Civilinė byla Nr. e2A-739-781/2021

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00350-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.9.; 2.6.18.1.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 23 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Astos Radzevičienės ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Italiana LT“, atsakovės Švedijos bendrovės Kopparbergs Bryggeri AB ir trečiojo asmens akcinės bendrovės „Panevėžio stiklas“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Italiana LT“ ieškinį atsakovei Švedijos bendrovei Kopparbergs Bryggeri AB dėl skolos priteisimo ir žalos atlyginimo bei atsakovės Švedijos bendrovės Kopparbergs Bryggeri AB priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Italiana LT“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Panevėžio stiklas“ ir akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Italiana LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Kopparbergs Bryggeri AB (toliau – ir Kopparbergs) 128 715,06 Eur skolą, 21 568,22 Eur žalos atlyginimą (18 973,50 Eur sudaro suma už pagamintą ir neatsiimtą produkciją, 2 594,72 Eur – už medžiagas, kurios buvo įsigytos jau pateiktiems Kopparbergs Bryggeri AB užsakymams vykdyti), 23 426,14 Eur dydžio delspinigius, 10,19 procentų dydžio procesines palūkanas už byloje priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 25 d. UAB „Italiana LT“ ir Kopparbergs Bryggeri AB sudarė sutartį Nr. 25.08.2016 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo teikti atsakovei išpilstymo į butelius ir pakavimo paslaugas, o atsakovė įsipareigojo priimti šias paslaugas ir už jas apmokėti (Sutarties 1 punktas). Sutarties 2.1 punkte šalys sutarė, kad atsakovė apmokės ieškovei sąskaitas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo sąskaitos pateikimo, kuri išrašoma per 15 dienų nuo momento, kai ieškovė patvirtina atsakovės užsakymą. Sutarties 3.6 punkte nustatyta, kad atsakovė turi atsiimti parengtas prekes ne vėliau kaip per 5 dienas nuo dienos, kurią ieškovė nurodo kaip siuntimo datą. Sutarties 7.2 punktu šalys susitarė, kad tuo atveju, jei bus vėluojama ieškovei apmokėti už suteiktas paslaugas, ieškovė turi teisę reikalauti baudos (delspinigių), kurios dydis yra 0,1 procento neapmokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną, pateikus rašytinį pranešimą kartu su baudos apmokėjimo terminu. Atsakovė pagal Sutartį pateikdavo ieškovei užsakymus, kuriuos ieškovė patvirtindavo ir vykdydavo. Iš ieškovės pusės paslaugos buvo teikiamos tinkamai. 2016 metų pabaigoje atsakovė vienašališkai sustabdė ir galiausiai nutraukė užsakymų vykdymą, nepagrįstai apkaltindama ieškovę tariamai netinkamų paslaugų teikimu, neapmokėjo už dalį jau perduotų atsakovei prekių ir neatsiėmė dalies ieškovės jau pagamintų anksčiau užsakytų prekių. Be to, ieškovė jau buvo įsigijusi reikiamas medžiagas kitų, atsakovės jau pateiktų užsakymų vykdymui. Tokiu būdu ieškovė patyrė žalą, kurią sudaro skola pagal išrašytas ir neapmokėtas sąskaitas, delspinigiai, išlaidos už CHEP palečių nuomą bei žala už pagamintą ir neatsiimtą produkciją. Nurodė, kad 2018 m. kovo 16 d. kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl žalos, prašydama apmokėti pateiktas sąskaitas, delspinigius, geranoriškai kompensuoti aukščiau nurodytus nuostolius, o taip pat atsiimti jau pagamintą atsakovės produkciją ir tinkamai įvykdyti Sutartį per 30 dienų nuo šios pretenzijos gavimo dienos. Tuo atveju, jei per nurodytą terminą ši pretenzija nebus patenkinta, ieškovė prašė laikyti, kad ieškovė nutraukia Sutartį dėl atsakovės įvykdytų esminių Sutarties pažeidimų suėjus pretenzijoje nurodytam 30 dienų terminui. Ieškovė 2018 m. balandžio 4 d. gavo atsakovės atsakymą į pretenziją, kurioje nurodyta, kad atsakovė atsisako vykdyti ieškovės prašymus. Pagal išrašytas PVM sąskaitas – faktūras atsakovės skola ieškovei sudaro 128 779,05 Eur. Taip pat ieškovė buvo parengusi atsakovės užsakymo dalį, kurią atsakovė atsisakė atsiimti, kurios vertė 18 973,50 Eur, įskaitant ir šių prekių sandėliavimą. Be to, ieškovė jau buvo įsigijusi medžiagas, būtinas kitiems atsakovės užsakymams vykdyti (butelius, etiketes), kurių ieškovė negali panaudoti kitų užsakymų vykdymui. Jų vertė 2 594,72 Eur.

2.       Atsakovė Švedijos bendrovė Kopparbergs Bryggeri AB pateikė atsiliepimą į ieškinį. Nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes ieškovė šiurkščiai pažeidė ir neįvykdė savo prievolės pagal Sutartį. Sutarties 1.2. punkte šalys numatė, kad butelius ir pakavimo medžiagas patieks ieškovė ir tai įeina į paslaugos kainą. Ieškovė, vykdydama Sutartį, 2016 m. rugpjūčio 29 d. išpilstė pirmąją atsakovės patiekto aviečių skonio sidro „Kopparberg Sparkling Rosé Raspberry“ partiją, o 2016 m. rugpjūčio 30 d. – pirmąją atsakovės patiekto braškių skonio sidro „Kopparberg Sparkling Rosé Strawberry“ partiją. Iš viso vykdydama atsakovės užsakymą ieškovė turėjo išpilstyti 389 625 butelius, iš kurių 356 298 buvo perduoti vežėjams, pakrauti į vilkikus ir išgabenti į Jungtinę Karalystę. Atsakovė visą ieškovės išpilstytą produkciją pardavė distributoriui Jungtinėje Karalystėje „Cider of Sweden Ltd“. „Cider of Sweden Ltd“ atvykusią produkciją pardavė „ASDA“ mažmeninės prekybos tinklui, kuris išvežiojo šią produkciją po savo parduotuves Jungtinėje Karalystėje. Iš viso „Kopparberg Sparkling Rosé Raspberry“ ir „Kopparberg Sparkling Rosé Strawberry“ buteliai buvo išvežioti ir pardavinėjami apie 300 „ASDA“ parduotuvių visoje Jungtinėje Karalystėje. Nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 29 d. atsakovė pradėjo gauti vartotojų pranešimus (viso 44) apie sprogusius butelius. Buvo sudaryta krizės valdymo komanda, informuota ieškovė, kuri 2016 m. spalio 13 d. laiške paaiškino, kad butelių gamintojui tai buvo naujas produktas (naujos formos butelis), jis dar nesuderino visų technologinių procesų, todėl sproginėjančių butelių gali padaugėti. Atsakovė 2016 m. spalio 19 d. pareiškė pretenziją ieškovei dėl visos produkcijos.

3.       Atsakovė Švedijos bendrovė Kopparbergs Bryggeri AB pateikė priešieškinį, prašydama priteisti iš ieškovės UAB „Italiana LT“ 447 194,50 Eur nuostolių atlyginimą, 10,41 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje nurodė tas pačias faktines aplinkybes, kaip ir atsiliepime į ieškinį. Paaiškino, kad produkciją, ieškovės išpilstytą į butelius, atsakovė pardavė Jungtinėje Karalystėje veikiančiam distributoriui „Cider of Sweden Ltd“, kuris ją toliau pardavė mažmeninės prekybos tinklui „ASDA“. Buteliams ėmus sproginėti, atsižvelgiant į realią grėsmę vartotojų sveikatai ir gyvybei bei vadovaujantis Jungtinės Karalystės teisės aktų reikalavimais, visa atsakovės produkcija buvo atšaukta ir išimta iš prekybos ir sunaikinta. Pagrindinė žala (nuostoliai) pasireiškė Jungtinėje Karalystėje, o dėl ieškovės kaltės atsiradusias papildomas išlaidas apmokėjo distributorius „Cider of Sweden Ltd“, kuris vėliau pareiškė atitinkamas pretenzijas atsakovei, kaip prieš save atsakingam asmeniui. Atsakovė pagamino ir pristatė ieškovei į Kauną išpilstymui produkcijos daugiau, nei atsiėmė ir pardavė distributoriui. Iš viso pagaminta ir pristatyta ieškovei produkcijos, kuri turėjo būti išpilstyta į 389 625 butelius, o atsiimti tik 356 298 buteliai. Produkcijos išpilstymui atsakovė sudarė sutartį su Belgijos įmone „Konings NV“, tačiau išpilstymo paslauga šioje įmonėje buvo brangesnė, nei buvo sutarta su ieškove. Jei ieškovė nebūtų padariusi pažeidimų, atsakovė nebūtų turėjusi šių papildomų išlaidų. Taigi atsakovė patyrė papildomų nuostolių dėl to, kad dėl ieškovės kaltės buvo priversta pirkti produkcijos išpilstymo paslaugą brangiau. Bendra atsakovės patirtų nuostolių suma yra 447 194,50 Eur.

4.       Ieškovė UAB „Italiana LT“ pateikė atsiliepimą, nurodydama, kad su priešieškiniu nesutinka. Nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių ieškovės neteisėtus veiksmus (netinkamą Sutarties vykdymą), o pateikti duomenys neįrodo atsakovės teiginių. Tol, kol prekės buvo ieškovės dispozicijoje, prekėms nebuvo nustatyta jokių kokybės trūkumų, prekės buvo paruoštos ir laikomos tinkamai. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų priešingai. Taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovė pažeidė atsakovės kokybės reikalavimus ar gerąją gamybos praktiką. Grubus butelių kontaktas daugiausiai iš geležies pagamintu daiktu galėjo įvykti tik butelius transportuojant į atsakovės sandėlius Jungtinėje Karalystėje ar vėlesniu metu. Ieškovė tinkamai vykdė ir vykdo žaliavų, pakuočių (įskaitant butelius) priėmimo, panaudojimo ir sandėliavimo procesus. Atsakovė 422 763,58 Eur sumą grindžia „Cider of Sweden Ltd“ pateikta pretenzija atsakovei, tačiau nepateikia jokių duomenų, pagrindžiančių, kad šią pretenzijoje nurodytą sumą apmokėjo. Taip pat nepaaiškina ir neįrodo, ar gynėsi nuo jai pareikštos distributoriaus „Cider of Sweden Ltd“ pretenzijos, ar apskritai darė ir ketina daryti kokius nors mokėjimus pagal pateiktą pretenziją. Nėra jokių įrodymų ir paaiškinimų, ar atsakovė ir „Cider of Sweden Ltd“ ėmėsi protingų veiksmų žalai sumažinti. Nėra įrodymų, kad visa produkcija, kurią turėjo atsakovė, buvo nesaugi.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno apygardos teismas 2019 m. liepos 29 d. sprendimu ieškovės UAB „Italiana LT“ ieškinį atmetė, atsakovės Švedijos bendrovės Kopparbergs Bryggeri AB priešieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš UAB „Italiana LT“ 223 597,25 Eur nuostolių, 10,41 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą (223 597,25 Eur) nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 54 881,48 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei Kopparbergs Bryggeri AB. Priteisė iš atsakovės Kopparbergs Bryggeri AB 12 425,86 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Italiana LT“. Priteisė iš atsakovės Kopparbergs Bryggeri AB 4 483,06 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens AB „Panevėžio stiklas“ naudai. Priteisė iš ieškovės UAB „Italiana LT“ 14,50 Eur ir iš atsakovės Kopparbergs Bryggeri AB 4,83 Eur pašto išlaidų valstybei.

6.       Teismas nustatė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl 2016 m. rugpjūčio 25 d. sutarties Nr. 25.08.2016 aiškinimo. Nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad „Prestige“ dizaino buteliai, į kuriuos buvo išpilstytas atsakovės pristatytas gėrimas, ieškovės buvo įsigyti iš akcinės bendrovės (toliau – AB) „Panevėžio stiklas“ ir išpilstymo bei perdavimo atsakovei metu buvo ieškovės nuosavybė. Sutarties 4.1 punkte šalys susitarė, kad vykdytojas yra atsakingas tik už alkoholinio gėrimo išpilstymą į butelius. Taip pat susitarė, kad jeigu vykdytojas laikosi kliento kokybės reikalavimų ir gerosios gamybos praktikos ir tiesiogiai nesukelia kokių nors prekių kokybės nukrypimų, vykdytojas jokiais atvejais negali būti laikomas atsakingu už, įskaitant, bet neapsiribojant, prekių kokybę, sudėtį, skonio savybes ir t. t. Nustatė, kad prekė yra į butelius išpilstytas gėrimas. Taigi prekės dalis yra butelis. Teismas sprendė, kad Sutarties formuluotė „pilstymo į butelius ir pakavimo medžiagas“ (originalus tekstas anglų kalba „bottling and packaging materials“) reiškia ir butelį (pirminę pakuotę). Taigi ieškovė įsipareigojo tiekti butelius. Teismas konstatavo, jog tai, kad medžiagų dizainas turi būti aptariamas su vykdytoju, atsižvelgiant į tinkamumą vykdytojui ir jo tiekėjų galimybes, nešalina ieškovės atsakomybės už butelio kokybę, nes šalys susitarė, kad atsakovė pasirenka butelio dizainą, atsižvelgdama į tinkamumą vykdytojui ir jo tiekėjų galimybes. Kadangi prekė yra ne tik sidras, bet ir butelis, teismas sprendė, kad ieškovė įsipareigojo pateikti ne tik kokybišką išpilstymo paslaugą, bet ir butelį, ir pakavimo medžiagas.

7.       Teismas, įvertinęs teisės normas, Sutarties formuluotę, šalių paaiškinimus, šalių elgesį Sutarties vykdymo metu, sprendė, kad atsakomybė už butelio kokybę teko ieškovei.

8.       Teismas nustatė, kad prekės jų trūkumų paaiškėjimo metu jau buvo parduotos atsakovės distributoriui „Cider of Sweden Ltd“. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad atsakovė, pardavusi prekes, negali savo teisių, nukreipdama reikalavimą į rangovą, ginti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.334 straipsnyje ar CK 6.665 straipsnyje numatytais būdais, kuriuose numatyti baigtiniai galimų alternatyvių pirkėjo ar užsakovo reikalavimų sąrašai. Todėl netaikytini ir CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte ar CK 6.667 straipsnio 1 dalyje numatyti ieškinio senaties terminai. Nustatė, kad atsakovė, reaguodama į „Cider of Sweden Ltd“ pretenziją, atlygino šiai bendrovei padarytą žalą, taip patirdama nuostolius, kuriuos ir prašo priteisti iš ieškovės. Teismo vertinimu, atsakovė pagrįstai pasirinko savo teisų gynimo būdą – nuostolių atlyginimą, todėl sprendė, kad šiuo atveju taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).

9.       Teismas sprendė, kad ieškinio senaties termino eiga prasidėjo 2016 m. spalio 19 d., nes jau tuo metu atsakovė žinojo apie savo teisių pažeidimą, ir tai išreiškė elektroniniu laišku, pateikdama pretenziją ieškovei. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad nuo 2016 m. spalio 19 d. iki 2018 m. liepos 20 d. nėra praėję treji metai, todėl sprendė, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

10.       Teismas, nustatęs, kad pretenziją atsakovės atstovas ieškovės atstovui pateikė 2016 m. spalio 19 d., konstatavo, kad atsakovė nepraleido pretenzinio termino, t. y. kad klientas apie paslėptus paslaugų trūkumus turi pranešti ne vėliau kaip per 5 dienas nuo to momento, kai paslėpti trūkumai buvo pastebėti, tačiau ne vėliau kaip per 1 (vieną) mėnesį nuo tos dienos, kai atitinkamos prekės buvo perduotos klientui. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovei reiškiant reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, o ne dėl netinkamos kokybės paslaugų, Sutartyje nustatytas pretenzinis terminas netaikytinas.

11.       Tai, kad dalis prekių vis dar yra ieškovės sandėlyje, buteliai nesudužę, teismo vertinimu, nėra pagrindas spręsti, kad visos ieškovės pateiktos prekės buvo kokybiškos. Iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad buteliai buvo gaminami atskiromis partijomis. Tai, kad partijų kokybė galėjo skirtis patvirtino ieškovės darbuotojos A. K. 2016 m. spalio 13 d. elektroninis laiškas atsakovės kokybės kontrolės skyriui. Teismas konstatavo, kad pirmosios stiklo butelių gamybos partijos galėjo būti nekokybiškos, o vėlesnės, jau sureguliavus gamybos procesą, nusipirkus butelių kontrolės mašiną, kokybiškesnės. Pas ieškovę sandėlyje laikomi paskutinių partijų buteliai, todėl, teismo vertinimu, tikėtina, kad, ištaisius gamybos trūkumus, jie yra kokybiški.

12.       Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog palečių suvirtimą ar dėžių išsiklaipymą lėmė per silpnos dėžės (antrinė pakuotė) ir pernelyg mažas palečių apvyniojimas plėvele.

13.       Teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, sprendė, jog labiau tikėtina išvada, kad grubų kontaktą, lėmusį vėlesnį dužimą, buteliai patyrė transportavimo metu.

14.       Teismas, nustatęs, kad dalis butelių pas vartotojus sudužo dėl jų broko gamybos metu, nustatęs, kad už butelių kokybę buvo atsakinga ieškovė, sprendė, kad ieškovė nesilaikė gerosios gamybos praktikos, nustatytos Sutarties 5.2 punkte, todėl pažeidė Sutartį ir atliko neteisėtus veiksmus, kurie yra civilinės atsakomybės pagrindas.

15.       Įvertinęs butelių dužimo priežastis, teismas darė išvadą, kad buteliai pas vartotojus dužo ir dėl jų broko, atsiradusio gamybos metu, ir dėl jų pažeidimų, atsiradusių transportavimo metu. Kadangi, lyginant su pagamintu kiekiu, buvo ištirta tik labai nedidelė dalis butelių, teismo vertinimu, tyrimo imtis neleidžia spręsti dėl tikslių proporcijų, tenkančių gamybos procesui ir transportavimui, todėl sprendė, kad civilinė atsakomybė paskirstytina lygiomis dalimis.

16.       Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, atsakovės ir ieškovės argumentus, sprendė, kad pateiktų įrodymų visuma, jų tarpusavio ryšys leidžia daryti išvadą, jog atsakovė patyrė 447 194,50 Eur nuostolių. Nustatė, kad atsakovė pateikė mokėjimo dokumentus, t. y. mokėjimo pavedimus, iš kurių matyti, kad 2017 m. sumokėjo pagal „Cider Of Sweden Ltd“ pateiktas sąskaitas už produktų atšaukimą, su produkto bandymais ir atšaukimu susijusias išlaidas.

17.       Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leido teismui spręsti, kad atsakovės nuostoliai atsirado ir dėl ieškovės, ir dėl pačios atsakovės neteisėtų veiksmų. Teismas konstatavęs, kad žalą padaręs asmuo gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės, jei nukentėjęs asmuo atliko veiksmus, dėl kurių jis pats kaltas ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai, sprendė, kad ieškovės civilinė atsakomybė mažintina 50 procentų ir iš ieškovės atsakovei priteistina 223 597,25 Eur nuostolių.

18.       Byloje esantys įrodymai taip pat leido spręsti teismui, kad atsakovė liko skolinga ieškovei 128 715,06 Eur, nes neatsiskaitė už pateiktas prekes.

19.       Teismas sprendė, kad ieškovės suteiktos gėrimų išpilstymo į butelius ir pakavimo paslaugos turėjo esminių ir neištaisomų trūkumų, todėl ieškovės paslaugos laikytinos nesuteiktomis tinkamai, o prievolė neįvykdyta.

20.       Teismas, konstatavęs, kad ieškovė pažeidė Sutartį, nes atsakovei suteikė nekokybiškas paslaugas, t. y. pateikė nekokybiškas prekes, sprendė, kad nėra atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškinį atmetė.

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

21.       Ieškovė UAB „Italiana LT“ apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 29 d. sprendimą dalyje, kurioje atmestas ieškovės ieškinys ir iš dalies patenkintas atsakovės priešieškinys ir šioje dalyje priimti naują sprendimą: priteisti ieškovei iš atsakovės 128 715,06 Eur skolą, 21 568,22 Eur žalos atlyginimo, 23 426,14 Eur delspinigius, 10,19 procentų procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priešieškinio reikalavimams taikyti ieškinio senatį, o senaties netaikius – priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

21.1.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad būtent UAB „Italiana LT“ yra atsakinga už butelių, į kuriuos buvo pilstomas gėrimas, kokybę. Šalys numatė, kad butelius parinks atsakovė, todėl atsakomybė už butelių kokybę tenka pačiai Kopparbergs. Sutarties 1.2 punkte šalys susitarė, kad nors pilstymo į butelius ir pakavimo medžiagas tieks UAB „Italiana LT“ ir tai įeina į paslaugos kainą, tačiau medžiagų dizainas turi būti aptariamas su ieškove, atsižvelgiant į UAB „Italiana LT“ ir jos tiekėjų galimybes. Tai reiškia, kad UAB „Italiana LT“ ir Kopparbergs susitarė, kad ne UAB „Italiana LT“ parinks butelius, todėl ieškovė negali būti laikoma atsakinga už butelių kokybę.

21.2.       Sutarties 4.1 punkte UAB „Italiana LT“ ir Kopparbergs apsibrėžė, kad tam, kad ieškovė būtų laikoma atsakinga už prekių kokybę, turi būti tokios sąlygos: 1) UAB „Italiana LT“ turėtų nesilaikyti Kopparbergs kokybės reikalavimų; 2) UAB „Italiana LT“ turėtų nesilaikyti gerosios gamybos praktikos; 3) UAB „Italiana LT“ turėtų tiesiogiai sukelti kokius nors prekių kokybės nukrypimus. Nebuvo nei vienos iš Sutarties 4.1 punkte nurodytų sąlygų. Pirmųjų pilstymų metu UAB „Italiana LT“ patalpose faktiškai lankėsi Kopparbergs atstovai, kurie stebėjo pilstymo procesą. Kopparbergs buvo teikiama visa informacija, įskaitant ir apie butelių, sprogusių gamybos linijoje, skaičių. Kopparbergs visi duomenys buvo tinkami.

21.3.       Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė pažeidė Sutartį ir neužtikrino butelių kokybės. Į bylą buvo pateikti sertifikatai, patvirtinantys, kad AB „Panevėžio stiklas“ įdiegtos gamybos technologijos atitinka ISO standartus, o taip pat butelio „Prestige“ techninės specifikacijos.

21.4.       Pirmosios instancijos teismas kaip pagrįstas vertino į bylą pateiktas GTS išvadas, tačiau ignoravo, kad GTS nėra ir negali būti laikomas nepriklausomu specialistu, nes, kaip buvo nustatyta teismo posėdžių metu, GTS yra nuolatinis Kopparbergs konsultantas ir teikia Kopparbergs netgi teisines paslaugas.

21.5.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad priešieškiniui taikytinas 3 metų senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pareiškus reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, kuris yra nustatytas CK 6.665 straipsnyje, jam yra taikytinas ne sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo, bet sutrumpintas 1 metų senaties terminas, nustatytas CK 6.667 straipsnyje.

21.6.       Nėra objektyvių priežasčių, dėl kurių ieškinio senaties terminas buvo praleistas, todėl nėra pagrindo atnaujinti ieškinio senaties termino.

21.7.       Atsakovė praleido ir susitartą pretenzinį terminą, tačiau pirmos instancijos teismas nepagrįstai nustatė, neva pretenzija buvo pateikta 2016 m. spalio 19 d.

22.       Apeliaciniame skunde atsakovė Švedijos bendrovė Kopparbergs Bryggeri AB prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 29 d. sprendimą dalyje, kurioje atmesta dalis atsakovės priešieškinio reikalavimų ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

22.1.       Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas teigia, kad krovinio slankiojimas galėjo lemti palečių suvirtimą ir išsiklaipymą, o kartu ir butelių pažeidimą. Tokie pirmosios instancijos teismo teiginiai yra tik spėjimai, neparemti jokiais byloje esančiais įrodymais. Buteliai sprogo dėl silpninančios savybės, kuri atsirado anksčiau pažeidus butelį dėl gamybos broko ar grubaus kontakto su kietu daiktu. Byloje nustatyta, kad pas vartotojus buteliai sproginėjo (pranešta apie 44 atvejus, bet nežinoma, kiek atvejų nepranešta, taip pat rasta sprogusių butelių sandėlyje) dėl visuose juose buvusios silpninančios savybės. Vien jau šios aplinkybės pakanka, kad būtų konstatuota, jog buteliai buvo nesaugūs, kad juos visus reikėjo išimti iš prekybos. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad iš visų gautų ir tirtų 12 butelių duženų, 8 atvejais silpninanti savybė buvo butelių gamybos metu (t. y. stiklui esant lydymosi temperatūros) padaryti butelių defektai.

22.2.       Pirmosios instancijos teismas neįvertino nustatytos aplinkybės, kad tokio butelio modelio („Prestige“) trečiasis asmuo AB „Panevėžio stiklas“ nebuvo gaminęs. Vien tik atsakovės užsakymo vykdymo tikslu butelio liejinių formos buvo nuimtos, atgabentos ir sumontuotos iš kitos gamyklos, priklausančios UAB „Kauno stiklas“. Kadangi pažeidėjo kaltė preziumuojama, tai buvo trečiojo asmens (AB „Panevėžio stiklas“) ir ieškovės pareiga įrodyti, kad trečiasis asmuo atliko technologinės linijos derinimo ir testavimo procedūras. AB „Panevėžio stiklas“ iki ginčo butelių gamybos pradžios nebuvo atlikęs technologinio proceso derinimo, jį atliko gamybos metu arba net po ginčo butelių pagaminimo.

22.3.       Nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad nėra pagrindo daryti išvadai, jog grubus kontaktas, nulėmęs silpninančios savybės atsiradimą, buvo kontaktas su metaliniu daiktu. Grubus kontaktas su metaliniu daiktu (plieno lydinio liekanos) nustatytas šiais įrodymais: GTS duženų tyrimo ataskaita TAP32202, GTS slėgio bandymų ataskaita TAP32156, GTS slėgio bandymų ataskaita TAP32492, GTS TEC7 bandymų ataskaita TAP32139. Išoriniai pažeidimai, nulėmę butelio silpnumą, buvo padaryti plieniniu daiktu. Be to, pasikartojanti pažeidimo vieta leidžia daryti išvadą, kad pažeidimas padarytas monotonišku judesiu (būdinga mechanizmams). Sunku įsivaizduoti, kaip nuotraukose pavaizduotas krovinio pasvirimas ar dėžių išsiklaipymas galėjo sukelti nurodytus butelių pažeidimus (nuskėlimus dugne rantelių zonoje grubaus kontakto su plieniniu daiktu).

22.4.       Nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad GTS atliktos slėgio bandymų ataskaitos negali būti vertinamos kaip įrodymai, patvirtinantys, kad AB „Panevėžio stiklas“ buteliai „Prestige“ neatitiko kokybės reikalavimų. Bandymus atliko sertifikuota ir tarptautinį pripažinimą turintį ekspertinė laboratorija.

22.5.       Atsakovo patirtos žalos pagrindinė priežastis buvo ta, kad buteliai dėl esminių stiklo gamybos defektų buvo nesaugūs – kėlė grėsmę žmonių sveikatai, gyvybei, turtui. Ši aplinkybė – butelių nesaugumas dėl stiklo gamybos broko – ir lėmė, kad visa produkcija turėjo būti išimta iš prekybos, t. y. žalos atsiradimą atsakovei ir kitiems asmenims. Visa produkcija nebūtų buvusi atšaukta dėl tos priežasties, jog maža dalis produkcijos buvo apgadinta kokio nors vieno iš 22 vilkikų autoįvykio metu.

23.       Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo AB „Panevėžio stiklas“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 29 d. sprendimą, ieškovės AB „Italiana LT“ ieškinį tenkinti, atsakovės priešieškinį atmesti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

23.1.       Pagamintų butelių patikrinimas atliekamas vos tik pagaminus butelius ir atitiktis patvirtinama konkrečių butelių „Prestige“ partijų atitikties deklaracijose, kurios buvo pateiktos ieškovei kartu su kiekviena patiekta butelių partija. Patikros sistema yra nuolat tikrinama, kalibruojama, modernizuojama, atitinkanti ISO kokybės vadybos sistemos reikalavimus. Bendrovėje esami butelių gamybos kontrolės prietaisai yra efektyvūs, kurie užtikrina, kad nekokybiška produkcija būtų pašalinta dar gamybos proceso metu.

23.2.       Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles, nes išvados padarytos remiantis ne byloje surinktų įrodymų viseto vertinimu, bet pavieniu įrodymu – GTS butelių duženų ataskaitomis, nepašalinant šio įrodymo prieštaravimo kitiems įrodymams, nepaaiškinant, kodėl šiam įrodymui suteikiamas pirmumas prieš kitus.

23.3.       2016 m. spalio 19 d. elektroniniame laiške bei 2016 m. spalio 26 d. ataskaitoje GTS ekspertai identifikavo stiklo defektą – inkliuzą. Tačiau GTS netyrė ir nepaaiškino ar tokie inkliuzai yra neleidžiami, o apsiribojo konstatavimu, kad inkliuzo vietoje stiklas skilo. Trečiasis asmuo atkreipia dėmesį, kad stiklas skilo per visą butelį ir per tą vietą, kurioje buvo inkliuzas. Tačiau stiklas skilti galėjo ir dėl išorinio smūgio ir (ar) neleistino mechaninio kontakto, tačiau ne dėl inkliuzo. Kodėl skilo butelis ir kas lėmė sudužimą ataskaitoje nepaaiškinta. GTS ataskaitose nurodomi inkliuzai nėra butelių gamybos defektas, o yra įprastinis reiškinys stiklo gamyboje. Pirmosios instancijos teismas nevertino ne tik trečiojo asmens teiktų paaiškinimų, bet ir eksperto pozicijos, jog vien silicio inkliuzo buvimo faktas negali lemti stiklo dužimo ir nėra kažkoks neįprastas, nebūdingas reiškinys. Stiklo pramonėje, gaminant butelius ir kitus gaminius, stikle esantys inkliuzai yra įprastas reiškinys, kuris priskiriamas mažos rizikos grupei – vizualiniams defektams.

23.4.       Nors pirmosios instancijos teismas ir sprendė, kad dalis produkcijos galėjo būti pažeista dėl patirto mechaninio poveikio juos transportuojant, tačiau netinkamai įvertino šių aplinkybių mastą. Sprendime konstatuota, kad viename vilkike prekės suvirto „domino“ principu, kitame prekių paletės išsiklaipė, dalis produkcijos į sandėlį buvo pristatyta praradusi prekinę išvaizdą, vilkikai buvo nestabilūs. GTS neįvertino labai svarbių veiksnių (kaip buteliai buvo transportuojami, kraunami, saugomi, parduodami bei kt.), kurie galėjo turėti įtakos butelio kokybei ir stoviui, o teismo posėdyje patvirtino, kad bet kokia tiekimo metu padaryta žala buteliams turi neigiamą įtaką atsparumui bei vidiniam slėgiui. Nepaisant to, teismas vadovavosi GTS ekspertų išvadomis. Atsižvelgiant į trečiojo asmens įdiegtą kokybės sistemą, aplinkybę, kad visas gaminimo procesas yra automatizuotas, įranga nuolat modernizuojama ir tobulinama, objektyviai nėra įmanoma, jog butelis su gaminimo metu patirtu defektu, praeitų visą grandinę ekstremalių išbandymų – gaminimą, tikrinimą, išpilstymą, kamščiavimą, etiketavimą, slėgio ir temperatūros šokus, smūgius, trintį, netinkamą transportavimą, suvirtimą vilkikuose, iškrovimą, pakrovimą, netinkamą sandėliavimą, perpakavimą, pakratymą ir nesudužtų, bet pradėtų netikėtai dužti pas galutinį vartotoją.

24.       Atsiliepime į atsakovės ir trečiojo asmens AB „Panevėžio stiklas“ apeliacinius skundus ieškovė UAB „Italiana LT“ prašo atsakovės skundą atmesti, o trečiojo asmens skundą tenkinti. Atsiliepimą į atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinius skundus grindžia šiais argumentais:

24.1.       Pirmosios instancijos teismas savo išvadas grindė fotonuotraukomis, aiškiai parodančiomis, kad transportuojamas krovinys buvo suvirtęs arba slankiojo, t. y. transportuojant buteliai patyrė neleistiną mechaninį poveikį. Be to, į bylą pateiktos ir fotonuotraukos, patvirtinančios, kad sandėlyje Birmingame buvo rasti buteliai, kurie buvo neleistinai mechaniškai pažeisti, t. y. buvo apsitrynusios jų etiketės, dalis dėžių buvo suplyšusios.

24.2.       Tai, kad GTS nustatė inkliuzų ar siūlių buvimą, savaime nereiškia, kad butelis buvo nekokybiškas. Tai, kad butelyje yra intarpas, nereiškia, kad butelis yra su defektu.

25.       Atsiliepime į ieškovės ir trečiojo asmens AB „Panevėžio stiklas“ apeliacinius skundus atsakovė Kopparbergs Bryggeri AB prašo ieškovės ir trečiojo asmens apeliaciniu skundus atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į ieškovės ir trečiojo asmens apeliacinius skundus grindžia šiais argumentais:

25.1.       Nesuprantama, kodėl UAB „Italiana LT“ turėtų būti atleidžiama nuo atsakomybės už žalą, kurią sukėlė brokuoti buteliai. Nei įstatymuose, nei Sutartyje nėra numatyta, jog tai, kad užsakovas pasirinko tam tikrą rangovo naudojamą gaminio modelį, šalina rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės produkcijos padarytą žalą. Atsakomybės požiūriu svarbu ne tai, kas pasirinko gaminio modelį, o tai, kas buvo žalą sukėlusio gaminio pardavėjas. Byloje nekyla ginčo ir yra nustatyta, kad butelius, į kuriuos buvo supilstytas sidras, iš AB „Panevėžio stiklas“ pirko ir pilstymui tiekė ieškovė. Atitinkamai nuosavybės teisė į tuščius ir užpildytus butelius, iki jų perdavimo vežėjui, priklausė ieškovei. Kadangi ieškovė šiai paslaugos daliai – pasirūpinti išpilstymo medžiagomis – pasitelkė trečiąjį asmenį AB „Panevėžio stiklas“, ieškovė už trečiojo asmens padarytus defektus ir jų sukeltą žalą kitiems asmenims atsako kaip už savo.

25.2.       UAB „Italiana LT“ teigia, kad neva ji sidrą išpilsčiusi į kokybiškus, saugius ir techninius reikalavimus atitinkančius butelius, tačiau byloje yra pakankamai įrodymų, ką konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, kad buteliai buvo su gamybiniu broku, lėmusiu savaiminį butelių sproginėjimą, dėl ko visa produkcija tapo nesaugi. Nėra svarbu, kiek ir kokių gamybos ir kitokių standartų laikosi gamintojas, jeigu ginčo situacijoje jau yra konstatuotas žalos ir jos atsiradimo priežasčių faktas.

25.3.       Nepagrįstas ieškovės argumentas, kad GTS nėra akredituota atlikti tyrimus, kurių išvados pateiktos byloje. GTS yra akredituota laboratorija pagal ISO/IEC 17025:2005 standartą „Bendrieji testavimo ir kalibravimo laboratorijų kompetencijos reikalavimai“. Šis standartas suteikia GTS teisę atlikti stiklo dužimo analizę vadovaujantis QP18 procedūra, kurioje nurodoma analizės atlikimo metodika. GTS laboratorija yra akredituota atlikti stiklo skilimo analizę, stiklo fragmentų analizę, taip pat stiklo slėgio bandymus ir visus kitus bandymus, kurie buvo atlikti su Kopparbergs buteliais.

25.4.       Nesutinka su ieškovo argumentu, kad buteliai slėgio tyrimams buvo atrinkti ydingai, nesilaikant jokios tokiems tyrimams naudojamos metodikos. Tyrimams buvo imamos dėžės su buteliais, pasirinktos atsitiktine tvarka.

25.5.       Ieškovo teigimu, GTS nevertino aplinkybės, kad vien tas faktas, jog yra stiklo intarpas, nereiškia, kad yra defektų, dėl ko GTS ataskaitose padarytos išvados neva yra nepagrįstos. GTS uždavinys nebuvo ieškoti butelių intarpų, defektų ar juos interpretuoti, vertinti ar defektas yra leistinas pagal trečiojo asmens nustatytas technines sąlygas. GTS uždavinys buvo nustatyti butelių dužimo priežastis. Visais dužusių butelių tyrimo atvejais nustatyta, kad buteliai neatlaikė gazuoto gėrimo vidinio slėgio stikle, esant silpninančiam faktoriui. Dauguma atveju nustatyta, kad silpninantis faktorius stikle atsirado stiklui esant lydymosi temperatūros. Šie faktoriai buvo įvairūs: metalinio silicio intarpai, taip pat „V“ formos aštrios siūlės, išankstiniai mikro įtrūkiai ir pan.

25.6.       Ieškovė klaidina teismą teigdama, jog gamybos proceso metu pažeidimai buteliams negalėjo būti padaryti kietu metaliniu daiktu. Atsakovė į bylą pateikė video medžiagą iš analogiškų gamybos įmonių, kurioje aiškiai matyti, kad tiek butelių gamybos proceso metu, tiek ir išpilstymo proceso metu, buteliai visą laiką kontaktuoja su metaliniais objektais – griebiami griebtais, stumdomi, braukomi, juda transporteriu, kurio diržas, atitvarai, jungimai yra iš metalinių dalių. Gamybos įrengimams esant netinkamos temperatūros, stiklo masei per anksti atauštant, taip pat gamybos ar išpilstymo linijoje atsiradus kalibravimo ar kitokioms klaidoms, kitokiems technologinio proceso pažeidimams, yra didelė tikimybė, kad buteliai gali būti pažeisti būtent „grubaus kontakto“ su kietu metaliniu daiktu metu.

25.7.       Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nesivadovavo ieškovės argumentais dėl ieškinio senaties taikymo šioje byloje. Atsakovė priešieškiniu reikalauja priteisti žalą dėl brokuotų gaminių sukeltų neigiamų padarinių (žalos), kurių išraiška buvo produkcijos atšaukimas iš prekybos ir su tuo susiję vėlesni finansiniai atsakovės nuostoliai. Atsakovė nereiškia reikalavimų dėl netinkamos kokybės daiktų ar darbų. Žala atsakovei šioje byloje pasireiškė visų pirma trečiųjų asmenų pretenzijomis dėl jų patirtos žalos. Trečiųjų asmenų patirta žala pasireiškė tuo, kad visa produkcija (įskaitant ir kokybiškus butelius, ir patį butelių turinį – sidrą) buvo sunaikinta, taip pat patirtos su tuo susijusios išlaidos (laboratorijų ekspertizės, transportavimo, naikinimo išlaidos ir kt.). Atsakovės reikalavimo dalykas nėra tiesiogiai nukreiptas į pačius nekokybiškus butelius, kaip parduotas prekes ar kaip rangos darbų rezultatą, o į tai, kad šie buteliai, kaip produktas, sukėlė atsakovei žalą – atsakovė turėjo išimti iš prekybos ir sunaikinti visą produkciją. Trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas ne tik deliktinės atsakomybės, bet ir sutartinės atsakomybės atvejais.

25.8.       Nesutiktina su trečiojo asmens skundo teiginiu, kad visi buteliai su stiklo gamybos metu susiformavusiais defektais gali būti eliminuojami dar gamybos ar išpilstymo procese. Slėgio veikiama stiklinė talpa dėl įbrėžimo ar paviršiaus defekto gali sutrūkti ne iš karto. Tai gali atsitikti vėliau, dėl papildomos jėgos poveikio perkrovimo metu, padidėjusio gazuoto gėrimo slėgio, pakilus temperatūrai, arba dėl reiškinio, vadinamo statiniu nuovargiu. Trečiojo asmens patirtis ir jo veikloje taikomi kokybės standartai niekaip neįrodo, kad ginčo buteliai buvo kokybiški. Trečiasis asmuo savo apeliaciniame skunde nutyli, kad ginčo butelių –skaidraus stiklo „Prestige“ tipo butelių – iki tol nebuvo gaminęs ir tai galėjo turėti įtakos naujai gamintų butelių kokybei.

26.       Atsiliepime į ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens AB „Panevėžio stiklas“ apeliacinius skundus trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ prašo ieškovės ir trečiojo asmens apeliaciniu skundus tenkinti, atsakovės skundą atmesti. Nurodė, kad visi proceso dalyviai (taip pat ir atsakovė) pripažįsta faktą, kad krovinio (sidro) transportavimo iš Kauno į Birmingemą metu įvyko keli incidentai, kai sukrito vežami kroviniai ir sidro buteliai kartoninėse dėžėse vienas į kitą trynėsi, nes, vengiant papildomų kaštų, pagal atsakovės nurodymą tarp butelių nebuvo įdėtos apsauginės gardelės.

27.       Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo AB „Panevėžio stiklas“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 29 d. sprendimą, atsakovės skundą ir priešieškinį atmesti, ieškovės UAB „Italiana LT“ ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

27.1.       Trečiojo asmens pagamintų butelių techninės savybės atitiko nustatytus parametrus. Inkliuzas, V formos siūlė nėra savaiminiai defektai, o yra leistinos butelio stiklo savybės, vertinant pagal defektyvumo ribų standartą.

27.2.       GTS ataskaitomis dėl stiklo dužimo priežasčių vadovautis negalima, nes tai nėra nei eksperto, nei specialisto išvada. Tai dokumentas, parengtas subjekto, neturinčio reikiamos kvalifikacijos ir akreditacijos. GTS turima kvalifikacija ir akreditacija jiems leidžia atlikti stiklo dūžio ir panašius tyrimus, tačiau neleidžia pateikti išvadų dėl stiklo dužimo priežasčių ir aplinkybių.

27.3.       Teismas, įvertinęs bylos medžiaga, padarė objektyvią ir logišką išvadą, kad transportavimo metu buteliai patyrė neleistiną mechaninį poveikį. Akivaizdu, kad stiklas yra itin trapi medžiaga, todėl Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais bei logikos dėsniais konstatavo, kad toks neleistinas kontaktas galėjo sąlygoti stiklo įskilas buteliuose.

27.4.       Atsakovės į bylą pateikta video medžiaga neatspindi trečiojo asmens butelių technologinio proceso. Trečiojo asmens gamybos ar ieškovės išpilstymo linijoje yra naudojama nauja bei modernizuota įranga, kuri nėra nei kiek panaši į esamą atsakovės pateiktoje video medžiagoje.

27.5.       Atsakovė ignoravo tiek ieškovės, tiek trečiojo asmens poziciją ir savarankiškai, vienašaliai nusprendė atšaukti produkciją, nors net neturėjo jokių tyrimų rezultatų. Atsakovė, vienašališkai nusprendusi sunaikinti produkciją, ją nepagrįstai ilgai sandėliuoti (beveik vienerius metus), savo veiksmais ir rizika lėmė 311 948,47 Eur nuostolių atsiradimą. Atsakovė, vienašališkai priėmusi sprendimą, privalo prisiimti riziką dėl kilusios žalos, nes didžiąją prašomų nuostolių dalį sudaro būtent produkcijos utilizavimo ir sandėliavimo išlaidos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinių skundų ribų.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

29.       Lietuvos apeliacinio teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens AB „Panevėžio stiklas“ apeliacinius skundus, 2020 m. birželio 25 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 29 d. sprendimą paliko nepakeistą.

30.       Teisėjų kolegija nurodė, kad reikalavimą dėl žalos atlyginimo atsakovė iš esmės grindė tuo, jog, atšaukusi iš rinkos visą netinkamos kokybės produkciją ir ją sunaikinusi, ji patyrė nuostolius, kuriuos sudaro ekspertizės, transportavimo, sandėliavimo, naikinimo ir kt. išlaidos, kurias ji sumokėjo platintojai. Kolegija konstatavo, kad atsakovės reikalavimas nebuvo nukreiptas į nekokybiškus butelius, kaip parduotas prekes ar kaip rangos darbų rezultatą. Atsakovės pasirinktas teisių gynimo būdas – nuostolių atlyginimas, todėl taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.

31.       Kolegija nustatė, kad su pretenzija dėl prekių kokybės atsakovė pirmą kartą kreipėsi ne 2017 m. sausio 9 d., o 2016 m. spalio 19 d., todėl Sutarties 6.1 punkte nustatyto termino pretenzijai pateikti atsakovė nepraleido. Kolegija pažymėjo, kad Sutartyje nustatytas terminas pretenzijai dėl paslėptų paslaugų trūkumų pateikti neturi reikšmės sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą. Reikalavimui atlyginti žalą teisės aktai nenustato jokio privalomo pretenzijos pateikimo etapo, todėl teikti priešieškinį ir reikalauti žalos atlyginimo atsakovė turėjo teisę nepaisydama to, ar praleido terminą pretenzijai pateikti.

32.       Kolegija konstatavo, kad ieškovė Sutartimi įsipareigojo teikti ne tik išpilstymo paslaugas, bet ir tiekti atsakovei butelius, todėl yra atsakinga ne tik už kokybišką paslaugų suteikimą, t. y. alkoholinio gėrimo išpilstymą, bet ir už paties butelio kokybę. Tai, kad „Prestige“ dizaino butelius pasirinko atsakovė, nešalina ieškovės atsakomybės už butelio kokybę. Ieškovė, teikdama išpilstymo paslaugas, tiekė ir savo medžiagas – butelius, kuriuos įsigijo iš trečiojo asmens, todėl yra atsakinga ir už butelio kokybę (CK 6.38 straipsnio 4 dalis). Nors Sutarties 4.1 punkte šalys nustatė, kad vykdytojas yra atsakingas tik už alkoholinio gėrimo išpilstymą į butelius, tačiau, sistemiškai aiškinant Sutarties sąlygas, ieškovė, teikdama išpilstymo paslaugas atsakovei, turėjo užtikrinti, kad paslauga būtų suteikta tinkamai ir kad teikiant paslaugą naudojami buteliai būtų saugūs, tinkami naudoti pagal paskirtį ir atitiktų techninius reikalavimus.

33.       Teisėjų kolegija, remdamasi GTS dužusių butelių analizės ir bandymų ataskaitų išvadomis, nustatė, kad dalies tirtų butelių silpninančios savybės buvo defektai, atsiradę gamybos metu (inkliuzai, gili V formos siūlė butelio dugne ir kt.), o tai patvirtina, jog atsakovės produkcija buvo išpilstyta į netinkamos kokybės butelius. Kolegija pažymėjo, kad atsakomybė už tinkamą išpilstymo paslaugų suteikimą, įskaitant ir kokybiškų butelių pateikimą, tenka ieškovei. Kita vertus, paminėtos ataskaitos įrodo ir tai, kad dalis butelių pažeidimų (dėl grubaus kontakto, stiklo nuskilimai ir nugremžimai, ir pan.) atsirado po jų pagaminimo.

34.       Teisėjų kolegija pabrėžė, jog prekės tapo nekokybiškos dėl abiejų šalių kaltės. Sutikusi su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, lyginant su pagamintu kiekiu, buvo ištirta tik labai nedidelė dalis butelių, todėl tyrimo imtis neleidžia spręsti dėl tikslių proporcijų, tenkančių gamybos procesui ir transportavimui, kolegija padarė išvadą, jog byloje nėra galimybės tiksliai nustatyti, kokia atsakomybės dalis tenka ieškovei, o kokia – atsakovei.

35.       Teisėjų kolegija nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai civilinę atsakomybę paskirstė lygiomis dalimis, t. y. ieškovės ieškinį atmetė, konstatavęs, kad ieškovės suteiktos paslaugos nebuvo kokybiškos (pateikė nekokybiškas prekes – butelius), todėl prievolė įvykdyta netinkamai, o atsakovės priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo tenkino iš dalies ir, remdamasis CK 6.253 straipsnio 5 dalimi, priteisė pusę reikalautos nuostolių sumos – 223 597,25 Eur.

36.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Italiana LT“, atsakovės Kopparbergs Bryggeri AB ir trečiojo asmens AB „Panevėžio stiklas“ kasacinius skundus, 2021 m. balandžio 14 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 25 d. nutarties dalis, kuriomis palikta nepakeista Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 29 d. sprendimo dalis iš dalies tenkinti atsakovės reikalavimo dalį dėl 11 130,12 Eur nuostolių atlyginimo ir išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, ir perdavė iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kitą Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 25 d. nutarties dalį ir ja paliktą nepakeistą Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 29 d. sprendimo dalį pakeitė, priteisė iš atsakovės Kopparbergs Bryggeri AB 64 357,53 Eur skolos ir 21 568,22 Eur žalos atlyginimo, 10,19 procentų dydžio procesines palūkanas už byloje priteistą sumą (85 925,75 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės UAB „Italiana LT“ naudai, priteisė iš ieškovės UAB „Italiana LT“ 211 381,79 Eur nuostolių atlyginimo, 10,41 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą nuostolių sumą (211 381,79 Eur) nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovės Kopparbergs Bryggeri AB naudai.

37.       Teisėjų kolegija sprendė, kad buteliai neatitiko įprastų tokios paskirties buteliams keliamų reikalavimų, neturėjo įprastai reikalaujamų savybių ir nebuvo tinkami naudoti pagal paskirtį. Kasacinis teismas sprendė, kad prekės, kurias ieškovė perdavė atsakovei, buvo nekokybiškos dėl abiejų šalių kaltės. Teisėjų kolegija konstatavo, kad esant nustatytam faktui, jog prekės, kurias ieškovė perdavė atsakovei, buvo nekokybiškos dėl abiejų šalių kaltės, kurios dydis procentine išraiška yra vienodas – po 50 procentų, pripažintina, kad ieškovė savo prievolę 50 procentų apimtimi įvykdė tinkamai, todėl atsakovė privalo sumokėti ieškovei pusę reikalaujamos 128 715,06 Eur skolos sumos – 64 357,53 Eur. Be to, esant nustatytam faktui, kad prekių dalis, pasilikusi pas ieškovę sandėlyje, yra kokybiška, pripažintina, kad dėl šios dalies ieškovė savo prievolę yra įvykdžiusi tinkamai, o atsakovė, šios prekių dalies neatsiimdama ir už ją nesumokėdama, pažeidė savo sutartines prievoles, todėl atsakovė privalo sumokėti ieškovei 18 973,50 Eur žalos atlyginimo už pagamintą ir neatsiimtą produkciją. Kasacinis teismas pažymėjo, kad esant nustatytam faktui, kad prekių dalis, pasilikusi pas ieškovę sandėlyje, kuri buvo pagaminta sureguliavus gamybos procesą ir nusipirkus butelių kontrolės mašiną, yra kokybiška, ir nesant nustatytoms aplinkybėms, kad atsakovė turėjo pagrindą nesitikėti, jog ieškovė ateityje tinkamai vykdys savo sutartinę prievolę, pripažintina, kad dėl medžiagų, kurios buvo įsigytos jau pateiktiems užsakymams vykdyti, įsigijimo ieškovė, atsakovei pažeidus savo sutartines prievoles, patyrė žalos, todėl atsakovė privalo sumokėti ieškovei 2 594,72 Eur žalos atlyginimo už medžiagas, kurios buvo įsigytos jau pateiktiems užsakymams vykdyti. Esant nustatytam faktui, kad prekės, kurias ieškovė perdavė atsakovei, buvo nekokybiškos dėl abiejų šalių kaltės, kurios dydis procentine išraiška yra vienodas – po 50 procentų, kasacinis teismas pripažino, kad pusė 422 763,58 Eur sumos, kurią atsakovė sumokėjo įmonei „Cider of Sweden Ltd“ pagal šios pretenziją dėl nuostolių atlyginimo, yra dėl ieškovės kaltės atsakovės patirti nuostoliai, todėl ieškovė privalo sumokėti atsakovei 211 381,79 Eur nuostolių atlyginimo. Taip pat nutartyje pažymėta, kad esant nustatytam faktui, jog prekių dalis, pasilikusi pas ieškovę sandėlyje, yra kokybiška, nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovei priklausanti produkcija (alkoholinis gėrimas sidras), kuri išpilstyta į pas ieškovę pasilikusius butelis, yra sugadinta, todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovės reikalavimo dalies dėl 13 300,80 Eur nuostolių atlyginimo dėl atsakovei priklausančios produkcijos (alkoholinio gėrimo sidro), kuri išpilstyta į pas ieškovę pasilikusius butelius, sugadinimo. Kasacinis teismas sprendė, jog atsakovės reikalavimo dalis dėl 11 130,12 Eur nuostolių, patirtų dėl analogiškos išpilstymo paslaugos, užsakytos Belgijos įmonėje „Konings NV“, pabrangimo sąnaudų, atlyginimo kvalifikuotina kaip reikalavimas, kylantis dėl atliktų darbų trūkumų, atitinkantis CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą specialųjį užsakovo rangos sutartyje nustatytą teisių gynimo būdą, t. y. atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, kuriam taikytinas CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Atsižvelgiant į tai, konstatuota, jog bylą nagrinėję teismai, nustatydami atsakovės reikalavimo daliai dėl 11 130,12 Eur nuostolių, patirtų dėl analogiškos išpilstymo paslaugos, užsakytos Belgijos įmonėje „Konings NV“, pabrangimo sąnaudų, atlyginimo taikytiną ieškinio senaties terminą, netinkamai taikė CK 1.125 straipsnio 8 dalį ir nepagrįstai netaikė CK 6.667 straipsnio 1 dalies. Teismas pažymėjo, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos, t. y. nuo užsakovo pareiškimo apie trūkumus momento. Nutartyje akcentuota, kad dėl atsakovės reikalavimo dalies priteisti 11 130,12 Eur nuostolių, patirtų dėl analogiškos išpilstymo paslaugos, užsakytos Belgijos įmonėje „Konings NV“, pabrangimo sąnaudų, atlyginimą byloje būtina iš naujo nustatyti ieškinio senaties termino eigos pradžios momentą, taip pat nustatyti, ar ieškinio senaties dėl šio reikalavimo eiga nebuvo sustabdyta, pratęsta arba nutraukta, ar ieškinio senaties terminas yra praleistas, ar nėra pagrindo jį atnaujinti.

38.       Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. birželio 10 d. papildoma nutartimi taip pat panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 25 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 29 d. sprendimo dalis atmesti ieškovės reikalavimus dėl 23 426,14 Eur delspinigių ir 10,19 procentų dydžio procesinių palūkanų už byloje priteistą delspinigių sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo, ir perdavė šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

39.       Teisėjų kolegija pažymėjo, kad dėl ieškovės reikalavimų priteisti iš atsakovės 23 426,14 Eur dydžio delspinigius, 10,19 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą delspinigių sumą kasacinio teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartyje nepasisakyta ir šie ieškovės reikalavimai nurodyta kasacinio teismo nutartimi yra likę neišspręsti. Teisėjų kolegija sprendė, kad minėtiems išvestiniams ieškovės reikalavimams išspręsti būtina nustatyti faktines aplinkybes, susijusias su Sutartyje šalių sulygta valia dėl delspinigių, jų dydžio, prievolės juos mokėti atsiradimo sąlygų, taip pat faktines aplinkybes, susijusias su atsakovės prievolės mokėti delspinigius (ne)egzistavimu, todėl iš esmės išspręsti ieškovės reikalavimus dėl delspinigių ir nuo jų skaičiuotinų procesinių palūkanų priteisimo kasaciniame teisme procesinės galimybės nėra. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimams išspręsti būtina nustatyti ir vertinti faktines bylos aplinkybes, kurios teismų nėra nustatytos, teisėjų kolegija konstatavo, jog yra pagrindas naikinti apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl ieškovės reikalavimų priteisti delspinigius bei nuo jų skaičiuotinas procesines palūkanas ir šią dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

40.       Taigi, bylos nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teisme sudaro ieškovės išvestinio reikalavimo dėl 23 426,14 Eur dydžio delspinigių ir 10,19 procentų dydžio procesinių palūkanų už priteistą delspinigių sumą pagrįstumo vertinimas bei atsakovės reikalavimo dalies dėl 11 130,12 Eur nuostolių, patirtų dėl analogiškos išpilstymo paslaugos, užsakytos Belgijos įmonėje „Konings NV“, pabrangimo sąnaudų, atlyginimo pagrįstumo vertinimas, nustatymas, ar šiai reikalavimo daliai atsakovė nėra praleidusi vienerių metų ieškinio senaties termino, ar ieškinio senaties dėl šio reikalavimo eiga nebuvo sustabdyta, pratęsta arba nutraukta bei ar nėra pagrindo atnaujinti šio termino, taip pat bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

41.       Atsakovė 2021 m. gegužės 12 d. teismui pateikė 2017 m. rugpjūčio 2 d. mokėjimo nurodymo kopiją.

42.       Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

43.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažymi, kad šis įrodymas yra susijęs su ieškinio senaties termino pradžios nustatymu, ši aplinkybė yra reikšminga sprendžiant klausimą dėl atsakovės reikalavimo priteisti 11 130,12 Eur nuostolių, patirtų dėl analogiškos išpilstymo paslaugos, užsakytos Belgijos įmonėje „Konings NV“, pabrangimo sąnaudų, pagrįstumo ir sutrumpinto ieškinio senaties termino taikymo, siekdamas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti kilusį ginčą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas priimti pateiktą naują įrodymą (CPK 314 straipsnis).

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

44.       Ieškovė UAB „Italiana LT“, be kita ko, apeliaciniame skunde pateikė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, argumentuodama tuo, kad byloje apklausta daug liudytojų, paaiškinimus teikė ekspertai, nagrinėtas itin didelis kiekis faktinių aplinkybių, todėl apeliacinės instancijos teismas irgi turėtų galimybę išgirsti šalių teikiamus paaiškinimus ir, esant poreikiui, apklausti byloje dalyvaujančius asmenis, ekspertus arba liudytojus.

45.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, nustatytą CPK 321 straipsnio 1 dalyje, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pažymėtina, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.  Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė šiuo atveju nepagrindžia savo prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka būtinumo, tik teigia, jog tai sudarytų galimybę išgirsti šalių teikiamus paaiškinimus ir apklausti byloje dalyvaujančius asmenis, ekspertus arba liudytojus, nenurodant kokias aplinkybes siektų pagrįsti ar paneigti apeliacinės instancijos teisme pakartotinai išklausius bylos procese jau kalbėjusius asmenis.

46.       Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu bylą nagrinėję teismai nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovės prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkinamas.

Dėl ieškovės išvestinio reikalavimo priteisti 23 426,14 Eur dydžio delspinigius ir 10,19 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą delspinigių sumą pagrįstumo

47.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovės 128 715,06 Eur skolos ir 23 426,14 Eur dydžio delspinigius, 10,19 procentų dydžio procesines palūkanas už byloje priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. balandžio 14 d. nutartimi, išnagrinėjęs ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens kasacinius skundus, konstatavo, jog prekės, kurias ieškovė perdavė atsakovei, buvo nekokybiškos dėl abiejų šalių kaltės, kurios dydis procentine išraiška yra vienodas – po 50 procentų, ir pripažino, kad ieškovė savo prievolę 50 procentų apimtimi įvykdė tinkamai, todėl atsakovė privalo sumokėti ieškovei pusę reikalaujamos 128 715,06 Eur skolos sumos – 64 357,53 Eur (Nutarties 155 punktas). Kasacinis teismas 2021 m. birželio 10 d. papildoma nutartimi grąžino apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo išvestinių reikalavimų, t. y. delspinigių ir procesinių palūkanų, susijusių su priteista 64 357,53 Eur skola, pagrįstumą.

48.       Vadovaujantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247-248/2015).

49.       CK 6.256 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Formuodamas teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009).

50.       Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė yra išrašiusi atsakovei PVM sąskaitas – faktūras už pateiktą dalį prekių, tačiau atsakovė jų nėra apmokėjusi ir pagal jas atsakovės skola sudaro 128 715,06 Eur. Kasacinis teismas sprendė, kad atsakovė neįvykdė prievolės sumokėti už prekes, tačiau prekės buvo nekokybiškos dėl abiejų šalių kaltės, todėl pripažino, jog ieškovė savo sutartinę prievolę įvykdė tinkamai 50 procentų ir atsakovė privalo sumokėti 64 357,53 Eur skolos ieškovei už prekes. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė reikalavimą dėl delspinigių priteisimo ieškovė, be kita ko, grindė tuo, kad šalys Sutartimi susitarė, jog: atsakovė apmokės ieškovės sąskaitas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo sąskaitos pateikimo, kuri išrašoma per 15 dienų nuo momento, kai ieškovė patvirtina atsakovės užsakymą (2.1 punktas); atsakovė turi atsiimti parengtas prekes ne vėliau kaip per 5 dienas nuo dienos, kurią ieškovė nurodo kaip siuntimo datą (3.6 punktas); tuo, jei bus vėluojama ieškovei sumokėti už suteiktas paslaugas, ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti baudą (delspinigius), kurios dydis yra 0,1 procento neapmokėtos sumos už kiekvieną praleistą dieną, siųsdama atitinkamą rašytinį pranešimą ir nurodydama jame baudos sumokėjimo terminą (7.2 punktas).

51.       Nustatyta, kad ieškovė prašomus priteisti delspinigius skaičiavo už 182 dienas (6 mėn. nuo 2017 m. spalio 13 d. iki ieškinio pateikimo dienos, t. y. 2018 m. balandžio 13 d.), po 0,1 procento už kiekvieną praleistą dieną nuo nesumokėtos 128 715,06 Eur skolos sumos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, delspinigių apskaičiavimas atitinka Sutarties nuostatas ir yra pagrįstas.

52.       Kita vertus, teisėjų kolegija, įvertinusi kasacinio teismo nustatytas aplinkybes, jog prekės, kurias ieškovė perdavė atsakovei, buvo nekokybiškos dėl abiejų šalių kaltės, kurios dydis procentine išraiška yra vienodas – po 50 procentų, bei tai, kad ieškovė savo prievolę 50 procentų apimtimi įvykdė tinkamai, sprendžia, jog ieškovei priteistina delspinigių suma mažintina. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės pagrindinis reikalavimas priteisti skolą tenkintas 50 procentų, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ir išvestinis ieškovės reikalavimas priteisti delspinigius tenkintinas analogiška proporcija, t. y. ieškovei priteistina pusė prašomų delspinigių suma, t. y. 11 713,07 Eur (23 426,14 / 2). Be to, kadangi atsakovė nesumokėjo delspinigių, tai iš jos priteistina 10,19 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą delspinigių sumą nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl ieškinio senaties termino taikymo atsakovės reikalavimui dėl 11 130,12 Eur nuostolių priteisimo ir šio reikalavimo pagrįstumo

53.       Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 447 194,50 Eur nuostolių atlyginimą, kurie susideda iš: 422 763,58 Eur įmonei „Cider of Sweden Ltd“ pagal šios pretenziją atlygintų nuostolių, kuriuos sudaro ekspertizės, transportavimo, sandėliavimo, naikinimo ir kt. išlaidos; 13 300,80 Eur nuostolių dėl atsakovei priklausančios produkcijos (alkoholinio gėrimo sidro), kuri išpilstyta į pas ieškovę pasilikusius butelius, sugadinimo; 11 130,12 Eur nuostolių dėl analogiškos išpilstymo paslaugos, užsakytos Belgijos įmonėje „Konings NV“, pabrangimo sąnaudų sumos. Atsakovė taip pat nurodė, kad jeigu teismas tenkins (visiškai ar iš dalies) ieškovės ieškinį, tai likusios pas ieškovę atsakovės produkcijos vertė būtų po 1,05 Eur už butelį, arba iš viso 34 993,34 Eur, ir jos (atsakovės) reikalavimas laikomas padidintu papildomai 21 692,63 Eur. Ieškovė prašė atsakovės reikalavimams taikyti ieškinio senatį.

54.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo teisiniai santykiai kilę iš šalių sudarytos Sutarties, kuria šalys susitarė dėl išpilstymo paslaugos teikimo, kartu susitardamos, kad pilstymo į butelius ir pakavimo paslaugas bei medžiagas tieks ieškovė.

55.       Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

56.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

57.       Bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl ieškinio senaties taikymo, nurodė, kad reikalavimą dėl žalos atlyginimo atsakovė iš esmės grindė tuo, kad, atšaukus iš rinkos visą netinkamos kokybės produkciją ir ją sunaikinus, ji patyrė nuostolius, kuriuos sudaro ekspertizės, transportavimo, sandėliavimo, naikinimo ir kt. išlaidos, kurias ji patyrė sumokėjusi platintojai. Teismų vertinimu, atsakovės reikalavimas nebuvo nukreiptas į nekokybiškus butelius, kaip parduotas prekes ar kaip rangos darbų rezultatą. Teismai padarė išvadą, jog atsakovės pasirinktas teisių gynimo būdas – nuostolių atlyginimas, todėl taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl padarytos žalos. Nustatę, kad ieškinio senaties termino eiga prasidėjo 2016 m. spalio 19 d., atsakovė priešieškinį pateikė 2018 m. liepos 20 d., teismai padarė išvadą, jog ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

58.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. balandžio 14 d. nutartimi, išnagrinėjęs ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens kasacinius skundus, konstatavo, jog Sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai. Kasacinis teismas sprendė, kad atsakovės reikalavimo dalis dėl 11 130,12 Eur nuostolių, patirtų dėl analogiškos išpilstymo paslaugos, užsakytos Belgijos įmonėje „Konings NV“, pabrangimo sąnaudų, atlyginimo kvalifikuotina kaip reikalavimas, kylantis dėl atliktų darbų trūkumų, atitinkantis CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą specialųjį užsakovo rangos sutartyje nustatytą teisių gynimo būdą, t. y. atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, kuriam taikytinas CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Konstatavęs, kad teismai, nustatydami atsakovės reikalavimo daliai dėl 11 130,12 Eur nuostolių, patirtų dėl analogiškos išpilstymo paslaugos, užsakytos Belgijos įmonėje „Konings NV“, pabrangimo sąnaudų, atlyginimo taikytiną ieškinio senaties terminą, nepagrįstai netaikė CK 6.667 straipsnio 1 dalies, kasacinis teismas pažymėjo, kad šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos.

59.       Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad ieškovė UAB „Italiana LT“ (vykdytojas) ir atsakovė Kopparbergs Bryggeri AB (klientas) 2016 m. rugpjūčio 25 d. sudarė sutartį, pagal kurią vykdytojas įsipareigojo teikti klientui išpilstymo į butelius ir pakavimo paslaugas, o klientas įsipareigojo šias paslaugas priimti ir už jas sumokėti. Laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 11 d. iki 2016 m. spalio 21 d. atsakovė į elektroninį paštą gavo eilę vartotojų pranešimų apie pas juos sprogusius sidro butelius. Atsakovė visą produkciją, gautą pagal tarp šalių sudarytą Sutartį, iš prekybos atšaukė 2016 m. spalio 17 d., o viešai apie atšaukimą paskelbė 2016 m. spalio 18 d. Atsakovė 2016 m. spalio 19 d. ieškovės atstovui pateikė pretenziją, nurodydama, kad pristatyti produktai neatitinka lūkesčių ir negali būti parduodami, taip pat kreipėsi į GTS, kurie 2016 m. spalio 19 d. elektroniniame laiške atsakovei nurodė, kad jų specialistai apsilankė prekių sandėliavimo vietoje ir įvertino sandėliavimo sąlygas, be to, paėmė tris sudužusius butelius bandymams atlikti, visų trijų butelių nustatytas silpninantis požymis – inkliuzas, atsiradęs stikle gamybos etape. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė Kopparbergs Bryggeri AB 2016 m. spalio 19 d. kreipėsi į ieškovę elektroniniu paštu ir nurodė, kad UAB „Italiana LT“ produktai neatitinka lūkesčių ir negali būti parduodami, todėl pateikia pretenziją dėl visų prekių, pagamintų ir pristatytų į Kopparbergs Bryggeri AB.

60.       Taigi, kaip matyti iš atsakovės Kopparbergs Bryggeri AB 2016 m. spalio 19 d. pretenzijos ieškovei, atsakovė pateikė pareiškimą ieškovei apie rangos sutarties rezultato trūkumus, t. y. apie pristatytų produktų netinkamą kokybę. Be to, atsakovė, siekdama pašalinti ieškovės atliktų darbų trūkumus, kreipėsi į Belgijos įmonę „Konings NV“ dėl analogiškos išpilstymo paslaugos užsakymo, todėl atsakovei analogiška išpilstymo paslauga pabrango 11 130,12 Eur.

61.       Kasacinio teismo dėl ieškinio senaties termino taikymo, kai reikalavimai dėl rangos darbų trūkumų pareiškiami per garantinį terminą, išaiškinta, kad CK 6.667 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendrosios taisyklės – ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą – išimtis rangos santykių atveju; šios išimties taikymą lemia pareikšto reikalavimo turinys (dėl atliktų rangos darbų trūkumų, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą) ir tam tikros sąlygos (nustatytas garantinis terminas, užsakovo veikimo iniciatyva, pareiškiant apie trūkumus per garantinį terminą), taikant šią išimtį svarbus yra tik objektyvusis – užsakovo pareiškimo apie trūkumus – momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015; 2019 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019, 105 punktas).

62.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog atsakovė apie Sutarties vykdymo, t. y. atliktų rangos darbų trūkumus, ieškovei pretenziją pateikė 2016 m. spalio 19 d., o priešieškinį pareiškė 2018 m. liepos 20 d. Taigi, kaip matyti, atsakovės priešieškinio reikalavimas atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas yra pareikštas praleidus įstatyme numatytą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, taikytiną reikalavimui dėl atliktų rangos darbų trūkumų (CK 6.667 straipsnio 1 dalis).

63.       Kita vertus, atsižvelgiant į tai, jog bylą nagrinėję teismai iki kasacinio teismo išaiškinimo nediferencijavo atsakovės prašomų priteisti iš ieškovės nuostolių pagal jų kilmę, netinkamai vertino materialinio reikalavimo priteisti 11 130,12 Eur pobūdį, nepagrįstai nepasisakė dėl CK 6.667 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 10 dalis, 1.131 straipsnio 2 dalis, 1.132 straipsnis).

64.       Byloje nustatyta, kad dalis butelių sudužo (susprogo) dėl jų broko gamybos metu – inkliuzų, gilios V formos siūlės butelio dugne, išankstinių įtrūkimų ir kt., t. y. netinkamos jų kokybės, atsiradusios gamybos metu. Tai reiškia, kad buteliai neatitiko įprastų tokios paskirties buteliams keliamų reikalavimų, neturėjo įprastai reikalaujamų savybių ir nebuvo tinkami naudoti pagal paskirtį protingą terminą. Atsakovė, ieškovei netinkamai vykdžius Sutartį ir siekdama pašalinti ieškovės atliktų rangos darbų trūkumus, produkcijos išpilstymui sudarė sutartį su Belgijos įmone „Konings NV“, kuri teikė išpilstymo paslaugas. Kaip matyti iš byloje esančio pasiūlymo atsakovei, išpilstymo paslaugos minėtoje įmonėje buvo brangesnės, nei buvo sutarta su ieškove. Bendra atsakovei analogiškos išpilstymo paslaugos pabrangimo suma sudaro 11 130,12 Eur.

65.       Remiantis GTS dužusių butelių analizės ir bandymų ataskaitų išvadomis, nustatyta, kad dalies tirtų butelių silpninančios savybės buvo defektai, atsiradę gamybos metu (inkliuzai, gili „V“ formos siūlė butelio dugne ir kt.), kas patvirtina, kad atsakovės produkcija buvo išpilstyta į netinkamos kokybės butelius. Pagal Sutarties nuostatas, atsakomybė už tinkamą išpilstymo paslaugų suteikimą, įskaitant ir kokybiškų butelių pateikimą, tenka ieškovei UAB „Italiana LT“. Kita vertus, paminėtos ataskaitos įrodo ir tai, kad dalis butelių pažeidimų (dėl grubaus kontakto, stiklo nuskilimai ir nugremžimai ir pan.) atsirado po jų pagaminimo Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kasacinis teismas konstatavo, jog byloje nustatytas faktas, kad prekės, kurias ieškovė perdavė atsakovei, buvo nekokybiškos dėl abiejų šalių kaltės, kurios dydis procentine išraiška yra vienodas – po 50 procentų.

66.       Svarbiausia rangovo pareiga yra atlikti tam tikrą darbą ir gauti jo rezultatą. Reikšminga šios pareigos sudėtinė dalis yra pareiga užtikrinti darbo rezultato kokybę, kitaip dar vadinama rangovo pareiga garantuoti darbų kokybės atitiktį sutarčiai – atitikties sutarčiai garantija arba kokybės garantija pagal įstatymą (CK 6.663 straipsnis, 6.665 straipsnio 1 dalis).

67.       Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus. Spręsdamas tarp rangovo ir užsakovo kilusį ginčą dėl darbų kokybės, teismas negali apsiriboti rangos sutarties vertinimu ir konstatavimu, kad atlikti darbai atitinka sutarties sąlygas, rangos darbų kokybė taip pat turi būti įvertinta pagal įprastus tos rūšies darbams ir (ar) įstatyme specialiai įtvirtintus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2020 m. birželio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020 36 punktą).

68.       Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste teisėjų kolegija nusprendžia, jog tam, kad buteliai atitiktų įprastus reikalavimus ir turėtų įprastai reikalaujamas savybes, jie turėjo, be kita ko, protingą terminą, ne trumpesnį nei išpilstytos produkcijos galiojimo terminas, būti atsparūs reikalaujamam vidiniam slėgiui, sandarūs, patvarūs, saugūs. Tačiau byloje nustatyta, kad dalis butelių sudužo (susprogo) dėl gamybos metu atsiradusių defektų – inkliuzų, gilios V formos siūlės butelio dugne, išankstinių įtrūkimų ir kt., būtent kurie buvo butelių sudužimo (susprogimo) priežastis. Tai reiškia, kad jie neatitiko įprastų tokios paskirties buteliams keliamų reikalavimų, neturėjo įprastai reikalaujamų savybių ir nebuvo tinkami naudoti pagal paskirtį protingą terminą.

69.       Teisėjų kolegija daro išvadą, jog nustačius, kad dalis butelių sudužo (susprogo) dėl jų broko gamybos metu – inkliuzų, gilios V formos siūlės butelio dugne, išankstinių įtrūkimų ir kt., dalis į Jungtinę Karalystę išgabentų butelių, į kuriuos buvo išpilstyta atsakovės produkcija, buvo nekokybiški (CPK 178 straipsnis).

70.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad jei ieškovė nebūtų padariusi Sutarties pažeidimų, t. y. produkcija būtų išpilstyta į tinkamos kokybės stiklo butelius, atsakovė nebūtų turėjusi papildomų išlaidų dėl analogiškos išpilstymo paslaugos pabrangimo. Taigi, atsakovė patyrė papildomų nuostolių dėl to, kad dėl ieškovės kaltės buvo priversta pirkti produkcijos išpilstymo paslaugą brangiau, todėl yra pagrindas pripažinti, kad atsakovė dėl ieškovės atliktų rangos darbų trūkumų patyrė 11 130,12 Eur nuostolių.

71.       Kita vertus, minėta, jog atsakovės produkcija buvo išpilstyta į netinkamos kokybės butelius, o atsakomybė už tinkamą išpilstymo paslaugų suteikimą, įskaitant ir kokybiškų butelių pateikimą, tenka ieškovei UAB „Italiana LT“, bei dalis butelių pažeidimų (dėl grubaus kontakto, stiklo nuskilimai ir nugremžimai ir pan.) atsirado po jų pagaminimo. Taigi, nustačius, jog prekės, kurias ieškovė perdavė atsakovei, buvo nekokybiškos dėl abiejų šalių kaltės, kurios dydis procentine išraiška yra vienodas – po 50 procentų, pripažintina, kad ieškovė privalo atsakovei atlyginti pusę patirtų nuostolių dėl išpilstymo paslaugos pabrangimo sumos, t. y. 5 565,06 Eur (11 130,12 Eur / 2). Be to, tenkintinas ir išvestinis atsakovės reikalavimas, t. y. atsakovei iš ieškovės priteistina 10,41 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą nuostolių (5 565,06 Eur) sumą nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl procesinės bylos baigties

72.       Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visiškai netenkino ieškinio reikalavimo dėl delspinigių priteisimo, taip pat netinkamai taikė materialinės teisės normas spręsdamas dėl atsakovės reikalavimo priteisti nuostolius, patirtus dėl analogiškos išpilstymo paslaugos pabrangimo sąnaudų atlyginimo, pagrįstumo. Apeliacinio proceso metu, įvertinus kasacinio teismo išaiškinimus ir bylos faktines aplinkybes, nustatyta, jog ieškovei iš atsakovės priteistina 11 713,07 Eur delspinigių suma, o atsakovei iš ieškovės priteistini 5 565,06 Eur nuostoliai, patirti dėl analogiškos išpilstymo paslaugos pabrangimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys atitinkamai pakeičiamos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

73.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai). Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

74.               Nustatydamas, kokia dalimi turi būti tenkinti prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką aiškinant ir taikant proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kai byla nagrinėjama iš naujo, aukštesnės instancijos teismui panaikinus žemesnės instancijos teismo sprendimą – jeigu kasacinis teismas panaikina apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, tai šis teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, paskirsto bylinėjimosi išlaidas pagal pakartotinio bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos tvarka rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 18 punktas).

75.       Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju pagal galutinį bylos išnagrinėjimo rezultatą ieškovės ieškinio reikalavimai tenkinami 56,2 procento, atsakovės priešieškinio reikalavimai tenkinami 48,5 procento, todėl atitinkamomis proporcijomis paskirstomos ir bylinėjimosi išlaidos tarp šalių.

76.       Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovės pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame teisme bylinėjimosi išlaidos sudaro 77 591,72 Eur (45 526,97 Eur išlaidos advokato paslaugoms apmokėti pirmosios instancijos teisme, 4 176,47 Eur už eksperto išvadą, 2 279 Eur žyminis mokestis už ieškinį, 7 278,15 Eur išlaidos advokato paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme, 3 955 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą, 10 421,13 Eur išlaidos advokato paslaugoms apmokėti kasaciniame teisme ir 3 955 Eur žyminis mokestis už kasacinį skundą).

77.       Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovės pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame teisme bylinėjimosi išlaidos sudaro 119 543,30 Eur (66 501,74 Eur išlaidos advokato paslaugoms apmokėti pirmosios instancijos teisme, 3 799,57 Eur už vertėjo paslaugas, 4 311 Eur žyminis mokestis už priešieškinį, 13 604,66 Eur išlaidos advokato paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme, 2 652 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą, 26 022,33 Eur išlaidos advokato paslaugoms apmokėti kasaciniame teisme ir 2 652 Eur žyminis mokestis už kasacinį skundą).

78.       Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad trečiojo asmens AB „Panevėžio stiklas“ pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame teisme bylinėjimosi išlaidos sudaro 36 857,79 Eur (8 966,11 Eur išlaidos advokato paslaugoms apmokėti pirmosios instancijos teisme, 8 203,80 Eur išlaidos advokato paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme, 2 652 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą, 14 383,88 Eur išlaidos advokato paslaugoms apmokėti kasaciniame teisme ir 2 652 Eur žyminis mokestis už kasacinį skundą).

79.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinio reikalavimai tenkinami iš dalies – 56,2 procentų, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 43 606,55 Eur (77 591,72 Eur x 56,2 procentų) bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės priešieškinio reikalavimai tenkinami iš dalies – 48,5 procentų, todėl atsakovei iš ieškovės priteistina 57 978,50 Eur (119 543,30 Eur x 48,5 procentų) išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo sudėtingumą, pareikštų reikalavimų kiekį, bylos apimtį, specialiųjų žinių poreikį bei tai, kad šalys neginčija patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio, sprendžia, jog priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas ir atitinkantis teisingumo ir proporcingumo principus.

80.       Į valstybės biudžetą priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme (CPK 92 straipsnis). Nustatyta, jog išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 19,33 Eur. Ieškovė ir atsakovė pateikė įrodymus, kad ieškovė 2020 m. birželio 30  d. į valstybės biudžetą sumokėjo pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistą 14,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumą, o atsakovė 2020 m. liepos 1 d. į valstybės biudžetą sumokėjo pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistą 4,83 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumą. Teisėjų kolegija, įvertinusi galutinį bylos rezultatą ir patenkintų reikalavimų proporciją, sprendžia, kad teisinga ir protinga šias išlaidas paskirstyti tarp šalių lygiomis dalimis, t .y. po 9,67 Eur. Kadangi ieškovė sumokėjo 14,50 Eur išlaidų, o atsakovė sumokėjo tik 4,83 Eur išlaidų, tai susidariusi ieškovės permoka, t. y. 4,83 Eur, priteistina ieškovei iš atsakovės.

81.       Atlikus ieškovei ir atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų, patirtų tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, tiek kasaciniame teisme, įskaitymą, atsakovei iš ieškovės bendrai priteistina 14 367,12 Eur (57 978,50 Eur – 43 606,55 Eur – 4,83 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

82.       Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo AB „Panevėžio stiklas“ bylos nagrinėjimo metu sutiko su ieškovės reikalavimais, prašė ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti, o ieškinio reikalavimai tenkinami iš dalies – 56,2 procentų, todėl trečiajam asmeniui AB „Panevėžio stiklas“ iš atsakovės priteistina 20 714,08 Eur (36 857,79 Eur x 56,2 procentų) bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo sudėtingumą, pareikštų reikalavimų kiekį, bylos apimtį, specialiųjų žinių poreikį bei tai, kad šalys neginčija patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio, sprendžia, jog priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas ir atitinkantis teisingumo ir proporcingumo principus.

83.       Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 29 d. sprendimo dalis, kuriomis atmesti ieškovės reikalavimai dėl 23 426,14 Eur delspinigių ir 10,19 procentų dydžio procesinių palūkanų nuo byloje priteistos delspinigių sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo, iš dalies tenkinta atsakovės Kopparbergs Bryggeri AB reikalavimo dalis dėl 11 130,12 Eur nuostolių, patirtų dėl analogiškos išpilstymo paslaugos pabrangimo sąnaudų, atlyginimo, bei išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas ir šiose dalyse išdėstyti rezoliucinę dalį taip:

„Priteisti iš atsakovės Kopparbergs Bryggeri AB, juridinio asmens kodas 556479-8493, 11 713,07 Eur (vienuolika tūkstančių septynis šimtus trylika eurų ir 7 centus) delspinigius bei 10,19 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos delspinigių sumos (11 713,07 Eur), skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Italiana LT“, juridinio asmens kodas 210725910.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Italiana LT“, juridinio asmens kodas 210725910, 5 565,06 Eur (penkis tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt penkis eurus ir 6 centus) nuostolių atlyginimą bei 10,41 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos nuostolių sumos (5 565,06 Eur), skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovei Kopparbergs Bryggeri AB, juridinio asmens kodas 556479-8493.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Italiana LT“, juridinio asmens kodas 210725910, 14 367,12 Eur (keturiolika tūkstančių tris šimtus šešiasdešimt septynis eurus ir 12 centų) bylinėjimosi išlaidas atsakovei Kopparbergs Bryggeri AB, juridinio asmens kodas 556479-8493.

 Priteisti iš atsakovės Kopparbergs Bryggeri AB, juridinio asmens kodas 556479-8493, 20 714,08 Eur (dvidešimt tūkstančių septynis šimtus keturiolika eurų ir 8 centus) bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui akcinei bendrovei „Panevėžio stiklas“, juridinio asmens kodas 147038795.“

Teisėjos                                        Romualda Janovičienė

                                        Asta Radzevičienė

                                        Jūratė Varanauskaitė