Civilinė byla Nr. e2A-1090-803/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-11207-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18; 3.3.1.20.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 16 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ingos Staknienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „PakFa“, uždarosios akcinės bendrovės „Autograta“, uždarosios akcinės bendrovės „Daktra“ ir A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „PakFa“, uždarosios akcinės bendrovės „Autograta“, uždarosios akcinės bendrovės „Daktra“ ir A. J. ieškinį atsakovei V. V. dėl teisės suderinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą be atsakovės sutikimo, tretieji asmenys – B. P., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Kalvio verslas“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
Teisėjų kolegija,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami: 1) pripažinti, kad žemės sklypų – kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 0,5089 ha) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 0,5341 ha), esančių (duomenys neskelbtini), formavimas ir pertvarkymas gali būti vykdomas be atsakovės V. V. sutikimo, pagal Valstybės įmonės Valstybės žemės fondo Utenos žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus vyr. specialistės I. L. parengtą šių sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, nurodytus žemės sklypus sujungiant į vieną žemės sklypą ir panaikinant tarp jų esančią bendrą ribą; 2) pripažinti ieškovams teisę tiesiogiai patiems, ar per trečiuosius asmenis, be atsakovės sutikimo, atlikti visus reikalingus veiksmus pagal teismo patvirtintą žemės sklypų formavimo ar pertvarkymo projektą dėl naujai suformuoto žemė sklypo, kadastro duomenų nustatymo ir jų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre; 3) ieškovų naudai iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovai su atsakove ir trečiuoju asmeniu uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Kalvio verslas“ yra gamybinės paskirties pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – Pastatas), pastatyto ant dviejų valstybei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypai)), atitinkamų patalpų savininkai. Su nurodytais asmenimis sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys. Ieškovai (išskyrus A. J.), atsakovė, jos tėvai B. P. ir M. P. bei Z. M. ir G. M. 2015 m. gegužės 20 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašydami išduoti planavimo sąlygas vietovės lygmens specialiojo planavimo dokumentui (formavimo pertvarkymo projektui) rengti, kad į vieną žemės sklypą bendrą (vidinę) ribą turinčius minėtus žemės sklypus, nes juose yra Pastatas ir tai apsunkina jo eksploataciją. Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2015 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. A30-2068 pradėtas rengti 10430 kv.m. ploto žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektas (toliau – Projektas). Tuo pačiu įsakymu Vilniaus m. savivaldybės Miesto plėtros departamentui buvo pavesta parengti Projekto rengimo reikalavimus. Atlikus organizacinius veiksmus, 2016 m. gruodžio 19 d. su VĮ Valstybės žemės fondu (toliau – VĮ VŽF) buvo sudaryta Darbų atlikimo sutartis Nr. SR-6253 dėl Projekto rengimo ir įgyvendinimo darbų. Atlikus reikalingus veiksmus, Projektas buvo pateiktas tikrinti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT prie ŽŪM).
3. Ieškovai paaiškino, kad atsakovė nepagrįstai nesutinka su parengtu Projektu. Ieškovai neturi objektyvios galimybės tinkamai įgyventi savo teisių sudaryti valstybinės žemės nuomos/pirkimo-pardavimo sutartį, reikalingą jų turimų patalpų eksploatacijai. Kadangi Projektu nekeičiamos Žemės sklypų paskirties bei išorinių šių sklypų ribos, tai įgyvendinus Projektą ir nedarant žalos daiktui (Žemės sklypams) bus suformuotas taisyklingos stačiakampio formos žemės sklypas (planuojamas plotas 1,0430 ha).
4. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad minėtame Pastate yra didelis bendraturčių skaičius, o ieškiniu faktiškai reikalaujama nutraukti teisėtai sudarytas ir galiojančias valstybinės žemės sklypų nuomos sutartis bei pradėtą valstybinės žemės pirkimo procedūrą, nors ieškovai nenurodė įstatyminio pagrindo, kodėl ji (atsakovė) turėtų sudaryti nuomos sutartį dėl valstybinės žemės sklypo, kuriuo ji nesinaudoja ir negali naudotis. Nurodė, kad turėdama įstatyminę teisę ne aukciono tvarka pirkti atitinkamą dalį žemės sklypo Nr.145, tenkinus ieškinį, tokia jos teisė bus apribota. Valstybinės žemės valdytojas (ir nuomotojas) nenurodė prieštaravimų, leidžiančių abejoti paminėta atsakovės įstatymine teise tapti žemės sklypo dalies savininke, o ieškovai nenurodė savo prieštaravimo argumentų. Sujungus žemės sklypus, būtų skaičiuojamas viso pastato plotas ir atitinkamai sumažėtų jai (atsakovei) tenkantis žemės plotas, todėl nesuprantama, kodėl ieškovais yra A. J. ir UAB „PakFa“, kurie neturi nei patalpų žemės sklype Nr. 139, nei patekimo į šio sklypo teritoriją per žemės sklypą Nr.145, o sujungus žemės sklypus sumažės jiems tenkantis plotas, kai ieškovė UAB „Daktra“ įgytų galimybę gauti daugiau jai šiuo metu nepriklausančios žemės, atsakovės ir kitų žemės sklypo Nr.145 nuomotojų (asmenų, turinčių teisę nuomoti šį žemės sklypą) sąskaita.
5. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė ieškinį nagrinėti ir priimti sprendimą teisės aktų nustatyta tvarka. Nurodė, kad NŽT prie ŽŪM 2018 m. rugsėjo 28 d. Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. FPA-1638-(8.30) nurodyta, kad Projektas galės būti tvirtinamas tik gavus visų iniciatorių raštiškus pritarimus arba esant teismo sprendimui, vykdyti žemės sklypo formavimą ar pertvarkymą pagal Projektą. Kitų pastabų parengtam Projektui, kuris galės būti tvirtinamas tik gavus visų pertvarkomo žemės sklypo bendraturčių raštiškus pritarimus arba teismo sprendimą, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo pertvarkymas, neturi.
6. Trečiasis asmuo UAB „Kalvio verslas“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininkas G. A. P. ir UAB „Kalvio verslas“ 2001 m. rugpjūčio 30 d. sudarė sutartį Nr. 311 dėl valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos, kurios pagrindu trečiajam asmeniui buvo išnuomota 1290 kv. m. ploto žemės sklypo dalis, esanti 5089 kv. m. ploto žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini). 2015 m. gegužės 20 d., ieškovai pateikė prašymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui dėl sujungimo į vieną bendrą ribą turinčių sklypų. Tačiau nei minėtų žemės sklypų sujungimas, nei pareikštas ieškinys yra nepagrįsti, nes sujungimu būtų pažeistos bendrovės kaip sklypo nuomininkės teisės, nustotų galioti sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, nes neliktų nuomojamo žemės sklypo.
7. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, kad Tarnyba, neviršydama kompetencijos ribų, vertino, ar tinkamai laikantis teisės aktų reikalavimų buvo atliktos Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūros. Nenustačius trūkumų, 2018 m. rugsėjo 28 buvo išduotas Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. FPA-1638-(8.30), kurio 8 punkte nurodyta, jog pritariama teikimui tvirtinti su sąlyga: projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visų iniciatorių raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas.
8. Trečiasis asmuo B. P. palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė atsakovei V. V. lygiomis dalimis iš atsakovų UAB „PakFa“, UAB „Autograta“, UAB „Daktra“ ir A. J. 2130,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, t.y. iš kiekvieno atsakovo po 532,50 Eur.
10. Teismas nustatė, kad ieškovai UAB „PakFa“, UAB „Autograta“, UAB „Daktra“, A. J., atsakovė V. V. ir trečiasis asmuo UAB „Kalvio verslas“ yra savininkai atitinkamų patalpų gamybinės paskirties pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pastatytame ant dviejų valstybei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovai UAB „Daktra“, UAB „Autograta“ ir UAB „PakFa“, atsakovė V. V. ir trečiasis asmuo UAB „Kalvio verslas“ nuosavybės teise valdo minėtas patalpas, su jais buvo sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys. 2015 m. gegužės 20 d. Prašymu, ieškovai (išskyrus A. J.), atsakovė, jos tėvai B. P. ir M. P., kuriems tuo metu priklausė atitinkamos Pastate esančios patalpos ir tuo metu patalpos (unikalus Nr. 1095-8031-5017:0011) savininkai Z. M. ir G. M., kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, kad būtų išduotos planavimo sąlygos vietovės lygmens specialiojo planavimo dokumentui (formavimo pertvarkymo projektui) rengti. Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2015 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. A30-2068, pradėtas rengti 10430 kv. m. ploto žemės sklypų (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr(duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – sujungti žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) į vieną žemės sklypą. Vilniaus m. savivaldybės Miesto plėtros departamentas 2015 m. rugpjūčio 31 d. patvirtino Projekto rengimo reikalavimus Nr. A648-459/15(2.14.2.12-MP8) kartu su kuriais buvo pateikti ir NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. gegužės 30 d. išduoti Projekto rengimo reikalavimai Nr. 49SDŽ-600- (14.49.22.). UAB „Daktra“, B. P. ir V. V. su VĮ „Valstybės žemės fondas“ 2016 m. gruodžio 19 d. sudarė Darbų atlikimo sutartį Nr. SR-6253 dėl Projekto rengimo ir įgyvendinimo darbų, kuria Projekto rengėjas įsipareigojo parengti Projektą, atlikti naujai suformuoto žemės sklypo kadastrinius matavimus bei parengti naujai suformuoto žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą. NŽT prie ŽŪM 2017 m. rugpjūčio 18 d. surašė Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. FPA-3120-(8.30), kuriame nepritarė Projekto teikimui jį tvirtinti dėl patikrinimo akte nurodytų trūkumų. Atsakovė su trečiuoju asmeniu B. P., 2017 m. spalio 23 d. su VĮ „Valstybės žemės fondas“ (Projekto rengėjas) pasirašė Papildomą susitarimą „Dėl 2016 m. gruodžio 19 d. paslaugų atlikimo sutarties Nr. SR-6253 nutraukimo“, kuriuo susitarė, kad Sutartis nutraukiama užsakovams pareiškus norą neberengti Projekto. Kiti Projekto iniciatoriai apie minėtą Papildomą susitarimą neinformuoti. Ieškovai su VĮ „Valstybės žemės fondas“ 2018 m. balandžio 25 d. pasirašė Paslaugų teikimo sutartį Nr. SR-1935, kuria susitarė, kad Projekto rengėjas atliks Projekto užbaigimui reikalingus darbus, tęsiant nekeičiant ŽPDRIS informacinėje sistemoje Projektui suteikto ZSFP-14263 paslaugos numerio. NŽT prie ŽŪM 2018 m. rugsėjo 28 d. Žemėtvarkos planavimo dokumentų patikrinimo akte Nr. FPA-1638-(8.30), nurodyta, kad Projekto planavimo proceso procedūros ir sprendiniai neprieštarauja Žemės įstatymui ir kitų teisės aktų reikalavimams, išskyrus tai, kad ne visi Projekto iniciatoriai (pagal 2015-05-20 prašymą) pritarė Projektui. Atsakovė 2018 m. liepos 13 d. kreipėsi į NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyrių, prašydama parduoti jai tenkančią žemės sklypo Nr.145 dalį.
11. Teismas pažymėjo, kad sujungus Žemės sklypus ir atitinkamai perskaičiavus viso Pastato plotą, atskiriems asmenims – ieškovams A. J. ir UAB „PakFa“ bei atsakovei norint pirkti žemės sklypo Nr. 145 tenkančią dalį, atitinkamai sumažėtų jiems tenkantis plotas. Taip pat teismas pažymėjo, kad prašymą pirkti asmeniui tenkančią sklypo dalį šiuo metu yra pareiškusi tik atsakovė, kuri nagrinėjamoje byloje vienintelė į bylą pateikė skaičiavimus iš kurių matyti, kad sujungus nurodytus žemės sklypus, atsakovės patalpoms eksploatuoti tenkantis žemės plotas realiai sumažės. Nei vienas ieškovas iš esmės nepaneigė atsakovės argumentų leistinais įrodymais, o apsiribojo abstrakčiais samprotavimais apie pateiktų paskaičiavimų netikslumus ir pan.
12. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės rodo, jog iš esmės ieškovai nėra suinteresuoti susidariusio ginčo spręsti taip, kad ateityje būtų išvengta naujų šalių tarpusavio ginčų (taip pat ir teisminių).
13. Teismas sprendė, kad esamoje situacijoje patenkinus ieškinio reikalavimus, ne tik kad nebūtų išspręsti šalių nesutarimai, bet jie dar pagilėtų ir jų padaugėtų.
14. Teismas ieškovų teiginius apie tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba negali sudaryti/patikslinti nuomos/pirkimo-pardavimo sutarčių, nesujungus žemės sklypų, laikė leistinais įrodymais nepagrįsti samprotavimais, nes iš byloje esančio Tarnybos rašto matyti, jog dėl Pastato išsidėstymo abiejuose Žemės sklypuose, Tarnyba neturėdama duomenų apie patalpų plotus, patenkančius į konkretų žemės sklypą, negali priimti sprendimų dėl kiekvienam statinio bendraturčiui tenkančios žemės sklypo dalies, reikalingos nuosavybės teise valdomai patalpai eksploatuoti.
15. Teismas nustatė, kad atsakovė patyrė 2 130,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dali, atsižvelgdamas, kad atsakovės patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijose numatytų dydžių, teismas priteisė jas iš ieškovų lygiomis dalimis, t.y. iš kiekvieno ieškovo po 532,50 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
16. Ieškovai UAB „PakFa“, UAB „Autograta“, UAB „Daktra“ ir A. J. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimo, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovų UAB PakFa, UAB „Autograta“, UAB „Daktra“ ir A. J. ieškinį pilnai arba skundžiamą spendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo šiuos esminius argumentus:
16.1. apeliantai, siekdami sujungti ginčo žemės sklypus, atliko visas teisės aktuose nustatytas reikalingas procedūras, bei gavo kompetentingos institucijos – NŽT prie ŽŪM, parengtą Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktą, kuriuo yra pritariama sklypų sujungimui, tačiau tokiam žemės sklypų sujungimui prieštaravo atsakovė. Todėl bylos nagrinėjimo dalykas yra minėtų sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas be vieno iš iniciatorių (atsakovės) sutikimo, dėl ko pirmosios instancijos teismas byloje privalėjo vertinti, ar atsakovės atsisakymo, pritarti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui, priežastys yra pagrįstos, tačiau pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu iš esmės nepasisakė;
16.2. teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą ir tai nulėmė nepagrįstą išvadą, kad ieškovai neįrodė savo ieškinio reikalavimo pagrindo;
16.3. neaišku, kokių bylos įrodymų ir (arba) teisinio reglamentavimo pagrindu, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog po ginčo žemės sklypų sujungimo bus reikalinga perskaičiuoti pastato plotą, kuris sujungiant žemės sklypus niekaip negali keistis ir nesikeis, ir kad po tokio pastato patalpų ploto perskaičiavimo, sumažės apeliantams – A. J. ir UAB PakFa bei atsakovei tenkantis žemės sklypo plotas. Nurodytą išvadą, teismas padarė išimtinai atsižvelgęs tik atsakovės į bylą pateiktus, jos pačios atliktus skaičiavimus;
16.4. apeliantai ginčo sklypų sujungimo projektą inicijavo dėl to, kad pastato patalpoms esant abiejuose žemės sklypuose, objektyviai nėra galimybės nustatyti, koks konkretus kiekvieno iš savininkų turimų patalpų plotas patenka į kiekvieną iš žemės sklypų ir atitinkamai nėra galimybės patikslinti su apeliantais sudarytų nuomos sutarčių, o A. J., apskritai neturi galimybės tinkamai naudoti savo patalpomis, nes negali sudaryti valstybinės žemės nuomos sutarties. Apeliantai procesiniuose dokumentuose bei teikdami teismui paaiškinimus, aiškiai nurodė, jog sujungus žemės sklypus visos pastato patalpos priklausys vienam žemės sklypui, dėl ko bus galima tiksliai paskaičiuoti kiekvienam iš suinteresuotų asmenų tenkančią proporcingą išnuomotiną/parduotiną žemės sklypo dalį, tačiau atsakovė nepagrįstai atsisako duoti sutikimą žemės sklypų sujungimui;
16.5. sujungus žemės sklypus būtų apgintos apeliantų subjektinės teisės, sudaryti valstybinės žemės nuomos/pirkimo sutartis, tuo pačiu niekaip nepažeidžiant atsakovės teisių sudaryti valstybinės žemės dalies, proporcingai turimų patalpų plotui, nuomos/pirkimo sutartis, kadangi tokią teisę atsakovė turi tiek šiuo metu, tiek turėtų ir po sklypų sujungimo;
16.6. teismo išvada, kad patenkinus ieškinio reikalavimus, ne tik kad nebūtų išspręsti šalių nesutarimai, bet jie dar pagilėtų ir jų padaugėtų nėra paremta jokiais bylos įrodymais ir teismas jos niekaip nemotyvavo;
16.7. apeliantai, viso bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, aiškiai ir nuosekliai laikėsi pozicijos, kad šiuo metu, jokiame viešame registre, kurio duomenys būtų pripažįstami teisingais ir patikimais, nėra nustatyti konkretūs duomenys/skaičiai, koks konkretus kiekvienos iš apeliantų turimų pastato patalpų plotas patenka į kiekvieną iš žemės sklypų. Šią apeliantų pozicija patvirtina ir bylos rašytiniai įrodymai – NŽT Vilniaus m. skyriaus 2019-02-18 raštas Nr. 49SJN-432-(14.49.136). Tuo tarpu atsakovė nei savo iniciatyva atliktuose skaičiavimuose, nei teismo posėdžio metu nenurodė, kokiais šaltiniais remdamasi ji nustatė tiek bendrą į žemės sklypą kad. Nr. (duomenys neskelbtini) patenkančių visų patalpų plotą ir juo labiau kaip ji nustatė koks konkretus kiekvienos iš apeliantų patalpų plotas patenka į aptariamą žemės sklypą. Šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą išvadai, jog atsakovės pateikti skaičiavimai yra neteisingi, neatitinkantys tikrovės ir laikytini tik subjektyvia, jokiais faktiniai duomenimis nepagrįsta, atsakovės nuomonė dėl atskirų patalpų ploto žemės sklypuose. Jie neatitinka įrodymams taikomų leistinumo bei patikimumo kriterijų, o pirmosios instancijos teismas padaręs priešingą išvadą, netinkamai aiškino ir taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas;
16.8. apeliantai yra į bylą pateikę rašytinius įrodymus, jog NŽT Vilniaus m. skyrius yra priėmęs sprendimą sustabdyti administracinę procedūrą dėl žemės sklypo dalies pardavimo atsakovei, iki nebus priimtas galutinis procesinis sprendimas aptariamojoje civilinėje byloje. Pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus dėl ko nepagrįstai sprendė, kad minėtoji administracinė procedūra sudaro pagrindą atmesti ieškinį;
16.9. iš atsakovės atstovės į bylą pateiktų mokėjimo dokumentų (grynųjų pinigų priėmimo kvitai. mokėjimo pavedimai) matyti, kad atsakovė savo atstovei už teisines paslaugas nagrinėjamoje byloje sumokėjo tiktai 820,00 Eur. Tuo metu, kituose atsakovės atstovės pateiktuose grynųjų pinigų priėmimo kvituose Nr. 0996527, Nr. 0996532, 0996547 bei 2019 m. birželio 27 d. mokėjimo nurodyme nėra nurodyta už kokias konkrečiai paslaugas ir kokioje byloje, atsakovė savo atstovei sumokėjo 1 310,00 Eur sumą. Bylos nagrinėjimo metu, atsakovė/jos atstovė ne kartą nurodė, kad atstovė atsakovę atstovauja tiek sprendžiant kitus, su nagrinėjama byla nesusijusius klausimus, tiek ir atstovauja kitose bylose. Todėl atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš apeliantų atsakovės naudai priteisė 2 130,00 Eur sumą, kadangi rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, jog pagrįstomis išlaidomis pripažintinos tik 820,00 Eur dydžio suma atsakovės sumokėta atstovei.
17. Atsakovė V. V. ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, B. P. pateikė atsiliepimą į ieškovų apeliacinį skundą, prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti visas atsakovės V. V. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
17.1. žemės sklypų sujungimas nėra racionalus ir apeliantai nepagrindė tokio sujungimo tikslingumo. Sujungus žemės sklypus, sumažėtų V. V. tenkanti pirkti iš Valstybės žemės sklypo dalis be galimybės naudotis žemės plotų žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribose, kas akivaizdžiai pažeidžia jos interesus;
17.2. apeliantų teigimu, kad vienintelis žemės sujungimo tikslas – apeliantai pageidauja išsinuomoti jiems tenkančias žemės sklypų dalis, o, jų nuomone, to padaryti negalima nesujungus žemės sklypų. Nacionalinės žemės tarnybos 2019 m. vasario 18 d. rašte Nr. 49SJN-432-(14.49.136) oficialiai advokatui M. Z. paaiškinta, kokius dokumentus apeliantai turi pateikti galutiniam žemės sklypų tenkančių dalių nustatymui: t.y. kad reikalingi kadastro duomenys apie į kiekvieną žemės sklypą patenkančias patalpas. Šis oficialus rašytinis įrodymas paneigia ieškinio motyvą (pateikimo tikslą), kad realizuoti savo teisę nuomotis (pirkti) tenkančias žemės sklypų dalis apeliantai galės tiktai po žemės sklypų sujungimo: tam tereikalingi Nacionalinės žemės tarnybos nurodyti kadastro duomenys. Apeliantai nurodytų kadastro duomenų Nacionalinei žemės tarnybai nepateikė, paties rašto neskundė;
17.3. atsakovė kreipėsi į licencijuotą matininką, kuris parengė Nacionalinės žemės tarnybos prašomus dokumentus, todėl nėra jokių kliūčių apeliantams išsinuomoti tenkančias šio žemės sklypo dalis, tačiau apeliantai dėl nuomos sutarčių sudarymo po kadastro duomenų pateikimo nesikreipė, ir nepateikė jokio įrodymo pagrįsti savo motyvą, kad nesujungus žemės sklypų nėra galimybių išnuomoti jiems tenkančias žemės sklypų dalis. Minėtų kadastro duomenų tinkamumo apeliantai nenuginčijo, Nacionalinė žemės tarnyba dėl jų tinkamumo pastabų neteikė;
17.4. apeliantai per visą šios civilinės bylos nagrinėjimą neįrodė savo teisės kreiptis į teismą buvimo, nes neįrodė savo teisės pažeidimo ir teismo sprendimu siekiamo materialiojo tikslo;
17.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Pardavimo ir nuomos taisyklės) 7 p. numatyta, kad kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys. Taigi turint kadastro duomenys apie žemės sklypo plotą ir apie į jį patenkančių patalpų plotą, per proporcijas galima atskaičiuoti kiekvienai patalpai tenkančios nuomoti (pirkti) žemės sklypo dalies plotą. Tokiems skaičiavimams atlikti specialių žinių nereikia. Būtent tokius skaičiavimus atliko V. V. ir pateikė teismui;
17.6. pirmosios instancijos teismo išvada apie tenkančių žemės sklypo dalių ploto pokyčius (kad esant sujungtiems žemės sklypams tenkantis nuomotis (pirkti) plotas didėja tiktai apeliantei UAB „Daktra“, ir mažėja atsakovei V. V., kaip ir visiems kitiems apeliantams) liko nenuginčytas, o pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu padarė tinkamas išvadas. Jokių savo tenkančių valstybinės žemės plotų skaičiavimų apeliantai nepateikė, atsakovės pateiktus skaičiavimus ginčydami pamąstymais;
17.7. CK 4.93 straipsnio 1 dalies 2 punktas draudžia reikalauti, kad savininkas prieš savo valią sujungtų savo nuosavybę su kito savininko nuosavybe, ieškinys yra pareikštas pažeidžiant imperatyvias teisės normas. Ši norma vertintina ir nagrinėjamojoje civilinėje byloje, nes V. V. užbaigus žemės sklypo dalies pirkimo iš valstybės procedūrą, kuri jau yra pradėta, ji bus šio žemės sklypo dalies savininkė, kuri verčiama savo būsimą nuosavybę jungti su kitais asmenimis;
17.8. pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pagrįstai sprendė dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija rekomenduojamo, ir visos priteistos išlaidos su motyvuotais prašymais ir sąskaitomis yra pateiktos į bylą bei yra patirtos šioje civilinėje byloje. Apeliantai neįrodo, kad atsakovės patirtos išlaidos yra kitoje civilinėje byloje.
18. Trečiasis asmuo UAB „Kalvio verslas“ su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti. Nurodo šiuos esminius argumentus:
18.1. ieškovas A. J. dirbtinai mėgina iškelti ginčą, sąmoningai nepateikia Nacionalinei žemės tarnybai visų galimų dokumentų. Apeliantas visiškai nesistengė išnaudoti kitų galimybių dėl kilusio klausimo sprendimo, neteikė jokių paskaičiavimų nei Nacionalinei žemės tarnybai, nei teismui;
18.2. visų kitų pastato bendrasavininkų teisės sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį buvo įgyvendintos tinkamai ir nuomos sutartys jau galioja eilę metų, tačiau A. J. sąmoningai sutarties nesudaro, o tikrojo savo tikslo siekiant sujungti žemės sklypus nenurodo;
18.3. kitų bendraturčių interesai teismui tenkinus ieškinį būtų pažeisti ir šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas nustatė teisingai. Sujungus sklypus būtų pažeistos bendraturčių teisės, nes jų sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys nustotų galioti išnykus objektui. Bendrovė UAB „Kalvio verslas“ įkurta 2000 metais, ji vykdo kalvystę. Jei bendrovė netektų jos valdomos žemės sklypo dalies, kuri jiems yra būtina vykdant bendrovės veiklą, būtų susidurta su dideliais sunkumais ir netgi galimai tektų nutraukti veiklą. Valstybinės žemės nuomos sutartys sudaromos su pastato savininkais atsižvelgiant į priklausančio pastato ploto santykį su žemės sklypo plotu. Šiuo atveju sujungus du žemės sklypus, pasikeis sklypo ir pastato plotų proporcijos ir trečiajam asmeniui UAB „Kalvio verslas“ sumažės jo nuomojamo sklypo plotas, kas akivaizdžiai pablogins jo situaciją;
18.4. tenkinus ieškovo apeliacinį skundą, visos valstybinės žemės nuomos sutartys bus nutrauktos, visi bendraturčiais privalės kelti ginčus dėl naujų sutarčių sudarymo, nuomojamos žemės dalies nustatymo ir pan., dėl to, jog vienas iš ieškovų sąmoningai nesuteikia Nacionalinei žemės tarnybai visos jų prašomos informacijos ir nesudaro nuomos sutarties taip imituodamas tariamą savo teisių pažeidimą ir slėpdamas tikrąją siekio sujungti žemės sklypus priežastį.
19. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą nurodo, kad, neviršydama kompetencijos ribų vertino, ar tinkamai laikantis teisės aktų reikalavimų buvo atliktos Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūros ir nenustačiusi trūkumų, 2018 m. rugsėjo 28 d. išdavė Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. FPA-1638-(8.30), kurio 8 punkte nurodė <...>Pritariama teikimui tvirtinti su sąlyga: projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visų iniciatorių raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas<...>. Ar atsakovė V. V., įgyvendindama savo teises ir vykdydama pareigas, laikosi įstatymų, gerbia bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikia sąžiningai, laikosi protingumo ir teisingumo principų, nurodytų CPK 1.137 straipsnyje bei pagrįstai atsisako pritarti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui, o Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimą atsižvelgė į šalių nurodytas aplinkybes, įstatyminį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, nepažeisdamas šalių teisėtų interesų, prašo spręsti teismo nuožiūra.
20. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateiktame atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą nurodė, kad pastabų parengtam žemės sklypų (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektui neturi ir žemės sklypų (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visų pertvarkomo žemės sklypo bendraturčių raštiški pritarimai arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo pertvarkymas. Prašo dėl apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į nagrinėjamam ginčui aktualias teisės aktų nuostatas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Byloje kilo ginčas dėl teisės be atsakovės V. V. sutikimo atlikti žemės sklypų sujungimą, kurie nuosavybės teise priklauso valstybei (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)).
22. Ieškovai UAB PakFa, UAB „Autograta“, UAB „Daktra“, A. J., atsakovė V. V. ir trečiasis asmuo UAB „Kalvio verslas“ yra gamybinės paskirties pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), pastatyto ant dviejų valstybei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų savininkai. UAB „Daktra“ priklauso: patalpa unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); patalpa unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); patalpa unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2/4 patalpos unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). UAB PakFa priklauso patalpa, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „Autograta“ priklauso ¼ patalpos, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir patalpa, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). A. J. priklauso patalpa, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o V. V. priklauso: ¼ patalpos, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); patalpa, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); patalpa, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); patalpa, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir patalpa, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
23. Apeliantai įrodinėja, kad tiek jų, tiek atsakovės V. V. interesas buvo sujungti žemės sklypus. Tai, anot jų, įrodo, kad atsakovė V. V., tuometiniai statinio dalies savininkai jos tėvai B. P. ir M. P., o taip pat tuometiniai patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai Z. M. ir G. M. 2015 m. gegužės 20 d. pateikė prašymą į Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, prašydami išduoti planavimo sąlygas vietovės lygmens specialiojo planavimo dokumentui rengti. Savivaldybei pateiktame prašyme buvo nurodyta, jog planavimo tikslas ir uždaviniai yra sujungti bendrą (vidinę) ribą turinčius žemės sklypus, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), į vieną žemės sklypą.
24. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog aplinkybė dėl atsakovės V. V. pateikto prašymo sujungti bendrą (vidinę) ribą turinčius žemės sklypus, nekeičia fakto, jog atsakovė pakeitė valią, kai sužinojo, jog sujungus sklypus jai proporcingai nuosavybės teise turimoms patalpos eksploatuoti teks mažesnis žemės sklypo plotas.
25. Nustatyta, kad atsakovei pakeitus nuomonę dėl sklypų pertvarkymo, apeliantai perėmė žemės sklypų sujungimo projekto rengimo iniciatyvos teisę. Parengus projektą, apeliantai pakvietė atsakovę atvykti pas projekto rengėją. Atsakovė, susipažinusi su projektu, pateikė atsakymą, nurodydama, jog projektui nepritaria. Pradėjus teismo procesą dėl teisės sujungti sklypus, atsakovė nurodė atsisakymo pritarti projektui dvi priežastis: 1) po žemės sklypų sujungimo sumažėtų jai tenkanti išsinuomoti/išsipirkti žemės sklypo dalis, 2) projekto sprendiniuose, žemės sklype, kad. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas, atsakovei nepriimtinas kelio servitutas, esantis tarp posūkio taškų Nr. 1 ir Nr. 2.
26. Apeliantai įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas aplinkybės dėl atsakovei sumažėjančios sklypo dalies netyrė, o pasisakė dėl to, kad A. J. ir UAB PakFa tenkančio išsinuomoti/išsipirkti žemės sklypo plotas sumažės.
27. Teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Cituojant teismo sprendimo ištrauką: „Pažymėtina, kad konkrečiu atveju tai reiškia, jog sujungus Žemės sklypus ir atitinkamai perskaičiavus viso Pastato plotą, atskiriems asmenims – ieškovams A. J. ir UAB „PakFa“ bei atsakovei norint pirkti žemės sklypo Nr. 145 tenkančią dalį, atitinkamai sumažėtų jiems tenkantis plotas“. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčo esmę, sprendė, kad atsakovei sumažėtų tenkantis žemės plotas, jei sklypai būtų sujungti. Taigi buvo įvertinta atsakovės V. V. atsisakymo pritarti projektui priežastis.
28. Atkreiptinas apeliantų dėmesys, kad pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga.
29. Taigi pagal įstatymą teismas privalo užtikrinti teisingumo vykdymą remiantis visų asmenų teisių lygybės principu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 109 straipsniai). Trečiasis asmuo UAB „Kalvio verslas“ atsiliepime į apeliacinį skundą pabrėžia, kad apeliantų iniciatyva parengti sklypų sujungimo projektiniai sprendiniai taip pat pažeidžia jo teises. Kaip nurodė šis byloje dalyvaujantis asmuo, trečiojo asmens teisių pažeidimas pasireikštų tuo, kad sudaryta valstybei priklausančio žemės sklypo nuomos sutartis pasibaigtų, nes išnyktų jos objektas. Tokiu būdu jam kiltų problemų vykdant veiklą.
30. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta UAB „Kalvio verslas“ argumentą dėl jo teisių ribojimo pagrįstu. Byloje nustatyta, kad su trečiuoju asmeniu UAB „Kalvio verslas“ 2001-08-30 buvo sudaryta Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. 311. Sujungus žemės sklypus, trečiajam asmeniui teks iš naujo pradėti teisinius veiksmus dėl naudojimosi žemės sklypu įteisinimo, o tai yra susiję tiek su laiko sąnaudomis, tiek su finansinėmis išlaidomis.
31. Be kita ko, UAB „Kalvio verslas“ argumentuoja savo teisių pažeidimą ir žemės sklypo valdymo teisės ribojimu, nes jam taip pat sumažėtų tenkanti sklypo dalis po abiejų sklypų sujungimo sklype, per kurį jis patenka į patalpas.
32. Pagal CK 1.137 straipsnio 2 dalį „Įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų“. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (to paties straipsnio 3 dalis).
33. Taigi apeliantų pasirinktas teisių įgyvendinimo būdas sukelia teisinį konfliktą su kitų pastato bendrasavininkių teisėtais interesais, todėl teismas privalėjo visapusiškai įvertinti ginčo objektą. Atsižvelgiant į tai, apeliantų skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai vertino apeliantų reikalavimo poveikį ir kitų asmenų teisėms, atmetamas (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Kaip ir apeliacinio skundo teiginys, jog pirmosios instancijos teismas, analizuodamas ir pasisakydamas dėl aplinkybių, kurios nėra bylos dalykas, neatskleidė bylos esmės bei tinkamai nemotyvavo sprendime padarytų išvadų ir dėl šių proceso teisės normų pažeidimų byla buvo išspręsta neteisingai, ir tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą.
34. Apeliantai nesutinka su teismo išvada, kad po ginčo žemės sklypų sujungimo bus reikalinga perskaičiuoti pastato plotą, nes sujungiant žemės sklypus statinio plotas niekaip negali keistis ir nesikeis, todėl po tokio pastato patalpų ploto perskaičiavimo sumažės apeliantams – A. J. ir UAB PakFa, bei atsakovei tenkantis plotas.
35. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su tokiu argumentu. Tačiau ginčo esmei yra reikšminga aplinkybė – atsakovei sumažėtų tenkantis žemės plotas sklype (t. 3, b.l. 69-70), dėl kurio ji turi suinteresuotumą dėl patekimo į pastatą. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė pabrėžė, kad tik iš Riovonių gatvės turi galimybę patekti į žemės sklypą 139, nuosavybės ten neturi, patekimas į jai nuosavybės teise priklausančias patalpas galimas tik per žemės sklypą 145, todėl poreikio naudotis žemės sklypu 139 ji neturi. Taigi atsakovė yra suinteresuota išlaikyti nuomos teisę į sklypą 145, todėl jame, kaip atskirame sklype, jai tenkanti sklypo dalis sudaro geresnes galimybes naudoti turimomis patalpomis.
36. Lygiai taip pat pasisakytina dėl trečiojo asmens UAB „Kalvio verslas“ intereso nesujungti sklypų. Kaip nurodė trečiasis asmuo, jis verčiasi kalvyste, todėl jam būtinas didesnis žemės plotas sklype 139. UAB „Kalvio verslas“ į žemės sklypą 145 gali patekti tik iš Savanorių pr., į jam priklausančias patalpas patenkama per žemės sklypą 139.
37. Byloje nustatyta, kad šiuo metu esantis dviejų žemės sklypų suformavimas atitiko faktinį pastato eksploatavimo poreikį. Tai, kad keisis proporcijos sujungus sklypus ir mažėja teisės apimtis į 145 žemės sklypą, kurį siekia įsigyti atsakovė, patvirtina Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2019-10-16 sprendimas Nr. 49SFN-2916-(14.49.104.) „Dėl informacijos pateikimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019-12-11 sprendimas Nr. 1SS-2401-(5.59 e.) „Dėl skundo nagrinėjimo“. Sprendimai priimti, nes minėtos Tarnybos atstovai sprendė, kad žemės sklypų sujungimas gali turėti įtakos tenkančioms galimai būsimo žemės sklypo dalims pirkti arba nuomoti.
38. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 7 punkte numatyta, kad kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys.
39. A. V. V.paaiškino, kad ji pageidauja realizuoti teisę ne aukciono tvarka pirkti jai tenkančią žemės sklypo 145 dalį, ir tokią valią išreiškė. Vadinasi, jos interesas įsigyti žemės sklypo dalį 145 sklype bus apribotas, sujungus sklypus 139 ir 145. Tai pagrindžia ir aplinkybė, jog dėl siekio įsigyti žemės sklypo dalį administracinė procedūra yra pradėta, tačiau ji NŽT sprendimu nutrūko, nes yra nagrinėjama ši civilinė byla. Atsakovė Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo išnagrinėti V. V. prašymą parduoti tenkančią žemės sklypo 145 dalį, todėl buvo pradėta administracinė byla Nr. eI3-1933-596/2020.
40. Tokiu atveju spręstina, kad atsakovės atsisakymo pritarti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui priežastys byloje buvo tinkamai ištirtos bei pirmosios instancijos teismo teisingai įvertintos (CPK 185 straipsnis).
41. Apeliantai įrodinėja, kad objektyviai nėra galimybės nustatyti, koks konkretus kiekvieno iš savininkų turimų patalpų plotas patenka į kiekvieną iš žemės sklypų ir atitinkamai nėra galimybės patikslinti su apeliantais sudarytų nuomos sutarčių, o A. J., apskritai neturi galimybės tinkamai naudoti savo patalpomis, nes negali sudaryti valstybinės žemės nuomos sutarties.
42. Byloje nustatyta, kad su UAB „Daktra“ 1999-09-21 buvo sudaryta Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis Nr. N01/99-21509 (su vėlesniais pakeitimais), o taip pat 2001-10-01 Valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartis Nr. N01/2001-24848. UAB PakFa 2004-03-26 sudarė Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N01/2004-457, o UAB „Autograta“ – 2009-11-06 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N01/2009-351. Atsakovė dar 2009-12-31 sudarė Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N01/2009-450 ir 2001-10-01 Valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartį Nr. N01/24849 (su vėlesniais pakeitimais). Trečiasis asmuo UAB „Kalvio verslas“ taip pat 2001-08-30 yra sudaręs Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 311.
43. Byloje apeliantai neįrodė, kad jų sudarytos nuomos sutartys dėl valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo nuomojimo dalies neatitinka proporcingai jų turimo nuosavybės teise pastato ir taip yra pažeidžiami jų interesai. Byloje nepateikti įrodymai, kad apeliantas A. J. negali sudaryti valstybinės žemės nuomos sutarties, būtent dėl to, kad nėra sujungti žemės sklypai.
44. NŽT prie ŽŪM Vilniaus skyrius 2019-02-18 raštu Nr. 49SJN-432-(14.49.136 E.) (t. 1, b.l. 154-156) paaiškino, kokius dokumentus apeliantai turi pateikti galutiniam žemės sklypų tenkančių dalių nustatymui: kadastro duomenis apie į kiekvieną žemės sklypą patenkančias patalpas. Šis rašytinis įrodymas paneigė ieškinio motyvą, kad apeliantai realizuoti savo teisę nuomotis (pirkti) tenkančias žemės sklypų 145, 139 dalis galės tiktai po žemės sklypų sujungimo. Taigi priklausančio sklypo nuomos dalių tikslinimui reikalingi kadastro duomenys. Apeliantai NŽT prie ŽŪM Vilniaus skyriaus 2019-02-18 rašto Nr. 49SJN-432-(14.49.136 E.) neskundė, taip pat nepateikė nurodytų kadastro duomenų.
45. Vadinasi, byloje yra paneigtas apeliantų argumentas, kad nesujungus žemės sklypų 139 ir 145 nėra galimybių išnuomoti apeliantams tenkančias žemės sklypų dalis. Apeliantai įrodinėdami, kad po žemės sklypų sujungimo turėtų būti perskaičiuojamas pastato savininkams tenkantis valstybinės žemės sklypo plotas, nepagrindžia, kodėl negali būti nustatytas žemės sklypo plotas nesujungtuose sklypuose kiekviename iš jų atskirai pagal turimą nuosavybės teise pastato plotą (konkrečias patalpas, bei šių patalpų plotus). Kaip teisingai nurodė atsakovė, tam reikia parengti kadastrinių matavimų bylą, kurioje būtų patalpų eksplikacija su išsidėstymu žemės sklype.
46. Byloje nustatyta, kad atsakovės V. V. užsakymu matininkas R. G. sudarė kadastro matavimų bylą apie į žemės sklypą 145 patenkančias statinio patalpas (t. 3, b.l. 65-68). Dėl šio matininko surinktų kadastro duomenų netinkamumo apeliantai nepateikė argumentuotų motyvų.
47. Apeliantai, be kita ko, pripažįsta, jog matininkas R. G. parengė Suvestinį patalpų pastate žemės sklypų atžvilgiu planą (e. b. t. III, l. 65-68). Vadinasi, yra galimybė pateikti NŽT informaciją apie patalpų, esančių pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), patenkančių į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotus, bei savininkus, o tai būtų pagrindu sudaryti / patikslinti valstybinės žemės nuomos sutartis. Apeliantai nepateikė įrodymų, kad atsakovei iniciavus plano parengimą ir jį pateikus NŽT, buvo atsisakyta spręsti sudaryti / patikslinti valstybinės žemės nuomos sutartis.
48. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantai, nesutikdami su R. G. sudaryta kadastro duomenų byla nepateikė kito matininko atliktų matavimų bei įrodymų, galinčių paneigti aplinkybę, kad negalima pagal pateiktus matininko duomenis išnuomoti žemės sklypų dalies kiekvienam statinio bendrasavininkui (CPK 12, 178 straipsniai), nėra pagrindo apeliacinio skundo tenkinimui.
49. Apeliantai remiasi argumentu, kad Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, nenumato Suvestinio patalpų pastate žemės sklypų atžvilgiu plano, kaip kadastrinių duomenų. Anot jų, tokie duomenys neįrašomi pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 97 punktą į nekilnojamųjų daiktų kadastrą, o įrašomi tik duomenys, reglamentuoti Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnyje.
50. Teisėjų kolegija nurodo, kad šis apeliantų argumentas neatitinka NŽT prie ŽŪM Vilniaus skyriaus 2019-02-18 rašte Nr. 49SJN-432-(14.49.136 E.) (t. 1, b.l. 154-156) išdėstytų reikalavimų apeliantams dėl atsisakymo sudaryti / patikslinti valstybinės žemės nuomos sutartis bei kartu prieštarauja CPK 197 straipsniui.
51. Pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais.
52. Vadinasi, jei NŽT kaip priežastį atsisakyti sudaryti / patikslinti valstybinės žemės nuomos sutartis nurodė, kad neturi patalpų pastate žemės sklypų atžvilgiu plano, pagal kurį galima apskaičiuoti nuosavybės teise valdomoms patalpoms, tenkančių nuomai žemės sklypo dalis, tai nenuginčijus NŽT prie ŽŪM Vilniaus skyrius 2019-02-18 rašto Nr. 49SJN-432-(14.49.136 E.), nėra pagrindo pripažinti kaip pagrįsto apeliantų argumento dėl plano kaip neteisėto dokumento savaime.
53. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D- 542/D1-513 ,,Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“patvirtintų taisyklių 16 punkte įtvirtinta nuostata, kad projektų rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų, projektų sprendinių atitikties teisės aktų reikalavimams valstybinę priežiūrą atlieka Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinis padalinys, atsakingas už valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą.
54. Taigi NŽT yra atsakinga už valstybinės žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą ir kompetentinga institucija spręsti dėl duomenų pakankamumo, būtinų sudaryti / patikslinti valstybinės žemės nuomos sutartis. NŽT prie ŽŪM Vilniaus skyriaus 2019-02-18 raštas Nr. 49SJN-432-(14.49.136 E.) turi oficialaus rašytinio įrodymo galią, jame nėra duomenų, kad tik sujungus valstybės žemės sklypus atsirastų galimybė su apeliantu A. J. sudaryti nuomos sutartį.
55. Be kita ko, patys apeliantai nurodo, kaip turi būti atliekamas nekilnojamojo daikto kadastro duomenų tikslinimas, tai yra turi būti atnaujinama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla (nuostatų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 50-54 punktai). Vadinasi, jie pripažįsta, kad užsakius atnaujinti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą galima kreiptis į NŽT sudaryti / patikslinti valstybinės žemės nuomos sutartis.
56. Apeliantai, siekdami pagrįsti savo ieškinio reikalavimą pripažinti teisę formuoti ir pertvarkyti žemės sklypus be atsakovės V. V. sutikimo, remiasi argumentu, kad atsakovė nėra pateikusi į bylą jokių įrodymų, kad jos pateiktas Suvestinis patalpų pastate žemės sklypų atžvilgiu planas, kuriuo tikslinami žemės sklypo kadastro duomenys, yra suderintas su šio žemės sklypo NŽT prie ŽŪM (atitinkamu teritoriniu padaliniu). Anot jų, atsakovė į bylą nepateikė įrodymų, kad minėto plano pagrindu būtų atnaujinta žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų byla ir kad tokie pakeitimai yra įregistruoti viešame registre.
57. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad būtent ieškovai turi įrodyti ieškinio reikalavimų pagrįstumą. Vadinasi, norėdami realizuoti teisę sudaryti / patikslinti valstybinės žemės nuomos sutartis, sujungus sklypus be atsakovės sutikimo, jie patys turi atlikti šiuos aukščiau nurodytus veiksmus, o ne atsakovė.
58. Apeliantai nesutinka su teismo išvada, kad teismui patenkinus ieškinio reikalavimus, ne tik kad nebūtų išspręsti šalių nesutarimai, bet jie dar pagilėtų ir jų padaugėtų. Anot jų, sujungus žemės sklypus, nustačius konkrečias, kiekvienam iš ieškovų, tenkančias žemės sklypo dalis, jie ketina išsipirkti kiekvienam iš jų tenkančias žemės sklypo dalis ir spręsti klausimą dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo, kas užkirstų bet kokiems ateities ginčams dėl bendraturčių.
59. Teisėjų kolegija nurodo, kad argumentas dėl teisės įsigyti žemės sklypą neįrodo, kad apeliantai šios teisės negali realizuoti atskiruose sklypuose, nustačius patalpų, esančių pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), patenkančių į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotus bei savininkus.
60. Taip pat apeliantai kritikuoja atsakovės pateiktus skaičiavimus dėl sumažėjančio žemės sklypo ploto, nurodydami, kad ji nepagrindė, koks konkretus kiekvienos iš apeliantų patalpų plotas patenka į aptariamą žemės sklypą. Be to, anot apeliantų, matyti, jog visą A. J. turimo patalpos plotą ji priskyrė žemės sklypui kad. Nr. (duomenys neskelbtini).
61. Teisėjų kolegija šį argumentą pripažįsta deklaratyviu. Minėta, atsakovė aiškiai nurodė, kad ji yra suinteresuota nuomotis žemės dalį sklype 145, kuri sumažėtų sujungus sklypus, todėl apeliacinės instancijos teismas nekartoja jau išsakytų motyvų. Kartu pažymima, kad apeliantai negali siekti paneigti atsakovės intereso nuomotis valstybės žemės sklypo dalį racionaliu būdu įgyvendinant savo poreikį patogiau naudotis žeme. Pastebėtina ir tai, kad apeliantai apeliaciniame skunde pripažino, jog atsakovė, atlikdama skaičiavimus, visą A. J. turimo patalpos plotą priskyrė žemės sklypui, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Vadinasi, nagrinėjamoje byloje pripažįstama, kad galima nustatyti kiekvieno savininko konkrečias patalpas bei šių patalpų plotus, kurios patenka į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).
62. Apeliantų išreikšta abejonė, kad jiems yra neaišku, kokiais šaltiniais remdamasi atsakovė nustatė tiek bendrą į žemės sklypą (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) patenkančių visų patalpų plotą ir juo labiau kaip ji nustatė, koks konkretus kiekvienos iš apeliantų patalpų plotas patenka į aptariamą žemės sklypą, taip pat nesudaro teisinio pagrindo tenkinti apeliacinį skundą. Kita vertus, atsakovė nurodė, jog ji naudojosi matininko R. G. parengta kadastrinių duomenų byla.
63. Anot apeliantų, byloje yra pateikti išrašai iš Nekilnojamojo turto registro dėl ginčo žemės sklypų (e. b. t. I, l. 29-32), iš kurių matyti, kad visas pastatas, o kartu ir visos jame esančios patalpos, yra priskirtos žemės sklypui, kad. Nr. (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija, atkreipia dėmesį, kad šis apeliantų argumentas nepatvirtina ieškinio reikalavimo dėl sklypų sujungimo, o sudaro pagrindą spręsti dėl sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo.
Dėl iš apeliantų priteistų bylinėjimosi išlaidų
64. Apeliantai nesutinka su priteistomis 2 130,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidomis advokato pagalbai apmokėti. Prašo jas sumažinti iki 820,00 Eur dydžio.
65. Apeliantai pripažįsta, jog atsakovė į bylą yra pateikusi 2018-05-10 Sąskaitą už teisines paslaugas (e. b. t. II, l. 183), kurios suma 1 520,00 Eur, ir 2019-11-06 Sąskaitą už teisines paslaugas, kurios suma 510,00 Eur. Mano, kad, nesant įrodymų dėl bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo, nebuvo pagrindo tenkinti prašymo. Apeliantų teigimu, atsakovė yra sumokėjusi tiktai 820,00 Eur (e. b. t. II, l. 186-187), o kituose atsakovės atstovės pateiktuose grynųjų pinigų priėmimo kvituose Nr. 0996527, Nr. 0996532 (e. b. t. II, l. 182, 185), 0996547 bei 2019-06-27 mokėjimo nurodyme (e. b. t. II, l. 184) nėra nurodyta už kokias konkrečiai paslaugas ir kokioje byloje atsakovė savo atstovei sumokėjo 1 310,00 Eur sumą.
66. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 2018-05-10 sąskaita ir 2019-11-06 sąskaita yra apmokėtos. Apeliantai neįrodo, kad atsakovės išlaidos yra patirtos kitoje civilinėje byloje. Sąskaitos išrašytos ir apmokėjimas už jas atlikti šios bylos nagrinėjimo metu.
67. Pažymėtina, jog CPK 93 straipsnio 1 dalies nustato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamojoje praktikoje dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo aiškinama, jog teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas. Nustatant priteistino užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016). Taigi sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba, priteisimo, privaloma vadovautis ne tik pamatiniais teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, tačiau ir atsižvelgti į Rekomendacijas.
68. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas priteisė išlaidas, kurios atitinka rekomenduojamą dydį, 2018-05-10 sąskaita ir 2019-11-06 sąskaita yra apmokėtos, todėl apeliacinis skundas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų atmetamas (CPK 185 straipsnis).
Dėl bylos procesinės baigties
69. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovų reikalavimų, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, išaiškino esmines faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
70. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neveikia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
71. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Nagrinėjamoje byloje atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantams neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
72. A. V. V.prašė atlyginti jos patirtas 1170 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
73. Bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą priteisiamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R–85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatytus dydžius (nauja redakcija nuo 2015.03.20). Atsižvelgiant į tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos, atitinka rekomenduojamas, iš apeliantų lygiomis dalimis priteisiama 1170 Eur teisinės pagalbos išlaidų atsakovės naudai (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
74. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija
n u t a r i a :
apeliantų (ieškovų) ieškovų UAB „PakFa“, UAB „Autograta“, UAB „Daktra“ ir A. J. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei V. V. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš atsakovų UAB „PakFa“ (juridinio asmens kodas: 123093790), UAB „Autograta“ (juridinio asmens kodas: 301793614), UAB „Daktra“ (juridinio asmens kodas: 124501031) ir A. J. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) 1170 bylinėjimosi išlaidų.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Vaclovas Paulikas
Rūta Petkuvienė
Inga Staknienė