Civilinė byla Nr. 3K-3-507/2010

Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2

 (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2010 m. gruodžio 13 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko (pranešėjas), Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas) ir Prano Žeimio,

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Rokiškio rajono savivaldybės kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Rokiškio skyriaus ieškinį atsakovams Rokiškio rajono savivaldybei, Rokiškio rajono savivaldybės administracijai dėl nuostolių atlyginimo; trečiasis asmuo – AB „Rokiškio komunalininkas‘.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I. Ginčo esmė

 

Šioje byloje kilo savivaldybės institucijos deliktinės civilinės atsakomybės už pėsčiojo žalą, patirtą pargriuvus ir susižalojus ant slidaus šaligatvio, aiškinimo ir taikymo klausimas.

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovų solidariai 22 948,31 Lt ir bylinėjimosi išlaidas. Byloje nustatyta, kad ieškovas apdraustajai A. T. išmokėjo nedarbingumo laiku nuo 2008 m. gruodžio 17 d. iki 2009 m. balandžio 9 d. apskaičiuotą 22 948,31 Lt ligos pašalpą dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą, kai 2008 m. gruodžio 17 d. 7.40 val., esant lijundrai, ant šaligatvio Rokiškyje, Taikos gatvėje, paslydo, nugriuvo ir susižalojo (diagnozuotas dešinio žastikaulio lūžimas).

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

 

Rokiškio rajono apylinkės teismas 2010 m. sausio 5 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino: priteisė ieškovui iš atsakovo Rokiškio rajono savivaldybės 22 948,31 Lt nuostolių, paskirstė bylinėjimosi išlaidas; kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nurodė, kad tinkamas atsakovas byloje yra Rokiškio rajono savivaldybė, nes ji yra kitų statinių – pėsčiųjų takų (šaligatvių) Rokiškyje, Taikos g., savininkė, bet ne Rokiškio rajono savivaldybės administracija, kuri yra nurodytų statinių valdytoja. Teismas padarė išvadą, kad ginčo šaligatvio savininkas per jos įgaliotus valdyti nurodytą objektą darbuotojus turėjo galimybę laiku pašalinti dėl oro sąlygų atsiradusius daikto trūkumus ir išvengti pėsčiosios A. T. susižalojimo, nes 2008 m. gruodžio 17 d. lijundra neprasidėjo staiga, t. y. prieš pat susižalojant pėsčiajai, ji truko gana ilgą laiką – naktį. Teismas nurodė, kad atsakovas pripažįsta, jog žalos padaryta dėl slidžios šaligatvio dangos, taigi yra priežastinis ryšys tarp žalos padarymo ir atsiradusių padarinių, taip pat neginčija statinio su trūkumu valdymo nelaimingo įvykio metu fakto. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad slidžios šaligatvio dangos barstymo druska ir smėliu darbai nelaimingo įvykio vietoje buvo atlikti iki 2008 m. gruodžio 17 d. 7.40 val., t. y. iki pėsčioji susižalojo. Pateiktuose rašytiniuose įrodymuose apie rangovo atliktus darbus, užsakovo (atstovo Rokiškio rajono savivaldybės administracijos) priimtus atliktus darbus nėra duomenų apie kelio barstymo darbų užsakymą, atlikimą, laiką ir priėmimą. Nors atsakovo Rokiškio rajono savivaldybės administracijos (užsakovo) ir AB „Rokiškio komunalininkas“ (rangovo) 2007 m. spalio 26 d.  rangos sutarties 3 punkte nustatyta, kad rangovas darbus pradeda pagal seniūnijos raštišką užsakymą, iš liudytojo S. S. parodymų teismas nustatė, kad šios sutarties sąlygos nesilaikyta, darbai pradėti gavus seniūnijos atsakingo darbuotojo žodinį nurodymą, nepateikta įrodymų, kad šis nurodymas būtų kur nors fiksuotas.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. gegužės 14 d. nutartimi atmetė atsakovo Rokiškio rajono savivaldybės apeliacinį skundą ir Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 5 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis. Papildomai Panevėžio apygardos teismas nurodė, kad atsakovas Rokiškio rajono savivaldybė pripažino, kad jai yra visos civilinės atsakomybės be kaltės sąlygos ir byloje įrodinėja tik aplinkybes, šalinančias civilinę atsakomybę.  Apeliacinės instancijos teismas atmetė atsakovo argumentą, kad nelaimingo atsitikimo aktas, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas, yra netinkamas rašytinis įrodymas, nes neva jis neatitinka Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų reikalavimų. Panevėžio apygardos teismas pabrėžė, kad atsakovas nurodyto akto neginčijo, todėl šis dokumentas laikomas tinkamu rašytiniu įrodymu. Atsakovo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai įvertino liudytojų parodymus, apeliacinės instancijos teismas taip pat atmetė, nes nustatė, kad liudytojas S. S., paliudijęs, kad ginčo gatvė nelaimingo įvykio dieną buvo pabarstyta 4.30 val., tą dieną nedirbo, todėl byloje reikia vadovautis susižalojusios pėsčiosios parodymais, kad ginčo šaligatvis jos susižalojimo metu buvo nepabarstytas – ant jo nesimatė smėlio. Aplinkybė, kad Rokiškio rajono savivaldybės administracija už šaligatvių priežiūrą trečiajam asmeniui sumokėjo pinigus, nepaneigia to, kad gatvė prižiūrėta netinkamai.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 5 d. sprendimą, Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 14 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1.     Teismai nepagrįstai taikė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 d., nes ieškovo apdraustajai A. T. išmokėtos išmokos neteisėtumo klausimas dėl kasatoriaus kaltų veiksmų šioje byloje nenagrinėtas, taip pat kasatoriaus neteisėtų (kaltų) veiksmų klausimas neįrodinėtas ir nenagrinėtas.

2.     Teismai pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo principus (CPK 183, 185 straipsnius), nes 2008 m. gruodžio 31 d. nelaimingo atsitikimo akto Nr. 5 negalėjo vertinti kaip rašytinio įrodymo: jis neatitinka Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų  30 ir 48 punktų (2005 m. lapkričio 6 d. redakcija); jame nėra darbdavio atstovo parašo, todėl neaišku, kas jį surašė ir kokiu būdu nustatytos jame išvardytos aplinkybės.

3.     Teismai neobjektyviai, vienašališkai vertino liudytojų parodymus, nes konstatavo, kad liudytojo S. S. parodymai apie šaligatvių valymą nuo 4 val. iki 7 val. neįrodo, jog 2008 m. gruodžio 17 d. jie buvo nuvalyti iki A. T. susižalojimo. Tai prieštarauja 2009 m. gruodžio 23 d. parengiamojo posėdžio protokole užfiksuotai liudytojo apklausai, per kurią liudytojas S. S. teigia, kad „Taikos gatvė buvo valoma apie 4 val. 30 min.“. Nelaimingas atsitikimas įvyko apie 7 val. 40 min. Dėl to teismų išvados yra nepagrįstos, liudytojo parodymai įvertinti skirtingai negu nustatyta apklausoje. Be to, teismai nepagrįstai sprendė, kad liudytojos A. T. parodymai yra labiau pagrįsti negu liudytojo S. S. parodymai.

4.     Teismai pažeidė CPK 169 straipsnio 2 dalies 5 punktą, nes neišsprendė trečiojo asmens prašymo – neapklausė liudytojo V. M., kuris buvo atvykęs į parengiamąjį teismo posėdį.

5.      Teismai nepagrįstai sprendė, kad nėra duomenų, jog Taikos gatvė 2008 m. gruodžio 17 d. iki 7 val. 40 min. buvo pabarstyta, nenagrinėjo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių, nevertino rašytinio įrodymo – kasatoriaus pateiktos VĮ Panevėžio regiono kelių pažymos, kurioje teigiama, kad, esant lijundrai, visiškai pašalinti slidumo neįmanoma. Teismai taip pat neatsižvelgė į  Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašymo 42 punktą, pagal kurį kelius prižiūrintys asmenys atleidžiami nuo atsakomybės, jeigu eismo įvykis įvyko dėl eismo dalyvių ar kitų asmenų kaltės, ekstremalių situacijų, stichinių nelaimių ar staigaus atmosferos sąlygų pasikeitimo. Kasatoriaus teigimu, nelaimingo atsitikimo metu buvusi lijundra laikytina staigiu atmosferos sąlygų pasikeitimu.

 

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime atkartojami pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų argumentai ir išvados.

 

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

 

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

 

Dėl šalių santykių teisinio kvalifikavimo

 

Teisėjų kolegija nurodo, kad bylą nagrinėję teismai neteisingai kvalifikavo šalių teisinius santykius, pripažindami, kad kasatoriui, kaip miesto gatvės, ant kurios šaligatvio susižalojo asmuo, kuriam ieškovas išmokėjo ligos pašalpą, savininkui, taikytina civilinė atsakomybė be kaltės dėl gatvės (kelio) trūkumo (CK 6.266 straipsnis).

Pagal CK 6.266 straipsnį, reglamentuojantį statinių savininko (valdytojo) civilinę atsakomybę už žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. CK 6.270 straipsnio 1 dalyje, be kita ko nustatyta, kad tokiomis aplinkybėmis gali būti žalos atsiradimas dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Tik esant šioms aplinkybėms pastato savininkas (valdytojas) atleidžiamas nuo pareigos atlyginti žalą.

Įstatymo nuostata dėl civilinės atsakomybės netaikymo taip pat negali būti aiškinama atskirtai nuo joje išvardytų žalos padarymo būdų. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės būtent tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Tik už tokiu būdu padarytą žalą pastato savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei (CK6.246–6.248 straipsniai). Tokia išvada atitinka ir teismų formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje A. Sakalauskienė v. Tauragės rajono savivaldybės administracija, byla Nr. 3K-7-365/2005; 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „Riviva“ ir kt., byla Nr. 3K-3-554/2007; 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir kt., byla Nr. 3K-3-62/2009; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje J. B.–W. ir kt. v. A. P., byla Nr. 3K-3-378/2009). Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalių santykius teismai nepagrįstai kvalifikavo remdamiesi CK 6.266 straipsnio 1 dalimi.

 

Dėl deliktinės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią asmeniui pargriuvus ant dėl lijundros slidaus šaligatvio,  kvalifikavimo

 

Teismai konstatavo, kad ant atsakovui nuosavybės teise priklausančios gatvės šaligatvio, esant lijundrai, eidama į darbą paslydo ir susižalojo A. T., kuriai ieškovas išmokėjo ligos  pašalpą. Iš teismo nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad nelaimingą atsitikimą lėmė ne CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyti žalos padarymo būdai. Iš to darytina išvada, kad žalos padaryta ne CK 6.266 straipsnio 1 dalyje kuriuo nors nustatytu būdu, bet kitu, šioje įstatymo normoje nenustatytu būdu – dėl lijundros apledėjus šaligatviui. Šaligatvis – pėstiesiems skirta kelio dalis, esanti prie važiuojamosios kelio dalies arba atskirta nuo jos (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 47 dalis; Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 3 punktas). Šaligatvio apledėjimas atsiranda dėl gamtinių atmosferos sąlygų. Tai nėra konstrukcinis kelio trūkumas, atsiradęs dėl netinkamo šaligatvio išklojimo ar kilęs netinkamai taisant šią kelio (gatvės) dalį. Savivaldybė, kaip miesto gatvių savininke, turi pareigą prižiūrėti gatves. Savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškųjų funkcijų, įstatymu priskirtų savivaldybėms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas). Ši funkcija įgyvendinama per seniūnijas, kurios organizuoja ir (arba) kontroliuoja savivaldybės kelių, bendrojo naudojimo teritorijų, kapinių, želdinių, gatvių, šaligatvių valymą ir priežiūrą, gatvių ir kitų viešų vietų apšvietimą, viešųjų tualetų paslaugų teikimą (Vietos savivaldos įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 17 punktas). Nurodytos pareigos neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas taip pat yra ir bendro pobūdžio pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytum kitam asmeniui žalos, pažeidimas (CK 6.263 straipsnis). Dėl to nagrinėjamoje byloje nustatytinos visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir žalos bei kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai).

 

Dėl neteisėto neveikimo, kaip deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos

 

Kelių priežiūros tvarką nustato Vyriausybė (Kelių įstatymo 15 straipsnis). Pagal Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 2 punktą kelio priežiūra – tai nuolatiniai kelio darbai, kuriais siekiama užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei jo statinių tarnavimo laiką. Vadovaujantis Aprašo 13.1, 13.2 punktais valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius (gatves) (nagrinėjamu atveju Rokiškyje, Taikos gatvė yra vietinės reikšmės gatvė) prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: organizuoti kelių priežiūrą žiemos metu, valyti sniegą nuo kelių; naudoti slidumą mažinančias priemones kelių apledėjimo, tepalų išpylimo ir kitais važiuojamosios dalies užteršimo bei slidumo didėjimo atvejais. Už kelių priežiūrą atsakingi asmenys ir pareigūnai, pažeidę šio Aprašo reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku būtų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Kelius prižiūrintys asmenys atleidžiami nuo atsakomybės, jeigu eismo įvykis įvyko dėl eismo dalyvių ar kitų asmenų kaltės, ekstremalių situacijų, stichinių nelaimių ar staigaus atmosferos sąlygų pasikeitimo (Aprašo 42 punktas). Nurodytų nuostatų pagrindu nagrinėjamo ginčo aspektu pažymėtina, kad savivaldybės, kaip gatvės savininkės, pareiga yra užtikrinti tinkamai įrengto šaligatvio būklę ir naudoti slidumą mažinančias priemones šaligatvio apledėjimo atveju. Vienu metu iš karto būtų sudėtinga pašalinti sniegą ir sumažinti slidumą visose miesto gatvėse, taip pat ir šaligatviuose. Dėl to kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant vietos savivaldos institucijos, atsakingos už vietinės reikšmės kelių, taip pat ir šaligatvių priežiūrą bei jos kontrolę, deliktinės civilinės atsakomybės klausimą už dėl lijundros metu asmens patirtą susižalojimą, būtina įvertinti šios institucijos veiksmus (veikimą ar neveikimą), ar buvo tinkamai ir laiku imtasi priemonių šaligatvių slidumui mažinti jų apledėjimo atveju.

Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad užsakovas Rokiškio rajono savivaldybės administracija ir rangovas AB „Rokiškio komunalininkas“ 2007 m. spalio 26 d. sudarė rangos darbų sutartį dėl mechanizuoto sniego valymo nuo kelio (gatvės) sankryžų Rokiškio miesto seniūnijoje 2007–2008 metais. Sutarties 3 punkte nustatyta, kad rangovas darbus pradeda pagal seniūnijos raštišką užsakymą ir baigia 2008 metais pagal poreikį. Pagal sutarties 6 punktą rangovas įsipareigojo kokybiškai laiku pagal seniūno nurodymą atlikti kelio, gatvės, sankryžų, aikštelių valymo darbus, perduoti juos seniūnui ir parašu patvirtinti darbų žurnale tą pačią dieną. Iš byloje pateikto Rokiškio mieste žiemos sezono metu mechanizuotai prižiūrimų šaligatvių ir pėsčiųjų takų sniego valymo ir barstymo smėlio, žvyro–druskos mišiniu sąrašo, taip pat 2007 m. gruodžio mėn.–2008 metų Žiemos priežiūros darbų eiliškumo registravimo žurnalo matyti, kad šaligatvis Rokiškyje, Taikos g., nelaimingo atsitikimo metu (2008 m. gruodžio 17 d.) buvo pabarstytas smėlio, žvyro ir druskos mišiniu. Byloje taip pat nustatyta, kad nelaimingas atsitikimas įvyko 7.40 val. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas S. S. parodė, kad ginčo gatvė buvo valoma apie 4 val. 30 min. Tačiau tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismai šios aplinkybės nepatikrino jokiais kitais leistinais įrodymais, neįvertino atsižvelgdami į byloje surinktų įrodymų visetą. Bylą nagrinėję teismai rėmėsi Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pažyma apie orų sąlygas, kurioje konstatuotas faktas, kad 2008 m. gruodžio 17–osios naktį, rytą ir dieną Rokiškio klimatologijos stotyje užregistruota lijundra ir buvo labai slidu. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad kasatorius nebarstė ginčo vietos, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas, bet iš esmės rėmėsi vieninteliu įrodymu, t. y. susižalojusios A. T. paaiškinimais, kuriais byloje buvo paneigti kiti įrodymai apie kasatoriaus gatvių ir šaligatvių barstymo praktiką. Pažymėtina, kad 2008 m. gruodžio 31 d. Nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą aktas, kuriame išdėstytas jokiais kitais įrodymais nepagrįstas susižalojusios paaiškinimas apie nelaimingo atsitikimo aplinkybes, nagrinėjamoje byloje neturi didesnės įrodomosios galios. Nurodytas aktas prima facie įrodo, kad  A. T. patyrė žalos pakeliui į darbą (CPK 197 straipsnio 2 dalis), bet neįrodo, jog kasatorius neįvykdė pareigos tinkamai prižiūrėti miesto gatves. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal byloje pateiktą AB „Rokiškio komunalininkas“ atsakingų darbuotojų, kontroliuojančių kelių ir gatvių būklę, 2008–2009 metų žiemos metu grafiką budėjimo laikas pradedamas nuo 4 val., o 2008 m. gruodžio 17 d. budėjo V. M. Šis asmuo buvo atvykęs į parengiamąjį teismo posėdį, bet teismas jo neapklausė.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, byloje tinkamai neištyrus ir neįvertinus aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų, sudarančių pagrindą spręsti dėl kasatoriaus veiksmų neteisėtumo (neteisėto neveikimo), teismai padarė nepagrįstą išvadą, jog kasatorius pažeidė pareigą naudoti slidumą mažinančias priemones kelių apledėjimo atveju.

 

Dėl kaltės, kaip deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos

 

CK nustatyta objektyvi kaltės, kaip civilinės atsakomybės, samprata. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis  buvo būtina. Nagrinėjamo ginčo atveju kasatoriaus kaltei įvertinti taikytinas objektyvus protingo asmens testas (kriterijus). Pagal jį byloje vertintina, ar už gatvių priežiūrą atsakingo asmens taikyta gatvių priežiūros, įskaitant sniego valymą ir ledo barstymą, praktika yra ir buvo protinga, ar, priešingai –  pavojinga ir kelianti grėsmę. Vertinant šią deliktinės civilinės atsakomybės sąlygą, atsižvelgtina į aplinkybes, susijusias su gatvių ir šaligatvių slidumo mažinimo veiksniais, pavyzdžiui, į tai, kokios galimybės buvo vienu metu pabarstyti visas miesto gatves, kaip operatyviai buvo imtasi atitinkamų priemonių ir kt. Vertinant tai, ar kasatorius elgėsi protingai, vykdydamas gatvių priežiūrą lijundros sąlygomis, taip pat atsižvelgtina į jo praktiką šioje srityje, ar ji buvo racionali, ar šaligatvio slidumo mažinimo priemonių buvo imtasi per protingą laiką. Bylą nagrinėję teismai kasatoriaus kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, iš viso byloje nevertino, nes neteisingai kvalifikavo kasatoriaus deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindą. Nurodytų aplinkybių, susijusių su kasatoriaus neteisėtų veiksmų ir kaltės nustatymu, teisėjų kolegija negali nustatyti, nes tai yra ne kasacinio nagrinėjimo dalykas (CPK 353 straipsnio 1 dalis), todėl byla grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Dėl kitų kasatoriaus civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) teisėjų kolegija nepasisako, nes jų konstatavimas ir taikymas nagrinėjamoje byloje priklauso nuo to, ar bus nustatytos pirmiau šioje nutartyje aptartos sąlygos (kasatoriaus neteisėtas neveikimas ir kaltė).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinis skundas tenkintinas iš dalies – apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis).

 

 

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

nutaria:

 

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

Teisėjai	Egidijus Laužikas
	Zigmas Levickis
	Pranas Žeimys