(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų K. K. ir uždarosios akcinės bendrovės „Memel Land“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-1001-638/2024 pagal ieškovų K. K. ir uždarosios akcinės bendrovės „Memel Land“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „STATE PORT GROUP“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovai K. K. ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Memel Land“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti negaliojančia ab initio (liet. nuo pradžios) 2022 m. birželio 23 d. laidavimo sutartį, sudarytą atsakovės UAB „STATE PORT GROUP“ ir ieškovės UAB „Memel Land“, taikyti restituciją ir grąžinti UAB „Memel Land“ iš UAB „STATE PORT GROUP“ visas lėšas, kurios buvo gautos (išieškotos) pagal 2022 m. birželio 23 d. laidavimo sutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri vykdoma antstolio A. S. kontoroje.

3.       Nurodė, kad antstolis vykdo išieškojimą pagal teismo civilinėje byloje Nr. e2-1046-638/2023 išduotą vykdomąjį raštą. Vykdomasis raštas išduotas reikalavimui, kildintam iš laidavimo santykių, t. y. iš laidavimo sutarties. Minėtoje Kauno apygardos teismo byloje laidavimo sutarties (ne)sudarymo aplinkybės nebuvo tirtos ir vertintos, dėl jų teismas nepasisakė. Reikalavimas pripažinti laidavimo sutartį negaliojančia yra pareikštas tik šioje byloje, todėl teismui patenkinus ieškinio reikalavimą bei panaikinus laidavimo sutartį turės būti panaikintas (nebegalios) ir vykdomasis raštas, pagal kurį antstolis vykdo skolos išieškojimą. Bendrovės vardu yra prisiimti įsipareigojimai už trečiąjį asmenį, neturint akcininko sprendimo, be to, buvęs vadovas laidavimo sutarties nepasirašė.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apygardos teismas 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

5.       Teismas nurodė, kad ieškinio argumentai bei pateikti įrodymai sudaro preliminarų pagrindą teigti, jog ieškinio reikalavimai galėtų būti tenkinami. Pareikštame ieškinyje suformuluoti aiškūs reikalavimai, nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindai, argumentacija, pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Ieškinio forma ir turinys, teismo vertinimu, atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) nustatytus reikalavimus.

6.       Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1046-638/2023 patvirtino UAB „STATE PORT GROUP“ ir UAB „Memel Logistics“, UAB „Memel Land“ 2023 m. rugpjūčio 2 d. sudarytą taikos sutartį. Kauno apygardos teismas 2024 m. sausio 30 d. nutartimi patenkino ieškovės (šios bylos atsakovės) UAB „STATE PORT GROUP“ 2024 m. sausio 9 d. prašymą – išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-1046-638/2023 dėl 287 518,03 Eur skolos ir 0,02 proc. dydžio delspinigių, skaičiuojamų nuo neapmokėtos 287 518,03 Eur sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo 2023 m. gruodžio 17 d., išieškojimo solidariai iš UAB „Memel Land“ ir UAB „Memel Logistics“. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. balandžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-211-790/2024 Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 30 d. nutartį paliko nepakeistą.

7.       Teismas pažymėjo, kad kol byla dėl ieškovų ieškinio neišnagrinėta iš esmės ir nenustatyta, jog ginčijamas sandoris yra neteisėtas, nėra pagrindo abejoti vykstančio išieškojimo proceso teisėtumu, kuriame ieškovai prašo sustabdyti vykdymo veiksmus. Pritaikius ieškovų prašomą laikinąją apsaugos priemonę būtų pažeisti asmens, kuriam kitoje civilinėje byloje buvo priimtas palankus sprendimas, teisėti lūkesčiai. Teismas nurodė, kad ieškovai gali pasinaudoti jiems, kaip vykdymo proceso dalyviams, suteikta teise kreiptis į antstolį su atitinkamu prašymu dėl vykdymo veiksmų laikino sustabdymo CPK 625straipsnyje ar CPK 626 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad neegzistuoja viena iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, todėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Ieškovai K. K. ir UAB „Memel Land“ pateikė atskirąjį skundą, prašydami priimti naujus rašytinius įrodymus: antstolio turto arešto aktą, išrašus iš viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Emprekis“ duomenų bazės apie vidutines autotransporto kainas Lietuvoje, Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti ir laikinai sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomoje antstolio A. S. kontoroje, paliekant turto areštą transporto priemonėms, bet netaikant arešto piniginėms lėšoms, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1.                      Teismų praktikoje išskiriami atvejai ir bylų kategorijos, kuriose prašomos laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos, pavyzdžiui, kai yra paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnio 2, 8 dalys), arba kai tokių procesinių priemonių taikymo prašoma paduodant kasacinį skundą byloje, kurioje turi būti vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas (CPK 361 straipsnio 1 dalis), arba kai prašoma atnaujinti procesą (CPK 372 straipsnio 2 dalis). Tokia laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma ir tuo atveju, kai byloje ginčijamas sandoris, kuris buvo pagrindas teismo sprendimui dėl priteisimo priimti.

8.2.                      UAB „Memel logistics“ yra iškelta bankroto byla, todėl atsakovės skolos išieškojimas iš pagrindinio skolininko galimai užtruks. Antstolis vykdymo veiksmus ir visos skolos išieškojimą nukreipė į bendrovę ir areštavo visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas visose banko sąskaitose bei pas trečiuosius asmenis, taip sutrikdydamas bendrovės veiklą. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir toliau vykdant bendrovės piniginių lėšų nurašymą, susiklostys tokia situacija, jog bendrovė nebegalės vykdyti įsipareigojimų valstybei ir darbuotojams. Galimos pasekmės įmonei bus sunkios, pakenks mokumui.

8.3.                      Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas reikšmingai nepažeis atsakovės teisių ir teisėtų interesų, nes antstolis yra areštavęs visą bendrovės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, todėl jeigu šioje byloje nebūtų patenkintas ieškinys, tai vykdymo procesas galės būti tęsiamas ir atsakovės interesas patenkinamas iš bendrovės realizuoto turto. Be to, vykdomajame rašte numatyti ir delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną.

8.4.                      Civilinėje byloje priėmus ieškovams galimai palankų teismo sprendimą ir pripažinus sandorį negaliojančiu bendrovė neturėtų prievolės mokėti skolos atsakovei UAB „STATE PORT GROUP“. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra vienintelė priemonė užtikrinanti šalių status quo (esamos padėties) išlaikymą.

9.       Atsakovė UAB „STATE PORT GROUP“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1.                      Ieškovai neįrodinėjo grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovai siekia tik apsaugoti bendrovės turtinius interesus ir vilkinti išieškojimo veiksmus. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti naudojamas kaip priemonė vilkinti vykdymo veiksmus.

9.2.                      Išieškojimo vykdymo sustabdymas galimas tik išmintinais atvejais, kai įrodoma, kad palankaus teismo sprendimo vykdymas bus neįmanomas. Kol nenustatyta, kad ginčijamas sandoris yra neteisėtas, nėra pagrindo abejoti vykstančio vykdymo proceso teisėtumu.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Dėl rašytinių įrodymų priėmimo

11.       Apeliantai, pateikę atskirąjį skundą, prašė priimti papildomus rašytinius įrodymus: 2024 m. balandžio 19 d. antstolio turto arešto aktą, patvirtinantį koks ieškovės UAB „Memel Land“ turtas buvo areštuotas, vykdant išieškojimo veiksmus, ir išrašus iš VšĮ „Emprekis“ duomenų bazės apie vidutines autotransporto kainas Lietuvoje, apeliantų teigimu, įrodančius, kad vien UAB „Memel Land“ turimų transporto priemonių pakaktų atsakovės reikalavimams patenkinti.

12.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taigi naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas.

13.       Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl pateikiamų naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: 1) ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo apeliacinės instancijos teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021, 10 punktas).

14.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantai visų pirma nepagrindė, kodėl naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik dabar, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ir kodėl jų ieškovai negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Be to, kartu su atskiruoju skundu teikiamais dokumentais įrodinėjamos aplinkybės, neturinčios esminės teisinės reikšmės šioje apeliacinėje byloje sprendžiamam procesiniam klausimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo kontekste svarbu įvertinti ne tai, koks konkretus vieno iš ieškovų turtas, vykdant priverstinį išieškojimą atsakovės naudai, antstolio buvo areštuotas, taip pat ne tai, kokio ieškovės UAB „Memel Land“ turimo turto pakaktų atsakovės reikalavimams patenkinti, o tai, ar egzistuoja reali grėsmė, kad ieškovams galbūt palankaus teismo sprendimo atgręžimas, pritaikius restituciją, nebus įmanomas, t. y. kad atsakovė imsis nesąžiningų veiksmų, siekdama apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ir vertinti apeliantų kartu su atskiruoju skundu teikiamus papildomus rašytinius įrodymus.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo teisėtumo ir pagrįstumo

15.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.

17.       Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – ieškinio reikalavimo prima facie (liet. preliminaraus) – pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacijos ribas, šios sąlygos teisėtumo bei pagrįstumo nevertina ir pasisako tik dėl tų skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentų, kurie susiję su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (ne)buvimu.

18.       Pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018 ir kt.).

19.       Pagrindinis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, užkirsti kelią tam, kad galutinio teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Dėl to laikinųjų apsaugos priemonių, kaip asmens teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie to asmens (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022).

20.       Nagrinėjamu atveju ieškovai (apeliantai) prašo taikyti CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintą laikinąją apsaugos priemonę – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą.

21.       Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1046-638/2023 patvirtino UAB „STATE PORT GROUP“ ir UAB „Memel Logistics“, UAB „Memel Land“ 2023 m. rugpjūčio 2 d. sudarytą taikos sutartį, o 2024 m. sausio 30 d. nutartimi patenkino UAB „STATE PORT GROUP“ prašymą ir išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-1046-638/2023 dėl 287 518,03 Eur skolos ir 0,02 proc. dydžio delspinigių išieškojimo solidariai iš UAB „Memel Land“ ir UAB „Memel Logistics“. Vykdomasis raštas buvo išduotas dėl reikalavimų, kurie kildinami iš UAB „Memel Land“ ir UAB „STATE PORT GROUP“ 2022 m. birželio 23 d. sudarytos laidavimo sutarties. Šioje byloje pareikštu ieškiniu K. K. ir UAB „Memel Land“ prašo pripažinti negaliojančia paminėtą 2022 m. birželio 23 d. laidavimo sutartį ir taikyti restituciją – grąžinti ieškovei UAB „Memel Land“ iš atsakovės UAB „STATE PORT GROUP“ visas lėšas, kurios buvo gautos (išieškotos) pagal laidavimo sutartį.

22.       Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šią laikinąją apsaugos priemonę taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad, nepritaikius tokios priemonės, galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes priešingu atveju būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019). Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo instituto specifika įpareigoja teismą tokią laikinąją apsaugos priemonę taikyti labiau rezervuotai, nei paprastai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-413-516/2019). Laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti naudojamas kaip priemonė išvengti priverstinio vykdymo veiksmų pagal vykdytiną dokumentą atlikimo pagal naują bylą inicijavusio asmens reikalavimą tos bylos nagrinėjimo laikotarpiu, nei kaip priemonė išvengti tam tikrų papildomų išlaidų (kaštų) ar kylančių tam tikrų nepatogumų dėl vykdomo išieškojimo, net jeigu vėliau ir tektų spręsti įvykdymo atgręžimo klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-462-464/2019; 2022 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-552-798/2022; 2023 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1044-910/2023, 22 punktas).

23.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantais, kad prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, remiantis Lietuvos apeliacinio teismo praktika, yra galima, kai ginčijamas sandoris (šiuo atveju – laidavimo sutartis), kuris buvo pagrindas teismo sprendimui priimti ir vykdomajam raštui išduoti (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1439-943/2020, 34 punktas; 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-104-910/2022, 28 punktas; 2023 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1044-910/2023, 23 punktas). Kita vertus, vien ieškinio dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškimas savaime nėra pakankamas CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintos laikinosios apsaugos priemonės taikymui, jei neįrodomos CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytos tokių priemonių taikymui būtinosios sąlygos. Nagrinėjamu atveju apeliantai, prašydami sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, ne tik nepagrindė, kad susiklostė išimtinis atvejis, sudarantis pakankamą pagrindą tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymui, bet ir neįrodė grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui egzistavimo.

24.       Pažymėtina, kad prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemonės apeliantai iš esmės grindė tik atsiradusiais ir ateityje galinčiais kilti nepatogumais pačiai ieškovei UAB „Memel Land“, t. y. kad antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, areštavo įmonės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas, o tai gali pakenkti bendrovės mokumui, galimybei vykdyti įsipareigojimus valstybei (mokėti mokesčius) ir darbuotojams, tačiau jokių įrodymų, kad būsimo galbūt ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar jo įvykdymas išvis taps nebeįmanomu, apeliantai nepateikė ir nenurodė. Pažymėtina, kad reikalavimas pripažinti ginčijamą laidavimo sandorį negaliojančiu savaime jokio vykdymo nereikalauja, o įrodymų, kad atsakovė, teismui pritaikius restituciją ir įpareigojus grąžinti ieškovei pagal laidavimo sutartį gautas lėšas, negalės tokio teismo sprendimo įvykdyti ar imsis nesąžiningų veiksmų, išieškotas lėšas paslėpdama, perleisdama ir pan., apeliantai nepateikė (CPK 178 straipsnis). Taigi vien tai, kad dėl vykdomo išieškojimo UAB „Memel Land“ kyla ir (ar) ateityje gali kilti tam tikrų nepatogumų, nėra pakankamas pagrindas CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytos laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo vykdymo procese sustabdymo – taikymui.

25.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo įrodyta antra laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga bei išimtinės aplinkybės, leidžiančios stabdyti išieškojimą vykdymo procese, todėl pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                            Rasa Gudžiūnienė