Civilinė byla Nr. 2S-821-450/2016

                    Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-43050-2015-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4.; 3.4.4.11.;

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. nutarties, kuria skundai dėl antstolio veiksmų atmesti, civilinėje byloje pagal pareiškėjo skolininko A. C. skundus dėl antstolio V. M. veiksmų suinteresuotas asmuo išieškotojas Danske Bank A/S Lietuvos filialas, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas A. C. 2015 m. gruodžio 1 d. skundu prašė sustabdyti patvarkymo dėl turto realizavimo iš antrųjų varžytinių 2015 m. lapkričio 24 d. Nr. 0240/14/03883 reg. S2-61188 vykdymą vykdomojoje byloje  Nr. 0240/14/03883 ir šį patvarkymą panaikinti; 2015 m. lapkričio 29 d. skundu - panaikinti 2015 m. lapkričio 23 d. patvarkymą atšaukti varžytines toje pačioje vykdomojoje byloje bei 2015 m. lapkričio 27 d. skundu prašė panaikinti 2015 m. lapkričio 23 d. patvarkymą dėl varžytinių dalyvio mokesčio grąžinimo.

Skunduose nurodė, jog antstolis netinkamai ir nepagrįstai nustatė iš varžytinių parduodamo turto vertę. Antstolis 2015 m. rugpjūčio 7 d. žinojo apie 2015 m. liepos 13 d. teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, tačiau 2015 m. rugpjūčio 7 d. priėmė neteisėtą patvarkymą dėl turto realizavimo iš pirmųjų varžytinių. Antstolio patvarkymas dėl varžytinių dalyvio mokesčio grąžinimo taip pat yra neteisėtas, nes nebuvo jokių pagrindų įvykusių varžytinių atšaukimui. Antstolis taip pat neteisėtai paskelbė antrąsias pakartotines varžytines.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 6 d. nutartimi A. C. skundus atmetė.

Teismas nustatė, kad antstolis V. M. vykdo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-17182-558/2013, kurį 2013 m. balandžio 2 d. išdavė Vilniaus miesto apylinkės teismas dėl hipoteka užtikrinto įsipareigojimo, t. y. 195008,38 Eur skolos, žyminio mokesčio ir 11 % metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko A. C. hipotekos kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialo naudai, išieškojimą nukreipiant į įkeistą nekilnojamąjį daiktą - priverstinai parduodant iš varžytynių hipoteka įkeistą nekilnojamąjį turtą: butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir dalį automobilių stovėjimo aikštelės, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Atliekant vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883, pirmosios  varžytinės vyko elektroniniu būdu interneto tinklalapyje www.evarzytynes.lt, jų pradžia 2015 m. spalio 13 d., o pabaiga 2015 m. lapkričio 12 d. 2015 m. lapkričio 12 d. antstolio kontoroje buvo gautas varžytynių laimėtojo A. P. prašymas atšaukti varžytynes Nr. 111404 ir grąžinti varžytynių dalyvio mokestį, kurį 2015 m. lapkričio 17 d. pareiškėjas patikslino bei pateikė VĮ Registrų centras elektroninių varžytynių Nr. 111404 protokolą. Prašymu pareiškėjas prašė pripažinti jo paskutinį kainos kėlimą -1 345 600 Eur kaip neatspindintį jo valios pasiūlyti tokią kainą, atšaukti varžytynes bei grąžinti pareiškėjo sumokėtą varžytynių dalyvio mokestį (9 557,50 Eur), nes pasiūlytos kainos elektroninė sistema nebeleido atšaukti, todėl A. P. buvo paskelbtas varžytynių laimėtoju, tačiau jis tokios neadekvačiai didelės kainos nenorėjo siūlyti. Antstolis padarė išvadą, kad A. P. pasiūlyta 1 345 600 Eur suma yra neproporcinga ir neprotinga ir, kad ši suma pasiūlyta suklydimo įtakoje, neturint valios siūlyti tokią kainą, todėl paaiškėjus aplinkybėms, dėl kurių varžytynės negalėjo būti vykdomos varžytynės antstolio 2015 m. lapkričio 23 d. patvarkymu buvo atšauktos. Atšaukus varžytynes Nr. 111404, antstolio 2015 m. lapkričio 23 d. patvarkymu antstolis nusprendė grąžinti varžytynių dalyviui jo sumokėtą varžytynių dalyvio mokestį. Vadovaujantis CPK 703 str. 2 d., 2015 m. lapkričio 24 d. patvarkymu dėl turto realizavimo iš antrųjų pakartotinių varžytynių buvo pakartotinai paskelbtos turto varžytynės, turto vertė 159 291,01 Eur, pradinė kaina 95 575,00 Eur (60 % turto vertės), varžytynių pradžia 2015 m. lapkričio 24 d. 11:35:09 val., o pabaiga 2015 m. gruodžio 28 d. 11:35:59 val.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas skunduose naudoja tuos pačius argumentus, kurie buvo pateikti ankstesniuose skunduose, kurie yra išnagrinėti ir teismo netenkinti. Teismas įsiteisėjusia 2015 m. balandžio 8 d. nutartimi Nr. 2-7443-592/2015 pripažino, kad antstolio veiksmai, įkainojant areštuotą ir hipoteka įkeistą turtą, buvo atlikti teisėtai ir pagrįstai, nustatant teisingą turto rinkos vertę. Teismas taip pat 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartimi Nr. 2-38474-141/2015, kuria netenkino skolininko 2015 m. rugpjūčio 25 d. skundo, konstatavo, kad skolininkas argumentų nenurodė ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių kitokią turto vertę. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartimi Nr. e2-38728-155/2015 konstatavo kad 2015 m. rugpjūčio 25 d. antstolio V. M. kontoroje gautas A. C. skundas antstolio buvo išnagrinėtas, atmestas ir persiųstas nagrinėti teismui, taigi antstolis procesinių teisės normų nepažeidė, todėl civilinė byla buvo nutraukta.

Teismas nustatė, kad 2015 m. liepos 23 d. antstolio kontoroje buvo gauta 2015 m. liepos 13 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - vykdomosios bylos Nr. 0240/14/03883 sustabdymo iki pareiškėjo A. C. skundo dėl antstolio 2015 m. birželio 25 d. patvarkymo dėl turto realizavimo iš pirmųjų varžytynių išnagrinėjimo. Pareiškėjo A. C. skundą dėl antstolio 2015 m. birželio 25 d. patvarkymo dėl turto realizavimo iš pirmųjų varžytynių antstolis jau buvo išnagrinėjęs ir jį 2015 m. liepos 13 d. patvarkymu patenkinęs, todėl teismui nagrinėti jo nepersiuntė. Išnagrinėjus ir patenkinus skolininko skundą, baigėsi teismo 2015 m. liepos 13 d. nutartyje nustatytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo terminas - „iki skundo (...) išnagrinėjimo“. Antstoliui 2015 m. liepos 23 d. gavus teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, šių priemonių taikymo terminas jau buvo pasibaigęs. Antstoliui nebebuvo jokių kliūčių tęsti turto realizavimo veiksmus, todėl jis paskelbė pirmąsias pakartotines areštuoto turto varžytynes. Antstoliui 2015 m. rugpjūčio 7 d. skelbiant varžytynes taip pat buvo pasibaigusios ir kitos skolininko skunde minimos laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartimi Nr. 2-52865-141/2014, kuria teismas nutarė sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883 iki skolininko skundo dėl antstolio 2014 m. gruodžio 19 d. patvarkymo dėl turto realizavimo iš pirmųjų varžytynių išnagrinėjimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 8 d. nutartimi Nr. 2-7443-592/2015 atmetė minėtą skolininko skundą. Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusia 2015 m. liepos 28 d. nutartimi Nr. 2S-1423-340/2015 atmetė skolininko atskirąjį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartį paliko nepakeistą. Teismui išnagrinėjus skolininko skundą ir priėmus dėl jo įsiteisėjusią teismo nutartį, 2015 m. liepos 28 d. baigėsi teismo 2014 m. gruodžio 29 d. pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo terminas, todėl vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883 buvo teisėtai tęsiami.

Teismas taip pat nustatė, kad antstolis, 2015 m. lapkričio 23 d. patvarkymais atšaukdamas varžytynes bei nuspręsdamas grąžinti varžytynių dalyviui A. P. jo sumokėtą varžytynių dalyvio mokestį, procesinių teisės normų nepažeidė. Antstolis, gavęs iš pareiškėjo informaciją apie varžytynių metu įvykusią klaidą, privalo įvertinti varžytynių eigą bei rezultatą ir imtis veiksmų spręsti susidariusią situaciją. Informacija apie netinkamai išreikštą valią suponuoja pagrindą antstoliui taikyti LR CPK 703 str. 1 d., nes šios aplinkybės laikytinos esminėmis, dėl kurių varžytynės negali būti vykdomos CPK nustatyta tvarka. Antstolis, įvertinęs elektroninių varžytynių eigą, varžytynių dalyvio A. P. pateiktus paaiškinimus dėl suklydimo bei bandymo informuoti antstolį apie neteisingai išreikštą savo valią, taip pat neprotingą, 14 kartų turto rinkos vertę viršijančią pasiūlytą kainą, padarė tinkamą išvadą, kad nustatytos aplinkybės turėjo būti laikomos aplinkybėmis, dėl kurių varžytynės negalėjo būti vykdomos CPK 703 str. 1 d. prasme, todėl varžytynės turėjo būti atšauktos, o pareiškėjo sumokėtas varžytynių dalyvio mokestis grąžintas pareiškėjui. Kadangi antstolis teisėtai atšaukė varžytynes bei nusprendė grąžinti varžytynių dalyviui jo sumokėtą varžytynių dalyvio mokestį, dėl šios priežasties antstolis privalėjo, vadovaudamasis CPK 703 str. 2 d., pakartotinai skelbti antrąsias turto varžytynes, ką ir padarė 2015 m. lapkričio 24 d. patvarkymu dėl turto realizavimo iš antrųjų pakartotinių varžytynių.

Antstolis prašė skolininkui taikyti CPK 95 str. numatytas piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes ir skirti skolininkui baudą, tačiau teismas nenustatė pagrindų, numatytų CPK 95 str.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas A. C. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolio 2015 m. lapkričio 23 d. patvarkymą dėl varžytinių dalyvio mokesčio grąžinimo Nr. 0240/14/03883, 2015 m. lapkričio 23 d. patvarkymą atšaukti varžytines Nr. 0240/14/03883, 2015 m. lapkričio 24 d. patvarkymą dėl turto realizavimo iš antrųjų varžytinių. Nr. 0240/14/03883, taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti išieškojimo vykdymą vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883 iki civilinės bylos tarp ginčo šalių išnagrinėjimo pabaigos.

Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1) Antstolis ir teismas neįvertino bylos faktinių aplinkybių, jie negalėjo vadovautis hipotekos teismo nutartimis, kurios buvo priimtos neatsižvelgiant į visas reikšmingas šios bylos aplinkybes ir įrodymus (jų visumą), nes hipotekos byloje nebuvo įvertintas ir nagrinėjamas priežastinis ryšys atsiradęs tarp banko neteisėtų veiksmų neišlaikant ir nutraukiant paskolos sutartį ir tarp atsakovo galimybių tinkamai toliau laikytis paskolos sutarties sąlygų ir laiku mokėti įmokas pagal paskolos sutarties sąlygas, todėl pareiškėjas kreipėsi į teismą su nauju ieškiniu dėl jo pažeistos ar ginčijamos teisės ir įstatymų saugomo jo intereso gynimo, kuris dar nėra išnagrinėtas teisme. Vilniaus miesto apylinkės teismas c. b. Nr. e2-37639-807/2015 2016 m. sausio 6 d. nutartimi yra sustabdęs visus priverstinio išieškojimo veiksmus iš hipoteka įkeisto pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto – buto ir 2484/317866 dalių automobilių stovėjimo aikštelės, iki kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje.

2) Tiek pirmosios, tiek ir antrosios varžytynės buvo paskelbtos neteisėtai, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 13 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galiojo nuo 2015 m. liepos 13 d. iki 2015 m. spalio 15 d., o Nekilnojamojo turto registre ir pažymėjime nuo 2015 m. liepos 22 d. iki 2015 m. lapkričio 10 d. teismo nutarties pagrindu buvo įregistruotas juridinis faktas apie taikomas laikinąsias apsaugos priemones. 2014 m. gruodžio 29 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas c. b. Nr. 2-52865- 141/2014 taip pat buvo sustabdęs vykdymo veiksmus, kol bus išnagrinėtas jo skundas dėl antstolio veiksmų, ir 2014 m. gruodžio 30 d. lydraščiu teismas išsiuntė bylos šalims minėtą nutartį, kurią gavo asmeniškai antstolis, tačiau teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartis antstolio nebuvo įvykdyta laiku, nes pirmosios varžytines butui buvo sustabdytos ir atšauktos tik 2015 m. sausio 8 d.

3) Pareiškėjo skundai buvo paduoti dėl skirtingų antstolio patvarkymų ir skirtingų antstolio veiksmų, jie buvo grindžiami skirtingais motyvais ir skirtingais argumentais, todėl jie teismo turėjo būti nagrinėjami atskirai, o teismo nutartis turi būti panaikinta kaip netinkama ir neteisėta.

4) Varžytynių dalyvis sąmoningai ir galimai iš savanaudiškų paskatų, apgaulės būdu ne per klaidą pasiūlė paskutinę savo kainą, juolab, kad kodekse nėra jokių apribojimų pateikti didelę kainą. Varžytynių dalyvis iki varžytinių pabaigos galėjo informuoti apie tariamai padarytą klaidą, tačiau to nepadarė, o tik pasibaigus varžytinėms skambino VĮ Registrų centrui ir antstoliui. Varžytybių dalyvis jau ne kartą yra dalyvavęs varžytinėse, todėl turėjo pakankamai patirties ir įgūdžių, be to, jis ketino įsigyti iš varžytinių parduodamą turtą ne savo asmeninių poreikių tenkinimui, bet iš pasipelnymo ir spekuliacinių paskatų.

5) Varžytynių dalyvis per nustatytą terminą (per trisdešimt dienų nuo varžytynių pabaigos - t. y. iki 2015 m. gruodžio 12 d.) turėjo sumokėti visą turto sumą, ir tik varžytynių dalyviui per nustatytą terminą nesumokėjus, antstolis savo patvarkymu varžytynes turėjo paskelbti neįvykusiomis, tada antstolis išieškotojui turėjo pasiūlyti paimti neparduotą turtą už tą kainą, už kurią turtas buvo perkamas neįvykusiose antrosiose varžytynėse, ir tik tada išieškotojui per nustatytą terminą atsisakius paimti turtą, ne vėliau kaip po vieno mėnesio nuo varžytynių paskelbimo neįvykusiomis antstolis galėjo skelbti antrąsias pakartotines varžytynes, kurios vyksta tomis pačiomis sąlygomis kaip ir varžytynės, kurios buvo paskelbtos neįvykusiomis. Be to, antrosios varžytynės negalėjo būti skelbiamos, nes pirmosios varžytynės jau buvo įvykusios ir baigtos.

6) Antstolis netinkamai įvertino parduodamo turto vertę, nes jo vertės nenustatė ekspertas, taip pat nebuvo atsižvelgta į turto nusidėvėjimą, vietą ir jo būklę bei į arešto metu dalyvavusių išieškotojo ir skolininko nuomones.

7) Teismas ir antstolis nepagrįstai ignoruoja faktines aplinkybes, kad atsakovo ir banko ginčas dėl būsto paskolos vykdymo sąlygų tęsiasi jau ilgai nuo 2010 m. ir vis dar nėra priimta galutinių sprendimų visose ginčo šalių bylose, ir šio ginčo sprendimai teismuose gali užsitęsti dar ilgą laiko tarpą, todėl bankas ir antstolis, bei galimai su jais susiję asmenys prieš atsakovą ėmėsi neteisėtų veiksmų, bei galimai panaudojo apgaulę, tyčia ir turėdami tikslą neteisėtai atimti/perimti jo turtą ir praturtėti vykdė neteisėtus veiksmus, todėl pareiškėjas kreipėsi į prokuratūrą pradėti ikiteisminį tyrimą.

Suinteresuoti asmenys antstolis V. M. ir išieškotojas Danske Bank A/S Lietuvos filialas atsiliepimų į pareiškėjo atskirojo skundo nepateikė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).

Nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkinti pareiškėjo skundai, kuriais jis skundė varžytynių atšaukimą, varžytynių dalyvio mokesčio grąžinimą ir pakartotinių varžytynių paskelbimą.

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad antstolis V. M. vykdo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-17182-558/2013, kurį 2013 m. balandžio 2 d. išdavė Vilniaus miesto apylinkės teismas dėl hipoteka užtikrinto įsipareigojimo, t. y. 195008,38 Eur skolos, žyminio mokesčio ir 11 % metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko A. C. hipotekos kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialo naudai, išieškojimą nukreipiant į įkeistą nekilnojamąjį daiktą - priverstinai parduodant iš varžytynių hipoteka įkeistą nekilnojamąjį turtą: butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir dalį automobilių stovėjimo aikštelės, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Atliekant vykdymo veiksmus, pirmosios  varžytinės vyko elektroniniu būdu interneto tinklalapyje www.evarzytynes.lt, jų pradžia 2015 m. spalio 13 d., o pabaiga 2015 m. lapkričio 12 d.

Antstolio kontoroje 2015 m. lapkričio 12 d. buvo gautas varžytynių laimėtojo A. P. prašymas atšaukti varžytynes Nr. 111404 ir grąžinti varžytynių dalyvio mokestį, kurį 2015 m. lapkričio 17 d. pareiškėjas patikslino bei pateikė VĮ Registrų centras elektroninių varžytynių Nr. 111404 protokolą. Prašymu pareiškėjas prašė pripažinti jo paskutinį kainos kėlimą -1 345 600 Eur kaip neatspindintį jo valios pasiūlyti tokią kainą, atšaukti varžytynes bei grąžinti sumokėtą varžytynių dalyvio mokestį (9 557,50 Eur), nes pasiūlytos kainos elektroninė sistema nebeleido atšaukti, todėl A. P. buvo paskelbtas varžytynių laimėtoju, tačiau jis tokios neadekvačiai didelės kainos nenorėjo siūlyti. Antstolis padarė išvadą, kad A. P. pasiūlyta 1 345 600 Eur suma yra neproporcinga ir neprotinga ir, kad ši suma pasiūlyta suklydimo įtakoje, neturint valios siūlyti tokią kainą, todėl paaiškėjus aplinkybėms, dėl kurių varžytynės negalėjo būti vykdomos varžytynės antstolio 2015 m. lapkričio 23 d. patvarkymu buvo atšauktos. Atšaukus varžytynes Nr. 111404, antstolio 2015 m. lapkričio 23 d. patvarkymu antstolis nusprendė grąžinti varžytynių dalyviui jo sumokėtą varžytynių dalyvio mokestį.

Varžytynės yra vykdomos vadovaujantis CPK 713 str. nuostatomis bei 2005 m. spalio 27 d. LR teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatomis, taip pat 2013 m. sausio 9 d. VĮ Registrų centro direktoriaus įsakymu Nr. v-7 patvirtintais Naudojimosi elektroninių varžytynių sistemos tvarkos aprašo reikalavimais. Elektroninės varžytynės vyksta antstolių informacinėje sistemoje specialiame interneto tinklalapyje www.evarzytynes.lt (CPK 713 str. 2 d.). Elektronines varžytynes organizuoja antstolis (CPK 713 str. 1 d.). Antstolių informacinę sistemą administruoja ir tvarko VĮ Registrų centras. Apie varžytynių baigtį varžytynes organizavusiam antstoliui pranešama per vieną darbo dieną išsiunčiant pranešimą, kuriame nurodomi varžytynes laimėjusio varžytynių dalyvio duomenys ir į antstolio depozitinę sąskaitą pervedamas varžytynes laimėjusio varžytynių dalyvio sumokėtas varžytynių dalyvio mokestis (CPK 713 str. 14 d., SVI 104 p.).

Varžytynių specifika reiškiasi tuo, kad jomis siekiama priverstinai įvykdyti teismo sprendimą, užtikrinti skolininko turto realizavimo visapusišką efektyvumą (vienas iš jo požymių – ekonomiškumas), t. y. užtikrinti tokį areštuoto turto pardavimą, kuris atitiktų tiek skolininko, tiek išieškotojo interesus. Varžytynių tikslui pasiekti, be kita ko, būtina, kad varžytynių institutas būtų patrauklus pirkėjams ir garantuotų jiems minimalią riziką, varžytynės būtų operatyvi priemonė, būtų garantuojamas varžytynių būdu sudarytų sandorių stabilumas bei sudarytos teisinės garantijos, kad šie sandoriai nebūtų pripažįstami negaliojančiais įprastiniais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463-915/2015).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 703 str. 1 d. numato, kad jeigu iki varžytynių pabaigos paaiškėja <... aplinkybės, dėl kurių varžytynės negali būti vykdomos CPK nustatyta tvarka, antstolis savo patvarkymu gali varžytynes atšaukti. Nagrinėjamu atveju A. P. nurodė, kad jis tokios neadekvačiai didelės kainos (1 345 600 Eur) nenorėjo siūlyti už perkamą turtą bei, kad dar nepasibaigus varžytynėms jis pirmiausia bandė skambinti į VĮ Registrų centrą, kur sužinojo, kad panaikinti elektroninėje varžytinių sistemoje pasiūlytos kainos nėra jokios galimybės ir, jog jis turi kreiptis į antstolį dėl varžytynių atšaukimo, ką A. P. ir padarė bei kas rodo, jog pastebėjęs klaidą, varžytynių dalyvis ėmėsi veiksmų ją ištaisyti. Elementari logika taip pat patvirtina, jog pareiškėjas, įvesdamas 1 345 600 Eur kainą už nustatytą pradinę buto kainą – 99575 Eur, akivaizdžiai suklydo, nes pareiškėjo pasiūlyta kaina (1 345 600 Eur) 14 kartų viršija turto rinkos vertę kainą. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, jog varžytynių dalyvis, siūlydamas kainą, elgėsi nesąžiningai, t. y. siekė sužlugdyti varžytynes, todėl esant nurodytoms aplinkybėms, A. P. suklydimas yra pateisinamas, o dėl esminio suklydimo pateiktas kainos pasiūlymas yra išreikštas esant valios trūkumų, todėl jis negali sukelti teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į tai, informacija apie klaidą ir tuo pačiu netinkamai išreikštą valią suponavo pagrindą antstoliui taikyti CPK 703 str. 1 d. ir varžytynes atšaukti bei grąžinti varžytynių dalyviui jo sumokėtą varžytynių dalyvio mokestį, nes, kaip jau minėta, ši aplinkybė – klaida – pripažintina esmine, dėl kurios varžytynės negalėjo būti tęsiamos CPK nustatyta tvarka, kadangi tai neatitiktų bendrųjų teisinių interesų derinimo ir proporcingumo principų, dispozityvumo principo (CPK 12 str.), teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 str. 1 d.).

Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad varžytynių dalyvio A. P. pateikta turto kaina atlikta iš esmės suklydus, t. y. neatitinkanti tikrųjų varžytynių dalyvio ketinimų ir tikrosios jo valios, todėl ji negali sukelti teisinių pasekmių, o antstolis, 2015 m. lapkričio 23 d. patvarkymais atšaukdamas varžytynes ir nuspręsdamas grąžinti varžytynių dalyviui jo sumokėtą varžytynių dalyvio mokestį, procesinių teisės normų nepažeidė.

Atmestinas pareiškėjo argumentas, kad varžytynių dalyvis per nustatytą terminą turėjo sumokėti visą turto sumą ir tik varžytynių dalyviui per nustatytą terminą nesumokėjus, antstolis savo patvarkymu varžytynes turėjo paskelbti neįvykusiomis ir išieškotojui pasiūlyti paimti neparduotą turtą, o išieškotojui atsisakius paimti turtą, ne vėliau kaip po vieno mėnesio nuo varžytynių paskelbimo neįvykusiomis antstolis galėjo skelbti antrąsias pakartotines varžytynes. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju antstolis, vadovaudamasis CPK 703 str. 1 d. ir paaiškėjus aplinkybėms dėl kurių varžytynės negali toliau būti vykdomos CPK tvarka, 2015 m. lapkričio 23 d. patvarkymu atšaukė varžytynes, o ne paskelbė jas neįvykusiomis CPK 717 str. 3 p. pagrindu. Net ir tuo atveju, jei antstolis būtų siūlęs perimti išieškotojui turtą už kainą, kuria jis buvo perkamas atšauktose varžytynėse, elementari logika patvirtina, kad išieškotojas šio turto nebūtų perėmęs, todėl vis tiek turėtų būti skelbiamos kitos varžytynės. Atsižvelgiant į tai, kad antstolis, 2015 m. lapkričio 23 d. patvarkymais atšaukdamas varžytynes ir nuspręsdamas grąžinti varžytynių dalyviui jo sumokėtą varžytynių dalyvio mokestį, procesinių teisės normų nepažeidė, jis privalėjo, vadovaujantis CPK 703 str. 2 d., pakartotinai skelbti antrasiąs varžytynes, todėl  2015 m. lapkričio 24 d. patvarkymas dėl turto realizavimo iš antrųjų pakartotinių varžytynių yra pagrįstas ir teisėtas.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad antstolis tiek pirmąsias, tiek ir antrąsias varžytines paskelbė galiojant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 13 d. nutartimi pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms. Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 13 d. nutartimi tenkino pareiškėjo skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883 iki bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolio 2015 m. birželio 26 d. patvarkymo dėl turto realizavimo iš pirmųjų varžytinių išnagrinėjimo. Antstolis 2015 m. liepos 13 d. patvarkymu iš dalies tenkino skolininko skundą ir panaikino 2015 m. birželio 26 d. patvarkymą, o pirmąsias varžytines atšaukė. Taigi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 13 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės jau nebegaliojo antstoliui paskelbus tiek pirmąsias, tiek ir pakartotines varžytines. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad antstoliui 2015 m. rugpjūčio 7 d. skelbiant varžytynes taip pat buvo pasibaigusios ir kitos skolininko skunde minimos laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartimi Nr. 2-52865-141/2014, kuria teismas nutarė sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883 iki skolininko skundo dėl antstolio 2014 m. gruodžio 19 d. patvarkymo dėl turto realizavimo iš pirmųjų varžytynių išnagrinėjimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 8 d. nutartimi Nr. 2-7443-592/2015 atmetė minėtą skolininko skundą, o Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusia 2015 m. liepos 28 d. nutartimi Nr. 2S-1423-340/2015 paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartį. Atsižvelgiant į tai, teismui išnagrinėjus skolininko skundą ir priėmus dėl jo įsiteisėjusią teismo nutartį, 2015 m. liepos 28 d. baigėsi teismo 2014 m. gruodžio 29 d. pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo terminas, todėl vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883 buvo teisėtai tęsiami, o pareiškėjo argumentai susiję su varžytinių organizavimų pažeidimais laikytini nepagrįstais.

Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat nurodo, kad nesutinka su iš varžytinių parduodamo turto verte. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad klausimas dėl parduodamo iš varžytinių turto vertės buvo išnagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 27 d. nutartimi c. b. Nr. 2-4504-807/2015, pareiškėjo skundą atmetant, o Vilniaus apygardos teismui 2015 m. birželio 9 d. nutartimi minėtą nutartį palikus nepakeistą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai, kad netinkamai įvertinta parduodamo turto vertė, nes jo vertės nenustatė ekspertas, taip pat nebuvo atsižvelgta į turto nusidėvėjimą, vietą ir jo būklę bei į arešto metu dalyvavusių išieškotojo ir skolininko nuomones, atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliacinis teismas nesutinka ir su pareiškėjo nurodytais argumentais, kad teismas ir antstolis negalėjo vadovautis hipotekos teismo nutartimis, taip pat, kad nebuvo atsižvelgia į tarp pareiškėjo ir banko vykstančiuose ginčuose nėra priimta galutinių sprendimų. Pažymėtina, kad antstolis netikrina pačių vykdomųjų dokumentų teisėtumo, t. y. ar vykdomasis dokumentas išduotas laikantis teisės aktų reikalavimų. Taip pat pažymėtina, kad skolininko ir išieškotojo sutartiniai santykiai yra visiškai nesusiję su antstolio vykdomais veiksmais ir teisiškai nereikšmingi vertinant antstolio veiksmus. Tai, kad vykdomasis dokumentas galėjo būti išduotas nepagrįstai, nereiškia, kad antstolis turi teisę nevykdyti šio dokumento, nes jo pareiga nustatyti, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti dokumentą vykdymui. Šiuo atveju išieškotojui pateikus vykdomąjį dokumentą, antstolis patikrino ar nėra akivaizdžių kliūčių, numatytų CPK 651 str. 2 d., šiam vykdomajam dokumentui priimti vykdyti ir nenustatęs tokių kliūčių teisėtai priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti. Taip pat pažymėtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartis, kurios pagrindu antstolis pradėjo vykdymo veiksmus, yra įsiteisėjusi, taigi vykdytina.

Apeliantas atskirajame skunde prašo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti išieškojimo vykdymą vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883 iki civilinės bylos tarp ginčo šalių išnagrinėjimo pabaigos. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teisme pagal pareiškėjo ieškinį išieškotojui yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-5822-807/2016, kurioje teismas 2016 m. sausio 5 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė visus priverstinio išieškojimo veiksmus iš hipoteka įkeisto ieškovui A. C. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto – buto ir 2484/317866 dalių automobilių stovėjimo aikštelės, iki kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas. Taigi šiuo metu išieškojimas antstolio vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883 yra sustabdytas. Nors minėta teismo nutartis yra apskųsta Vilniaus apygardos teismui, tačiau ši nutartis yra vykdoma skubiai, skundas dar nėra išnagrinėtas, todėl pripažintina, kad šiuo metu nėra pagrindo papildomai stabdyti išieškojimo vykdymo procese.

Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo.

Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-219/2009).

Pastebėtina, jog pareiškėjas atskirajame skunde nesutikdamas su pirmos instancijos teismo išvadomis atkartoja savo skundo argumentus atskirai nenurodydamas, kodėl teismo išvados yra neteisingos. Įvertinus apelianto akcentuojamas aplinkybes dėl antstolio veiksmų apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumu ir atlikto teisinio vertinimo išsamumu.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai nutarčiai panaikinti pareiškėjas nenurodė ir teismas nenustatė, todėl ji paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas 

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                      Asta Radzevičienė