento sąskaita IBAN: (duomenys neskelbtini)) už laikotarpį nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 28 d., paskutinė finansinė operacija užfiksuota 2023 m. birželio 26 d., kuomet lėšų balansas buvo 8 002 522,08 Eur. Teismas nepasisakė dėl po 2023 m. birželio 26 d. esančių įrašų skirtumų didžiojoje knygoje nuo iki tol buvusių (iki nurodytos datos įrašai iš esmės sutampa su transakcijų ataskaitos informacija, vėliau mokėjimai (vertinant perskaičiavimo ataskaitos duomenis) sudėti (susumuoti)). Svarbu tai, kad pareiškėjai priklausančios išankstinių mokėjimų sumos apskaičiavimas perskaičiavimo ataskaitoje siejamas su klientų atsiskaitymais kortele po licencijos panaikinimo. Pagal suinteresuoto asmens paaiškinimus, LUAB „PAYRNET“, gavusi informaciją apie „M.F.TEL“ išplatintus elektroninius pinigus, avansinių mokėjimų dalį, kuri atitikdavo mokėjimo kortelėse esančią elektroninių pinigų vertę, pervesdavo į klientų lėšų saugojimo sąskaitą. Toks paaiškinimas kelia abejonių, ar nurašymai iš pareiškėjos avansinių mokėjimų sąskaitos nėra pakartotiniai. Pažymėtina ir tai, kad nemokumo administratorius, išdėstydamas savo poziciją byloje, nurodė, kad pagal kitų LUAB „PAYRENT“ kreditorių paaiškinimus, kreditoriams sąskaitos bei kortelės buvo užblokuotos tą pačią dieną, kuomet buvo panaikinta LUAB „PAYRNET“ licencija. Be to, LUAB „PAYRNET“ nemokumo administratorius atkreipė dėmesį, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių LUAB „PAYRNET“ sąsajas su sąskaita (duomenys neskelbtini). Šie nemokumo administratoriaus pastebėjimai teismui nesukėlė abejonių suinteresuoto asmens nurodytų duomenų patikimumu.

66.       Pareiškėja procesiniuose dokumentuose nurodo, kad 2023 m. birželio 26 d. jos sąskaitoje (IBAN: (duomenys neskelbtini)) buvo 8 002 522,08 Eur (787 801,39 Eur skirti atsiskaitymui su „Mastercard“ už suteiktas paslaugas, kortelių aptarnavimą; 3 831 962 Eur kortelių turėtojų lėšos; 3 382 758,69 Eur išankstinis pareiškėjos mokėjimas; 477 156 Eur pareiškėjos įmokėtas užstatas), tačiau šie teiginiai (pvz., dėl atsiskaitymui su „Mastercard“ už suteiktas paslaugas skirtos sumos) nepagrįsti objektyviais duomenimis. Pareiškėja prašo vadovautis jos pateiktais įrodymais, įskaitant „Thredd“ duomenimis, tačiau teigdama, jog „Thredd/GPS“ yra „Mastercard“ sertifikuotas duomenų analitikas ir patikima trečioji šalis, kuri stebi visus sandorius ir kiekvieno kortelės turėtojo balansą ir kt., nenurodo, kokie byloje esantys įrodymai patvirtina tokias aplinkybes. Elektroninio laiško turinys yra pernelyg abstraktus ir nepakankamas, sprendžiant dėl pareiškėjos reikalavimo pagrįstumo.

67.       Apskųstoje teismo nutartyje nurodyta, kad pagal 2020 m. lapkričio 18 d. „M.F.TEL“ ir LUAB „PAYRNET“ kortelių programos ir elektroninių pinigų paskirstymo sutartį, šalims taikomos „Railsbank“ sąlygos, o šių sąlygų 4 priede nustatyta, jog platintojų pervedamos lėšos turėjo būti laikomos dvejose sąskaitose (lėšų saugojimo sąskaita, į kurią klientai pervesdavo lėšas, ir depozitinė, į kurią platintojai pervesdavo užstatą ir išankstinius mokėjimus). Teisėjų kolegija, visų pirma, atkreipia dėmesį, kad nurodytoje sutartyje pažymėta, jog mokesčiai nustatyti „Railsbank“ sąlygose, tačiau konkrečios nuorodos į sąlygų dokumentą nėra. Į bylą pateiktame 4 apraše „Kortelių programos paslaugos“ aptartos ne vien su mokesčių klausimais susijusios sąlygos, todėl kyla jų taikymo ginčo atveju apimties klausimas. Iš 2020 m. lapkričio 18 d. sutarties turinio matyti, kad jos sudarymas lėmė sutarčių su kitais subjektais sudarymą (nurodyta, kad „Railsbank sutartis“ – tai platintojo ir „Railsbank“ („Railsbank Technology Limited“) sutartis, sudaryta šios sutarties sudarymo dieną arba maždaug šią dieną).

68.       Byloje trūksta susijusių sutarčių ir nuoseklių paaiškinimų, kuriuose atsispindėtų veiklos schema ir joje dalyvaujančios įmonės; jų įsipareigojimų įvertinimai.

69.       Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 29 punktas).

70.       Taigi, teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019, 40 punktas; 2024 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-421/2024).

71.       JANĮ 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintas teisėjo vadovavimo procesui principas, reiškiantis, kad teismas gali savo iniciatyva įpareigoti nemokumo proceso dalyvius atlikti procesinius veiksmus, rinkti įrodymus ir kontroliuoti nemokumo proceso šalių veiksmus, siekdamas užtikrinti veiksmingą teismo tvarka vykdomo nemokumo proceso eigą ir viešąjį interesą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2013; 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-381/2023). Tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-998-450/2023).

72.       Teisėjų kolegija, įvertinusi kilusio ginčo pobūdį, viešojo intereso buvimą, aktyvų teismo vaidmenį tokiose bylose, taip pat atsižvelgusi į dalyvaujančių byloje asmenų teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, informaciją, įrodymus, nusprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, siekdamas visapusiškai įvertinti faktinę bylos situaciją ir pašalinti neaiškumus bei prieštaravimus, turėjo ne tik teisę, tačiau ir pareigą šioje byloje veikti aktyviai ir įpareigoti nemokumo proceso šalis pateikti papildomus paaiškinimus ir (ar) įrodymus, galinčius turėti reikšmės ginčo klausimui tinkamai išspręsti, ar, esant informacijai apie atitinkamus duomenis ir subjektus, kurie jais disponuoja (pavyzdžiui, „Barclays“ bankas, kt.), pačiam juos savo iniciatyva išreikalauti (CPK 198, 199 straipsniai; JANĮ 3 straipsnio 4 dalis), prireikus specialių žinių – svarstyti ekspertizės byloje paskyrimo klausimą. Nagrinėjamu atveju tai padaryta nebuvo, dėl to byloje liko nepašalinti prieštaravimai, o reikšmingos aplinkybės liko nenustatytos, įrodymai neįvertinti.

Dėl reikalavimų patenkinimo eilės

73.       Atskirajame skunde taip pat keliamas klausimas dėl pareiškėjos reikalavimų patenkinimo eilės. JANĮ 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad likviduojant juridinį asmenį dėl bankroto, įkaito turėtojo reikalavimai tenkinami pirmiausia iš įkeisto turto. Pagal šios straipsnio 2 dalį, kitų kreditorių reikalavimai tenkinami tokia eile:1) pirmąja eile tenkinami šių kreditorių reikalavimai: a) kreditorių, suteikusių įkeitimu ir (ar) hipoteka neužtikrintą naują ir (ar) tarpinį finansavimą, reikalavimai, kilę juridiniam asmeniui negrąžinus paskolų sutartyse nustatytais terminais; b) su darbo santykiais susiję darbuotojų reikalavimai; c) reikalavimai dėl valstybinio socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir įmokų į Garantinį fondą ir Ilgalaikio darbo išmokų fondą; d) reikalavimai dėl neįvykdytų prievolių iš nemokumo proceso metu vykdytos ūkinės komercinės veiklos; 2) antrąja eile tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai.

74.       Taigi, tiek reikalavimas grąžinti išankstinį finansavimą, tiek užstatą, nepatenka į pirmiau nurodytų reikalavimų grupę, o teismų praktikoje išaiškinta, kad JANĮ 94 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato baigtinį sąrašą reikalavimų, kurie tenkinami pirmąja eile (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-404-467/2023, 20 punktas).

75.       Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjos reikalavimai dėl išankstinio finansavimo bei užstato grąžinimo nelaikytini elektroninių pinigų turėtojos reikalavimais. Lėšų pervedimo, atlikto tarpininkės ir elektroninių pinigų platintojos susitarimo su elektroninių pinigų įstaiga pagrindu negalima sutapatinti su galutinių klientų pervedamais pinigais už elektroninių pinigų išleidimą. Toks finansavimas neatitinka atskleisto EPEPĮĮ pateikto elektroninių pinigų apibrėžimo (sąlygų) bei paskirties. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad piniginės lėšos, kurios užtikrina kortelių sistemos atsiskaitymus ir saugumą, nėra elektroniniai pinigai (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1002-567/2024).

76.       Pareiškėja atskirajame skunde nepagrįstai vadovaujasi CK 6.56 straipsnio nuostatomis, reguliuojančiomis prievolės įvykdymo atvejus sumokant skolą į depozitinę sąskaitą. Šiuo atveju užstatas nelaikytinas prievolės (skolos) sumokėjimu. Taip pat pažymėtina, kad akcentavimas, jog depozitinėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos neįtraukiamos į bankrutuojančio banko ar kitos kredito įstaigos turtą, iš kurio tenkinami kreditorių reikalavimai, susiję lėšomis kaip su turtu, o ne finansiniu reikalavimu (reikalavimu įvykdyti piniginę prievolę iš atsakovės turto).

Dėl procesinės bylos baigties

77.       Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, kai dėl tirtinų aplinkybių ir įrodymų apimties ir pobūdžio yra pagrindas padaryti išvadą, kad byla turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą kaip pagrindą grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jei tokio proceso teisės pažeidimo negali pašalinti apeliacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, 31 punktas).

78.       Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija vertina, kad dėl šioje nutartyje nurodytų tirtinų aplinkybių masto bei pobūdžio byla turės būti nagrinėjama plačia apimtimi iš naujo, įvertinant ir šioje nutartyje nurodytus aspektus; tai sudaro pagrindą konstatuoti bylos esmės neatskleidimą, kurio negali pašalinti apeliacinės instancijos teismas. Dėl to, yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). 

79.       Kadangi pareiškėjos „M.F.TEL“ finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl kitų atskirajame skunde bei atsiliepime nurodytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako. Dėl šios priežasties taip pat nesprendžiamas pareiškėjos su atskiruoju skundu bei papildomais paaiškinimais pateiktų naujų rašytinių įrodymų priėmimo klausimas. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šį ginčą iš naujo, vadovaudamasis CPK įtvirtintomis įrodymų leistinumo ir sąsajumo taisyklėmis, turės įvertinti teikiamų duomenų aktualumą ginčui ir nuspręsti dėl jų priimtinumo.

80.       Apeliacinės instancijos teismas neskirsto bylinėjimosi išlaidų, nes šį klausimą išnagrinės pirmosios instancijos teismas, priklausomai nuo teisinio rezultato dėl bylos baigties.

81.       Pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 4, 8 punktus ir 3 dalį grąžinamas apeliantui S. C. (S. C.) už atskirąjį skundą sumokėtas 55 Eur žyminis mokestis pagal 2024 m. lapkričio 29 d. mokėjimo nurodymą ir apeliantei Prancūzijos įmonei „M.F.TEL“ už atskirąjį skundą sumokėtas 55 Eur žyminis mokestis pagal 2024 m. gruodžio 2 d. mokėjimo nurodymą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal S. C. (S. C.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutarties.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartį ir pareiškėjos Prancūzijos įmonės „M.F.TEL“ finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „PAYRNET“ bankroto byloje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Grąžinti suinteresuotam asmeniui S. C. (S. C.) 55 Eur (penkiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto pagal 2024 m. lapkričio 29 d. mokėjimo nurodymą.

Grąžinti pareiškėjai Prancūzijos įmonei „M.F.TEL“ už atskirąjį skundą sumokėtus 55 Eur (penkiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto pagal 2024 m. gruodžio 2 d. mokėjimo nurodymą.

Teisėjos                                                   Jadvyga Mardosevič

                                                                   Danguolė Martinavičienė

                                                                   Neringa Švedienė