Administracinė byla Nr. P146 – 82/2010
Procesinio sprendimo kategorija 80.1; 80.11; 80.13 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2010 m. sausio 4 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas)
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo U. M. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A822-2031/2008 pagal pareiškėjo U. M. skundą atsakovui Utenos apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims S. G., J. G., Č. G., S. L., G. L., I. L., Z. S., J. R., A. Š. dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas U. M. skundu ir patikslintu skundu prašė: 1) panaikinti Utenos apskrities viršininko 2006-07-01 įsakymu Nr.16-512 patvirtinto Piliečių, kuriems rengiant Dubingių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto (toliau – ir Dubingių KV ŽRŽP) papildymą , suprojektuoti žemės, miško ir vandens telkinių sklypai, sąrašo įrašus: (1) Eil. Nr. 21, kuriuo pareiškėjui projekto plane priskirtas sklypas Nr. 553; (2) Eil. Nr. 22, 23, 24, kuriais J. R., V. G. ir M. G. įtrauktos į Piliečių, kuriems rengiant Dubingių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą suprojektuoti žemės, miško ir vandens telkinių sklypai, sąrašą ir joms projekto plane priskirtas sklypas Nr. 554; 2) įpareigoti atsakovą Utenos apskrities viršininko administraciją (toliau – ir Utenos AVA) atkurti pareiškėjui nuosavybės teisę į 1992-07-15 suformuotą ir Joniškio apylinkės viršaičio patvirtintą 0,504 ha žemės sklypą, esantį jo nuosavybės teise valdomų statinių, esančių (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 46 - 52, 119 -127).
Pareiškėjas paaiškino, kad jis (duomenys neskelbtini) 1988-10-06 įsigijo gyvenamąjį namą. Molėtų rajono Joniškio apylinkės viršaičiui 1992-07-15 patvirtinus pareiškėjo namų valdos planą ir gavus iš Žemėtvarkos tarnybos šio žemės sklypo įkainojimo aktą ir mokėjimo pranešimą, pareiškėjas susimokėjo už privatizuojamą namų valdos žemės sklypą. Pareiškėjo prašymu 2001-12-20 buvo atlikta jam priklausančio gyvenamojo namo, garažo, šiltnamio ir kitų kiemo statinių teisinė registracija Nekilnojamojo turto registrų centre. Pareiškėjas negalėjo nurodyti dėl kokių priežasčių registre įregistruota, kad šiltnamis yra (duomenys neskelbtini), nors Švenčionių rajono valdybos sprendime nurodyta, kad šis statinis yra (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jis iš B. G. 2001-12-27 sudaryta sutartimi nusipirko teisę atkurti nuosavybės teises į 1 ha žemės, priklausiusios J. G., ir nedelsdamas kreipėsi į Molėtų rajono žemėtvarkos skyrių su prašymu atkurti nuosavybės teises, suteikiant žemės sklypą prie (duomenys neskelbtini) esančių pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių pastatų. Pareiškėjas nurodė, kad jis dalyvavo atkuriančių nuosavybės teises pretendentų susirinkimuose, jo prašymas atkurti nuosavybę į minėtą 0,504 ha. žemės sklypą nebuvo patenkintas, kadangi kiti pretendentai jo sodybos sklypo formavimo klausimą išsprendė balsų dauguma ne pareiškėjo naudai. Pareiškėjas mano, kad jis turi pirmumo teisę kitų pretendentų atžvilgiu atkurti nuosavybės teises į 0,504 ha ploto žemės sklypą, esantį prie jam priklausančio gyvenamojo namo, nes jis minėtu sklypu jau naudojosi savo reikmėms.
Pareiškėjo atstovas papildomai paaiškino, kad pareiškėjas pretenduoja į J. R., A. Š., S. G., I. L. suformuoto žemės sklypo Nr.554 dalį. Pareiškėjas savo teisę atkurti nuosavybę į minėtą sklypą grindžia tuo, kad pretendentams sklypas buvo suformuotas ne laisvoje valstybinėje žemėje, nes šioje žemėje yra pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys statiniai, pareiškėjas šį žemės sklypą naudoja kaip namų valdą. Manė, kad P. G. paveldėtojams Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimais jau yra atkurtos nuosavybės teisės į visą buvusio savininko turtą, todėl jie nebeturi teisės reikalauti atkurti nuosavybės teises į ginčijamą sklypą.
Atsakovas Utenos apskrities viršininko administracija su skundu nesutiko ir paaiškino, kad pareiškėjas U. M., nusipirkęs teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, kartu su kitais asmenimis buvo įtrauktas į pretendentų sąrašą. Pretendentai dalyvavo Žemėtvarkos projekto svarstyme, sprendimai dėl nuosavybės teisės atkūrimo ir žemės sklypo susirinkimuose buvo priimami balsų dauguma, todėl yra teisėti. Pareiškėjo teisė atkurti nuosavybės teises į 1 ha buvusio savininko J. G. žemės buvo realizuota pateikiant pažymą bei patvirtinant Žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, kuriuo pareiškėjas buvo įtrauktas į pretendentų atkurti nuosavybės teises į sklypą Nr. 553 sąrašą.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2008 m. vasario 29 d. sprendimu (administracinė byla Nr.A822-2031/2008) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nustatė, kad 2001 m. gruodžio 27 d. B. G. notariškai patvirtinta sutartimi, reg. Nr. 6479, perleido pareiškėjui U. M. teisę atkurti nuosavybės teises į 1,00 ha dalį žemės, buvusio savininko J. G. valdytos (duomenys neskelbtini) (t. I, b.l. 23). Pareiškėjas 2001 m. gruodžio 27 d. Molėtų rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į nurodytą turtą, prašydamas perduoti jam namų valdos žemės sklypą prie jo (duomenys neskelbtini) nuosavybes teise priklausančio turto – gyvenamojo namo ir jo priklausinių (t. I, b.l. 24). Gyvenamąjį namą, buvusį (duomenys neskelbtini) (pagal dabartinį administracinį suskirstymą - (duomenys neskelbtini)), pareiškėjas įgijo pagal 1988 m. spalio 6 d. notarine tvarka sudarytą sutartį, reg.Nr.1710 (t. I, b.l. 60-68,70,74). Prie įgyjamo gyvenamojo namo prieš nekilnojamojo turto perleidimo sandorio sudarymą tuometinio Nemenčinės miškų ūkio direktoriaus 1988-09-30 įsakymu Nr.108 buvo išskirtas 0,06 ha ploto žemės sklypas (t. I, b.l. 66-67). Teismas taip pat nustatė, kad U. M. pagal žemės sklypo įkainavimo aktą ir mokėjimo pranešimą 1992-07-24 įmokėjo 2419 rub. įmokų už pageidaujamą privatizuoti namų valdos žemės sklypą (t. I, b.l. 21-22). Pateiktų Archyvinės nuosavybės teisių atkūrimo į žemę bylos, Nuosavybės teisės atkūrimo grąžinant natūra žemę bylų dokumentų, kitų rašytinių įrodymų duomenys, proceso dalyvių paaiškinimai patvirtina, kad pagal tuometinį susiskirstymą (duomenys neskelbtini) buvo rėžinis; kaimo žemę nuosavybės teisėmis, be kitų savininkų, valdė ir J. G. bei P. G. (t. II, b. l. 23-24, 25-26). Atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. G. valdytą žemę pretendavo G. G., G. L., Z. S., Č. G., B. G.. Molėtų rajono žemėtvarkos skyrius pretendentams 2001-11-22 parengė pažymas, patvirtinančias, kad į J. G. (duomenys neskelbtini) valdytos 6,67 ha žemės atkurti nuosavybės teises turi G. L. (Nr. 15183), G. G. (Nr. 15182) ir Č. G. (Nr. 15185) kiekvienas po 1,11 ha, o 2002-01-30 - pažymas, patvirtinančias, kad į nurodytą žemę atkurti nuosavybės teises turi Z. S. – į 1,11 ha (Nr. 15184), B. G. – į 1,23 ha (Nr. 15564) bei pareiškėjas U. M. – į 1,00ha (Nr. 15565). Dalyvaujant Z. S., B. G., G. G., Č. G., G. L., S. L., 2001-11-23 buvo paženklintas ir pažymėtas vietoje grąžintinas natūra buvusio savininko J. G. valdytas 6,67 ha ploto žemės sklypas, žemės reformos žemėtvarkos projekte pažymėtas Nr.553. Į buvusio savininko P. G. valdytą žemę, buvusią (duomenys neskelbtini), pagal dabartinį administracinį suskirstymą patenkančią į dviejų apskričių – Utenos ir Vilniaus – teritorijas, nuosavybės teises atkurti pretendavo J. R., M. G. ir V. G. (t. II, b.l. 19). Į buvusio savininko P. G. valdyto žemės sklypo 18,01 ha dalį, patenkančią šiuo metu į (duomenys neskelbtini) teritoriją, atsižvelgus į Švenčionių rajono žemėtvarkos skyriaus pretendentams parengtas pažymas, patvirtinančias, kad P. G. nurodytame kaime iš viso valdė 18,87 ha žemės, nuosavybės teisės yra atkurtos Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimais: 2002-09-27 sprendimu Nr. 86-6637 – V. G. į 6,01 ha dalį; 2002-09-27 sprendimu Nr. 86-6638 – J. R. į 6,00 ha dalį; 2002-09-27 sprendimu Nr. 86-6639 – M. G. į 6,00 ha dalį (t. II, b.l. 12-28). J. R., V. G. ir M. G. įpėdinei I. L. pageidaujant buvusio savininko 0,86 ha ploto žemės sklypo dalį, patenkančią (duomenys neskelbtini) teritoriją, gauti natūra, Molėtų rajono žemėtvarkos skyrius 2001-12-06 parengė pažymas, patvirtinančias, kad V. G. turi teisę atkurti nuosavybės teises į P. G. valdyto žemės sklypo 0,28 ha ploto dalį (Nr. 15268), M. G. ir J. R. – kiekviena į 0,29 ha ploto dalį (Nr. 15266 ir Nr.15267), o 2007-04-11 buvo paženklintas ir pažymėtas vietoje buvusio savininko P. G. valdytos žemės dalis - 0,86 ha ploto žemės sklypas Nr. 554 (t. II, b.l. 4, 20-22), Utenos AVA 2006-07-01 įsakymu Nr. 16-512 patvirtino Molėtų rajono Dubingių seniūnijos Dubingių KV ŽRŽP papildymą ir nurodyto administracinio akto 1.2 punktu patvirtinto piliečių, kuriems rengiant Dubingių KV ŽRŽP papildymą, suprojektuoti žemės, miško ir vandens telkinių sklypai, sąrašą (t.1, b.l.9-10). Šio sąrašo 16-21 eilutėmis yra nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) G. L., Z. S., B. G., G. G., Č. G. ir pareiškėjui U. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise yra suformuotas bendro 6,67 ha ploto žemės sklypas Nr.553, o 22-24 eilutėmis – J. R., V. G. ir M. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise - bendro 0,86 ha ploto žemės sklypas Nr.554 ( t. I, b.l.14-15).
Remdamasis Molėtų rajono Dubingių seniūnijos Dubingių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto bylos duomenimis, liudytojos A. U. (šio projekto autorės) parodymais, teismas priėjo išvadą, kad nurodytoje vietovėje vykdant žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbus, klausimai, susiję su nuosavybės teisių į (duomenys neskelbtini) esančią nurodyto kaimo žemę atkūrimu natūra, buvo svarstomi pretendentų ir jų įpėdinių susirinkimuose; susirinkimai vyko dalyvaujant daugiau kaip pusei pretendentų; dalyvavę susirinkimuose asmenys sprendimus svarstytais klausimais priimdavo balsų daugumos principu. Molėtų rajono žemėtvarkos skyriuje 2005-07-26 vykusio susirinkimo protokolo Nr. 27 duomenys patvirtina, kad suinteresuoti asmenys, išskyrus sklype Nr. 553 įsiterpusią namų valdą, pažymėtą Nr. 746, privatizuojantį asmenį, dalyvavo ir svarstant buvusiame rėžiniame (duomenys neskelbtini) suprojektuotų buvusių savininkų J. G. ir P. G. pretendentams ir jų įpėdiniams grąžintinų natūra žemės sklypų ribas, specialiąsias naudojimo sąlygas, servitutus (t.I, b. l.12, 26, 28). Dubingių KV ŽRŽP papildymo metu neišskirstytų į vienkiemius kaimų teritorijoje žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ypatumus numatė Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr.207 (toliau – ir Žemėtvarkos projektų rengimo metodika arba Metodika) IV skyriaus II skirsnio (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 26 d. įsakymo Nr. 376 redakcija) nuostatos. Atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes ir remdamasis minėtu teisiniu reguliavimu, teismas priėjo prie išvados, kad rengiant (duomenys neskelbtini), neišskirstyto į vienkiemius, žemės reformos žemėtvarkos projektą, buvo laikomasi nurodytos Žemėtvarkos projektų rengimo metodikos 41 p. – 45 punktų nuostatų. Pareiškėjas nepateikė teismui duomenų, kad Utenos AVA Metodikos 45 punkte nustatyta tvarka būtų nagrinėjusi U. M. skundus dėl pretendentų susirinkimų, žemėtvarkos skyriaus ir žemės tvarkymo departamento priimtų sprendimų ir dėl to priėmusi sprendimus, U. M. Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio nustatyta tvarka skundė tik Utenos AVA 2006-07-01 įsakymą Nr.16-512 dėl Dubingių KV ŽRŽP papildymo ( t.I, b.l. 29-32). Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalis nustato, kad žemė grąžinama natūra nedelsiant, tačiau toje Lietuvos valstybės teritorijos dalyje, kur buvo likusi rėžių sistema, žemė grąžinama bei kompensuojama natūra pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus. Šio straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad į piliečiui grąžinamos natūra žemės, miško plotą arba perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypui plotą įskaitomas tokio pat dydžio jo privatizuojamas namų valdos (išskyrus tas namų valdas, už kurias nustatyta tvarka buvo įmokėtos įmokos) žemės sklypas bei jo naudojamas asmeniniam ūkiui žemės sklypas. Nurodyta Atkūrimo įstatymo 4 str. 6 dalies redakcija, įsigaliojusi nuo 2000-07-31, buvo nustatyta 2000-07-18 įstatymu Nr.VIII-1866. Teismas konstatavo, kad atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, jog U. M. teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko valdyto žemės sklypo dalį pagal 2001 m. gruodžio 27 d. pirkimo-pardavimo sandorį įgijo jau galiojant nurodytai Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio redakcijai, o įmokas už privatizuojamą namų valdos žemės sklypą nustatyta tvarka įmokėjo 1992-07-24, teismas priėjo išvadą, kad Utenos AVA pagrįstai visiems pretendentams, tarp jų ir U. M., atkuriant nuosavybės teises į buvusio savininko J. G. nuosavybės teise valdytą žemės sklypą, suformavo bendrosios nuosavybės teise natūra grąžintiną 6,67 ha ploto žemės sklypą Nr. 553, esantį (duomenys neskelbtini). Teismas padarė išvadą, kad U. M. reikalavimai panaikinti Utenos AVA 2006-07-01 įsakymu Nr. 16-512 patvirtinto Piliečių, kuriems rengiant Dubingių KV ŽRŽP papildymą, suprojektuoti žemės, miško ir vandens telkinių sklypai, sąrašo eilutę Nr. 21, kuria pareiškėjui projekto plane priskirtas sklypas Nr. 553, bei įpareigoti Utenos AVA atkurti pareiškėjui nuosavybės teisę į 1992-07-15 suformuotą ir Joniškio apylinkės viršaičio patvirtintą 0,504 ha žemės sklypą, esantį jo nuosavybės teise valdomų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), yra nepagrįsti.
Teismas nustatė, jog Nekilnojamojo turto registre šiuo metu nustatyta tvarka yra įregistruoti duomenys, kad U. M. nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, garažas ir kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), ir 10% baigtumo šiltnamis, esantis (duomenys neskelbtini), kurių įregistravimo teisiniai pagrindai yra Švenčionių rajono savivaldybės valdybos 2001-12-14 sprendimas „Dėl pastatų teisinio įregistravimo“ ir statinių priežiūros inspektoriaus pažyma (t. I, b.l. 79-89, 90-91; t. II, b.l.32-34). Kaip patvirtina Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2007-09-18 įsakymas Nr. 9632-(86-6-4) „Dėl piliečių, pageidaujančių gauti žemę, mišką, vandens telkinius Padubingės kadastro vietovėje, Švenčionių rajone sąrašų patvirtinimo“, šio administracinio akto 2.1 punktu yra patvirtintas sąrašas piliečių, pageidaujančių privatizuoti (nuomoti) namų valdas Padubingės kadastro vietovėje, Švenčionių rajone, kurio 1-eilute nurodyta, jog U. M. Švenčionių rajone yra suprojektuotas perkamas iš valstybės 0,04 ha ploto žemės sklypas ( t. II, b.l. 9-11). Remdamasis Molėtų rajono Dubingių seniūnijos Dubingių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto bylos duomenimis, liudytojos A. U. parodymais, trečiųjų suinteresuotųjų asmenų I. L., S. L. paaiškinimais ir kitais duomenimis, teismas nustatė, kad U. M. (duomenys neskelbtini) buvo pamatuotas 0,14 ploto žemės sklypas, kurį užima sodo želdiniai, o Utenos AVA 2006-07-01 įsakymo Nr.16-512 1.3 punktu buvo patvirtintas ir suprojektuotų kitos paskirties žemės sklypų, reikalingų esamų pastatų eksploatacijai, sąrašas, kurio 22-ąja eilute yra patvirtintas pareiškėjui U. M. suprojektuotas aukščiau nurodytas žemės sklypas, žemės reformos žemėtvarkos projekte pažymėtas Nr. 768 (t. I , b. l. 11). Teismas konstatavo, kad pareiškėjas U. M. nagrinėjamoje byloje nėra suformulavęs reikalavimo dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto panaikinimo ar pakeitimo ir nepateikė teismui duomenų, kad tokio pobūdžio reikalavimas būtų nagrinėjamas kitoje byloje. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei pripažinęs nepagrįstu U. M. reikalavimą atkurti nuosavybės teises, perduodant jam namų valdos žemės sklypą, teismas manė nesant tikslinga šioje byloje nagrinėti ir spręsti klausimus, susijusius su pareiškėjo naudojamos namų valdos dalies, esančios (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotu, jo ribomis ir jų nustatymo administracinėmis procedūromis. Teismas konstatatvo, kad esant nurodytoms aplinkybėms ir jas patvirtinantiems įrodymams, darytina išvada, jog atsakovo Utenos AVA 2006-07-01 įsakymo Nr. 16-512 dalis, kuria J. R., V. G. ir M. G. yra įtrauktos į piliečių, kuriems rengiant Dubingių KV ŽRŽP papildymą suprojektuoti žemės, miško ir vandens telkinių sklypai, sąrašą ir priskirtas sklypas Nr. 554, pareiškėjo U. M. teisių ir interesų nepažeidžia, todėl nėra pagrindo šį administracinį aktą nurodytoje dalyje naikinti.
III.
Pareiškėjas U. M. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (b. l. 92 – 99) prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Apeliantas rėmėsi 1997 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1057 “Dėl LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Atkūrimo tvarka) 28 punktu, kuriame nustatyta, kad perduodamas nuosavybėn žemės sklypas projektuojamas laisvoje žemėje. Utenos AVA 2006-07-01 įsakymu Nr. 16-512 patvirtino Molėtų rajono Dubingių seniūnijos Dubingių KV ŽRŽP projekto papildymą ir šio įsakymo 1.2 punktu patvirtinto Piliečių, kuriems rengiant Dubingių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą suprojektuoti žemės, miško ir vandens telkinių sklypai, sąrašą (toliau – ir Sąrašas). Šio Sąrašo 22-24 eilutėmis yra nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) J. R., V. G. ir M. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise yra suformuotas bendro 0,86 ha ploto žemės sklypas, kuris ŽRŽP plane pažymėtas Nr. 554 (toliau - ir Sklypas Nr. 554). Teigė, kad Sklypas Nr. 554 suformuotas pažeidžiant pirmiau minėtą Atkūrimo tvarkos 28 punkto nuostatą bei pareiškėjo teises ir teisėtus interesus.
Aiškino, kad į bylą pateikti 2007-05-15 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, U. M. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla (inventorinis Nr. 5941) bei joje esanti 2001-11-30 schema, 2007-10-05 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 13-07-241 patvirtina, jog Sklype Nr. 554 yra pareiškėjui U. M. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamojo turto vienetas - 10% baigtumo šiltnamis, esantis (duomenys neskelbtini).
Apeliantas teigė, kad Sklypas Nr. 554 suformuotas atskiros U. M. sodybos teritorijoje ir apima didele jos dalį. Minėtas 2007-10-05 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 13-07-241 patvirtina, kad eilė U. M. sodybos objektų, o būtent, (duomenys neskelbtini), šalia suprojektuoto keliuko, prie namo esantys automobilių stovėjimo aikštelė - kiemas, žole užsėta veja - kiemas, vaismedžiai, vaiskrūmiai, eglaitės, daržas, sodas, jau minėto šiltnamio pamatai užima didžiąją dalį Sklypo Nr. 554, kuris suformuotas tretiesiems asmenims, teritorijos.
Analizuodamas Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatas apeliantas darė išvadą, jog atskiros sodybos (namų valdos) žeme laikoma žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas.
Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliantas priėjo prie išvados, kad 2007-10-05 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 13-07-241 nurodyti objektai yra būtent U. M. atskiros sodybos (namų valdos), suformuotos vadovaujantis į bylą pateiktu 1992-07-15 U. M. namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), planu, elementai; žemės plotas, kuriame tretiesiems asmenims suformuotas Sklypas Nr. 554, nėra laisva žemė. Sklypo Nr. 554 suformavimas tretiesiems asmenims grubiai pažeidžia U. M. teises ir teisėtus interesus, o teismo išvada dėl nepažeistų U. M. teisių ir teisėtų interesų yra neteisėta bei nepagrįsta.
Apeliantas aiškino, kad jam suprojektuotą 0,14 ha žemės sklypą Nr. 768 užima jam priklausančios sodybos želdiniai, tačiau šis žemės sklypas neapima nei jam nuosavybės teise priklausančio šiltnamio, nei kitų sodybos elementų (aplink jį augančių šaltalankio krūmų, vaismedžių). Teigė, kad tiek šiltnamis, tiek aplink jį augantys šaltalankio krūmai bei vaismedžiai, taip pat jo sodybos sodas, daržas užima didžiąją tretiesiems asmenims suprojektuoto Sklypo Nr. 554 dalį, todėl siekiant, kad į šį žemės sklypą nebūtų atkurtos nuosavybės teisės tretiesiems asmenims ir taip nebūtų pažeistos jo teisės ir teisėti interesai ir yra suformuotas reikalavimas panaikinti atsakovo Utenos AVA 2006 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 16-512 patvirtinto Sąrašo įrašus Nr. 22, 23, 24, kuriais J. R., V. G. ir M. G. įtrauktos į šį Sąrašą ir joms ŽRŽP plane priskirtas Sklypas Nr. 554. Apeliantas atkreipė dėmesį į byloje esančius jo rašytinius paaiškinimus dėl P. G. paveldėtojų - M. G., V. G. ir J. R. teisių į nuosavybės teisių atkūrimą, patvirtinančius, kad šie tretieji asmenys neturi teisės reikalauti atkurti jiems nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą, tačiau pirmos instancijos teismas šių paaiškinimų nevertino ir dėl jų nepasisakė.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat teigė, kad jis teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko valdyto žemės sklypo dalį pagal 2001-12-27 pirkimo - pardavimo sutartį įgijo jau galiojant pirmiau nurodytai Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio redakcijai, o įmokas už privatizuojamą namų valdos žemės sklypą įmokėjo 1992-07-24. Teismas padarė išvadą, kad Utenos AVA pagrįstai visiems pretendentams, tarp jų ir U. M., atkuriant nuosavybės teises į buvusio savininko J. G. valdytą žemės sklypą, suformavo bendrosios nuosavybės teise natūra grąžintiną žemės sklypą Nr. 553, esantį (duomenys neskelbtini). Apeliantas pažymėjo, kad įmokas už privatizuojamą namų valdos žemės sklypą jis įmokėjo 1992-07-24 ir tai patvirtina, kad ginčo žemės sklypą, užimantį didžiąją Sklypo Nr. 554 dalį, jis naudojo ir naudoja, bei reikalauja į jį atkurti nuosavybės teises, teisėtai. Kadangi be kitų sodybos objektų šiame žemės sklype yra ir U. M. nuosavybės teise valdomas ir nustatyta tvarka įregistruotas statinys - šiltnamis, akivaizdu, kad šis žemės sklypas, nėra laisva žemė. Teigė, kad Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 6 dalies nuostatomis grįsdamas skundžiamus motyvus, teismas netinkamai pritaikė įstatymą.
Apeliantas aiškino, kad atsižvelgiant į tai, jog didžiąją Sklypo Nr. 554 dalį užima jo nuosavybės teise valdomi statiniai - šiltnamis bei kiti sodybos objektai, nurodyti 2007-10-05 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 13-07-241, apelianto manymu, jo nuosavybės teisės į žemę atkurtinos perduodant jam žemės sklypą, esantį prie ir po jo nuosavybės teise valdomų pastatų, kitų sodybos objektų, esančių (duomenys neskelbtini), remiantis Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalimi.
Teigė, kad teismas nenagrinėjo ir nesprendė klausimų, susijusių su U. M. naudojamos namų valdos dalies, esančios (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotu, jo ribomis ir jų nustatymo administracinėmis procedūromis, taip pažeisdamas ABTĮ 81, 86, 87 straipsnių reikalavimus. Be to, teismas netyrė ir nevertino, jau minėtų, į bylą pateiktų U. M. rašytinių paaiškinimų dėl P. G. paveldėtojų - M. G., V. G. ir J. R. teisių į nuosavybės teisių atkūrimą, nereikalavo naujų papildomų, su minėtų P. G. paveldėtojų teisėmis į nuosavybės teisių atkūrimą, susijusių įrodymų.
Tretieji suinteresuotieji asmenys J. R., V. G. ir I. L. atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 104 – 105) prašė U. M. apeliacinį skundą atmesti.
Atsiliepime teigė, jog pareiškėjas neįrodė, kad jo teises kaip nors pažeidžia skundžiama Utenos AVA 2006-07-01 įsakymu Nr. 16-512 patvirtinto Molėtų rajono Dubingių seniūnijos Dubingių KV ŽRŽP papildymo Sąrašo dalis, kurio 22-24 eilutėmis suprojektuotas nuosavybės teisių atkūrimui J. R., V. G. ir M. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise - bendro 0,86 ha ploto žemės sklypas Nr.554, arba kad jis suformuotas pažeidžiant konkrečias teisės normas reglamentuojančias nuosavybės teisių atkūrimą rėžiniame kaime.
Nurodė, kad 2001 m. gruodžio 27 d. B. G. notariškai patvirtinta sutartimi, reg. Nr.6479, perleido pareiškėjui U. M. teisę atkurti nuosavybės teises į 1,00 ha dalį žemės, buvusio savininko J. G. valdytos (duomenys neskelbtini). Atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. G. valdytą žemę pretenduoja G. G., G. L., Z. S., Č. G., B. G. ir U. M.. Dalyvaujant šiems pretendentams bei U. M. 2001-11-23 buvo paženklintas ir pažymėtas vietoje grąžintinas natūra buvusio savininko J. G. valdytas 6,67 ha ploto žemės sklypas, žemės reformos projekte pažymėtas Nr.553. Daugiau teisių į atkūrimą U. M. neturi, todėl pretenduoti atkurti nuosavybės teises, perduodant jam namų valdos žemės sklypą, trečiųjų suinteresuotų asmenų teigimu, pareiškėjas neturi teisinio pagrindo.
Teigė, kad Utenos AVA 2006-07-01 įsakymo Nr. 16-512 dalis, kuria J. R., V. G. ir M. G. yra įtrauktos į piliečių, kuriems rengiant Dubingių KV ŽRŽP papildymą suprojektuoti žemės, miško ir vandens telkinių sklypai, sąrašą ir priskirtas sklypas Nr.554, pareiškėjo U. M. teisių ir interesų nepažeidžia. Prašydamas panaikinti minėtą įsakymo dalį U. M. nenurodo, kiek vis tik arų žemės suprojektuotame pretendentams sklype jis pageidauja gauti, kad galėtų eksploatuoti šiltnamio 10% baigtumo pamatus, kurie pagal jo paties pateiktą teismui registro išrašą pastatyti 1986 m., dar prieš įsigyjant gyvenamąjį namą bei jo priklausinius 1988 m. įsigyjant U. M. gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), minėti šiltnamio pamatai pirkėjui nebuvo parduoti, nes jie nebuvo inventorizuoti ir įteisinti pardavėjo vardu. Per 20 metų, kuriuos tokie statiniai nebuvo eksploatuojami, pamatai turėjo sunykti ir apaugti samanomis.
Pažymi, kad atliekant 2001 metais žemės sklypų paženklinimą vietoje pamatų projektuojamame mums grąžinti žemės sklype nebuvo. Pareiškėjo teismui pateiktas 2007-10-05 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 13-07-241 patvirtina, kad šie pamatai yra nauji, neseniai pastatyti.
Nors pareiškėjas aiškina, kad Joniškio apylinkės viršaitis 1992-07-15 patvirtino pareiškėjo namų valdos planą (0,50 ha), tačiau viršaičiams nebuvo suteikta teisė padidinti jau anksčiau nustatytus turimus namų valdų dydžius, šis planas nėra teritorijų planavimo bei teisinės žemės sklypo suteikimo dokumentas. Teisinis žemės sklypo suteikimo dokumentas yra Nemenčinės miškų ūkio direktoriaus 1988-09-30 įsakymas Nr.108, kuriuo U. M. namų valdai buvo skirtas 0,06 ha žemės sklypas. Nors U. M. teigia, kad jis sumokėjo įmokas už 0,50 ha namų valdos žemės sklypą, tačiau permokėtos įmokos turi būti grąžintos, jos nesuteikia teisės įsigyti namų valdos žemės sklypą, didesnį, nei priklauso pagal teisės aktus.
IV.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gruodžio 18 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir paliko nepakeistą Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 25 d. sprendimą.
Teismas nustatė, jog byloje pateikti duomenys patvirtina, kad 2001 m. gruodžio 27 d. B. G. notariškai patvirtinta sutartimi, reg. Nr. 6479, perleido pareiškėjui U. M. teisę atkurti nuosavybės teises į 1,00 ha dalį žemės, buvusio savininko J. G. valdytos (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2001 m. gruodžio 27 d. Molėtų rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į nurodytą turtą, prašydamas perduoti jam namų valdos žemės sklypą prie jo (duomenys neskelbtini) nuosavybes teise priklausančio turto – gyvenamojo namo ir jo priklausinių. Gyvenamąjį namą, buvusį (duomenys neskelbtini) (pagal dabartinį administracinį suskirstymą - (duomenys neskelbtini), pareiškėjas įgijo pagal 1988 m. spalio 6 d. notarine tvarka sudarytą sutartį, registracijos Nr. 1710. Prie įgyjamo gyvenamojo namo prieš nekilnojamojo turto perleidimo sandorio sudarymą tuometinio Nemenčinės miškų ūkio direktoriaus 1988-09-30 įsakymu Nr. 108 buvo išskirtas 0,06 ha ploto žemės sklypas (t. I, b.l. 66-67). Teismas taip pat nustatė, kad U. M. pagal žemės sklypo įkainavimo aktą ir mokėjimo pranešimą 1992-07-24 įmokėjo 2419 rub. įmokų už pageidaujamą privatizuoti namų valdos žemės sklypą.
Konstatatavo, jog pateiktų Archyvinės nuosavybės teisių atkūrimo į žemę bylos, Nuosavybės teisės atkūrimo grąžinant natūra žemę bylų dokumentų, kitų rašytinių įrodymų duomenys, proceso dalyvių paaiškinimai patvirtina, kad pagal tuometinį susiskirstymą (duomenys neskelbtini) buvo rėžinis; kaimo žemę nuosavybės teisėmis, be kitų savininkų, valdė ir J. G. bei P. G.. Atkurti nuosavybės teisės į buvusio savininko J. G. valdytą žemę pretendavo G. G., G. L., Z. S., Č. G., B. G.. Molėtų rajono žemėtvarkos skyrius pretendentams 2001-11-22 parengė pažymas, patvirtinančias, kad į J. G. (duomenys neskelbtini) valdytos 6,67 ha žemės atkurti nuosavybės teises turi G. L. (Nr. 15183), G. G. (Nr. 15182) ir Č. G. (Nr. 15185) kiekvienas po 1,11 ha, o 2002-01-30 - pažymas, patvirtinančias, kad į nurodytą žemę atkurti nuosavybės teises turi Z. S. – į 1,11 ha (Nr.15184), B. G. – į 1,23 ha (Nr.15564) bei pareiškėjas U. M. – į 1,00ha (Nr.15565). Dalyvaujant Z. S., B. G., G. G., Č. G., G. L., S. L., 2001-11-23 buvo paženklintas ir pažymėtas vietoje grąžintinas natūra buvusio savininko J. G. valdytas 6,67 ha ploto žemės sklypas, žemės reformos žemėtvarkos projekte pažymėtas Nr.553.
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad į buvusio savininko P. G. valdytą žemę, buvusią (duomenys neskelbtini), pagal dabartinį administracinį suskirstymą patenkančią į dviejų apskričių – Utenos ir Vilniaus – teritorijas, nuosavybės teises atkurti pretendavo J. R., M. G. ir V. G.. Į buvusio savininko P. G. valdyto žemės sklypo 18,01 ha dalį, patenkančią šiuo metu į (duomenys neskelbtini) teritoriją, atsižvelgus į Švenčionių rajono žemėtvarkos skyriaus pretendentams parengtas pažymas, patvirtinančias, kad P. G. nurodytame kaime iš viso valdė 18,87 ha žemės, nuosavybės teisės yra atkurtos Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimais: 2002-09-27 sprendimu Nr. 86-6637 – V. G. į 6,01 ha dalį; 2002-09-27 sprendimu Nr. 86-6638 – J. R. į 6,00 ha dalį; 2002-09-27 sprendimu Nr.86-6639 – M. G. į 6,00 ha dalį (t.2, b.l.12-28). J. R., V. G. ir M. G. įpėdinei I. L. pageidaujant buvusio savininko 0,86 ha ploto žemės sklypo dalį, patenkančią (duomenys neskelbtini) teritoriją, gauti natūra, Molėtų rajono žemėtvarkos skyrius 2001-12-06 parengė pažymas, patvirtinančias, kad V. G. turi teisę atkurti nuosavybės teises į P. G. valdyto žemės sklypo 0,28 ha ploto dalį (Nr. 15268), M. G. ir J. R. – kiekviena į 0,29 ha ploto dalį (Nr. 15266 ir Nr. 15267), o 2007-04-11 buvo paženklintas ir pažymėtas vietoje buvusio savininko P. G. valdytos žemės dalis - 0,86 ha ploto žemės sklypas Nr. 554.
Nustatė, kad, kad Utenos AVA 2006-07-01 įsakymu Nr. 16-512 patvirtino Molėtų rajono Dubingių seniūnijos Dubingių KV ŽRŽP papildymą ir nurodyto įsakymo 1.2 punktu patvirtinto piliečių, kuriems rengiant Dubingių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, suprojektuoti žemės, miško ir vandens telkinių sklypai, sąrašą. Šio Sąrašo 16-21 eilutėmis yra nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) G. L., Z. S., B. G., G. G., Č. G. ir pareiškėjui U. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise yra suformuotas bendro 6,67 ha ploto žemės sklypas Nr. 553, o 22-24 eilutėmis – J. R., V. G. ir M. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise - bendro 0,86 ha ploto žemės sklypas Nr. 554.
Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje taikytina Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalis, nustatanti, kad žemė grąžinama natūra nedelsiant, tačiau toje Lietuvos valstybės teritorijos dalyje, kur buvo likusi rėžių sistema, žemė grąžinama bei kompensuojama natūra pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus. Pagal šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostatas, atkuriant nuosavybės teises į žemę, esančią kaimo vietovėje, toje teritorijos dalyje, kur buvo likusi rėžių sistema, žemė gali būti grąžinama ir kompensuojama natūra tik pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus. Atkūrimo tvarkos (Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. 1057) 23 punkte taip pat nustatyta, kad kaimų, neišskirstytų į vienkiemius, teritorijoje, kurioje buvo rėžių sistema, žemė grąžinama tik suprojektavus šioje teritorijoje susigrąžinančių žemę natūra piliečių žemės sklypų išdėstymą pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, parengtus laikantis Žemės ūkio ministerijos patvirtintos metodikos.
Teimas konstatatavo, jog byloje nustatyta, kad klausimai, susiję su nuosavybės teisių į Molėtų rajone esančią nurodyto kaimo žemę atkūrimu natūra, buvo svarstomi pretendentų ir jų įpėdinių susirinkimuose; susirinkimai vyko dalyvaujant daugiau kaip pusei pretendentų; dalyvavę susirinkimuose asmenys sprendimus svarstytais klausimais priimdavo balsų daugumos principu. Dubingių KV ŽRŽP papildymo metu neišskirstytų į vienkiemius kaimų teritorijoje žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ypatumus numatė Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr.207 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 26 d. įsakymo Nr. 376) IV skyriaus II skirsnio nuostatos. Patikrinęs bylą, apeliacinės instancijos administracinis teismas konstatatvo, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad rengiant (duomenys neskelbtini), neišskirstyto į vienkiemius, žemės reformos žemėtvarkos projektą, buvo laikomasi Žemėtvarkos projektų rengimo metodikos 41 – 45 punktų nuostatų. Teisėjų kolegija, nagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, jog Utenos AVA nurodytos Metodikos 45 punkte nustatyta tvarka būtų nagrinėjusi U. M. skundus dėl pretendentų susirinkimų, žemėtvarkos skyriaus ir žemės tvarkymo departamento priimtų sprendimų ir dėl to priėmusi sprendimus, U. M. Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio nustatyta tvarka skundė tik Utenos AVA 2006-07-01 įsakymą Nr.16-512 dėl Dubingių KV ŽRŽP papildymo.
Apeliacinės instancijos administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, jog Žemėtvarkos projektų rengimo metodikos 44 punkte nustatyta, kad piliečiai, pageidaujantys susigrąžinti mišką, žemę vieno kaimo teritorijoje, klausimus bei pasiūlymus dėl projektuojamų žemės sklypų išdėstymo ir dydžio (vertės) aptaria susirinkime. Tačiau atkuriant nuosavybės teises nėra reikšminga konkreti savininkų rėžiniame kaime turėtos žemės vieta – formuojant grąžintinos natūra žemės sklypus ir nustatant jų ribas teritorijoje, kurioje buvo likusi rėžių sistema, neatsižvelgiama į turėtų žemės rėžių vietą ir ribas. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, formuojant grąžintinos natūra žemės sklypus ir nustatant jų ribas teritorijoje, kurioje buvo likusi rėžių sistema, neatsižvelgiama į iki nacionalizacijos turėtų žemės sklypų vietą ir ribas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A2-372-2002, Nr. A2-636-2004).
Teisėjų kolegija nustatė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad U. M. teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko valdyto žemės sklypo dalį pagal 2001-12-27 pirkimo-pardavimo sandorį įgijo jau galiojant nurodytai Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio redakcijai, o įmokas už privatizuojamą namų valdos žemės sklypą nustatyta tvarka įmokėjo 1992-07-24.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatatavo, kad pirmosios instancijos teismas pilnai įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes ir nusprendė, kad U. M. reikalavimai panaikinti Utenos AVA 2006-07-01 įsakymu Nr.16-512 patvirtinto Piliečių, kuriems rengiant Dubingių KV ŽRŽP projekto papildymą, suprojektuoti žemės, miško ir vandens telkinių sklypai, sąrašo eilutę Nr. 21, kuria pareiškėjui projekto plane priskirtas sklypas Nr. 553, bei įpareigoti Utenos AVA atkurti pareiškėjui nuosavybės teisę į 1992-07-15 suformuotą ir Joniškio apylinkės viršaičio patvirtintą 0,504 ha žemės sklypą, esantį jo nuosavybės teise valdomų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), yra nepagrįsti.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti duomenys, kad U. M. nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, garažas ir kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), ir 10% baigtumo šiltnamis, esantis (duomenys neskelbtini). Kaip patvirtina Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2007-09-18 įsakymas Nr. 9632-(86-6-4) „Dėl piliečių, pageidaujančių gauti žemę, mišką, vandens telkinius Padubingės kadastro vietovėje, Švenčionių rajone sąrašų patvirtinimo“, šio administracinio akto 2.1 punktu yra patvirtintas sąrašas piliečių, pageidaujančių privatizuoti (nuomoti) namų valdas (duomenys neskelbtini), kurio 1-eilute nurodyta, jog U. M. Švenčionių rajone yra suprojektuotas perkamas iš valstybės 0,04 ha ploto žemės sklypas.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad byloje nustatyta, jog U. M. (duomenys neskelbtini) buvo pamatuotas 0,14 ploto žemės sklypas, kurį užima sodo želdiniai, o Utenos AVA 2006-07-01 įsakymo Nr. 16-512 1.3 punktu buvo patvirtintas ir suprojektuotas kitos paskirties žemės sklypų, reikalingų esamų pastatų eksploatacijai, sąrašas, kurio 22-ąja eilute yra patvirtintas pareiškėjui U. M. suprojektuotas aukščiau nurodytas žemės sklypas, žemės reformos žemėtvarkos projekte pažymėtas Nr. 768. Taip pat konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, jog pareiškėjas U. M. nagrinėjamoje byloje nėra suformulavęs reikalavimo dėl pirmiau paminėto viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto panaikinimo ar pakeitimo ir nepateikė teismui duomenų, kad tokio pobūdžio reikalavimas būtų nagrinėjamas kitoje byloje.
Remdamasi išdėstytais argumentais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija priėjo prie išvadų, kad esant nurodytoms aplinkybėms ir jas patvirtinantiems įrodymams, yra pagrindas konstatuoti, jog atsakovo Utenos AVA 2006-07-01 įsakymo Nr. 16-512 dalis, kuria J. R., V. G. ir M. G. yra įtrauktos į piliečių, kuriems rengiant Dubingių KV ŽRŽP projekto papildymą suprojektuoti žemės, miško ir vandens telkinių sklypai, sąrašą ir priskirtas sklypas Nr. 554, pareiškėjo U. M. teisių ir interesų nepažeidžia, todėl nėra pagrindo šį administracinį aktą nurodytoje dalyje naikinti. Nutarė, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ginčo faktines aplinkybes, surinko reikalingus įrodymus ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl jų pagrįstumo, o argumentai, išdėstyti apeliaciniame skunde, neleidžia teigti, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas. Teisėjų kolegija nutarė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, teisingai įvertino nurodytas aplinkybes, todėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 25 d. sprendimas paliktinas nepakeistas, o U. M. apeliacinis skundas atmestinas.
V.
Pareiškėjas U. M. 2009 m. kovo 17 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A822-2031/2008 vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktais.
Prašymas atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodytu pagrindu grindžiamas šiais argumentais:
1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gruodžio 18 d. priimtoje nutartyje konstatavo, kad „atsakovo Utenos AVA 2006-07-01 įsakymo Nr. 16-512 dalis, kuria J. R., V. G. ir M. G. yra įtrauktos į piliečių, kuriems rengiant Dubingių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą suprojektuoti žemės, miško ir vandens telkinių sklypai, sąrašą ir priskirtas sklypas Nr. 554, pareiškėjo U. M. teisių ir interesų nepažeidžia“. Pareiškėjo teigimu, ši teismo išvada bei bylą nagrinėjusių teismų išvados, kad U. M. reikalavimai panaikinti Utenos AVA 2006-07-01 įsakymu Nr.16-512 patvirtinto Piliečių, kuriems rengiant Dubingių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, suprojektuoti žemės, miško ir vandens telkinių sklypai, sąrašo eilutę Nr. 21, kuria pareiškėjui projekto plane priskirtas sklypas Nr. 553, bei įpareigoti Utenos AVA atkurti pareiškėjui nuosavybės teisę į 1992-07-15 suformuotą ir Joniškio apylinkės viršaičio patvirtintą 0,504 ha žemės sklypą, esantį jo nuosavybės teise valdomų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), yra nepagrįsti, jam kelia pagrįstų abejonių, ar teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisių į kaimo vietovėje esančią žemę atkūrimo sąlygas ir tvarką.
2. Pareiškėjo nuomone, teismai nagrinėjamoje byloje turėjo vadovautis, tačiau nepagrįstai netaikė ir nesivadovavo šiomis teisės normomis:
2.1. Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalies nuostatomis, pagal kurias kaimo vietovėje žemė, kuri naudojama arba nuomojama fiziniams ir juridiniams asmenims, personalinėms įmonėms nuosavybės teise turimų pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų), taip pat poilsiaviečių pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų) eksploatacijai ir kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnį nepriskirta valstybės išperkamai žemei, grąžinama natūra šio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais.
2.2. Atkūrimo tvarkos 28 punktu, nustatančiu, kad perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą, žemės sklypas projektuojamas laisvoje žemėje.
2.3. Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi, numatančiu, kad asmenims prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai. Kaimo vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje parduodami ne didesni kaip 2,0 ha sodybos (namų valdos) žemės sklypai. Kai pagal įstatymus atskiros sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų, parduodama atskiros sodybos (namų valdos) žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Paprastai parduodamas žemės sklypas turi būti sodybos teritorijoje, atitikti sodybos (namų valdos) eksploatacijos reikalavimus ir turi būti nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose.
3. Pareiškjėjo teigimu, pirmiau nurodytų materialinės teisės normų pažeidimai lėmė tai, kad buvo netinkamai pritaikytos materialinės teisės normos, įtvirtintos Atkūrimo įstatymo 4 straipsnyje.
4. Teiginį, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisių į kaimo vietovėje esančią žemę atkūrimo sąlygas ir tvarką, pagrindė šiais motyvais:
4.1. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai nepritaikė teisės normų ir nepašalino materialinės teisės normų pažeidimų, kuriuos buvo padaręs pirmosios instancijos teismas, sprendime nurodydamas motyvus, kad „U. M. reikalavimai panaikinti Utenos AVA 2006-07-01 įsakymu Nr.16-512 patvirtinto Piliečių, kuriems rengiant Dubingių KV ŽRŽP papildymą, suprojektuoti žemės, miško ir vandens telkinių sklypai, sąrašo eilutę Nr. 21, kuria pareiškėjui projekto plane priskirtas sklypas Nr. 553, bei įpareigoti Utenos AVA atkurti pareiškėjui nuosavybės teisę į 1992-07-15 suformuotą ir Joniškio apylinkės viršaičio patvirtintą 0,504 ha žemės sklypą, esantį jo nuosavybės teise valdomų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), yra nepagrįsti“. Teigia, kad nepaisant išsamių teisinių argumentų, išdėstytų apeliaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas nutartyje dėl šioje prašymo dalyje aptariamų materialinės teisės normų pažeidimų apskritai nepasisakė, o tik apsiribojo nuoroda, kad apeliacinės instancijos teismo kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktais argumentais ir išvadomis.
4.2. Prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas atkreipia dėmesį į faktines bylos aplinkybes.
Pažymi, kad nustatydamas aplinkybę, jog pareiškėjui (duomenys neskelbtini) buvo pamatuotas 0,14 ha ploto žemės sklypas, kurį užima sodybos želdiniai, tiek pirmos instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas grindė Utenos AVA 2006 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 16-512 1.3 punktu, kuriuo patvirtintas suprojektuotų kitos paskirties žemės sklypų, reikalingu esamų pastatų eksploatacijai, sąrašas. Šio punkto 22 eilute yra patvirtintas pareiškėjui suprojektuotas 0,14 ha ploto žemės sklypas, žemės reformos žemėtvarkos projekte pažymėtas Nr. 768. Teismai konstatavo, kad pareiškėjas nėra suformulavęs reikalavimo dėl šio viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto panaikinimo ar pakeitimo ir nepateikė duomenų, kad tokio pobūdžio reikalavimas būtų nagrinėjamas kitoje byloje. Pareiškėjas pažymėjo, kad jam suprojektuotą 0,14 ha ploto žemės sklypą Nr. 768 užima jo sodybos želdiniai, tačiau šis sklypas neapima nei jam nuosavybės teise priklausančio šiltnamio, nei kitų sodybos elementų - aplink augančių šaltalankio krūmų, vaismedžių. Nurodo, kad minėtas šiltnamis ir aplink jį augantys šaltalankio krūmai bei vaismedžiai, jo sodybos sodas ir daržas užima didžiąją žemės sklypo Nr. 554 dalį. Paaiškina, kad Utenos AVA 2006 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 16-512 1.3 punktas, kurio 22 eilute patvirtintas jam suprojektuotas žemės sklypas Nr. 768 nepažeidžia jo interesų, nes šį žemės sklypą užima dalis jo sodybos objektų. Teigia, kad įmokas už privatizuojamą namų valdos žemės sklypą sumokėjo dar 1992 m. liepos 24 d. ir tai patvirtina, kad ginčo žemės sklypą, užimantį didžiąją žemės sklypo Nr. 554 dalį, naudojo ir naudoja, bei reikalauja į jį atkurti nuosavybės teises, teisėtai. Paaiškina, kad jo reikalavimas atkurti nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą grindžiamas ne tik įmokų už šį žemės sklypą įmokėjimu, bet ir į bylą pateiktais įrodymais, patvirtinančiais, kad didžiąją ginčo žemės sklypo Nr. 554 dalį užima jo sodyba (namų valda), t. y. jo nuosavybės teise valdomi ir nustatyta tvarka įregistruoti statiniai bei kiti sodybos objektai (sodas, daržas, želdiniai). Teigia, kad aptariama situacija įtvirtinta pirmiau jo nurodytoje Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalyje.
Pažymi, kad didžiąją žemės sklypo Nr. 554 dalį užima jo nuosavybės teise valdomi statiniai, ir jo nuosavybės teisės į žemę atkurtinos perduodant jam žemės sklypą, esantį prie ir po jo nuosavybės teise valdomų pastatų, kitų sodybos objektų, esančių (duomenys neskelbtini), o ne kitame minimo kaimo gale - žemės sklype Nr. 553. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė, kad „atsakovo Utenos AVA 2006-07-01 įsakymo Nr. 16-512 dalis, kuria J. R., V. G. ir M. G. yra įtrauktos į piliečių, kuriems rengiant Dubingių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą suprojektuoti žemės, miško ir vandens telkinių sklypai, sąrašą ir priskirtas sklypas Nr. 554, pareiškėjo U. M. teisių ir interesų nepažeidžia“. Teigia, kad ši teismo išvada yra nepagrįsta bei neteisėta, nes Atkūrimo tvarkos 28 punktu nustatyta, kad perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverti žemės sklypą, žemės sklypas projektuojamas laisvoje žemėje. Teigia, kad žemės sklypas Nr. 554 suformuotas pažeidžiant minėtą Atkūrimo tvarkos nuostatą bei jo teises ir teisėtus interesus, kadangi aptariamas žemės sklypas suformuotas atskiros jo sodybos teritorijoje ir apima didelę jos dalį. (šias aplinkybes patvirtina byloje esantys 2007 m. gegužės 15 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas bei antstolio 2007 m. spalio 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 13-07-241).
Pažymi, kad Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalis įtvirtinta, jog atskiros sodybos (namų valdos) žeme laikoma žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat naudojamas žemės sklypas. Šios nuostatos, pareiškėjo nuomone, patvirtina, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyti objektai yra būtent jo atskiros sodybos (namų valdos), suformuotos vadovaujantis į bylą pateiktu 1992 m. liepos 15 d. planu, elementai. Kadangi žemė, esanti kaimo vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje, kuri pagal įstatymus yra užimta namų valdų (sodybų) sklypų priskiriama valstybės išperkamai žemei (Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 2 punktas), o ginčo žemės sklypas Nr. 554 yra suformuotas jo atskiros sodybos teritorijoje, nuosavybės teisės į jį, tretiesiems asmenims negali būti atkuriamos. Teigia, jog jo išdėstyti argumentai patvirtina, kad žemės plotas, kuriame suformuotas žemės sklypas Nr. 554, nėra laisva žemė, kurioje galima būtų formuoti žemės sklypą tretiesiems asmenims. Pažymi, kad žemės sklypas Nr. 554 suformuotas ir tretiesiems asmenims priskirtas ne tik nelaisvoje žemėje, bet žemės plote, už kurį jis nustatyta tvarka įmokėjo įmokas.
Mano, kad pirmiau jo išdėstyti argumentai, Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalies bei Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatų analizė patvirtina, kad jo reikalavimas atkurti nuosavybės teises, perduodant jam žemės sklypą, kurį užima jo nuosavybės teise valdomi pastatai ir kiti jo sodybos objektai yra teisėtas ir pagrįstas.
5. ABTĮ 81 straipsnyje įtvirtintas visapusiško ir objektyvaus bylos aplinkybių ištyrimo principas, t. y. nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo 2003 m. lapkričio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A4- 789-2003 yra pasisakęs, jog ABTĮ normose įtvirtinta teisėjo (teismo) pareiga nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes, visapusiškai, objektyviai jas ištirti ir priimti teisėtą ir pagrįstą, atitinkantį įstatymo reikalavimus, sprendimą (81, 86, 87 straipsniai). Pareiškėjas teigia, kad nagrinėdami aptariamą bylą nei pirmos, nei apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai ir neteisėtai netyrė ir nevertino šiai bylai reikšmingų aplinkybių, nurodytų dar pirmos instancijos teismui pateiktuose jo rašytiniuose paaiškinimuose dėl P. G. paveldėtojų - M. G., V. G. ir J. R. teisių į nuosavybės teisių atkūrimą, nereikalavo papildomų, su minėtų P. G. paveldėtojų teisėmis į nuosavybės teisių atkūrimą susijusių įrodymų, o tai lėmė neteisingų ir jo teises pažeidžiančių sprendimų priėmimą. Utenos AVA, priešingai nei pirmos ir apeliacinės instancijos teismai, išnagrinėjusi jo 2009 m. vasario 3 d. prašymą dėl P. G. paveldėtojų - M. G., V. G. ir J. R. teisių į nuosavybės teisių atkūrimą, kuriuo nurodžiau minėtuose, pateikė savo 2009 m. kovo 10 d. atsakymą Nr. /3.19./-10-93, kuriuo nurodoma, kad Uteno s AVA, išnagrinėjusi jo prašymą bei Molėtų rajono žemėtvarkos skyriuje turimus dokumentus, patvirtinančius buvusio savininko P. G. nuosavybės teisę į turėtą žemę, mano, kad jo prašyme išdėstyti argumentai dėl pripažinto per didelio turėtos žemės ploto pretendentams atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko P. G. galimai yra teisingi. Minimame atsakyme taip pat nurodoma, kad šiam klausimui išnagrinėti Utenos apskrities viršininko įsakymu yra sudaryta komisija iš Žemės tvarkymo departamento ir Molėtų rajono žemėtvarkos skyriaus specialistų. Mano, kad šie argumentai patvirtina, jog apeliacinės instancijos teismas objektyviai, visapusiškai ir išsamiai neištyrė visų šiai bylai reikšmingų aplinkybių.
Prašymas atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytu pagrindu grindžiamas argumentu, kad, pareiškėjo nuomone, bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo Lietuvos teismų praktikos, suformuotos nagrinėjant šios kategorijos bylas, todėl būtina suformuoti vienodą Lietuvos teismų praktiką taikant piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą reglamentuojančius teisės aktus šios kategorijos bylose.
Pareiškėjo nuomone, jog nagrinėant šią bylą buo nukrypta nuo šios Lietuvos teismų praktikos, suformuotos šiose bylose
1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2003 m. vasario 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A5-192-03 išaiškino, kad Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi įtvirtinta, kad vykdant žemės reformą, žemė, miškas ir vandens telkiniai pirmiausia sugrąžinami savininkams natūra neatlygintinai pagal įstatymą. Taigi, žemės reformą reglamentuojantys teisės aktai valstybės įgaliotas institucijas pirmiausia įpareigoja spręsti nuosavybės teisės į žemę atkūrimo natūra klausimus ir prie laisvos žemės priskirti tik tokią žemę, kuri atitiktų kriterijus, numatytus Įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 punkte,t. y.: plotus, nepriskirtus valstybės paimtai ar išperkamai žemei ir kurių susigrąžinti natūra nepageidauja Įstatymo 2 straipsyje nurodyti piliečiai; taip pat žemę, kuri lieka atkūrus nuosavybės teises pagal Įstatymą į maksimalius grąžintinus žemės plotus.
2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. liepos 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A6-582-04 konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečiu nuosavybės teisiu i išlikusi nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 28 punktą nustatantį, kad perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverti žemės sklypą, žemės sklypas projektuojamas laisvoje žemėje, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 1 strsipsdnio 2 dalį, nustatančią kad laisvos žemės fondas - tai žemės, miško ir vandens telkinio plotai, kurie nepriskirti valstybės išperkamai žemei ir kurių natūra nepageidauja susigrąžinti šio įstatymo 2 straipsnyje nurodyti piliečiai, taip pat plotai, kurie lieka atkūrus nuosavybės teises į pagal šį įstatymą grąžintinus maksimalius žemės, miško ir vandens telkinio plotus, Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nustatantį, kad žemė yra valstybės išperkama ir už ją atlyginama Įstatymo 16 straipsnio numatyta tvarka, jeigu ji kaimo vietovėje pagal įstatymus yra užimta namų valdų (sodybų) sklypų, Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalį bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 5 punktą, nustatančius, kad tais atvejais, kai atskiros namų valdos naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti pagal įstatymus ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų, parduodama sodybos (namų valdos) žemė, kurią užima statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas) ir padarė teisingą išvadą, kad E. T. namų valdos užimama žemė yra valstybės išperkama ir į ją nuosavybės teisės negalėjo būti atkuriamos.
3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. rugsėjo 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2007 išaiškino, kad <...> pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 punktą natūra turėjo būti grąžinta kaimo vietovėje žemė, kuri naudojama arba nuomojama fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise turimų pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų) eksploatacijai ir kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnį nebuvo priskirta valstybės išperkamai žemei. <...> nuosavybės teisių atkūrimo proceso tikslas - užtikrinti skaidrų nuosavybės teisių atkūrimo procesą ir ginti viešąjį interesą, todėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą turi būti atkuriamos griežtai laikantis atkūrimo momentu galiojančio Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu nustatytos tvarkos ir sąlygų.
Pareiškėjas prašymu dėl proceso atnaujinimo taip pat prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę - laikinai sustabdyti jo skundžiamos Utenos AVA 2006 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 16-512 dalies galiojimą iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Procesą atsisakytina atnaujinti.
Proceso atnaujinimas savo esme yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų ir tvarkos. ABTĮ 153 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skirsnyje, t.y. ABTĮ IV skyriaus 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. Proceso atnaujinimo pagrindai išvardyti ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 1-12 punktuose.
Pagal ABTĮ 158 straipsnio 2 dalies nuostatas, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus 156 straipsnyje nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas šio įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais.
ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis nustato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Lietuvos vyriausiasiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr.A822-2031/2008, kurioje prašoma atnaujinti procesą, priimta 2008 m. gruodžio 18 d. Prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas 2009 m. kovo 18 d., t.y. nepraleidus trijų mėnesių termino.
Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose numatytais pagrindais.
ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktas numato, kad procesas gali būti atnaujintas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Iš minėtos teisės normos turinio darytina išvada, kad procesas administracinėje byloje, užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, gali būti atnaujintas vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu tik tuo atveju, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, patvirtinantys, jog buvo padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant ir dėl to galėjo būti priimtas neteisėtas procesinis sprendimas.
Pareiškėjo nuomone, teismas neteisingai taikė Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio nuostatas, o būtent šio straipsnio 6 dalį, kuria nustatyta, kad į piliečiui grąžinamos natūra žemės, miško plotą arba perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypui plotą įskaitomas tokio pat dydžio jo privatizuojamas namų valdos (išskyrus tas namų valdas, už kurias nustatyta tvarka buvo įmokėtos įmokos) žemės sklypas bei jo naudojamas asmeniniam ūkiui žemės sklypas.
Kaip matyti iš administracinėje byloje Nr. A822-2031/2008 priimto procesinio sprendimo, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, tarp jų – į tai, kad remiantis Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2007 m.rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 9632-(86-6-4) pareiškėjui buvo suformuotas namų valdos žemės sklypas Nr. 768 ir pareiškėjas neginčijo administracinių aktų dėl namų valdos žemės sklypo dydžio ir ribų, teismas pagrįstai ir teisingai taikė teisinį reguliavimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į kaimo vietovėje esančią buvusio rėžinio kaimo žemę, taip pat teisingai taikė Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 6 dalį.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pareiškėjas prašo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu, tačiau kelia ir įrodymų vertinimo klausimus, tarp jų – dėl namų valdos žemės sklypo, už kurio išpirkimą įmokas sumokėjo 1992 metais, dydžio ir ribų. Teisėjų kolegija pažymi, kad spręsdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo teismas įrodymų netiria ir nevertina. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog procesas administracinėje byloje Nr.A822-2031/2008 negali būti atnaujintas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu.
Pareiškėjas taip pat prašo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu. Procesas šiuo pagrindu gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.
Prašyme dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu pareiškėjas nurodo dvi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis (2003 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-192-03 ir 2004 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-582-04), taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2007.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto taikymo kontekste minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi negali būti remiamasi, kadangi minėtas proceso atnaujinimo pagrindas gali būti taikomas kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismų praktika taikant įstatymus kitose bylose gali būti teisingai pasiremta tik tuo atveju, jei bylų faktinės aplinkybės visiškai identiškos, sprendžiant ginčą buvo taikytas ir aiškintas tas pats įstatymas (atitinkama jo norma), atsižvelgiant į įstatymų ir atitinkamų jų normų pasikeitimus. Kiekvienoje byloje dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, žemės reformą reglamentuojančių teisės aktų konkrečios normos, tarp jų ir Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio konkrečios normos, taikomos atsižvelgiant į kiekvienai individualiai bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Pareiškėjo nurodytose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose faktinės aplinkybės visiškai skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių. Pagrindo atnaujinti procesą 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu nėra.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo argumentus, konstatuoja, kad pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A822-2031/2008 jo prašomais pagrindais nėra.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
U. M. prašymą atmesti.
Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A822-2031/2008 pagal pareiškėjo U. M. skundą atsakovui Utenos apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims S. G., J. G., Č. G., S. L., G. L., I. L., Z. S., J. R., A. Š. dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Laimė Baltrūnaitė
Arūnas Sutkevičius