Civilinė byla Nr. e2-1999-661/2023

Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00360-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.15; 3.2.6.1

 (S)

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės VšĮ Kelmės ligoninės patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atsakovams V. S., N. S. ir K. J. (buv. S.), trečiasis suinteresuotas asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų „BTA Baltic I. C.“ filialas Lietuvoje, dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

 

1.       Ieškovė

 VšĮ Kelmės ligoninė patikslintu ieškiniu (2023 m. spalio 25 d.) prašo:

1.1.                       priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, pacientės sutuoktiniui V. S. 2750 eurų turtinės žalos ir 10 000 Eur neturtinės žalos dėl pacientei E. S. VšĮ Kelmės ligoninėje teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų;

1.2.                      N. S. ir K. J. prašymus atlyginti turtinę ir neturtinę žalą dėl pacientei E. S. VšĮ Kelmės ligoninėje teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų atmesti;

1.3.                      Įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, išmokėti V. S. teismo nustatytą žalos atlyginimo sumą VšĮ Kelmės ligoninei, kuri į V. S. asmeninę banko sąskaitą 2021-12-08 mokėjimo nurodymu Nr. 1888, sumokėjo 12 750 Eur sumą tokiu būdu faktiškai įvykdant kito asmens – Lietuvos valstybės prievolę atlyginti turtinę ir neturtinę žalą pacientui;

1.4.                      Atsisakius patenkinti reikalavimą (alternatyvus reikalavimas) – įpareigoti V. S. per 3 darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo grąžinti į VšĮ Kelmės ligoninės banko sąskaitą Nr. LT90730010072971148 12 750 Eur sumą kaip jam be pagrindo 2021-12-08 mokėjimo nurodymu Nr. 1888, mokėjimo paskirtis: „2021-12-22 LR SAM pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimas Nr. 56-116 jam išmokėtą sumą;

1.5.                      Priteisti ieškovės naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos, ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą;

2.       Ieškovė nurodė, kad pacientė E. S. (toliau – ir Pacientė) laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini buvo gydoma VšĮ Kelmės ligoninėje (toliau – ir Ieškovė arba Įstaiga) ir jai buvo teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos (toliau – ir Paslaugos).

3.       Paslaugų teikimo metu Pacientė buvo stacionarizuota į vieną palatą, kurioje jau gulėjo kita pacientė su teigiamu COVID-19 rezultatu be simptomų, nors Pacientė neturėjo teigiamo COVID-19 testo rezultato ir atvykus į įstaigą nesirgo COVID-19. Abiem pacientėms pakartotinai atlikus COVID-19 tyrimus gauti teigiami jų rezultatai. Pacientė dėl netinkamo asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo užsikrėtė COVID-19 liga įstaigoje ir todėl dėl sunkios ligos eigos, mirė. Mirties liudijime nurodyta, kad pagrindinė liga, sukėlusi mirtį, yra COVID-19 liga, tarpinė mirties priežastis – abipusė pneumonija. Byloje nėra įrodymų, kad abipusė pneumonija buvo sukelta ne COVID-19 ligos. Jeigu pacientė nebūtų buvusi užkrėsta COVID-19 liga, jai nebūtų išsivysčiusi abipusė pneumonija ir ji nebūtų mirusi.

4.       Pacientės sutuoktinis V. S., pilnametis sūnus N. S. ir pilnametė dukra K. J. kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau – Komisija) bendru prašymu dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dėl Pacientei padarytos žalos teikiant Paslaugas Įstaigoje, vėliau jį tikslinant (toliau kartu – Prašymas). Prašymu buvo prašoma priteisti 3770 Eur turtinės žalos ir 10 000 Eur neturtinės žalos. Prie Prašymo buvo pateikti įrodymai – trys banko išrašai, pagrindžiantys tai, kad sutuoktinis V. S. patyrė 2750 Eur išlaidų dėl Pacientės laidojimo, kita informacija. Dalyje dėl neturtinės žalos dydžio dėl sūnaus ir dukters nebuvo pateikta jokių įrodymų, kuriais buvo grindžiamas reikalavimas priteisti turtinę ar neturtinę žalą, o artimas ar glaudus ryšys taip pat nebuvo niekaip pagrįstas. Vien giminystės ryšys nesudaro pagrindo savaime priteisti neturtinės žalos, o turtinę žalą (jos patyrimą) patvirtinančių duomenų pilnamečiai vaikai nepateikė.

5.       2021 m. birželio 22 d. Komisija priėmė sprendimą „Dėl N. S., V. S. ir K. J. (buv. S.) pareiškimo“ (toliau – Pareiškimas) Nr. 56-116 (toliau – Sprendimas).

6.       Sprendimu Komisija nusprendė: Žala sveikatai, teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas Pacientei E. S. VšĮ Kelmės ligoninėje, buvo padaryta. Pareiškėjo (sutuoktinio) V. S. prašymą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą tenkinti iš dalies, nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį – 2750 eurų ir neturtinės žalos dydį – 10 000 eurų. Pareiškėjų N. S. ir K. J. prašymo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą netenkinti.

7.       Komisija Sprendimo preambulėje nurodė, kad vadovaujasi Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu (toliau – PTŽSAĮ) redakcija, galiojusia iki 2019 m. gruodžio 31 d., motyvuojant tuo, kad skundžiamos paslaugos pacientei teiktos neva įstaigai turint tebegaliojantį civilinės atsakomybės draudimą, o rezoliucinėje dalyje nenurodyta, kas turi atlyginti žalą.

8.       Kadangi pacientei paslaugos teiktos laikotarpiu (duomenys neskelbtini (t. y. galiojant naujai Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo redakcijai (po 2019-12-31), o iki šio įstatymo įsigaliojimo sudaryta civilinės atsakomybės draudimo sutartis baigė galioti 2020 m. birželio 25 d., Komisija Sprendimą privalėjo priimti taikant žalos atlyginimui PTŽAĮ redakciją, galiojančią nuo 2020 m. sausio 1 d..

9.       Ieškovės įsitikinimu, Komisija, priimdama Sprendimą pritaikė ne tą PTŽAĮ redakciją (turėjo pritaikyti PTŽAĮ, galiojančią nuo 2020 m. sausio 1 d.) ir tinkamai nenustatė atsakingo už žalos atlyginimą asmens.

10.       Ieškovė, vykdydama Komisijos sprendimą išmokėjo žalos atlyginimą iš savo lėšų V. S., ir kreipėsi į draudiką, Vyriausybės įgaliotą instituciją, administruojančią sąskaitą, kurioje kaupiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigų įmokos žalai atlyginti (Valstybinę ligonių kasą prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos) bei Komisiją kilus ginčui kas turi atlyginti žalą kai Komisija pritaikė ne tą įstatymo redakciją ir kaip ginčas turi būti nagrinėjimas siekiant nustatyti tinkamą PŽAĮ redakciją ir išspręsti atitinkamų padarinių klausimą dėl teisingo pacientui padarytos žalos atlyginimo.

11.       Dėl turtinės žalos priteisimo pagal Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos aprašą Pacientės artimiesiems priteistina tokio pat dydžio žala, kuri buvo priteista Komisijos Sprendimu, kadangi būtent tik šiai sumai buvo pateikti tokių išlaidų dydį patvirtinantys dokumentai, likusioje dalyje turtinė žala neįrodyta, todėl nėra pagrindo jos priteisti.

12.       Pagal Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos apraše (dabar galiojanti redakcija, žr. 2.1.3 punktą „Neturtinės žalos atlyginimo kriterijų ir pagal juos skiriamų balų lentelė“) nustatytus Neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sutuoktiniui atlygintina neturtinė žala gali būti apskaičiuota taikant sutuoktiniui nustatytą koeficientą dėl sutuoktinio mirties 100, įvertinus balo vertę, kas sudaro 10 000 Eur sumą. Taigi, 10 000 Eur neturtinės žalos dydis kaip atlyginimas pacientės sutuoktiniui yra protingas ir teisingas, todėl šią neturtinę žalą Ieškovė prašo priteisti pagal naują PTŽAĮ redakciją.

13.       Pagal PTŽAĮ, galiojančio nuo 2020 m. sausio 1 d., 13 straipsnį „Teisė į žalos atlyginimą“ sutuoktinis turi teisę į turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimą.

14.       Ieškovė prašo išnagrinėti ginčą iš esmės, siekiant nustatyti kuri PTŽSAĮ redakcija, t. y. ar galiojusi iki 2019 m. gruodžio 31 d., ar įsigaliojusi nuo 2020 m. sausio 1 d., turėjo būti taikoma, sprendžiant klausimą dėl atlygintinos turtinės ir neturtinės žalos artimiesiems dėl pacientei E. S. teiktų sveikatos priežiūros paslaugų klausimą ir nustatyti kas atsakingas už jos atlyginimą / žalos atlyginimo įvykdymą pacientui (Įstaiga ar Lietuvos valstybė). Ieškovė prašo taikant naują PTŽAĮ redakciją priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos pacientės sutuoktiniui V. S. 10 000 Eur neturtinės žalos, 2750 Eur turtinės žalos; pilnamečiams darbingiems Pacientės vaikams žalos nepriteisti. Kartu, Ieškovė reiškia išvestinį reikalavimą, kadangi priteisus žalą, yra būtina išspręsti klausimą dėl žalos atlyginimo vykdymo. Komisijos sprendimui netekus galios ginčą teismui išnagrinėjus iš esmės, yra būtina išspręsti klausimą dėl restitucijos, jeigu būtų nustatyta, kad Įstaiga be pagrindo išmokėjo lėšas V. S. ir/ar V. S. gavo ne iš atsakingo už žalos atlyginimą asmens, todėl žalos atlyginimą iš atsakingo asmens priteisti tiesiogiai asmeniui įvykdžiusiam atsakingo asmens prievolę V. S. (Įstaigai).

15.       Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktu atsiliepimu į patikslintą ieškinį su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė, kad:

15.1.                      Atsižvelgiant į įstatymo nuostatą VšĮ Kelmės ligoninė kreiptis į teismą turėjo per 30 dienų nuo posėdžio dienos, t. y. vėliausiai iki 2021-07-22. Ieškovė ieškinį Vilniaus apygardos teismui pateikė 2022-03-21, t. y. praleidus PTSŽAĮ nustatytą Komisijos sprendimo apskundimo terminą – praėjus 8 mėnesiams.

15.2.                      Ieškovės nurodytos ieškinio pateikimo termino praleidimo priežastys nėra svarbios ir iš dalies netikslios, kadangi VšĮ Kelmės ligoninės neveikimas ar netinkamas veikimas vykdant Komisijos sprendimą negali būti pagrindas pateisinti ieškinio senaties termino praleidimą. Jeigu ieškovė buvo įsitikinusi, jog žalą atlyginti turėjo VLK, kyla abejonė, kodėl ji net 8 mėnesius delsė kreiptis į teismą dėl savo galimai pažeistų teisių.

15.3.                      Ieškovė nepateikė objektyvių duomenų, kodėl neskundė Komisijos sprendimo, po jo priėmimo. Ieškovė nuo birželio iki spalio mėn. (apie 3,5 mėn.) šiuo klausimu visiškai nesidomėjo. Ieškovė turėjo ir privalėjo suprasti, jog nedelsdama privalo skųsti Komisijos sprendimą. Draudimo kompanijos atsakymas ieškovei 2021 m. spalio mėn. po VLK atsakymo, taip pat turėjo sukelti abejonę ir sukurti prielaidas skųsti Komisijos sprendimą. Taigi, buvo pradelsti bet kokie protingi ieškinio pateikimo terminai.

15.4.                      Dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atsakovė nurodė, kad jei teismas spręstų, jog ieškinio pateikimo terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, prašo teismo bylą nagrinėti iš esmės ir nustatyti, kuri PTŽSAĮ redakcija šio ginčo atveju turėjo būti pritaikyta. VLK nuomonė šiuo atveju sutampa su ieškovės išdėstyta pozicija, jog VšĮ Kelmės ligoninėje teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu ir atsiradusios turtinės ir neturtinės žalos metu galiojo PTŽSAĮ redakcijos nuostatos, įsigaliojusios nuo 2020 m. sausio 1 d..

15.5.                      VLK neturi teisės skųsti Komisijos sprendimo, o teisme dalyvauja tik tokiu atveju, kuomet pacientas ar kitas asmuo turintis teisę į žalos atlyginimą apskundžia Komisijos sprendimą. Šiuo atveju, asmeniui nesikreipus į teismą, būtų teisinga ir protinga priteisti tokį žalos atlyginimą, koks buvo nustatytas Komisijos 2021-06-22 sprendimu Nr. 56-116, nes šis sprendimas įsiteisėjęs ir įvykdytas, todėl nagrinėjant bylą iš esmės neturėtų būti pažeistas civilinių teisinių santykių stabilumas.

16.       V. S., N. S. ir K. J. atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė jį atmesti. Atsakovai nurodė, jog ieškovė nepagrįstai teigia, kad ji apie savo pažeistas teises sužinojo tik 2022 m. kovo mėnesį gavusi komisijos atsakymą, nes dar 2021 m. vasario 18 d. ieškovė buvo sudariusi atstovavimo sutartį su advokate J. Š. (1 tomas, 14 psl.). Sutartis sudaryta dar iki ginčijamo sprendimo priėmimo dienos. Įstatymo leidėjas yra nustatęs sutrumpintą ieškinio senaties terminą, nepriklausomai kuri redakcija būtų taikoma šiuo konkrečiu atveju.

17.       Trečiasis suinteresuotas asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų „BTA Baltic I. C.“ atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.

 

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

 

18.       Byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2021 m. birželio 22 d. Komisija priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė, kad žala sveikatai, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientei E. S. ieškovės ligoninėje, buvo padaryta. Komisija pareiškėjo (pacientės sutuoktinio) V. S. prašymą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą patenkino iš dalies, nustatė atlygintinos turtinės žalos dydį – 2 750 Eur ir neturtinės žalos dydį – 10 000 Eur, pareiškėjų N. S. ir K. J. prašymo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą netenkino. Komisija sprendimo preambulėje nurodė, kad vadovaujasi PTŽSAĮ redakcija, galiojusia iki 2019 m. gruodžio 31 d., nes skundžiamos paslaugos pacientei teiktos, įstaigai turint tebegaliojantį civilinės atsakomybės draudimą, tačiau rezoliucinėje dalyje nenurodyta, kas turi atlyginti žalą.

19.       Ieškovė, gavusi V. S. prašymą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą pagal Sprendimą, jį persiuntė VLK Sprendime nurodytoms sumoms išmokėti. 2021 m. spalio 7 d. VLK ieškovę informavo, kad pagal Sprendimą žalą turi atlyginti ne VLK, o ieškovė arba jos draudikas.

20.       2021 m. spalio 25 d. ieškovės draudikas (trečiasis asmuo) pateikė raštą, kuriame nurodė, kad žalą pagal Sprendimą turi atlyginti VLK, kadangi žala padaryta galiojant naujai PTŽSAĮ redakcijai. Ieškovės draudikas nurodė, kad ieškovės draudimas baigė galioti dar 2020 m. birželio 25 d.

21.       Ieškovė 2021 m. gruodžio 8 d. gavo prašymą atlyginti V. S. žalą pagal Sprendimą. Ieškovė išmokėjo žalos atlyginimą iš savo lėšų ir 2021 m. gruodžio 17 d. raštu kreipėsi į Komisiją dėl sprendimo, kadangi nebuvo aišku, kas turi atlyginti žalą ir pagal kurią PTŽSAĮ redakciją, o Sprendimo rezoliucinėje dalyje neaptarta jo vykdymo tvarka.

22.       2022 m. sausio 25 d. ieškovė gavo Komisijos raštą, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis PTŽSAĮ 2, 7, 8, 13, 20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2377 8 straipsnyje nurodyta išimtimi. Ieškovė dar kartą kreipėsi į Komisiją dėl šio rašto išaiškinimo ir į VLK.

23.       2022 m. kovo 2 d. VLK nurodė, kad Komisijos kompetencija yra spręsti, pagal kokią įstatymo redakciją turi būti nagrinėjamas ginčas tarp paciento ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos; taip pat kad valstybė negali atlyginti žalos, kuri padaryta po 2020 m. sausio 1 d., jeigu Komisija savo sprendimą priėmė vadovaudamasi ankščiau galiojusia redakcija (iki 2019 m. gruodžio 31 d.).

24.       2022 m. kovo 4 d. Komisija pateikė raštą, kuriame nurodė, kad dėl atsakymo pateikimo / išaiškinimo yra kreiptasi į Sveikatos apsaugos ministeriją ir atsakymas bus pateiktas artimiausiu metu. Išaiškinimas negautas.

25.       2022 m. kovo 7 d. Komisija pateikė raštą, kuriame nurodė, kad Sprendimą priėmus pagal PTŽSAĮ nuostatas, galiojusias iki 2019 m., žala turi būti atlyginta šio PTŽSAĮ nustatyta tvarka, taip pat kad pakartotinai bylos nagrinėti negali, negali taisyti pastebėtos teisės taikymo klaidos sprendime dėl netinkamai pritaikytos PTŽSAĮ redakcijos, o ieškovė turėtų skųsti Sprendimą, jeigu su juo nesutinka.

26.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 10 d. šioje byloje sprendimu ieškinį atmetė, nutraukė bylos dalį dėl ieškovės reikalavimo pakeisti (panaikinti) Komisijos Sprendimą. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 23 d. nutarė Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 10 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

27.       Ieškovė ieškinį šioje byloje tikslino: 2023 m. balandžio 18 d., 2023 m. birželio 26 d. ir 2023 m. spalio 26 d.

Teisiniai argumentai

 

Dėl ieškinio senaties

 

28.       Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). CK 1.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisydamas to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs, o pagal minėto straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

29.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas nelemia skolininko prievolės pasibaigimo, tačiau šio termino pasibaigimas, jeigu jį taikyti prašo skolininkas, reiškia tai, kad kreditorius praranda teisę reikalauti įvykdyti prievolę teismine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-611/2021, 22 punktas). Taigi, reikalavimas taikyti ieškinio senatį yra viena iš ginčo materialiojo teisinio santykio šalies gynimosi nuo teisme reiškiamo materialiojo teisinio reikalavimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018, 35 punktas).

30.       Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012; kt.).

31.       Taigi, teisinio santykio šalis nuo jai teisme reiškiamų reikalavimų gali gintis ieškinio senatimi, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos. Esant pareikštam šalies prašymui taikyti ieškinio senatį, teismas, be kita ko, turi patikrinti, ar reiškiamiems reikalavimams taikoma ieškinio senatis (CK 1.134 straipsnis), o jeigu ji taikoma, nustatyti, kokios trukmės ieškinio senaties terminas taikytinas kiekvienam iš reiškiamų reikalavimų, kada prasidėjo jo eiga, ar ši nebuvo sustabdyta, pratęsta arba nutraukta, ar ieškinio senaties terminas yra praleistas, ar nėra pagrindo jį atnaujinti. Spręsti klausimus dėl ieškinio senaties termino trukmės ir eigos pradžios nustatymo, sustabdymo, pratęsimo, nutraukimo ir atnaujinimo teisės normų taikymo teismas privalo ex officio (pagal pareigas). Nustatęs, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, teismas gali ieškinį atmesti motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021, 69 punktas).

32.       Atsakovai nurodo, kad atsižvelgiant į įstatymo nuostatą VšĮ Kelmės ligoninė kreiptis į teismą turėjo per 30 dienų nuo posėdžio dienos, t. y. vėliausiai iki 2021-07-22. Šiuo atveju Ieškovė, kaip matyti iš e.teismas.lt (EPP) pateikiamos informacijos, ieškinį Vilniaus apygardos teismui pateikė 2022-03-21, t. y. praleidus PTSŽAĮ nustatytą Komisijos sprendimo apskundimo terminą, t. y. praėjus 8 mėnesiams.

33.       Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos 2022-03-16 ieškovė pateikė ieškinį kartu su prašymu atnaujinti terminą dėl pacientui padarytos žalos atlyginimo nagrinėjimo iš esmės ir jame detaliai nurodė svarbias priežastis, dėl kurių ji praleido PTŽAĮ numatytą 30 dienų terminą ir ieškinio dėl Komisijos sprendimo nepateikė per PTŽAĮ nustatytą terminą. Pažymėtina, kad Komisijai priėmus Sprendimą, Ieškovė neginčijo nustatytos žalos, nesikreipė į teisininkus dėl Sprendimo, kadangi Pacientei Paslaugos teiktos tik galiojant naujai PTŽAĮ redakcijai. Pagal naują PTŽAĮ redakciją sveikatos priežiūros įstaiga neturi materialinio teisinio suinteresuotumo abejoti Komisijos sprendimu, kadangi žalos atlyginimo be kaltės modelyje įstaigai nekyla prievolė atlyginti žalą, išskyrus teisės aktuose numatytas išimtis.

34.       Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Ieškovė 2021 m. gruodžio 8 d. gavo prašymą atlyginti V. S. žalą pagal Sprendimą. Ieškovė išmokėjo žalos atlyginimą iš savo lėšų.

35.       Ieškovė 2021 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. S-600 (1.11) kreipėsi į Komisiją dėl Sprendimo, kadangi pagal Sprendimą nebuvo aišku kas turi atlyginti žalą pacientui ir pagal kurią įstatymo redakciją, o Sprendimo rezoliucinėje dalyje neaptarta jo vykdymo tvarka.

36.       2022 m. sausio 25 d. Ieškovė gavo Komisijos raštą Nr. PŽK-2-94, kuriame Komisija nurodė, kad nepaisant to, jog paslaugos buvo teiktos (duomenys neskelbtini, o Ieškovės draudimas sudarytas 2020 m. birželio 26 d. (galiojant naujai redakcijai) laikotarpiui nuo 2020 m. birželio 26 d. iki 2021 m. birželio 25 d., patikslino, kad Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Įstatymo nuostatomis, galiojusiomis iki 2019 m. gruodžio 31 d. Komisija nurodė, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 2, 7, 8, 13, 20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo Nr. XIII -2377 8 straipsnyje nurodyta išimtimi.

37.       2022 m. vasario 24 d. draudikas pateikė savo poziciją, jog pagal PTŽAĮ žalos atlyginimo tvarką lemia redakcija, kuriai galiojant buvo teikiamos paslaugos ir kilo žala, išskyrus teisės aktuose numatytas išimtis. Draudikas nurodė, kad pagal Komisijos Sprendimą nėra galimas žalos atlyginimas iš draudiko, nes žalą pagal tiesiogiai taikytiną įstatymą turi pareigą atlyginti Lietuvos valstybė vadovaujantis PTŽAĮ, galiojančio nuo 2020 m. sausio 1 d., redakcija. Komisija Sprendime nenurodė atsakingo asmens ir vykdymo tvarkos, tačiau pagal PTŽAĮ draudikas žalos negali atlyginti, nes tai prieštarautų PTŽAĮ. Draudikas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 2, 7, 8, 13, 20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2377 8 straipsniu, jokia išimtis šiam atvejui netaikytina, o lėšas išmokėti turėtų Valstybinė ligonių kasa kaip sąskaitą administruojanti institucija.

38.       Iš byloje pateiktų ieškovės įrodymų matyti, kad ieškovė 2022 m. kovo mėn. faktiškai sužinojo, kad Komisijos sprendimo preambulėje neteisingai nustačius PTŽAĮ redakciją ir Sprendime nenurodžius vykdymo tvarkos bei atsakingo asmens, susidarė teisinė situacija pažeidžia teisėtus Ieškovės interesus ir lėmė neteisėtą paciento žalos priteisimo klausimo išsprendimą.

39.       Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su ieškovės argumentu, kad yra būtina atnaujinti terminą siekiant užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą. Nors ieškovė neginčija žalos atlyginimo nustatymo ir priteistos žalos dydžio savaime, netinkamai pritaikytas PTŽAĮ iš esmės pažeidžia imperatyvias teisės normas dėl pacientui padarytos priteistos žalos atlyginimo instituto taikymo bei pažeidžia viešą interesą, taip pat, sukuria teisinį neapibrėžtumą. Dėl nurodytų priežasčių teismas netaiko ieškinio senaties ir ginčą išsprendžia iš esmės.

 

Dėl ginčo esmės

 

Dėl ginčui taikytinos Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo redakcijos ir subjekto kuris turi atlyginti žalą

 

40.       Nagrinėjamu atveju ieškovės ir atsakovę atstovaujančios Ligonių kasos pozicijos sutampa, jog VšĮ Kelmės ligoninėje sveikatos priežiūros paslaugų Pacientei teikimo metu galiojo PTŽSAĮ redakcijos nuostatos, įsigaliojusios nuo 2020 m. sausio 1 d.. Taigi, dėl netinkamos kokybės paslaugų teikimo atsiradusios turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą taip pat reglamentuoja PTŽSAĮ redakcijos nuostatos, įsigaliojusios nuo 2020 m. sausio 1 d..

41.       Pažymėtina, V. S. (t. y. asmuo, kuriam Komisija priteisė žalos atlyginimą) nesikreipė su ieškiniu į teismą per PTŽSAĮ nustatytą ieškinio pareiškimo terminą dėl ginčo išsprendimo iš esmės nei pagal PTŽSAĮ redakciją, galiojusią iki 2019-12-31, nei pagal redakciją, įsigaliojusią nuo 2020 m. sausio 1 d.. Todėl tikėtina, V. S. tenkino Komisijos priteista žala.

42.       2019 m. liepos 18 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 2, 7, 8, 13, 20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2377, kuriuo buvo pakeistos tam tikros PTŽSAĮ nuostatos, t. y. nauja PTŽSAĮ redakcija, kuri įsigaliojo nuo 2020 m. sausio 1 d.

43.       Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusios PTŽSAĮ redakcijos 25 str. 1 d. numatyta: „Pacientas ir kiti asmenys, turintys teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo ar turėjo sužinoti apie Komisijos sprendimą, turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės. Šioje dalyje nurodytu atveju atsakovas byloje yra valstybė, atstovaujama Vyriausybės įgaliotos institucijos, o teismas, spręsdamas dėl pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo, vadovaujasi šio įstatymo 24 straipsnio 6 dalimi.“

44.       Atsižvelgusi į minėtą teisės normą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 761 „Dėl Vyriausybės 2010 m. vasario 10 d. nutarimo Nr. 139 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą“ pakeitimo“ (galiojanti redakcija nuo 2020 m. liepos 11 d.) 2 punktu (keičiamo nutarimo 2.2. papunkčiu) įgaliojo VLK atstovauti valstybei bendrosios kompetencijos teismuose nagrinėjant bylas dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo.

45.       Komisija Sprendimo preambulėje nurodė, kad vadovaujasi PTŽSAĮ redakcija, galiojusia iki 2019 m. gruodžio 31 d., motyvuodama tuo, kad skundžiamos paslaugos pacientei teiktos įstaigai turint tebegaliojantį civilinės atsakomybės draudimą, o rezoliucinėje dalyje nenurodyta, kas turi atlyginti žalą.

46.       Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog Sprendime nurodytos paslaugos Pacientei buvo teiktos ir žala padaryta laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini (t. y. galiojant naujai(2020 m. sausio 1 d.) PTŽAĮ redakcijai).

47.       Ieškovės ir draudiko sudaryta privalomo asmens sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės draudimo sutartis (sudaryta pagal 2019 m. birželio 4 d. skelbto draudimo paslaugų pirkimo sąlygas) baigė galioti po įstatymo pakeitimo įsigaliojimo, t. y. 2020 m. birželio 25 d. (polisas Nr. PCAD 059203). Taigi, ši draudimo sutartis jau nebegaliojo paslaugų teikimo ir žalos padarymo Pacientei metu. Galiojant naujai PTŽAĮ redakcijai, ieškovė, vadovaudamasi PTŽAĮ sudarė naują (kitokią) asmens sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės sutartį dėl veiklos, draudimo poliso Nr. PCAD 065494 (galiojusi nuo 2020 m. birželio 26 d. iki 2021 m. birželio 25 d.).

48.       Pagal PTŽAĮ, galiojantį nuo 2020 m. sausio 1 d. ir pagal Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos nuostatus, Komisijos sprendimas yra teikiamas vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai (Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos), administruojančiai sąskaitą, kurioje kaupiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigų įmokos žalai atlyginti. Kadangi pacientei paslaugos teiktos laikotarpiu (duomenys neskelbtini (t. y. galiojant naujai Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo redakcijai (nuo 2020 m. sausio 1 d.), o iki šio įstatymo įsigaliojimo sudaryta civilinės atsakomybės draudimo sutartis baigė galioti 2020 m. birželio 25 d., Komisija Sprendimą privalėjo priimti vadovaudamasi PTŽAĮ redakcija, galiojančia nuo 2020 m. sausio 1 d. Ginčo atvejui nėra taikoma išimtis pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 2, 7, 8, 13, 20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2377 8 straipsnį, numatanti, kad „Paciento sveikatai padaryta žala (turtinė ir neturtinė), atsiradusi iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos sudarytų asmens sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės draudimo sutarčių galiojimo metu, atlyginama pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusias nuostatas“, kadangi draudimo sutartis, sudaryta iki naujos PTŽAĮ redakcijos įsigaliojimo, baigė galioti iki Paslaugų Pacientei teikimo (2020 m. birželio 25 d.).

49.       Taigi nagrinėjamu atveju, Komisija priimant Sprendimą pritaikė ne tą PTŽAĮ redakciją (turėjo pritaikyti PTŽAĮ redakciją, galiojančią nuo 2020 m. sausio 1 d.) ir tinkamai nenustatė atsakingo už žalos atlyginimą asmens.

50.       Nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į susiklosčiusio ginčo ypatybes – Valstybinė ligonių kasa, atstovaujanti Lietuvos valstybę, bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad Komisija pritaikė ne tą PTŽAĮ redakciją, tačiau nesutiko ginčo dėl pacientui padarytos žalos atlyginimo spręsti taikos sutarties ar mediacijos būdu, kadangi teisinio reguliavimo spragos trukdo spręsti klausimą iš esmės, o dėl pacientui padarytos žalos atlyginimo tvarkos ir redakcijos gali būti sprendžiama tik teismui nagrinėjant bylą iš esmės, nes tik tokiu atveju, Komisijos Sprendimas netektų teisinės privalomosios galios ir ginčas dėl redakcijos taikymo bei atsakingo už žalos atlyginimą asmens galėtų būti išspręstas.

51.       Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė vykdydama Komisijos sprendimą išmokėjo žalos atlyginimą iš savo lėšų V. S., ir kreipėsi į draudiką, Valstybinę ligonių kasą bei Komisiją, siekdama išsiaiškinti, kas turi atlyginti žalą kai Komisija pritaikė ne tą įstatymo redakciją.

52.       Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad ginčo atveju turėjo būti taikoma PTŽAĮ redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d., todėl žalą V. S. turėjo atlyginti ne ieškovė VšĮ Kelmės ligoninė, o Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

53.       Taigi, ieškinys iš esmės yra pagrįstas, tik šiuo atveju yra būtina išsiaiškinti, kokia apimtimi jis turėtų būti tenkinamas.

54.       Iš ieškovės VšĮ Kelmės ligoninės dėstomos pozicijos galima suprasti, kad ieškovė siekia, jog jai būtų grąžintos V. S. išmokėtos lėšos, nes pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojančią PTŽAĮ redakciją ji šių lėšų išmokėti neturėjo, jas turėjo išmokėti Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

55.       Ieškovė šiuo klausimu reiškia du ieškinio reikalavimus: 1) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, pacientės sutuoktiniui V. S. 2750 eurų turtinės žalos ir 10 000 Eur neturtinės žalos dėl pacientei E. S. VšĮ Kelmės ligoninėje teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų; 2) Įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, išmokėti V. S. teismo nustatytą žalos atlyginimo sumą VšĮ Kelmės ligoninei, kuri į V. S. asmeninę banko sąskaitą 2021-12-08 mokėjimo nurodymu Nr. 1888, sumokėjo 12 750 Eur sumą tokiu būdu faktiškai įvykdant kito asmens – Lietuvos valstybės prievolę atlyginti turtinę ir neturtinę žalą pacientui.

56.       Pirmasis iš šių reikalavimų negali būti tenkinamas, nes tokiu atveju V. S. žalos atlyginimą gautų du kartus: vieną kartą iš ieškovės VšĮ Kelmės ligoninės, kitą kartą Valstybinės ligonių kasos. Byloje iš esmės nekyla ginčo, kad V. S. turi būti atlyginta žala, ginčas kilo tik koks subjektas turėjo tai padaryti. Kadangi ieškovė V. S. jau yra išmokėjusi žalos atlyginimą (nors, kaip minėta, pagal galiojančią PTŽAĮ redakciją ji to daryti neturėjo), ji turi būti grąžinta į prieš tai buvusią padėtį – jai turi būti pervestos išmokėtos lėšos.

57.       Teismui konstatavus, jog pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojančią PTŽAĮ redakciją žalą pacientams turi atlyginti Valstybinė ligonių kasa, būtent ji ir turi grąžinti ieškovei lėšas, kurias VšĮ Kelmės ligoninė išmokėjo V. S..

58.       Dėl nurodytų priežasčių ieškinys tenkinamas iš dalies, tokiu būdu: ieškovei VšĮ Kelmės ligoninei iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, priteisiama 12 750 Eur žalos atlyginimo (2750 eurų turtinės žalos ir 10 000 Eur neturtinės žalos), kurią ieškovė VšĮ Kelmės ligoninė sumokėjo pacientės sutuoktiniui V. S. dėl pacientei E. S. VšĮ Kelmės ligoninėje teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų.

 

Dėl ieškinio reikalavimo N. S. ir K. J. atžvilgiu

 

59.        Ieškovė ieškinyje taip pat kelia reikalavimą atmesti N. S. ir K. J. prašymus atlyginti turtinę ir neturtinę žalą dėl pacientei E. S. VšĮ Kelmės ligoninėje teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų. Teismo nuomone, šis ieškinio reikalavimas nėra savarankiškas, t. y. jis yra priklausomas nuo to ar kiti ieškinio reikalavimai bus tenkinami ar atmetami.

60.       Kadangi buvo konstatuota, jog pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojančią PTŽAĮ redakciją VšĮ Kelmės ligoninė apskritai neturi pareigos atlyginti pacientams ar jų artimiesiems padarytos žalos, bet kokios N. S. ir K. J. pretenzijos VšĮ Kelmės ligoninės atžvilgiu dėl žalos priteisimo yra iš esmės nepagrįstos. Esant nurodytai aplinkybei, šio ieškinio reikalavimo tenkinimas ieškovei nesukels jokių teisinių pasekmių.

61.       Dėl nurodytų priežasčių teismas atmeta ieškinio reikalavimą „N. S. ir K. J. prašymus atlyginti turtinę ir neturtinę žalą dėl pacientei E. S. VšĮ Kelmės ligoninėje teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų atmesti“.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

62.       Patenkinęs ieškinį iš dalies, teismas pasisakys dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 93, 98 str.).

63.       Teismas sutinka su ieškovės teiginiu, kad ši byla yra sudėtinga, nes buvo nagrinėjamas specifinis, retai pasitaikantis teisės klausimas, vien dėl ieškinio priėmimo teismas kreipėsi dėl teismingumo nustatymo CPK nustatyta tvarka. Kaip minėta, ši byla pirmosios instancijos teisme yra nagrinėjama antrą kartą. Kai byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama pirmą kartą, ieškovė viso patyrė 5 485,84 EUR bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 1633,51 EUR bylinėjimosi išlaidų, bylą pakartotinai nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 626,18 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš viso ieškovė patyrė 7 745,53 EUR bylinėjimosi išlaidų.

64.        Nors šioje byloje patenkinta tik dalis ieškinio reikalavimų, tačiau buvo konstatuota, kad iš esmės ieškinys yra pagrįstas, nes nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojant naujai PTŽAĮ redakcijai, ieškovė neturėjo pareigos V. S. atliginti padarytos žalos. Valstybinė ligonių kasa nurodo, kad šioje byloje nebuvo įmanoma sudaryti taikos sutarties, tačiau teismas su tokiais teiginiais nesutinka. Pažymėtina, kad šalims parengus taikos sutartį, teismas būtų galėjęs ją vertinti ir, nustatęs, kad ji atitinka imperatyvias įstatymų nuostatas, būtų ją patvirtinęs. T. y. nutartimi, kuria patvirtinta taikos sutartis ir būtų išspręstas ginčas. Tokiu atveju bylos nagrinėjimas teisme trukęs gerokai trumpiau ir būtų pareikalavęs kur kas mažesnių šalių bei teismo laiko sąnaudų. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, jog ieškovės bylinėjimosi išlaidos susidarė būtent dėl Valstybinės ligonių kasos nenoro ginčą išspręsti taikiai.

65.       Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovei turi būti atlygintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 7 745,53 Eur.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais,

 

n u s p r e n d ž i a:

 

Ieškovės VšĮ Kelmės ligoninės (į. k. 162730167) ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti ieškovei VšĮ Kelmės ligoninei (į. k. 162730167) iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (į. k.191351679) 12 750 Eur žalos atlyginimo, 7 745,53 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

 

Teisėjas                                Alvydas Barkauskas