Civilinės bylos Nr. e2-1154-855/2026

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01168-2025-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.11.4.1; 2.6.11.4.5; 3.2.6.1. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Renata Volodko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Asseco Lietuva“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei „Valstybinių miškų urėdija“ dėl viešojo pirkimo nutraukimo, tretieji asmenys – Taxus IT Sp. z o.o., uždaroji akcinė bendrovė „Civitta“, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba,

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Asseco Lietuva“ (toliau – ASSECO) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei valstybės įmonei „Valstybinių miškų urėdija“ (toliau – Urėdija), tretieji asmenys – Taxus Sp. z o.o., UAB „Civitta“, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba, prašydama panaikinti atsakovės 2025 m. rugsėjo 12 d. sprendimą nutraukti tarptautinio viešojo pirkimo „Verslo valdymo apskaitos programa“, pirkimo Nr. 723372, procedūras, priteisti iš atsakovės ieškovei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.1.       Nurodė, kad jungtinės veiklos partneriai ASSECO ir Taxus IT Sp. z o.o (toliau – tiekėjas, ieškovė) atsakovės paskelbtame pirkime pateikė pasiūlymą, kuriame kaip subtiekėją, kurio pajėgumais nesiremia, nurodė UAB „Civitta“, kuriame perkančiosios organizacijos 2025-05-28 sprendimu buvo paskelbtos pirkimo laimėtoju ir nors laukė kvietimo sudaryti sutartį, tačiau vietoj jo 2025-08-21 gavo perkančiosios organizacijos sprendimą atmesti tiekėjo pasiūlymą ir pirkimą laikyti pasibaigusiu tuo pagrindu, kad atsakovei 2025-06-23 kreipusis į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją (toliau – Komisija), prašant atlikti su tiekėju ketinamos sudaryti pirkimo sutarties patikrą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams, 2025-07-28 Komisija pateikė raštą, kuriame nurodytos rizikos – subtiekėjas dėl jo įmonių grupių turimų ir turėtų ryšių su Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Federacijos subjektais pagal LR nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas) kriterijų kelia riziką Lietuvos nacionaliniam saugumui, ir ASSECO kuriama programinė įranga gali turėti saugumo spragų, o taip pat tuo pagrindu, kad vadovaujantis pačios perkančiosios organizacijos padalinio tarnybiniu pranešimu dėl esminių nacionalinio saugumo ir kibernetinio saugumo rizikų atsakovei sudarant sutartį su tiekėju kiltų didelė rizika Lietuvos nacionaliniam saugumui ir kibernetiniam saugumui.

1.2.        Ieškovei 2025-09-01 pateikus pretenziją dėl sprendimo atmesti jos pasiūlymą, perkančioji organizacija 2025-09-09 raštu pretenziją didžiąja dalimi tenkino, panaikino savo sprendimą dėl pasiūlymo atmetimo, pripažįstant, kad nebuvo pagrindo atmesti tiekėjo pasiūlymą, tačiau 2025-09-12 priėmė sprendimą nutraukti pirkimą LR Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 29 straipsnio 4 dalies ir Pirkimo Bendrųjų sąlygų 1.12. punkto pagrindu, t. y. atsiradus nenumatytoms aplinkybėms, o būtent dėl to, kad: a) perkančioji organizacija buvo priskirta prie svarbių kibernetinio saugumo subjektų, kuriems taikomi griežtesni kibernetinio saugumo reikalavimai, numatyti Kibernetinio saugumo reikalavimų apraše, patvirtintame LR Vyriausybės 2018-08-13 nutarimu Nr. 818 “Dėl Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymo įgyvendinimo“ (toliau – Kibernetinio saugumo reikalavimų aprašas); b) vienintelio pirkimo dalyvio subtiekėjas UAB „Civitta“ kelia riziką Lietuvos nacionaliniam saugumui, o ASSECO programinė įranga gali turėti saugumo spragų, dėl kurių būtina imtis papildomų priemonių, kurių šiuo metu perkančioji organizacija objektyviai neturi galimybių įgyvendinti. Ieškovei dėl šio sprendimo 2025-09-22 pateikus atsakovei pretenziją, ji 2025-09-30 buvo atmesta. Ieškovės nuomone, priimtas sprendimas dėl pirkimo procedūrų nutraukimo yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

1.3.        Atsakovės poreikis dėl pirkimo objekto neišnyko – perkančiajai organizacijai tebereikalinga pirkimo objektą sudaranti verslo valdymo apskaitos programa, tačiau ji siekia šį poreikį patenkinti ne užbaigdama pirkimą ir sudarydama sutartį su ieškove, tačiau, tikėtina, skelbdama naują pirkimą. Atsakovė sistemingai siekia nepasirašyti pirkimo sutarties su ieškove, ginčijamas sprendimas dėl pirkimo nutraukimo yra jau antras jos bandymas nesudaryti sutarties su ieškove: pirmą kartą atsakovė 2025-08-21 sprendimu atmetė ieškovės pasiūlymą, o 2025-09-12 sprendimu nutraukė pirkimo procedūras iš esmės remiantis analogiškais pagrindais ir motyvais – kad sudarius sutartį su tiekėju kiltų rizika nacionaliniam saugumui ir kibernetiniam saugumui, nors tenkindama ieškovės pretenziją dėl pirmojo - 2025-08-21 sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymą, atsakovė savo esme pritarė tiekėjos pretenzijoje nurodytiems argumentams ir pripažino, kad rizika dėl nacionalinio saugumo negalėjo būti pagrindu atmesti tiekėjo pasiūlymą. Toks veiksmų nenuoseklumas tik patvirtina, kad sprendimas dėl pirkimo nutraukimo yra lygiai toks pats nepagrįstas, koks buvo ir sprendimas dėl pasiūlymo atmetimo, kuomet atsakovė tiesiog ieško subjektyvių priemonių nesudaryti sutarties su ieškove.

1.4.       Nagrinėjamu atveju neegzistuoja nenumatytos aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą nutraukti pirkimą. Perkančiosios organizacijos priskyrimas prie svarbių kibernetinio saugumo subjektų priskyrimas prie svarbių kibernetinio saugumo subjektų nėra nenumatyta aplinkybė, nes: a) atsakovė apie ją sužinojo gerokai ankščiau, nei buvo priimtas sprendimas dėl pirkimo nutraukimo: ji buvo priskirta prie svarbių kibernetinio saugumo subjektų dar 2025 m. balandį, ir nors šis veiksmas įvyko jau po paskelbimo apie pirkimą, tai nesutrukdė atsakovei ir toliau vykdyti pirkimo procedūras, priimti su pirkimu susijusius sprendimus, o sprendimas dėl pirkimo nutraukimo buvo priimtas praėjus beveik pusei metų nuo šios aplinkybės atsiradimo; kriterijai, kuriais remiantis valstybės institucijos įgyja kibernetinio saugumo subjekto statusą buvo nustatyti 2024-10-18 įsigaliojus naujai Kibernetinio saugumo įstatymo (toliau – KSĮ) redakcijai, tačiau ji buvo priimta dar 2024-07-11, t. y. praėjus vos porai savaičių nuo paskelbimo apie pirkimą (2024-06-28); perkančioji organizacija galėjo iš anksto numatyti, kad bus priskirta prie svarbių kibernetinio saugumo subjektų, nes dar 2018-2022 m. buvo įtraukta į Ekonomikos ir inovacijos ministerijos patvirtintus valstybės svarbių įmonių ir strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių sąrašus, valdo strateginį išteklį – valstybinius miškus; b) pati atsakovė pripažino, kad jos priskyrimas prie svarbių kibernetinio saugumo subjektų savaime nebuvo pakankama priežastis pirkimo procedūroms nutraukti, nes atsakyme į ieškovės pretenziją nurodė, kad tuo metu jai dar nebuvo žinoma, kad Komisija priims išvadą ir nustatys papildomus reikalavimus perkančiajai organizacijai. Tai, kad Komisija priėmė išvadą ar šios išvados turinys neturi jokios įtakos faktui, kad perkančioji organizacija buvo priskirta prie svarbių kibernetinio saugumo subjektų, nes kad ir koks būtų išvados turinys, ji vis tiek turėtų vykdyti reikalavimus, nustatytus KSĮ ir tenkančius jai, kaip esminiam kibernetinio saugumo subjektui.

1.5.        Pirkimo dokumentuose jau sureguliuotos situacijos, kai pirkimo procedūrų metu pasikeičia su pirkimo sutarties įgyvendinimu susiję teisės aktai. Techninės specifikacijos 6 punkte nustatyta, kad duomenų saugą reglamentuoja Organizacinių ir techninių kibernetinio saugumo reikalavimų, taikomų kibernetinio saugumo subjektams, aprašas, o 7 punkte numatyta, kad diegėjas privalo vadovautis ir kitais su pirkimo sutarties įgyvendinimu susijusiais teisės aktais, jų pakeitimais ir papildymais, taip pat naujais teisės aktais, susijusiais su Sutarties įgyvendinimu. Be to, pati ASSECO buvo priskirta prie svarbių kibernetinio saugumo subjektų, todėl privalės ir pati įgyvendinti visus perkančiajai organizacijai dėl to kylančius įsipareigojimus, tad pirkimo procedūros gali būti tęsiamos, o visi dėl atsakovės priskyrimo prie svarbių kibernetinio saugumo subjektų kylantys reikalavimai užtikrinami vykdant pirkimo sutartį.

1.6.        Perkančioji organizacija nepagrįstai remiasi Komisijos išvada, kaip pagrindu nutraukti pirkimą, nes tokio įpareigojimo išvadoje nėra numatyta. Kreipimasis į Komisiją dėl nacionalinio saugumo patikros yra standartinė pačios perkančiosios organizacijos dar Pirkimo dokumentuose numatyta procedūra. Komisija nenustatė, kad pirkimo sutarties sudarymas su tiekėja yra negalimas dėl neatitikties nacionalinio saugumo interesams, o tik nustatė papildomus reikalavimus, kuriuos perkančioji organizacija turėtų įgyvendinti valdant kibernetinio saugumo rizikas. Tas faktas, kad Komisijos išvadoje tik nustatyti reikalavimai, kuriuos atsakovei reikia užtikrinti, savaime leidžia spręsti, kad pirkimo procedūros gali vykti toliau. Jei Komisija būtų sprendusi, kad pirkimo sutarties sudarymas su tiekėju neatitiktų nacionalinio saugumo interesų, tai ji ir būtų nurodžiusi, kad neleidžia sudaryti tokio sandorio.

1.7.       Perkančioji organizacija nepagrįstai bando nusikratyti atsakomybės už pirkimo nutraukimą dėl grėsmės nacionalinio saugumo interesams, nors tai yra pačios jos priimamas individualus sprendimas. Gavus atsakingų institucijų išvadą sprendimai priimami ne automatiškai, o kiekvieną kartą perkančiosioms organizacijoms įvertinus atskirai grėsmę nacionaliniam saugumui konkretaus pirkimo kontekste.

1.8.        Perkančioji organizacija nepagrindė, kodėl ir kaip Komisijos išvadoje nurodyti reikalavimai negali būti įgyvendinti tęsiant pirkimą ir sudarant sutartį su tiekėja. Sprendime dėl pirkimo nutraukimo atsakovė neatskleidė Komisijos nurodytų reikalavimų ir nepagrindė, kad negali jų įgyvendinti. Komisijos išvadoje nurodytos rizikos, susijusios su subtiekėju, gali būti pašalintos tiesiog pakeičiant subtiekėją kitu, ką leidžia tiek teismų praktika, tiek VPĮ, tiek pačios Pirkimo sąlygos, leidžiančios keisti subtiekėjus net ir nesant ypatingoms sąlygoms. Tiek ieškovė, tiek subtiekėja šiuo metu sudarę panašaus pobūdžio viešojo pirkimo sutarčių su ypatingai svarbiomis institucijomis (ieškovė – su LR Vyriausybės kanceliarija, LR Seimo kanceliarija, Informatikos ir ryšių departamentu, VĮ Ignalinos atomine elektrine, Migracijos departamentu; subtiekėja – su AB „Lietuvos geležinkeliai“, VĮ „Registrų centras“, Valstybine mokesčių inspekcija), kurių atžvilgiu Komisija panašiu laikotarpiu vertino atitiktį nacionalinio saugumo interesams, ir visais atvejais jokių kliūčių tų sutarčių sudarymui nebuvo konstatuota, sutartys su tiekėja buvo sudarytos.

1.9.       Komisijos nurodytos rekomendacijos perkančiajai organizacijai, susijusios su rizikos valdymu ir kibernetinio saugumo užtikrinimu, nėra tokios apimties ir pobūdžio, kad perkančioji organizacija objektyviai negalėtų jų įgyvendinti. Jos visos susijusios arba kyla iš Kibernetinio saugumo reikalavimų aprašo, o jų pateikimas Komisijos išvadoje niekaip nepakeičia ir neįtakoja pirkimo objekto. Perkančioji organizacija, priskirta prie svarbių kibernetinio saugumo subjektų, kuriems taikomi griežtesni kibernetinio saugumo reikalavimai, bet kokiu atveju savo sudaromų sandorių atžvilgiu turės vadovautis šiame apraše nurodytais reikalavimais. Kadangi atsakovės priskyrimas prie svarbių kibernetinio saugumo subjektų negali būti laikomas nenumatyta aplinkybe ir pagrindu nutraukti pirkimą, todėl Komisijos išvadoje pateikti reikalavimai, kurie susiję su esminiams kibernetinio saugumo subjektams taikomais reikalavimais, taip pat nėra pakankama aplinkybė pirkimo procedūroms nutraukti. Pirkimo procedūrų tęsimui netrukdo ir tokie reikalavimai, kaip būtinybė sutartinių įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti paskirti atsakingą asmenį, nes ir pirkimo sutarties projekte nurodomi iš abiejų šalių pusės atsakingi asmenys. Kiti reikalavimai, susiję su spragų valdymu, prieigos prie perkančiosios organizacijos tinklų, informacinių sistemų valdymu, apribojimu, programinės įrangos ir sistemų atsarginių kopijų valdymu, gali būti atsakovės įgyvendinami, priimant papildomas vidaus tvarkas jos viduje, paskiriant atsakingus asmenis atitinkamų funkcijų vykdymui, kas nereikalauja itin didelių techninių ar teisinių galimybių.

1.10.       Perkančiosios organizacijos sprendimas dėl pirkimo nutraukimo yra nemotyvuotas, jame nepagrindžiami pirkimo nutraukimo pagrindai ir nenumatytų aplinkybių taikymo sąlygos, kaip tos aplinkybės sudaro objektyvias kliūtis tęsti pirkimą ir sudaryti pirkimo sutartį, jame net neatskleidžiama, kokie Komisijos reikalavimai jai nustatyti, kaip tariamai lemiantys poreikį nutraukti pirkimą.

2.       Atsakovė Valstybinių miškų urėdija su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

2.1.       Nurodė, kad 2024 m. sausio – birželio mėnesiais buvo atliktas išorinis Urėdijos informacinių technologijų saugos atitikties, rizikos ir technologinio pažeidžiamumo auditas, 2024-08-04 pateiktas Urėdijos Prevencijos ir rizikų valdymo skyriaus vertinimas. Atsižvelgiant į audito metu nustatytas tobulintinas sritis ir tai, kad nebuvo numatoma, jog Urėdija bus pripažinta esminiu subjektu, jos generalinio direktoriaus 2024-08-05 įsakymu Nr. 77-ĮS-183 buvo patvirtintas Veiksmų planas saugumų trūkumų, nurodytų Atitikties ir rizikos vertinimų ir Technologinio pažeidžiamumo patikrinimo ataskaitose, pašalinimui. Nauja KSĮ redakcija, perkėlusi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2022/2555 dėl priemonių aukštam bendram kibernetinio saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti, įsigaliojo 2024-10-18, o 2024-11-06 priimtas Kibernetinio saugumo reikalavimų aprašas, numatantis kibernetinio saugumo reikalavimus, taikomus esminiams ir svarbiems kibernetinio saugumo subjektams.

2.2.        Tuo pat metu atsakovė, siekdama standartizuoti veiklos procesus regioniniuose padaliniuose, gerinti veiklos procesų efektyvumą bei skaidrumą, užtikrinti, kad medienos įsigijimo procesas atitiktų klientų lūkesčius, numatė įsigyti verslo valdymo apskaitos programos diegimo paslaugas ir 2024-05-24 paskelbė tarptautinį pirkimą Verslo valdymo apskaitos programai įsigyti. Vykstant pirkimo procedūroms Nacionalinis kibernetinio saugumo centras 2025-03-24 raštu informavo Urėdiją, kad ji preliminariai atitinka SKĮ nurodytus bendruosius esminio / svarbaus kibernetinio saugumo subjekto kriterijus, o 2024-04-01 nurodė, kad Urėdija yra Administracinių nusižengimų registro informacinės sistemos tvarkytoja. Taigi, Urėdija buvo pripažinta esminiu kibernetinio saugumo subjektu ne todėl, kad yra valstybės įmonė, valdanti strateginį išteklių – valstybinius miškus, o dėl to, kad įrašyta kaip Administracinių nusižengimų registro informacinės sistemos tvarkytoja. 2025-04-16 Kibernetinio saugumo centras pranešė, kad Urėdija yra įtraukta į Kibernetinio saugumo subjektų registrą, kaip esminis arba svarbus kibernetinio saugumo subjektas pagal bendruosius KSĮ 11 straipsnio 3-4 d. nurodytus identifikavimo kriterijus, taip pat nurodyta, jog visi kibernetinio saugumo subjektai privalo įgyvendinti įstatymo 14 straipsnyje numatytus ir Apraše nurodytus kibernetinio saugumo reikalavimus, jų įdiegimui nustatytas pereinamasis laikotarpis – 12 ir 24 mėnesiai.

2.3.       Pabrėžė, kad pripažinimo esminiu kibernetinio saugumo subjektu, kuriam taikomi griežtesni kibernetinio saugumo reikalavimai, nurodytu pagrindu Urėdija nenumatė ir negalėjo numatyti, kaip ir to, jog vienintelio pirkimo dalyvio subtiekėjas UAB „Civitta“ kelia riziką Lietuvos nacionaliniam saugumui, o ASSECO, kuriama programinė įranga gali turėti saugumo spragų, dėl kurių būtina pačiai perkančiajai organizacijai imtis papildomų priemonių, kurių šiuo metu ji neturi objektyviai galimybių įgyvendinti, tad ir buvo priimtas ginčo sprendimas nutraukti pirkimo procedūras. Šios dvi nenumatytos aplinkybės yra tiesiogiai viena su kita susijusios ir jų abiejų atsiradimas turi esminę reikšmę tolimesnei pirkimo eigai ir būtent dėl jų viseto tolimesnis pirkimo procedūrų vykdymas buvo negalimas.

2.4.        Priskyrus perkančiąją organizaciją prie esminių kibernetinio saugumo subjektų jai pradėti taikyti sustiprinti kibernetinio saugumo reikalavimai, kurių įgyvendinti perkančioji organizacija šiuo metu objektyviai negali. Apie įtraukimo pagrindą – būtent dėl to, kad Urėdija yra Administracinių nusižengimų registro informacinės sistemos tvarkytoja – atsakovei tapo žinoma tik 2025-03-24, o iki tol jos vertinimu, nebuvo pagrindo manyti, kad Urėdija bus pripažinta esminiu kibernetinio saugumo subjektu. Nei vienas Urėdijos valdomas objektas, įrenginys ar turtas, nei viena svarbi zona ar teritorija, nei viena iš vykdomų veiklos sričių niekada nebuvo ir nėra įtraukta į patvirtintų sričių, veiklos ar objektų, svarbių nacionaliniam saugumui, sąrašus, ji valdo tik vidines informacines sistemas, kurių valdymo rizikos kategorija yra žema. Pirkimo paskelbimo metu (2024-05-24) Urėdija nebuvo priskirta esminiam kibernetinio saugumo subjektui, o kriterijai, kuriais remiantis ji priskirta prie esminių kibernetinio saugumo subjektų, perkančiajai organizacijai tapo žinomi tik 2025-03-24. Atsiradusi aplinkybė turi esminę reikšmę tolimesnei pirkimo eitai, kadangi priskyrus perkančiąją organizaciją prie esminių kibernetinio saugumo subjektų, pradėti taikyti griežtesnis kibernetinio saugumo reikalavimai ir numatytas 12 ir 24 mėnesių jų įgyvendinimo terminas. Šiuo metu perkančioji organizacija šių priemonių objektyviai negali įgyvendinti, todėl Komisijai nustačius, kad subtiekėjas UAB „Civitta“ kelia riziką Lietuvos nacionaliniam saugumui, o tiekėjos ASSECO kuriama programinė įranga gali turėti saugumo spragų, perkančioji organizacija negali valdyti su tuo susijusios rizikos, dėl ko ir priėmė sprendimą nutraukti pirkimą.

2.5.        Komisijos nustatytų priemonių įgyvendinimas susijęs su ženkliomis investicijomis, papildomais viešaisiais pirkimais ir kitomis priemonėmis, kurios reikalauja ir laiko resursų, ir lėšų, kurios suplanuotos tik ateinantiems laikotarpiams. Pripažinus Urėdiją esminiu kibernetinio saugumo subjektu pradėti taikyti griežtesni kibernetinio saugumo reikalavimai, numatyti Apraše, atitinkamai patvirtintas naujas „Veiksmų planas saugumo trūkumų, nurodytų Atitikties ir rizikos vertinimų ir Technologinio pažeidžiamumo patikrinimo ataskaitose, pašalinimui“, pagal kurį tam tikras kibernetikos saugumo priemones numatyta įgyvendinti iki 2026 metų liepos mėnesio. Šių priemonių perkančioji organizacija negali šiuo metu įgyvendinti, kadangi saugumo rizikos yra susijusios su naujai diegiamos informacinės sistemos integravimu į perkančiosios organizacijos IT infrastruktūrą, ir šiuo metu nėra baigtas tinklo segmentavimo procesas, audito įrašų įtraukimas į kibernetinių grėsmių stebėjimo ir suvaldymo informacinę sistemą ir jų stebėsena, nėra užtikrinama privilegijuotų prieigų valdymo kontrolė. Komisijos rekomendacijų įgyvendinimas tiesiogiai susijęs su pirkimo objektu, kurį diegtų tiekėjas, įgyvendinti dalies šių priemonių Urėdija šiuo metu negali, kadangi tai sisteminiai pokyčiai. Tiekėjas pats sau diegti kontrolės ir apsaugos nuo savęs priemonių negali. Neįgyvendinus rekomendacijų pirkimo procedūrų tęsti nėra galimybės.

2.6.       Perkančioji organizacija negali pasiekti savo tikslų tęsdama pirkimo procedūras, jų tęsimas pažeistų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus bei keltų grėsmę kibernetiniam saugumui. Priskyrus perkančiąją organizaciją prie esminių kibernetinio saugumo subjektų iš esmės pasikeitė jos veiklai keliami kibernetinio saugumo reikalavimai, atitinkamai šie pokyčiai turės įtakos ir Verslo valdymo apskaitos programai, todėl perkančiajai organizacijai būtina pakeisti Pirkimo sąlygas, o paskelbto pirkimo dokumentai negali būti aiškinami ir tikslinami taip, kad keistųsi pagrindinių pirkimo sąlygų esmė. Pirkimo dokumentuose nebuvo nustatyti reikalavimai dėl tiekėjų grandinės saugumo, kurie būtų taikomi būsimam pirkimo laimėtojui. Įpareigojimas įtraukti nuostatas dėl tiekėjų grandinės saugumo į sutartis su paslaugų tiekėjais, kiek tai susiję su teikiamomis paslaugomis, kibernetinio saugumo subjektui atsirado tik 2024 m. lapkričio mėnesį, kai buvo priimtas Kibernetinio saugumo reikalavimų aprašas, ko perkančioji organizacija negalėjo numatyti rengdama Pirkimo dokumentus. Viešųjų pirkimų sutarties papildymas šiomis nuostatomis (dėl tiekėjo atitikties Aprašo reikalavimui, tiekėjo personalui reikalingų įgūdžių ir mokymų, sertifikatų, kvalifikacijos, tiekėjo pareigos pranešti kibernetinio saugumo subjektui apie visus didelius ar kitus incidentus, susijusius su kibernetinio saugumo subjekto tinklų ir informacinėmis sistemomis ir t.t.) būtų esminis sutarties sąlygų pakeitimas.

2.7.       Perkančiosios organizacijos sprendimas dėl pirkimo nutraukimo yra motyvuotas ir pagrįstas, jame pateikta tiek informacijos, kiek leido esamos aplinkybės, turint omenyje, kad Komijos rašte esanti informacija yra konfidenciali ir negali būti atskleista. Tiekėjai yra žinoma, dėl kokių priežasčių ir kuo remiantis atsakingos valstybės institucijos sprendė, kad subtiekėjas UAB „Civitta“ kelia riziką Lietuvos nacionaliniam saugumui, o vienintelio pirkimo dalyvio ASSECO kuriama programinė įranga gali turėti saugumo spragų, taip pat žinoma, kokias privalomas rekomendacija Komisija nustatė perkančiajai organizacijai.

3.       Trečiasis asmuo Taxus IT Sp. z o.o. atsiliepimo į ieškinį ir kitų procesinių dokumentų nepateikė.

4.       Trečiasis asmuo UAB „Civitta“ su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti.

5.       Išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė išvadą byloje

5.1.        Nurodė, kad neturi reikšmės, kada nenumatytų aplinkybių, sudarančių pagrindą pirkimo procedūrų nutraukimui, atsirado – iki pirkimo pradžios ar jau jam prasidėjus, svarbu, kad jos turi esminę reikšmę tolesnei pirkimo eigai, t. y. dėl jų tolesnis pirkimo procedūrų vykdymas tampa negalimas bei jos perkančiajai organizacijai nebuvo žinomos ir negalėjo būti protingai numatytos pradedant pirkimo procedūras.

5.2.        Komisijos rašte konstatuotos tam tikros rizikos, susijusios su nacionaliniu ir kibernetiniu saugumu, atsakovė negalėjo ignoruoti. Komisijos išvadoje nurodytas sąrašas priemonių, kurių perkančioji organizacija privalo imtis, siekiant šias rizikas eliminuoti. Komisijos raštas buvo priimtas 2025-07-28, o atsakovės teigimu, ji 2024 m. vasario – birželio mėnesiais vykdė išorinį informacinių technologijų saugos atitikties, rizikos ir technologinio pažeidžiamumo (kibernetinio saugumo atitikties reikalavimams) auditą, kurio išvadoje 2024-08-05 įsakymu Nr. 77-ĮS-183 ir 2025-03-24 įsakymu Nr. 77-ĮS-85-2025 buvo patvirtintas / pakeistas veiksmų planas, kurio įgyvendinimo terminas yra iki 2026 m. liepos mėnesio. Atsakovės nurodomų aplinkybių visuma galėtų būti vertinama kaip naujai atsiradusios ir objektyvios aplinkybės, nepriklausančios nuo atsakovės.

5.3.       Tarnyba negali vienareikšmiškai pasakyti, kokią įtaką atsakovės nurodomos aplinkybės ir poreikis įgyvendinti Komisijos nurodomas priemones gali turėti tolesnei pirkimo eigai (pvz., ar dėl poreikio taikyti šias priemones tolimesnis pirkimo procedūrų vykdymas nėra galimas, kokia šių priemonių svarba ir įgyvendinimo galimybės finansine, žmogiškųjų išteklių, laiko prasme ir pan.).

Ieškinys atmestinas.

6.       Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

-       ieškovei UAB „Asseco Lietuva“ ir trečiajam asmeniui – Lenkijos įmonei Taxus IT Sp. z o.o., kaip jungtinės veiklos partneriams, dalyvavus atsakovės VĮ „Valstybinė miškų urėdija“ paskelbtame tarptautiniame viešajame pirkime skelbiamų derybų būdu „Verslo valdymo apskaitos programa“, pateikus jame pasiūlymą, perkančiosios organizacijos 2025-05-28 sprendimu ieškovės ir jos partnerės pateiktas galutinis pasiūlymas buvo pripažintas laimėjusiu, tuo pačiu informuojant, kad vadovaujantis LR Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymu perkančioji organizacija turės pranešti Komisijai apie ketinamą sudaryti sandorį ir sutartis su tiekėjų grupe galės būti sudaroma, jeigu iš Komisijos buvo gauta informacija, kad sandorio patikra nepradėta arba jei bus gautas galutinis sprendimas, kad sandoris atitinka nacionalinio saugumo interesus, todėl paprašyta tiekėjų grupės pateikti reikalingą informaciją;

-       ieškovės ir jos partnerio galutiniame pasiūlyme, kuris ir buvo pripažintas laimėjusiu pirkimą, kaip subtiekėjas, kuriam perduodama vykdyti atitinkama sutarties dalis (5 procentai), buvo pasitelkta UAB „Civitta“;

-       2025-08-21 sprendimu perkančioji organizacija nutarė atmesti tiekėjų grupės galutinį pasiūlymą ir nesudaryti su ja viešojo pirkimo – pardavimo sutarties, vadovaudamasi Pirkimo Bendrųjų sąlygų 14.10 punktu, o taip pat laikyti pirkimą pasibaigusiu, kadangi būdama esminiu kibernetinio saugumo subjektu ir pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbia įmone bei 2025-06-23 kreipusis į Komisiją, prašant atlikti su tiekėjų grupe ketinamos sudaryti viešojo pirkimo – pardavimo sutarties patikrą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams, Komisija 2025-07-28 rašte nurodė rizikas, susijusias su nacionaliniu ir kibernetiniu saugumu, sudarant sandorius su juridiniais asmenims UAB „Asseco Lietuva“ ir UAB „Civitta“, o būtent tai, jog: a) UAB „Civitta“ dėl jos įmonių grupės turimų ir turėtų ryšių su Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos subjektais pagal Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkto kriterijų kelia riziką Lietuvos nacionaliniam saugumui; b) UAB „Asseco Lietuva“ kuriama programinė įranga gali turėti saugumo spragų, todėl perkančiosios organizacijos Prevencijos ir rizikų valdymo skyrius 2025-08-01 tarnybiniu pranešimu informavo, kad dėl Komisijos nustatytų rizikų, Urėdijai sudarant sutartis su šiais juridiniais asmenimis kiltų didelė rizika Lietuvos nacionaliniam saugumui ir kibernetiniam saugumui; 

-       2025-09-01 ieškovei dėl šio sprendimo pateikus perkančiajai organizacijai pretenziją, grindžiamą tuo, kad tiekėjai nebuvo suteikta galimybė ištaisyti priežastis, galinčias kelti riziką nacionaliniam saugumui, atsakovės sprendimas nemotyvuotas ir t. t., bei prašant šį sprendimą panaikinti, suteikti tiekėjai galimybę pašalinti Komisijos nustatytas rizikas, galinčias kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, pateikti atitinkamus dokumentus, Urėdija 2025-09-09 raštu šią pretenziją iš dalies patenkino: atsižvelgdama į tai, kad tam tikri pretenzijoje keliami klausimai yra susiję su nacionalinio saugumo ir kibernetinio saugumo rizikų vertinimu bei siekiant užtikrinti skaidrų ir visapusiškai pagrįstą aplinkybių vertinimą, nusprendė pripažinti savo 2025-08-21 sprendimą negaliojančiu, o likusioje dalyje (dėl informacijos pateikimo) pretenzijos netekinti;

-       2025-09-12 perkančioji organizacija priėmė sprendimą nutraukti pirkimą vadovaudamasi VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 3 p. ir 4 p., Pirkimo Bendrųjų sąlygų 1.12 punktu, o būtent dėl to, kad atsirado aplinkybės, kurių perkančioji organizacija negalėjo numatyti pirkimo paskelbimo metu: a) pirkimo paskelbimo metu (2024-05-24) perkančioji organizacija dar nebuvo priskirta esminiam kibernetinio saugumo subjektui; kriterijai, kuriais remiantis valstybės institucijos, įstaigos ir įmonės ar kitos organizacijos įgyja kibernetinio saugumo subjekto (esminio ar svarbus) statusą, buvo nustatyti tik 2024-10-18, priėmus naują Kibernetinio saugumo įstatymo redakciją, o pati Urėdija tik 2024-04-16 Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie Krašto apsaugos ministerijos buvo priskirta esminiam kibernetinio saugumo subjektui ir įgijo atitinkamas pareigas pagal teisės aktus; b) atsakovei 2025-06-23 kreipusis į Komisiją dėl leidimo sudaryti sutartį pirkime, Komisija 2025-07-28 pateikė raštą, kuriame nurodytos atitinkamos rizikos, susijusios su nacionaliniu ir kibernetiniu saugumu, sudarant sandorius su UAB „Asseco Lietuva“ ir UAB „Civitta“ (nurodomos tos pačios rizikos, kaip ir minimos perkančiosios organizacijos 2025-08-21 sprendime atmesti tiekėjų grupės pasiūlymą), o taip pat Komisijos perkančiajai organizacijai nurodyti atitinkami reikalavimai, susiję su rizikos valdymu ir kibernetinio saugumo užtikrinimu. Sprendime pažymima, kad Kibernetinio saugumo reikalavimų aprašas, nustatantis kibernetinio saugumo reikalavimus, taikomus esminiams ir svarbiems kibernetinio saugumo subjektams, buvo priimtas 2024-11-06; 2024 m. sausio – birželio mėnesiais buvo atliktas išorinis Urėdijos informacinių technologijų saugos atitikties, rizikos ir technologinio pažeidžiamumo auditas, o atsižvelgiant į audito metu nustatytas tobulintinas sritis, Urėdijos generalinio direktoriaus 2024-08-05 įsakymu buvo patvirtintas Veiksmų planas saugumo trūkumų pašalinimui, tuo tarpu direktoriaus 2025-03-24 įsakymu patvirtintas naujas Veiksmų planas, kurio įgyvendinimo terminas yra iki 2026 m. liepos mėnesio, tad šiuo metu perkančioji organizacija objektyviai negali užtikrinti Komisijos pateiktų privalomų reikalavimų, nes neturi nei techninių, nei teisinių galimybių įvykdyti visų Komisijos pateiktų nurodymų ir reikalavimų, kurie nustatyti išimtinai dėl to, kad vienintelio pirkimo dalyvio subtiekėjas UAB „Civitta“ kelia riziką Lietuvos nacionaliniam saugumui, o vienintelio dalyvio UAB „Asseco Lietuva“ kuriama programinė įranga gali turėti saugumo spragų;

-       2025-09-22 ieškovei dėl šio sprendimo nutraukti pirkimą pateikus perkančiajai organizacijai pretenziją, grindžiamą iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir nagrinėjamoje byloje pareikštas ieškinys, prašant sprendimą panaikinti, ši pretenzija perkančiosios organizacijos 2025-09-30 sprendimu buvo atmesta.

7.       Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė kvestionuoja ir ginčija tokį perkančiosios organizacijos sprendimą nutraukti pirkimo procedūras, teigdama, jog pirkimo procedūrų nutraukimui nebuvo teisinio pagrindo, kadangi visos skundžiame sprendime nurodytos aplinkybės  - tiek dėl Urėdijos priskyrimo prie esminių kibernetinio saugumo subjektų, kuriems taikomi griežti KSĮ bei Apraše numatyti kibernetinio saugumo reikalavimai, tiek ir dėl atitinkamos Komisijos išvados tiekėjos ir jos pasitelkto subtiekėjo atžvilgiu – nei kiekviena atskirai, nei abi kartu, negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kurių perkančioji organizacija negalėjo numatyti, šios aplinkybės netrukdo toliau tęsti pirkimo procedūras, todėl ginčijamas sprendimas, ieškovės teigimu, buvo priimtas pažeidžiant imperatyvias LR Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nuostatas, viešųjų pirkimų principus bei teismų praktikoje suformuotą pirkimo procedūrų nutraukimo išimtinumo ir jos taikymo, tik kaip kraštutinės priemonės, reikalavimus.

8.       Teismas pažymi, kad bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo ar projekto konkurso laimėtojo nustatymo perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras. VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje numatyti du viešojo pirkimo nutraukimo pagrindai: perkančiosios organizacijos teisė nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, ir perkančiosios organizacijos pareiga nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti.

9.       Kasacinio teismo praktikoje dėl perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimo procedūras teisėtumo išaiškinta, kad VPĮ 29 straipsnio 3 dalies teisės normos, kuriose perkančiajai organizacijai įtvirtinta teisė nutraukti procedūrą, aiškinamos siaurai (griežtai), todėl teismas, spręsdamas tokio pobūdžio ginčą, pirmiausia atsižvelgia į tokio sprendimo išimtinį (ultima ratio) pobūdį, objektyvias priežastis (o ne subjektyvų jų vertinimą), bei perkančiosios organizacijos galimybes ir pastangas išsaugoti atitinkamo viešojo pirkimo teisinius santykius. Šis vertinimas atliekamas visų bylai reikšmingų aplinkybių pagrindu tiekėjų pažeistų teisių gynybos veiksmingumo principo ir iš jo turinio išplaukiančių tiekėjų teisių bei peržiūros institucijų pareigų kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013). Pagrindas, kuriuo remiantis nutraukiamos pirkimo procedūros, turėtų būti grindžiamas esminiu procedūros trūkumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartis Nr. e3K-3-290-823/2023). Naudojimasis teise nutraukti viešojo pirkimo procedūras yra ribojamas svarbiomis bei išimtinėmis aplinkybėmis ir privalo būti pagrįstas svariais argumentais (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1999 m. rugsėjo 16 d. sprendimas byloje F. vs. Leitschutz, C-27/98). Tokio perkančiosios organizacijos sprendimo teisėtumo vertinimui taip pat svarbus perkančiosios organizacijos intereso ginčo pirkimu egzistavimas, t. y. ar suinteresuotumas pirkimo objektu išliko ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013, 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-437-916/2017).

10.       Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog viešasis pirkimas nėra savitikslis, kas reikštų, kad pirkimo procedūros turėtų būti baigtos pirkimo sutarties sudarymu tik dėl to, kad pirkimas jau pradėtas; pradėjus pirkimo procedūras gali paaiškėti aplinkybės, dėl kurių nurodytas tikslas nebus pasiektas, pavyzdžiui, perkančioji organizacija praranda finansavimo šaltinius, išnyksta objektyvus poreikis pirkimo objektui ir pan.; šiems atvejams VPĮ įtvirtinta perkančiosios organizacijos teisė nutraukti pirkimo procedūras laikantis joje įtvirtintų sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013).

11.       Pasisakydamas dėl nagrinėjamai bylai aktualių nenumatytų aplinkybių, kaip pagrindo pirkimo procedūrų nutraukimo, sampratos, jų atsiradimo ir vertinimo, kasacinis teismas yra nurodęs, kad neturi reikšmės, kada nenumatytų aplinkybių objektyviai atsirado – iki pirkimo pradžios ar jau jam prasidėjus. Svarbu, kad atsiradusios aplinkybės turi esminę reikšmę tolesnei pirkimo eigai, t. y. dėl jų tolesnis pirkimo procedūrų vykdymas tampa negalimas bei jos perkančiajai organizacijai nebuvo žinomos ir negalėjo būti protingai numatytos pradedant pirkimo procedūras. Tik tokiu atveju procedūrų nutraukimas objektyviai bus pateisinamas, o dalyvaujančių tiekėjų interesai laikomi nepažeistais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2011; 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013).

12.       Kaip matyti iš bylos medžiagos ir kaip ir esmės neginčija nei vienas iš dalyvaujančių byloje asmenų, abi aplinkybės, kuriomis grindžiamas perkančiosios organizacijos 2025-09-12 sprendimas nutraukti viešojo pirkimo procedūras, nagrinėjamu atveju atsirado po pirkimo pradžios, t. y. perkančiajai organizacijai jau paskelbtus apie pirkimą, pradėjus vykdyti pirkimo procedūras, atlikus galutinių pasiūlymų pirkime vertinimą ir netgi nustačius pirkimo laimėtoją, kadangi ginčo viešojo pirkimo procedūros buvo paskelbtos 2024-05-24, tuo tarpu:

-       Urėdija prie esminių kibernetinio saugumo subjektų, kuriam taikomi atitinkami KSĮ ir Apraše įtvirtinti kibernetinio saugumo reikalavimai bei pareigos dėl atitinkamų kibernetinio saugumo priemonių įgyvendinimo, buvo priskirta ir įtraukta į Kibernetinio saugumo subjektų registrą, kaip esminis arba svarbus kibernetinio saugumo subjektas pagal atitinkamus KSĮ kriterijus 2025 m. balandį, apie tai atsakovę informavus Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie Krašto apsaugos ministerijos 2025-04-16 raštu;

-       apie Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbų objektų apsaugos koordinavimo komisijos išvadą, kurioje konstatuojama, jog pirkimo laimėtoja pripažintos ieškovės pasitelktas subtiekėjas UAB „Civitta“ dėl jos įmonių grupės turimų ir turėtų ryšių su Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos subjektais pagal Įstatymą kelia riziką Lietuvos nacionaliniam saugumui, o pačios tiekėjos ASSECO kuriama programinė įranga gali turėti saugumo spragų, bei tuo pačiu pateikiamos rekomendacijos, kurios turi būti užtikrintos šio sandorio metu, perkančioji organizacija buvo informuota 2025-07-28 LR Vyriausybės kanceliarijos raštu Nr. s-3315.

13.       Viena vertus, teismas sutinka su ieškovės teiginiais ir argumentais apie tai, kad nors šios aplinkybės ir neegzistavo pirkimo paskelbimo metu bei pradėjus vykdyti pirkimo procedūras, tačiau protingai ir pagrįstai galėjo būti numatytos perkančiosios organizacijos dar prieš paskelbiant apie pirkimą arba bent jau pačioje pradinėje pirkimo procedūrų vykdymo stadijoje, kuomet dar nebuvo atliekamas pasiūlymų vertinimas, skelbiamas pirkimo laimėtojas ir t.t.

14.       Tai, kad Valstybinių miškų urėdija galės būti priskirta prie esminių kibernetinio saugumo subjektų ir jai teks pareiga užtikrinti atitinkamų imperatyvių KSĮ bei Apraše numatytų, su kibernetiniu saugumu susijusių reikalavimų ir priemonių įgyvendinimą, protingai, apdairiai ir rūpestingai atsakovei, privalančiais žinoti teisės aktus ir savo pačios veiklą reglamentuojančius teisės aktus, funkcijas, veiklos pobūdį ir specifiką, teismo nuomone, galėjo būti žinoma gerokai ankščiau, nei 2025 m. balandžio mėnesį, kai ji apie tokį priskyrimą buvo expresis verbis informuota Nacionalinio kibernetinio saugumo centro raštu, vėliausiai - 2024 m. liepos mėnesį, t. y. praėjus vos 1,5-2 mėnesiams nuo paskelbimo apie ginčo pirkimą, kadangi:

-       dar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-12-28 nutarimo Nr. 1278, 8.2.41 punkte buvo įtvirtinta, kad VĮ Valstybinių miškų urėdija yra Administracinių nusižengimų registro informacinės sistemos tvarkytoja (atitinkamai Urėdija žinojo ir negalėjo nežinoti, kad yra šio registro informacinės sistemos tvarkytoja), tuo tarpu informacinės sistemos, kuriose esančių duomenų prieinamumo, vientisumo ir konfidencialumo pažeidimo poveikis sukelia padarinius visai valstybei ir prie kurių priskiriama Administracinių nusižengimų registro informacinė sistema, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu, laikomos ypatingos svarbos informaciniais ištekliais;

-       nauja KSĮ redakcija, kurioje buvo priimtos nuostatos, susijusios su kibernetinio saugumo esminių subjektų identifikavimo kriterijais, tarp kurių buvo numatyti ir tokie kriterijai, kaip, pavyzdžiui, ypatingos svarbos ir (ar) svarbių valstybės informacinių išteklių valdymas ir (ar) tvarkymas, subjekto valdomos ir (ar) tvarkomos tinklų ir informacinės sistemos įrašymas į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą (pagal šiuos du kriterijus atsakovė ir buvo priskirta prie esminių kibernetinio saugumo subjektų), buvo priimtos 2024-07-11, įsigaliojo – 2024-10-18, taigi, Urėdija praėjus vos porai savaičių po pirkimo procedūrų pradžios turėjo žinoti apie atitinkamus kriterijus ir iš anksto galėjo numatyti, kad būdama ypatingos svarbos informacinės sistemos /informacinių išteklių tvarkytoja, bus / galės būti priskirta prie esminių kibernetinio saugumo subjektų;

-       pačios atsakovės kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktas vidinis jos darbuotojų el. susirašinėjimas patvirtina, kad 2024 m. rugpjūtį atsakovė analizavo minėtą priimtą ir įsigaliosiantį teisinį reglamentavimą, susijusį su kibernetiniu saugumu, ir kompetentingų darbuotojų buvo nurodoma, jog Urėdija galėtų būti identifikuota Nacionalinio kibernetinio saugumo centro, kaip esminis subjektas ir įtraukta į tokių subjektų sąrašą, nes atitinka KSĮ 11 straipsnio reikalavimus, tik pažymėta, kad vien atitikties nepakanka – būtinas šio Centro sprendimas dėl Urėdijos pripažinimo esminiu subjektu ir įtraukimo į registrą, kuris turi būti priimtas iki 2025-04-17.

15.       Taip pat ir aplinkybė, kad pirkime dalyvaujantis, pirkimo laimėtoju pripažintas tiekėjas / ketinamas su juo sudaryti viešojo pirkimo sandoris gali būti Komisijos pripažintas keliančiu grėsmę nacionaliniam saugumui, Valstybinių miškų urėdijai, teismo nuomone, neabejotinai galėjo būti protingai numatoma ir žinoma, kadangi ji savo pačios parengtose ginčo Pirkimo sąlygose tokias situacijas sureguliavo bei aptarė:

-       Pirkimo Bendrųjų sąlygų 16.6. punktas numato, kad vadovaujantis LR Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nuostatomis, prieš sudarant sutartį, perkančioji organizacija atlieka procedūrą, patvirtinančią, kad numatoma sudaryti sutartis atitinka nacionalinio saugumo interesus ir tokia sutartis gali būti sudaroma ir vykdoma, arba jei ketinama sudaryti sutartis neatitinka nacionalinio saugumo interesų, ji negali būti sudaryta tol, kol nebus pašalintos nacionalinio saugumo interesams grėsmę keliančios priežastys, jeigu tokios priežastys gali būti pašalintos;

-       Pirkimo Bendrųjų sąlygų 14.10 punktas numato, kad tiekėjo, su kuriuo negali būti sudaroma sutartis pagal Bendrųjų sąlygų 16.6. punkto nuostatas, t. y. nustatoma, kad sutartis kelia grėsmę nacionalinio saugumo interesams, pasiūlymas atmetamas.

16.       Taigi, ketinamos sudaryti su konkrečiu tiekėju sutarties neatitikimas nacionalinio saugumo interesams ir grėsmės jiems buvimas / konstatavimas įstatymo nustatyta tvarka buvo pačios perkančiosios organizacijos Pirkimo sąlygose įtvirtintas kaip galima situacija ir tuo pačiu, kaip pagrindas atmesti tiekėjo pasiūlymą (jeigu negali būti pašalintos grėsmę keliančios priežastys) arba atidėti sutarties su tokiu tiekėju sudarymą (iki bus pašalintos grėsmę keliančios ir įmanomos pašalinti priežastys).

17.       Kita vertus, nors aplinkybės, kuriomis grindžiamas perkančiosios organizacijos sprendimas nutraukti pirkimo procedūras ir negali būti vertinamos kaip negalėjusios būti protingai iš anksto numatytos perkančiosios organizacijos, tačiau teismo nuomone, tokios aplinkybės, faktiškai atsiradusios jau pradėjus vykdyti pirkimo procedūras, jas įvertinus kompleksiškai, kaip neatsiejamą visumą, šiuo konkrečiu atveju turėjo esminę reikšmę tolesnei pirkimo eigai ir darė tolimesnį pirkimo procedūrų tęsimą objektyviai negalimą dėl žemiau nurodomų priežasčių, aplinkybių, argumentų ir motyvų.

18.       Pirma, kaip expresis verbis numatyta KSĮ 11 straipsnio 1-2 dalyse, kibernetinio saugumo subjekto statusą ir atitinkamas pareigas, nustatytas šiame įstatyme bei Apraše, susijusias su konkrečių kibernetinio saugumo priemonių užtikrinimu, subjektas įgyja tik nuo jo įregistravimo Kibernetinio saugumo informacinėje sistemoje, o tai nagrinėjamos bylos atveju reiškia, kad tik nuo 2025-04-18, kuomet buvo gautas atitinkamas Nacionalinio kibernetinio saugumo centro sprendimas ir raštas dėl Urėdijos įtraukimo / įregistravimo į Kibernetinio saugumo subjektų registrą, atsakovei de jure atsirado pareiga įgyvendinti KSĮ bei Kibernetinio saugumo reikalavimų apraše nurodytus kibernetinio saugumo reikalavimus, kurių įdiegimui teisės aktuose bei Centro rašte nustatytas pereinamasis 12 ir 24 mėnesių laikotarpis, t. y. kurios realiai geriausiu atveju bus įgyvendintos tik 2026-2027 metais.

19.       Antra, kaip matyti iš Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos, įvertinusios ketinamo sudaryti sandorio su pirkimo laimėtoja pripažinta ieškove, pasitelkusią subtiekėją UAB „Civitta“, atitiktį nacionalinio saugumo interesams, išvadų, atsispindinčių Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos 2025-07-28 rašte atsakovei, Urėdijai buvo nurodyta užtikrinti pateiktų rekomendacijų įvykdymą būtent ketinamo sudaryti sandorio su ieškove metu, konkrečiai: vykdyti Apraše nustatytus kibernetinio saugumo reikalavimus, taikomus tiekimo grandinėms, įskaitant paslaugos tiekėjo atitikties auditą; užtikrinti kibernetinių incidentų, susijusių su ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros esminio subjekto tinklų ir informacinėmis sistemomis, įvykusių paslaugų tiekėjo infrastruktūroje, valdymą; užtikrinti spragų, keliančių riziką kibernetinio saugumo subjekto tinklams ir informacinėms sistemoms, valdymą; tinklų ir informacinę sistemą, kuriai sandorio šalis teikia paslaugas, izoliuoti esminio subjekto tinkle ir t.t. Taigi, Komisija nurodė, kad norimo sudaryti sandorio su laimėjusiu tiekėju (t. y. ieškove, jos partneriu ir pasitelktu subtiekėju) kontekste jau nuo pat sandorio sudarymo ir viso jo vykdymo metu būtina užtikrinti tiek tas visas kibernetinio saugumo priemones, kurios numatytos KSĮ bei Apraše, kurioms įgyvendinti, kaip minėta, buvo nustatytas pereinamasis 12 ir 24 mėnesių terminas, tiek ir kitas šiam konkrečiam sandoriui būtinas, Komisijos identifikuotas priemones / rekomendacijas (viso – 10 pozicijų), įvertinus būtent paties tiekėjo ASSECO kuriamos programinės įrangos saugumo spragas, įvertinus būtent tiekėjo pasitelkto subtiekėjo UAB „Civitta“ turimų ryšių su atitinkamomis užsienio valstybėmis / subjektais keliamą grėsmę nacionalinio saugumo interesams. 

20.       Kaip procesiniuose dokumentuose nurodė atsakovė, kaip matyti iš jos į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, įskaitant Urėdijos Prevencijos ir rizikų valdymo skyriaus vertinimą bei kitų vidinių Ekspertų išvados, kurių teisingumu teismas neturi pagrindo abejoti, visi KSĮ bei Apraše numatyti kibernetinio saugumo reikalavimai, o taip pat Komisijos išvadoje pateiktos Urėdijai rekomendacijos konkretaus ketinamo sudaryti būtent su pirkimo laimėtoju sandorio kontekste pilna apimtimi nei sprendimo nutraukti pirkimo procedūras priėmimo metu (2025 m. rugsėjį), nei šiuo metu dar nėra įgyvendinti ir realizuoti, jų realus užtikrinimas yra susijęs su atitinkamomis techninėmis, organizacinėmis, žmogiškųjų išteklių, finansinėmis, kitų pirkimų atlikimo bei kitomis priemonėmis, kurios šiuo metu dar nėra padarytos, o tai, teismo nuomone, neleidžia pašalinti ar iš esmės sumažinti tas kibernetinio saugumo rizikas, kurias galimai keltų sandorio būtent su paskelbtu pirkimo laimėtoju sudarymas bei vykdymas:

-       kaip nurodė atsakovė, tik 2024 m. sausį – birželį buvo atliktas išorinis Urėdijos informacinių technologijų saugos atitikties, rizikos ir technologinio pažeidžiamumo (kibernetinio saugumo atitikties reikalavimams) auditas, kurio išvados ir rezultatai, įskaitant numatytas tobulintinas sritis, tapo pagrindu Urėdijos generalinio direktoriaus 2024-08-05 įsakymu patvirtinti Veiksmų planą saugumo trūkumų, nurodytų Atitikties ir rizikos vertinimų ir Technologinio pažeidžiamumo patikrinimo ataskaitose, pašalinimui;

-       priskyrus Urėdiją prie esminių kibernetinio saugumo subjektų 2025 m. balandį, buvo patvirtintas naujas „Veiksmų planas saugumo trūkumų, nurodytų Atitikties ir rizikos vertinimų ir Technologinio pažeidžiamumo patikrinimo ataskaitose, pašalinimui“, pagal kurį tam tikras kibernetikos saugumo priemones numatyta įgyvendinti iki 2026 m. liepos mėnesio;

-       kaip matyti iš itin detalių atsakovės tiek su 2025-10-31 atsiliepimu į ieškinį, tiek su 2025-11-20 tripliku, tiek su 2026-01-26 rašytiniais paaiškinimais pateiktų jos kompetentingų informacinių technologijų bei rizikų valdymo specialistų, t. y. specialių žinių informacinių technologijų, kibernetinio saugumo bei rizikų valdymo srityje turinčių asmenų parengtų techninio pobūdžio vertinimų ir paaiškinimų dėl Komisijos išvadoje nurodytų rekomendacijų įgyvendinimo galimybių (DOK-38065, priedas Nr. 5 „Techninis pagrindimas“; DOK-40781, priedas Nr. 1 „Techninių argumentų apibendrinimas“; DOK-2980 priedas „Ekspertų išvada Nr. 77-VD-3746-2026“), Komisijos rekomendacijų (pavyzdžiui, dėl tinklo segmentavimo nebuvimo), įvertinus faktinę dabartinę Urėdijos informacinių technologijų būklę (turimas operacine sistemas, programas, jų amžių, funkcionalumus ir pan.), objektyviai iš karto, sudarius sandorį su tiekėju neįmanoma užtikrinti bei įgyvendinti, tam tikrų priemonių įdiegimas planuojamas atlikus tam būtinus viešuosius pirkimus (įsigijus atitinkamas paslaugas, programas ir t.t.) ir techninio, organizacinio bei kitokio pobūdžio veiksmus tik, pavyzdžiui, 2026 m. III, IV ketvirtį, 2027 m. II, III, IV ketvirtį. Nors ieškovė 2026-01-15 rašytiniuose paaiškinimuose, remdamasi su jais pateiktoje savo pasitelkto eksperto T. V. parengtoje 2025-12-30 Ekspertinėje išvadoje pateiktomis išvadomis, teigia, jog aukščiau nurodyti perkančiosios organizacijos techniniai argumentai yra nepagrįsti, kadangi absoliučiai visos Komisijos išvadoje nurodytos rekomendacijos gali būti užtikrinamos jau dabar, pirkimo sutarties vykdymo metu, t. y. įmanomas lygiagretus saugumo priemonių įgyvendinimas su perkamos sistemos diegimu, tačiau šie argumentai, parengti iš esmės atsakovei nedalyvaujant (neturint galimybės pateikti šiam ekspertui papildomos reikšmingos informacijos, suformuluoti klausimus ir pan.), negali būti vertinami kaip turintys aukštesnę galią ir paneigiantys pačios atsakovės kompetentingų ir taip pat specialių žinių informacinių technologijų, kibernetinio saugumo ir rizikų valdymo srityje turinčių darbuotojų, kurie betarpiškai dirba Urėdijoje, atitinkamai geriausiai žino apie Urėdijos realiai turimas informacines sistemas, jų architektūrą, būklę, charakteristikas, faktiškai turimas / neturimas kibernetinio saugumo priemones, jų tarpusavio sąveiką, organizacinius procesus, pateiktus aukščiau nuodytuose procesiniuose dokumentuose, o ypač 2026-01-26 teismui pateiktus paaiškinimus ir ekspertinius vertinimus dėl Komisijos išvadoje numatytų rekomendacijų įgyvendinimo galimybių tiek laiko, tiek kitais aspektais, kuriuose indikuojama į tai, kad vis dėlto, nėra objektyviai įmanomas lygiagretus / paralelinis kibernetinio saugumo priemonių, kurie leistų suvaldyti sandorio su ginčo pirkimo laimėtoju paskelbta tiekėja (ir jos pasitelktu subtiekėju) keliamą riziką, įgyvendinimas jau paties sandorio sudarymo ir vykdymo metu (pavyzdžiui, kol nėra baigtas tinklo segmentavimas, apimantis tinklo prieigos kontrolės valdymo sistemos diegimą, žurnalinių įrašų, inventorizacija, nesant USB kontrolės, t. y. kol nėra pilnai parengta atsakovės informacinių technologijų infrastruktūra, nes tai sukeltų netoleruotiną – didelę ar labai didelę – riziką).

21.       Nors kaip nurodė ieškovė ieškinyje ir dublike (jame pateikta susisteminta lentelė), pačiose Pirkimo dokumentuose – atitinkamuose Techninės specifikacijos nuostatose (pavyzdžiui, 6.1., 6.5., 7792, 928, 929 punktuose), Pirkimo sutarties projekte – yra įtvirtinamos nuostatos, kuriomis užtikrinamas kibernetinio saugumo reikalavimų laikymasis, be to, pati ASSECO yra priskirta prie svarbių kibernetinio saugumo subjektų ir įtraukta į Kibernetinio augumo subjektų registrą, tačiau teismo nuomone, tiek ieškovės nurodomos Pirkimo dokumentų nuostatos, jas išanalizavus, tiek ieškovės priskyrimo prie svarbių kibernetinio saugumo subjektų faktas, yra nukreipti į įpareigojimus pačiam tiekėjui – į tai, kad pats paslaugų teikėjas laikytųsi atitinkamų imperatyvių teisės aktų kibernetinio saugumo srityje tiek apskritai savo veikloje, tiek vykdant konkrečią su perkančiąja organizacija sudaromą sutartį, vadovautųsi juose įtvirtintinais kibernetinio saugumo reikalavimais, būtų įdiegęs atitinkamas kibernetinio saugumo priemones savo veikloje / įmonėje ir pan., tačiau šios nuostatos ir faktai nėra susiję su pačios perkančiosios organizacijos, kaip užsakovės / paslaugų gavėjos ir esminiu kibernetinio saugumo subjektu turimomis / įdiegtomis / įgyvendintinomis kibernetinio saugumo priemonėmis, t. y. neapsprendžia, nereguliuoja ir neįtakoja to, ar pati perkančioji organizacija (Urėdija) savo veikloje yra pasirengusi, vadovaujasi, yra įgyvendinusi tiek apskritai, tiek konkretaus sandorio vykdymui būtinas kibernetinio saugumo priemones.

22.       Tokiu būdu, teismo nuomone, toliau tęsti pirkimo procedūras ir sudaryti pirkimo sutartį su tiekėja, ignoruojant kompetentingos institucijos – Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos, jai veikiant savo kompetencijos ribose, konstatuotas (ir įstatymų nustatyta  - administracinio proceso tvarka nenuginčytas) aplinkybes dėl tiekėjos pasitelkto subtiekėjo UAB „Civitta“ keliamos rizikos Lietuvos nacionaliniam saugumui bei pačios tiekėjos ASSECO programinės įrangos nesaugumo, t. y. gautą jautrią valstybės interesų požiūriu informaciją, perkančiajai organizacijai šiuo metu neįgyvendinus visų būtinų kibernetinio saugumo užtikrinimo priemonių, reikalavimų bei pačios Komisijos nustatytų rekomendacijų, kurie leistų eliminuoti tokias tiekėjo ir subtiekėjo keliamas rizikas arba jas iš esmės sumažinti, įsigyti iš pirkimo laimėtojos atitinkamas paslaugas, kurios galimai būtų nesaugios nacionaliniam saugumui / kurių nesaugumo perkančioji organizacija šiuo metu nėra pajėgi pašalinti / minimizuoti, ir tokiu būdu prisiimti visas su tuo susijusias rizikas, teismo nuomone, būtų neprotinga ir neteisėta, o tai savo ruožtu ginčo situacijoje leidžia perkančiosios organizacijos 2025-09-12 sprendimą nutraukti pirkimą vertinti, kaip teisėtą ir pagrįstą.

23.       Pagaliau, prieidamas prie tokios išvados teismas remiasi ir:

-       Viešųjų pirkimų tarnybos teismui nagrinėjamoje byloje pateiktoje išvadoje akcentuotu argumentu, jog atsakovė, kaip perkančioji organizacija, nagrinėjamu atveju negalėjo ignoruoti Komisijos rašte konstatuotų rizikų, susijusių su nacionaliniu ir kibernetiniu saugumu;

-       teismų praktikos viešųjų pirkimų bylose išaiškinimais apie tai, jog viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2009 ir kt.);

-       teismų praktikos viešųjų pirkimų bylose išaiškinimais apie tai, jog vykdant viešuosius pirkimus nacionalinis saugumas yra teisiškai reikšminga vertybė ir negali būti paneigiama, todėl teisiškai netoleruotina situacija, kai pirkimas yra nenutraukiamas net paaiškėjus apie aplinkybes, kad, pavyzdžiui, tiekėjo siūloma įranga neatitinka keliamų nacionalinio saugumo standartų, yra aukšto pažeidžiamumo lygio bei gali būti panaudota prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartis c. b. Nr. e2A-995-407/2020).

24.       Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, argumentus bei motyvus, teismas nemano esant pagrindą nagrinėjamoje situacijoje atsakovės 2025-09-12 sprendimą nutraukti pirkimo procedūras, vertinti kaip neteisėtą, todėl ieškovės ieškinį atmeta. Teismas plačiau nepasisako dėl kitų ieškovės ir atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodomų aplinkybių ir argumentų, kadangi jie neturi esminės reikšmės ir nekeičia aukščiau teismo daromų išvadų.

25.       Nors ieškovė UAB „Asseco Lietuva“ 2026-01-26 pateikė teismui dar vienus rašytinius paaiškinimus (DOK-3109), tačiau juos atsisakytina priimti ir vertinti, kadangi: a) jie pateikti jau po to, kai prasidėjo bylos nagrinėjimas iš esmės rašytinio proceso tvarka (2026-01-26, 13:54 val.); b) savo poziciją, argumentus, įrodymus ieškovė galėjo išdėstyti ir realiai išdėstė bei pateikė tiek ieškinyje, tiek dublike, tiek 2026-01-15 teismui papildomai, t. y. jau ir taip pasibaigus parengiamajai proceso stadijai pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (DOK-1657), kuriuos teismas priėmė, ir dėl kurių, užtikrindamas atsakovės procesines teises ir procesinį lygiateisiškumą, buvo priverstas atidėti paskirtą 2026-01-19 dienai rašytinį teismo posėdį; c) naujų paaiškinimų priėmimas suponuotų būtinumą užtikrinti ir atsakovės teisę su jais susipažinti, į juos atsikirsti ir pan., o tai vėlgi nulemtų poreikį atidėti ir taip ilgai užtrukusį bylos nagrinėjimą, tad procesas viešųjų pirkimų byloje, kurioje įstatymu nustatyti trumpi pasirengimo ir išnagrinėjimo terminai, kurie šiuo atveju ir taip buvo praleisti (nes šalys nuolat teikė prašymus pratęsti jiems nustatytus terminus, vėliau prašė atidėti bylos nagrinėjimą dėl taikos derybų, dėl būtinumo pateikti nuomonę dėl priešingos šalies paaiškinimų ir t.t.) dar labiau užsitęstų; d) teisė teikti paaiškinimus ir įrodinėjimo procesas negali būti begalinis, civilinio proceso įstatyme nustatytos atitinkamos stadijos ir terminai, o nagrinėjamu atveju teismas, siekdamas visapusiško ginčo išnagrinėjimo ir taip jau buvo ne kartą abiem šalims suteikęs daugiau, negu leidžia įstatymas, procesinių teisių ir galimybių, kuriomis jos, būdamos atstovaujamos profesionalių advokatų, aktyviai naudojosi, tad šalių procesinės teisės nebuvo pažeistos ir apribotos.

26.       Atmetus ieškinį, ieškovės procese patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, tuo tarpu atsakovei Urėdijai iš ieškovės priteistinos jos patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti. Nors atsakovės išlaidų advokato teisinei pagalbai nagrinėjamoje byloje apmokėti patyrimo faktas bei dydis pagrįsti teismui pateiktais rašytiniais įrodymais, tačiau šių išlaidų suma, net ir įvertinus bylos sudėtingumą, atsakovės atstovo parengtų procesinių dokumentų kokybę ir apimtį, vertintina kaip ženkliai viršijanti maksimaliai rekomenduojamus priteisti už atitinkamo pobūdžio teisinę pagalbą dydžius, todėl teismas šiuo atveju priteisia atsakovei maksimaliai galimas ir leistinas priteisti už atitinkamo pobūdžio teisinę pagalbą sumas pagal skaičiuoklę atitinkamų procesinių dokumentų, už kurių parengimą patirtos išlaidos, parengimo/pateikimo teismui metu: už atsiliepimo į ieškinį parengimą – 5 967,50 Eur, už tripliko parengimą – 3 580,50 Eur, už procesinio prašymo dėl termino atsikirsti į ieškovės paaiškinimus nustatymą – 242,76 Eur, už rašytinių paaiškinimų parengimą – 971,04 Eur, viso – 10 761,80 Eur (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258-259 straipsniais, 269-270 straipsniais,423¹-4238 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai (kodas – 132340880) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ASSECO Lietuva“ (kodas – 302631095) 10 761,80  Eur (dešimt tūkstančių septynis šimtus šešiasdešimt vieną eurą 80 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ASSECO Lietuva“ pateiktus 2026 m. sausio 26 d. rašytinius paaiškinimus (DOK- DOK-3109) atsisakyti priimti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                                           Renata Volodko