Civilinė byla Nr. 2-717-943/2016

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00174-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija

(S)

3.1.7.1.4

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Euraz.LT“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl atleidimo nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.

Teisėja

                                                                                                                    n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Apeliacine tvarka byloje pagal atskirąjį skundą nagrinėjama, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė klausimą dėl ieškovo atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo.
2. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Euraz.LT“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti niekiniu bei negaliojančiu ab initio antstolės V. Š. 2015 m. gegužės 27 d. surašytą turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. 71-1283/2014 ir taikyti restituciją, t. y. grąžinti ieškovei varžytinėse parduotą nekilnojamąjį turtą.
3. Ieškinyje ieškovė prašė atidėti žyminio mokesčio (4 516 Eur) už ieškinį mokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo dėl sunkios įmonės padėties.
4. Šiaulių apygardos teismas 2015 m. liepos 8 d. nutartimi ieškovės prašymo netenkino, nurodęs, kad ieškovė yra finansiškai pajėgi sumokėti žyminį mokestį. Išnagrinėjęs ieškovės atskirąjį skundą, Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. gruodžio 3 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 8 d. nutartį paliko nepakeistą.
5. Po šių nutarčių priėmimo, ieškovė sumokėjo 250 Eur žyminio mokesčio dalį ir remdamasi sunkios finansinės padėties aplinkybe pareiškė teismui prašymą išdėstyti likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimą 6 mėnesiams. Šiaulių apygardos teismas 2015 m. gruodžio 29 d. nutartimi ieškovės prašymo netenkino. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) nenumatyta galimybė išdėstyti žyminio mokesčio mokėjimą.
6. Pakartotinai remdamasi įmonės sunkios finansinės padėties aplinkybe ieškovė pareiškė teismui prašymą atleisti ją nuo 4 266 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Ieškovė paaiškino, kad įmonė neturi lėšų, jos banko sąskaita areštuota, nekilnojamojo turto neturi, o įmonės balanse nurodytas turtas tik formaliai apskaitytas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. sausio 13 d. nutartimi ieškovės prašymo netenkino ir nustatė ieškovei terminą iki 2016 m. sausio 20 d. sumokėjo likusią 4 266 Eur žyminio mokesčio dalį.
8. Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog į ieškovė banko sąskaitą, atidarytą UAB „Medicinos bankas“ 2015 m. birželio 29 d. pervesta 126 314,61 Eur suma. Ieškovė, teikdama prašymus atidėti žyminio mokesčio dalies mokėjimą ar nuo jos atleisti, nurodytos aplinkybės nenurodė. Tai, kad ieškovės banko sąskaitose nuo 2015 m. liepos 4 d. nevyko piniginių lėšų judėjimas, nereiškia, kad įmonė yra nepajėgi sumokėti viso žyminio mokesčio.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Atskirajame skunde ieškovė prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atleisti ieškovę nuo 4 266 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimo.
1. Skunde ieškovė nurodo, kad 126 314,61 Eur įmonė panaudojo atsiskaitymams su kreditoriais. Įmonės banko sąskaitos yra areštuotos, įmonė nekilnojamojo turto neturi, o ilgalaikis turtas tik formaliai apskaitytas įmonės balanse. Taigi ieškovė objektyviai negali sumokėti teismo nurodyto žyminio mokesčio.
10. Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolė V. Š. prašo atskirojo skundo netenkinti ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.
1. Atsiliepime antstolė nurodo, kad ieškovei 2015 m. birželio 29 d. grąžinta 126 314,61 Eur suma. Ieškinys Šiaulių apygardos teisme gautas 2015 m. liepos 3 d. Taigi ieškovė buvo finansiškai pajėgi sumokėti visą žyminį mokestį. Ieškovės veiksmai nurodytą sumą panaudojant atsiskaitymams su susijusiais asmenimis, nerezervuojant dalies lėšų žyminiam mokesčio sumokėti rodo, kad ieškovė siekia nemokamai bylinėtis teisme ir išvengti žyminio mokesčio sumokėjimo prievolės.

Teisėja

                                                                                                                    k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalį už kiekvieną ieškinį turi būti sumokėtas įstatyme nustatyto dydžio žyminis mokestis. Tai yra vienas iš teisinių teisę kreiptis į teismą ribojančių veiksnių. Jis skirtas ne tik padengti dalį teisminio proceso administravimo kaštų, bet taip pat atlieka prevencinę funkciją, t. y. į teismą besikreipiantis asmuo turi objektyviai pasverti savo reikalavimų pagrįstumą bei įvertinti jam sėkmingos proceso baigties tikimybę ir visų pirma siekti taikaus ginčo išsprendimo. Taigi žyminio mokesčio institutu siekiama, kad teise kreiptis į teismą būtų naudojamasi atsakingai ir ja nepiktnaudžiaujant, o teisminis procesas būtų paskutinė priemonė (lot. ultima ratio).
12. Asmens turtinė padėtis, tiesiogiai lemianti asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, negali būti jo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą varžančiu veiksniu. Dėl to proceso įstatyme yra nustatyti teisiniai instrumentai, skirti padėti asmenims – negalintiems dėl savo turtinės padėties sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminio mokesčio – faktiškai ir efektyviai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Negalėdamas proceso inicijavimo metu sumokėti viso už reiškiamą procesinį prašymą mokėtino žyminio mokesčio, asmuo turi teisę prašyti teismo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis) arba jį atidėti (CPK 84 straipsnis).
13. Šių teisinių instrumentų taikymo sąlygos ir tikslai, jų skirtumai ne kartą aptarti Lietuvos apeliacinio teismo teisminėje praktikoje (tarp daugelio šaltinių žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. pareiškimą, bylos Nr. 2-1418/2010, ir joje nurodytas teismo nutartis). Vertindamas, ar egzistuoja faktinės prielaidos taikyti vieną iš aptartų žyminio mokesčio mokėjimo išimčių, teismas ne tik turi užtikrinti protingą pusiausvyrą tarp 11 punkte paminėtų tikslų ir teisminės gynybos prieinamumo, bet ir užkirsti kelią nesąžiningiems bandymams išvengti žyminio mokesčio mokėjimo prievolės. 
14. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai ieškinį pareiškęs asmuo, remdamasis iš esmės tais pačiais faktiniais duomenimis, iš pradžių prašė atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, vėliau išdėstyti jo mokėjimą, o galiausiai atleisti nuo didžiosios dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Taigi ieškovės procesinė pozicija žyminio mokesčio mokėjimo klausimu yra nenuosekli. Viena vertus, ieškovė įrodinėjo, kad žyminio mokesčio negali sumokėti tik šiuo metu, tačiau bus pajėgi tą padaryti vėliau arba sumokėti žyminį mokestį dalimis. Kita vertus, dabar ieškovė nurodo, kad įmonės finansiniai sunkumai yra nuolatinio pobūdžio ir ji nepajėgtų sumokėti viso žyminio mokesčio ir ateityje. Toks pozicijos keitimas, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pateikė ne visą ginčo klausimo tinkamam išsprendimui reikšmingą informaciją (žr. 15–17 punktus), teikia pagrindą ieškovės veiksmus vertinti kaip nesąžiningą bandymą pasinaudoti procesinėmis teisėmis, nustatytomis CPK 83 straipsnio 3 dalyje ir 84 straipsnyje.
15. Nustatyta, kad ieškovė, teikdama pirmąjį iš 14 punkte paminėtų prašymų, teismui atskleidė ne visą reikšmingą informaciją apie savo turtinę padėtį, t. y. nenurodė, kad prieš pat ieškinio teismui pareiškimą antstolė, vykdžiusi įmonei priklausiusio turto pardavimą iš varžytinių, pervedė įmonei į vieną iš jos banko sąskaitų 126 314,61 Eur. Pastarąjį faktą pirmosios instancijos teismas įvardijo kaip vieną esminių ieškovės prašymų nepagrįstumą patvirtinančių aplinkybių. Ginčydama teismo išvadas, atskirajame skunde ieškovė teigia, kad paminėtą sumą panaudojo atsiskaitymams su kreditoriais dar iki ieškinio pareiškimo, todėl pinigų gavimo faktas nepaneigia to, jog įmonė nėra pajėgi sumokėti 4 266 Eur dydžio žyminio mokesčio dalies.
16. Iš ieškovės pateiktų dokumentų, kuriais įmonė įrodinėja savo sunkią finansinę padėtį, turinio matyti, kad arba ieškovė neatskleidė visų reikšmingų duomenų, arba siekia suklaidinti teismą dėl savo tikrosios finansinės padėties. Sulyginus ieškovės 2015 m. balandžio 2 d. parengto balanso už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., taip pat įmonės banko sąskaitų ir kasos knygos išrašų bei antstolės V. Š. 2015 m. birželio 16 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo Nr. 71-1283/2014 duomenis (b. l. 11, 16,  58–59, 76–78, 99–102), spręstina, kad varžytinėse gautos sumos turėjo ne tik pakakti atsiskaityti su įmonės kreditoriais, bet ir jos dalis, pakankama sumokėti visą žyminį mokestį, turėjo likti nepanaudota. 2014 m. gruodžio 31 d. įmonės skolos buvo 183 418,96 Eur, iš kurių mokėtinos per vienerius metus – 110 475,27 Eur. Pardavus įmonės turtą gauta 335 800 Eur, t. y. suma viršijanti visas ieškovės skolas.
17. Vis dėlto ieškovė nurodo, kad jokių lėšų nebeturi, nes antstolės 2015 m. birželio 29 d. grąžintas lėšas panaudojo atsiskaitymui su kreditoriais. Kaip matyti iš įmonės banko sąskaitos išrašo ir galima spręsti iš atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytų atsikirtimų, paminėti kreditoriai – tai su įmone tiesiogiai susiję asmenys (b. l. 117–118). Jiems mokėjimai atlikti prieš pat ieškinio pateikimą teismui (2015 m. liepos 3 d.). Ieškovė neturėjo pareigos atidėti dalies lėšų žyminiam mokesčiui sumokėti, jeigu įmonė iš tiesų turėjo nurodytiems asmenims pradelstų įsipareigojimų. Vis dėlto ieškovės pateiktų įrodymų prieštaravimai (įmonės skolų ir turto skirtumai), kuriuos ieškovė vengė ir vengia pašalinti, bei ieškovės procesinis elgesys neatskleidžiant teismui ginčo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingų aplinkybių leidžia konstatuoti, kad ieškovė be pagrindo siekia pasinaudoti atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo instrumentu.
18. Ieškovės pasirinkta veikimo forma yra objektyvi kliūtis lanksčiam požiūriui į esamą situaciją. Sąmoningai neatskleisdama teismui visos aktualios ir tikslios informacijos apie finansinę padėtį ieškovė kartu paneigia ir pareikšto prašymo tenkinimo galimybę. Klausimo svarstymui pateiktų duomenų visetas patvirtina, kad ieškovės turtinė padėtis nėra teisės kreiptis į teismą realizavimo kliūtis.
19. Dėl to spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino ieškovės prašymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Kadangi yra pasibaigęs ieškovei skundžiama nutartimi nustatytas terminas žyminio mokesčio daliai sumokėti, nustatomas naujas terminas ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 7 straipsnis, 115 straipsnio 2 dalis).
20. Ieškovei išaiškintina, kad pakartotinį analogiškų prašymų teikimą šiame procese pirmosios instancijos teismas turės teisę traktuoti kaip piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejį ir už jį bausti CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

                                                                                                                        n u t a r i a :

Palikti nepakeistą Šiaulių apygardos teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartį.

Nustatyti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Euraz.LT“ terminą iki 2016 m. balandžio 21 d. sumokėti 4 266 Eur (keturių tūkstančių dviejų šimtų šešiasdešimt šešių eurų) žyminio mokesčio dalį ir pateikti Šiaulių apygardos teismui mokėjimo faktą patvirtinančius įrodymus.

Teisėja                                                                                     Egidija Tamošiūnienė